Civilinė byla Nr. e2A-1083-658/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23747-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.1.18.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.

(S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-522-962/2018 pagal ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, dalies paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Kauno rajono 4-ojo notaro biuro notarė J. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir dalies paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.

Ieškovas V. K. patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) atnaujinti ieškovui 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti; 2) pripažinti negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), Kauno r. 2-ojo notaro biuro notarės R. B., notarinio registro Nr. 1919, dalį, dalyje dėl ½ dalies buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; 3) pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), Kauno r. 2-ojo notaro biuro notarės R. B., notarinio registro Nr. 2208, dalį, dalyje dėl ½ dalies piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini), sąskaitose: (duomenys neskelbtini) (likutis – 20 281,57 Eur), (duomenys neskelbtini) (likutis – 1 008,15 Eur), (duomenys neskelbtini) (likutis – 0 Eur), (duomenys neskelbtini) (likutis – 1 816,99 Eur), 11425 (likutis – 0,25 Eur), ½ dalies transporto priemonių: automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savos gamybos priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio Mercedes Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; 4) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas yra palikėjo A. K. sūnus. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu palikėjo vaikaitis A. A. paveldėjo mirusiojo turtą. Ieškovas apie palikėjo mirtį sužinojo tik 2016 m. birželio – liepos mėnesį, kai su juo susisiekę pareigūnai pranešė, kad jo tėvas (duomenys neskelbtini) nužudytas. Ieškovas atvykęs į Lietuvą davė parodymus ir 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime. Apie tėvo mirtį nežinojo, nes jo tėvai išsiskyrė 1987 m. balandžio 15 d., ieškovas liko gyventi su motina L. K. Kaliningrade, su tėvu nepalaikė jokių santykių, be to, ieškovas nebuvo informuotas apie tėvo mirtį. Ieškovo nuomone, jis terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių nuo jo nepriklausančių priežasčių. Be to, jeigu atsakovas nebūtų nuslėpęs fakto, kad palikėjas turėjo kitą vaiką, kuris šiuo metu gyvena užsienyje, tikėtina, kad ieškovas apie palikėjo mirtį būtų informuotas anksčiau ir nebūtų praleidęs termino palikimui priimti. Kadangi paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į dalį palikėjo turto išduoti tik 2016 m. rugpjūčio 16 d. ir 2016 m. rugsėjo 14 d., todėl jų panaikinimas iš dalies nepažeistų teisinių santykių stabilumo principo. Tenkinus reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ieškovas paveldėtų kaip pirmos eilės įpėdinis – vaikas, o atsakovas paveldėtų tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiai jo motinai (mirusiojo dukrai), tai yra šalys paveldėtų lygiomis dalimis – po ½ dalį palikėjo turto.

Atsakovas A. A. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki santuokos su ieškovo motina, A. K. buvo susituokęs su V. K., su kuria susilaukė dukters S. K. (atsakovo motinos). Nutraukęs santuoką su ieškovo motina L. K., A. K. 1988 m. gruodžio 8 d. antrą kartą susituokė su V. K., abu dažnai lankydavosi (duomenys neskelbtini), kur gyveno atsakovas su savo šeima, atsakovo santykiai su seneliu buvo labai geri. Nors 1996 m. gruodžio 24 d. buvo nutraukta atsakovo senelių santuoka, jie ir toliau bendravo, lankydavosi vieni pas kitus svečiuose. Nors atsakovas dažnai vykdavo pas senelį į (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovo čia niekada nematė, atsakovo mama praeityje yra pasakiusi, kad ji turi brolį, tačiau apie jį nieko nežino. Nors šalys ir atsakovo mama iki pat savo mirties 2013 m. sausio 2 d. visi gyveno Kaliningrade, tačiau tarpusavyje niekada nebendravo. Ieškovui visą laiką buvo žinomas jo tėvo A. K. faktinės gyvenamosios vietos adresas, tačiau jis pats nebendravo su savo tėvu, nesidomėjo jo sveikata, materialine padėtimi, todėl tėvas jo išsižadėjo daugiau nei prieš dešimt metų, jų santykiai buvo blogi. Atsakovo nuomone, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl nebendravimo su tėvu, gyvenimo užsienyje, negali būti vertinamos kaip atitinkančios teisingumo ir protingumo principus įpėdinio, priėmusio palikimą, atžvilgiu. Pažymėjo, kad atsakovui kreipiantis į notarę R. B. dėl palikimo, pati notarė jį informavo, kad A. K. turi sūnų, atsakovas šios aplinkybės neneigė, tačiau nurodė, kad savo dėdės (ieškovo V. K.) nėra matęs, su juo bendravęs, šio asmens gyvenamoji vieta jam nėra žinoma.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Atnaujino ieškovui V. K. 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po A. K. mirties priimti. Pripažino negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto A. A. Kauno r. 2-ojo notaro biuro notarės R. B., notarinio registro Nr. 1919, dalį, dalyje dėl ½ dalies buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Pripažino negaliojančia 2016 m. rugsėjo 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto A. A. Kauno r. 2-ojo notaro biuro notarės R. B., notarinio registro Nr. 2208, dalį, dalyje dėl ½ dalies piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini), sąskaitose: (duomenys neskelbtini) (likutis – 20 281,57 Eur), (duomenys neskelbtini) (likutis – 1 008,15 Eur), (duomenys neskelbtini) (likutis – 0 Eur), (duomenys neskelbtini) (likutis – 1 816,99 Eur), 11425 (likutis – 0,25 Eur), ½ dalies transporto priemonių: automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savos gamybos priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio Mercedes Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Priteisė iš atsakovo A. A. ieškovui V. K. 2 104 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. A. 218 Eur žyminio mokesčio ir 15,21 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

Teismas sprendė, jog mažai tikėtina, kad ieškovas, žinodamas apie tėvo mirtį ir po jo mirties likusį turtą, kurį galima paveldėti, būtų nesikreipęs į notarų biurą dėl paveldėjimo. Tai, jog ieškovo tėvas su jo mama buvo išsiskyrę, jo mama Lietuvoje taip pat negyvena, patvirtina, kad ieškovui apie tėvo mirtį nebuvo pranešta ir nebuvo žinoma. Iš Paveldėjimo bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad Paveldėjimo bylą tvarkiusiai notarei buvo žinoma apie tai, kad palikėjas A. K. turėjo sūnų, kadangi Gyventojų registro išraše apie A. K. nurodyta, kad nei pilnamečių, nei nepilnamečių vaikų nėra. Atsakovas taip pat notarei nenurodė, jog yra kitų įpėdinių, nors 2016 m. balandžio 21 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad mirusiojo sūnus V. gyveno (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog šios aplinkybės yra svarbios ir ne nuo ieškovo priklausančios priežastys, dėl kurių jis negalėjo įgyvendinti savo teisės ir aktyviais veiksmais priimti palikimo.

Teismas darė išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai nepaveiks atsakovo teisėtų interesų, nes jis, kaip mirusiojo vaikaitis ir mirusios V. K. sūnus po palikėjo A. K. mirties, turtą paveldėtų kartu su pirmos eilės mirusiojo A. K. sūnumi V. K.. Be to, termino atnaujinimas nesukels atsakovo turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių, nes ieškovas ir atsakovas yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, o paveldėtam turte atsakovas negyvena.

Teismas pažymėjo, kad A. K. nebuvo sudaręs testamento, kuriuo išreikštų valią nepalikti turto sūnui V. K., nors konfliktiški santykiai su sūnumi, taip pat garbus amžius (76 metai) ir silpna sveikata turėjo paskatinti palikėją A. K. išreikšti valią dėl palikimo. Teismas sprendė, kad šalių pateiktos fotonuotraukos, liudytojų parodymai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad su ieškovu jo tėvas A. K. nebendravo. Duomenų, kad palikėjas sūnaus būtų atsisakęs, byloje nėra. Visuma bylos duomenų patvirtina, kad ieškovas neišreiškė valios dėl palikimo atsisakymo, o sužinojęs apie tėvo mirtį ieškovas nebuvo pasyvus, nerūpestingas. Tai, jog ieškovo motina 1987 m. balandžio 3 d. išsiregistravo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), patvirtinime nurodydama, kad pretenzijų į butą neturi ir jį palieka buvusiam vyrui, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas po savo tėvo mirties neturi teisės paveldėti to turto.

Teismas pažymėjo, kad įpėdinio teisė paveldėti mirusiojo turtą Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu yra siejama tik su įpėdinį ir palikėją siejančiu giminystės ryšiu. Dėl to atsakovo nurodytos aplinkybės apie jo glaudesnį ryšį su palikėju, nuolatinį bendravimą, dažnesnį lankymąsi vienų pas kitus, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos ir nepašalina ieškovo teisės paveldėti mirusiojo A. K. turto.

Iš Paveldėjimo bylos matyti, kad Paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti 2016 m. rugpjūčio 16 d. bei 2016 m. rugsėjo 14 d., ieškinys teisme pareikštas 2016 m. lapkričio 18 d., dėl ko, teismo vertinimu, jų panaikinimas iš dalies, nepažeis teisinių santykių stabilumo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai ieškovo prieštaringiems paaiškinimams ir jo pateiktiems įrodymams suteikė svaresnę įrodomąją reikšmę, negu byloje esančiam įrodymų visetui. Teismas turėjo išsiaiškinti sūnaus nebendravimo su tėvu priežastis.

Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl liudytojų V. K. ir B. M. duotų parodymų. Šios liudytojos patvirtino atsakovo teiginius dėl netinkamo ieškovo kaip sūnaus elgesio su tėvu, dėl jų nebendravimo. Liudytojoms nesutarimų aplinkybės žinomos iš paties tėvo pasakojimų. Ieškovui buvo žinoma, kur gyveno jo tėvas, tačiau jis su savo tėvu nebendravo, todėl tėvas jo kaip sūnaus išsižadėjo.

Pareiškimas atsakovo vardu buvo surašytas buvusios notarės R. B., nes atsakovas lietuvių kalbos nemoka. Pildant šį prašymą notarė pati atsakovui pasakė, kad iš policijos komisariato jai jau žinoma apie mirusiojo sūnų. Notarė A. A. pareiškimo vertimo į rusų kalbą nedarė. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad jį iškvietus į policijos komisariatą, jis dieną iki tol (2016 m. birželio pabaiga) pats skambino minėtai notarei, kuri pranešė, kad atsakovas jau buvo ir nieko nereikia. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimai atsakovui išduoti 2016 m. rugpjūčio 16 d. ir 2016 m. rugsėjo 14 d., o pradinis ieškinys teismui pateiktas tik 2016 m. spalio 31 d. Šios aplinkybės teismo taip pat nevertintos.

Mirusiojo A. K. pusseserė O. K. artimai bendravo su A. K., ji palaidojo ieškovo tėvą, tačiau iš A. K. apie jo sūnų (ieškovą), ji nieko nežinojo ir tai patvirtina paveldėjimo byloje jos prašymas dėl paveldėjimo bylos vedimo pas kitą notarą.

Ieškovo pateiktų foto nuotraukų originalų antroje pusėje užrašyta data 2003 metai, nors advokatas buvo nurodęs kitas datas. Šiose nuotraukose ieškovo nėra, taip pat nepateikta įrodymų, kad ieškovas buvo atvykęs kartu ir kad nuotraukoje užfiksuotas automobilis yra jo.

Reikalavimai dėl išduotų paveldėjimo teises liudijimų pagal įstatymą atsakovui A. A. pripažinimo negaliojančiais yra išvestiniai ir priklauso nuo to ar yra pagrindas ieškovui atnaujinti terminą A. K. palikimui priimti. Atmetus ieškovo reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atmestini reikalavimai dėl išduotų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais.

Teismo teiginys, kad A. K. nebuvo sudaręs testamento, kuriuo išreikštų valią nepalikti turto sūnui V. K. šioje byloje vertintinas kritiškai. A. K. iš viso nebuvo surašęs jokio testamento, jis buvo nužudytas, todėl spręsti kaip šis žmogus būtų pasielgęs testamento surašymo metu nėra galimybės.

Ieškovas V. K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Byloje nėra duomenų, kad A. K. būtų ginčijęs tėvystę ar atėmęs paveldėjimo teisę iš ieškovo, todėl atsakovo teiginiai apie tai, kad A. K. buvo atsisakęs savo sūnaus prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Ieškovas išreiškė valią priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo mirties, tačiau terminą kreiptis į notarą praleido dėl svarbių priežasčių – jis yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), apie tėvo mirtį nebuvo informuotas ir nieko nežinojo, tačiau sužinojęs nedelsiant tvarkėsi kelionės dokumentus ir atvyko į Lietuvą. Tai patvirtina ieškovo paso kopija ir jame esanti viza. Ieškovo apklausa ikiteisminio tyrimo byloje buvo atlikta iki ieškinio šioje byloje pateikimo, o ieškovas nebuvo dar sudaręs sutarties su advokatų kontora ir nežinojo, kad bus ginčas dėl palikimo priėmimo.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovui apie tėvo mirtį buvo žinoma ir jis neišreiškė valios priimti palikimo. Tai, jog ieškovo tėvas su jo mama buvo išsiskyrę, jo mama Lietuvoje taip pat negyvena, tik patvirtina ieškovo teiginius, kad jam apie tėvo mirtį nebuvo pranešta ir nebuvo žinoma. Paveldėjimo byloje esantis atsakovo Pareiškimas apie palikimo priėmimą patvirtina, kad atsakovas notarei nenurodė, jog yra kitų įpėdinių, nors 2016 m. balandžio 21 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu apie ieškovą žinojo, apklausoje parodė, kad mirusiojo sūnus V. gyveno (duomenys neskelbtini). Tačiau apie tėvo mirtį ieškovui nepranešė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir turėjo išsiaiškinti sūnaus nebendravimo su tėvu priežastis.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti iš esmės grindė aplinkybe, kad jam nebuvo žinoma apie tėvo mirtį, nes jis su juo nebendravo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovo glaudesnis ryšys su palikėju, nuolatinis bendravimas, dažnesnis lankymasis vienų pas kitus, nagrinėjamu atveju nepašalina ieškovo teisės paveldėti mirusiojo A. K. turto. Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Pažymėtina, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo byloje apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad paskutinį kartą tėvui skambino 2016 m. vasario 20 d., tačiau niekas neatsiliepė (e. bylos 3 T., b. l. 149–151). Nors ieškovas teigė, kad su tėvu bendraudavo telefonu (vienas kitam susiskambindavo), tačiau jokių duomenų, kad ieškovas būtų domėjęsis kodėl tėvas neatsiliepia ar jam neperskambina nepateikė, t. y. ieškovas pats nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas bendraudamas su tėvu ir įgyvendindamas savo teises. Dėl to atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių nurodyta aplinkybė, jog ieškovas nebendravo su palikėju A. K., nelaikytina objektyvia aplinkybe, kuri būtų sutrukdžiusi ieškovui nustatytu laiku priimti palikimą.

Svarbia termino palikimui priimti atnaujinimo aplinkybe pirmosios instancijos teismas laikė aplinkybę, kad ieškovas gyvena kitoje valstybėje ((duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegija pažymi, kad toks aplinkybės vertinimas kaip svarbios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo neatitinka teismų praktikos, pagal kurią gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Taigi asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016). Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas apie tėvo mirties faktą galimai sužinojo 2016 m. birželio – liepos mėnesį iš pareigūnų (e. bylos 3 T., b. l. 149–151), į Lietuvą atvyko 2016 m. rugsėjo mėnesį, tačiau į teismą su ieškiniu dėl termino palikimui priimti kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 18 d. Ieškovas nurodė, kad vos tik sužinojęs apie tėvo mirtį nedelsiant tvarkėsi kelionės dokumentus ir atvyko į Lietuvą. Be to, jis nebuvo dar sudaręs sutarties su advokatų kontora ir nežinojo, kad bus ginčas dėl palikimo priėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas nesiėmė jokių konkrečių veiksmų tikslu priimti palikimą po tėvo mirties, nors kaip jis pats teigė, apie tėvo mirtį sužinojo 2016 m. birželio – liepos mėnesį. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta, kad palikimą įpėdinis gali priimti tik asmeniškai atvykdamas parašyti pareiškimą į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą. Ieškovas galėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmus ir būdamas (duomenys neskelbtini) per šioje valstybėje esančias Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, arba įgaliodamas kitą asmenį Lietuvoje atlikti jo vardu šiuos veiksmus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas norėjo, tačiau dėl tam tikrų nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo šios teisės įgyvendinti aukščiau nurodytais būdais. Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios paveldėjimo dokumentų parengimas ypač užsitęsė dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas asmens gyvenimo kitoje valstybėje aplinkybę be pagrindo laikė objektyviai sutrukdžiusia atlikti palikimo priėmimo veiksmus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo atnaujinti terminą palikimui priimti, taip pat reikšminga aplinkybe laikė tai, kad atsakovas A. A. nenurodė notarei ieškovo, kaip galimo įpėdinio, nors apie jo egzistavimą buvo žinoma. Pažymėtina, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka teismų praktikos, pagal kurią pripažįstama, jog įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.). Be to, iš bylos dokumentų matyti, kad notarė R. B., dar prieš atsakovui A. A. į ją kreipiantis dėl palikimo priėmimo, žinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl palikėjo A. K. nužudymo: Kauno apskrities VPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja dar 2016 m. balandžio 8 d. raštu kreipėsi į notarę dėl informacijos apie A. K. testamentą pateikimo (e. bylos 3 T., b. l. 25), o notarė į šį raštą atsakė tik 2016 m. balandžio 26 d. (e. bylos 3 T., b. l. 26), t. y. kai 2016 m. balandžio 21 d. ikiteisminiame tyrime jau buvo apklaustas atsakovas A. A. (e. bylos 2 T., b. l. 132–134) ir kai jis 2016 m. balandžio 25 d. kreipėsi į ją dėl palikimo priėmimo (e. bylos 3 T., b. l. 3–4). Pažymėtina, kad nors ir notarės atspausdintame ir atsakovo pasirašytame 2016 m. balandžio 25 d. Pareiškime apie palikimo priėmimą nurodyta, jog kitų įpėdinių nėra, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog tos pačios dienos paties atsakovo ranka surašytame prašyme apskritai nebuvo pateikta jokios informacijos apie tai ar yra, ar nėra kitų įpėdinių. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti išvados, kad atsakovas nuslėpė kitus įpėdinius. Juolab jam nepašalinus neaiškumo ar atsakovui buvo tinkamai išverstas pareiškimas, (t. y. išsikvietus ir apklausus notarę), nes tokios abejonės taip pat buvo iškeltos. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju notarei turėjo būti žinoma (iš atsakovo ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų), jog palikėjas A. K. turi sūnų V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog palikėjas A. K. nebuvo sudaręs testamento, kuriuo išreikštų valią nepalikti turto sūnui V. K., šioje byloje vertintini kritiškai. Aplinkybė, jog palikėjas nebuvo surašęs testamento nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, kadangi byloje sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino palikimui pagal įstatymą, o ne pagal testamentą priimti atnaujinimo. Šioje byloje nebuvo nepaneigta ieškovo teisė į paveldėjimą po tėvo mirties, tačiau testamento sudarymas ar nesudarymas visiškai neturi jokios įtakos sprendžiant ar ieškovas dėl pateisinamų priežasčių praleido terminą palikimui priimti.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė priešingai, tačiau pratęsus terminą palikimui priimti vis dėlto būtų pažeisti atsakovo, tinkamai ir laiku po senelio mirties priėmusio palikimą, interesai, kadangi jis netektų pusės paveldėto turto, t. y. tokiu būdu būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas, o ieškovo ieškinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jų nepaisyti. Šiuo atveju būtina išlaikyti ieškovo veiksmų ir palikimą priėmusio įpėdinio (atsakovo) teisėtų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgti į tai, kad ieškinyje nurodomas paveldėjimo objektu esantis turtas yra valdomas sąžiningo atsakovo.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios jam laiku įgyvendinti teisę priimti palikimą. Dėl to atsižvelgiant į siekį išsaugoti teisinių santykių stabilumą, atsakovo teisėtus lūkesčius, ieškovo reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmestinas.

Dėl dalies paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo negaliojančiais

Nagrinėjamoje byloje ieškinyje buvo reiškiami du reikalavimai: 1) pratęsti ieškovui terminą palikimui priimti; 2) pripažinti negaliojančiais A. A. vardu 2016 m. rugpjūčio 16 d. ir 2016 m. rugsėjo 14 d. išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, notarinio registro Nr. 1919 ir Nr. 2208, dalyje dėl ½ dalies paveldimo turto. Pirmosios instancijos teismas tenkino abu reikalavimus. Apeliaciniu skundu yra prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taigi yra ginčijama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimų ½ dalyje pripažinimo negaliojančiais. CK 5.8 straipsnis nustato specialų subjektą – asmenį, pretenduojantį į palikimą, kuriam suteikiama teisė ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. CK 5.8 straipsnio prasme asmuo, pretenduojantis į palikimą, yra tik tas, kuris vienu iš įstatyme nustatytų būdų priėmė palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Palikimo priėmimas įvyksta ir tada, kai teismas pratęsia terminą palikimui priimti. Teismui nepratęsus termino palikimui priimti, ieškovo negalima laikyti asmeniu, pretenduojančiu į palikimą, t. y. jis neatitinka CK 5.8 straipsnyje apibrėžtų subjektiškumo požymių. Nesant teisinių prielaidų palikimo priėmimo teisei įgyvendinti, toks asmuo neturi teisės ginčyti kitam įpėdiniui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimų ½ dalyje pripažinimo negaliojančiais, naikintina.

Dėl bylos baigties ir procesinių klausimų

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus (100 procentų), ieškovas laikomas ginčą pralaimėjusia šalimi, todėl tik atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 200 Eur išlaidų (100 Eur dvi konsultacijos + 900 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimas + 200 Eur advokatės atstovavimas teismo posėdžiuose (3 val.)). Kadangi šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos pateiktais įrodymais (e. bylos 3 T., b. l. 68–69), o prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.2, 8.19 punktai), todėl jos atsakovui priteistinos iš ieškovo V. K. (CPK 93, 98 straipsniai).

Atitinkamai pirmosios instancijos teismo patirtos 15,21 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo V. K. valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Be to, Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 nutartimi atidėjo ieškovui V. K. 218 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį, dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Kadangi ieškinys atmestas, 218 Eur žyminio mokesčio priteistina iš ieškovo V. K. valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. A. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 697 Eur išlaidų (697 Eur žyminis mokestis + 1 000 Eur apeliacinio skundo parengimas ir dvi konsultacijos). Kolegijos vertinimu, visos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos teisingam bylos išnagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. Be to advokato pagalbai apmokėti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.10, 8.19 punktai), yra pagrįstos pateiktais įrodymais (4 T., b. l. 11–12, 21–24). Todėl atsakovo patirtos išlaidos jam priteistinos iš ieškovo V. K. (CPK 93, 98 straipsniai).

Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 4,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovo V. K. valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi šioje byloje buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui A. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato–sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą apribojant atsakovo disponavimo teisę minėtu nekilnojamuoju turtu bei uždraudė Kauno rajono 2–ojo notaro biuro notarei R. B. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po A. K. mirties. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, nėra pagrindo toliau palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) atsakovui A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmos instancijos teisme ir 1 697 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) valstybei 218 Eur (du šimtus aštuonioliką eurų) žyminio mokesčio ir 15,21 Eur (penkioliką eurų 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme, bei 4,20 Eur (keturis eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Algimantas Kukalis

Nerijus Meilutis

Arūnas Rudzinskas