Civilinė byla Nr. e2-3267-845/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24694-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.4.2.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

(S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

 

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,

sekretoriaujant D. Č.,

dalyvaujant ieškovės atstovei S. N.,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei L. N.,

atsakovių UAB „Savo investicija“, UAB „Archestra“ ir trečiojo asmens A. K. atstovui advokatui L. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Savo investicija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Archestra“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 4 d. statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys - A. K. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – VMSA), UAB ,,Savo investicija“ (statytojas, kuris atsakingas už privalomų dokumentų pateikimą su prašymu išduoti Statybos leidimą ir statybos darbų atlikimą), UAB „Archestra“ (statinio projektuotojas), prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovę UAB ,,Savo investicija“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statomą statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; 3) per nustatytą terminą neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovę UAB ,,Savo investicija“ per 6 mėnesius savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo UAB „Archestra“ lėšomis pašalinti statybos, kuriai buvo išduotas (duomenys neskelbtini) statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 4) sprendime nustatyti, kad atsakovei UAB ,,Savo investicija“ nepašalinus statybos, atliktos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriai buvo išduotas (duomenys neskelbtini) statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinių – t. y. nenugriovus statinio ir nesutvarkius statybvietės, šiuos padarinius turi teisę pašalinti ir sutvarkyti statybvietę Inspekcija UAB ,,Savo investicija“ lėšomis.

Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini)išdavė Statybos leidimą, kuriuo suteikė teisę statytojui UAB ,,Savo investicija“ (toliau – ir Statytojas) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo UAB ,,Archestra“ (toliau – ir Projektuotojas) parengtą projektą ,,Daugiabutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini), parengimo metai 2021 m. (toliau – Projektas): 1) statyti naują ypatingą statinį – daugiabutį gyvenamąjį namą, paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) (gyvenamosios paskirties pastatai); 2) statyti naują nesudėtingą statinį – vandentiekio tinklus Nr. 2, paskirtis – įvadiniai tinklai (inžineriniai tinklai; vandentiekio tinklų); 3) statyti naują nesudėtingą statinį – šilumos tinklus, paskirtis – šilumos tinklų (inžineriniai tinklai); 4) statyti naują nesudėtingą statinį – lietaus nuotekų tinklus, paskirtis – nuotekų išvadai (inžineriniai tinklai; nuotekų šalinimo tinklų; nuotekų surinkimo tinklai); 5) statyti naują nesudėtingą statinį – buitinių nuotekų tinklus, paskirtis – nuotekų išvadai (inžineriniai tinklai; nuotekų šalinimo tinklų; nuotekų surinkimo tinklai); 6) statyti naują nesudėtingą statinį – automobilių stovėjimo aikštelę (juostą), paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kita); 7) statyti naują nesudėtingą statinį – pėsčiųjų šaligatvį Nr. 1, paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kita); 8) statyti naują nesudėtingą statinį – tvorą, paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kita); 9) statyti naują neypatingą statinį – vandentiekio tinklus Nr. 1, paskirtis – magistraliniai tinklai (vandentakiai) (inžineriniai tinklai; vandentiekio tinklų); 10) atlikti nesudėtingo statinio – pėsčiųjų šaligatvio Nr. 2, paskirtis kiti inžineriniai statiniai (kita), kapitalinį remontą.

Pažymėjo, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Statytojui, Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Žemės sklypas iš vakarų pusės, ties (duomenys neskelbtini) gatve ribojasi su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai; šiaurinėje pusėje ribojasi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); šiaurės rytų pusėje taip pat ribojasi su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai; pietinė žemės sklypo dalis ribojasi su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Inspekcijos viršininko 2011-02-04 įsakymu Nr. 1V-17 patvirtinto Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo nuostatomis, atliko patikrinimą dėl Statytojui išduoto Statybos leidimo teisėtumo. 2022-11-24 surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (2) (toliau – Patikrinimo aktas), kurio patikrinimo išvadose nurodyta, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai. Statybą leidžiančio dokumento išdavimą reglamentuoja Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi Statybos leidimo išdavimo metu) 27 straipsnis ir jo nuostatas detalizuojantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) (redakcija, galiojusi Statybos leidimo išdavimo metu). Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais reikalingas leidimas statyti naują statinį. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokie dokumentai turi būti pateikiami siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą naujo statinio statybai. Vadovaujantis nurodyto straipsnio 6 punktu, kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, kai numatoma statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu. Šiuo atveju pažymėtina, kad STR 1.05.01:2017 detalizuojamos Statybos įstatymo 27 str. ir 271 str. nuostatos, reglamentuojančios statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras <...> statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka. STR 1.05.01:2017 13 p. detaliai reglamentuojama prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo tvarka. Nurodytame punkte nurodoma, kad nuotoliniu būdu pateiktas prašymas užregistruojamas automatiškai ir tą pačią dieną apie tai per IS „Infostatyba“ informuojamas jo pateikėjas. Tiesiogiai pateiktą prašymą savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja, nurodydamas prašymo priėmimo datą ir suteikdamas registracijos numerį. Užregistravus prašymą, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo, išskyrus 33 punkte nurodytu atveju (kai gautas prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rekonstruoti statinį, suprojektuotą įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą), be kita ko patikrina: ar statinio projektas pasirašytas (patvirtintas) elektroniniais statinio projekto vadovo ir statinio projekto dalių vadovų parašais; jei nėra visų būtinų elektroninių parašų, apie tai prašymo pateikėjas informuojamas per IS „Infostatyba“ (STR 1.05.01:2017 13.1 papunktis); ar pateikti visi privalomi dokumentai; jei jų trūksta, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai, kad prašymas dėl šios priežasties nepriimamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui, nurodant trūkstamus dokumentus (STR 1.05.01:2017 13.2 papunktis). Nagrinėjamo reglamentavimo kontekste taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis STR 1.05.01:2017 7 priedo “Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai” 4 punktu, rašytiniai besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimai privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios
1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Iš aukščiau nurodyto reglamentavimo akivaizdu, kad statant statinį arčiau, kaip vienas metras iki gretimo žemės sklypo ribos – be išimčių visais atvejais privalomi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai, tačiau šiomis teisės aktų nuostatomis nebuvo vadovaujamasi konkrečiu atveju išduodant Statybos leidimą.

        Ieškovė taip pat pažymėjo, kad pagal Projekto Bendrojoje dalyje ir Architektūrinėje dalyje pateiktus sprendinius, projektuojamas Pastatas – daugiabutis su požemine dalimi. Požeminė ir antžeminė Pastato dalys projektuojamos, susietos bendromis laikančiomis konstrukcijomis ir bendra konstrukcinė schema, kuri užtikrina esminius statinio reikalavimus nustatytus 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011
(1 priede). Ieškovė nurodė, kad projektuojamo Pastato požeminė dalis, (duomenys neskelbtini), pagal Projekto Architektūrinės dalies 85 psl. pateiktus sprendinius tarp ašių 1-11, projektuojama ant pietinės žemės sklypo ribos, kuri ribojasi su žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl, pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, buvo būtinas nurodytų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimas rengiamam Projektui

. Paaiškino, kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise, prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo dieną – (duomenys neskelbtini), priklausė UAB ,,Martonas“, o žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkai nurodyto Prašymo pateikimo dieną buvo – Lietuvos Respublika (patikėjimo teise valstybinę žemę valdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), Č. T., B. Š., L. Š., G. S., H. S., V. S.. Inspekcijai atlikus išsamų IS ,,Infostatyba“ esančių, prie Prašymo pridedamų dokumentų, patikrinimą, nustatyta, kad Statytojo vardu Prašymą pateikė įgaliotas asmuo – A. K., 2022-02-14 nuotoliniu būdu, per IS „Infostatyba“. Prašymas buvo teiktas pakartotinai (pirminis prašymas teiktas 2021-10-16, vėliau teikti 2021-10-20, 2021-10-21, 2021-12-23, 2022-01-25 prašymai). Prie Prašymo nurodyti pridėti dokumentai, tarp kurių pateikti šie besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai (susitarimai):

- žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) savininko UAB „Martonas“ sutikimas;

- žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko UAB „AirInn Vilnius“ sutikimas;

- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-11-09 sutikimas statyti statinį žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“
Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad „neprieštarauja dėl daugiabučio namo statybos UAB „Archestra“ parengtoje Žemės sklypo schemoje M 1:500 (dokumento žymuo (duomenys neskelbtini)) (toliau – Schema) pažymėtoje vietoje, žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Schemoje nurodytais atstumais iki valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ribos, jeigu tai nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Statybą vykdyti žemės sklypo ribose“;

- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022-01-24 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacija, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“, kuriame nurodyta, kad „Tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius planuojama kultūros paveldo objektų teritorijose, jų apsaugos zonose, todėl Sutikimas galioja gavus Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos teritorinio padalinio pritarimą dėl šių darbų atlikimo“; 

- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-12-15 raštas
Nr. (duomenys neskelbtini),,Sutikimas laikinai naudotis valstybine žeme sklype statybos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), metu“. Tuo tarpu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų ir valdytojų - Č. T., B. Š., L. Š., G. S., H. S., V. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, sutikimai kartu su Prašymu pateikti nebuvo. Taip pat pažymėtina, kad nurodytų asmenų sutikimai nebuvo pateikti su ankstesniais Statytojo 2021-10-16, 2021-10-20, 2021-10-21, 2021-12-23, 2022-01-25 teiktais prašymais išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tikrindama statytojo 2021-10-21 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini)išduoti statybą leidžiantį dokumentą, 2021-12-17 projekto tikrinimo rezultatuose Nr. (duomenys neskelbtini), 3 p., nurodė pastabą „Vadovaujantis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 punkto nustatytais ribojimais, mažinant norminius atstumus iki sklypo ribos nepateiktas sklypo (duomenys neskelbtini) (past. (duomenys neskelbtini)) savininko – NŽT sutikimas (kai H=23.90, atstumas apytiksliai - 11 m).“ Taigi, prie Projekto, pateikto kartu su Prašymu, pridėti ne visi privalomi pateikti dokumentai, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte, t. y. prie Prašymo išduoti Statybos leidimą nepateikti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)savininkų sutartys, sutikimai ar susitarimai dėl Projekto sprendinių, kai numatoma Pastatą (šiuo atveju daugiabutį gyvenamąjį namą su požemine automobilių stovėjimo aikštele) statyti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo žemės sklypo ribos. Taigi, VMSA, nepatikrinusi šių aplinkybių, priėmusi prašymą išduoti Statybos leidimą ir atitinkamai išdavusi Statybos leidimą pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, 27 straipsnio 8 dalį, 271 straipsnio 1 d. 3 p., STR1.05.01:2017 13.2 punktą, 7 priedo 4 punktą.

Taip pat ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, jog Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, <...> Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) (redakcija, galiojusi VMSA 2021-05-20 išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialieji reikalavimai), išdavimo metu) 7 p., projektas rengiamas vadovaujantis: Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus; teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinių reikalavimus ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases; kitais teisės aktais; teritorijų planavimo, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. Branduolinės energetikos objektą projektuoti galima tik kai įvykdytos branduolinės energetikos objekto projektavimo teisinės prielaidos. Projektas turi būti rengiamas naudojant licencijuotą projektavimo programinę įrangą (STR 1.04.04:2017 7.1 p.). Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje išvardintais privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (tarp jų projektiniais pasiūlymais (kai jie parengti), suderintais su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis). Projektiniai pasiūlymai rengiami – išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas atsižvelgdamas į reglamento 13 priedo nuostatas (STR 1.04.04:2017 7.2 p.). STR 1.04.04:2017 1.4 papunktyje nurodyta, kad reglamentas nustato visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašą (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių projektinius pasiūlymus, tvarką. Visuomenei svarbių statinių (jų dalių) sąrašas nustatytas reglamento 4 priede. Pagal šio priedo 6.3 papunktį ginčo Projektu projektuojamas Pastatas priskirtinas visuomenei svarbių statinių kategorijai. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo parengti nustatytos formos projektiniai pasiūlymai Nr. K55-PP (toliau – Projektiniai pasiūlymai), kurie buvo derinami su visuomene vadovaujantis STR 1.04.04:2017 VIII skyriaus ,,Visuomenės informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus“ nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020-12-07 patvirtino minėtus Projektinius pasiūlymus (tvirtinimo žymos reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės teigimu, Statytojas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, rengdamas Projektą, privalomai turėjo vadovautis aukščiau nurodytais Projektiniais pasiūlymais. Šią poziciją palaiko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kuri 2021-02-22 rašte Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl nuomonės pateikimo“ nurodė, kad ,,savivaldybės administracija statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų metu, tikrindama statinio projektą pagal kompetenciją, turėtų įvertinti, ar pateikto statinio projekto esminiai projekto sprendiniai atitinka projekto bendrojoje dalyje pateiktus projektinių pasiūlymus, kuriems pritarė savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, sprendinius – ar apie būtent tokio visuomenei svarbaus statinio numatomą projektavimą buvo informuota visuomenė. Manytina, kad jei statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikto statinio projekto esminiai projekto sprendiniai neatitinka paviešintų projektinių pasiūlymų – apie numatomą tokio statinio projektavimą visuomenė turėtų būti informuota pakartotinai.“ Pažymėjo, kad Projektiniai pasiūlymai išreiškia ne tik projektuojamo statinio architektūros, bet ir kitų pagrindinių sprendinių (įskaitant statinio techninius rodiklius, pvz., statinio matmenis) idėją. Be to, nuo 2021-11-01 pasikeitus teisiniam reguliavimui (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 2021-05-20 pakeitimas
Nr. XIV-340) nustatytas reikalavimas, kad esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi prašymo išduoti Statybos leidimą pateikimo metu) 271 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatė, kad savivaldybės administracija tikrina, ar statinio projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti), ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai - statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, Inspekcija, įvertinusi projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu išduotas Statybos leidimas, nustatė, kad Projekto sprendiniai neatitinka patvirtintų Projektinių pasiūlymų, t. y.:

- projektuojamo Pastato antžeminės dalies, korpuso B atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, neatitinka Projektiniuose pasiūlymuose visuomenei susipažinti pateiktų atstumų. Pagal Projekto Architektūrinės dalies sprendinius (68 lapas) atstumas nuo projektuojamo pastato antžeminės dalies B korpuso iki minėto sklypo ribos yra 9,83 m, o pagal Projektinius pasiūlymus – 11,03 m (Projektinių pasiūlymų Genplanas altitudėje +/-0.00 ir altitudėje +4.00, 24 lapas);

- laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas numatytas Projekte, neatitinka nurodyto Projektiniuose pasiūlymuose. Šiuo atveju Projektiniuose pasiūlymuose tarp pastato antžeminės dalies korpusų A ir B numatyta dengta antžeminė automobilių aikštelė, kuri sujungia korpusus, numatytos kolonos ir perdanga (Projektinių pasiūlymų 17 ir 27 lapas). Tuo tarpu Projekte antžeminė automobilių aikštelė neprojektuojama – Projekte nenumatytos kolonos ir perdanga, antžeminės aikštelės sprendinių nėra numatyta – šiuos duomenis patvirtina Projekto Architektūrinės dalies 86 lape, 96 lape, 99 lape esantys sprendiniai. Šis pažeidimas užfiksuotas Patikrinimo akto 3.3 p.

Taip pat ieškovė teigė, kad Projektas parengtas nesivadovaujant išduotais Specialiaisiais reikalavimais. Pažymėjo, kad Statytojas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, rengdamas projektą, turi pareigą vadovautis specialiaisiais architektūros reikalavimais. Nagrinėjamu atveju VMSA išduotų Specialiųjų reikalavimų 3, 4 ir 5 punktuose įtvirtinti reikalavimai: ,,<...> Vadovautis patvirtintais projektiniais pasiūlymais <...>“, tuo tarpu Specialiųjų reikalavimų 8 punkte nurodyta ,,Atsižvelgti į gretimybes. Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai“. Šiuo atveju iš aukščiau nurodomų faktinių aplinkybių ir įvardijamo teisinio reglamentavimo matyti, kad Inspekcijai detaliai išanalizavus Projekto sprendinius ir su Prašymu pateikiamus dokumentus, Patikrinimo akte 1.5 užfiksuoti pažeidimai nurodantys, kad Pastatas projektuojamas statyti ant gretimo žemės sklypo ribos neturint žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimų. Šie užfiksuoti pažeidimai patvirtina, kad rengiant Projektą nesivadovauta Specialiųjų reikalavimų 8 punktu. Taip pat Patikrinimo 3.3 punkte užfiksuoti pažeidimai, nurodantys, kad Projektas parengtas nukrypstant nuo patvirtintų Projektinių pasiūlymų, kas įrodo, kad rengiant Projektą nesivadovauta Specialiųjų reikalavimų 3, 4, 5 punkto nuostatomis. Inspekcija nurodytą pažeidimą, t. y. faktą, kad Projektas parengtas nesivadovaujant Specialiaisiais reikalavimais, užfiksavo Patikrinimo akto 3.5 p.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į ieškovės nustatytus pažeidimus, darytina išvada, kad ginčijamas Statybos leidimas VMSA yra išduotas neteisėtai, nes yra pažeistos: Statybos įstatymo 24 str. 3 d., 27 str. 5 d. 6 p., 27 straipsnio 8 d., 271 1 d. 10 p., STR1.05.01:2017 13.2 papunkčio, 7 priedo 4 p., STR 1.04.04:2017 75 p. nuostatos, todėl Statybos leidimas turi būti panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka. 

Taip pat ieškovė nurodė, kad Statybos leidimas jau yra sukėlęs materialinius teisinius padarinius, tai patvirtina Inspekcijos 2022-12-12 statybos patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos patikrinimo aktas) duomenys, kurio dalyje ,,Atliktų darbų mastas patikrinimo metu“ užfiksuota kad: ,,<...> Įrengta didžioji dalis požeminio parkingo laikančių konstrukcijų. Vykdomas gyvenamųjų korpusų laikančių sienų ir perdangų įrengimas. <...> Įrengta didžioji dalis požeminio parkingo laikančių konstrukcijų. Įrengtos gyvenamųjų pastatų pirmo aukšto laikančios konstrukcijos. Išmūrytos gyvenamųjų pastatų antro aukšto laikančios sienos. Montuojami klojiniai antro aukšto perdangos įrengimui. Įrengiama lietaus nuotekų sistema požeminiame parkinge. <...> statinio ilgis 61,2 metrai, plotis 37,47 metrai. B korpuso aukštis 23,9 metrai.“ Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą Inspekcija, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, prašo pašalinti statybos padarinius.

Sprendžiant dėl neteisėtos statybos kaltų asmenų nustatymo, nurodė, kad VMSA išdavė Statybos leidimą, prieštaraujantį statybą reglamentuojantiems teisės aktams. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusių Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 1 punktas, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 13 punktas, Statybos įstatymo 271 straipsnio 1 dalies 3 punktas numatė, jog savivaldybių administracijos turėjo pareigą tikrinti, ar su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija), taip pat vadovaujantis nurodyto straipsnio 1 d. 10 p., savivaldybės administracija turėjo patikrinti ar statinio projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti), ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama Statybos leidimą, pagal kompetenciją privalėjo atlikti pirmiau nurodytus veiksmus, kurių neatlikus neteisėtai pagal Projektą išdavė Statybos leidimą. Taigi, VMSA yra atsakinga už neteisėto Statybos leidimo išdavimą, todėl jos lėšomis turi būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą Statybos leidimą padariniai. Taip pat nurodė, kad neteisėto Statybos leidimo priėmimui turėjo tiesioginės įtakos ir Statytojo UAB „Savo investicija“ veiksmai; statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesą, turi jį suderinti su viešaisiais tikslais, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų. Reikalavimas nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų reiškia, kad statinys turi būti statomas taip, jog statybos metu ir naudojant statinį kitų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos būtų išsaugotos, o jeigu pakeistos – tai laikantis statybos techninių ir specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų nuostatų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis) (LAT 2015-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015). Taip pat statytojas turėjo įvykdyti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardytas sąlygas ir turėti dokumentus, leidžiančius asmeniui įgyvendinti statytojo teisę, visų pirma yra asmens, siekiančio tokios teisės (vykdyti statybas), interesas, nes nurodytų sąlygų tinkamas įvykdymas užtikrina būsimų statybos darbų suderinimą su visais suinteresuotais asmenimis ir sudaro prielaidas statytojui įgyvendinant savo teises ateityje nepažeisti kitų asmenų teisių, nesukelti ginčų ir nepatirti nuostolių dėl kitų asmenų teisių pažeidimo, t. y. įstatymo laikymasis, be kita ko, užtikrina teisinį apibrėžtumą. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos statytojo pareigos, tarp kurių numatyta, jog statytojas privalo pateikti statinio projektuotojui privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus, turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais, statytojas (užsakovas) turi teisę: pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimą pavesti statinio projektuotojui pagal su juo sudarytą statinio projektavimo darbų rangos sutartį arba statinio projektavimo organizavimą pavesti statinio projektavimo valdytojui pagal pavedimo sutartį, arba pasirinkti kitus statinio projektavimo organizavimo būdus, kurie neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams; paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio projektuotojui; pasirinkti statinio projektuotojus, statinio projektavimo valdytojus, rangovus, statinio statybos valdytojus ir statybos produktų gamintojus, importuotojus, platintojus savo nuožiūra ar konkurso tvarka (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), o statinio projektavimo ir statybos darbams, kurių pirkimas yra privalomas, – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nustatyta tvarka. Statytojas (užsakovas) už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako šio įstatymo, CK ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, kai statytojas yra juridinis asmuo, jam taikomi griežtesni atidumo ir rūpestingumo standartai (LAT 2019-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-611/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-419/2014). Šiuo atveju būtent Statytojas turėjo pateikti tinkamus dokumentus, siekdamas gauti tinkamą statybą leidžiantį dokumentą. Tokiu būdu Statytojas, nepateikęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimų, pritarimų ar sutarčių dėl rengiamo Projekto, kaip to reikalauja Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 p. nuostatos, pažeidė nurodytus teisės aktų reikalavimus, todėl atsako dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir kilusių padarinių šalinimo. Ieškovės teigimu, atsakomybė kyla ir Projektuotojui UAB „Archestra“, kuris rengė projektinius sprendinius, nes Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad statinio projektuotojas turi parengti statinio projektą vadovaudamasis Statybos įstatyme nurodytais dokumentais, o 3 punktas numatė, kad projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir projekto vadovo parašai, o kai projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statybos įstatymo 24 straipsnio 21 dalie 1 punkte imperatyviai nustatyta, kad už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka. Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 49 punktas numato, kad projektuotojas, parengęs projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes. Kadangi projektuotojas UAB ,,Archestra“ pasirašė Projektą, kuris neatitinka parengtų Projektinių pasiūlymų, taip pat yra parengtas nesivadovaujant Specialiaisiais reikalavimais, jis taip pat yra atsakingas dėl neteisėto Statybos leidimo dalies išdavimo ir jo lėšomis turi būti šalinami neteisėtos statybos padariniai. Ieškovė prašė taikyti solidariąją atsakomybę atsakovams.

 

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad reikalavimas pareikštas dėl Statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, yra administracinio teisinio pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai. Kadangi statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, šioje byloje taikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Šiuo atveju vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybins priežiūros įstatymo 22 straipsniu Inspekcijai suteikiamas dviejų mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo. Statybos leidimas, kurį šioje byloje ginčija ieškovė, išduotas 2022 m. kovo 4 d., bei laikantis statybų procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų buvo registruotas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Pažymėjo, kad Statybos įstatyme nurodytas procedūras viešojo administravimo subjektai atlieka naudodamiesi statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-502 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, 5.5. p. numato, kad vienas iš sistemos uždavinių – operatyviai teikti visą būtiną informaciją apie statybos procesą valstybėje t. y. sistema sudaro galimybę suinteresuotiems asmenims operatyviai gauti būtiną informaciją apie statybos procesą šalyje. Nagrinėjamu atveju Inspekcija yra pagrindinis IS “Infostatyba” tvarkytojas (Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos nuostatų 10 p.), taigi neabejotinai turėjo prieigą ir visas galimybes susipažinti su išduotu Statybos leidimu, atlikti patikrinimą ir esant poreikiui kreiptis į teismą per įstatyme nustatytą 2 mėnesių terminą, o ne praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo Statybos leidimo išdavimo ir statytojui jau faktiškai pradėjus statybos darbus sklype. Nagrinėjamu atveju Inspekcija tik 2022 m. lapkričio 24 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai, bei į teismą kreipėsi tik 2022 m. gruodžio 14 d., taigi praleidusi įstatyme nustatytą terminą administracinio akto apskundimui. Atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl administracinio akto (Statybos leidimo) panaikinimo, tačiau toks reikalavimas yra pareikštas praleidus teisės aktuose nustatytą 2 mėnesių apskundimo terminą, o ieškovė nenurodė objektyvių termino praleidimo priežasčių ir neprašė atnaujinti praleisto termino, ieškinio reikalavimas dėl Leidimo panaikinimo turi būti atmestas.

Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), savo reikalavimus grįsdama argumentais, jog: 1) projektuojamo Pastato požeminė dalis, (duomenys neskelbtini), pagal Projekto Architektūrinės dalies 85 psl. pateiktus sprendinius tarp ašių 1-11, projektuojama ant pietinės žemės sklypo ribos, kuri ribojasi su žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taigi, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 str. 6 p. ir STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktu, pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, buvo būtina pateikti nurodytų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus rengiamam Projektui, šiuo atveju žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų ir valdytojų - Č. T., B. Š., L. Š., G. S., H. S., V. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, sutikimai kartu su Prašymu pateikti nebuvo; 2) projekto sprendiniai neatitinka patvirtintų Projektinių pasiūlymų, t. y. projektuojamo Pastato antžeminės dalies, korpuso B atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos (9,83 m), neatitinka Projektiniuose pasiūlymuose visuomenei susipažinti pateiktų atstumų (11,03 m), taip pat laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas, numatytas Projekte, neatitinka nurodyto Projektiniuose pasiūlymuose (Projektiniuose pasiūlymuose tarp pastato antžeminės dalies korpusų A ir B numatyta dengta antžeminė automobilių aikštelė, kuri sujungia korpusus, kolonos ir perdanga Projekte nenumatytos); rengiant Projektą nesivadovauta Specialiųjų architektūros reikalavimų 3, 4, 5 ir 8 punktais. 

Atsiliepdama į nurodytus argumentus dėl projekto sprendinių neatitikties patvirtintiems Projektiniams pasiūlymams ir Specialiųjų architektūros reikalavimų 3, 4, 5 ir 8 punktams, atsakovė (Administracija) pažymėjo, kad vadovaujantis Specialiųjų architektūros reikalavimų 3 p. “Leistinas statinių (pastatų) aukštis metrais nuo žemės paviršiaus, statinių aukščio absoliutinė altitudė, aukštų skaičius” buvo nurodyta “Vadovaujantis patvirtinta projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) leistinas statinių (pastatų) aukštis metrais nuo žemės paviršiaus - 31,0 m, aukštų skaičius – 8 a. Vadovautis patvirtintais projektiniais pasiūlymais Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)”. Nurodė, jog Projektiniuose pasiūlymuose nurodytas “A” korpuso parapeto aukštis -18,00 m, “B” korpuso - 23,15 m, Techniniame projekte nurodytas “A” korpuso parapeto aukštis -17,48 m, “B” korpuso pagrindinio tūrio aukštis - 20,14 m, antstato - 23,90 m, nurodyti matmenys pakito mažiau nei 1 m, taigi Administracijos vertinimu Techninio projekto sprendiniai nepažeidė Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nurodyto maksimalaus pastato aukščio. Specialiųjų architektūros reikalavimų 4 p. „Leistinas žemės sklypo užstatymo tankis” buvo nurodyta, kad “Vadovaujantis patvirtinta projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) leistinas užstatymo tankis - 62%. Vadovautis patvirtintais projektiniais pasiūlymais Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ”. Pažymime, kad Projektiniuose pasiūlymuose buvo nurodytas užstatymo tankis 52,87 %, Techniniame projekte nurodytas užstatymo tankis - 45 %, taigi nurodytos reikšmės neperžengia Specialiųjų architektūros reikalavimų 4 p. nurodyto leistino 62% užstatymo tankio, todėl atitinkamai nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija dėl Techninio projekto prieštaravimo Specialiųjų architektūros reikalavimų 4 punktui. Specialiųjų architektūros reikalavimų 5 p. „Leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio rodiklis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose)” buvo nurodyta “Vadovaujantis patvirtinta projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) leistinas užstatymo intensyvumas - 1,9. Vadovautis patvirtintais projektiniais pasiūlymais Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)”, taigi taip pat pažymėjo, jog nei Projektiniuose pasiūlymuose nurodytas užstatymo intensyvumas 1,6, nei Techniniame projekte nurodytas užstatymo intensyvumas 1,52 neperžengia nustatyto leistino užstatymo intensyvumo 1,9 ir atitinkamai nėra pagrindo laikyti Techninį projektą prieštaraujančiu Specialiųjų architektūros reikalavimų 5 punktui. Taip pat Specialiųjų architektūros reikalavimų 8 p. „Statinių išdėstymas žemės sklype gretimų sklypų atžvilgiu” buvo nurodyta “Atsižvelgti į gretimybes. Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Atstumas nuo pastato iki sklypo ribos tikslinamas vadovaujantis STR „Gyvenamieji pastatai“ ir priklausomai nuo statinių gaisrinės saugos reikalavimų (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2010-12-07 įsakymas Nr. 1-338, „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“).”. Pažymėjo, jog Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje įtvirtinta, kad projektiniai pasiūlymai – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai” 3 punkte, kuriame yra nurodyta Projektinių pasiūlymų paskirtis: 3.1. išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją; 3.2. informuoti visuomenę apie: visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais (išskyrus reglamento 7.2 papunktyje nurodytus atvejus) statinio ar statinio dalies numatomą projektavimą, statinio ar statinio dalies paskirties keitimą, visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies numatomą projektavimą; 3.3. specialiesiems reikalavimams (specialiesiems architektūros, saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos ir paveldosaugos ) nustatyti; 3.4. naudoti kaip medžiagą projektuotojo parinkimo konkursui; 3.5. pasiūlyti statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nustatytais atvejais, kai statyba konkrečiame žemės sklype galima.

Administracijos teigimu, esminis projektinius pasiūlymus apibūdinančios sąvokos žodis yra idėja, o ne pagrindiniai sprendiniai. Paminėjo, jog statinio architektūra – tai statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio elementų tarpusavio santykis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 49 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, projektiniai pasiūlymai rengiami statinio architektūrinei idėjai išreikšti. Architektūrinė idėja – tai grafiškai, vizualiai atvaizduoti meniniai statinio architektūros sprendiniai, pateikiami projektiniuose pasiūlymuose (Architektūros įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje įtvirtinta, kad statinio projektas – tai normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma. Kaip matyti iš nurodytų projektinių pasiūlymų ir statinio projekto sąvokų, būtent statinio projekte yra įtvirtinami konkretūs statinio sprendiniai, tuo tarpu projektiniuose pasiūlymuose išreiškiama tik projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja. Taip pat nurodė, kad STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo “Projektiniai pasiūlymai” 8 punktas numato Projektinių pasiūlymų sudėtį, tačiau čia nėra įvardintas privalomumas nurodyti ir pateikti konkrečią konstrukcinę sistemą, punktas 3.1. „išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją“ nurodo galimybes, leistinas projektavimo ribas. Nagrinėjamoje situacijoje, Administracijos vertinimu, sumažinus antžeminį automobilių parkavimo plotą, atsiranda galimybė įrengti saugesnį ir racionaliau, kokybiškiau naudojamą kiemą, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę, kas iš esmės nekeičia projektiniuose pasiūlymuose sumodeliuotos architektūros idėjos. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis numato, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais. Taigi, kaip matyti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą turi būti pateikiamas statybos projektas, o projektiniai pasiūlymai yra tik vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaujantis rengiamas statinio projektas. Jei būtų vadovaujamasi logika, kad statybos projektas turi identiškai atitikti projektinius pasiūlymus, tokiu atveju įstatymo leidėjas nebūtų atskirai išskyręs projektinių pasiūlymų ir statybos projekto, o būtų numatęs, kad siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą užtenka pateikti tik projektinius pasiūlymus. Visgi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, taip nėra, taigi darytina išvada, kad statybos projektas neturi būti identiškas projektiniams pasiūlymams ir statybos projekto bei projektinių pasiūlymų apimtis, paskirtis ir tikslai nėra tapatūs. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teigė, jog nei Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis, nei kiti teisės aktai nereikalauja, kad statinio projekto sprendiniai būtų identiški projektiniuose pasiūlymuose nurodytai sprendinių idėjai, projektinių pasiūlymų sprendiniai gali būti tikslinami ir detalizuojami rengiant statinio projektą, kas ir buvo atlikta šiuo atveju. Įvertinus teisės aktuose įtvirtintą esminę projektinių pasiūlymų paskirtį – išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, darytina išvada, jog Inspekcijos pozicija, kad visi statinio projekto sprendiniai turi identiškai atitikti projektiniuose pasiūlymuose nurodytus, vertintina kaip nepagrįsta. Sutiko, jog rengiant statinio projektus turėjo būti vadovaujamasi projektiniais pasiūlymais, projektiniuose pasiūlymuose išreikšta statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja, tačiau tai, kad statinio projektas identiškai neatitinka projektinių pasiūlymų, nėra pagrindas statybą leidžiančių dokumentų pripažinimui negaliojančiais..

Taip pat atsakovė atsikirtimus grindė aplinkybe, jog vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punktu, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Nagrinėjamu atveju ieškinyje pabrėžiama, kad projektuojant požeminę pastato dalį, neišsikišančią virš žemės paviršiaus, mažesniu nei 1 m atstumu ties (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo savininkų sutikimai nebuvo pateikti. Administracija atkreipė dėmesį, jog nurodytas pažeidimas yra susijęs išimtinai su požemine pastato dalimi, antžeminė pastato dalis jokių teisės aktuose įtvirtintų minimalių atstumų iki sklypo ribos nepažeidžia.

Taip pat atsakovė nesutiko su Inspekcijos siūlomu statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymu. Nurodė, kad Statybos įstatyme nėra pateikiama kaltės sąvoka ar jos nustatymo kriterijai, todėl siekiant nustatyti, kada asmuo kaltas dėl neteisėtos statybos, būtina sistemiškai aiškinti tiek statybą, tiek civilinę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus. Remiantis CK 6.248 straipsnio 3 dalimi, kaltė apibūdinama kaip asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams, kai asmuo nesielgia taip, kaip galima būtų protingai to iš jo tikėtis. Tokiu atveju yra įvertinama, ar asmuo padarė neteisėtus veiksmus, ar jo elgesys buvo toks, koks pagal jo padėtį privalėjo būti. Neteisėti veiksmai CK 6.246 straipsnio prasme suprantami kaip įstatymuose ar sutartyje įtvirtintos pareigos nevykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti. Ieškovei neįrodžius veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų ir kilusių padarinių, kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga negali būti konstatuojama. Nagrinėjamu atveju pažymėjo, kad Administracija nėra vienintelis subjektas statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese. Statybos įstatymas įtvirtina specialią teisės normų sistemą, nustatančią statytojo (užsakovo), projektuotojo atsakomybę už neteisėtus veiksmus statybos procese. Akcentavo, kad pagal Statybos įstatymą ir teismų praktiką būtent statytojas pateikia visus reikalingus dokumentus - tai yra jo pareiga, nustatyta imperatyviomis teisės aktų normomis ir dėl šios pareigos nevykdymo nuostolių atsiradimo riziką privalo prisiimti statytojas. Taip pat Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktai numatė statinio projektuotojo pareigą ne tik vadovaujantis įstatyme nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą, tačiau ir užtikrinti (prisiimti atsakomybę), kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Ypatinga atsakomybė numatyta ir statinio projekto vadovui (Statybos įstatymo 2 straipsnio 69 punktas) - statinio projekto vadovas organizuoja statinio projekto rengimą, atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai. Galiausiai, pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 21 dalies už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi iš nurodytų Statybos įstatymo nuostatų darytina išvada, kad statytojas, projektuotojas ir projekto vadovas turėjo užtikrinti, kad būtų pateikti visi privalomi dokumentai, todėl net ir nustačius kokius nors neatitikimus teisės aktams, dėl to atsakomybė turėtų kilti ne Administracijai, bet minėtiems statybos procese dalyvaujantiems asmenims, nes minėtos nuostatos suponuoja, kad tiek statytojas (užsakovas), tiek statinio projektuotojas, turintis pareigą parengti tokį statinio projektą, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus bei kitas pareigas, yra laikytini atsakingais už galutinio statinio projekto teisėtumą ir teisingumą. Taip pat pažymėjo, kad Projekte buvo pateiktas UAB „SPKT“ 2021-12-21 bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)  kurio 5 punkte “Privalomieji techninio projekto rengimo dokumentai” nurodyti ekspertizei pateikti dokumentai, tame tarpe ir Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinti projektiniai pasiūlymai Reg. (duomenys neskelbtini), 2021-05-19 išduoti specialieji architektūros reikalavimai Nr. (duomenys neskelbtini), gretimų sklypų savininkų sutikimai, projekto dalys, taip pat ir gaisrinės saugos dalis. Ekspertizės akte pateikta ekspertizės išvada: „Ypatingojo statinio naujos statybos techninio projekto sprendiniai atitinka Reglamento (ES) 305/2011(5.17) esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Techninį projektą galima tvirtinti”. Taigi nagrinėjamu atveju Projektas buvo įvertintas ekspertų ir Administracijai su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas minimas ekspertizės aktas su išvadomis, kad Projektas jokių teisės aktų nuostatų ir trečiųjų asmenų interesų nepažeidžia. Visgi ekspertizę atlikusio subjekto atsakomybės klausimo ieškovė šioje byloje nekelia, o statybos padarinius šalinti prašo tik statytojo, projektuotojo ir Administracijos lėšomis. Tokia Inspekcijos pozicija neatitinka kasacinio teismo praktikos, pagal kurią statybos padariniai šalintini kaltų asmenų lėšomis. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte expressis verbis įtvirtinta, kad statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai taikant kraštutinę priemonę šalinami kaltų asmenų lėšomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs pagrindą taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemones, turėtų išsiaiškinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą. Inspekcija reiškia reikalavimą dėl statinio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo solidariai visų atsakovų (Administracijos, UAB „Savo investicija“ ir UAB „Archestra“) lėšomis, t. y. realiai neįvertinusi šių asmenų atsakomybės laipsnio. Pažymėjo, jog CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Įstatymas nenumato, kad teismo pripažintų kaltais asmenų prievolė šalinti statybos padarinius galėtų būtų solidari. Vadovaujantis šios kategorijos bylose formuojama teismų praktika, tuo atveju, jeigu būtų nustatyti kelių asmenų neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti šių asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo. Šioje byloje Inspekcija, nors ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytais išaiškinimais, jog būtina analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo, visgi prašo, kad statybos padariniai būtų šalinami statytojo, Administracijos ir projektuotojo lėšomis solidariai, t. y. neanalizuoja asmenų atsakomybės laipsnio ir nepasisako dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo. Toks Inspekcijos nurodomas statybos padarinių šalinimo naštos (ne)paskirstymas vertintinas kaip nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, Administracija patikrino pateiktus statinio projektus savo kompetencijos ribose tiek, kiek buvo reikalinga priimti sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad Administracija netinkamai vykdė jai įstatymu pavestas pareigas.

 

Atsakovai UAB „Savo investicija“, UAB „Archestra“ ir tretysis asmuo A. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, jog projektuojamo Pastato požeminė dalis, (duomenys neskelbtini), pagal Projekto Architektūrinės dalies 85 psl. pateiktus sprendinius tarp ašių 1-11, projektuojama ant pietinės žemės sklypo ribos, kuri ribojasi su žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl ko, vadovaujantis Statybos įstatymo ir STR 1.05.01:2017 nuostatomis, pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, buvo būtina pateikti nurodytų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus rengiamam Projektui. Siekiant įvertinti ar pastato požeminės dalies projektavimui tarp ašių 1-11 buvo reikalingas gretimo žemės sklypo savininkų sutikimas, turi būti tinkamai kvalifikuotas konstrukcinis elementas, dėl kurio kyla ginčas šioje byloje. Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 24 str. 24 d. numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Specialieji architektūriniai reikalavimai Pastato statybai buvo išduoti 2021-05-20 ir dėl šios aplinkybės ginčo tarp ieškovės ir atsakovės nėra. Todėl, sprendžiant ginčą tarp šalių, taikoma SĮ redakcija, galiojusi 2021-05-20. SĮ 2 str. 23 d. redakcijoje, galiojusioje specialiųjų architektūrinių reikalavimų išdavimo dieną (2021-05-20) įtvirtinta, kad laikančioji siena yra konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.5. p. įtvirtinta, kad atraminė sienelė – inžinerinis statinys, kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad negriūtų ar nešliaužtų. Pažymėjo, kad pastato požeminės dalies sprendiniai tarp ašių 1-11 nėra išimtinai tik statinio laikančioji konstrukcija – požeminės dalies siena. Šis sprendinys kartu atlieka atraminės sienutės funkciją. Techniniame projekte SK dalyje aiškiai nurodyta, kad vadovaujantis projekto sprendiniais pastato požeminės dalies perimetru yra įrengiama atraminė laikančioji sienutė iš gręžtinių polių, kuri atlieka šias funkcijas: a) sulaiko už sienos po žeme esantį gruntą, kad jis negriūtų į pastato požeminę dalį arba į ją neįšliaužtų; b) laiko požeminės dalies perdangą ir užtikrina jos mechaninį pastovumą bei atsparumą. Taigi, šio konstrukcinio elemento paskirtis yra dvejopa ir tai yra itin svarbi aplinkybė vertinant ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad: „statiniui ir atraminei sienutei pagal teisės aktus taikomi skirtingi atstumo reikalavimai iki žemės sklypo, kuriame jie pastatyti, ribos su gretimu sklypu. Todėl nuo to, kaip kvalifikuojamas ginčo statinys, šalių įvardijamas kaip atraminė sienutė, priklauso ir ginčo objektu esančio daugiabučio gyvenamojo pastato minimalaus atstumo iki sklypo ribos užtikrinimo vertinimas. Atvejus ir atstumus, kada yra reikalinga gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai nustato STR 1.05.01:2017 priede Nr. 7. Remiantis 7 priedo 2 punktu sutikimas yra reikalingas statant atraminę sienelę: 15.1. ant sklypo ribos; 15.2. savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Šio punkto reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai šalia yra laisva valstybinė žemė (teritorija). Taigi, atraminei sienai yra nustatytas specialusis reguliavimas, išskiriant atraminę sieną iš kitų statinių. Pažymėjo, kad iš normos dispozicijos matyti, kad tai yra baigtinis sąrašas atvejų, kai statant atraminę sienutę yra reikalingi gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai. Pagal 2.2 punktą, sutikimas statant savo sklype reikalingas tik tuo atveju, jei bet kurios konstrukcijos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Šiuo atveju atraminė siena yra suprojektuota ir įrengta atsakovės sklype, 1,3 m gylyje po žeme. Atitinkamai, konstrukciniam elementui, kaip atraminei sienai, kuri yra įrengta po žeme savo žemės sklypo ribose sutikimas nėra reikalingas. Teigė, kad ieškovė nevertino šio konstrukcinio elemento dvigubos paskirties, nors tai yra esminė aplinkybė vertinant, ar trūkumai yra esminiai ir sudaro pagrindą SLD pripažinti neteisėtu. Ieškovė, įrodinėdama prievolę gauti sutikimą, remiasi to paties reglamento 7 priedo 4 punktu, kuriame įtvirtinta, kad gretimų sklypų bendraturčių sutikimas reikalingas statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. STR 1.05.01:2017 priede Nr. 7, įskaitant 4 punktą, nurodomi atvejai iš esmės yra susiję su antžeminių statinių konstrukcijų įrengimu. Toks reguliavimas aiškinamas tuo, kad sutikimais siekiama apsaugoti gretimų žemė sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus, kadangi tik antžeminių konstrukcijų įrengimas gali daryti įtaką trečiųjų asmenų teisėms: insoliacijai, galimybei prieiti prie savo statinių, gaisrinės saugos klausimai ir kt. Teigė, kad požeminės konstrukcijos ir jų atstumas negali turėti ir nedaro įtakos trečiųjų asmenų teisėms, todėl nėra reglamentuotas. Sprendžiant ar turėjo būti gaunamas gretimo žemės sklypo savininkų sutikimas projektuojant požeminę pastato dalį, turėtų būti atsižvelgta, ar toks pastato projektavimas daro kokią nors įtaką trečiųjų asmenų teisėms. Nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), de facto yra užstatytas statiniais ir (duomenys neskelbtini), sklype pastatytas statinys yra pastatytas ant pačios žemė sklypo ribos. Taigi, akivaizdu, kad pastato, statomo (duomenys neskelbtini), požeminės dalies projektavimas ir įrengimas gretimame žemės sklype negali turėti įtakos (duomenys neskelbtini), naudojimui ar plėtrai ateityje. Kita vertus, prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra priartėjusi tik požeminė statinio dalis, kuri yra 1,3 m gylyje ir užpilta gruntu. Šiam pastato konstrukciniam elementui nėra taikoma apsaugos zona, kas galėtų būti laikoma trečiųjų asmenų teisių suvaržymu. Taip pat nurodė, kad Specialieji architektūriniai reikalavimai projektui buvo išduoti 2021-05-19; remiantis Statybos įstatymo 24 str. 24 d. statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (TAR, 2016-12-12, Nr. 28700, galiojusio nuo 2021-01-02 iki 2021-10-29) (galiojusi redakcija specialiųjų reikalavimų išdavimo metu) 48 punktas numatė, kad: „pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: 48.5. mažinami statinio išorės matmenys.“ Šiuo atveju, pastato požeminės dalies projekto korektūros – požeminės sienos atitraukimas nuo gretimo sklypo, būtų išorės matmenų mažinimas, kurį vykdant nėra privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Net ir tuo atveju, jei atraminei sienai reikalingas sutikimas ir nesant sutikimo tokia siena turėtų būti nugriauta, griovimas turėtų būti vykdomas vadovautis Statybos techniniu reglamentu 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Statybos techniniame reglamente 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 p. yra numatyta, kad statinio griovimas yra statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Tokiu atveju, užtektų parengti rengiamą projekto korektūrą – laida A, kurios esmė: 110 cm atstumu nuo gretimo sklypo ribos suprojektuojama nauja pastato požeminės dalies – laikančioji konstrukcija, kuri laikytų požeminės dalies perdangą, o dabartinė pastato požeminės automobilių stovėjimo aikštelės atitvara būtų parodyta, kaip griaunamas konstrukcinis elementas. Tačiau, kadangi ši konstrukcija yra daugiau nei 1 m gylyje, faktiškai griovimo darbų atlikti nereikėtų. Taigi abiem atvejais, ieškovės nurodomas pažeidimas galėtų būti pašalintas parengiant projekto korektūrą, kuri būtų pastato išorinių matmenų mažinimas, kurį vykdant nėra privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Vadinasi, pažeidimai, kurios taisant nėra privaloma gauti naują SLD, negali būti pagrindu SLD pripažinti negaliojančiu. Projektiniuose pasiūlymuose numatytas statinio sprendinių išdėstymas nėra imperatyvaus pobūdžio projekto rengėjui; ieškovė teigė, kad projekto sprendiniai neatitinka patvirtintų projektinių pasiūlymų: projektuojamo Pastato antžeminės dalies korpuso B atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, neatitinka projektiniuose pasiūlymuose visuomenei susipažinti pateiktų atstumų. Pagal projekto architektūrinės dalies sprendinius atstumas nuo projektuojamo pastato antžeminės dalies B korpuso iki minėto sklypo ribos yra 9,83 m, o pagal Projektinius pasiūlymus – 11,03 m (Projektinių pasiūlymų Genplanas altitudėje +/-0.00 ir altitudėje +4.00, 24 lapas); laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas numatytas Projekte, neatitinka nurodyto Projektiniuose pasiūlymuose. Šiuo atveju Projektiniuose pasiūlymuose tarp pastato antžeminės dalies korpusų A ir B numatyta dengta antžeminė automobilių aikštelė, kuri sujungia korpusus, numatytos kolonos ir perdanga (Projektinių pasiūlymų 17 ir 27 lapas). Tuo tarpu Projekte antžeminė automobilių aikštelė neprojektuojama – Projekte nenumatytos kolonos ir perdanga, antžeminės aikštelės sprendinių nėra numatyta – šiuos duomenis patvirtina Projekto Architektūrinės dalies 86 lape, 96 lape, 99 lape esantys sprendiniai. Ieškovės vertinimu, tai pažeidžia SĮ 24 str. 3 d. reikalavimus, tačiau atsakovai su tuo nesutiko ir teigė, kad projektiniai pasiūlymai neturi būti visiškai tapatūs statinio projektui. Paaiškino, kad projektiniai pasiūlymai yra tik būsimo statinio ir pagrindinių jo sprendinių idėja, kurios tikslas – informuoti visuomenę apie numatomų statinių projektavimą. SĮ 2 str. 45 d. numatyta, kad projektiniai pasiūlymai – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai” 3 punkte, kuriame yra nurodyta Projektinių pasiūlymų paskirtis: 3.1. išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją; 3.2. informuoti visuomenę apie: visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais (išskyrus reglamento 7.2 papunktyje nurodytus atvejus) statinio ar statinio dalies numatomą projektavimą, statinio ar statinio dalies paskirties keitimą, visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies numatomą projektavimą; 3.3. specialiesiems reikalavimams (specialiesiems architektūros, saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos ir paveldosaugos ) nustatyti; 3.4. naudoti kaip medžiagą projektuotojo parinkimo konkursui; 3.5. pasiūlyti statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nustatytais atvejais, kai statyba konkrečiame žemės sklype galima. Taigi, projektiniai pasiūlymai yra tik būsimų sprendinių idėją, bet ne konkrečių sprendinių vietą bei matmenis išreiškiantis dokumentas. Net ir gramatiškai aiškinant SĮ nuostatas, kuriose įtvirtinama projektinių pasiūlymų sąvoka, esminis projektinius pasiūlymus atskleidžiantis žodis yra „idėja“ ir dėl to pasiūlymų visiškai negali sieti su pagrindiniais sprendiniais ir būtent todėl projektiniai pasiūlymai nėra imperatyvaus pobūdžio projektinis dokumentas. Be to, SĮ 2 str. 49 d. įtvirtinta, kad statinio architektūra – tai statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio elementų tarpusavio santykis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 49 dalis). Vadovaujantis Architektūros įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, projektiniai pasiūlymai rengiami statinio architektūrinei idėjai išreikšti. Architektūrinė idėja – tai grafiškai, vizualiai atvaizduoti meniniai statinio architektūros sprendiniai, pateikiami projektiniuose pasiūlymuose (Architektūros įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje įtvirtinta, kad statinio projektas – tai normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma. Kaip matyti iš nurodytų projektinių pasiūlymų ir statinio projekto sąvokų, būtent statinio projekte yra įtvirtinami konkretūs statinio sprendiniai, tuo tarpu projektiniuose pasiūlymuose išreiškiama tik projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja. Vien tik galimas nežymus neatitikimas projektiniams pasiūlymams, nesant aiškiai konstatuoto kitų projektinių dokumentų trūkumų, negali būti laikomas pagrindu naikinti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu yra sprendžiamas statybą leidžiančio dokumento (ne)išdavimo klausimas, yra statinio projektas, bet ne projektiniai statinio pasiūlymai. Sistemiškai aiškinant SĮ 2 str. 45 d. ir 2 str. 61 d., matyti, kad SĮ projektinius pasiūlymus ir statinio projektą išskiria į dvi atskiras kategorijas. Jeigu tai tikrai būtų iš esmės tapatūs dokumentai – kaip kad siekia pagrįsti ieškovė – SĮ šie dokumentai nebūtų išskiriami į atskiras kategorijas. Atitinkamai, SĮ ir kituose statybos teisės aktuose taip pat nebūtų numatyta, kad būtent statinio projekto pagrindu yra sprendžiamas statybą leidžiančio dokumento (ne)išdavimo klausimas. Taigi, SĮ ir kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad būtent faktinė statinio neatitiktis projektiniams pasiūlymams galėtų būti pagrindas panaikinti išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Dėl to šiuo atveju ieškovas nepagrįstai siekia remdamasis neatitiktimi būtent projektiniams pasiūlymams panaikinti atsakovui išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Be to, ieškovė nepagrindė, kaip apskaičiavo, kad projekto architektūrinės dalies sprendinių atstumas nuo projektuojamo pastato antžeminės dalies B korpuso iki minėto sklypo ribos yra 9,83 m, o pagal Projektinius pasiūlymus – 11,03 m. Šiuo atveju, neatitikimas yra nežymus – tik 120 cm. Šis pažeidimas yra susijęs su techninio projekto neatitikimu projektiniams pasiūlymams, t. y. pažeidimas yra susijęs su B korpuso vietos pokyčių, kuris 0,2 m viršija leistiną 1 m ribą. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra aišku, ar šiuo atveju buvo įvertinta, kad šis 20 cm neatitikimas galėjo atsirasti dėl to, kad projektiniuose pasiūlymuose neprivalėjo ir negalėjo būti įvertintas pastato šiltinimo sistema bei jų sluoksniai. Pažymėjo, kad remiantis projektu, B korpuso, išorines atitvaras numatyta apšiltinti 0,25 m. storio neoporu. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad vien dėl šiltinimo sistemos, B korpuso išorinės ribos turėjo pasikeisti ne mažiau nei 0,25 m. Taip pat kaip neatitikimą projektiniams pasiūlymams ieškovas nurodė, kad techniniame projekte atsisakyta antžeminės automobilių aikštelės tarp A ir B korpusų. Kaip jau buvo minėta statinio projektavimui turi būti taikomi Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (TAR, 2016-12-12, Nr. 28700, galiojusio nuo 2021-01-02 iki 2021-10-29) reikalavimai, kurio 48 punktas numatė, kad: „Pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: 48.5. mažinami statinio išorės matmenys.“ Nors teisės aktai tiesiogiai nenurodo, kuriais atvejai turi būti vykdomas pakartotini projektinių pasiūlymų viešinimas, šią situaciją yra išaiškinusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2021 m. gegužės mėnesio rašte Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, antžeminės automobilių aikštelės tarp A ir B korpusų atsisakymas yra statinio išorinių matmenų mažinimas, kurių atveju pakartotinis visuomenės informavimas apie projektavimą nėra reikalingas. Taigi aukščiau išdėstyti argumentai bei faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, o ieškovės nurodyti galimi pažeidimai, nesudaro pagrindo pripažinti SLD negaliojančiu.

 

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2017-08-10 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“; Vilniaus miesto skyriuje 2017-10-23 buvo gautas A. K. ir J. K. prašymas patvirtinti/pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto skyriuje 2017-10-27 priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) m. sav., pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi pareigos vykdyti nekilnojamojo daikto (pastato) statybos priežiūros funkcijų bei išduoti statybą leidžiančių dokumentų, t. y. statybos leidimų – ši savarankiška funkcija yra priskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. NŽT teigimu, leidimą išdavęs subjektas turėjo įvertinti, ar buvo pateikti visi dokumentai, būtini statybos leidimui gauti.

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį pilnai palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovai ir tretysis asmuo A. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir šalims neprieštaraujant, teismas išnagrinėjo civilinę bylą nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui.

 

Ieškinys atmestinas.  

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė Statybos leidimą, kuriuo suteikė teisę statytojai UAB ,,Savo investicija“ (toliau – ir Statytojas) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo UAB ,,Archestra“ (toliau – ir Projektuotojas) parengtą projektą ,,Daugiabutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini), parengimo metai 2021 m. (toliau – Projektas): 1) statyti naują ypatingą statinį – daugiabutį gyvenamąjį namą, paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) (gyvenamosios paskirties pastatai); 2) statyti naują nesudėtingą statinį – vandentiekio tinklus Nr. 2, paskirtis – įvadiniai tinklai (inžineriniai tinklai; vandentiekio tinklų); 3) statyti naują nesudėtingą statinį – šilumos tinklus, paskirtis – šilumos tinklų (inžineriniai tinklai); 4) statyti naują nesudėtingą statinį – lietaus nuotekų tinklus, paskirtis – nuotekų išvadai (inžineriniai tinklai; nuotekų šalinimo tinklų; nuotekų surinkimo tinklai); 5) statyti naują nesudėtingą statinį – buitinių nuotekų tinklus, paskirtis – nuotekų išvadai (inžineriniai tinklai; nuotekų šalinimo tinklų; nuotekų surinkimo tinklai); 6) statyti naują nesudėtingą statinį – automobilių stovėjimo aikštelę (juostą), paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kita); 7) statyti naują nesudėtingą statinį – pėsčiųjų šaligatvį Nr. 1, paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kita); 8) statyti naują nesudėtingą statinį – tvorą, paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kita); 9) statyti naują neypatingą statinį – vandentiekio tinklus Nr. 1, paskirtis – magistraliniai tinklai (vandentakiai) (inžineriniai tinklai; vandentiekio tinklų); 10) atlikti nesudėtingo statinio – pėsčiųjų šaligatvio Nr. 2, paskirtis kiti inžineriniai statiniai (kita), kapitalinį remontą.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Statytojui, Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Taip pat nustatyta, kad nurodytas Žemės sklypas turi gretimybes su kitais žemės sklypais: iš vakarų pusės, ties (duomenys neskelbtini) gatve ribojasi su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai; šiaurinėje pusėje ribojasi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); šiaurės rytų pusėje taip pat ribojasi su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai; pietinė žemės sklypo dalis ribojasi su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad ieškovė atliko patikrinimą dėl Statytojui išduoto Statybos leidimo teisėtumo ir 2022-11-24 surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (2), kuriuo nustatė šiuos pažeidimus:

1)       patikrinimo akto 1.5 p. nurodyta, kad statytojas, teikdamas prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nepateikė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų rašytinių sutikimų statyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), daugiabutį gyvenamąjį namą (požeminę automobilių saugyklą), neišlaikant norminių atstumų iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos; todėl pažeisti Statybos įst. 27 str. 6 d. 5 p., STR1.05.01:2017, 7 priedo 4 p.;

2)       patikrinimo akto 3.3 p. nurodyta, kad Techninis projektas (toliau – TP) parengtas nesivadovaujant privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais – projektiniais pasiūlymais (toliau – PP). Nustatyti TP sprendinių neatitikimai PP: a) pasikeitė namo korpuso B vieta žemės sklype – atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos pagal TP – 9,83 m, pagal PP – 11,03 m; b) pasikeitė namo laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas – PP tarp namo korpusų A ir B numatyta dengta antžeminė automobilių aikštelė, kuri sujungia korpusus (numatytos kolonos ir perdanga); TP šios dengtos antžeminės automobilių aikštelės nėra (nenumatytos kolonos ir perdanga; pažeista Statybos įst. 24 str. 3 d.;

3)       patikrinimo akto 3.5 p. nurodyta, kad Techninis projektas (toliau – TP) parengtas nesivadovaujant privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais – specialiaisiais Architektūros reikalavimais Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – SARD). SARD 3,4 ir 5 punktuose nurodytas reikalavimas „Vadovautis patvirtintais projektiniais pasiūlymais“. SARD 8 p. „Atsižvelgti į gretimybes. Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai“. Prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų rašytinių sutikimų statyti žemės sklype (duomenys neskelbtini) daugiabutį gyvenamąjį namą (požeminę automobilių saugyklą), neišlaikant norminių atstumų iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. TP parengtas nesivadovaujant privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais – projektiniais pasiūlymais (PP); pažeistas Statybos įst. 27 str. 1 d. 10 p.    

 

  Atsižvelgiant į 2022-11-24 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), Versija Nr. 2, nustatytus pažeidimus, ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu VMSA išduotą statybos leidimą, kaip pažeidžiantį Statybos įstatymo 24 str. 3 d., 27 str. 5 d. 6 p., 27 straipsnio 8 d., 271 1 d. 10 p., STR1.05.01:2017 13.2 papunkčio, 7 priedo 4 p., STR 1.04.04:2017 75 p. nuostatas; patenkinus nurodytą reikalavimą, ieškovė prašė įpareigoti atsakovę UAB ,,Savo investicija“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statomą statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o jei atsakovė neatliks per nustatytą terminą nurodytų veiksmų, įpareigoti ją per 6 mėnesius savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo UAB „Archestra“ lėšomis pašalinti statybos, kuriai buvo išduotas (duomenys neskelbtini) statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. 

 

Dėl statybą leidžiančio dokumento atitikties teisės aktų reikalavimams

 

Pažymėtina, kad Statybą leidžiančio dokumento išdavimą reglamentuoja Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi Statybos leidimo išdavimo metu) 27 straipsnis ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) (redakcija, galiojusi Statybos leidimo išdavimo metu).

Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais reikalingas leidimas statyti naują statinį.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokie dokumentai turi būti pateikiami siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą naujo statinio statybai; šio straipsnio 6 punkte nurodyta, kad kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, kai numatoma statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu.

STR 1.05.01:2017 7 priedo “Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai” 4 punkte nurodyta, kad rašytiniai besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimai privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios
1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Iš aukščiau nurodyto reglamentavimo akivaizdu, kad statant statinį arčiau, kaip vienas metras iki gretimo žemės sklypo ribos – be išimčių visais atvejais privalomi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.

Ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, jog projektuojamo Pastato požeminė dalis, (duomenys neskelbtini), pagal Projekto Architektūrinės dalies 85 psl. pateiktus sprendinius tarp ašių 1-11, projektuojama ant pietinės žemės sklypo ribos, kuri ribojasi su žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl, pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, buvo būtinas nurodytų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimas rengiamam Projektui. Patikrinimo metu ieškovė nustatė, kad nurodyti sutikimai statytojo nebuvo pateikti su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kaip numatyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte, t. y. prie Prašymo išduoti Statybos leidimą nepateiktas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimas dėl Projekto sprendinių, kai numatoma Pastatą (šiuo atveju daugiabutį gyvenamąjį namą su požemine automobilių stovėjimo aikštele) statyti mažesniais negu norminiais atstumais iki gretimo žemės sklypo ribos. Ieškovės teigimu, savivaldybės administracija, išdavusi Statybos leidimą pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, 27 straipsnio 8 dalį, 271 straipsnio 1 d. 3 p., STR1.05.01:2017 13.2 punktą, 7 priedo 4 punktą.

Sprendžiant dėl nurodytų ieškovės argumentų svarbu pažymėti, kad 2023-09-13 atsakovė UAB „Savo investicija“, siekdama pašalinti ieškovės nurodytus pažeidimus, parengė techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini)  laidą A ir ją pateikė teismui. Nustatyta, kad parengta projekto korektūra yra mažinami pastato požeminės dalies matmenys. Požeminė pastato siena yra atitraukiama nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ne mažesniu nei 1 m atstumu. Taip pat 2023-12-11 atsakovė UAB „Savo investicija“ informavo teismą, kad pateikė ieškovei techninio projekto A laidą, tačiau ji dėl pateikto projekto sprendinių nepasisakė. Nustatyta, kad atsakovė pateikė teismui techninio projekto A laidos ištraukas brėžinius, kuriuose buvo atliktos korekcijos; statytoja paaiškino, kad pateikiamos ištraukos yra sudėtinė techninio projekto, kuris buvo pateiktas 2023 m. lapkričio 7 d. ieškovei, dalis; nustatyta, kad atsakovė pateikė teismui Techninio projekto A laidos ištraukas. Pažymėtina, kad 2023-12-12 atsakovė informavo teismą, kad 2023 m. lapkričio 7 d. jos pateikto techninio projekto architektūrinės dalies A laidos brėžinyje nurodant atstumą tarp statomo pastato požeminės dalies išorinio kontūro ir gretimo sklypo buvo padaryta korektūros klaida ir nurodytas atstumas 95 cm; todėl atsakovė pateikė brėžinį su ištaisyta klaida bei techninio projekto konstrukcijų dalies brėžinį, kuriame nurodyti B korpuso fasado šiltinimo sprendiniai (nurodytus pataisymus teismas priėmė).

2023-12-12 vykusiame teismo posėdyje ieškovės atstovė patvirtino, kad pagal atsakovės pateiktus A laidos sprendinius yra išlaikyti minimalūs atstumai, todėl gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimai nėra reikalingi; teismo posėdyje atsakovė – statytoja patvirtino, kad A laida yra įgyvendinta ir šiai dienai šis pažeidimas yra pašalintas. Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pagal A laidos sprendinius yra išlaikyti minimalūs atstumai ir dėl tokio buvusio pažeidimo naujo Statybą leidžiančio dokumento nereikia. Atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai ginčo dėl buvusio neišlaikyto minimalaus atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos neliko, taip pat nebeaktualus tapo ir gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimas, - teismas sprendžia, kad išnykus ginčo dalykui, šioje ieškinio reikalavimo dalyje nėra tikslinga ir reikalinga pasisakyti. Nepaisant, kad nurodytas reikalavimas yra visiškai statytojos įvykdytas, ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė pilna apimtimi.

 

Nagrinėjant kitus ieškovės nustatytus pažeidimus Patikrinimo akte, o būtent, kad projekto sprendiniai neatitiko patvirtintų projektinių pasiūlymų, nes projektuojamo Pastato antžeminės dalies korpuso B atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, neatitinka projektiniuose pasiūlymuose visuomenei susipažinti pateiktų atstumų, svarbu yra išsiaiškinti projektinių pasiūlymų ir projekto sprendinių tikslus ir paskirtį. Pasak ieškovės, pagal projekto architektūrinės dalies sprendinius atstumas nuo projektuojamo pastato antžeminės dalies B korpuso iki minėto sklypo ribos yra 9,83 m, o pagal Projektinius pasiūlymus – 11,03 m (Projektinių pasiūlymų Genplanas altitudėje +/-0.00 ir altitudėje +4.00, 24 lapas); taip pat laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas numatytas Projekte, neatitinka nurodyto Projektiniuose pasiūlymuose. Projektiniuose pasiūlymuose tarp pastato antžeminės dalies korpusų A ir B numatyta dengta antžeminė automobilių aikštelė, kuri sujungia korpusus, numatytos kolonos ir perdanga (Projektinių pasiūlymų 17 ir 27 lapas). Tuo tarpu Projekte antžeminė automobilių aikštelė neprojektuojama – Projekte nenumatytos kolonos ir perdanga, antžeminės aikštelės sprendinių nėra numatyta – šiuos duomenis patvirtina Projekto Architektūrinės dalies 86 lape, 96 lape, 99 lape esantys sprendiniai. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė tvirtino, kad yra pažeisti SĮ 24 str. 3 d. reikalavimai.

Sprendžiant dėl projekto sprendinių neatitikties patvirtintiems Projektiniams pasiūlymams ir Specialiųjų architektūros reikalavimų 3, 4, 5 ir 8 punktams, svarbu pažymėti, kad Specialiųjų architektūros reikalavimų 3 p. “Leistinas statinių (pastatų) aukštis metrais nuo žemės paviršiaus, statinių aukščio absoliutinė altitudė, aukštų skaičius” nurodyta, kad “Vadovaujantis patvirtinta projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi Reg. Nr. PPU241/17 leistinas statinių (pastatų) aukštis metrais nuo žemės paviršiaus - 31,0 m, aukštų skaičius – 8 a. Vadovautis patvirtintais projektiniais pasiūlymais Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ”. Tuo tarpu Projektiniuose pasiūlymuose nurodytas “A” korpuso parapeto aukštis -18,00 m, “B” korpuso - 23,15 m, Techniniame projekte nurodytas “A” korpuso parapeto aukštis -17,48 m, “B” korpuso pagrindinio tūrio aukštis - 20,14 m, antstato - 23,90 m. Taigi, įvertinus pastato matmenis matyti, kad jie pakito mažiau nei 1 m, be to, jie neviršijo nustatytų ribų, todėl spręstina, kad Techninio projekto sprendiniai nepažeidė Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nurodyto maksimalaus pastato aukščio, priešingai – matmenys neženkliai buvo sumažinti.

Taip pat Specialiųjų architektūros reikalavimų 4 p. „Leistinas žemės sklypo užstatymo tankis” nurodyta, kad “Vadovaujantis patvirtinta projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)  leistinas užstatymo tankis - 62%. Vadovautis patvirtintais projektiniais pasiūlymais Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ”. Tuo tarpu Projektiniuose pasiūlymuose nurodytas užstatymo tankis - 52,87 %, o Techniniame projekte nurodytas užstatymo tankis - 45 %; įvertinus šiuos duomenis, akivaizdu, kad jie neviršija Specialiųjų architektūros reikalavimų 4 p. nurodyto leistino 62% užstatymo tankio. Taip pat išanalizavus Specialiųjų architektūros reikalavimų 5 p. „Leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio rodiklis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose)”, kuriame nurodyta “Vadovaujantis patvirtinta projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) leistinas užstatymo intensyvumas - 1,9. Vadovautis patvirtintais projektiniais pasiūlymais Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ”, nustatyta, kad nei Projektiniuose pasiūlymuose nurodytas užstatymo intensyvumas 1,6, nei Techniniame projekte nurodytas užstatymo intensyvumas 1,52 neperžengia nustatyto leistino užstatymo intensyvumo - 1,9. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad esminių skirtumų tarp TP ir PP nenustatyta, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Techninis projektas iš esmės prieštarauja Specialiųjų architektūros reikalavimų 4 ir 5 punktams.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu grindė aplinkybe, jog patikrinus projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu išduotas Statybos leidimas, buvo nustatyta, kad Projekto sprendiniai neatitiko patvirtintų Projektinių pasiūlymų: 1) projektuojamo Pastato antžeminės dalies, korpuso B atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, neatitinka Projektiniuose pasiūlymuose visuomenei susipažinti pateiktų atstumų. Pagal Projekto Architektūrinės dalies sprendinius (68 lapas) atstumas nuo projektuojamo pastato antžeminės dalies B korpuso iki minėto sklypo ribos yra 9,83 m, o pagal Projektinius pasiūlymus – 11,03 m (Projektinių pasiūlymų Genplanas altitudėje +/-0.00 ir altitudėje +4.00, 24 lapas); 2) laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas numatytas Projekte, neatitinka nurodyto Projektiniuose pasiūlymuose. Šiuo atveju Projektiniuose pasiūlymuose tarp pastato antžeminės dalies korpusų A ir B numatyta dengta antžeminė automobilių aikštelė, kuri sujungia korpusus, numatytos kolonos ir perdanga (Projektinių pasiūlymų 17 ir 27 lapas). Tuo tarpu Projekte antžeminė automobilių aikštelė neprojektuojama – Projekte nenumatytos kolonos ir perdanga, antžeminės aikštelės sprendinių nėra numatyta – šiuos duomenis patvirtina Projekto Architektūrinės dalies 86 lape, 96 lape, 99 lape esantys sprendiniai (Patikrinimo akto 3.3 p.). Tuo tarpu atsakovai teigė, kad projektiniai pasiūlymai neturi būti visiškai tapatūs statinio projektui ir paaiškino, kad projektiniai pasiūlymai yra tik būsimo statinio ir pagrindinių jo sprendinių idėja, kurios tikslas – informuoti visuomenę apie numatomų statinių projektavimą.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje įtvirtinta, kad projektiniai pasiūlymai – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai” 3 punkte yra apibrėžta Projektinių pasiūlymų paskirtis: 3.1. išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją; 3.2. informuoti visuomenę apie: visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais (išskyrus reglamento 7.2 papunktyje nurodytus atvejus) statinio ar statinio dalies numatomą projektavimą, statinio ar statinio dalies paskirties keitimą, visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies numatomą projektavimą; 3.3. specialiesiems reikalavimams (specialiesiems architektūros, saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos ir paveldosaugos) nustatyti; 3.4. naudoti kaip medžiagą projektuotojo parinkimo konkursui; 3.5. pasiūlyti statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nustatytais atvejais, kai statyba konkrečiame žemės sklype galima.

Taigi iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad projektiniai pasiūlymai išreiškia idėją, jie yra preliminarūs ir pagal savo pobūdį nėra tapatūs pagrindiniams projektiniams sprendiniams. Pabrėžtina, kad tik statinio projekte yra įtvirtinami konkretūs statinio sprendiniai, o projektiniuose pasiūlymuose išreiškiama projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja, koncepcija, todėl šie duomenys yra tik preliminaraus pobūdžio, kurie statybos procese objektyviai gali kisti.

Be to, sprendžiant, ar statytojas parengė TP laikantis projektinių pasiūlymų, svarbu atsižvelgti į įstatyminį projektinių pasiūlymų reglamentavimą, o būtent, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalis nustatanti PP tikslą – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, kartu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad PP gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, vadinasi įstatymo leidėjas nenustatė PP imperatyvaus pobūdžio, o tai suponuoja išvadą, kad PP savo turiniu neturi būti tapatūs TP. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas išskyrė į atskiras kategorijas TP ir PP: statinio projekte yra įtvirtinami konkretūs statinio sprendiniai, tuo tarpu projektiniuose pasiūlymuose išreiškiama tik projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja. Pati ieškovė ieškinyje pripažino, kad Projektiniai pasiūlymai (PP) išreiškia ne tik projektuojamo statinio architektūros, bet ir kitų pagrindinių sprendinių (įskaitant statinio techninius rodiklius, pvz., statinio matmenis) idėją. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad idėja yra siauresnė sąvoka ir suprantama kaip mintis ar koncepcija, kurios vystymas yra susijęs su projektu ir jo įgyvendinimu; pažymėtina, kad įstatymas neįtvirtina absoliučios taisyklės Projektiniams pasiūlymams.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad PP išreiškia tik būsimų sprendinių idėją (koncepciją), bet ne konkrečių sprendinių vietą bei matmenis išreiškiantis dokumentas. Juolab, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje nurodyta, jog statinio projektas – tai normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma. Taigi, akivaizdu, kad tik statinio projekte yra įtvirtinami konkretūs statinio sprendiniai, tuo tarpu projektiniuose pasiūlymuose išreiškiama tik projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja.

Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad teisinis reguliavimas nenustato imperatyvo, kad statybos projektas turi būti absoliučiai identiškas projektiniams pasiūlymams, kaip to reikalauja ieškovė; atkreiptinas ieškovės dėmesys ir į tai, kad statybos projekto ir projektinių pasiūlymų apimtis, paskirtis ir tikslai nėra tapatūs, tai ypač akivaizdu iš įstatyminio reglamentavimo. Nei Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis, nei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai” 3 punktas nereikalauja, kad statinio projekto sprendiniai būtų tapatūs projektiniuose pasiūlymuose nurodytai sprendinių idėjai; projektinių pasiūlymų sprendiniai gali būti tikslinami ir detalizuojami rengiant statinio projektą, kas ir buvo atlikta šiuo atveju. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja, kad visi statinio projekto sprendiniai būtų visiškai identiški projektiniams pasiūlymams; tokią išvadą teismas daro įvertinęs ginčo dalyko, o būtent – ypatingo statinio statybos pobūdį, dėl ko natūralu ir objektyviai pateisinami neesminiai tikslinimai ir neatitikimai, juolab, kad pats statybos procesas nėra statiškas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad statinio projektu iš esmės buvo nukrypta nuo projektinių pasiūlymų, priešingai – atsakovė – statytoja vadovavosi projektiniuose pasiūlymuose išreikšta statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja. Tuo tarpu sprendžiant dėl ieškovės argumento, jog projektuojamo Pastato antžeminės dalies, korpuso B atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, neatitinka Projektiniuose pasiūlymuose visuomenei susipažinti pateiktų atstumų, nes pagal Projekto Architektūrinės dalies sprendinius (68 lapas) atstumas nuo projektuojamo pastato antžeminės dalies B korpuso iki minėto sklypo ribos yra 9,83 m, o pagal Projektinius pasiūlymus – 11,03 m (Projektinių pasiūlymų Genplanas altitudėje +/-0.00 ir altitudėje +4.00, 24 lapas), - akivaizdu, kad nurodytas neatitikimas susijęs su statinio išorės matmenų mažinimu; tai nėra susiję su pastato paskirties pakeitimu, todėl tai nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir interesų. Nei Statybos įst, nei kiti teisės aktai nenustato, jog faktinė statinio neatitiktis projektiniams pasiūlymams, mažinant išorės matmenis, būtų pagrindas panaikinti išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Pabrėžtina, kad teisės aktai nenustato imperatyvo, kad statinio projektas turi būti identiškas projektiniams pasiūlymams. Taigi, ieškovės nurodytas argumentas per se nesudaro pagrindo pripažinti statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu; be to, nagrinėjamu atveju nukrypimai nuo projektinių pasiūlymų vertinami kaip formalūs, kurie visiškai neturi įtakos išduoto statybos leidimo pagrįstumui ir teisėtumui. Ta aplinkybė, kad buvo sumažintas antžeminis automobilių parkavimo plotas, - savaime nedaro negaliojančiu statybą leidžiančio dokumento, juo labiau nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, nekelia pavojaus jų saugumui. Toks pokytis nėra esminis, todėl vertinamas kaip nežymus neatitikimas projektiniams pasiūlymams, kuris pagal teisinį reglamentavimą yra galiams ir leidžiamas, todėl negali būti laikomas pagrindu pripažinti statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu.

Taip pat šiame kontekste svarbu pažymėti, kad ieškovė nustatė, jog pagal Projekto Architektūrinės dalies sprendinius atstumas nuo projektuojamo pastato antžeminės dalies B korpuso iki minėto sklypo ribos yra 9,83 m, o pagal Projektinius pasiūlymus – 11,03 m; tokio pobūdžio duomenys liudija, jog neatitikimas yra nežymus – 120 cm. Be to, teismas visiškai sutinka su statytojos teiginiais, kad ieškovė neįvertino pastato šiltinimo sluoksnio ir neatitikimas atsirado, nes projektiniuose pasiūlymuose nebuvo ir neprivalėjo būti įvertinti pastato šiltinimo sistema ir jo sluoksniai (atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad remiantis projektu, B korpuso, išorines atitvaras numatyta apšiltinti 0,25 m. storio neoporu).

Ieškovė neatitikimą projektiniams pasiūlymams taip pat grindė aplinkybe, jog techniniame projekte buvo atsisakyta antžeminės automobilių aikštelės tarp A ir B korpusų. Sprendžiant dėl nurodytų teiginių, visų pirma svarbu pažymėti, kad byloje konstatuota, jog Specialieji architektūriniai reikalavimai Pastato statybai buvo išduoti 2021-05-20, vadinasi, sprendžiant ginčą tarp šalių yra taikoma Statybos įstatymo redakcija, galiojusi Specialiųjų architektūrinių reikalavimų išdavimo metu (2021-05-20). Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 24 str. 24 d. nustato, jog statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (TAR, 2016-12-12, Nr. 28700, galiojusio nuo 2021-01-02 iki 2021-10-29) (galiojusi redakcija specialiųjų reikalavimų išdavimo metu) 48 punktas numatė, kad pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: mažinami statinio išorės matmenys (48.5.p.). Nagrinėjamu atveju pati ieškovė 2022-11-24 patikrinimo akte nustatė, kad projektuojamo Pastato antžeminės dalies, korpuso B atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, neatitinka Projektiniuose pasiūlymuose visuomenei susipažinti pateiktų atstumų, nes pagal Projekto Architektūrinės dalies sprendinius atstumas nuo projektuojamo pastato antžeminės dalies B korpuso iki minėto sklypo ribos yra 9,83 m, o pagal Projektinius pasiūlymus – 11,03 m. Taip pat ieškovė nustatė, kad projekte antžeminė automobilių aikštelė neprojektuojama – Projekte nenumatytos kolonos ir perdanga, antžeminės aikštelės sprendinių nėra numatyta. Taigi, tokio pobūdžio faktinės aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad pastato požeminės dalies projekto korektūros – požeminės sienos atitraukimas nuo gretimo sklypo - reiškia statinio išorės matmenų mažinimą, o neesminį projekto sprendinio pakeitimą; pabrėžtina, kad pagal aukščiau nurodytus STR reikalavimus, nėra privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kai mažinami statinio išorės matmenys. Juolab, kad ir antžeminės automobilių aikštelės atsisakymas ir vietoj jos įrengimas žalios zonos, - negali būti vertinamas kaip esminio projekto sprendinio pakeitimas, kuriam reikalingas statybos leidimas, priešingai – antžeminės automobilių aikštelės tarp A ir B korpusų atsisakymas taipogi yra vertinamas kaip statinio išorinių matmenų mažinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartyje Nr. 3K-3-403/2009 nurodė, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, kad teisės normas teismas turi taikyti ne statiškai, formaliai, o atsižvelgdamas į individualios situacijos teisinių santykių ypatybes ir nustatyto teisinio reglamentavimo tikslus. Tokiu būdu Statybos įstatymo 24 str. 24 d. ir STR 1.05.01:2017 48 p. nuostatos turi būti aiškinamos ir vertinamos santykyje su konkrečioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad ieškovė 2022-11-24 patikrinimo akte užfiksavo projekto sprendinio pakeitimus, kurie pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (TAR, 2016-12-12, Nr. 28700, galiojusio nuo 2021-01-02 iki 2021-10-29) (galiojusi redakcija specialiųjų reikalavimų išdavimo metu) 48 punktą yra vertinami kaip neesminiai, kadangi susiję su statinio išorės matmenų mažinimu (48.5 p.); todėl teismas sprendžia, kad statytoja neprivalo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2021-02-22 rašte Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl nuomonės pateikimo“ yra nurodžiusi, kad savivaldybės administracija statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų metu, tikrindama statinio projektą pagal kompetenciją, turėtų įvertinti, ar pateikto statinio projekto esminiai sprendiniai atitinka projekto bendrojoje dalyje pateiktus projektinių pasiūlymus, kuriems pritarė savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, sprendinius bei ar apie visuomenei svarbaus statinio numatomą projektavimą buvo informuota visuomenė.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti statytoja pateikė statinio projekto sprendinius, kurių pakeitimas nebuvo esminis (sumažinti statinio išorės matmenys) lyginant su paviešintais projektiniais pasiūlymais, todėl pakartotinis visuomenės informavimas apie projektavimą nebuvo reikalingas. Tokiu būdu darytina išvada, kad projektas atitiko teisės aktų reikalavimus, o ieškovės nustatyti pažeidimai vertinami kaip mažareikšmiai ir formalus pobūdžio, kurie nesudaro pagrindo nei pripažinti SLD negaliojančiu, nei įpareigoti statytoją rengti naują projektinę dokumentaciją ir pertvarkyti statomą statinį.

Nors ieškovė tvirtino, kad atsižvelgiant į Projekto Bendrąją ir Architektūrines dalis bei juose pateiktus sprendinius, projektuojamas Pastatas – daugiabutis su požemine dalimi ir požeminė bei antžeminė Pastato dalys projektuojamos susietos bendromis laikančiomis konstrukcijomis ir bendra konstrukcinė schema, kuri užtikrina esminius statinio reikalavimus nustatytus 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr.305/2011 (1 priede), - teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek TP, tiek PP turi būti vertinami santykyje su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nacionalinės teisės nuostatomis. Tuo tarpu ieškovė visiškai ignoruoja byloje konstatuotą faktą, kad projekto pokyčiai buvo susiję su statinio išorės matmenų mažinimu, o tai kas buvo išreikšta projektiniuose pasiūlymuose, - pagal nustatytą teisinį reglamentavimą galėjo kisti statybos procese; atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nesuteikia išskirtinės reikšmės ieškovės nurodytam argumentui.   

        Be to, sprendžiant dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo, teismas negali ignoruoti ir fakto, kad pati ieškovė pripažino, jog Statybos leidimas jau yra sukūręs materialinius teisinius padarinius ir tai patvirtina Inspekcijos 2022-12-12 statybos patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, kuriame užfiksuotas atliktų darbų mastas: įrengta didžioji dalis požeminio parkingo laikančių konstrukcijų; vykdomas gyvenamųjų korpusų laikančių sienų ir perdangų įrengimas; įrengta didžioji dalis požeminio parkingo laikančių konstrukcijų; įrengtos gyvenamųjų pastatų pirmo aukšto laikančios konstrukcijos, išmūrytos gyvenamųjų pastatų antro aukšto laikančios sienos, montuojami klojiniai antro aukšto perdangos įrengimui; įrengiama lietaus nuotekų sistema požeminiame parkinge; statinio ilgis 61,2 metrai, plotis 37,47 metrai; B korpuso aukštis 23,9 metrai. Taigi šiame kontekste svarbu įvertinti aplinkybę, jog statytoja siekė pašalinti pažeidimus (kuriuos ir pašalino bylos nagrinėjimo metu), atlikti projekto korektūrą. Pažymėtina, kad Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims. Civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, 2010-07-02 nutartyje, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad STR normos, nustatančios atstumus nuo pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, kas nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta. Tuo tarpu kiti ieškovės nustatyti pažeidimai yra formalaus pobūdžio ir teismas jų nevertina kaip esminių nuokrypių nuo projekto, apie kuriuos buvo būtina informuoti visuomenę.

Taigi, išanalizavus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismas nenustatė, kad Savivaldybė neteisėtai pagal Projektą išdavė statytojui Statybos leidimą. Tokiu būdu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad pažeidimai, kuriuos taisant nėra privaloma gauti naują SLD, negali būti pagrindu SLD pripažinti negaliojančiu. SLD pripažinimas negaliojančiu dėl formalių neatitikimų teisės aktams, preliminariems sprendimams, būtų neproporcinga priemonė nagrinėjamu atveju; pabrėžtina, kad EŽTT savo nuoseklioje praktikoje yra akcentavęs nacionalinių teismų pareigą įvertinti priemonių proporcingumą, kai nagrinėjamos bylos dėl statinio nugriovimo ar kitų įpareigojimų tikslu įteisinti statybas įvykdymo (Puišys prieš Lietuvą, par.92, 2021 January 19, no. 58166/18). 

Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad EŽTT savo nuoseklioje praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal Konvencijos 1 str. pagrindinė atsakomybė už Konvencijoje garantuojamų teisių - nagrinėjamu atveju teisės į teisingą teismą - įgyvendinimą tenka nacionalinėms valdžios institucijoms – šiuo atveju teismui; teisė į teisingą teismą apima pareigą užtikrinti, kad nacionalinė teisė būtų aiškinama ir taikoma taip, kad garantuotų praktišką ir veiksmingą, o ne teorinį ar iliuzinį jos įgyvendinimą. Juolab, kad ir Europos Konvencijos tikslas yra garantuoti ne teises, kurios yra teorinės ar iliuzinės, o priešingai – praktinės ir veiksmingos. Nagrinėjamu atveju, išanalizavus ir įvertinus ieškovės patikrinimo akte nustatytus pažeidimus, darytina išvada, kad jos reikalavimai nėra pagrįsti ir pateisinami nustatytų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Ieškovė itin formaliai ir siaurai aiškina statybos teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas, išimdama iš konkrečios bylos aplinkybių konteksto, neatsižvelgdama į statybos teisinių santykių pobūdį bei prašydama imtis kraštutinių priemonių, kurios nėra nei proporcingos, nei būtinos nagrinėjamu atveju. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad teismo pareiga yra užtikrinti teisės į teisingą teismą įgyvendinimą (Konvencijos 6 str.), kuris apima pareigą teisingai ir išsamiai išnagrinėti bylą, įvertinti įrodymų visetą santykyje su teisės aktų reikalavimais. Teismas neturi toleruoti perdėto formalizmo, nes priešingu atveju būtų paneigta pati teisės esmė. Pažymėtina, kad Statybos ir STR nuostatos nėra taikomos mechaniškai ir statiškai, ir nacionaliniai teismai nagrinėja bylas iš Europos konvencijos perspektyvos. EŽTT byloje Liebscher v. Austria, no. 5434/17, § 68, 6 July 2021, nustatė pažeidimą, kadangi nacionaliniai teismai, remdamiesi impertayviomis įstatymo normomis, neaiškino jų santykyje su Konvencijos nuostatomis. Taigi, šioje byloje tiek Statybos įst., tiek STR nuostatos, kurios yra imperatyvios, taip pat yra aiškinamos santykyje su Europos Konvencijos 6 str. (teisės į teisingą teismą) nuostatomis.

Kadangi ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr(duomenys neskelbtini) yra pagrindinis, kurį tesimas atmetė, teismas sprendžia, jog kiti ieškovės reikalavimai yra išvestiniai, susiję su statybos padarinių šalinimu, dėl kurių, netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra tikslinga ir būtina pasisakyti.

Pažymėtina, kad atsakovė Vilniaus m. savivaldybės administracija prašė taikyti ieškinio senatį, teigdama, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybins priežiūros įstatymo 22 straipsniu, Inspekcijai buvo suteiktas dviejų mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo. Pažymėjo, kad Statybos leidimas, kurį šioje byloje ginčija ieškovė, išduotas 2022 m. kovo 4 d., kuris įregistruotas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Tuo tarpu ieškovė yra pagrindinis IS “Infostatyba” tvarkytojas (Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos nuostatų 10 p.), dėl ko turėjo prieigą ir galimybę susipažinti su išduotu Statybos leidimu anksčiau, atlikti patikrinimą ir esant poreikiui kreiptis į teismą per įstatyme nustatytą 2 mėnesių terminą, o ne praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo Statybos leidimo išdavimo ir statytojui jau faktiškai pradėjus statybos darbus sklype.

Sprendžiant dėl atsakovės teiginių, o būtent, ar yra teisinis pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą nagrinėjamoje byloje, teismas įvertina faktus, kad: 1) Inspekcija dėl (duomenys neskelbtini)SLD išdavimo teisėtumo surašė 2022 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė pažeidimus; 2) Inspekcija kreipėsi į teismą 2022 m. gruodžio 14 d. Tokio pobūdžio faktinės aplinkybės liudija, kad ieškovė patikrinimo aktą surašė 2022-11-24, kuriame užfiksavo tam tikrus pažeidimus ir 2022-12-14 kreipėsi į teismą dėl SLD pripažinimo negaliojančiu, t. y. nepraleidusi Teritorijų planavimo ir statybos valstybins priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 d. 4 p. nustatyto 2 mėnesių termino; nurodytoje įstatymo nuostatoje pažymėta, kad 2 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo privalomojo nurodymo priėmimo, o ne nuo SLD išdavimo dienos. Tik nustačius SLD trūkumus ar pažeidimus, yra surašomas SLD išdavimo teisėtumo patikrinimo aktas, nuo kurio priėmimo ir skaičiuojamas senaties terminas. Tuo tarpu ieškovė nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties termino nepraleido.

EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).

Pažymėtina, kad ieškovė pagal CPK 83 str. 1 d. 5 p., yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovės ieškinį atmetė, tačiau sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o būtent žyminio mokesčio priteisimo, teismas įvertina faktą, kad statytoja ir projektuotoja atliko tam tikras korekcijas ir sutiko su ieškovės reikalavimu dėl norminių atstumų nesilaikymo. Todėl teismas sprendžia, kad protinga ir teisinga priteisti dalį žyminio mokesčio iš statytojos. Žyminis mokestis už materialų teisinį reikalavimą nagrinėjamoje byloje sudaro 109 Eur ir 55 Eur už procesinį – laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, iš viso – 164 Eur; statytojai atlikus tam tikras projekto korekcijas ir pašalinus pažeidimą (teismas tai vertina 33,33 proc.), teismas proporcingai įvykdyto reikalvimo daliai, priteisia į valstybės biudžetą iš atsakovės UAB „Savo investicija“ 55,00 Eur žyminio mokesčio.

Taip pat atsakovė UAB „Savo investicija“ prašė priteisti iš ieškovės jos patirtas 9.571,02 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jų realumą bei pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Teismas sprendžia, kad tai yra protingos ir pagrįstos išlaidos, atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas, bei į tai, kad byla buvo sudėtinga, statytoja buvo aktyvi, teikė įrodymus. Pažymėtina, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms ir remiantis CPK 93, 98 straipsniais, teisinga ir pagrįsta priteisti iš ieškovės 6380,04 Eur (66,66 proc.) atsakovės UAB „Savo investicija“ patirtų bylinėjimosi išlaidų. EŽTT savo praktikoje, aiškindamas teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą (Konvencijos 6 str.), pažymėjo, jog ieškovui pareiškus „nesėkmingą“ ieškinį, jis negali išvengti finansinės atsakomybės, o būtent – pareigos padengti bylinėjimosi išlaidas laimėjusiai šaliai; tai yra suderinama su lygybės ir teisingumo principais. Atleidimas ar atidėjimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo savaime neatima teisės laimėjusiai šaliai reikalauti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Rechul v. Poland, no. 69143/12, 9 July 2020, § 46). Be to,  peticijoje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą, no. 73579/17 ir 14620/18, 2020-06-18, EŽTT pažymėjo, kad nacionaliniams teismams nepriteisus laimėjusiai šaliai bylinėjimosi išlaidų, kai pralaimėjusi šalis buvo valstybės institucija, buvo pažeista pareiškėjų teisė į teisingą teismą (§ 74). Taip pat Teismas šiame sprendime atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo praktiką (2006-08-19 nutarimas), pagal kurią valstybė neturi palikti asmens nepalankioje padėtyje dėl valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos; rizika turi prisiimti pati valstybė ir klaidos neturi būti taisomos suinteresuotų asmenų sąskaita (§ 71).

Taip pat šios bylos kontekste, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas negali ignoruoti fakto, kad atsakovė - statytoja ir atsiliepime, ir bylos nagrinėjimo metu siekė išspręsti bylą taikiai ir sutiko šalinti pažeidimą – sumažinti pastato išorinius matmenis, parengiant projekto korektūrą, nes tokiems veiksmams nėra privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Svarbu pabrėžti, kad ieškovė arba nebendradarbiavo su statytoja, arba bendravo tik formaliai dar iki ieškinio pareiškimo (tai patvirtina byloje esantys el. laiškai tarp šalių), o prasidėjus teismo procesui – ieškovė taipogi nepakankamai bendradarbiavo tiek su statytoja, tiek su teismu, nes statytojai teikiant projekto korektūras, - Inspekcija, kaip valstybinė institucija, nebuvo pakankami aktyvi ir geranoriška, apsiribodama formalių reikalavimų laikymusi. Be to, statytojo atstovas ne kartą teismo posėdyje informavo teismą apie ieškovės nenorą bendradarbiauti. Atstovo paaiškinimus patvirtina bylos faktiniai duomenys, o būtent, 2023-11-07 statytoja informavo teismą, jog dar 2023 m. rugsėjo 10 d. pateikė ieškovei techninio projekto A laidos brėžinį dėl statinio požeminės dalies atitraukimo nuo gretimo žemės sklypo, t. y. dėl statinio išorės matmenų mažinimo. Rašte atstovas paaiškino, kad teikė pasiūlymą ieškovei dėl taikos sutarties sudarymo (2023 m. rugsėjo 22 d. pateikė pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo), tačiau ieškovė informavo, kad negali vertinti pasiūlyme nurodytų projekto pakeitimų pagal pateiktą brėžinį, nes jo nepakanka projekto sprendinių vertinimui; dėl nurodyto atsakovė parengė techninio projekto A laidą, kurią pateikė teismui ir ieškovei; papildomai nurodė, kad projekto korektūra apima išimtinai požeminės rūsio sienos atitraukimą nuo gretimo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), užtikrinant, kad atstumas iki gretimo žemės sklypo būtų ne mažesnis nei 1 metras. Šis sprendinys 2023-09-13 buvo pateiktas ieškovei, vienintelis techninio projekto A laidos pokytis – pastorinta (25 cm) požeminė siena rytinėje pusėje, užtikrinant, kad atstumas iki gretimo žemės sklypo būtų ne mažesnis nei 1 m ir pastato matmenys mažinami ne daugiau nei 1 m. Nepaisant ir tai, kad ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad pažeidimas dėl atstumų, kuris susijęs su imperatyvių teisės aktų reikalavimų laikymusi, - pašalintas ir sutikimas gretimo sklypo savininkų nebeaktualus, - pastaroji ir toliau palaikė ieškinį pilna apimtimi; juolab, kad atsakovė dar lapkričio mėnesį pateikė tiek ieškovei, tiek teismui A laidos korekcijas. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad ir pati ieškovė savo veiksmais prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų išauginimo nagrinėjamoje byloje.  

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios nagrinėjamoje byloje sudaro 53,12 Eur; kadangi atsakovė UAB „Savo investicija“ dalį pažeidimų pripažino ir pašalino bylos nagrinėjimo metu, tai iš jos proporcingai priteistina 18 Eur į valstybės biudžetą, o likusi dalis – 35,12 Eur nurodytų išlaidų priteistina iš ieškovės. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 98 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Savo investicija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Archestra“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 4 d. statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys - A. K. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atmesti.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, atsakovės UAB „Savo investicija“, juridinio asmens kodas 304499183, naudai 6380,04 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 04 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, į valstybės biudžetą 35,12 Eur (trisdešimt penkis eurus ir 12 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Savo investicija“, juridinio asmens kodas 304499183, į valstybės biudžetą 18 Eur (aštuoniolika eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                Lijana Le Huede