Administracinė byla Nr. eI2-1577-1047/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04126-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 27.4; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
dalyvaujant pareiškėjai A. V.,
pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Odetai Gecevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos ir Norvegijos uždarajai akcinei bendrovei „Norvelita“ dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
Pareiškėja A. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ Nr. EKS-37/19 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja skunde nurodo, kad Komisijos sprendimas nėra pakankamai argumentuotas, o paremtas tik uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ (toliau – ir UAB „Norvelita“) argumentais. Mano, kad Komisija nevertino pareiškėjos argumentų, nebuvo paaiškinta, kodėl atmesti pareiškėjos argumentai kaip asmens, ketinusio įsidarbinti.
Paaiškina, kad 2019 m. birželio 11 d. tar jos ir UAB „Norvelita“ buvo sudaryta darbo sutartis. Pareiškėja turėjo dirbti brigadininke. Teigia, kad darbo sutarties 7 punktas numatė, kad „Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. birželio 13 d.“. 2019 m. birželio 12 d. buvo instruktuota, jog į darbo vietą turi atvykti nuo 6 val. 30 min. Teigia, kad tą pačią dieną buvo pranešta į darbą neatvykti. Priežastis nebuvo pateikta. Kaip ir buvo instruktuota, 2019 m. birželio 13 d. 6 val. 30 min. atvyko į darbo vietą.
Nesutinka su Komisijos posėdžio metu išsakytais teiginiais. Mano, kad Komisijos narių teiginiai, jog pareiškėja apgaule pateko į UAB „Norvelita“ teritoriją yra neteisingi. Jokių įrodymų nebuvo pateikta. Pažymi, kad į gamyklą pateko teisėtu būdu. Komisijos vertinimas, kad į UAB „Norvelita“ patalpas stengėsi patekti apgaule, išeina už Komisijos diskrecijos ribų. Atkreipia dėmesį, kad į policiją kreiptasi dėl jos neteisėto patekimo į UAB „Norvelita“ patalpas nebuvo. Mano, kad nėra įrodymų dėl neteisėtos veikos atlikimo.
Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus Kauno III-ioji darbo ginčų komisija 2019 m. liepos 23 d. darbo byloje Nr. DGKS-4346 tenkino pareiškėjos skundą, pripažindama UAB „Norvelita” pažeidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas.
Teigia, kad 2019 m. birželio 13 d. 6 val. 30 min. atvykus į darbo vietą, pareiškėją įleido apsaugos darbuotojas. Pateko teisėtu būdu, prisistatė, pateikė darbo sutartį. Dėl darbo sutarties atšaukimo pranešimą gavo tik 2019 m. birželio 14 d. Teigia, kad Komisijai pateikta informacija apie apsaugos darbuotojo atleidimą privalo būti vertinama kritiškai, kadangi tai nesusiję nei su jos kaip darbuotojos, nei kaip su žurnalistės statusu.
Pareiškėjos įsitikinimu, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. birželio 13 d. nepažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo kodekso (toliau – ir Kodeksas) nuostatų, nes veikė kaip įmonės darbuotoja. Teigia, kad buvo suinteresuota įsidarbinti. Buvo tik laisvai samdoma žurnalistė, nes su „Alio, Raseiniai“ laikraščiu nesieja jokia darbo sutartis. Pareiškėja nurodo, kad yra vieniša motina, todėl buvo aktualu turėti nuolatines pajamas ir socialines garantijas. Tai, kad pareiškėja veikė kaip žurnalistė, nebuvo pagrįsta įrodymais. Neslėpė savo tapatybės, pokalbio metu pateikė tik tikrovę atitinkančią informaciją. Nebuvo klausiama dėl žurnalistikos. Mano, kad nėra duomenų, jog žurnalistu dirbantis asmuo negali dirbti brigadininku ar filetuotoju. UAB „Norvelita“ elgėsi nesąžiningai.
Nurodo, kad UAB „Norvelita“ žurnalistinės veiklos objektu tapo po darbo sutarties nutraukimo. Informaciją apie UAB „Norvelita“ pradėjo rinkti tik po darbo sutarties nutraukimo. Neturėjo asmeninių paskatų – nei kaip žmogus, nei kaip laikraščio „Alio, Raseiniai“ paslaugas teikianti žurnalistė. Pažymi, kad UAB „Norvelita“ nepateikė įrodymų, kad siekdama įsidarbinti pareiškėja turėjo tikslą juos diskredituoti. Mano, kad UAB „Norvelita“ yra privataus kapitalo įmonė, todėl savo veiksmais kodekso nepažeidė.
2020 m. gegužės 19 d. pareiškėja pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad esminis klausimas, į kurį turės būti atsakyta šioje administracinėje byloje, ar teisinga Sprendimo išvada, kad žurnalistė A. V. į UAB „Norvelita“ gamybines patalpas pateko apgaule. Atkreipė teismo dėmesį į tai, jog į šį klausimą jau yra atsakyta įsiteisėjusiame Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-11251-674/2019 pagal ieškovės UAB „Norvelita“ ieškinį atsakovei A. V. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 23 d. sprendimo panaikinimo ir įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartyje, kuria Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Pareiškėjos vertinimu, civilinę bylą nagrinėję teismai visiškai paneigė atsakovės prieitą išvadą, kad pareiškėja į UAB „Norvelita“ patalpas pateko apgaule. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad A. V. į UAB „Norvelita“ gamybines patalpas pateko teisėtai, akivaizdu, kad visiškai neteisinga ir nepagrįsta skundžiamo Sprendimo išvada, kad A. V. apgaule pateko į UAB “Norvelita” gamybines patalpas, neteisėtai rinko informaciją apie darbu saugą įmonėje ir tuo pažeidė Kodekso 7 straipsnio nuostata. Akivaizdu, kad skundžiamame Sprendime atsakovės nustatytos aplinkybės buvo vertinamos formaliai, nesigilinant į priežastis, dėl kurių tokios aplinkybės susidarė, taip pat nebuvo vadovaujamasi iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiais protingumo, teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principais.
Pareiškėja taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra aktualus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos aiškinimas, pateiktas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 (2020 m. gegužės 13 d. nutartis). LVAT pripažino, jog Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, tačiau jis nėra registruotas ir paskelbtas Teisės aktu registre, todėl sprendė, kad Kodeksas nėra įsigaliojęs ir negali būti taikomas. LVAT tokius neatitikimus pripažino esminiais, leidžiančiais pripažinti sprendimą neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – ir Asociacija) atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, mano, jog jis nepagrįstas.
Nurodo, kad pareiškėja savo poziciją grindžia neįsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1251-674/2019, kur buvo nustatyta, kad į darbo vietą pateko parodžiusi darbo sutartį. Mano, kad minėtame sprendime nebuvo vertinamas pareiškėjos patekimo į UAB „Norvelita?“ teritoriją teisėtumas, o tik spręstas klausimas dėl kokių priežasčių neįsigaliojo darbo sutartis. Pažymi, kad pareiškėja buvo instruktuota ir žinojo, kad į UAB „Norvelita“ teritoriją galima patekti tik su leidimais ir sąmoningai klaidino apsaugos darbuotoją. Nurodo, kad pareiškėja skunde teigia, jog ji nepažeidė Kodekso nuostatų. Teigia, kad Komisijai pateiktuose paaiškinimuose dėl UAB „Norvelita“ skundo, tiek atsakyme į kvietimą dalyvauti Komisijos posėdyje pareiškėja nurodė, jog rinko informaciją straipsniui apie UAB „Norvelita“ veiklą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Norvelita“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime pažymi, kad nagrinėjamu atveju Komisijos sprendime yra glaustai nurodyta svarstytinų klausimų esmė, išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai ir t. t. Mano, kad jis atitinka sprendimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, o pareiškėjos argumentai, kad ginčijamas Komisijos sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, paremtas tik UAB „Norvelitos“ paaiškinimais, laikini nepagrįstais.
Mano, kad Komisija tinkamai konstatavo, jog žurnalistė, rinkdama medžiagą tyrimui ir norėdama patekti į teritoriją, suklaidino apsaugos darbuotoją. Pažymi, kad sutinka su Komisijos sprendimu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja veikė kaip žurnalistė, bei padarė profesinės etikos pažeidimą.
Teigia, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja dar prieš įsidarbindama vykdė žurnalistinį tyrimą UAB „Norvelita“ atžvilgiu. Po nesėkmingo bandymo įsidarbinti pareiškėja ir toliau tęsė žurnalistinį tyrimą.
UAB „Norvelita“ teigimu, aplinkybė, jog pareiškėjos tikslas buvo ne įsidarbinti, bet apgaulės būdu rinkti informaciją akivaizdžiai patvirtina pareiškėjos elgesys.
Darbo pokalbio metu neprisistatė, kad yra žurnalistė. Mano, kad pareiškėja laikydamasi Kodekso reikalavimų, privalėjo informuoti apie tai, jog ji yra laikraščio „Alio, Raseiniai“ korespondentė, todėl pareiškėja padarė profesinės etikos pažeidimą. Darbindamasi pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog yra ką tik grįžusi iš užsienio, kur pakavo salotas ir jai labai reikalingas darbas, nors jau daugiau kaip 16 metų gyvena Lietuvoje. Pareiškėja nesiekė įsidarbinti. UAB „Norvelita“ atsitiktinai sužinojus apie pareiškėjos nesąžiningumą ir tikrąjį įsidarbinimo tikslą nusprendė pareiškėjos neįdarbinti, atšaukti neįsigaliojusią darbo sutartį. Pareiškėja sąmoningai suklaidino UAB „Norvelita“. Teigia, kad pareiškėja telefonu buvo informuota apie darbo sutarties atšaukimą, bei priežastis. 2019 m. birželio 12 d. raštu pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas dėl darbo sutarties atšaukimo.
Pareiškėja sąmoningai suklaidino UAB „Norvelita“ apsaugos darbuotoją, pateikdama atšauktą (negaliojančią) darbo sutartį. Pažymi, kad pareiškėjai nebuvo suteiktas leidimas patekti į bendrovę, kad leidimas yra nusikalstamų veikų grėsmės, įskaitant terorizmo, cheminių atakų, bet kokių piktybinių, aplaidžių, maisto klastojimo veiksmų prevencija. Pareiškėja buvo supažindinta su šia informacija žodžiu ir raštu. Mano, kad bet kuris sąžiningas asmuo turėdamas abejonių dėl su juo sudarytos darbo sutarties atšaukimo, neturėdamas leidimo, savavališkai nebandytų patekti į bendrovę. Pareiškėjos elgesys patvirtina, kad pasinaudojusi apsaugos darbuotojo klaida, patiklumu, veikdama kaip žurnalistė sąmoningai siekė patekti į UAB „Norvelita“ teritoriją.
Pažymi ir tai, kad pareiškėja turi teisinį išsilavinimą, todėl turėjo suprasti darbo sutarties atšaukimo aplinkybes, bei pasekmes. Atkreipia dėmesį, kad dėl aplaidaus apsaugos darbuotojo nebuvo iškviesta policija.
Pareiškėja veikdama kaip žurnalistė toliau tęsė nesąžiningus veiksmus, savavališkai be leidimo pateko į gamybines patalpas. Pareiškėja pasinaudodama tuo, kad į darbą rinkosi darbuotojai, pasekė vieną iš jų ir savavališkai pateko pro nespėjusias užsidaryti duris. Tai patvirtina vaizdo įrašas. Pareiškėja aktyviai rinko informaciją. Mano, kad akivaizdu, jog pareiškėjos elgesys vertintinas kaip žurnalistinis tyrimas ir provokacija su tikslu bet kokiomis priemonėmis, elgiantis nesąžiningai patekti į UAB „Norvelita“ patalpas, rinkti informaciją. Komisija remiantis surinktų duomenų visuma, pagrįstai pareiškėjos veiksmus pripažino klaidinančiais, neetiškais ir neteisėtais.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja ir pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą.
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. EKS-37/19 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad UAB „Norvelita“ 2019 m. birželio 25 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama įvertinti savaitraščio „Alio, Raseiniai“ korespondentę A. V. dėl atitikimo Kodekso 7, 9, 14 straipsniams.
Atsakovė, išnagrinėjusi UAB „Norvelita“ kreipimąsi, 2019 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti, jog žurnalistė A. V., bandydama apgaule patekti į UAB ‚Norvelita“ gamybines patalpas, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 7 straipsnį, nustatantį, jog informacija turi būti renkama ir skelbiama tik etiškais ir teisėtais būdais. Įpareigojo laikraščio „Alio, Raseiniai“ redakciją paskelbti šį sprendimą laikraštyje „Alio, Raseiniai“.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Nagrinėjamai bylai yra aktualus LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. pateiktas teisės aiškinimas (administracinė byla Nr. eA-3111-442/2020). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogišką bylą pripažino, kad Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl jo neįregistravus ir nepaskelbus Teisės aktų registre, negali būti laikomas įsigaliojusiu ir negali būti taikomas. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Kodeksas Teisės aktų registre paskelbtas 2020 m. gegužės 18 d. (TAR, 2020 m. gegužės 18 d., Nr. 2020-10556) ir įsigaliojo 2020 m. gegužės 19 d. (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos skundžiamas Komisijos Sprendimas grindžiamas Kodekso 7 straipsnio norma, tačiau šis Sprendimas buvo priimtas 2019 m. lapkričio 12 d., t. y. kai Kodeksas dar nebuvo įregistruotas ir negaliojo, o aplinkybė, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas yra grindžiamas negaliojančio teisės akto normomis, yra pagrindas tokį sprendimą panaikinti (LVAT 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020, 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1982-415/2020).
Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei suformuotą LVAT praktiką, darytina išvada, kad Komisijos 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. EKS-37/19 yra grindžiamas negaliojančio teisės akto (Kodekso) normomis, todėl savo turiniu prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai (aukštesnės galios teisės aktui), o tai yra pagrindas minėtą ginčijamą Komisijos sprendimą panaikinti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiuo pagrindu panaikinus ginčijamą Sprendimą, kitos pareiškėjos skunde išdėstytos aplinkybės nėra reikšmingos, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Visuomenės informavimo etikos asociacijos 1 522 Eur proceso išlaidų teisinei pagalbai apmokėti bei 33,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Priteisdamas atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.
Pareiškėja prašo priteisti 1 522 Eur bylinėjimosi išlaidų: už Sprendimo analizę ir konsultacijos suteikimą dėl skundo teismui pateikimo – 60,50 Eur; už teismo pranešimo dėl rašytinio proceso analizę, konsultacijos dėl galimos proceso eigos ir nesutikimo parengimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka – 60,50 Eur; už bylos medžiagos analizę, konsultacijas ir rašytinių paaiškinimų bei prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą – 726 Eur; už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje – 605 Eur bei kompensacija už kelionės išlaidas (duomenys neskelbtini) – 70 Eur. Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti sumokėtą žyminį mokestį – 33,50 Eur.
Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2019 m. rugsėjo 3 d. pasirašė atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija Viliušis ir partneriai, pagal kurią advokatas Rinaldas Viliušis ir kiti bendrijos advokatai, advokato padėjėjai ir teisininkai įsipareigojo pareiškėjai teikti sutartyje nurodytas teisines paslaugas. Advokatų profesinė bendrija išrašė pareiškėjai PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, kurias pareiškėja apmokėjo.
Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Pareiškėjos atstovas tiksliai nenurodė kiek laiko truko konsultacija ir ją įvardijo kaip 1 vnt. Teismas, atsižvelgdamas į skundžiamo Sprendimo turinį bei apimtį sprendžia, jog teisinei konsultacijai suteikti pakako 1 val.
2019 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 289 Eur. Atsižvelgiant į tai už suteiktas paslaugas pareiškėjai galima būtų priteisti 128,9 Eur, pareiškėja už suteiktas paslaugas sumokėjo 60,50 Eur, todėl ši suma ir priteistina.
Pareiškėja prašo priteisti 60,50 Eur už teismo pranešimo analizę ir nesutikimo parengimą teismui dėl bylos rašytinio proceso tvarka.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad teismas 2020 m. balandžio 20 d. išsiuntė pareiškėjai ir UAB „Norvelita“ paklausimą dėl administracinės bylos nagrinėjimo būdo. Pareiškėjos atstovas 2020 m. gegužės 7 d. pateikė teismui nesutikimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su administracinės bylos nagrinėjimo būdo pakeitimo iš žodinio proceso į rašytinį procesą.
Rekomendacijų 8.17 punkte nustatyta, kad už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą – 0,1. 2019 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 358,60 Eur. Atsižvelgiant į tai už suteiktas paslaugas pareiškėjai galima būtų priteisti 135,86 Eur, tačiau pareiškėja už suteiktas paslaugas sumokėjo 60,50 Eur, todėl ši suma ir priteistina.
Pareiškėja prašo teismo priteisti 726 Eur už bylos medžiagos analizę, konsultacijas ir rašytinių paaiškinimų bei prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą.
2020 m. gegužės 19 d. teisme gauti pareiškėjos paaiškinimai ir prašymas dėl įrodymų prijungimo.
Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai koeficientas – 0,4. Atsižvelgiant į tai už suteiktas paslaugas pareiškėjai maksimaliai galima būtų priteisti 543,44 Eur. Tačiau pareiškėja prašo priteisti 726 Eur ir nurodo, kad buvo suteikta ir konsultacijos ir analizės paslauga. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkto nuostatas, kuriose numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir t. t. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pakartotinė konsultacija bei dokumentų analizė laikytinos perteklinėmis, todėl už šias paslaugas prašoma bylinėjimosi išlaidų suma nepriteistina. Pažymėtina, jog išnagrinėta administracinė byla nėra išskirtinai sudėtinga, papildomų paaiškinimų surašymas nereikalavo specialių žinių, juose pareiškėja tik pakartojo skunde išdėstytas aplinkybes bei rėmėsi LVAT naujai suformuota praktika, todėl pareiškėjos atstovo racionaliomis išlaidomis už 2020 m. gegužės 19 d. rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl įrodymų pateikimo mažintina nuo 543,44 Eur (maksimaliai priteistinos sumos) iki 300 Eur.
Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiui bei atstovavimą teismo posėdyje ir nurodo, jog tam buvo sugaišta 6,25 val.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio pradžia – 11.05 val., pabaiga – 12.01 val., t. y. 56 minutės (posėdžio pažyma). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo laikas 2020 m. rugpjūčio 17 d. posėdyje – 56 minutės, už advokato padėjėjos atstovavimą teismo posėdyje pareiškėjai galėtų būti priteistina 109,61 Eur (1 370,20x0,1x0,8) suma. Nors pareiškėjos atstovas teismui nurodo, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui truko 5 val. 25 (atėmus teismo posėdžio laiką), teismas mažina nurodytą pasirengimo bylos nagrinėjimui laiką ir vertina, jog teismo posėdžio pasirengimui pakako 2 val., atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei jau iki teismo posėdžio atstovų susipažinimą su rašytine bylos medžiaga. Pareiškėjos atstovai nenurodo teismui, kas konkrečiai vykdė pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdyje pareiškėjos interesus atstovavo advokato padėjėja, todėl spręstina, jog pasiruošimą teisminiam nagrinėjimui vykdė taip pat advokato padėjėja. Taigi už 2 val. advokato padėjėjos pasirengimą teisminiam nagrinėjimui priteistina suma yra 219,22 Eur.
Pareiškėja prašo teismo priteisti 70 Eur kompensacijos už kelionės išlaidas, tačiau jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų teismui nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai šios išlaidos negali būti priteistos.
Pareiškėja prašo teismo priteisti 33,50 Eur žyminio mokesčio. Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, jog 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui žyminio mokesčio (22,50 Eur) sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja, šalindama nustatytus skundo trūkumus, pateikė teismui du mokėjimo nurodymus, t. y. 2019 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymą 22,50 Eur sumai (mokėtojas M. A., pradinis mokėtojas „dėl V. skundo“) ir 2019 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymą Nr. 418 – 11 Eur sumai. Teismas, spręsdamas skundo priėmimo įskaitė tik 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio, tačiau pareiškėjos sumokėtas 11 Eur žyminis mokestis liko neįskaitytas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja prašo teismo priteisti 33,50 Eur žyminio mokesčio spęstina, jog tikslinga įskaityti ir pareiškėjos sumokėtą 11 Eur žyminį mokestį ir šią dalį grąžinti pareiškėjai, o ne priteisti iš atsakovės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai iš atsakovės priteistina 772,33 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas prašymo netenkina, nes trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima tuomet, kai išnagrinėjus bylą būna patenkintos ar apgintos jo teisės baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1223/2012, 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012). Nagrinėjamu atveju, trečiojo suinteresuoto asmens pozicija nebuvo patenkinta, apginta.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86?87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos A. V. skundą patenkinti.
Panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. EKS-37/19 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“.
Pareiškėjos A. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinti iš dalies.
Priteisti A. V. (duomenys neskelbtini) iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos 772,33 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 33 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti pareiškėjai A. V. (duomenys neskelbtini) 11 Eur (vienuolika eurų) 2019 m. gruodžio 1 d. sumokėto žyminio mokesčio sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banko sąskaitą.
Likusią pareiškėjos A. V. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ prašymo dėl išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Beata Martišienė
Fausta Vitkienė