Baudžiamoji byla Nr. 1-469-718/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17725-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.2; 2.1.15.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,
sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,
dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei,
kaltinamajai N. K., kaltinamosios gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. Š.,
nukentėjusiajam ir mažamečio nukentėjusiojo D. K. atstovui pagal įstatymą ir civiliniam ieškovui A. K.,
nukentėjusiųjų A. Š. ir A. K. atstovui advokatui Robertui Skėriui,
vertėjai L. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota vieta – (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 ir 3 dalis.
Teismas
n u s t a t ė:
kaltinamoji N. K. mušdama nežymiai sužalojo mažametį, tai yra: ji 2020 m. gegužės 3 d., vakare, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bute (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau dviejų kartų diržu sudavė savo mažamečiui sūnui D. K. į šoną, sėdmenis, rankas, padarydama nukentėjusiajam poodines kairės šlaunies ir abiejų sėdmenų kraujosruvas, tokiu būdu nežymiai sutrikdydama mažamečio D. K. sveikatą.
Be to, kaltinamoji N. K. mušdama nežymiai sužalojo šeimos narį, tai yra: ji 2020 m. birželio 7 d., apie 21 val., daugiabučio namo kieme, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo anytai A. Š. į dešinę veido pusę, taip sukeldama jai fizinį skausmą bei du kartus kumščiu sudavė jai į rankas, vieną kartą spyrė į koją, padarydama nedideles daugines atskiras ir susiliejančias grupines poodines kraujosruvas dešinio žasto šoniniame-išoriniame paviršiuje, kairio žasto vidiniame ir šoniniame-išoriniame paviršiuje bei kairės šlaunies apatinės dalies šoniniame paviršiuje, taip nežymiai sutrikdė A. Š. sveikatą.
Kaltinamoji N. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino ir gailėjosi, kad sudavė savo vaikui diržu. Parodė, kad su vyru santuokoje gyveno 7 metus. Vyras nuo pat draugystės pradžios vartojo narkotikus. Praeitų metų sausio mėnesį nutarė skirtis. Anyta pradėjo labai kištis į jų santykius, norėjo sužinoti visą situaciją, todėl jos santykiai su A. Š. pablogėjo. Skyrybų metu vyras sakydavo, kad jei jie išsiskirs, jis atims iš jos vaiką. Grįžusi iš darbo penktadienį nuvažiavo pas savo mamą pasiimti sūnaus, tačiau A. Š. pasiėmė jos sūnų savaitgaliui jai nepranešusi. Ji, kaltinamoji, skambino A. Š., prašė parvežti vaiką, tačiau sūnų iš A. Š. pasiėmė tik sekmadienį vakare. Visą savaitgalį buvo nerami, kadangi A. Š. vaiką pasiėmė nesusitarusi su ja ir nepranešusi iš anksto. Sekmadienį jai atvykus pasiimti sūnaus, tarp jos ir A. Š. kilo konfliktas dėl to, kad A. Š. nenorėjo kaltinamajai grąžinti vaiko. A. teigė, kad ji parsivedinėja vyrus į namus, neprižiūri vaiko, yra girta. Tačiau tai netiesa. A. Š. savavališkai atėjusi pas jos, kaltinamosios, mamą, iš anksto su ja nesusitarusi, pasiėmė vaiką savaitgaliui. Konfliktui tęsiantis A. Š. pasakė, kad iškvies vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovus ir atims iš jos vaiką. Namo grįžo apie 20 val., vaikas automobilyje su ja, kaltinamąja, nekalbėjo, o namuose ji pastebėjo, kad sūnus per savaitgalį labai pasikeitė, elgėsi agresyviai, neklausė jos, spjaudėsi, įžeidinėjo ją. Sūnus anksčiau niekada taip nesielgdavo, todėl mano, kad buvo A. Š. įtaka. 2020 m. gegužės 3 d. jie su sūnumi buvo kambaryje, vaikas pasakė : „atstok“, ir uždarė duris. Ji sudrausmino vaiką, liepė eiti plauti rankas ir valgyti. Vaikas pasakė, kad nenori, liepė jai išeiti, prieš norį uždarinėjo duris, atsikalbinėjo, spardėsi. Būdama stresinėje situacijoje, spontaniškai paėmė diržą ir trenkė vieną ar du kartus vaikui per kojas. Po to apsiverkė ir atsiprašė vaiko, kartu su juo miegojo. Negali paaiškinti, kas jai pasidarė, pati ant savęs pyksta dėl tokios situacijos, kadangi nebuvo pagrindo smurtauti. Tokius veiksmus įtakojo močiutės, kuri ją augino, netektis, skyrybos su vyru, anytos veiksmai. Iš ryto ant vaiko kojos matė mėlynę. Anksčiau niekada nėra smurtavusi prieš vaiką. Vaikas lankė darželį, jei anksčiau jį būtų mušusi, darželio auklėtojos tai būtų pastebėjusios. Po šio įvykio, ryte, jai reikėjo į darbą, ir ji nuvežė vaiką pas savo mamą. A. Š. iškvietė vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojus, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui pasakė, kad vaikas gyvena pas jos, kaltinamosios, mamą, yra neprižiūrimas, nemaitinamas, o ji pati, kaltinamoji, yra nežinia kur, kad namuose yra netvarka. Grįžusi po darbo ji vaiko nerado, todėl nuvažiavo pas A. Š.. Skambino A. Š.. A. jai pasakė, kad vaiko neatgaus, nes mušė vaiką. Ji labai pasimetė, nežinojo kaip elgtis. A. Š. nuteikinėja vaiką prieš ją, o vaikas yra įtaigus. Po įvykio nuotoliniu būdu konsultavosi su vaiko teisių tarnybos atstovais, dalyvavo tėvystės lavinimo kursuose, psichologo konsultacijose, kurias tęsia ir dabar kartu su sūnumi. Specialistų nurodytas rekomendacijas įgyvendino, jokių priekaištų dėl jos bendravimo su vaiku specialistai neturi. Mama M. M. jos, kaltinamosios, neaugino, jai buvo apribotos motinystės teisės dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. A. K. birželio 6 d. grįžus iš užsienio, ji paprašė A. K., kad kitą dieną leistų pasiimti sūnų. A. sutiko, jie susitarė, kad visą dieną ji galės praleisti su sūnumi. Ryte paskambinus A. K. ir pasakius kad tuoj atvyks pasimatyti su sūnumi, jis atsakė, kad ji neskubėtų, kadangi jie yra išvykę, yra sode, susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) kieme. Susitikus su A. K. pastebėjo, kad jis buvo pavartojęs narkotikų ir girtas, dėl to ir prasidėjo konfliktas. Jie apsižodžiavo, ji šaukė, kad jis narkomanas, kad jam narkotikai svarbiau už šeimą ir už vaiką, kad niekas nesikeičia. Jai buvo skaudu, kad negali pasiimti vaiko, tik pabūti kieme leido. Ji susinervino, kilo konfliktas. Vaikas išsigandęs paliko paspirtuką ir pabėgo, nes ji šaukė, verkė. Kai vaikas pabėgo, A. ėjo nuo jos, traukėsi, gal dėl to, kad ji, kaltinamoji, rėkė. Tada atėjo A. K. mama su kaimyne, A. K. mama A. klausė ko ji čia atėjo, išvadino ją psichine ligone, nesveika, varė ją lauk, pastūmė ją. Ji, kaltinamoji, A. K. mamą pastūmė atgal, ir tada A. su kaimyne paėmė ją, kaltinamąją, už plaukų. Gindamasi ji bandė joms paimti už plaukų, įspirti. A. K. paėmė jai už pakarpos ir numetė ant žemės, pradėjo ją spardyti, kumščiu trenkė į žandą, įspyrė kelis kartus į šonkaulius. Atsistojusi nuo žemės ji paėmė A. K. telefoną, tikėjosi rasti įrodymų dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Nuėjo pas draugę po šio įvykio. Pas draugę po šio įvykio išgėrė sidro, ir apie 22 val. iškvietė policijos pareigūnus, norėjo rašyti pareiškimą, bet policijos pareigūnai neėmė pareiškimo, kadangi ji buvo neblaivi, buvo nustatytas neblaivumas, sakė ateiti kitą dieną. Ji žinojo, kad A. taip visko nepaliks, vaidins sumuštą, todėl sekančią dieną, ryte, ji parašė pareiškimą ir nuvyko atlikti ekspertizę, nes buvo sužalota. Gindamasi galėjo A. Š. padaryti tuos kūno sužalojimus, kurie nurodyti, galėjo suduoti, įspirti, tačiau tai buvo tik gynyba, tai nebuvo A. Š. užpuolimas.
Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad kaltinamoji yra jos marti. Balandžio 5 d. išvyko jos sūnus A. į komandiruotę. Po kelių dienų ji skambino N. K., norėjo su anūku pakalbėti, tačiau vaiko telefonas buvo išjungtas, negalėjo su juo susisiekti. Ji su anūku visada bendraudavo telefonu. Skambino N. K., tačiau taip pat neprisiskambino. Tada paskambino A. K., pasakė, kad negali susisiekti su jo vaiku, o N. K. taip pat neatsiliepia. A. K. pasakė, kad šnekėjo su N., viskas yra gerai. Po kelių dienų pavyko prisiskambinti N. K.. N. pasakė, kad vaiko telefonas yra išjungtas, nes neranda pakrovėjo. Paprašius leisti jai pabendrauti su D., N. pasakė, kad dabar yra išvykę, ir grįžus D. jai paskambins, bet nepaskambino. Taip tęsėsi gal mėnesį. Savo sūnui A. ji paskambino ir pasakė, kad nesupranta kas vyksta, nes kaltinamajai neįmanoma prisiskambinti, su D. jokio ryšio irgi nėra. A. K. pasakė, kad ir jam telefonu kaltinamoji neatsiliepia, liepė nuvažiuoti pas N. K. mamą, nes ten yra D.. Ji nuvažiavo pas N. mamą, anūkas buvo pas ją. Vaikas buvo labai apleistas, purvinas. N. mama sakė, kad pas ją yra anūkas nuo tada, kai A. K. išvažiavo - apie 4 savaites. Tą patį pasakė ir anūkas D. Jis sakė, jog per išeigines mama nebuvo jo pasiėmusi, tik prieš porą dienų buvo atėjusi, pažiūrėjo kad žaidžia su mašinėle, paliko pinigėlių ir išėjo. N. K. mama paprašė paimti vaiką, nes pati yra ligota. Su N. K. buvo neįmanoma susisiekti, telefonu ji neatsiliepė, į žinutes neatsakė. Per tuos 7 metus bendro gyvenimo su jos sūnumi, N. nepasižymėjo, kad labai norėtų dirbti, nes niekur ilgai nedirbo. Tą kartą ji, nukentėjusioji, pasiėmė anūką, A. K. paskambino, pasakė, kad ji pasiėmė vaiką, vaikas yra pas ją, kad jis praneštų apie tai N. K.. Tai buvo penktadienio vakaras. A. K. pranešė kaltinamajai ir paklausė, ar vaikas gali pas ją, A. Š., pabūti ir šeštadienį. Kaltinamoji sutiko. A. K. su kaltinamąja bendraudavo žinutėmis, nes ne visada kaltinamoji atsiliepdavo. Anūkas buvo labai apleistas, purvinas, 3 pirštai supūliavę, nes vaikas griaužė nagus, o griaužė dėl to, kad norėjo valgyti. Taip sakė anūkas. Anūką ji išmaudė. Bendraudama su D., ji jam uždavė klausimą, gal yra draugas, kitas dėdė pas mamą, kuris ateina. Anūkas papasakojo, kad yra kitas dėdė. Kai tėtis išvažiavo, jau kitą dieną dėdė atėjo ir miegojo. Sakė matęs dėdę mamos lovoje. Iš pradžių pagalvojo kad tėtis grįžo, bet paskui pamatė, kad ne tėtis. Kai N. K. atvyko pas ją pasiimti D., ji paklausė jos, ar atsirado kitas dėdė ir vaikui nebėra vietos namuose. Jokio konflikto nebuvo. D. verkė, nenorėjo eiti su kaltinamąja, bet ji nieko negalėjo padaryti, ir N. su D. išvažiavo. Buvo nerami naktis, jaudinosi, kaip jie grįžo namo, skambino, tačiau vėl telefonas buvo išjungtas arba kaltinamoji nekėlė ragelio. Pirmadienį paskambino A. K., A. liepė važiuoti pas N. mamą. Antradienį ji nuvažiavo pas N. mamą. Durys ten neužsidaro, nes yra išlaužtos. Apie 11.30 val. N. mama dar buvo lovoje, namuose didelė betvarkė. Močiutė, taip vadina N. mamą, buvo po audringo savaitgalio. D., ją, nukentėjusiąją, pamatęs, ėmė verkti. N. mama sakė, kad N. pirmadienį 6 val. ryte atvežė vaiką ir paliko. Močiutė leido jai, nukentėjusiajai, anūką paimti. Ji paėmė vaiką, įsėdo į mašiną, ir, nežinodama ką daryti, atvažiavo į vaiko teisių tarnybą. Pagalvojo, gal susitiks su specialistais, apsvarstys, ką jai reikia daryti, jeigu tėvas išvažiavęs į komandiruotę, o mama nesirūpina savo vaiku, paliko vaiką savo mamai, kuri negali ir nenori vaiku pasirūpinti. Vaiko teisių apsaugos tarnyba buvo uždaryta, nurodytu telefono numeriu niekas neatsiliepė. Tada ji paskambino į policiją, paaiškino situaciją, ir jai patarė važiuoti atgal, užfiksuoti viską vietoje. Jie taip ir padarė- nuvažiavo su D. atgal pas močiutę, N. mamą. Policijos pareigūnė įėjusi pasakė, kad čia yra landynė, tokių namų nėra mačiusi. Vėliau paskambino iš vaiko teisių apsaugos tarnybos ir tarnybos darbuotoja pasakė jai imti vaiką ir važiuoti namo. Ji taip ir padarė. Atvažiavus atstovei iš vaiko teisių tarnybos, papasakojo visą situaciją, parodė nuotraukas, kurias buvo padariusi, kokiomis sąlygomis vaikas buvo paliktas. N. K. skambino, bet neprisiskambino. Tik po poros dienų N. K. suprato, kad vaiko nėra pas jos mamą ir paskambino jai. Ji jai pasakė, kad pas ją nevažiuotų, o susisiektų su vaiko teisių apsaugos tarnyba. N. K. pradėjo keiktis, todėl ji padėjo telefoną. Paskui N. atsiuntė grasinančią žinutę su keiksmažodžiais. Kaltinamoji atvažiavo pas ją, tačiau ji neatidarė durų, nes bijojo. Kaltinamoji pradėjo daužyti duris, spardyti. Vaikas bijojo, verkė, sakė, kad mama dabar jį paims ir vėl muš. Ji paskambino policijai, pasakė, kad vaikas yra paimtas iš mamos, o mama atvažiavusi spardo duris. Atvažiavo policija, išaiškino teises, nes ji jau buvo paskirta vaiko globėja iki grįš A. K. iš komandiruotės. Prausdama vaiką ji pamatė mėlynes. Vaiko paklausius, kas buvo su kojytėmis, jis pradėjo verkti. Buvo mėlynės ant rankyčių, ant sėdmenų, kojyčių. Galėjo būti 6-7 mėlynės. Savo telefonu, anūkui nematant, ji nufotografavo mėlynes. Tas nuotraukas ryte išsiuntė vaiko teisių apsaugos tarnybai. Vaikas sakė, kad mušė mama su diržu. Vaikas pasakojo, kad tą vakarą, kai N. K. D. paėmė iš jos, nukentėjusiosios, iš karto išėjo ir ji pasakė: „nu dabar tu gausi“. Vaikas pasakojo, kad važiuojant su taksi jis verkė, dar vairuotojas paklausė, ko verki. Grįžus namo kaltinamoji vaikui liepė nusirengti iki trumpikių, įjungė muziką garsiai, paėmė diržą ir pradėjo vaiką mušti, sakydama: „čia tau už dėdę, jokio dėdės nebuvo, jei dar sakysi apie dėdę, tau bus dar du ar trys diržai“. Vaikas verkė, sakė, kad dėdė buvo, o mama jam sakė, jei tėtis sužinos, kad dėdė buvo, tėtis išeis ir jie neturės pinigėlių. Mama jam pasakė, kad čia bus jos ir D. paslaptis. Vaiko teisių specialistės, pamačiusios nuotrauką, pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę atlikti ekspertizę. Ji taip ir padarė. Atvažiavo atstovas iš vaiko teisių apsaugos tarnybos, jie kartu nuvyko į ligoninę, kur buvo aprašyti sužalojimai. Birželio 7 d. buvo tėvo diena. Ryte paėmė A. K. su D. ir išvažiavo į sodą. Matė, kad A. K. žinutes viena po kitos kažkas siunčia, paklausė jo, kas jam rašo. A. K. atsakė, kad rašo N. K. ir klausia kada jie grįš. Vėliau N. K. pradėjo siųsti įžeidinėjančias žinutes. Grįžus iš sodo D. pasakė, kad nori su paspirtuku pasivažinėti. A. K. su D. išėjo į kiemą. Apie 20.30 val. ji atsigulė ir išgirdo daužant duris ir šaukiant: „mamule, mama muša tėtį“. Ji atidarė duris, vaikas stovėjo susijaudinęs, sakė, kad atvažiavo mama ir dabar muša tėtį kieme, ir jam du kartus kliuvo. Ji vaiką paliko su savo vyru, išbėgo su chalatu ir šlepetėmis į kiemą. Kieme sutiko kaimynę G. S., pastaroji pasakė, kad N. K. trenkė A. K. ir vaikui. N. K. labai garsiai šaukė kieme, mosikavo rankomis, taikėsi sumušti A. K.. Ji priėjo, pakėlė paspirtuką, pasakė A. K., kad eitų namo, o N. K. liepė apsiraminti. N. K. buvo labai supykusi, neadekvati, ji buvo neblaivi. N. K. pamačiusi ją pavadino necenzūriniu žodžiu ir iš karto buvo smūgis jai į akį. Pirmas smūgis buvo suduotas į akį, paskui į ranką buvo suduota su kumščiu. Į ranką smūgiuota gal kokius 5 kartus, į veidą vieną kartą. Ne mažiau 2 kartus jai sudavė, į koją spyrė gal 3-4 kartus. Kai sudavė į dešinę akį, ji vos nenukrito, laikydamasi už paspirtuko gynėsi. A. K. iš nugaros ją pradėjo tempti nuo jos, tačiau N. K. kojomis, rankomis mosikavo. Kaimynė kibo kaltinamajai į plaukus, kaltinamoji nugriuvo, negalėjo atsikelti, kėlėsi, griuvo. Niekas N. nespardė. Po įvykio jai, nukentėjusiajai, po akim iš karto mėlynė susiformavo, kojos buvo mėlynos. Kai ji grįžo namo, vaikas drebėjo, verkė. Norėjo iš karto kreiptis į policiją, bet nuo smūgio labai skaudėjo galvą, pradėjo verkti, vaikas sėdėjo paraudusiu žanduku ir skundėsi, kad mama per galvytę trenkė. Vaikas visą naktį gulėjo su ja, verkė, bijojo miegoti. Ryte policijoje parašė pareiškimą. Kad jos sūnus vartoja narkotikus, pirmą kartą išgirdo šio įvykio metu, kai N. K. pradėjo šaukti, kad A. narkomanas. Sūnus dabar gyvena pas ją. Ji patyrė labai didelį išgyvenimą, negalėjo eiti į darbą, turėjo nedarbingumą, jai buvo gėda prieš kaimynus, daug kas matė, girdėjo, bet niekas nenori eiti liudyti. Jai skaudėjo galvą visą savaitę. Vaistus vartojo, vyras juos nupirko, bet neišsaugojo čekių. Jai po akim buvo didelė mėlynė, kuri laikėsi apie 2 savaites, dar buvo sutrenkta dešinė ranka, buvo didelė mėlynė, kojos buvo mėlynos. Buvo labai šiltas oras, ji negalėjo vaikščioti trumpomis rankovėmis, turėjo slėpti mėlynes. Patyrė labai didelį stresą. Mano, kad viskas prasidėjo nuo kaltinamosios laisvo gyvenimo, nes vyras išvažiuodavo į komandiruotes 3-5 savaitėm. A. K. stengėsi dėl šeimos, investavo labai daug, N. per 7 metus nieko nedirbo, tik dabar gal pradėjo dirbti. Mano, kad anūkui saugiau su tėčiu gyventi, su mama ryšio neturi, jis nori būti tik su tėčiu. Tėtis jau nebevažiuoja į komandiruotes, dirba Lietuvoje, todėl gali vaiką prižiūrėti. Pas psichologą vaiką vedė A. K., ji tik vieną kartą vedė, kai A. užsilaikė darbe. Vaikui padaryta labai didelė trauma. Vaikas pasakė, kad niekada mamai neatleis, kad mama jį mušė už nieką. Psichologai sakė, kad dar reikia su vaiku dirbti, jis bijo mamos, bijo vienas su ja pasilikti, bijo, kad smurtaus prieš jį. Jos sūnų A. K. kaltinamoji dažnai varydavo iš savo buto. A., nenorėdamas konflikto, išeidavo ir nakvodavo pas ją.
Nukentėjusysis A. K. parodė, su N. K. santuokoje gyveno nuo 2013 m. pabaigos, turi sūnų D., jam 7 metai. Jis važinėjo į komandiruotes, į užsienį. N. K. pradėjo dingti. Kaip sužinojo, ji palikdavo vaiką pas savo mamą, kai jis išvažiuodavo. N. K. buvo kelis kartus įsidarbinusi, trumpai padirbdavo. Jis dirbo visą laiką, yra metalo konstrukcijų montuotojas, dažnai būdavo komandiruotėse. Komandiruotės užtrukdavo 3-5 savaites. Dabar dirba Lietuvoje. Jo mama A. pasiėmė vaiką iš N. K. mamos, pamatė kokios ten sąlygos, kad vaikas neprižiūrėtas. D. papasakojo A. Š., kad yra kitas dėdė, už ką ir buvo mušamas. Skaudžiausia, kad vaikas buvo mušamas už teisybę. Jis nieko nepadarė, tik pasakė teisybę. N. vartojo alkoholį, parūkydavo žolės. Jis taip pat vartodavo alkoholį. Kai jie susipykdavo, jis dažniausiai išeidavo iš namų, kad nebūtų didesnio konflikto. Narkotikų jis nevartoja. Jam papasakojo mama, kad jo vaikas buvo sumuštas, paskui D. pasakė, kad yra dėdė, ir dėl to buvo mušamas. Šiuo metu vaikas gyvena labai gerai, džiaugiasi, kad jie gyvena kartu, kad tėtis niekur nevažiuoja. Su mama susitinka 3 kartus per savaitę pagal sudarytą grafiką, nors nelabai nori. Birželio 6 d. buvo susitikę su N. K., ji buvo atvažiavusi į jo nuomojamą butą. Pabuvo kartu su vaiku, sutarė, kad sekmadienį galės vėl susitikti. Bet jie su D. ir tėvais sekmadienį išvažiavo į sodą. N. supyko, visą dieną rašinėjo žinutes. Parvažiavęs pranešė jai, kad gali susitikti. Sėdėjo kieme ant suoliuko ir atėjo N. Ji atėjo neadekvati, gal išgėrusi alkoholio, gal apsvaigusi nuo kažko. Jie su vaiku sėdėjo ant suoliuko. Ji pradėjo šaukti, pyko, kad ją apgavo. Ji pradėjo pulti ant jo, norėjo jam suduoti, bet jis smūgio išvengė, tačiau pataikė mažamečiui D., dėl to vaikas pabėgo. Ji toliau šaukė, kad ją apgavo, kad turėjo susitikti, visą dieną būti kartu. Ji puolė muštis, daužytis. Jis jos nelietė, traukėsi nuo jos, nes žinojo, jei ką nors padarys, liks kaltas. Kaltinamoji jį puolė, jis traukėsi. Kaimynė išlindo per balkoną ir šaukė: „ką čia darote“. Paskui ta kaimynė išėjo į lauką, kažką šnekėjo, ramino, bet jis nelabai girdėjo. Vėliau atėjo jo mama. N. K., pamačiusi jo mamą, šoko ant jos. Matė, kaip ji sudavė į veidą mamai. Tada jis paguldė kaltinamąją ant žemės, laikė prispaudęs prie žemės, kad apsiramintų. Paskui ji lyg apsiramino ir jis ją paleido. N., pamačiusi jo telefoną ant žemės, jį pasiėmė, taip pat paėmė vaiko kepurę, ir nubėgo. Kitą dieną sužinojo, kad kaltinamoji parašė pareiškimą, kad jie ją sumušė. Jo mamai N. trenkė į veidą, rankos mėlynos buvo, ant veido buvo mėlynė. Kai jis traukė kaltinamąją nuo mamos, kaimynė irgi padėjo, gal stūmė ją, nelabai prisimena. N. K. kūne nematė jokių sužalojimų, ją tiesiog laikė prispaudęs prie žemės, kad nusiramintų. Niekas jai nesudavė smūgių. Įvykio metu buvo blaivus.
Liudytoja G. S. parodė, kad 2020 m. gal liepos ar rugpjūčio mėn., vakare, sėdėjo balkone, gėrė arbatą ir skaitė žurnalą. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) name, 4 aukšte, balkonas į kiemo pusę. Sėdėdama išgirdo moters šaukimą: „tu narkomanas“. Po langais yra žolytė ir suoliukas. Ji pamatė ant suoliuko sėdintį A. K. ir berniuką. Matė kaltinamąją, tik plaukai tuo metu buvo kitos spalvos. Iki įvykio kaltinamosios mačiusi nebuvo. Visas įvykis vyko jai prieš langus. N. K. necenzūriniais žodžiais vadino A. K.. Ji pagalvojo, kodėl tas vaikinas nesigina nuo moters ir nenueina. Vėliau pasižiūrėjusi pamatė, kad berniuko jau nebėra, o A. K. ėjo aplink medį, o kaltinamoji pribėgusi vis spardė jį. Prieš tai, sėdinčiam ant suoliuko A., kaltinamoji trenkė į veidą. Ji su anūkėle ruošėsi eiti į parduotuvę, nuėjo rengtis, ir išgirdo dar didesnį triukšmą. Pažiūrėjusi pro langą išgirdo, kaip šaukia jos buvusi marti I. P. : „vaiko nemušk, ką ten dirbi, kam vaiką muši“. Kad vaiką muštų, to momento ji pati nematė. Paskui išėjus į lauką A. K. ji pasakė, kad eitų namo. A. sako, kad kaltinamoji neleidžia praeiti. Ir tuo metu atėjo A. Š.. Ji paklausė, kas vyksta, kas ta moteris. A. Š. atsakė, kad tai jos marti. A. Š. atbėgo su chalatu, turėjo paspirtuką. A. Š. pasakė A. K. eiti namo. Kaltinamoji pribėgo prie A. Š.. A. Š. stovėjo prie sienos, pirmas smūgis buvo kumščiu A. Š. į veidą, ir staigiai už plaukų pradėjo tąsyti. Ji išsigando, stovėjo šalia A. Š., pagalvojo, kad dabar kaltinamoji tėkš A. Š. į tą sieną, nes A. Š. stovėjo nugara į sieną. Pribėgo A. K. ir jie su A. K. ėmė traukti kaltinamąją nuo A. Š., bet nepavyko atitraukti. Norėdami atitraukti kaltinamąją suėmė už plaukų apačios ir patempė, bet nestipriai, plaukų kaltinamajai neišpešė. Kaltinamoji vieną ranką atleido, jie tada ją atitraukė ir ji kaltinamąją stumtelėjo. Kaltinamoji nukrito į žolę, pradėjo cypti, koliotis. Paskui atsikėlė ir nuėjo, grasindama A.. Vaiko įvykio metu nebuvo. Iš kur A. Š. buvo paėmusi paspirtuką, nematė. N. K. buvo girta, nes jautėsi nuo kaltinamosios alkoholio kvapas, neadekvatus elgesys buvo. Ji buvo apie metro atstumu, nespėjo net sureaguoti, kaip ji pribėgo prie A. Š.. Nežino, kodėl kaltinamoji puolė A. Š.. Jos buvusi marti I. P. išbėgo iš namo ir sakė, kad matė, kaip kaltinamoji trenkė A. K. ir vaikui. Kieme buvo tik jos buvusi marti su draugu. Kai kaltinamoji trenkė vaikui, ji, liudytoja, nematė. Būdama balkone matė tik kaip kaltinamoji sudavė smūgį į veidą, po to spyrė A. K.. A. K. kaltinamosios nemušė. Ir vėliau A. K. kaltinamosios nemušė, jie tiesiog ją norėjo abu atitraukti nuo A. Š., nes kaltinamoji pirma sudavė A. Š., paskui įsitvėrė abiem rankomis į plaukus, o kaltinamosios nėjo atitraukti. Matė A. Š. po akimi paraudimą. Ant kūno mėlynių nematė. Kaltinamosios kūne nebuvo sužalojimų, niekas jos nemušė. A. Š. pažįsta kaip kaimynę, kartu vaikai užaugo, bet artimai nebendrauja, jos telefono numerio neturi. Nematė laiptinėje iškabinto skelbimo, kad ieškomi liudytojai, matę šį įvykį.
Liudytoja A. F. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Birželio 7 d. apie 20 val., ėjo iš parduotuvės „ Lidl“ takeliu tarp dviejų namų, prie ambulatorijos. Dar nieko nematė, tačiau jau girdėjo riksmus. Išėjusi į takelį pamatė, kad blondinė moteris, tai A. Š., jauną moterį, tai yra N. K., pastūmė, o jaunoji moteris, tai yra N. K., pastūmė ją atgal. A. Š. griebė N. už plaukų, pastūmė N. K., o N. K. pastūmė ją atgal. Paskui A. Š. pagriebė ją už plaukų. Vėliau kita moteris, tamsesniais plaukais ( galimai G. S.), kartu su A. Š., paėmė N. K. už plaukų, o N. K. stengėsi apsiginti rankomis ir kojomis. Dar buvo jaunas vaikinas, galimai A. K., jis prišoko, griebė N. K. už sprando. Suėmė už sprando, pastūmė ir ji nukrito ant žolės. Paskui A. K. trenkė N. K. į kairę veido pusę ir spyrė į dešinį šoną. N. K. šaukė. Trys žmonės mušė N. K.. Ji nenorėjo kištis, todėl nuėjo namo, be to, su savimi neturėjo telefono. Ji apėjo kalniuką iš kairės ir nubėgo namo. Grįžusi namo pažiūrėjo pro langą, bet merginos jau nematė. Policijos nekvietė, nes nieko įvykio vietoje nebuvo. Kaltinamoji neseniai pakabino skelbimus laiptinėse. Ji pati skelbimo nebuvo mačiusi, apie jį sužinojo iš kaimynės. Skelbime buvo parašyta, kad moteris ieško liudytojų dėl įvykio, kuris buvo prieš metus prie poliklinikos, mačiusius įvykį prašė paskambinti. Palaukusi kelias dienas ji paskambino kaltinamajai, kaltinamoji pakvietė ją susitikti. Susitikus kaltinamoji prašė padėti, sakė, kad apėjo visus namus, bet niekas nieko nematė. Ji kaltinamajai iš karto pasakė, kad apie jų šeimos reikalus nieko nenori žinoti, papasakos tik tai, ką matė. Kaltinamoji sakė, kad buvo konfliktas su jos buvusiu vyru ir jo mama. Kai ji, liudytoja, išėjo iš už kampo, jau girdėjosi riksmai, vadinasi konfliktas jau prieš tai buvo prasidėjęs. Konflikto pradžios ji nematė. Vaiko nematė, paspirtuko ji taip pat nematė. Nuo įvykio vietos ji buvo nutolusi apie 10-15 m. Jie visi buvo agresyviai nusiteikę, vargu ar jie ją galėjo matyti. Ji buvo viena, lauke daugiau žmonių nebuvo, gal kažkas pro langą žiūrėjo. Negali pasakyti, ar tai buvo neblaivūs asmenys.
Liudytojas G. T. parodė, kad kaltinamoji N. yra jo anūkė. Kai A. K. grįždavo iš užsienio, jis pradingdavo paromis pas draugus. Grįždavo supykęs, susierzinęs. Taip sakė N.. D. niekada nesiskųsdavo, kad mama jį muša. Sumušimų niekada nematė ant jo kūno. Vėliau D. jam papasakojo, kad tėtis mušė mamą. Vaikas jam sakė, kad nereikia mušti, o tėtis jį atstūmė ir jis sulaužė namelį. Vaikas gyrėsi, kad jam nupirko dviaukštę lovą, kurią vadino „nameliu“. Palikdavo D. kelioms valandoms, jei N. K. reikėdavo kur nors išeiti, paskui iš karto pasiimdavo. Kai vežiodavo vaiką pagal grafiką, klausdavo, ar jam patinka su mama, ar jis nori miegoti pas mamą. Vaikas sakydavo kad nori, bet A. neleis. M. M. yra jo dukra. Ji yra neįgali, bet vaiką ji gali prižiūrėti.
Liudytoja M. M. parodė, kad N. K. yra jos dukra. N. pas ją ateidavo mėlynomis rankomis, mėlyna gerkle. Paklausius, kas atsitiko, sakydavo, kad jos vyras taip padarė. Kartą atėjo anūkas, pasakojo, kad labai išsigando, tėtis buvo girtas, sulaužė jo namelį, smaugė mamą. Neprisimena kada tai buvo, prieš 2 metus. Žentas važiuodavo į komandiruotes 1-2 kartus per mėnesį. Žentas, grįžęs namo iš komandiruotės, pabūdavo parą namuose ir išeidavo pas draugus 2-3 paroms. Taip pasakojo N. Su vaiku visą laiką būdavo N. K.. Ji, liudytoja, padėdavo, prižiūrėdavo anūką. Anūką atvesdavo pas ją, pabūdavo 2-3 valandas, jei reikėdavo kur išeiti, bet nenakvodavo. Ji gali anūką prižiūrėti, pagaminti pietus. Tą dieną atėjo A. Š.. Pas ją buvo išmėtyti daiktai, kadangi ruošėsi juos skalbti. A. išėjo pasivaikščioti su D., po 20 min. atvyko policija. Policija paklausė, kodėl vaikas alkanas, ji atidarė šaldytuvą, parodė, kad yra maisto, ant viryklės taip pat buvo maisto. Nematė D. kūne mėlynių. Kad mama jį mušė vaikas nėra sakęs. Gal per užpakalį yra pliaukštelėjusi. Sakė, kad mama sudavė per užpakalį. Nežino už ką jam sudavė, gal blogai elgėsi. Jis geras vaikas. Žento apsvaigusio nematė, girtą yra mačiusi. Dukra alkoholio nevartoja.
Liudytoja D. G. parodė, kad šią šeimą pažįsta apie 4 metus. Prieš 4 metus jie atvedė savo sūnų pas ją į grupę vaikų darželyje. Apie 3 metus D. lankė jos grupę - nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki praeitos vasaros. Nuo praeitų metų rugsėjo vaikas pradėjo eiti į kitą darželį. Dažniausiai ji bendravo su mama, mama ryte vaiką atvesdavo, vakare pasiimdavo. Vaikas pasakojo, kad mama išmokė skaičiuoti, su mama buvo vaikų žaidimų kambaryje. Ateidavo ir tėtis kartais, gal kartą per du mėnesius, kai grįždavo iš užsienio. Jie gyvena tame pačiame name, tik skirtingose laiptinėse, kartais pasitaikydavo, kad kaltinamoji išeidavo su vaiku, ir ji, eidama iš paskos, girdėjo, kaip N. klausdavo vaiko, kaip jam sekėsi, ką valgė, ką veikė, ką piešė ir pan. Vaikas nesiskundė, mėlynių jo kūne tikrai niekada nebuvo, nes jie privalo apžiūrėti vaikus. Nei apie vieną šeimos narį vaikas nieko blogo nėra sakęs. Vieną rytą močiutė papasakojo, kad dabar vaikas gyvens pas ją, nes mama vaiką nuskriaudė. D. pasakė, kad susipyko su mama, mama buvo negera ir dabar gyvens pas močiutę. Po to vaikas dažnai kartojo, kad nenori būti su mama, sakė, kad mama jį mušė, ir kitoms auklėtojoms tai sakė. Jis vis tą patį kartojo. D. aktyvus vaikas. Po to vaikas pasikeitė, jis pradėjo eiti prie jos, D. G., norėdavo prisiglausti, apsikabinti. Anksčiau to nebuvo. Ji padarė išvadą, kad vaiko šeimoje kažkas vyksta, kažko trūksta, gal mamos meilės. Vaikas nesakė, kad jam blogai pas močiutę, bet buvo liūdnesnis nei iki tol. Močiutė A. gavo pastabą, kad prie vaiko nekalbėtų apie mamą.
N. K. kaltę pagrindžiantys rašytiniai bylos duomenys.
2020 m. gegužės 3 d. nežymus mažamečio sužalojimas.
Mažametis nukentėjusysis D. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam yra 6 metai. Jo mamos vardas N. K.. Ankščiau gyveno su mama, dabar su ja negyvena, gyvena su mamule. Mama jį mušė ne už ką, nes jis pasakė mamulei apie mamos dėdę. Mamulė tėčiui nepasakė. Mama mušė jį su diržu ir sakė, kad jeigu dar meluos, bus du diržai. Pas jį buvo mėlynės. Mama turi du diržus, kuriuos yra nusipirkus. Mušė su pirmu diržu. Mama lietė jį su diržu į šoną, sėdmenis, rankas (ant piešinuko parodo tas vietas). Dėl to jam labai skaudėjo. Kai jį mušė, jis buvo nusirengęs, buvo su trumpikėmis, kelnes jam numovė mama. Kai mama jį mušė, jis gulėjo ant pilvo. Ji nieko nesakė, tik mušė. Tai buvo adresu (duomenys neskelbtini). Namuose, kai mama mušė, nieko nebuvo, mamos draugas jau tuo metu buvo išėjęs. Kai mamulė tai pamatė, labai pyko ant mamos. (Parodžius vaikui nuotrauką su užfiksuotu sužalojimu ant kojos, jis paaiškina, kad nuotraukoje esantis "rutuliukas", tai mėlynė kuomet jį mama mušė. Berniukas nurodo, kad ant abiejų kojų buvo mėlynės). Bet mama pamelavo, kad jis pats susimušė. Bet tai netiesa, mama jam tai padarė. Mama mušė jį tris kartus. Vieną kartą su pakrovėju, vieną kartą su kitu laidu, o trečią kartą su diržu. Pirmą kartą mušė su pakrovėju, nes jis darželyje nemiegojo. Tada mėlynės buvo ant abiejų kojų. Antrą kartą barė už tai, kad jis blogai piešia, ji ant jo šaukė. Šiuo metu jis su mama nebendrauja, nes nenori su ja kalbėti telefonu, yra labai supykęs ant jos. Nenori jai atleisti. Mama jį mušė tik su diržu, su ranka nemušė. Jis turi ir kitą močiutę Mariną. Mama jį mušė vakare. Mama jį nuvežė pas močiutę Mariną, o iš Marinos jį paėmė mamulė. Kai mama nuvedė jį pas Mariną, jis verkė. Močiutė jo klausė, kodėl jis verkia, bet jis jai nesakė. Kai mama nuėjo pasivaikščioti su šuniu, jis ir močiutei Marinai pasakė, kad mama jį mušė. Dabar gyvena su mamule, kol tėtis parskris iš darbo. Vaikas paaiškina, kad apie įvykį kuomet mama mušė su laidu nieko neprisimena ir negali paaiškinti, ar buvo, ar nebuvo (t.1, b. l. 66-68).??
2020-06-22 D. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad jis yra D., jam 6 metai, gyvena (duomenys neskelbtini). Pamena, kad buvo policijoje. Nelabai pamena ką pasakojo. Ėjo į policiją dėl to, kad jo mama jį mušė su diržu. Neskaičiavo kiek kartų. Jo rankos buvo už nugaros. Viskas prasidėjo, kai buvo 3 savaites pas močiutę M. Paskui buvo pas Mamulę A.. Ji jį pasiėmė iš močiutės M.. Grįžo namo. Paskambino mama. Mamulė pasakė mamai, kad buvo kitas dėdė. Ir jis tai pasakė. Tada atvažiavo mama su taksi. Grįžo namo su mama su taksistu. Atėjus namo, pradėjo priešintis mamai už tai, kad pasakė mamulei apie dėdę. Mama įjungė muziką, pasakė, nusirengti, manė, kad eina miegoti. Jau lauke mama sakė, kad jis gaus velnių. Ji jį nurengė, ėmė duoti velnių. Buvo ant kojos ir ant sėdynės žymės. Ant kojos buvo dėmė, nes ji mušė su diržu. Ji pasakė, jei meluos, bus du diržai arba trys. Kai ji jį mušė su diržu, jam skaudėjo. Mama numovė batus, striukę, kepurę. Kai jį mušė mama, jis buvo su trumpikėmis. Jis gulėjo ant pilvo, kur buvo rankos, nepamena. Muzika grojo, jis šaukė, bet žmonės galvojo, kad čia balius. Jį mušė, jis jautėsi blogai. Mama mušė ir klausė :"ar yra dėdė?", jis sakė, kad yra. Tada jį vėl mušė, tada jau pasakė, kad nėra dėdės. Mama išėjo į kitą kambarį, jis pasiliko ir verkė visą valandą. Apie sumušimą papasakojo mamulei. Mamulė paskambino tėčiui, pasakė, kad yra kitas dėdė. Mama mamulei pasakė, kad jis susitrenkė lauke. Mamulė pasakė, kad taip negali susitrenkti. Skambino tėčiui tą pačią dieną, kai mama jį sumušė. Buvo kitas atvejis (veika, padaryta 2020-06-07), kai mama paskambino tėčiui. Mama pradėjo šaukti verkti ant tėčio, vadino "pijoku". Jie tada buvo ant suoliuko, kai atėjo mama. Mama pradėjo muštis ir jis pabėgo. Matė, kaip mama mušė tėtį. Matė, kaip mama trenkė mamulei į akį. Mamulė iškrito, ji paskui pabėgo. Kai mama atėjo, jie sėdėjo ant suoliuko, trenkė į galvą ir po kaire akimi buvo mėlynė. Mama trenkė ranka. Ji tyčia tai padarė. Ji atsisėdo ir trenkė du kartus. Jam tada neskaudėjo. Parbėgo namo ir pasakė mamulei. Kai mama trenkė į galvą ir į veidą, jis sėdėjo šalia tėčio. Ji norėjo trenkti tėčiui, bet pataikė jam į galvą ir į veidą. Nelabai verkė, kai mama trenkė. Kai jam trenkė, jautėsi labai blogai, bėgo iš visų kojų. Labai greitai. Širdelė jautėsi labai blogai, jis labai drebėjo. Tėtis seniai buvo su mama. Parbėgęs mamulei pasakė, kad mama mušė tėtį ir jį. Mamulė išbėgo su šliurėmis pas tėtį. Mamulė gavo velnių į akį. To nematė, buvo namuose. Per langus nieko nematė, nes medis trukdė. Jį mama pasiėmė ant rankų ir pasakė, kad jis niekada negrįš pas mamulę. Ji pasakė, kad mamulė nori jį atimti iš jos. Jis lipo iš rankų ir ją pastūmė. Pasakė, kad viskas ne taip ir pabėgo. Nubėgo pas tėtį (t. 1, b. l. 154-156).
???Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. K. nustatytos poodinės kairės šlaunies ir abiejų sėdmenų kraujosruvos, kurias 2020-05-07 VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas traumatologas apibūdino taip: "kairės šlaunies lateraliniame (šoniniame) ir priekiniame paviršiuose kelios poodinės kraujosruvos 6X3 cm ir 4X3 cm bei ant sėdmenų apie 3 cm dydžio , čiuopiant skauda". D. K. poodinės kairės šlaunies ir sėdmenų kraujosruvos galėjo gautis sudavus kelis smūgius diržu. Nurodyti tikslesnį smūgių skaičių iš pateiktų medicininių dokumentų negalima. Spręsti apie kraujosruvų padarymo laiką keblu, nes medicininiuose dokumentuose nenustatyta kraujosruvų spalva. D. K. padarytos poodinės kairės šlaunies ir sėdmenų kraujosruvos (vertinant atskirai ir visas kartu) yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b. l.78).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje 2020-06-19 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. K. nustatytos sėdmenų ir kairės šlaunies poodinės kraujosruvos nebūdingos kritimui ar griuvimui (t. 1, b. l. 82).
Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrius 2021 m. sausio 19 d. - vasario 08 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. K. nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jam nenustatytas protinis atsilikimas. D. K. kalba atitinka vidutinę jo amžiaus tarpsnio normą bei jam būdingus individualius psichologinius pažintinius ir asmenybės ypatumus. Vaiko apklausų metu rodomos emocijos atitinka išsakomų teiginių turinį ir neprieštarauja įvykio metu patirtoms emocijoms. D. K., atsižvelgiant į psichikos būklę, amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo suvokti jo atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti jų reikšmės ir negalėjo jiems pasipriešinti. Nenustatyta požymių, jog D. K. būtų darytas ar daromas poveikis dėl parodymų davimo, tai yra, kad kiti asmenys būtų vertę mokę, skatinę D. K. pasakoti netiesą, ar kad jis būtų turėjęs abejotinų motyvų duoti parodymus. D. K. nenustatytas padidintas fantazavimas, padidintas įtaigumas ar kiti individualūs psichologiniai ypatumai, kurie iš esmės būtų galėję jam trukdyti teisingai suprasti konkrečias faktines bylai aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti bei duoti parodymus. D. K. nenustatytas psichikos sutrikimas, dėl kurio jis negalėtų dalyvauti tolimesniuose tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje, tačiau jo daugiau apklausti nerekomenduojama dėl jam būdingų amžiaus ir individualių psichologinių ypatumų, kadangi ilgėjant laikotarpiui po byloje tiriamų įvykių natūraliai mažėja ikimokyklinio amžiaus vaiko galimybės juos atgaminti (t. 2, b. l. 58-71).
2020 m. birželio 7 d. nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-06-09 pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad apžiūrėjus A. Š., rastos nedidelės dauginės atskiros ir susiliejančios grupinės poodinės kraujosruvos dešinio žasto šoniniame-išoriniame paviršiuje, kairio žasto vidiniame ir šoniniame-išoriniame paviršiuje bei kairės šlaunies apatinės dalies šoniniame paviršiuje. Rastos kraujosruvos atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką, pagal dydį, formą ir išsidėstymą yra būdingos sugriebimo sužalojimams, spaudžiant rankų pirštų galais, gavosi griebiant už žastų keletą kartų bei griebiant kairę šlaunį vieną kartą. A. Š. padarytos poodinės galūnių kraujosruvos sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 141).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas.
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamosios N. K. kaltę pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Ši veika padaroma tik esant kaltininko tyčiai. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos alternatyvios pasekmės, už kurių padarymą kyla baudžiamoji atsakomybė, t. y., ne tik už nežymaus sveikatos sutrikdymą, bet ir už fizinio skausmo sukėlimą. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamoji N. K. kalta prisipažino ir parodė, kad 2020 m. gegužės 3 d., vakare, bute (duomenys neskelbtini), savo mažamečiui sūnui, D. K. už tai, kad jis elgėsi netinkamai, neklausė jos, ji kelis kartus sudavė diržu per kojas.
Be kaltinamosios N. K. prisipažinimo jos kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – nukentėjusiojo D. K. parodymais (t. 1, b. l. 66-68, 154-156), nukentėjusiosios A. Š. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadomis (t. 1, 78, 82), Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (t. 2, b. l. 58-71), kita rašytine bylos medžiaga. Medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas fizinio smurto panaudojimo aplinkybes, sužalojimai nebūdingi kritimui ar griuvimui. Tarp kaltinamosios veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimą N. K. padarė tiesiogine tyčia: kelis kartus diržu trenkdama į šoną, sėdmenis, rankas, suvokė, kad naudoja smurtinius veiksmus prieš mažametį ir norėjo taip veikti. Duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, todėl jais abejoti teismui pagrindo nėra.
Teismas pažymi, kad tokiose bylose svarbiausi įrodymų šaltiniai – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiuoju, ir, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie patirtą fizinį smurtą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties mažamečio nukentėjusiojo parodymai, kurių patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Nepaisant to, mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami visų bylos įrodymų kontekste ir negali būti vieninteliu ir absoliučiu kaltės įrodymu.
Nukentėjusysis D. K., 2020-06-22 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, pakankamai informatyviai nurodė konkrečius veiksmus, kuriuos prieš jį atliko kaltinamoji N. K.. Jis pakankamai nuosekliai ir išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, konkrečiai nurodė įvykio vietą bei į kurias kūno vietas buvo suduota (t. 1, b. l. 154-156).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusių ekspertų vertinimu, nukentėjusiojo D. K. kalba atitinka vidutinę jo amžiaus tarpsnio normą bei jam būdingus individualius psichologinius pažintinius ir asmenybės ypatumus. Vaiko apklausų metu rodomos emocijos atitinka išsakomų teiginių turinį ir neprieštarauja įvykio metu patirtoms emocijoms. D. K., atsižvelgiant į psichikos būklę, amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo suvokti jo atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti jų reikšmės ir negalėjo jiems pasipriešinti. Nenustatytas padidintas fantazavimas, padidintas įtaigumas ar kiti individualūs psichologiniai ypatumai, kurie iš esmės būtų galėję jam trukdyti teisingai suprasti konkrečias faktines aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti bei duoti parodymus. Nenustatyta požymių, jog D. K. būtų darytas ar daromas poveikis dėl parodymų davimo (t. 2, b. l. 58-71). Klaipėdos lopšelio- darželio „(duomenys neskelbtini)“, Regos ugdymo centro pateikta informacija apie D. K. patvirtina, kad puikiai išsivystęs vaiko loginis mąstymas, vaiko gebėjimai atitinka amžiaus tarpsnį (2 t., b. l. 33, 36).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji N. K. mušdama mažametį sūnų D. K. diržu nežymiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. 2020 m. gegužės 3 d., vakare, bute (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau dviejų kartų diržu sudavė savo mažamečiui sūnui D. K., į šoną, sėdmenis, rankas. Tokiu būdu N. K., mušdama diržu mažametį D. K., padarė jam poodines kairės šlaunies ir abiejų sėdmenų kraujosruvas. Kaltinamosios veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.
Be to, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamoji N. K. 2020-06-07, apie 21 val., daugiabučio namo kieme, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo anytai A. Š. į dešinę veido pusę, taip sukeldama jai fizinį skausmą bei du kartus kumščiu sudavė jai į rankas, vieną kartą spyrė į koją, padarydama nedideles daugines atskiras ir susiliejančias grupines poodines kraujosruvas dešinio žasto šoniniame-išoriniame paviršiuje, kairio žasto vidiniame ir šoniniame-išoriniame paviršiuje bei kairės šlaunies apatinės dalies šoniniame paviršiuje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė A. Š. sveikatą.
Kaltinamoji N. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje savo kaltės dėl šio kaltinimo nepripažino bei parodė, kad A. Š. pirma ją pastūmė, o kaltinamoji ją pastūmė atgal, tada A. Š. ir G. S. paėmė kaltinamąją už plaukų. Gindamasi galėjo A. Š. padaryti sužalojimus.
Nors kaltinamoji N. K. neigia įvykio metu tyčia naudojusi fizinį smurtą anytos A. Š. atžvilgiu, teigia, jog sužalojimus galėjo padaryti gindamasi nuo A. Š., G. S. ir A. K. veiksmų. Tačiau teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, jų visuma neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog N. K. kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku tyčia kumščiu sudavė savo vyro mamai A. Š. į dešinę veido pusę bei kumščiu sudavė jai į rankas, spyrė į koją, taip nežymiai sutrikdė A. Š. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Šias aplinkybes patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios A. Š. parodymai. Nukentėjusioji A. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2020-06-07 apie 21 val., daugiabučio namo kieme, (duomenys neskelbtini), konfliktavo jos sūnus A. K. ir marti N. K.. Jai priėjus prie jų ir paprašius, kad sūnus eitų namo, N. K. pamačiusi ją pavadino necenzūriniu žodžiu ir iš karto smūgiavo į akį, pradėjo ją mušti. Pirmas smūgis buvo suduotas į akį, paskui kumščiu buvo suduota į ranką kelis kartus, į koją spyrė kelis kartus. Kai sudavė į dešinę akį, nukentėjusioji vos nenukrito. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. S. patvirtino, kad konfliktą pirma pradėjo būtent N. K., smurtauti taip pat pradėjo ji, t. y. ji buvo konflikto iniciatorė. Nukentėjusiosios A. Š. nurodytas konflikto aplinkybes patvirtino ir kartu buvęs A. K. paaiškino, kad konfliktuojant tarpusavyje su N. K., kaltinamoji buvo agresyviai nusiteikusi, atėjus jo mamai, A. Š., kaltinamoji ją puolė ir sudavė kumščiu jai į veidą, tuomet jis, A. K., kaltinamąją paguldė ant žemės, laikė prispaudęs, kad apsiramintų. Liudytoja apklausta G. S. patvirtino, kad A. Š. priėjus prie konfliktuojančių A. K. ir N. K., ir paprašius A. K. eiti namo, N. K. sureagavo labai agresyviai, pribėgo prie A. Š. ir nieko nelaukdama smūgiavo kumščiu į veidą, pradėjo tąsyti A. Š. už plaukų. Kartu su A. K. ėmė traukti kaltinamąją nuo A. Š., tačiau nepavyko, todėl ji suėmė kaltinamajai už plaukų apačios ir patempė. Kaltinamoji vieną ranką atleido, jie tada kaltinamąją atitraukė ir ji kaltinamąją stumtelėjo. Liudytojas mažametis D. K., taip pat nurodė, kad mama, atėjusi susitikti su tėčiu ir juo, pradėjo smurtauti, rėkti, šaukti, buvo suduoti smūgiai, kurie kliuvo ne tik tėčiui, bet ir jam pačiam. Parbėgęs namo vaikas viską papasakojo močiutei A. Š.. Liudytoja G. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nurodė tas pačias aplinkybes apie nukentėjusios sužalojimą, jos parodymai buvo nuoseklūs, todėl teismas jos parodymais neturi pagrindo netikėti. Liudytojos A. F. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai papildo liudytojos G. S. bei nukentėjusiųjų parodymus. Pažymėtina, kad liudytoja apklausta teisme kaltinamosios prašymu praėjus nuo įvykio daugiau nei metams. Svarbu ir tai, kad liudytoja matė tik konflikto pabaigą, tačiau nematė konflikto pradžios, vadinasi iš šios liudytojos parodymų negalima vienareikšmiškai spręsti apie visą konflikto eigą. Be to, liudytoja parodė, kad A. K. smūgiavo N. K. į kairę veido pusę ir spyrė į dešinį šoną N. K., tačiau specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nustatyti N. K. sužalojimai, be galvos plaukų išrovimo viršugalvyje kairėje pusėje, nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio plaukuotoje dalyje, pasmakrio dešinėje pusėje, kairio dilbio apatinės dalies nugariniame paviršiuje, kairės šlaunies šoniniame išoriniame paviršiuje, odos nudrėskimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje III ir IV delninių pirštų sąnarių srityje bei uodegikaulio srities sumušimo požymiai. Taigi, šios liudytojos parodymai nesutampa su specialisto išvadoje kaltinamajai konstatuotais sužalojimais. Specialisto išvadoje sužalojimai kairėje veido pusėje nenustatyti, o nustatyti dešinėje veido pusėje (t. 3, b. l. 106-107). Pagal kaltinamosios pareiškimą dėl šių sužalojimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nutarimas šiuo metu yra įsiteisėjęs, todėl kvestionuoti prokuroro priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra pagrindo (t. 3, b. l. 151-161). Faktinė aplinkybė, kad nukentėjusioji A. Š. dėl kaltinamosios N. K. veiksmų buvo sužalota, yra nustatyta ir objektyviais byloje esančiais įrodymais – specialisto išvada. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Š. atlikus medicininį tyrimą, konstatuota nedidelės dauginės atskiros ir susiliejančios grupinės poodinės kraujosruvos dešinio žasto šoniniame-išoriniame paviršiuje, kairio žasto vidiniame ir šoniniame-išoriniame paviršiuje bei kairės šlaunies apatinės dalies šoniniame paviršiuje. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką, pagal dydį, formą ir išsidėstymą yra būdingos sugriebimo sužalojimams, spaudžiant rankų pirštų galais, gavosi griebiant už žastų keletą kartų bei griebiant kairę šlaunį vieną kartą (1, b. l. 141). Duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodytoms traumos aplinkybėms ir nurodytam laikui, nėra. Sužalojimai įvertinti kaip atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2012, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-524/2010, 2K-469/2010 ir kt.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 1 d. taikymo, privalo tiksliai nustatyti pavojingą kėsinimąsi, jo akivaizdumą ir realumą, kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą. Įvertinus šių aplinkybių visumą, spręstina, ar apskritai egzistavo būtinosios ginties situacija. Tam, kad būtų galima padaryti pagrįstas išvadas dėl būtinosios ginties situacijos buvimo ar nebuvimo, būtina ištirti visą konflikto dinamiką, kokioms aplinkybėms esant, kas ir dėl ko pradėjo naudoti fizinį smurtą.
Šioje byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad konfliktą pirma pradėjo, taip pat ir fizinį smurtą panaudojo pati N. K., o kitų asmenų vėliau sekę veiksmai, buvo pačios N. K. netinkamo elgesio pasekmė. Tokioje situacijoje, kai pati kaltinamoji buvo konflikto iniciatorė, pirma trenkė kumščiu nukentėjusiajai A. Š. į dešinę veido pusę, kumščiu sudavė jai į rankas, spyrė į koją, nenurimo, kol nebuvo paguldyta ant žemės, pripažinti, kad kaltinamoji veikė būtinosios ginties sąlygomis, nėra pagrindo. Pati kaltinamoji pripažino, kad ji priekaištavo A. K., šūkavo, buvo agresyviai nusiteikusi, dėl ko išsigandęs D. palikęs paspirtuką pabėgo. Iš liudytojos G. S. parodymų matyti, kad ji matė konflikto pradžią, nurodė, kad kaltinamoji iš pradžių sudavė į veidą A. K., po to spardė A. K.. Šios liudytojos parodymus patvirtino ir mažametis nukentėjusysis D. K., ir nukentėjusysis A. K., nors pastarasis ir neturėjo pretenzijų kaltinamajai ir kaltinamoji nėra tuo kaltinama, tačiau šios aplinkybės patvirtina, kad konfliktą pradėjo kaltinamoji. Iš 2020-09-03 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl N. K. padaryto sužalojimo matyti, kad N. K. 2020-06-07 nustatytas neblaivumas 0,87 prom., be to, N. K. nurodė apklausiama šiame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kad ją A. K. numetė ant žemės ir ji atsitrenkė ranka į geležį, dėl to skauda riešą, visą ranką ( t.3, b.l. 151-161). Ta aplinkybė, kad šio konflikto metu sužalojimai buvo padaryti ir pačiai N. K., jos nuo baudžiamosios atsakomybės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą neatleidžia. Pripažinti, kad kaltinamas asmuo veikė būtinosios ginties sąlygomis galima tada, kai nustatoma, jog pavojingas kėsinimasis prieš asmenį buvo realus, akivaizdus ir egzistavo objektyviai, t. y. jau buvo prasidėjęs ir buvo pagrindo manyti, kad toks kėsinimasis pažeis besiginančiojo teises. Nagrinėjamoje byloje tokia situacija nustatyta nebuvo.
Taigi, anksčiau nurodyti įrodymai tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, kad kaltinamosios N. K. deklaratyvūs teiginiai, kuriais ji siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsti. Kaip matyti, nukentėjusiųjų bei teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos G. S. parodymai neprieštarauja vieni kitiems bei vieni kitus papildo, jų parodymai paneigia kaltinamosios pateiktą versiją, jog ji jokių veiksmų nukentėjusiosios A. Š. atžvilgiu neatliko, o galėjo ją sužaloti gindamasi. Be to, kaltinamosios versiją paneigia ir byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria, A. Š. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiųjų, liudytojos G. S. parodymais dėl prieš A. Š. panaudoto smurto apimties. Specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiosios kūno sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. Nukentėjusiosios A. Š. parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto išvadoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusioji A. Š. galėjo patirti iki ar po šio įvykio. Kaltinamosios parodymus paneigia ir jos kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti aukščiau išdėstyti įrodymai. Nukentėjusieji ir liudytoja G. S. tiek apklausiami teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė tas pačias aplinkybes apie A. Š. sužalojimą, jų parodymai buvo iš esmės tapatūs, todėl teismas jų parodymais neturi pagrindo netikėti. 2020-06-08 rašydama pareiškimą policijai, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamoji kumščiu sudavė jai į dešinį skruostą, du kartus trenkė per rankas ir spyrė jai (t. 1, b. l.108-109). Nors teismo medicinos ekspertas nukentėjusiosios galvoje - veide objektyvių žymių nerado, bet apžiūros metu čiuopiant nukentėjusioji nurodė skausmingumą dešinės akies vokų vidinio kampo srityje (1 t., b. l. 141).
Vertinant kaltinamosios parodymų nuoseklumą šioje byloje, matyti, kad kaltinamoji nebuvo nuoširdi. 2020-05-28 apklausta įtariamąja nepripažino 2020-05-03 sužalojusi mažametį savo sūnų, neigė smurtavusi prieš D., nurodė, kad vaikas yra nuteikinėjamas prieš ją ( t. 2, b. l. 97-98). Tik 2021-03-04 įteikus pranešimą apie įtarimus, pripažino diržu sudavusi sūnui (t. 2, b. l. 175-176). Nors mažamečio sūnaus sužalojimo kaltinamoji šiuo metu neneigia ( tik nusikaltimo motyvą nurodė kitokį nei pats nukentėjusysis), ir kaip kaltinamoji neprivalėjo duoti parodymų apie savo pačios galimai padarytą veiką, ši aplinkybė svarbi vertinant jos parodymų patikimumą.
Nukentėjusiosios A. Š. parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo A. K. ir G. S. parodymai, tai leidžia konstatuoti, kad nukentėjusioji A. Š. patyrė fizinį smurtą ir buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Nukentėjusioji A. Š. ir A. K. yra artimi giminaičiai (mama ir sūnus), ir gali būti suinteresuoti, kad byla baigtųsi apkaltinamuoju nuosprendžiu, tačiau liudytoja G. S. yra pašalinis asmuo, kaimynė, stebėjusi konfliktą nuo pradžių, todėl jos parodymai šioje byloje vertinami kaip objektyvūs.
N. K. 2020-06-07, apie 21 val., daugiabučio namo kieme, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė savo anytai A. Š. į dešinę veido pusę, taip sukeldama jai fizinį skausmą bei du kartus kumščiu sudavė jai į rankas, vieną kartą spyrė į koją, taip nežymiai sutrikdė anytos A. Š. sveikatą.
Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamoji N. K. padarė jai inkriminuotą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Bausmių skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamosios N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (2020-05-03 nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui), kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Šios nusikalstamos veikos atžvilgiu sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamosios N. K. atsakomybę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020-06-07 nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui) numatytos nusikalstamos veikos lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra.
Kaltinamoji N. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkiems nusikaltimams. Anksčiau neteista, dirba. Taip pat atsižvelgiama į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat BK 55 straipsnio nuostatas, ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus N. K. už BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų nusikalstamų veikų padarymą šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnių sankcijose numatytos tokių bausmių vidurkis (BK 46 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, būtent tokia bausmė yra adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamosios asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios pagal BK 140 straipsnio 3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį bausmės (3 mėn.), paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas atsižvelgiant į bausmių skyrimo motyvus, į tai, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad padarytos veikos nesiskiria pavojingumu ir priskiriamos toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms.
Teismo nustatytos aplinkybės – kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, gailisi, pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, yra jauno amžiaus, dirba, ankščiau neteista. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad N. K. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, N. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams. Siekiant padėti kaltinamajai pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, 6 dalimi, jai skiriamos pareigos: visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 9 mėnesius dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programose.
N. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tokiomis sąlygomis, kaip nurodyta 2020-12-10 prokurorės nutarime, paliekama iki bausmės vykdymo pradžios, po to kardomoji priemonė panaikinama.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. K. yra nepilnametis, todėl savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. D. K. atstovas pagal įstatymą byloje pareiškė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 66-69), kuriuo jis prašė priteisti iš kaltinamosios N. K. 5 000 Eur neturtinę žalą ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Mažamečio nukentėjusiojo D. K. atstovas civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamosios, artimo žmogaus – motinos veiksmų, nukentėjusysis patyrė ne tik fizines kančias, tačiau ir gilius neigiamus emocinius bei dvasinius išgyvenimus. Vaikas patyręs iš motinos fizinį smurtą, patyrė baimę, pažeminimą ir stresą. Vaikas po patirto smurto nevalgė, negėrė, skaudėjo galvą. Mažametis iki šiol jaučia baimę, kad mama N. K. gali prieš jį smurtauti, nenoriai bendrauja su motina. Vaikas pyksta, prieš jį panaudoto smurto negali pamiršti, fiziniu smurtu buvo sutrikdyta harmoninga asmenybės pusiausvyra. Nurodė, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto turinio matyti, kad motinos smurtinis elgesys vaiką sukrėtė, jis nesuprato, dėl kokių priežasčių jis buvo mušamas. Mušamas mažametis jautėsi beviltiškai, nesaugus. Po patirto smurto sutriko miegas, vaikas pabusdavo naktimis verkdamas bei ilgai negalėdavo nusiraminti, vaikas užsidarė savyje, tapo dirglus. Dėl patirto smurto vaikui prireikė psichologo pagalbos (tomas 3, b. l. 66-69).
Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamosios N. K. padarytų tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusiajam D. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo jis dar patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. K. nustatytos poodinės kairės šlaunies ir abiejų sėdmenų kraujosruvos sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 78).
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, kaltininkės veiksmus ir sukeltas pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamosios N. K. veiksmais mažametis nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios turtinę padėtį, į tai, kad N. K. dirba, turi turto. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad duomenų, jog dėl smurtinių kaltinamosios veiksmų nukentėjusiajam D. K. sveikata sutrikdyta negrįžtamai, byloje nėra.
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, siekiant protingos nukentėjusiojo ir civilinių atsakovų skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertinama 1 500 Eur. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nukentėjusiojo D. K. naudai iš kaltinamosios N. K. priteisiama 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Nepilnametis savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio) naudai.
Nukentėjusysis, mažamečio nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. K. atstovas A. K. prašo priteisti iš kaltinamosios išlaidas, patirtas teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti. Prašymas priteisti iš kaltinamosios 1 000 eurų nukentėjusiojo išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš teismui pateiktų kvitų (t. 3, b. l. 76, 77 ) matyti, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jų atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 1 000 eurų. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios nukentėjusiojo išlaidos yra pagrįstos ir šios išlaidos priteistinos iš kaltinamosios (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 71-74), kuriuo ji prašė priteisti iš kaltinamosios N. K. 3 000 Eur neturtinę žalą ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Š. kūne rastos nedidelės dauginės atskiros ir susiliejančios grupinės poodinės kraujosruvos dešinio žasto šoniniame-išoriniame paviršiuje bei kairės šlaunies apatinės dalies šoniniame paviršiuje, dėl tokių sužalojimų nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusioji buvo sužalota viešoje vietoje – daugiabučio namo, kuriame nukentėjusioji gyvena, kieme. Ji patyrė itin didelį pažeminimą, dėl kaltinamosios panaudoto fizinio smurto patyrė fizinį skausmą, šoką, neigiamus gilius dvasinius išgyvenimus. Patirtos neigiamos emocijos buvo gilios, po užpuolimo sukelto streso pasireiškė kelias dienas trunkantis galvos skausmas, sutriko miegas. Dėl patirto smurto išgyveno nerimą ir neteisybės jausmą. Kaltinamosios veiksmais nukentėjusiajai buvo sužalotas veidas, sužalojimo žymės buvo akivaizdžiai matomos. Dėl patirtų sužalojimų ji jautė gėdą, pažeminimą, nepatogumą.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamosios N. K. padarytų tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusiajai A. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo ji dar patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į jos sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, kaltininkės veiksmus ir sukeltas pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamosios N. K. veiksmais nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios turtinę padėtį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad duomenų, jog dėl smurtinių kaltinamosios veiksmų nukentėjusiajai A. Š. sveikata sutrikdyta negrįžtamai, byloje nėra. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai A. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad turtinė žala nepadaryta, taip pat atsižvelgiama į nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo sunkumą – sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jo pobūdį, trukmę, didelių liekamųjų reiškinių nebuvimą, į nukentėjusiosios patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajai A. Š. nebuvo atliekamos operacijos ir nėra nerimo dėl intervencijų ( operacijų ar kita) ateityje, nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į N. K. tyčinę kaltę, į jos turtinę padėtį – nurodė, kad šiuo metu dirba, turi turto. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiosios A. Š. prašoma priteisti 3000 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios bei kaltinamosios interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra per didelė.
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, siekiant protingos nukentėjusiojo ir civilinių atsakovų skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertinama 700 Eur. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nukentėjusiosios A. Š. naudai iš kaltinamosios N. K. priteisiama 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmestina.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. Š. prašo priteisti iš kaltinamosios išlaidas, patirtas teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti. Prašymas priteisti iš kaltinamosios 500 eurų nukentėjusiosios išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš teismui pateiktų kvitų (t. 3, b. l. 78 ) matyti, kad nukentėjusiosios išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jų atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 500 eurų. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios nukentėjusiojo išlaidos yra pagrįstos ir šios išlaidos priteistinos iš kaltinamosios (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).
Kiti klausimai
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninės laikmenos (3 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais, saugomos baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti bylos medžiagoje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 6 punktais, 6 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigoti N. K. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią N. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš kaltinamosios N. K. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam D. K., o šių lėšų tvarkytoju paskirti jo tėvą A. K.. Kitą nukentėjusiojo D. K. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš kaltinamosios N. K. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai A. Š.. Kitą nukentėjusiosios A. Š. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš kaltinamosios N. K. nukentėjusiajai A. Š. 500 Eur jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš kaltinamosios N. K. nukentėjusiajam A. K. 1000 Eur jo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tokiomis sąlygomis, kaip nurodyta 2020-12-10 prokurorės nutarime, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po to kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmenines laikmenas (3 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Laimutė Venckuvienė