Civilinė byla Nr. 2A-300/2014

Procesinio sprendimo kategorija 35.4. 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-478-194/2013 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „ Linos namai“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „ Šiaulių Baltija“, trečiam asmeniui akcinei bendrovei bankas „Citadelė“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas RUAB „Linos namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių Baltija“ 2074558,21 EUR (7163034,59 Lt) sumą ir patvirtinti ieškovo kreditorinį reikalavimą šiai sumai bankrutuojančios UAB „Šiaulių Baltija“ bankroto byloje.

Nurodė, kad AB „Šiaulių Baltija“ 2002-06-10 pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 031-58155 su AB bankas „Snoras“, pagal kurią buvo suteiktas 990500 EUR ilgalaikis kreditas. Vėliau 2003-01-21 buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią AB bankas „Snoras“ savo reikalavimus pagal kreditavimo sutartį perleido naujam kreditoriui - AB Parex bankas. 2006-03-17 buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. PS/K14/031.3., pagal kurį šalys AB Parex bankas ir AB „ Šiaulių Baltija“ susitarė, kad panaudota ir negrąžinta kredito dalis yra  827487,83 EUR. 2011-03-21 buvo pasirašytas pakeitimo susitarimas Nr. 9. Šiuo susitarimu šalys AB „ Citadelė bankas“ ir UAB „ Šiaulių Baltija“ susitarė, kad šio susitarimo pasirašymo dieną kredito gavėjo UAB „Šiaulių Baltija“ paimta ir negrąžinta kredito suma yra 2027341 EUR bei nustatė galutinį kredito grąžinimo terminą - 2011-12-21 ir susitarė dėl kitų sutarties vykdymo sąlygų.

UAB „Linos namai“ 2011-03-21 išrašė paprastą neprotestuotiną vekselį 2027341 EUR sumai gavėjui AB „Citadelė“ bankui. Vekselyje nurodyta, kad vekselio davėjas UAB „Linos namai“ apmokės vekselį jį pateikus.  Tą pačią dieną buvo pratęstas kredito grąžinimo terminas iki 2011-12-21.

UAB „Linos namai“ gavo iš AB „Citadelė“ banko reikalavimą 2012-01-16 apmokėti vekselį ir 2012-01-20 gavo pranešimą apie neapmokėtą vekselį. UAB „ Linos namai“ kreipėsi į AB „Citadelė“ banką su prašymu dėl reikalavimo atidėjimo, tačiau AB „ Citadelė“ bankas 2012-01-30 išsiėmė vykdomąjį įrašą, kuriame nurodyta, kad reikalaujama iš UAB „Linos namai“ išieškoti 2027341 EUR, metines palūkanas 6 mėnesių LIBOR EUR plius 5 procentų palūkanų marža ir 6 procentus metinių palūkanų nuo mokėjimo termino pabaigos, t.y. nuo 2012-01-21 iki 2012-06-27 iš viso sumoje 2106272,42 EUR.

Ieškovas mano, kad UAB „Linos namai“ išrašius paprastą neprotestuotiną vekselį, ir išdavus vykdomąjį įrašą, laikytina, kad UAB „ Linos namai“ įvykdė prievolę už 2106272,42 EUR sumą  AB „ Citadelė“ bankui ir turi teisę reikalauti dalį sumos priteisti iš bankrutuojančios UAB  „Šiaulių Baltija“ iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas kreipėsi į atsakovo bankroto administratorių ir prašė pripažinti jį kreditoriumi bei patvirtinti ieškinio sumai jo kreditorinį reikalavimą, tačiau jo prašymas buvo atmestas.

Trečiasis asmuo AB „ Citadelė“ bankas laiko ieškinį nepagrįstu, neteisėtu ir prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo RUAB „Linos namai“ 32 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog bankrutuojanti UAB „ Šiaulių Baltija“ gavo kreditą iš banko, kuris šiuo metu yra pavadinimu AB „Citadelė“ bankas pagal Kreditavimo sutartį. Ieškovas UAB „Linos namai“  su banku pasirašė Laidavimo sutartį ir laidavo visu savo turtu dėl gauto kredito grąžinimo ir tokiu būdu tapo bendraskoliu kredito davėjui - AB „Citadelė“ bankui.  Negrąžinto kredito suma – 2027341 EUR. Ieškovas be minėtos Laidavimo sutarties, bankui kredito grąžinimą užtikrino įkeitimo lakštu  ir  2011-03-21 išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį. Vekselyje nurodyta, kad vekselis apmokamas jį pateikus.  Pasibaigus kreditavimo sutarties papildomuose susitarimuose nustatytam kredito grąžinimo terminui, bankas pateikė ieškovui reikalavimą apmokėti vekselį, o jo neapmokėjus, išsiėmė vykdomąjį įrašą.

Ieškovo manymu, išdavus vekselį, prievolę įvykdė UAB „Linos namai“.

Teismas nurodė, kad vekselio išdavimu nebuvo ir nėra padengta prievolė pagal Kreditavimo sutartį. Vekselio išdavimas atliko ieškovo prievolės solidariai su UAB „ Šiaulių Baltija“ atsakyti už kreditavimo sutarties įvykdymą patvirtinimo funkciją.

Faktą, kad vekselio išdavimu nebuvo  padengta skola pagal Kreditavimo sutartį patvirtina ir toks faktas, kad po vekselio išdavimo, tą pačią dieną, t.y., 2011-03-21 kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2011-12-21, ir tai įrodo, kad prievolė pagal Kreditavimo sutartį  nėra įvykdyta.

Teismo vertinimu, ieškovo tvirtinimas, jog, neva, vekselio išdavimas jau atliko apmokėjimo funkciją pagal Kreditavimo sutartį, prieštarauja byloje nustatytiems faktams: šalių susitarimu vekselio išdavimo dieną  pratęstas kredito grąžinimo terminas,  o  yra egzistuojanti ir galiojanti ir 2011-03-11  pasirašyta  Laidavimo sutartis. Vekselio išdavimu buvo užtikrinta, kad UAB „Linos namai“ įvykdys savo prievolę pagal vekselį tuo atveju, jei UAB „Šiaulių Baltija“ laiku negrąžins jai suteiktos paskolos, o AB „Citadelė“ bankui nereikės įrodinėti savo reikalavimo teisės pagal  laidavimo sutartį, o skolos išieškojimas pagal Kreditavimo sutartį  iš laiduotojo  bus vykdomas  per vekselį ir išduotą vykdomąjį įrašą vekselio pagrindu.  Taigi, išduotas vekselis niekaip neatliko UAB „Šiaulių Baltija“ skolos pagal Kreditavimo sutartį apmokėjimo funkcijos. Kad skola pagal Kreditavimo sutartį nėra grąžinta patvirtina ir toks faktas, kad UAB „Šiaulių Baltijos“ bankroto byloje AB „Citadelė“ bankas yra patvirtintas kreditoriumi negrąžintai paskolos daliai pagal Kreditavimo sutartį ( 2012-07-10 teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-778-194/2012). Kad ir ieškovas kaip laiduotojas nėra įvykdęs paskolos grąžinimo už UAB „ Šiaulių Baltija“, patvirtina ir toks faktas, kad ieškovo UAB „Linos namai“ restruktūrizavimo byloje AB „ Citadelė“ banko kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas ieškovo restruktūrizavimo byloje Nr. 2-1206-357/2012,   ir restruktūrizavimo proceso metu iki šiol nėra padengtas. Tai pripažino pats ieškovas, pats paprašęs patvirtinti tokį AB „Citadelė“ banko kreditorinį reikalavimą.

Teismas nurodė, kad nėra ginčijamas vekselio kaip vienašalio sandorio formos ar turinio ydingumas ir nėra teisinio ginčo, kurį būtų iniciavęs pats ieškovas, kad vekselio pasirašymas neatitiko ieškovo valios. Ieškovo direktorė, atstovaudama UAB „Linos namai“, parodė, ir pripažino, kad pasirašė vekselį, kurio formą pateikė bankas. Pripažįsta, kad pasirašydama vekselį, pripažino skolą bankui. Ieškovo direktorė L. D. nurodė turinti aukštąjį universitetinį ekonomikos srities  išsilavinimą ir nurodo, supratusi, kad bankui išdavus vekselį, bus supaprastintas skolos išieškojimas bankui. Ieškovo supratimu, išdavus vekselį, ir bankui išėmus vykdomąjį įrašą  prievolę už bankrutuojančią UAB „Šiaulių Baltija“ įvykdė ieškovas, todėl reikalauja šios skolos regreso iš atsakovo.  Ieškovas mano, kad išdavus vekselį, atsiranda nauji teisiniai santykiai tik pagal vekselį. Ieškovas pripažįsta savo prievolę AB „Citadelė“ bankui, tik laiko kad ta prievolė jau yra įvykdyta išdavus vekselį ir jį paleidus apyvartos pagal vykdomąjį įrašą. Teismo vertinimu, toks ieškovo aiškinimas yra nepagrįstas. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, o vekselis kaip rašytinis dokumentas yra asmens valios išraiškos rezultatas. Šiuo gi, atveju, laidavimo teisinių santykių pagrindu buvo išrašytas vekselis, kuris rodo, kad skolos išieškojimas iš vekselio davėjo jau bus vykdomas vekselio pagrindu, ką patvirtina vykdomojo įrašo išėmimas, nes AB „ Citadelė“ bankui pareikalavus, vekselis nebuvo apmokėtas.  Nežiūrint to, kad vekselio formą pasiūlė bankas, tačiau jį išrašė ir pasirašė ieškovas UAB „Linos namai“, atstovaujama direktorės L. D..  Vekselio davėjas nenurodė, kad jo atžvilgiu buvo naudota prievarta ar apgaulė ir nėra pareiškusi ieškinio dėl vekselio davėjo  kaip vienašalio sandorio valios ydingumo, vadinasi suprato  vekselio išrašymo esmę ir jo išdavimo pasekmes, kas  turi ir privalo būti suprantama pagal L. D. turimą išsilavinimą, turimą patirtį versle bei užimamas pareigas.  Kad bankas buvo nesąžiningas, pasiūlęs išrašyti vekselį, ieškovas tuo klausimu įrodymų į bylą nepateikė ( LR CPK 185 str.).  Priešingai, bankas „Citadelė“ ir jo pirmtakai net 6 kartus pratęsė kredito grąžinimo terminus, padidino ir išdavė papildomą kredito sumą, būtent ieškovui prašant, kas rodo, jog  bankas buvo lankstus ir derėjosi, stengėsi sudaryti sąlygas grąžinti kreditą jo gavėjui ar laiduotojui  pastariesiems palankesniu būdu.  Nėra byloje įrodymų, kad bankas, kuris pasiūlė vekselio formą, būtų veikęs nesąžiningai ar išimtinai ieškovo nenaudai. Byloje nustatyta, kad vekselis buvo išduotas vykdant susitarimą Laidavimo sutarties pagrindu. Ieškovo išduotas vekselis kaip vertybinis popierius yra abstraktaus pobūdžio ir patvirtina skolinę prievolę kreditoriui, tačiau jame nėra jokio teksto apie  patvirtinimą dėl  skolinės prievolės apmokėjimo.

Teismas nurodė, kad vekselio išdavimu nebuvo padengta skola pagal Kreditavimo sutartį, todėl ieškovas, nepadengęs skolos pagal kreditavimo sutartį, neįgijo reikalavimo teisės į atsakovą BUAB „ Šiaulių Baltija“. Pagal LR CK 6.83 str. 1d. nuostatas, tik įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal prievolę. Pagal LR Įsakomųjų ir paprastų vekselių įstatymo 51 str. yra nustatyta, kad apmokėjęs vekselį, asmuo turi atgręžtinio reikalavimo teisę visos sumokėtos sumos dydžiu ir 6 proc., palūkanų dydžiu skaičiuojamos nuo sumokėjimo dienos ir visų jo turėtų išlaidų. Apie apmokėjimus pagal vekselį – ieškovas  jokių įrodymų nepateikė ( LR CPK 178 str., 185 str.). Vien vekselio išrašymas ir vykdomojo įrašo išdavimas nesuteikia ieškovui reikalavimo teisių pagal LR ĮPV įstatymo 51 str.  pagrindą ar  pagal LR CK 6.83 str. 1d. nuostatas reikalauti ieškovą  pripažinti kreditoriumi. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškinys yra nepagrįstas, atmestinas. 

Teismo vertinimu BUAB „Šiaulių Baltija“ kreditoriumi ieškovas UAB „Linos namai“ negali tapti, nes AB „ Citadelė“ bankas neatsisakė ir neperleido UAB „ Linos namams“ savo reikalavimo teisės  į BUAB „Šiaulių Baltija“. Tokia reikalavimo teisės perleidimo sutartis turėtų būti sudaryta tik rašytine forma kaip ir pagrindinė  Kreditavimo sutartis. Rašytinės reikalavimo teisės perleidimo sutarties ieškovas nepateikė ir nurodė, kad jos nėra.  Taigi, UAB „Linos namai“ nėra kreditorius bankrutuojančios UAB „Šiaulių Baltija“ bankroto byloje ( LR ĮBĮ 3 str., 26 str. 1d.).

Ieškovą atstovaujanti ieškovo vadovė - L. D. yra abiejų įmonių, tai yra, ir UAB  „Šiaulių Baltija“ ir UAB „ Linos namai“  direktorė.   Abi  šios įmonės yra tuo pačiu buveinės adresu. Ta pati L. D. atstovavo abi įmones santykiuose su kitais juridiniais asmenimis ir taip pat su AB  „Citedelė“ banku, todėl visos su Kreditavimo sutartimi susiję faktinės aplinkybės, kredito grąžinimo terminai, laidavimo sutarčių pasirašymas ir vekselio  išdavimo teisinės aplinkybės bei pasekmės buvo  suprantamos ir žinomos savalaikiai, o taip pat gerai žinomi, restruktūrizavimo ir bankroto procesų kilmė bei eiga. Nėra pagrindų pripažinti  ieškovą UAB  „Linos namai“ kreditoriumi atsakovo bankroto byloje ( LR Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1d., 3str., LR CPK 185 str.). Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatas bankrutuojančios įmonės kreditoriais yra laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Ieškovas savo reikalavimo teisę į atsakovą – bankrutuojančią UAB  „Šiaulių Baltija“ grindžia išduotu AB  „Citadelė“ bankui vekseliu ir vykdomuoju įrašu. Tačiau, ieškovui nepateikus jokių įrodymų dėl prievolės įvykdymo pagal vekselį už atsakovą ir kitų prievolės įvykdymo įrodymų, ieškovo reikalavimas pripažinti jį kreditoriumi atsakovo bankroto byloje yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas ( LR CPK 185 str., LR ĮBĮ 3 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas RUAB „Linos namai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013-01-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti; atnaujinti praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams teikti ir įrašyti restruktūrizuojamą UAB „Linos namai“ į kreditorių sąrašą bei iš atsakovo BUAB „Šiaulių Baltija“ priteisti ieškovo restruktūrizuojamai UAB „Linos namai“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vekselis nėra nei prievolių užtikrinimo priemonė, nei laidavimas, o ieškovo sukurta nauja prievolė, ir šiuo vertybiniu popieriumi, kaip mokėjimo priemone, buvo visiškai atsiskaityta.

2. UAB „Linos namai“ nebuvo pranešta, kad UAB „Šiaulių Baltija“ yra bankrutuojanti įmonė ir šio fakto ieškovas nežinojo, todėl negalėjo reikšti kreditorinius reikalavimus. Dėl šios priežasties UAB „Linos namai“ praleido nustatytą terminą ir nepateikė kreditorinio reikalavimo.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovo UAB „Šiaulių Baltija“ bankroto administratorius bei trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas, prašo atmesti RUAB „Linos namai“ apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apygardos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesines teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados             

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovo RUAB „Linos namai“ skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

Ieškovas RUAB „Linos namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių Baltija“ 2074558,21 EUR (7163034,59 Lt) sumą ir patvirtinti ieškovo kreditorinį reikalavimą šiai sumai bankrutuojančios UAB „Šiaulių Baltija“ bankroto byloje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Linos namai“ 2010 m. kovo 17 d. Laidavimo sutartimi Nr. LS/018 visu savo turtu užtikrino UAB „Šiaulių Baltija“ prievolių pagal Kreditavimo sutartį visišką įvykdymą kreditoriui AB „Citadele“ bankui. UAB „Linos namai“ 2011 m. kovo 21 d. AB „Citadele“ banko naudai išdavė 2011 m. kovo 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2027341,00 EUR ir metinių palūkanų (5 proc. plius 6 mėn. LIBOR EUR) sumai. Po vekselio pasirašymo, šalių susitarimu buvo pratęstas galutinis kredito grąžinimo terminas iki 2011-12-20.

Apeliantas skunde nurodo, kad vekselis nėra nei prievolių užtikrinimo priemonė, nei laidavimas, o ieškovo sukurta nauja prievolė, ir šiuo vertybiniu popieriumi, kaip mokėjimo priemone, buvo visiškai atsiskaityta. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutikti negali. Apelianto vertinimu, ta aplinkybė, kad bankui buvo išduotas vekselis, turi būti laikoma kaip tinkamas UAB „Linos namai“ prievolės įvykdymas, todėl ieškinys turi būti tenkinamas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas vekselio išdavimu nebuvo ir nėra padengta prievolė pagal Kreditavimo sutartį. Vekselio išdavimas atliko ieškovo prievolės solidariai su UAB „ Šiaulių Baltija“ atsakyti už kreditavimo sutarties įvykdymą patvirtinimo funkciją.

Pažymėtina, kad aplinkybės jog vekselio išdavimu ir pateikimu jį apmokėti nėra įvykdyta BUAB „Šiaulių Baltija“ prievolė AB „Citadele“ bankui pagal Kreditavimo sutartį, yra nustatytos įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais kitose civilinėse bylose. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-751/2013 spręsdamas Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus AB „Citadele“ banko 7884303,43 Lt finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, 2013 m.vasario 14 d. priimtoje nutartyje, konstatavo, kad RUAB „Linos namai“ vekselio išdavimu nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Kreditavimo sutartį, kadangi nesant įrodymų apie piniginių lėšų pervedimą kreditoriui, vien vekselio išdavimas nepatvirtina realaus prievolės įvykdymo. Kaip minėta, juo vekselio turėtojui suteikiama papildoma prievolės įvykdymo garantija. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, kad jis pasirašydamas vekselį ir taip pripažindamas savo prievolę kreditoriui, būtų jį apmokėjęs.

Lietuvos apeliacinis civilinėje byloje Nr. 2-640/2013 spręsdamas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarties, kuria patvirtino RUAB „Linos namai“ kreditoriaus UAB „Šiaulių Baltija“ 4188025,53 Lt kreditorinį reikalavimą, 2013 m. vasario 14 d. nutartyje nurodė, kad AB „Citadele“ bankui 2011 m. kovo 21 d. išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 2027341 eurų sumai nėra apmokėtas, šios aplinkybės apeliantas neginčija bei ji yra nustatyta Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi, kuria yra patvirtintas AB „Citadele“ banko 7884303,43 Lt finansinis reikalavimas apelianto restruktūrizavimo byloje.

CPK 182 straipsnio 2 punkte ir 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys (nepriklausomai nuo jų teisinės padėties) ar jų teisių perėmėjai. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2004 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina, kad minėtose Lietuvos apeliacinio teismo priimtose nutartyse buvo konstatuota, jog pagal 2011 m. kovo 21 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2027341 eurų sumai, ši suma nėra apmokėta, o vien vekselio išdavimas nepatvirtina realaus prievolės įvykdymo. Pažymėtina, kad ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad minėtame vekselyje įvardinta suma būtų apmokėta.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad UAB „Linos namai“ nebuvo pranešta, kad UAB „Šiaulių Baltija“ yra bankrutuojanti įmonė ir šio fakto ieškovas nežinojo, todėl negalėjo reikšti kreditorinius reikalavimus. Dėl šios priežasties UAB „Linos namai“ praleido nustatytą terminą ir nepateikė kreditorinio reikalavimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas UAB „ Linos namai“ negali tapti BUAB „Šiaulių Baltija“ kreditoriumi, nes AB „Citadelė“ bankas neatsisakė ir neperleido UAB „ Linos namams“ savo reikalavimo teisės  į BUAB „ Šiaulių Baltija“. Minėtas apelianto argumentas nepagrįstas yra dar ir tuo, kad ieškovą atstovaujanti ieškovo vadovė  L. D. yra abiejų įmonių, tai yra, ir UAB  „Šiaulių Baltija“ ir UAB „ Linos namai“  direktorė, todėl turi gerai žinoti situaciją abejose įmonėse.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 3354,12 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (86-89 b.l., t. 2). Atsižvelgiant, kad apeliacinis skundas yra netenkintinas, todėl trečiajam asmeniui AB „Citadele“ bankas priteistina iš apelianto RUAB „Linos namai“ 3354,12 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo RUAB „Linos namai“ (į.k. 300038452) trečiajam asmeniui AB „Citadele“ bankui 3354,12 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                        Audronė Jarackaitė

                                                                      Marytė Mitkuvienė

                                                                      Egidija Tamošiūnienė