Civilinė byla Nr. e2A-806-921/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11479-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.4; 3.3.1.14
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Rūtos Palubinskaitės ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-986-429/2023 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Adampolis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Malava“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas (toliau – ir Biuras) ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovių 9 178,90 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas, 207 Eur žyminį mokestį bei 349,02 Eur išlaidas už vertimus.
2. Nurodė, kad 2021 m. sausio 19 d. Lenkijoje dėl V. K., vairavusio atsakovei UAB „Adampolis“ priklausančią transporto priemonę „MAN TGX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. V. K. buvo samdomas atsakovės UAB „Malava“ darbuotojas, o minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „MAN TGX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Lenkijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė ieškovui, kaip transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, reikalavimą atlyginti nuostolius 9 178,90 Eur sumai. Ieškovas, sumokėjęs Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – UAB „Malava“) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – UAB „Adampolis“), raštu kreipėsi į atsakoves, reikalaudamas grąžinti 9 178,90 Eur. Kadangi atsakovės žalos gera valia neatlygino, ieškovas kreipėsi į teismą.
3. Atsakovė UAB „Malava“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės darbuotojo kaltę dėl įvykusios avarijos. Pažymėjo, kad įvykio vietoje jos vairuotojui buvo pasakyta, kad jis nėra kaltas dėl avarijos ir gali važiuoti toliau. Per visą laiką atsakovė negavo pretenzijų iš ieškovo. Pirmąjį pranešimą gavo tik 2021 m. liepos 13 d. iš UAB „Adampolis“, kuriame ieškovas rašė, kad už eismo įvykį yra atsakinga UAB „Malava“. Pažymėjo, kad nėra dokumentų, schemų, nuotraukų iš avarijos vietos, patvirtinančių tiesioginę atsakovės darbuotojo kaltę. Vienintelė atsakovės kaltė, jog eismo įvykio metu transporto priemonė nebuvo drausta, tačiau net ir tai neįrodo, kad dėl avarijos kaltas atsakovės darbuotojas.
4. Atsakovė UAB „Adampolis“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atsakovė nėra už žalos padarymą atsakingas asmuo, jos atstovas nedalyvavo 2021 m. sausio 19 d. eismo įvykyje Lenkijoje, nevairavo bei nevaldė transporto priemonės. Atsakovė negali būti laikoma asmeniu, neįvykdžiusiu pareigos sudaryti draudimo sutartį dėl transporto priemonės, nes tokia pareiga tiek pagal TPVCAPDĮ, tiek pagal sudarytą nuomos sutartį teko atsakovei UAB „Malava“. Tačiau tai, kad atsakovė UAB „Malava“ eismo įvykio dienai nebuvo sudariusi draudimo sutarties, nereiškia, kad ji yra atsakinga už 2021 m. sausio 19 d. eismo įvykį ir jo metu atsiradusią žalą. Be to, aplinkybė, kad užsienio valstybės transporto priemonių draudikų biuras išmokėjo už tam tikrą įvykį tam tikrą sumą, taip pat nereiškia, kad egzistuoja eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė pažymėjo, jog reikalaujama priteisti suma yra aiškiai nepagrįsta. Kartu su ieškiniu yra pateikta transporto priemonės „Honda Civic“ sąmata, pagal kurią remonto kaštai sudaro 22 869,76 PLN su PVM, tačiau iš jos matyti, kad tam tikros sąmatoje nurodytos detalės, kurios nurodomos kaip remontuotinos, įvykio metu nebuvo ir negalėjo būti apgadintos, pavyzdžiui, variklio gaubtas. Iš sąmatoje nurodytos detalių vertės neišskaičiuotas nusidėvėjimas. Nėra pateikta jokio dokumento, patvirtinančio, kad minėtoje sąskaitoje nurodyta suma tikrai buvo sumokėta. Be to, kartu su ieškiniu pateiktoje transporto priemonės „Honda Civic“ remonto sąmatoje ekspertas yra aiškiai nurodęs, kad transporto priemonės remonto trukmė yra 8 dienos, todėl jeigu būtų įrodytos pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos ir atsakovės UAB „Malava“ atsakomybė dėl 2021 m. sausio 19 d. eismo įvykio, minėtos išlaidos būtų pagrįstos ne daugiau nei už 8 dienas, kas sudaro 836,40 PLN sumą (186,62 Eur) (zloto ir euro santykis 4,4818). Ieškovui neįrodžius realaus nuostolio dydžio, reikalaujamas priteisti administravimo mokestis yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Adampolis” iš ieškovo 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad 2021m. sausio 19 d. 20 val. 45 min. Varšuvos miesto teritorijoje transporto priemonė „Man TGX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojama V. K., susidūrė su transporto priemone „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojama J. G.. V. V. K., dirbančiam UAB „Malava“, dėl minėto eismo įvykio buvo išrašytas baudos kvitas, baudą vairuotojas susimokėjo. V. K. buvo samdomas atsakovės UAB „Malava“ darbuotojas. Įvykio metu jo vairuojama transporto priemonė neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Priimto nutarimo dėl baudos skyrimo už eismo įvykį V. K. neginčijo. Lenkijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu patirtą žalą, t. y. 9 178,90 Eur, ir pateikė reikalavimus dėl šios sumos atlyginimo ieškovui, kuris dėl minėtos sumos pretenzijas pateikė atsakovėms.
7. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Adampolis“ nėra atsakinga už žalos padarymą, kadangi nedalyvavo 2021 m. sausio 19 d. eismo įvykyje Lenkijoje ir nevairavo bei nevaldė transporto priemonės, kurią tuo metu buvo išnuomojusi atsakovei UAB „Malava“. Būtent atsakovė UAB „Malava“ privalėjo pagal nuomos sutartį apdrausti transporto priemonę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, atsakovės UAB „Adampolis” atžvilgiu ieškinį atmetė.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovas, teikdamas reikalavimą pagal TPVCAPDĮ atsakovei UAB „Malava“, privalėjo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, nes atsakovės UAB „Malava” deliktinė atsakomybė dėl 2021 m. sausio 19 d. eismo įvykio nėra ir negali būti preziumuojama.
9. Teismas, įvertinęs visus dėl minėto eismo įvykio turimus duomenis ir dokumentus, konstatavo, kad transporto priemonės „Honda Civic“ vairuotojo paaiškinimai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti; transporto priemonės „Honda Civic“ vairuotojas neįvertino buvusių eismo sąlygų (buvo apledėjusi, apsnigta kelio danga, sniegas, krušos krituliai), nepasirinko saugaus greičio bei dėl to, manevruodamas ar bandydamas aplenkti savo juostoje teisingai važiuojantį vilkiką, pats į jį atsitrenkė, dėl ko jam ir kilo žala. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nenustatyta ir neįrodyta transporto priemonės „MAN TGX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (jos sąlygos) dėl eismo įvykio. Pažymėjo, kad transporto priemonės „MAN TGX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui buvo skirta bauda, susijusi su darbo ir poilsio režimo techninio pobūdžio neatitikimu, kuris niekaip priežastiniu nėra ir negali būti susijęs su eismo įvykiu.
10. Teismas, spręsdamas dėl prašomos priteisti žalos dydžio, nustatė, kad su ieškiniu yra pateikta transporto priemonės „Honda Civic“ sąmata, pagal kurią remonto išlaidos sudaro 22 869,76 PLN su PVM. Iš pateiktos sąmatos teismas nustatė, kad tam tikros sąmatoje nurodytos detalės, kurios nurodomos kaip remontuotinos, įvykio metu nebuvo ir negalėjo būti apgadintos, pavyzdžiui, variklio gaubtas ir kt. Be to, teismas pažymėjo, kad iš sąmatoje nurodytos detalių vertės neišskaičiuotas nusidėvėjimas, nors „Honda Civic“ pirmosios registracijos data 2017 m., todėl įvykio dienai transporto priemonė jau buvo daugiau nei 3 metų senumo.
11. Dėl pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidų teismas pažymėjo, kad kartu su ieškiniu ieškovas pateikė PVM sąskaitą faktūrą 113/2021, kuri patvirtina pakaitinės transporto priemonės „Honda Civic“ vairuotojo patirtas išlaidas 5 227,50 PLN sumai už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. kovo 10 d. (laikotarpis 50 dienų, 1 dienos nuoma – 104,55 PLN su PVM). Teismas pažymėjo, kad nors PVM sąskaitoje faktūroje pažymėta, kad atsikaityta grynaisiais, tačiau nėra pateikta jokio dokumento, faktiškai patvirtinančio, kad minėtoje sąskaitoje nurodyta suma tikrai buvo sumokėta. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad kartu su ieškiniu pateiktoje transporto priemonės „Honda Civic“ remonto sąmatoje ekspertas yra aiškiai nurodęs, kad transporto priemonės remonto trukmė yra 8 dienos. Skaičiuojant pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidas už 8 dienas, gaunama 836,40 PLN (186,62 Eur) (zloto ir euro santykis 4,4818) suma.
12. Be to, iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad buvo patirtos prašomos priteisti išlaidos už transporto priemonės „Honda Civic“ vilkimą, t. y. 273,80 PLN suma.
13. Teismas, ieškovui neįrodžius realaus nuostolio dydžio, reikalavimą priteisti patirtą 15 proc. administravimo mokestį, laikė nepagrįstu.
14. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovės UAB „Malava“ kaltės ir neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir nuostolių atsiradimo pagrindo kilimo, todėl nusprendė, kad atsakovei UAB „Malava“ nekyla atsakomybė atlyginti prašomą priteisti žalą.
15. Atmetus ieškinį, atsakovei UAB „Adampolis” iš ieškovo teismas priteisė 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš bendraatsakovių už apeliacinį skundą ieškovo sumokėtą žyminį mokestį. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
15.1. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė ne Lenkijos policijos atliktam eismo įvykio tyrimui, kuris buvo įformintas oficialiais dokumentais, o suinteresuotų bylos šalių teikiamiems šališkiems ir nepatikimiems įrodymams. Teismo išvada, kad transporto priemonės variklio gaubtas nebuvo apgadintas, buvo padaryta net netyrus byloje pateiktų nuotraukų, kuriose šie apgadinimai matosi. Ieškovas pateikė visus atsakovių civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu atsakovės nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jų poziciją dėl prašomos priteisti žalos dydžio nepagrįstumo, todėl teismui nebuvo pagrindo nagrinėti ir vertinti atsakovių keliamų klausimų dėl žalos dydžio.
15.2. Nepagrįstai teismas nenustatė transporto priemonės savininkės UAB „Adampolis“ atsakomybės. Pažymi, kad pareiga drausti įregistruotas transporto priemones numatyta transporto priemonių savininkams. Nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas. Tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
15.3. Teismo atliktas eismo įvykio duomenų ir dokumentų įvertinimas kelia pagrįstų abejonių, nes Lenkijos policijos sprendimu būtent transporto priemonės „MAN TGX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo pripažintas 2021 m. sausio 19 d. eismo įvykio, kurio metu įvyko transporto priemonių šoninis susidūrimas, kaltininku ir jam buvo paskirta bauda. Atsakovių paaiškinimai negalėjo būti teismo vertinami kaip paneigiantys Lenkijos policijos priimtą sprendimą, kuris nebuvo apskųstas.
15.4. Teismas nepagrįstai atsakovėms padarė išimtį ir vertino jų prieštaravimus regresinio ieškinio byloje, nors to galėjo ir nedaryti. Pažymi, kad atsakovės neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2021 m. sausio 19 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Biurui (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nežiūrint į tai, atsakovėms buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2021 m. sausio 19 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Lenkijoje, procese, tačiau jos buvo pasyvios ir nerūpestingos bei žalos administravimo procese nedalyvavo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tik „...tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras <...> pareiškia regresinį reikalavimą dėl <...> žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 46 punktas, 2020 m. vasario 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 46 punktas).
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Malava“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
16.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „Malava“ vairuotojas išprovokavo ginčo eismo įvykį ir jo kaltė įrodyta. Pažymi, kad eismo įvykio schema nebuvo parengta, byloje nėra eismo įvykio protokolo, kuriame vairuotojai parašais būtų patvirtinę eismo įvykio aplinkybes. Byloje pateiktos nuotraukos, darytos UAB „Malava“ vairuotojo iš karto po eismo įvykio, patvirtina, kad transporto priemonė „MAN TGX“ yra savo eismo juostoje, transporto priemonė nepersirikiavo į kitą eismo juostą ir nemanevravo bet kur. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tiesioginę atsakovės UAB „Malava“ vairuotojo kaltę. Kartu pažymi, kad byloje nėra transporto priemonės „Honda Civic“ nuotraukų, padarytų iškarto po susidūrimo, kurios patvirtintų, kad prašoma priteisti žala buvo padaryta eismo įvykio metu. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė teikia dvi nuotraukas, kuriose aiškiai matosi, kad automobilio „Honda Civic“ variklio gaubtas ir grotelės yra sveiki ir nepažeisti.
16.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tai, jog po eismo įvykio UAB „Malava“ vairuotojui buvo paskirta bauda, patvirtina jo kaltę dėl eismo įvykio. Pažymi, kad vairuotojui bauda buvo paskirta eismo įvykio vietoje, tačiau už darbo ir poilsio režimo nesilaikymą. Vienintelė atsakovės kaltė, kad neturėjo galiojančio draudimo poliso.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Adampolis“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti atsakovei UAB „Adampolis“ iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
17.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „Adampolis“ atsakinga už padarytą ieškovui žalą, kadangi neįvykdė pareigos sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį. Tokia pareiga tiek pagal TPVCAPDĮ, tiek pagal sudarytą nuomos sutartį teko UAB „Malava“. Pažymi ir tai, kad atsakovė nėra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą, kadangi jame nedalyvavo, nevairavo bei nevaldė transporto priemonės.
17.2. Apeliantė neįrodė UAB „Adampolis“ deliktinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį atsakovės atžvilgiu.
17.3. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nenustatė atsakovės UAB „Malava“ vairuotojo kaltės dėl kilusio eismo įvykio. Pažymi, kad vien tai, jog atsakovė UAB „Malava“ eismo įvykio dienai nebuvo sudariusi transporto priemonės draudimo sutarties, nereiškia, kad ji automatiškai atsakinga už eismo įvykį ir jo metu atsiradusią žalą (kuri neįrodyta). Aplinkybė, kad užsienio valstybės transporto priemonių draudikų biuras išmokėjo už tam tikrą įvykį tam tikrą sumą, nereiškia, kad egzistuoja visos eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas neįrodė atsakovės UAB „Malava“ civilinės atsakomybės sąlygų.
17.4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, be pagrindo nesivadovavo oficialia policijos pažyma, kuria, apelianto teigimu, nustatomas eismo įvykio kaltininkas Lenkijoje. Pažymi, kad nurodyta pažyma buvo vertinama kartu su kitais byloje esančiai įrodymais. Be to, Lenkijos policijos pareigūnai, surašę į bylą pateiktą pažymą, eismo įvykio nematė ir negalėjo matyti, jie eismo įvykyje nedalyvavo, todėl policijos pareigūnai privalėjo apklausti abu vairuotojus, braižyti įvykio schemą, matuoti abiejų transporto priemonių išsidėstymą kelyje, stabdymo kelią ir kt., arba paprašyti (nurodyti) eismo įvykio vairuotojams tokią schemą nubraižyti ir tuomet vertinti galimas eismo įvykio aplinkybes, įvertinus abiejų transporto priemonių sugadinimus. Tai nebuvo padaryta, o į bylą pateiktos nuotraukos, padarytos iš karto po eismo įvykio, kurių apeliantas neneigė ir neginčijo, paneigia transporto priemonės „Honda Civic“ vairuotojo paaiškinimus bei patvirtina atsakovės UAB „Malava“ vairuotojo paaiškinimus, t. y. kad UAB „Malava“ vairuotojas važiavo tiesiai savo juosta, niekur nemanevravo ir nesirikiavo. Taigi, Lenkijos policijos pažymoje nurodytos aplinkybės yra paneigtos kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
17.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Pažymi, kad atsakovės kėlė ir nurodė aiškias abejones dėl apelianto teiginių ir pateiktų įrodymų nepagrįstumo, atsakovės teikė į bylą rašytinius ir kitus įrodymus bei paneigė apelianto teiginius ir jo poziciją.
17.6. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad vien aplinkybė, jog Biuras atlygino eismo įvykio vietos draudikų biurui eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai lemia atsakovės pareigą atlyginti būtent tokio dydžio žalą. Apeliantas nagrinėjamu atveju neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio.
17.7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovės neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Biurui. Pažymi, kad atsakovei UAB „Malava“ nepripažinus savo atsakomybės dėl eismo įvykio, jai nekilo pareiga pranešti apie jį, o atsakovė UAB „Adampolis“ tokios pareigos pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalį neturi, nes ji nėra už padarytą žalą atsakingas asmuo.
17.8. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad atsakovės buvo pasyvios ir nerūpestingos bei žalos administravimo procese nedalyvavo. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Biuras teikė atsakovėms pretenzijas ir abi atsakovės į jas atsikirtinėjo, teikė įrodymus. Atitinkamai atsakovės ir teismo proceso metu nuosekliai laikėsi tos pačios pozicijos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Atsakovė UAB „Malava“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė dvi transporto priemonės „Honda Civic“ nuotraukas, kurias prašo pridėti prie bylos. Atsakovės teigimu, minėtos nuotraukos patvirtina, kad eismo įvykio metu nebuvo apgadintas nei automobilio variklio gaubtas, nei grotelės.
6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog siekiant, kad procesas vyktų sąžiningai, šalys nevilkintų proceso ir nepiktnaudžiautų savo teisėmis procese, įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 49 punktas).
7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
8. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
9. Nustatyta, kad atsakovė teikiamais naujais įrodymais siekia paneigti ieškovės prašomos priteisti žalos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės nuo pat bylos iškėlimo momento nesutiko su ieškovės ieškiniu, nurodė nesutikimo argumentus, be kita ko, susijusius ir su prašomos priteisti žalos dydžiu, todėl įrodymus, patvirtinančius savo teiginius, galėjo ir privalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju atsakovė nenurodo jokių aplinkybių, kurios jai trukdė tokio pobūdžio ir turinio įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės teikiami įrodymai, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta anksčiau, atsakovės pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. sausio 19 d. Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė dvi transporto priemonės, t. y. „MAN TGX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią vairavo V. K., ir „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią vairavo J. G.. Transporto priemonė „MAN TGX“ nuosavybės teise eismo įvykio metu priklausė atsakovei UAB „Adampolis“. V. V. K. eismo įvykio metu buvo atsakovės UAB „Malava“ darbuotojas, transporto priemonę vairavo eidamas darbines pareigas. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad transporto priemonė „MAN TGX“ eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
11. Lenkijos nacionalinis draudikų biuras nustatė, kad dėl eismo įvykio yra kaltas transporto priemonės „MAN TGX“ vairuotojas, atlygino eismo įvykiu metu padarytą 9 178,90 Eur žalą bei pateikė reikalavimą ieškovui. Ieškovas sumokėjo minėtą sumą Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti nuostolių atlyginimą solidariai iš atsakovių UAB „Malava“ ir UAB „Adampolis“. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundą.
Dėl apeliacijos objekto
12. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsakovės UAB „Malava“ atsakomybės
13. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei: kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
14. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalyje pateiktą sąvoką transporto priemonės valdytoju, t. y. atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pripažįstamas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę; transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažintinas darbdavys. Darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą tiek atsakingam už žalos padarymą asmeniui (šiuo atveju atsakovei UAB „Malava“), tiek asmeniui, kuris neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį (šiuo atveju atsakovei UAB „Adampolis). Abi atsakovės su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko.
16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė atsakovės UAB „Malava“ kaltės ir neteisėtų veiksmų dėl dalyvavimo eismo įvykyje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas, be kita ko, ir į tai, ieškovo ieškinį atsakovės UAB „Malava“ atžvilgiu atmetė.
17. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nebuvo atsakovės UAB „Malava“ darbuotojo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio. Teisėjų kolegija su ieškovo nurodytais argumentais sutinka, juos laiko pagrįstais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovių pateikti duomenys bei paaiškinimai nepaneigia Lenkijoje surinktų duomenų bei nukentėjusiojo vairuotojo parodymų ir neįrodo, kad dėl eismo įvykio nėra atsakovės UAB „Malava“ darbuotojo kaltės.
18. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką dėl įrodinėjimo pareigos bei įrodymų vertinimo civilinėse bylose, kuriose nagrinėjamas Biuro, sumokėjusio išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, reiškiamo atgręžtinio reikalavimo eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytojui pagrįstumo klausimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 51 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 37 punktas; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 43 punktas).
19. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia, ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).
20. Tais atvejais, kai Biuras pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2018 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018).
21. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB „Malava“ neigė civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio, nepripažino, kad dėl eismo įvykio yra kaltas jos darbuotojas, vairavęs transporto priemonę „MAN TGX“. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino byloje esančius duomenis, susijusius su eismo įvykiu, eismo įvykio kaltininko nustatymu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino netinkamai dėl žemiau nurodytų argumentų.
23. Kadangi eismo įvykis įvyko Lenkijoje, todėl atsakovės UAB „Malava“ vairuotojo kaltė buvo nustatyta pagal Lenkijos teisę ir būtent pagal šioje šalyje galiojančias procedūras. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, gautus iš Lenkijos nacionalinio draudikų biuro, patvirtinančius, kad dėl eismo įvykio, kuris įvykio 2021 m. sausio 19 d., yra kaltas atsakovės UAB „Malava“ vairuotojas, vykdęs darbines pareigas. Minėtas aplinkybes patvirtina Lenkijos Sostinės policijos komisariato Kelių eismo skyriaus informacinis pranešimas apie kelių eismo įvykį. Minėtame pranešima nurodyta, kad eismo įvykio kaltininkas yra vairuotojas V. K.; įvykio rūšis: transporto priemonių šoninis susidūrimas; priežastis: netinkamas važiavimo juostos keitimas; sprendimas: baudos kvitas. Be to, ieškovas į bylą pateikė policijos elektroninę informaciją apie įvykį, kuriame nurodyta: policijos padalinys, priėmęs sprendimą eismo įvykio metu: WA KSP Varšuvos kelių eismo skyrius; eismo įvykio data ir laikas: 2021 m. sausio 19 d. 20 val. 45 min.; įvykio rūšis: transporto priemonių šoninis susidūrimas; dangos būklė: apledėjusi, apsnigta; prie duomenų apie vairuotoją V. K. nurodyta, kad buvo išrašytas baudos kvitas. Byloje esančiame 2021 m. kovo 16 d. nukentėjusiojo pranešime apie patirtą žalą, kurį kartu su atsiliepimu į ieškinį, pateikė atsakovė UAB „Adampolis“, be kita ko, nurodyta: eismo įvykio data ir laikas: 2021 m. sausio 19 d. 20 val. 45 min; įvykio aprašymas: kaltininkas, vairuodamas transporto priemonę „MAN“, persirikiuodamas į kitą eismo juostą, blogai nustatė atstumą ir todėl susidūrė su teisingai važiuojančia nukentėjusiojo transporto priemone „Honda“. Nukentėjusiojo transporto priemonė dėl susidūrimo su kaltininko transporto priemone buvo nustumta ant „bordiūro“ ir dėl to buvo papildomai apgandinta transporto priemonė.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo anksčiau nurodytais rašytiniais įrodymais, kuriuose yra užfiksuota atsakovės UAB „Malava“ vairuotojo V. K. kaltė dėl eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad dėl eismo įvykio nėra atsakovės UAB „Malava“ vairuotojo V. K. kaltės, vadovavosi transporto priemonės „MAN TGX“ vairuotojo paaiškinimais, sprendime nurodydamas: „tačiau, kaip paaiškino Atsakovas UAB „Malava“ atsakovui UAB „Adampoliui“, vilkiko MAN TGX, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas, vairuodamas minėtą transporto priemonę, niekur nesirikiavo, nemanevravo, o važiavo savo juosta“. Be to, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė ir tai, kad vairuotojui „<...buvo skirta bauda, susijusi su darbo ir poilsio režimo techninio pobūdžio neatitikimu, kuris niekaip priežastiniu nėra ir negali būti susijęs su nurodomu eismo įvykiu.“.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės UAB „Malava“ vairuotojo pateikti paaiškinimai negali paneigti ir nepaneigia Lenkijos Sostinės policijos komisariato Kelių eismų skyriaus informaciniame pranešime apie kelių eismo įvykį užfiksuotos informacijos, kad dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovės UAB „Malava“ vairuotojas, kuriam, be kita ko, buvo paskirta bauda.
26. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2023 m. sausio 25 d. parengiamojo teismo posėdžio įrašą, nustatė, kad atsakovės UAB „Malava“ vairuotojas V. K., duodamas paaiškinimus apie 2021 m. sausio 19 d. įvykusį eismo įvykį, nebuvo nuoseklus. Pavyzdžiui, V. K. iš pradžių nurodė, kad policija, kuri atvyko į eismo įvykio vietą, siūlė pasirašyti protokolą ir pripažinti, kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio, tačiau jis tą daryti atsisakė. V. K., pirmosios instancijos teismui uždavus papildomus klausimus, nurodė, kad jam buvo paaiškinta, jog protokolas surašytas už darbo ir poilsio režimo pažeidimus, jis jame pasirašė, kad nieko nesupranta. Vėliau, to paties parengiamojo teismo posėdžio metu, V. K. jau nurodė, kad jis pats siūlė policijai surašyti protokolą, jį pasirašyti, bet policija jam pasakė, kad jis nekaltas ir liepė važiuoti. Tačiau dar vėliau V. K. jau nurodė, kad tiek atvykusi policija, tiek kita pusė darė viską, kad būtų gautas jo parašas ant protokolo, kad jis pripažįsta savo kaltę. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovės UAB „Malava“ vairuotojo V. K. paaiškinimų galima daryti išvadą, kad jis neabejotinai suprato, jog 2021 m. sausio 19 d. įvyko eismo įvykis, kaip ir suprato tai, kad į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, be kita ko, vertino transporto priemonių susidūrimo aplinkybes ir sprendė, kas yra kaltas dėl eismo įvykio. Todėl sutikti su atsakovės UAB „Malava“ vairuotojo paaiškinimais, kad eismo įvykio metu jam buvo paskirta bauda tik už poilsio ir darbo režimo nesilaikymą, nėra jokio pagrindo. Juolab, įvertinant ir tai, kad duomenų, patvirtinančių nurodytus teiginius apie paskirtos baudos pobūdį, atsakovė UAB „Malava“ taip pat ir nepateikė. Priešingai, kaip minėta anksčiau, byloje esantis Lenkijos Sostinės policijos komisariato Kelių eismo skyriaus informacinis pranešimas patvirtina, kad vairuotojui bauda buvo paskirta dėl eismo įvykio, kurio priežastis yra netinkamas važiavimo juostos keitimas.
27. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovė UAB „Malava“, jos vairuotojui, kuris yra ir įmonės vadovas, neabejotinai supratus, kad pateko į eismo įvykį, turėjo pareigą domėtis eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šią pareigą atsakovė UAB „Malava“ būtų vykdžiusi. Be to, atsakovė UAB „Malava“ nepateikė jokių duomenų, kad ji, žinodama apie eismo įvykį, kreipėsi į atitinkamą Lenkijos policijos įstaigą, siekdama išsiaiškinti atlikto eismo įvykio tyrimo aplinkybių pabaigą.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad ieškovas atsakovei UAB „Malava“ pretenzijas dėl sumokėtų sumų grąžinimo siuntė 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. gegužės 18 d., 2021 m. birželio 14 d., 2021 m. birželio 29 d. 2022 m. kovo 3 d. ir kt. Pretenzijose, be kita ko, nurodyta eismo įvykio data, vieta, dalyvavę transporto priemonės, taip pat nurodyta, kad šio eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas darbuotojas V. K., kuris vairavo neapdraustą transporto priemonę, nurodyta ir Lenkijos policijos įstaiga, kuri priėmė sprendimą. Visose pretenzijose buvo nurodytas terminas per kurį buvo prašoma sumokėti nurodytas sumas. Be to, nurodyta ir tai, kad per minėtą terminą nesumokėjus nurodytos sumos, Biuras kreipsis į teismą. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2022 m. rugpjūčio 24 d., kurį pirmosios instancijos teismas priėmė 2022 m. rugpjūčio 26 d. Taigi, atsakovei UAB „Malava“ iki civilinės bylos iškėlimo momento turėjo būti žinoma ir suprantama, kad eismo įvykio metu, kuris įvyko 2021 m. sausio 29 d., jos vairuotojas buvo pripažintas eismo įvykio kaltininku. Nepaisant to, byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė UAB „Malava“ iki civilinės bylos iškėlimo dienos kreipėsi į Lenkijos policijos įstaigą tam, kad gauti informaciją, ir (ar) aiškinosi, kokiu būdu būtų galima apskųsti priimtą Lenkijos policijos sprendimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė 2023 m. vasario 24 d. Taigi, atsakovė UAB „Malava“ turėjo pakankamai laiko ir bylos nagrinėjimo metu kreiptis į Lenkijos policijos įstaigą, pateikti su eismo įvykio tyrimu susijusią medžiagą, tačiau to nedarė. Atsakovė UAB „Malava“ tokių duomenų nepateikė ir apeliaciniame procese.
29. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad „transporto priemonės Honda vairuotojas neįvertino buvusių eismo sąlygų (o buvo apledėjusi, apsnigta kelio danga, sniegas, krušos krituliai), nepasirinko saugaus greičio bei dėl to manevruodamas ar bandydamas aplenkti savo juostoje teisingai važiuojantį vilkiką pats į jį atsitrenkė, dėl ko jam ir kilo žala.“. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta išvada yra visiškai nepagrįsta, nenurodytas nė vienas įrodymas, kurio pagrindu būtų galima padaryti tokią išvadą. Pažymėtina, kad vairuotojo, vairavusio transporto priemonę „MAN TGX“, paaiškinimai nėra pakankami paneigti Lenkijos policijos įstaigos priimtą sprendimą, kuriuo buvo nustatytas eismo įvykio kaltininkas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia atsakovė UAB „Malava“, byloje esančių nuotraukų taip pat nepakanka patvirtinti faktą, kad dėl eismo įvykio yra kaltas transporto priemonės „Honda Civic“ vairuotojas. Iš byloje esančių nuotraukų, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nustatyta, kad jose yra užfiksuota sustojusios, tikėtina, jog po eismo įvykio, transporto priemonės „MAN TGX“ ir „Honda Civic“. Tačiau iš minėtų nuotraukų nėra įmanoma nustatyti kokiu būdu ir kaip transporto priemonės judėjo prieš susidurdamos, juolab, nėra įmanoma padaryti išvadą, kad dėl eismo įvykio yra kaltas transporto priemonės „Honda Civic“ vairuotojas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.
30. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamame sprendime nurodė ir tai, kad iš „pateikiamų fotonuotraukų aiškiai matyti, kad įvykio vietoje nebuvo ir nėra jokio bordiūro, nuo kurio, kaip teigia transporto priemonės Honda vairuotojas savo paaiškinime, jis buvo ar galėjo būti nustumtas.“ Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad vairuotojo „Honda Civic“ paaiškinimai galėjo būti netinkamai išversti. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad žodis „barierky“ turi būti verčiamas kaip „atitvaras“, o visas vairuotojo „Honda Civic“ paaiškinime nurodytas sakinys, panaudojus google.translate vertimo programėlę, verčiamas taip: „Dėl susidūrimo su kaltininko automobiliu sužalota transporto priemonė buvo užstumta ant atitvarų, taip papildomai apgadindama transporto priemonė“. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo kelio atitvarai. Be to, transporto priemonė „Honda Civic“, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, po eismo įvykio buvo sustojusi būtent šalia kelio atitvarų, o transporto priemonė „MAN TGX“ kitoje kelio eismo juostoje.
31. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl eismo įvykio nėra transporto priemonės „MAN TGX vairuotojo kaltės, o yra vairuotojo „Honda Civic“ kaltė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju labiau tikėtina, kad eismo įvykis galėjo įvykti būtent dėl transporto priemonės „MAN TGX“ vairuotojo kaltės, šiam netinkamai persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovės bylos nagrinėjimo metu įrodymų, paneigiančių transporto priemonės „MAN TGX“ vairuotojo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio, nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, kilę neigiami padariniai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovės UAB „Malava“ darbuotojo veiksmais, todėl darytina išvada, kad egzistuoja visos atsakovės UAB „Malava“ civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.249 straipsniuose.
Dėl atsakovės UAB „Adampolis“ atsakomybės
32. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonės savininkė atsakovė UAB „Adampolis“ nėra atsakinga už padarytą žalą, nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos. Teisėjų kolegija su ieškovo nurodytais argumentais iš esmės sutinka, juos laiko pagrįstais.
33. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė „MAN TGX“ buvo registruota Lietuvos Respublikoje ir kad minėtos transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu eismo įvykio metu nebuvo apdrausta, nėra.
34. Atsakovė UAB „Adampolis“ bylos nagrinėjimo metu teigė, kad transporto priemonę „MAN TGX“ eismo įvykio metu buvo išnuomojusi atsakovei UAB „Malava“. Minėtoms aplinkybėms patvirtinti kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė išrašą iš autotransporto priemonės nuomos sutarties Nr. 200302 174 RS. Pažymėtina tai, kad faktą, jog eismo įvykio metu transporto priemonė „MAN TGX“ buvo išnuomota patvirtina ir byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės „MAN TGX“ savininkas buvo atsakovė UAB „Adampolis“, o naudotoja (valdytoja), – UAB „Malava“. Minėtos nuomos sutarties 5.3 punkte nurodyta, jog nuomininkas savo lėšomis apdraudžia nuomojamą transporto priemonę civilinės atsakomybės draudimo sutartimi visam nuomos laikotarpiui. Tuo tarpu nuomos sutarties 5.13 punkte numatyta, kad nuomininkas yra atsakingas už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, jų turtui ar aplinkai naudojant ir valdant autotransporto priemonę.
35. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kuris ginčijamame sprendime nurodė, kad anksčiau minėtos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, t. y. kad eismo įvykio metu transporto priemonę „MAN TGX“ valdė atsakovės UAB „Malava“ darbuotojas, kad tarp atsakovių buvo sudaryta nuomos sutartis, kurioje pareiga sudaryti transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį buvo numatyta atsakovei UAB „Malava“, sudaro pagrindą ieškovo ieškinį atsakovės UAB „Adampolis“ atžvilgiu atmesti.
36. Pažymėtina, kad naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi, už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis taikytina taip, kad nebūtų išplėstas asmenų, atsakingų už transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017). Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatymo įtvirtinta pareiga sudaryti minėtą draudimo sutartį su draudiku ir neigiami šios pareigos nevykdymo padariniai (atsakomybė Biurui) tenka transporto priemonės savininkui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 išaiškino, jog nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas; tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra transporto priemonės savininkas.
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta solidarioji transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Ieškovas turi teisę nukreipti išieškojimą tiek į transporto priemonės faktinį valdytoją (vairuotoją) kaip įvykio kaltininką, tiek į transporto priemonės savininką, kaip pažeidusį draudžiamųjų ir imperatyvių teisės normų drausti automobilius bei neperduoti kitiems asmenims nedraustų reikalavimus, pagrįstai prašydamas žalą atlyginti solidariai regreso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-300/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2010).
39. Pažymėtina, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla, jei nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 44 punktas).
40. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Adampolis“, būdama transporto priemonės savininke, neapdraudusi Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies reikalavimą bei kartu draudimą leisti neapdraustą transporto priemonę naudoti kitam asmeniui (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis), dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis. Šie neteisėti UAB „Adampolis“ veiksmai (neveikimas), laikytini teisiniu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo prašoma atlyginti išmokėta draudimo išmoka (žala). Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu žala buvo padarytą neapdrausta transporto priemone, bei vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Biuras turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, be kita ko, ir iš atsakovės UAB „Adampolis“, neįvykdžiusios pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, ir reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone.
41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės UAB „Adampolis“ civilinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad anksčiau minėtas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika, patvirtina, kad atsakoves UAB „Malava“ ir UAB „Adampolis“ sieja solidari atsakomybė (žr. šio sprendimo 50 ir 52 punktus).
Dėl priteistinos žalos ir jos dydžio
42. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovių 9 178,90 Eur žalos atlyginimą, kurią jis sumokėjo Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui, o pastarasis sumokėjo nukentėjusiajam asmeniui. Žala buvo nustatyta pagal Lenkijos teisės aktus.
43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kilus ginčui dėl žalos dydžio, būtent Biurui tenka pareiga pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus. Atitinkamai atsakovas, siekdamas sumažinti žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo, turi pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad atsakovui nepakanka tik kritikuoti Biuro atliktus žalos apskaičiavimus ir kelti abejones, jog nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali būti sumažinta, – jam tenka našta Europos Sąjungos valstybės narės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 49 punktas).
44. Atsakovė UAB „Adampolis“ teigė, kad ieškovo prašoma priteisti žala yra nepagrįsta, nes: 1) jos nuomone, tam tikros transporto priemonės „Honda Civic“ sąmatoje nurodytos detalės, kurios nurodytos kaip remontuotinos, įvykio metu negalėjo būti apgadintos, pavyzdžiui, variklio gaubtas; 2) iš sąmatoje nurodytos detalių vertės neišskaičiuotas nusidėvėjimas, nors, kaip matyti iš dokumentų, transporto priemonės „Honda Civic“ pirmosios registracijos data yra 2017 m., todėl eismo įvykio metu „Honda Civic“ buvo daugiau nei 3 metų senumo; 3) ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo apmokėta PVM sąskaita faktūra, išrašyta už pakaitinės transporto priemonės naudojimą; be to, atsakovė tvirtina, kad galėtų būti priteista ne daugiau kaip už 8 dienas pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos, nes sąmatoje yra nurodyta, kad transporto priemonės remonto trukmė yra 8 dienos; 4) nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad buvo patirta 273,80 PLN išlaidų už transporto priemonės „Honda Civic“ vilkimą; 5) neįrodžius realaus nuostolių dydžio, reikalaujamas priteisti administravimo mokestis yra nepagrįstas.
45. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, pasisakė dėl atsakovės argumentų, susijusių su ieškovo prašoma priteisti žala (nuostolių atlyginimu), jos dydžiu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas, be kita ko, neįrodė eismo įvykio metu patirtos žalos dydžio ir apimties. Ieškovas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis nesutinka, nurodo, kad jis pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina jo prašomos priteisti žalos dydį. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas, darydamas tam tikras išvadas, visiškai netyrė byloje esančių įrodymų.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, prašydamas priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovių, pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių išlaidų pagrįstumą: t. y. „PZU S.A.“ reikalavimus atlyginti žalą dėl įvykusio eismo įvykio, PVM sąskaitas faktūras, susitarimą dėl žalos atlyginimo, „Honda Civic“ žalos dydžio nustatymo pažymą (remonto sąmatą), mokėjimo nurodymus ir kt. Tuo tarpu atsakovės savo argumentų, susijusių su ieškovo prašomu priteisti žalos dydžiu, visiškai nepagrindė.
47. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės „Honda Civic“ variklio gaubto sugadinimus. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka. Pažymėtina, kad byloje esančios nuotraukos, kurias ieškovas pateikė kartu su ieškiniu, akivaizdžiai patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas, be kita ko, ir transporto priemonės „Honda Civic“ variklio gaubtas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors pranešime apie žalą nukentėjęs asmuo ir nebuvo nurodęs, kad buvo sugadintas variklio gaubtas, tai nereiškia, kad tokio sugadinimo, kuris, kaip minėta anksčiau, yra užfiksuotas pateiktose nuotraukose, nebuvo padaryta eismo įvykio metu.
48. Ieškovas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad Lenkijoje nėra nustatytų taisyklių dėl nusidėvėjimo taikymo, todėl pagrįstai, skaičiuojant žalą, nebuvo atsižvelgta į transporto priemonės „Honda Civic“ amžių ir pagrįstai neišskaičiuotas nusidėvėjimas.
49. Pažymėtina, kad ieškovas į bylą yra pateikęs Lenkijos teisės turinį. Lenkijos CK 361 straipsnio 2 dalis numato visiškai nuostolių atlyginimą. Lenkijos teismų praktikoje yra išaiškinta, kad žala apibrėžiama kaip skirtumas tarp nukentėjusio asmens dabartinės finansinės padėties ir padėties, kuri būtų susidariusi, jei nebūtų įvykęs žalą sukėlęs eismo įvykis. Teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovo pateiktose Lenkijos teisės nuostatose, reglamentuojančiose nuostolių atlyginimą, ir (ar) teismų praktikoje būtų numatytas sugadintos transporto priemonės nuvertėjimo išskaičiavimas.
50. Pažymėtina ir tai, kad tam tikrų transporto priemonių dalių ar detalių nusidėvėjimui gali turėti įtakos ne tik transporto priemonės amžius, bet ir rida. Be to, nustatant žalos dydį konkrečioje byloje, pavyzdžiui, gali paaiškėti aplinkybė, kad rinkoje nėra tokių pat ar panašių dėvėtų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius saugos reikalavimus, arba jų įsigijimas būtų pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lemtų būtinumą siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio. Todėl naujų dalių ar detalių naudojimas, siekiant suremontuoti transporto priemonę, atitinka visiško nuostolių atlyginimo principą, nes nukentėjęs asmuo bus grąžintas į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki įvykio.
51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju atsakovės nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo pagal Lenkijos teisę, turėjo būti išskaičiuotas nuvertėjimas, kaip ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, pavyzdžiui, aplinkybę, kad būtų galimas transporto priemonės „Honda Civic“ remontas naudojant dėvėtas detales, jų prieinamumą Lenkijos rinkoje ir pan. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo remtis tik bendro pobūdžio teiginiais, kad apgadinta transporto priemonė „Honda Civic“ buvo pagaminta 2017 metais, o eismo įvykis įvyko 2021 m., ir dėl to turi būti išskaičiuojamas nusidėvėjimas.
52. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad nukentėjusiajam asmeniui už pakaitinės transporto priemonės nuomą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. kovo 10 d. buvo išrašyta PVM sąskaitą faktūrą 113/2021. Minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad 5 227,50 PLN suma sumokėta grynaisiais pinigais. Tai, kad minėta suma nukentėjusiajam asmeniui buvo atlyginta, patvirtina byloje esantys įrodymai, pateikti kartu su ieškiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta, jog už suteiktas paslaugas buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, patvirtinti aplinkybę, kad transporto priemonės „Honda Civic“ vairuotojas patyrė 5 227,50 PLN išlaidas už pakaitinės transporto priemonės nuomą. Sutiktina su atsakovės UAB „Adampolis“ argumentais, kad „PZU S.A.“ sudarytoje žalos nustatymo (remonto) sąmatoje yra nurodyta, kad technologinė transporto priemonės remonto trukmė yra 8 dienas. Tačiau nėra pagrindo sutikti su atsakovės UAB „Adampolis“ argumentais, jog tokiu atveju išlaidos už pakaitinės transporto priemonės nuomą gali būti priteisiamos tik už šias 8 dienas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija visiškai sutinka su ieškovo argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad negalėjimo naudotis transporto priemone laikotarpis, taigi, ir pakaitinės transporto priemonės nuomos laikotarpis, apima ne tik transporto priemonės remonto trukmę, bet ir visą laikotarpį nuo eismo įvykio dienos iki tos dienos, kai transporto priemonė yra suremontuojama arba yra pasiektas susitarimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad transporto priemonės nuomos laikotarpis yra nuo 2021 m. sausio 19 d., t. y. eismo įvykio dienos, iki 2021 m. kovo 10 d. Iš ieškovo paaiškinimų, nurodytų apeliaciniame skunde, nustatyta, kad pakaitinės transporto priemonės nuoma tęsėsi iki 2021 m. kovo 10 d., t. y. iki to momento, kai buvo pasiektas susitarimas dėl žalos dydžio. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų prašomų priteisti išlaidų dydį, pavyzdžiui, patvirtinančių, jog laikotarpis už kurį buvo mokamas pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos ir (ar) nuomos mokesčio dydis, būtų neprotingas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad prašomas priteisti nuostolių atlyginimas už pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidas yra neprotingo dydžio, todėl turi būti mažintinas.
53. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nukentėjusiajam asmeniui buvo sumokėta 273,80 PLN už transporto priemonės nuvilkimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad už įvykio metu nustatytą apgadintos transporto priermonės „Honda Civic“ nutraukimą nukentėjęs asmuo sumokėjo 1 100 PLN. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esanti PVM sąskaita faktūra Nr. 3/2021. Byloje esantis susirašinėjimas tarp ieškovo ir „PZU S.A.“ patvirtina, kad nukentėjusiajam asmeniui iš prašomos 1 100 PLN sumos buvo išmokėta 273,80 PLN. Taigi, ieškovas, priešingai nei teigė atsakovė UAB „Adampolis“, pateikė įrodymus, kad nukentėjusiajam asmeniui, be kita ko, buvo atlyginta ir dalis, t. y. 273,80 PLN, išlaidų už transporto priemonės nuvilkimą.
54. Atsakovė UAB „Adampolis“ tvirtino, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti administravimo mokestį, todėl reikalavimas turi būti atmestinas. Teisėjų kolegija neturi pagrindu su atsakovės argumentais sutikti.
55. Pažymėtina, kad Biurų Tarybos sprendimo Nr. 2 „Administravimo mokestis“ 1 punktas numato, kad mokėtinų administravimo mokesčių dydis apskaičiuojamas remiantis 15 proc. dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos.
56. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nustatė, kad ieškovui „PZU S.A.“ pateikė tris reikalavimus atlyginti žalą, t. y. 2021 m. balandžio 27 d. reikalavimą atlyginti 9 349,78 PLN žalą, 2021 m. balandžio 15 d. reikalavimą atlyginti 6 326 50 PLN žalą ir 2021 m. kovo 16 d. reikalavimą atlyginti 26 300,22 PLN žalą. Iš viso ieškovas sumokėjo „PZU S.A.“ 41 976,50 PLN. Minėta suma buvo paskirstyta taip: 36 501,30 PLN nukentėjusiojo asmens žalai atlyginti, t. y. 5 227,50 PLN pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos, 31 000 PLN automobilio remonto išlaidos pagal pasiektą susitarimą, 273,80 PLN transportavimo išlaidos ir 5 475,20 PLN žalos administravimo mokesčio suma (15 proc. nuo sumokėtos nukentėjusiam asmeniui žalos dydžio sumos). Mokėjimo nurodymai, esantys byloje, patvirtina, kad visas sumos buvo sumokėtos. Taigi, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti administravimo mokestį yra visiškai pagrįsta, įrodytas, buvo paskaičiuotas pagal sprendimo 69 punkte nurodytą Biurų Tarybos sprendimo Nr. 2 „Administravimo mokestis“ 1 punktą.
57. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, daro išvadą, kad atsakovės apsiribojo tik niekuo nepagrįstų abejonių dėl prašomos priteisti žalos dydžio kėlimu ir nepateikė jokių įrodymų, kurie bent preliminariai pagrįstų jų poziciją dėl prašomos priteisti žalos dydžio nepagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo realaus pagrindo abejoti Biuro reikalavimo pagrįstumu. Juolab, įvertinant ir tai, kad reikalavimas buvo grindžiamas išimtinę kompetenciją turinčio subjekto – Lenkijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Lenkijos teisės aktų nuostatomis.
58. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės UAB „Adampolis“ ir atsakovės UAB „Malava“ civilinės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį ir priteisti jam solidariai iš atsakovių 9 178,90 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovo prašymu, iš atsakovių solidariai taip pat priteisiamos 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Dėl kitų argumentų
59. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
60. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę ir vertino įrodymus, netinkamai taikė šiai bylai aktualias teisės normas, teismų praktiką, nepagrįstai atmetė ieškinį, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
61. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
62. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 309,13 Eur, priteistinas pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ((207 Eur sumokėtas žyminis mokestis + 411,26 Eur už dokumentų vertimo paslaugas)/2)).
63. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 206 Eur žyminį mokestį. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 103 Eur (206 Eur/2), priteistinas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“, juridinio asmens kodas 234522530, ir uždarosios akcinės bendrovės „Malava“ juridinio asmens kodas 305374396, 9 178,90 Eur (devynių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų ir 90 ct) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis, t. y. po 309,13 Eur (tris šimtus devynis eurus ir 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“, juridinio asmens kodas 234522530, ir uždarosios akcinės bendrovės „Malava“ juridinio asmens kodas 305374396, lygiomis dalimis, t. y. po 103 Eur (vieną šimtą tris eurus), bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Rūta Palubinskaitė
Jurgita Sujetienė