Civilinė byla Nr. 3K-3-37/2010
Procesinio sprendimo kategorija
78.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),
Česlovo Jokūbausko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovės R. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį
atsakovui E. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui E. P., išvadą
teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių
apsaugos skyriui, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė teismo pakeisti Kauno miesto
apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį, jį
padidinti ir priteisti iš atsakovo dukters, gimusios 1991 m. spalio 4 d.,
išlaikymui periodines išmokas po 1000 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą
dienos iki dukters pilnametystės. Ieškovė paaiškino, kad dukters išlaikymui kas
mėnesį reikia 2000 Lt, o atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti 1000 Lt
išlaikymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo
ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 12 d.
sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2005
m. rugsėjo 28 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį, jį padidino ir priteisė iš
atsakovo dukters išlaikymui periodines išmokas po 500 Lt kas mėnesį nuo 2008 m.
birželio 28 d. iki dukters pilnametystės. Teismas nustatė, kad šalių dukters,
gimusios 1991 m. spalio 4 d., išlaikymui Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m.
rugsėjo 28 d. sprendimu iš atsakovo priteista 300 Lt periodinių išmokų kas
mėnesį. Ieškovės pajamos 2008 m. sausio-kovo mėnesiais buvo 2166,26 Lt, 2008 m.
kovo-birželio mėnesius iš viso - 3345,93 Lt, o liepos-rugsėjo mėnesiais -
2427,89 Lt, spalio-lapkričio mėnesiais - 1010,86 Lt. 2008 m. lapkričio 6 d.
ieškovė įsigijo Verslo liudijimą ir pajamos su verslo liudijimu yra apie 2500
Lt. Atsakovo vidutinės pajamos mėnesiui 2008 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais
buvo 3626,03 Lt, 2008 m. gruodžio mėnesį 3690 Lt. Ieškovė ir atsakovas turi
savo vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų. Teismas, remdamasis kasacinio
teismo praktika, sprendė, kad šalių dukters vieno mėnesio išlaikymo vertė
negali būti mažesnė už vieną minimalią algą (800 Lt). Šalių duktė yra
septyniolikos metų amžiaus, mokosi Jėzuitų gimnazijos dvyliktoje klasėje.
Teismas nustatė, kad šalių duktė turi sveikatos sutrikimų, ji turi specialiųjų
poreikių, jos sveikatos priežiūrai reikalingos didesnės lėšos, ji yra
septyniolikos metų amžiaus, jos poreikiai maistui, aprangai kaip suaugusiojo.
Mergaitė yra gerai besimokanti, lanko papildomus užsiėmimus, gitaros pamokas,
todėl jos papildomam lavinimui reikalingos ir papildomos lėšos. Išlaikymas
apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos
priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Teismas nurodė,
kad išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti protingus vaiko poreikius,
kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teismo nuomone, ieškovė
nepagrindė, kad dukters išlaikymui reikia 2000 Lt mėnesiui. Teismas,
atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, į tai, kad nepilnametė turi specialiųjų
poreikių, yra papildomai lavinama ir ugdoma, nustatė, kad jos išlaikymui
reikalinga mėnesiui 1000 Lt suma ir priteisė iš atsakovo 500 Lt išlaikymą kas
mėnesį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė,
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimą paliko
nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė ieškinyje nurodė gerokai
didesnę vaikui išlaikyti būtiną sumą, kurios pagrįstumas kelia abejonių dėl to,
jog, viena vertus, sudaro itin didelę dalį ieškovės gaunamų pajamų, kita
vertus, apskaičiavimai atlikti į vaikui būtinas išlaidas įtraukiant sumas,
kurios negali būti vertinamos kaip susijusios vien tik su vaiko poreikių
tenkinimu. Be to, atsižvelgiant į pasikeitusią ieškovės poziciją nurodant
išlaidų sumas prie ieškinio pridėtame sąraše ir analogiškame sąraše, pridėtame
prie apeliacinio skundo, pagrįstų abejonių kelia ir ieškovės nurodytų atskirų
išlaidų dydžių realumas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas
aplinkybes, pagrįsta laikė pirmosios instancijos teismo išvadą, jog vaiko
poreikiams reikalinga 1000 Lt per mėnesį suma. Teisėjų kolegija atmetė
apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovo pajamos yra gerokai didesnės,
nurodydama, kad pažymos apie atsakovo darbo užmokestį ir atsakovo darbo sutartis
patvirtina, jog atsakovo darbo užmokestis nuolat kito, didesnis nei teismo
nustatytas vidurkis jis buvo tik kelis mėnesius, ieškovės apeliaciniame skunde
nurodytos sumos atitinka pajamų prieš mokesčius sumas ir neatskleidžia
objektyvių atsakovo galimybių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad
išlaikymo suma buvo padidinta nuo 300 Lt iki 500 Lt, kaip nesusijusį su priimto
sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu vertino apeliacinio skundo argumentą dėl
atsakovo pajamų dydžio, kuriuo buvo remiamasi nustatant pradinį išlaikymo dydį.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad abu tėvai yra
pajėgūs skirti vaiko išlaikymui po 500 Lt, jų turtinės padėties skirtumai
nelaikytini esminiais ir negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas
pirmosios instancijos teismo nustatytai proporcijai keisti. Teisėjų kolegija
pažymėjo, kad atsakovo nurodyto argumento, jog jis turi dar du nepilnamečius
vaikus, pirmosios instancijos teismas nevertino, o atsakovo procesinių pareigų
vykdymas ar nevykdymas, atsakovo požiūris į nepilnametį vaiką ir bendravimo su
juo pobūdis negali turėti įtakos priteistino išlaikymo dydžiui, todėl atmetė su
šiomis aplinkybėmis susijusius apeliacinio skundo argumentus kaip neturinčius
įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28
d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo
dalis dėl priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo dukters
išlaikymui periodines išmokas po 1000 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. birželio 28 d.
iki dukters pilnametystės. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai pažeidė materialinės teisės normas,
reglamentuojančias išlaikymo dydį, proceso teisės normas, reglamentuojančias
įrodymus ir įrodinėjimą (CPK 178, 189 straipsnius), nukrypo nuo kasacinio
teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v.
Antstolių kontora prie Kauno miesto apylinkės teismo, bylos Nr.
3K-3-674/1999; 2005 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T.
v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-370/2005; 2006
m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. v. ŽŪB
„Panerys“, bylos Nr. 3K-3-220/2006; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos
Nr. 3K-3-10/2006). Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą
dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos,
atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas
visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam
gyvenimui visuomenėje. CK 3.194 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad
išlaikymas yra priteisiamas, kai vienas iš tėvų jo neteikia savo vaikui.
Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija pripažįsta
kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam,
protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų atsakomybę už
gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir
finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiška nuostata
įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad tėvai privalo
materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti
proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir
užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo
nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei
padėčiai. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priteisdami iš
atsakovo po 500 Lt kas mėnesį, neteisingai aiškino nurodytas teisės normas, dėl
to priteisė aiškiai per mažą išlaikymą.
Teismai neįvertino svarbių aplinkybių. Nepaisant to, kad
atsakovo dalyvavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo pripažintas
būtinu, atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovo atstovas negalėjo atsakyti
ir neatsakė į daugelį klausimų, susijusių su nepilnametės dukters išlaikymu.
Nors atsakovas buvo įpareigotas susitikti su Vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl
aplinkybių, reikšmingų sprendžiant šią bylą, nustatymo, tačiau kategoriškai
atsisakė tai padaryti. Dėl to teismas neišsiaiškino svarbių bylai aplinkybių.
Atsakovas savo teisėmis naudojasi nesąžiningai. Siekdamas sumažinti išlaikymą,
atsakovas savo atsikirtimuose nurodė, kad jis turi dar du nepilnamečius vaikus,
nors šie yra jo žmonos, ir jis neturi pareigos jų išlaikyti. Teismas nevertino
tos aplinkybės, kad atsakovas tik moka priteistas periodines išmokas po 300 Lt
kas mėnesį, tačiau visiškai nebendrauja su dukteria, neprisideda prie jos
auklėjimo. Atsakovas moka tik teismo nustatytą išlaikymą, nepaisant to, jog
duktė turi specialių sveikatos poreikių, nesirūpino, ar jo teikiamas išlaikymas
yra pakankamas. Byloje nustatyta, kad atsakovo vidutinės pajamos mėnesiui yra
apie 5200 Lt, atsakovas turi nekilnojamojo turto, yra bendrovės direktorius ir
jo materialinė padėtis gana gera. Ta aplinkybė, kad atsakovas dovanoja kitiems
asmenims nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą su žemės sklypu, taip pat rodo
gerą turtinę padėtį. Teismai, spręsdami klausimą dėl išlaikymo, neįvertino, kad
duktė yra septyniolikos metų, dvyliktokė, ir kad jos išlaikymo poreikiai yra
daug didesni nei jaunesnio vaiko, turi sveikatos sutrikimų ir specialiųjų
poreikių, privalo lankytis sporto mokykloje, lankyti kūno kultūros užsiėmimus,
lanko gitaros pamokas. Teismai, priteisdami išlaikymą, neįvertino net tik to,
kiek yra išleidžiama mergaitės maistui, drabužiams, repetitoriams, mokyklai,
užklasinei veiklai, bet ir tos aplinkybės, kad mergaitės kambarį, kuriame
gyvena, būtina remontuoti, pakeisti baldus. Šias aplinkybes patvirtina ir Vaiko
teisių apsaugos tarnybos pažyma. Be to, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo
dydžio, būtina įvertinti tai, kad išlaikymo priteisimo trukmė viršija tik
vienerių metų laikotarpį (ieškovė į teismą kreipėsi 2008 m. birželio
28 d., o duktė tapo pilnametė 2009 m. spalio 4 d.).
2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK
3.201 straipsnio 1 dalį, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pagal CK 3.201 straipsnį 1
dalį teismas turi teisę ir pareigą keisti vaikų išlaikymo dydį ir formą tik
pasikeitus sąlygoms, kurios buvo nustatytos teismo sprendimu. Teismas turi
nustatyti vaikų poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, ar vaikų poreikiai
ir tėvų turtinė padėtis pasikeitė po teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės
26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos
Nr. 3K-3-303/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje
byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003, išlaikymo
būdo pakeitimo sąlygos yra nustatytos CK 3.201 straipsnio 3 dalyje. Joje
nenurodyta kokiomis sąlygoms esant galimas išlaikymo būdo pakeitimas. Tikroji
normos prasmė gali būti nustatyta sistemiškai analizuojant visą straipsnio
turinį, atsižvelgiant į išlaikymo instituto tikslą (CK 1.9 straipsnis) bei
vadovaujantis prioritetinės vaiko interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3
straipsnis). Pagal CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis pagrindas pakeisti
priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba
atsiradę papildomi vaiko poreikiai.
Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje
nukrypo nuo prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo,
teikė pirmenybę atsakovo turtiniams interesams, neatsižvelgė į tai, kad
proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas
įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, nustatyti vaikų
poreikius ir įvertinti tėvų galimybes juos tenkinti. Nagrinėjamu atveju vaikui
išlaikyti būtina 2000 Lt suma yra pagrįsta: duktė yra septyniolikos metų,
dvyliktokė, turi sveikatos sutrikimų bei specialiųjų poreikių - ji nešioja
akinius, mergaitės miegas sutrikęs, iškrypęs stuburas, jai reikia gydyti
dantis. Be to, duktė lanko gitaros pamokas. Vadovaujantis prioritetinės vaiko
teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama
nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma
ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių
tenkinimo. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu
taip pat yra daug geresnė negu priimant teismo sprendimą, kuriuo buvo
priteistas 300 Lt kasmėnesinis išlaikymas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje
pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį
sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės
padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio
tėvo (motinos) turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti
išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti
laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų
- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo,
įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m.
gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos
Nr. 3K-3-341/2006; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.
K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005; 2003 m. kovo 19 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos
Nr. 3K-3-369/2003; 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003).
3. Apeliacinės instancijos teismas
nepasisakydamas dėl visų apeliacinio skundo argumentų nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią privalo aptarti ir
įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį apeliacinio skundo
argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 305-oji
DNSB „Bokštas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-416/2002).
4. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo
išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis
konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo
procese – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daryti
išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas,
vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir
logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
Tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismai šių
nuostatų nesilaikė, todėl priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Byloje kilęs ginčas dėl šalių dukteriai priteistino
išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio. Kasatorė nurodo, kad teismai
priteisdami iš atsakovo 500 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį
netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė neteisėtus
sprendimus. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas
kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų
sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas
nenustatinėja iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl materialinės teisės normų taikymo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio
straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis
ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės
normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose,
reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą
materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą
(3.194 straipsnis), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą (3.201 straipsnis) ir
kt. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar
emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir
prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į
jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir
harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui
visuomenėje. Visos šios įstatymo nuostatos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios
ir sudaro vientisą sistemą, užtikrinančią harmoningą vaiko asmenybės raidą.
Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų
nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo
saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių –
išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Pagal CK
3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis
turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei
padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą
savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei
padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos
materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš
tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės
padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos
ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių
tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai
patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis),
jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos
Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties
principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą,
įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti
vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl
kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo
dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų
gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.
Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra
tęstinio pobūdžio, todėl natūralu, kad kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti
ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų
turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo
sprendimu priteistas išlaikymo dydis, atsiranda teisinis pagrindas vienam iš
tėvų kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu,
įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nustatą aiškina ir taiko teismas,
atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės
vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo,
sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Siekiant, kad vaikas taptų
visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių
tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines
sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
CK 3.201 straipsnio
1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba
valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti
arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po
teismo sprendimo, kuriuo buvo
priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo
dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės,
sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik
tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti
išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B., byla Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17
d. nutartis, priimta civilinėje byloje
J. J. v. P. J., byla Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada,
kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio
2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo
dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių
vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J., byla Nr. 3K-7-96/2003). Faktinių aplinkybių, turinčių
reikšmės vienokiam ar kitokiam teismo sprendimui priimti, nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismų prerogatyva, o kasacinis teismas apskųstus teismų procesinius sprendimus patikrina tik teisės aspektu.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė vaiko
poreikių padidėjimo faktą ir sprendė išlaikymo dydžio peržiūrėjimo klausimą.
Kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad teismai netinkamai taikė teisės
normas, nustatydami vaiko poreikius, ar kad priteisiant išlaikymą buvo
pažeistas išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principas. Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė
nurodytas teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Dėl proceso teisės normų taikymo
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma,
kad apeliacinės instancijos teismas neaptarė ir
neįvertino visų apeliacinio skundo argumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą
kasacijos pagrindas yra tik toks proceso teisės normų pažeidimas, kuris, be
kita ko, galėjo turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti. Jeigu nenustatoma
kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien
dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais
argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolio Andriaus
Bespalovo prašymą, bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje A. K. v. notarė D. Marcinkevičienė, bylos
Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų
mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008). Pagal
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją pareigos nurodyti priimto
sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir
turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija
v. Spain and Hiro Balani v. Spain judgments of 9 December 1994, Series A.
Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, and p. 29-30, par. 27; Higgins and
Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and
Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą
neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą
(žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n.
288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, tam tikrais atvejais
apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos
teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Helle v. Finland, judgment of 19
December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas,
palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nutarties
motyvuojamojoje dalyje aptarė pirmosios instancijos sprendime nurodytas ir su išlaikymo dydžio pakeitimu susijusias
reikšmingas aplinkybes, nurodė motyvus, kodėl sutinka su pirmosios instancijos
teismo padarytomis išvadomis.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokios apeliacinės instancijos teismo nutarties negalima laikyti nemotyvuota,
skundžiama nutartis atitinka
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą CPK 331 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir
taikymo praktiką, todėl nėra pagrindo jos naikinti CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu
pagrindu.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta,
konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti kasacinio skundo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių
dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, ir kitos būtinos išlaidos
kasaciniame teisme sudaro 40,80 Lt. Atmetus ieškovės kasacinį skundą, nurodytos
išlaidos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 3, 8
punktai, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1
dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28
d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš
ieškovės R. P. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 40,80 Lt
bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Česlovas
Jokūbauskas
Juozas Šerkšnas