Byla Nr. T-68-954/2022

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6, 2.5.19 

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,  

dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei,

nuteistajam J. P. (J. P.), jo gynėjai advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovei G. M.,  

teismo posėdyje išnagrinėjo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Institucija) direktoriaus funkcijas M. Ž. teikimą dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       J. P. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 18 straipsnio 4 dalį, 6 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5 punktą, 7 punktą, 8 punktą, 12 punktą, 13 punktą, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalyje, 6 dalyje 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 3 dalyje, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12 ir 13 punktuose numatytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 4 ir 6 dalies ir 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9 ir 11 punktus ir vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės pradžia – 1998 m. rugpjūčio 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nuteistasis perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į pataisos namus.

2.       Kauno apygardos teisme gautas

2.1.                      Teikime nurodoma, kad pataisos namuose J. P. bausmę atlieka nuo 2008 m. spalio 3 d. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis devynis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, kurios šiuo metu negalioja. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuteistasis dvylika kartų skatintas, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. 

2.2.                      Taip pat teikime nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu J. P. kaltės nepripažino, tačiau vertinimo metu nuteistasis savo vaidmenį neminimalizuoja, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, supranta, jog privalo pakeisti savo asmenybės bei visuomeninio elgesio ypatumus. Pataisos namuose sudarė santuoką, su žmona palaiko artimą ryšį.

2.3.                      Teikime nurodoma ir tai, kad nuteistajam 2016 m. sausio 5 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame numatyta: dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų; esant nuteistojo pageidavimui ir administracijos galimybėms įdarbinti nuteistąjį, įsidarbinti; dengti priteistą civilinį ieškinį. Per plano vykdymo laikotarpį J. P. nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų nepažeidė, aštuonis kartus paskatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose.  Atvykęs į pataisos namus J. P. pareiškė norą dirbti, kurį laiką jam nebuvo suteikta galimybė įsidarbinti, vėliau nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų trūkumo. Pastaruosius du metus Pataisos įstaigoje dirba valytoju, dėl ko jaučiasi reikalingas, rodo aukštą darbinę motyvaciją. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo dar vieną specialybę – dailidės modulinėje profesinio mokymo programoje įgijo III-čią kvalifikacijos lygį. Įsidarbinęs nuteistasis pradėjo dengti civilinį ieškinį, pagal gautus vykdomuosius patvarkymus yra išskaičiuota 305,20 Eur suma iš priteistos 49 150,71 Eur sumos. J. P. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga.

3.       Teismo posėdyje Institucijos atstovė teikimą palaikė. Nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, kadangi nusikalstama rizika yra sumažėjusi, jis pats taisosi. Prokurorė prašė teikimo netenkinti, kadangi nusikalstama rizika nesumažėjo, civilinio ieškinio atlyginęs labai nedidelę dalį, pagrindų tenkinti teikimą nėra.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas M. Ž. teikimas netenkinamas.

4.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1671 straipsnio 1 dalis numato, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bausmę vykdanti institucija atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

5.       BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

6.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. P. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų, tai yra jau nuo 1998 m. rugpjūčio 15 d., pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Bausmę vykdanti institucija atliko nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

7.       Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. P. anksčiau teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis, buvo 22 kartus skatintas, palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, pataisos įstaigoje sudarė santuoką, džiaugiasi tvirtais santykiais, nėra susijęs su kriminaline subkultūra, be to, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose, dirba Turto valdymo skyriuje tvarkinio pareigose, dengia iš gaunamo darbo užmokesčio priteistą civilinį ieškinį, neturi diskriminacinių nuostatų, suvokia padarytos žalos mąstą aukoms, jų artimiesiems ir visuomenei. Šie faktai rodo J. P. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

8.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. P. bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų padarymą, tarp kurių ir už labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą. Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu J. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturi būti sumenkinama.

9.       Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog J. P. nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir prisidėti prie jos gerbūvio kūrimo, reguliariai lankosi pas Resocializacijos skyriaus psichologes, tačiau byloje yra ir nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Sprendžiant dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo asmens byloje esanti 2022 m. kovo 29 d. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, J. P. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Išvadoje vertinimas balais nenurodytas, tačiau pažymėta, kad rizikos taškų įverčių didėjimas nėra siejamas su pablogėjusiu nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, pokyčiai nustatyti vertinant objektyvius, iki šiol neįvertintus praeities faktus. Iš bylos duomenų matyti, kad vidutinė rizika nustatyta ir pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu, pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, tačiau nustatyta rizika išlieka vidutine, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo net 9 kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, ir 3 kartus baustas drausmine tvarka, ir nors nuteistasis šiuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Pažymėtina ir tai, kad nors ir egzistuoja nuteistojo J. P. nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių, pakartotinio įvertinimo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau išryškėjo ir nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis. Vis dar didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai kaip nestabili darbo patirtis, priteistas civilinis ieškinys, būdingas rizikingas, pavojingas, elgesys, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, nusikalstamo elgesio pateisinimas, priežiūros, apribojimų pažeidimai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį ir kas neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą.

10.       Teisėjų kolegijos vertinimu, toks rizikos įvertinimas, nors ir nesąlygotas nuteistojo neigiamo elgesio, taip pat nerodo ir esminių, išskirtinai teigiamų pokyčių jo asmenybės vertinime. Šių aplinkybių visuma, teismo įsitikinimu, neleidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui švelnesne. 

11.       Be to, baudžiamasis įstatymas numato, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Bylos duomenimis Institucija nuteistojo vardu yra gavusi vykdomuosius patvarkymus dėl 49 150,71 Eur išieškojimo, šiuo metu padengta vos 305,20 Eur suma iš nuo 2020 m. kovo 3 d. gaunamo atlyginimo, kai nuteistasis įdarbintas valytoju. Iš šių faktų galima daryti išvadą, kad J. P. iš esmės nevengia ieškinio atlyginimo, o jo nuostata į darbą socialinio tyrimo išvadoje vertintina kaip teigiama, vis dėlto, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nors negalima teigti, kad nuteistasis nededa pastangų priteistai žalai atlyginti, priteistos žalos atlyginimas yra formalus ir nepakankamas bei neatitinkantis BPK 51 straipsnio 2 dalies sąlygos.    

12.       Pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bausmės dydis, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Šiuo metu nuteistasis santykinai yra atlikęs tik kiek daugiau nei įstatymo numatytą dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmės terminą, kuomet nuteistasis gali teikti prašymą pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

13.       Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisinio pagrindo nėra. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti BK 51 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – jis yra skatinamas, šiuo metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba ir pradėjo dengti priteistą civilinį ieškinį, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam J. P. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti.

14.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsniu,

n u t a r i a :

netenkinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas M. Ž. teikimo dėl nuteistajam J. P. (J. P.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai                                                Algirdas Giedraitis

                                                 Audrius Meilutis

                                                Jurga Vasiliauskienė