Civilinė byla Nr. e2-4677-471/2024

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00381-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos : 2.6.8.10; 2.6.18.5; 2.6.18.6; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 16 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis,

sekretoriaujant R. S.,

dalyvaujant ieškovės  

atstovei advokato padėjėjai E. V. ( nuotoliniu būdu ),

atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui vadovui A. V. ( nuotoliniu būdu ),

atsakovės atstovui advokatui G. Ž. ( nuotoliniu būdu ),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė Šilalės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su 2024-03-05 ieškiniu, prašydama :

įpareigoti atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti/pateikti ieškovei pirmo pareikalavimo garantinio laikotarpio įsipareigojimų pagal 2021-09-10 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių (duomenys neskelbtini) mieste rekonstrukcijos darbų ir projekto viešinimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo užtikrinimą ( banko, kredito unijos arba draudimo bendrovės ), draudimo ( užtikrinimo ) suma – 10 proc. nuo statinio statybos ( darbų be projektavimo ) kainos, t. y. nuo 66973,38 Eur, draudimo laikotarpis – 5 metai;

įpareigoti atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti/pateikti ieškovei Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo pagal 2021-09-10 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių (duomenys neskelbtini) mieste rekonstrukcijos darbų ir projekto viešinimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) užtikrinimą ( banko, kredito unijos arba draudimo bendrovės ), laikotarpiu nuo 2022-10-01 iki 2023-11-27;

priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžiuose ieškovės  Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovė advokato padėjėja paaiškino, kad ieškovė Šilalės rajono savivaldybės administracija ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-09-10 sudarė (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių rekonstrukcijos darbų rangos sutartį, kurioje buvo numatyta darbus atlikti iki 2022-08-10. Tačiau dėl įvairių priežasčių sutarties terminas buvo tęsiamas ir galutinis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas surašytas 2023-11-27. Savivaldybė darbus priėmė, dėl jų atsakovei pretenzijų neturėjo ir pilnai apmokėjo nustatyta tvarka. Sutartyje buvo numatyti ir du atsakovės įsipareigojimai – pateikti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą ( banko, draudimo bendrovės ar kt. ) viso darbų atlikimo laikotarpiu, nepriklausomai nuo jo pratęsimo ar sustabdymo, t. y. iki 2023-11-27, ir įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą 5 metų garantiniam laikotarpiui po darbų užbaigimo. Sudarant rangos sutartį atsakovė tokį užtikrinimą pirminiam laikotarpiui ( iki 2022-10-10 ) pateikė, tačiau sutartį sustabdžius iki 2023 m. 05 mėn. ir po to pratęsus už laikotarpį nuo 2022-08-10 iki 2023-11-27 toks užtikrinimas nebuvo pateiktas. Kodėl iš savivaldybės pusės jo nebuvo laiku pareikalauta, nėra tiksliai aišku, nes projektą kuravusi darbuotoja savivaldybėje nebedirba. Labiausiai tikėtina, kad tęsiant sutartį dėl šios sąlygos buvo tiesiog neapsižiūrėta dėl darbuotojų kaitos. Apie tai, kad nėra sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento pratęsimo laikotarpiui, buvo pastebėta tik vėliau, peržiūrint dokumentus, todėl reikalingas bent atgalinis užtikrinimas. Pripažįsta, kad pagal sutartį darbai buvo atlikti tinkamai, dėl jų savivaldybė atsakovei pretenzijų neturi. Tačiau tarp šalių susiklostė viešųjų pirkimų santykiai, o projektas buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, kuriuos administruoja Centrinė projektų valdymo agentūra, kurios reikalavimai yra griežti. Todėl nepateikus įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo viso darbų atlikimo laikotarpiui ieškovei gresia iki 25 proc. visos sumos bauda. Gi nepateikus įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo garantiniam laikotarpiui negalima įregistruoti statybos užbaigimo, teikiant deklaraciją per „Infostatyba“ sistemą. Užbaigus darbus ir surašius 2023-11-27 aktą atsakovei buvo duotas laikotarpis tokiems dokumentams pateikti - jo konkretus terminas nenustatytas, tačiau įprastai tai atliekama per keletą dienų. Iš pradžių atsakovės vadovas žadėjo tokius dokumentus pateikti, todėl savivaldybė geranoriškai laukė iki 2024 m. sausio mėn. Bet vėliau atsakovės vadovas atsisakė tai padaryti, sakydamas, jog draudimo bendrovės atsisako suteikti garantijas, po to, jog pakalbėjo su advokatu ir garantijos neteiks. Todėl ieškovei neliko kito kelio, tik reikalauti atsakovės įvykdyti sutartinius įsipareigojimus per teismą.

Tokios sutarties šalims tarpusavio pareigos kyla pagal įstatymus ir sutartį. Pagal Statybos įstatymo 41 str. 2 d. nuostatas pateikti darbų atlikimo ir garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimą yra privaloma, be pastarojo negalima gauti statybos užbaigimo dokumento. Todėl susitarti kaip nors kitaip, nei privalomai nustatyta įstatyme, sutarties šalys net negalėtų, kas nurodyta ir Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Be to, tai yra viešojo pirkimo sutartis, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas numatytas jos sąlygose ( pvz., 7.1 p., 8.6 p. ). Todėl perkančiajai organizacijai atsisakius šio reikalavimo būtų pažeistos sutarties sąlygos ir rangovui suteikta nepagrįsta lengvata kitų viešame pirkime dalyvavusių kandidatų atžvilgiu. Tai, kad darbų laikotarpis yra pasibaigęs, nereiškia, jog nereikia spręsti šio klausimo, ir tam specialiai yra numatytas retrospektyvus draudimas.

Pasirašius 2023-11-27 darbų priėmimo aktą atsakovės vadovas iš pradžių nesakė, kad negali pateikti garantijos, žadėjo tai padaryti, tik vėliau ėmė teigti, jog neturi tokių galimybių. Tačiau jokių įrodymų, jog negalėjo gauti įsipareigojimų užtikrinimo būtent tuo metu ( kai bendrovėje dar dirbo 7-8 darbuotojai ) ir net kad bandė tai padaryti ( o būdama rūpestinga atsakovė turėjo tai daryti dar iki darbų pabaigimo ), atsakovė nepateikė. Priešingai, jos pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) banku, yra 2024 metų pradžios, kai situacija galėjo pasikeisti ir nebeaktualūs šiuo metu. Tačiau ir pagal juos situacija nėra vienareikšmiškai aiški – bendrauja telefonu „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas D. S. savivaldybės atstovams nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ nepriėmė jo pasiūlymo, o „(duomenys neskelbtini) banko“ rašte nurodyta, jog atsakovė neatitinka reikalavimų ir turi prisiimti papildomus įsipareigojimus, ko ji galimai nepadarė. Be to, atsakovei nėra iškelta nemokumo byla ar būtų kitų aplinkybių, patikimai patvirtinančių, jog ji tikrai negali vykdyti įsipareigojimų. Todėl ieškovė pareiškė reikalavimus atsakovei pateikti įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą likusiam darbų atlikimo laikotarpiui iki 2023-11-27 ( kai taikytinas retrospektyvinis draudimas ) ir 5 m. laikotarpiui nuo 2023-11-27, be kurių jau metus po darbų užbaigimo ieškovė negali gauti deklaracijos apie statybos užbaigimą. Taip pat, sudarydama viešo pirkimo sutartį, atsakovė turėjo įvertinti savo galimybes ją vykdyti. Apmokėjimas atsakovei buvo atliktas užbaigus darbus, jį stabdyti nebuvo pagrindo.

Ar objektas naudojamas pagal paskirtį, duomenų neturi. Tačiau jis nustatyta tvarka nėra priduotas, nes atsakovė nepateikė privalomų abiejų ( darbų atlikimo ir garantinio laikotarpio ) įsipareigojimų užtikrinimo dokumentų. Todėl iki šiol nėra deklaracijos apie darbų užbaigimą ir negalima pateikti dokumentų agentūrai, per kurią projektas finansuojamas. Agentūra išankstinių raštų neduoda ir konkretus baudos dydis dėl įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo nepateikimo būtų žinomas tik jai priėmus sprendimą pagal pateiktus dokumentus. Tačiau jų ieškovė net negali pateikti, nes be atsakovės garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo neišduodama deklaracija apie statybos užbaigimą. Ginčydama ieškovės reikalavimus atsakovė faktiškai siekia, kad teismas priimtų sprendimą, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Šiuo atveju svarbiausia ne tai, kokios yra atsakovės galimybės įvykdyti privalomas įstatymų ir sutarties sąlygas, o ar jos buvo ne/įvykdytos. Todėl prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-04-16 atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas 

Teismo posėdyje atsakovė vadovas direktorius A. V. paaiškino, kad objektą Šilalėje savivaldybei pridavė pagal sutartį, jis iki šiol naudojamas pagal paskirtį. Užbaigti tvarkyti dokumentus negalėjo, nes per tą laikotarpį bendrovė tapo nemoki ir jai niekas nebeduoda draudimo. Pradinė sutartis buvo pratęsta, nes atsirado papildomų darbų. Ar pratęstam darbų laikotarpiui buvo draudimas, nepamena. Patikslina, kad tokio draudimo nebuvo, nes savivaldybė ir jų bendrovė  tai tiesiog pamiršo. Už darbus buvo atsakinga savivaldybės darbuotoja V. M.; po jos niekas to darbo neperėmė. Tech. priežiūrą vykdė savivaldybės samdytas asmuo. Pasirašant savivaldybės parengtą darbų priėmimo aktą pastabų dėl darbų atlikimo nebuvo. Netrukus po to savivaldybė su bendrove pilnai atsiskaitė, o tada pareikalavo draudimo. Pripažįsta, kad žinojo, jog reikia pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų draudimą, bet praleido tai padaryti. Kad visą laiką per sutarties laikotarpį turi galioti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo draudimas, praleido ir nepamatė.

Laimėjus konkursą ir (duomenys neskelbtini) m. sudarius sutartį prasidėjo karas (duomenys neskelbtini), medžiagų kainos paliko 30-40 proc., bendrovė įstengė atlikti darbus, bet per juos patyrė nuostolių ir faktiškai bankrutavo. Todėl šiuo metu bendrovėje dirba jis vienas, jokia veikla nevykdoma. Jis viską išbandė, siekdamas gauti draudimus, tačiau suprato, jog to padaryti nepavyks, ir apie tai informavo Šilalės savivaldybę. Siekdamas gauti draudimus bendravo su „(duomenys neskelbtini)“ brokeriu D. S., kuris iki tol drausdavo bendrovės objektus, ir „(duomenys neskelbtini) banku“, kuriame yra bendrovės sąskaita. Jie sakė negalintys suteikti draudimo, nes bendrovė rizikinga, jos finansinė padėtis bloga. Jam bandant gauti garantinio laikotarpio draudimą draudėjai sutiko suteikti garantijas tik 5 proc. darbų sumai už 12000 Eur kainą. Apie tai jis informavo savivaldybės atstovus, tačiau jiems tai netiko, jie reikalavo 10 proc. sumos draudimo, ko nepavyko padaryti. Jis išbandė visus variantus, padarė viską, ką galėjo, tačiau daugiau nebegali gauti draudimo, todėl prašo ieškinį atmesti.

Atsakovo atstovas advokatas nurodė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) aktą pasirašė, darbus priėmė, jų trūkumų nenurodė, už juos apmokėjo ir po to jokių pretenzijų dėl jų nepareiškė. Tai reiškia, kad sutartyje numatyti darbai yra pilnai užbaigti ir sutartis įvykdyta. Sutarties įvykdymo užtikrinimo ( ko reikalauja ieškovė ) tikslas yra garantuoti darbų atlikimą, t. y. į praeitį tai, ko nebeliko. Todėl šis ieškovės reikalavimas yra savitikslis ir nepagrįstas, nes nesukels teisinių pasekmių, dėl ko atmestinas. Taip pat neaišku, ar ieškovė išvis turi teisę reikšti tokį reikalavimą, nes (duomenys neskelbtini) aktas, kuriame nenurodyta jokių sutarties vykdymo trūkumų iš atsakovės pusės, nėra nuginčytas, o aktą pasirašius įsipareigojimai laikomi įvykdytais tinkamai. Be to, tokį užtikrinimą pagal sutartį ieškovė privalėjo grąžinti atsakovei per 10 d. nuo sutarties pasibaigimo ( sutarties 7.4 p. ), įforminto darbų užbaigimo aktu, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Todėl sutartį įvykdžius nebegalima reikalauti ir jos įvykdymo užtikrinimo, kuris turėtų būti iš karto grąžintas. Sutarties terminas buvo pratęstas ir dėl ieškovės elgesio, tačiau ji naujo draudimo tam laikotarpiui nepareikalavo. Tai reiškia, kad tokia situacija ieškovei tiko. Kadangi tai civiliniai santykiai, kuriuose abi pusės gali tartis dėl tam tikrų sąlygų, tai yra galima ( skirtingai nei viešojoje teisėje ). Ieškovė tokią situaciją toleravo keletą kartų pratęsiant sutartį, kas reiškia, jog ši sutarties sąlyga jai nebuvo esminė. (duomenys neskelbtini) aktą ieškovės atstovas pasirašė be pastabų, po to su atsakove buvo atsiskaityta pilnai, kas patvirtina, jog ieškovei viskas tiko, t. y. darbai atlikti ir sutartis įvykdyta tinkamai. Be to, neaišku, ar toks pažeidimas ieškovei sukels kokias nors pasekmes santykiuose su CPVA, nes tokių įrodymų ieškovė nepateikė - tik nuomonę, kad gali būti skiriama bauda, tačiau nei jos dydis, nei pats skyrimo faktas neįrodyti. Taip pat šalių sutartis vertintina ir per jos uždarumo principą – CPVA nėra jos dalyvė, todėl atsakovė nėra atsakinga už dokumentų ne/pateikimą jai. Garantija buvo aktuali tik darbų atlikimo laikotarpiu, bet tada ieškovė jos nereikalavo, kas reiškia, kad šalys šios sąlygos nevykdė. Šiuo metu darbai yra atlikti ir priduoti, todėl tokio dokumento nebereikia. Net pačioje sutartyje retrospektyvus draudimas nėra numatytas, todėl reikalavimas yra nebeaktualus ir atmestinas.

Pripažįsta, kad 5 m. garantinio laikotarpio draudimo po darbų atlikimo reikia ir šios prievolės atsakovė neįvykdė. Tačiau ji pateikė įrodymus ( pelno ataskaitą, duomenis apie darbuotojų skaičių ir vadovo paaiškinimą ), kad banko ar draudimo bendrovės garantijos gauti negali dėl blogos finansinės padėties. Todėl net ir teismui patenkinus tokį formaliai teisingą ieškovės reikalavimą sprendimas negalės būti įvykdytas ir bus neefektyvus, nes garantijas išduoda ne pati atsakovė, kuri 2023 m. patyrė 97000 Eur nuostolių ( nors 2022 m. turėjo 6300 Eur pelną ), o bankai ar draudimo bendrovės, kurių nei atsakovė, nei teismo sprendimas negali priversti išduoti draudimą. Pasirašant rangos sutartį bendrovėje dirbo apie 30 darbuotojų, dabar liko tik direktorius, jokia veikla nebevykdoma ir bendrovė pajamų negauna. Pagal 2021 m. kainas sutartis atsakovei turėjo būti pelninga, bet dėl įvairių priežasčių darbai užsitęsė ne iki 2022 m. 09 mėn., o iki 2023 m. 11 mėn. ir atsakovė patyrė tik nuostolius. „(duomenys neskelbtini) bankas“, kuriame yra atsakovės sąskaita, ir draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kurios brokeris drausdavo ankstesnius atsakovės objektus, geriausiai žino atsakovės finansinę padėtį. Todėl jei jie neišdavė garantijos, nes atsakovė neatitiko tam keliamų reikalavimų, to nedarys ir kiti bankai bei draudimo bendrovės. Pažymi, kad brokeris kreipėsi į 6 bendroves, tačiau jos visos atsisakė išduoti garantiją. Kadangi atsakovė neįvykdė įsipareigojimo dėl garantinio laikotarpio draudimo, jai ši prievolė liko, tačiau ieškovė pasirinko teisių gynimo būdą, kuris negalimas pagal Lietuvos CK 6.213 str. 2 d. 1 p. taisykles ( ne teisiškai, bet faktiškai ). Pagal teismų praktiką, jei atsakovas remiasi faktiniu negalėjimu įvykdyti prievolę aukščiau nurodytu pagrindu, teismas privalo tai įvertinti. Gi ginčydama tokią atsakovės būklę, ieškovė jokių jos poziciją patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl ir šis ieškovės reikalavimas atmestinas. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys faktiškai tenkintinas.

Liudytojas S. L. – Šilalės rajono savivaldybės administracijos statybos inžinierius – parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo dviejų Šilalės miesto gatvių rekonstravimo darbų konkursą, atliko darbus ir liko tik dokumentų pridavimas. Tada paaiškėjo, kad nėra garantinio laikotarpio draudimo. Rangovas bandė jį gauti, tačiau savivaldybė jo nesulaukė. Todėl iki šiol liko nebaigta statyba, nes be šio dokumento negalima gauti deklaracijos apie statybos užbaigimą. Projektą kuravo savivaldybės darbuotoja M., kuri nebedirba nuo (duomenys neskelbtini) m. vasaros. Formaliai surašant darbų užbaigimo aktą garantinio laikotarpio draudimas turėtų būti pateikiamas kartu, bet realiai draudimo bendrovės draudimo dokumento be pasirašyto akto neišduoda. Todėl praktikoje pirmiau surašomas darbų užbaigimo aktas ir po to duodamas protingos trukmės terminas draudimo dokumentui pateikti. Pagal sutartį „(duomenys neskelbtini)“ atliko visus joje numatytus ir papildomai sutartus darbus, stengėsi gauti draudimo dokumentą, bet „pažadai tempėsi“ ( cituojama ), Po 2023-11-27 pradžioje informacijos apie bendrovės problemas nebuvo, vėliau jos vadovas apie tai pasakė, sakė užstatysiąs savo namą. 2024 m. 01 mėn. įvyko susitikimas su bendrovės vadovu, o vėliau bendravimas nutrūko. Po 2023-11-27 atsakovei konkretus terminas pateikti garantinio draudimo dokumentą nebuvo nustatytas, tiesiog tai reikėjo padaryti „netrukus“ ( cituojama ). Už visą pratęstą sutarties ( darbų atlikimo ) laikotarpį taip pat turi galioti draudimas, kurį reikalinga pateikti atsiskaitant su CPVA, kuri finansavo projektą. Iki šiol atliktų darbų trūkumų neišaiškėjo.

Liudytoja R. B. - Šilalės rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir CMS vyr. specialistė – parodė, kad savivaldybėje dirba nuo 2021 m., bet santykiuose su atsakove nedalyvavo. Tik 2024 m. 01 mėn., kai buvo nesklandumų dėl sutarties su atsakove įvykdymo ( dėl garantinio laikotarpio draudimo dokumento ), skyriaus vedėjui paprašius ji paskambino draudėjui D. S., kuris pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ į jį kreipėsi, skaičiuoja sumas. Tada ji parašė laišką, kuriame nurodė reikalavimus. Po kelių dienų paskambinęs D. S. pasakė, kad atsakovei išsiuntė du pasiūlymus 12000 Eur ir 15000 Eur sumai. Po to atsakovės direktorius, atvykęs susitikti su savivaldybės administracijos direktoriumi, sakė, jog už draudimo polisą sumokės tiek, kiek reikės. Taip pat reikalingas draudimas viso sutarties galiojimo laikotarpiui, kurio nepateikus CPVA gali būti taikoma nuoskaita iki 25 proc. nuo bendros sumos.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatytas finansavimas iš ES struktūrinių fondų lėšų projektui, tame tarpe – rekonstruoti Šilalės miesto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves ( jos 1.5.1 p. kt. ).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-08-11 pasiūlymą Šilalės rajono savivaldybės administracija ( užsakovas ) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( rangovas ) 2021 m. rugsėjo 10 d. sudarė Šilalės miesto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių rekonstrukcijos darbų ir projekto viešinimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal ją rangovas įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą ( 11 mėn. nuo darbų pradžios – sutarties 3.4 p. ir 6.1 p. ) sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti ir perduoti darbus, nustatytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. „(duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. Šilalėje rekonstravimo projekte“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus darbus, nurodytus pirkimo dokumentuose bei būtinas sutarčiai atlikti paslaugas ( projekto viešinimas ), kurias pagal sutartį privalo atlikti rangovas ( 1.1. p. ), kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovui sutarties darbų kainą sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka ( 2.1 p. ). Pradinė sutarties vertė nurodyta 669773,84 Eur ( 1.10 p. ir 3.4 p. ), užtikrinimo suma 10 proc. nuo sutarties darbų kainos, t. y. 66973,38 Eur, mokėjimų terminas 60 kalendorinių dienų ( 3.4 p. ).

2021-09-26 draudimo raštu ( pateikto dokumento dalis teksto sunkiai įskaitoma, bet tai šioje byloje neturi įtakos ) AAS „(duomenys neskelbtini)“ besąlygiškai įsipareigojo sumokėti savivaldybei draudimo išmoką iki 66973,38 Eur. Nurodoma, kad raštas galioja nuo 2021-09-28 iki 2022-10-01 ir nustoja galioti savaime... draudimo apsauga pagal šį raštą galioja ir retroaktyviu laikotarpiu nuo 2021-09-20. Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo polise nurodoma, kad naudos gavėjas yra Šilalės r. savivaldybės administracija, draudimo objektas – jos turtiniai interesai, susiję su draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartinių prievolių neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu pagal 2021-09-10 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo įmoka – 2099,95 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-07-15 raštu Šilalės rajono savivaldybės administracijos prašė dėl atsiradusių papildomų darbų pratęsti sutartį 1 mėn. ir dar papildomai 2 mėn. dėl didelės apimties papildomų darbų.

Šilalės rajono savivaldybės administracija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos 29 d. sudarė sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.4 p. p. pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame darbų kaina nurodoma 682854,82 Eur, jų atlikimo terminas 12 mėn., o 10 proc. užtikrinimo suma 68285,48 Eur ( 3.4 p. ).

Šilalės rajono savivaldybės administracija 2022-08-08 raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo apie sutarties sustabdymą, kol vykdomi projektavimo ( projekto koregavimo ) darbai, kuriuos planuojama atlikti  ne vėliau kaip 2022-09-09.

2022-08-11 raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė neprieštaraujanti sustabdyti darbus ne ilgiau kaip 2 mėnesiams, t. y. iki 2022-10-08.

Šilalės rajono savivaldybės administracija 2022-10-06 raštu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie sutarties sustabdymo pratęsimą iki 2022-10-24 dėl užsitęsusio projektavimo termino. 

UAB „(duomenys neskelbtini)“

Šilalės rajono savivaldybės administracija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 25 d. sudarė sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.4 p. p. pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame darbų kaina nurodoma 707936,94 Eur, jų atlikimo terminas 12 mėn., o 10 proc. užtikrinimo suma 70793,69 Eur ( 3.4 p. ).

Šilalės rajono savivaldybės administracija 2022-11-25 raštu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie sutarties sustabdymą dėl netinkamų oro sąlygų, kol bus priimtas sprendimas dėl darbų vykdymo tęsimo.

2022-11-23 raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė savivaldybės sustabdyti sutarties vykdymo terminą iki papildomų medžiagų gavimo ir papildomų, sutartyje nenumatytų darbų atlikimo pabaigos.

Šilalės rajono savivaldybės administracija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gruodžio 25 d. sudarė sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.4 p. p. pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame darbų kaina nurodoma 709033,31 Eur, jų atlikimo terminas 12 mėn., o 10 proc. užtikrinimo suma 70903,33 Eur.

Šilalės rajono savivaldybės administracija 2023-05-19 raštu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad išnykus sutarties sustabdymo priežastims ( dėl oro temperatūros ) sutartis atnaujinama nuo 2023-05-24.

Šilalės rajono savivaldybės administracija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė 2023-11-27 baigiamąjį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nenurodoma jokių pretenzijų ar trūkumų iš abiejų pusių.

2024-01-09 raštu savivaldybės administracijos direktorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo argumentuotai paaiškinti, kodėl garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo dokumentas nepateiktas su atliktų darbų perdavimo aktu, ir jį pateikti iki 2023-01-12. 

 Šilalės rajono savivaldybės administracija 2021-12-30-2023-07-14 laikotarpio mokėjimo dokumentais pilnai atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėdama sutarties pakeitime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą sumą.

Kiti pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų skaičius nuo 2019 m. ( kai jų buvo 15 ) mažėjo, 2023-11-27 akto pasirašymo metu buvo 8 darbuotojai, o 2024-04-15 liko 1 darbuotojas ( neginčijama, kad tai vadovas – viešo įmonių registro ir darbuotojų skaičiaus grafiko duomenys ).

AB „(duomenys neskelbtini) banko“ atstovė 2024-01-05 raštu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad negali suteikti garantijos įgyvendinamam projektui, nes šiuo metu klientas neatitinka keliamų reikalavimų dėl garantijos suteikimo. Sprendimas gali būti tikslinamas įvertinus visus kliento pateiktus dokumentus bei priėmus sprendimą dėl garantijos suteikimo bankui priimtinomis sąlygomis, klientui pateikus priimtinas kredito užtikrinimo priemones bei tinkamai įvykdžius kitas sąlygas.

Susirašinėjant su savivaldybės atstove UADBB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas 2024-01-10 rašte nurodė, kad šiandien/ryt bus pateikti klientui sprendimo variantai.

Jo 2024-04-16 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo 2023.12.22 užklausą siekiant gauti garantinio laikotarpio laidavimo draudimą buvo apklaustos visos tokios rūšies draudimus teikiančios draudimo kompanijos ( nurodomos 6 ), kurios atsisakė išduoti laidavimą ( 10 proc. nuo atliktų darbų sumos... ), kadangi pagal finansinius rodiklius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ši suma yra per didelė.

Patikslinančiame 2024.07.19 rašte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir savivaldybės administracijos atstovai buvo žodžiu informuoti, jog esant tokiems rangos sutarties reikalavimams garantinio laikotarpio laidavimo draudimui ir tokiai bendrovės finansinei padėčiai draudimo bendrovės pasiūlymo nepateikia. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui reikalaujant, 2024-04-16 pateikė raštišką poziciją.

2024-05-03 el. laiške savivaldybės darbuotojai jis nurodė, kad buvo klientui galimus sprendimus ir orientacinę rinkodarą teikęs telefonu. Su ja ( savivaldybės atstove ) kalbėjo, po to susirašinėjo, kad bus projektas atsiųstas suderinimui. Tačiau klientui ( t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ) netiko orientaciniai tarifai ir galimi sprendimo būdai, todėl neužsakinėjo rašto projekto.  

2024-02-15 pelno ( nuostolių ) ataskaitoje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. pardavimo pajamos sudarė virš 1 milijono Eur, ji gavo 6365 Eur pelno, o 2023 m. pardavimo pajamos sudarė 370000 Eur, ji patyrė beveik 98000 Eur nuostolių.

Visų pirma dėl bylos teismingumo teismas pažymi, kad nors šalių sutartyje numatyta, jog su ja susiję ginčai, kurių nepavyksta išspręsti derybų keliu, sprendžiami teisme pagal užsakovo buveinės vietą ( 13.1 p. ), pati ieškovė, turinti pasirinkimo teisę ( Lietuvos CPK 30 str. 12 d. ), kreipėsi su ieškiniu į teismo Kelmės rūmus pagal atsakovės buveinės vietą ( Lietuvos CPK 29 str. ), todėl svarstyti bylos perdavimo pagal teismingumą klausimą nėra pagrindo ( Lietuvos CPK 34 str. ).

Abu ieškovės reikalavimai grindžiami analogiškomis aplinkybėmis – jog atsakovė neįvykdė pareigos pateikti ieškovei pratęsto darbų laikotarpio ( reikalavimas Nr. 2 ) ir garantinio laikotarpio ( reikalavimas Nr. 1 ) įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo. Todėl visų pirma pagal įvykių seką teismas pasisako dėl reikalavimo Nr. 2.

Nėra ginčo, kad tarp šalių buvo sudaryta gatvių rekonstrukcijos darbų rangos sutartis, kuriai papildomai taikomos viešųjų pirkimų taisyklės. Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti ( Lietuvos CK 6.644 str. 1 d. ). Todėl tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai ( Lietuvos CK 6.1 – 6.4 str. ), o prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ( Lietuvos CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. ). Lietuvos CK 6.189 str. 1 d. įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ( Lietuvos CK 6.256 st. 1 d. ). 

Pagal Lietuvos CK 6.189 str. 1 d. sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės ( LAT 2023-04-27 nutartis Nr. e3K-3-39-969/2023 ). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis ( Lietuvos CK 6.158, 6.200 str. ). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai nei tie lūkesčiai, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai ( LAT 2013-03-28 nutartis Nr. 3K-3-208/2013 ).

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ( ir dėl to ginčo nėra ), kad pagal 2021-09-10 sutartį atsakovė ieškovei pateikė 2021-09-26 draudimo polisą ir raštą dėl draudimo išmokos iki 66973,38 Eur ( kaip ir numatyta sutartyje ) laikotarpiu nuo 2021-09-28 iki 2022-10-01 ir retroaktyviai ( atgaline data ) - nuo 2021-09-20. Tačiau pasirašant sutarties pakeitimus Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo ( įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo ) dokumentas laikotarpiui nuo 2022-10-01 ( kai baigė galioti 2021-09-26 draudimas ) iki 2023-11-27 ( kai buvo surašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas ) nebuvo pateiktas. Atsakovės nesutikimas su šiuo reikalavimu grindžiamas aplinkybėmis, jog 1. toks draudimas nebereikalingas, nes nesukelia teisinių pasekmių, kadangi darbai yra užbaigti; 2. pati ieškovė tokią situaciją ilgai toleravo, kas reiškia jos faktinį sutikimą su sutarties sąlygų nevykdymu; 3. taip pat atsakovė jo ( kaip ir garantinio laikotarpio draudimo ) negali gauti dėl blogos finansinės padėties. Dėl šių argumentų teismas pasisako iš eilės.

Rangos darbų atlikimo laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas – banko arba kitos draudimo įstaigos garantija arba draudimo bendrovės laidavimas ( sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 p. ) - yra skirtas atlyginti užsakovo nuostolius, galinčius atsirasti dėl netinkamo darbų vykdymo ar jų nevykdymo ( sutarties 7.2 p., kt. ). Todėl sutiktina su atsakovės atstovo argumentu, jog darbus atlikus ir priėmus ( kas padaryta 2023-11-27 aktu ) retrospektyvus ( atgalinio laikotarpio ) įvykių, galėjusių sukelti ( bet nesukėlusių ) užsakovui nuostolius, draudimas tiesioginių materialinių pasekmių nebesukels. Kartu būtina įvertinti šalių sutarties sąlygas, atsižvelgiant į imperatyvias teisės aktų nuostatas, ir vadovaujantis Lietuvos CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais, pagal kuriuos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių ar kitų asmenų atžvilgiu.

Pagal Statybos įstatymo 42 str. 14 d. veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu, neturint teisės verstis šia veikla. Pagal sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.4 p. ir 7.1 p. sutarties įvykdymo užtikrinimas turi galioti iki darbų atlikimo termino pabaigos, t. y. iki darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Be to, kaip minėta, šiai sutarčiai taikomi papildomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai ( susijęs su finansavimu iš ES struktūrinių fondų lėšų per CPVA - detaliau neaptariama ). Taip pat sutarties laisvės principas draudžia sutartis ar jų sąlygas, prieštaraujančias įstatymams ( Lietuvos CK 6.156 str. 1 d., 4 d. ), ir susitarimus dėl dispozityviosios teisės normos sąlygų netaikymo ( 6.156 str. 5 d. ). Todėl teismas sutinka su ieškovės atstovės argumentu, jog paaiškėjus, kad sutarties sustabdymo ir pratęsimo laikotarpiui užtikrinimas nebuvo pateiktas, susidariusios situacijos toleravimas reikštų imperatyvių teisės normų ir sutarties sąlygų ignoravimą, ką draudžia įstatymai, būtų pažeistos viešojo pirkimo sąlygos ir kitų dalyvių interesai ( atsakovei netaikant privalomo reikalavimo pateikti įsipareigojimų užtikrinimą per visą darbų laikotarpį ) bei ES finansavimo sąlygas ( dėl ko galimos ir materialinės pasekmės – dalies finansavimo netekimas ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad šios pareigos ( Statybos įstatymo 41 str. 2 d. ) yra įstatyminės, jų vykdyti negalima atsisakyti, o jų vykdymo apimtis šalių susitarimu gali būti keičiama ribotai ( pvz., šalys gali susitarti dėl vienos iš alternatyvių užtikrinimo priemonių pateikimo; gali susitarti dėl didesnės nei minimali įstatyme įtvirtinta prievolių užtikrinimo sumos – LAT 2022-06-15 nutartis Nr. e3K-3-141-943/2022, kt. ).

Atsakovės atstovo argumentas, kad situacijos toleravimas iš ieškovės pusės reiškia jos sutikimą su tokia situacija, t. y. faktiškai susitarimą dėl sutarties sąlygos nevykdymo, yra nepagrįstas. Byloje pateikti įrodymai leidžia tik vertinti, kad ieškovė ne sutiko su užtikrinimo nepateikimu, bet dėl kažkokių priežasčių ( nurodoma – neapsižiūrėjimo ) jo nepareikalavo ( jokių sutikimą patvirtinančių įrodymų nėra, o pats atsakovės užtikrinimo nepateikimo faktas atstovo vertinamas tendencingai kaip ieškovės sutikimas ). Be to, net ir toks susitarimas būtų prieštaraujantis aukščiau minėtoms imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir negalimas. Kiti papildomi argumentai ( jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad CPVA jai taikys pinigines sankcijas, jei taip, tai neaiškus jų dydis; jog CPVA išvis nėra sandorio šalis ir negali įtakoti atsakovės pareigų ) nėra reikšmingi, nes, kaip minėta, veiklos vykdymui draudimo privalomumas nustatytas ne tik sutarties, bet ir įstatymo ir šios sąlygos nevykdymo atvejui yra numatytas atgalinis draudimas ( kaip buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) draudimo dokumentuose ir taikoma teismų praktikoje ).   

 Dėl atsakovės argumento, susijusio su jos negalėjimu gauti draudimo dokumento dėl blogos finansinės padėties, bus pasisakyta aptariant reikalavimą Nr. 2 ( dėl kurio šis argumentas yra vienintelis ). Papildomai tik pažymima, kad pagal pateiktus duomenis net santykinai ilgo laikotarpio ( nuo 2021 m. 09 mėn. iki 2022 m. 10 mėn. ) draudimas į ateitį kainavo tik apie 3000 Eur. Todėl tokio dokumento atgaline data ( praėjusiam laikotarpiui, kai draudiminių įvykių nebegali kilti ) sudarymas būtų kainavęs ( surašant 2023-11-27 aktą ) ar proceso šioje byloje metu kainuotų neabejotinai itin nedaug. Gi atsakovės atstovo argumentas ( jog šio reikalavimo atsakovė negali pripažinti, nes tai turėtų įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui ) tik patvirtina, kad atsakovė nesiėmė ir iki šiol nesiima visų galimų priemonių kooperuotis su priešinga šalimi ginčo sprendimui.

Reikalavimo Nr. 2 pagrįstumo atsakovė neginčija, tačiau prašo jo netenkinti Lietuvos CK 6.213 str. 2 d. 1 p. pagrindu, nes sutartinę prievolę įvykdyti natūra faktiškai neįmanoma dėl atsakovės blogos finansinės padėties, kadangi užtikrinimą išduoda tretieji asmenys, kurie jau atsisakė tai padaryti.

Pagal Statybos įstatymo 41 str. nuostatas  atlikus statybos darbus nustatomas garantinis terminas ( 1 d. Lietuvos CK 6.698 str. 1 d. ). Taip pat rangovas kartu su atliktų statybos darbų perdavimo užsakovui aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per... garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą užsakovui. Dokumentas, užtikrinantis garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį, taip pat turi būti privalomai pateikiamas, kai norima gauti statybos užbaigimo aktą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ( 2 d. ).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 58-1 p. detalizuota, kad rangovas užsakovui turi pateikti draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimo raštą ( kartu su jo apmokėjimą įrodančia dokumento kopija ), lėšų įmokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą patvirtinantį dokumentą, mokėjimo atidėjimą patvirtinantį dokumentą arba kredito įstaigos garantiją, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį ( jei toks užtikrinimas privalomas pagal Statybos įstatymą ).

Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.4 p. ( kurio vėliau buvo keičiami tik darbų terminai bei kaina ) ir 8.6 p. nustatyta, kad rangovas kartu su atliktų statybos darbų perdavimo užsakovui aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovo kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 5 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą užsakovui. Defektų šalinimo užtikrinimo suma ... turi būti ne mažesnė kaip 10 proc. statinio statybos darbų kainos.

Taigi, ieškovės reikalavimo pateikti garantinio laikotarpio draudimą, kas nebuvo padaryta nei su 2023-11-27 aktu, nei po to iki šiol, pagrįstumas abejonių nekelia ir nėra ginčijamas. Vienintelis klausimas yra, ar toks reikalavimas netenkintinas Lietuvos CK 6.213 str. 2 d. 1 p. pagrindu. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose ( Lietuvos CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 str. ), tiek specialiosiose ( Lietuvos CK 6.665 str. ) teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis ( LAT 2015 m. vasario 20 d. nutartis Nr. 3K-3-74-421/2015, kt. ).

Sutartis yra vienas iš prievolių atsiradimo būdų, kurio ypatumas – savanoriškas teisinių įsipareigojimų prisiėmimas. Prisiėmus teisiškai saistančius pažadus ir jų nevykdant įstatymas suteikia savigynos ir gynybos būdus nukentėjusiai sutarties šaliai. Pagrindinis gynybos būdas sutarčių teisėje, užtikrinantis pirmiau aptarto pamatinio sutarčių teisės principo pacta sunt servanda viršenybę, yra reikalavimas įvykdyti sutartį natūra. Pagrindinės taisyklės, skirtos reikalavimui įvykdyti sutartį natūra, kaip pagrindiniam sutarčių teisės gynybos būdui, yra įtvirtintos Lietuvos CK 6.213 str. Šio straipsnio 2 d. įtvirtintas bendrasis kreditoriaus teisių gynimo būdas, kai kita šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, – tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra, išskyrus atvejus, kai sutartinę prievolę įvykdyti natūra neįmanoma teisiškai arba faktiškai ( kiti atvejai neaptariami kaip šioje byloje nereikšmingi ). 

Atvejai, kuriems esant reikalavimas įvykdyti prievolę natūra negalimas, išreiškia bendrosios taisyklės išimtį, todėl jų buvimą pagal Lietuvos CPK 178 str. turi įrodyti šalis, kuri tokia išimtimi remiasi ( LAT 2014-04-16 nutartis Nr. 3K-3-213/2014 ).

Savo poziciją atsakovė grindžia duomenimis apie darbuotojų skaičiaus mažėjimą, pelno ir nuostolių pokyčius 2022-2023 m., banko ir draudimo bendrovės raštais dėl atsisakymo suteikti draudimą bei vadovo paaiškinimu teismo posėdyje ( apie negalėjimą gauti tokio dokumento ). Šiuos duomenis teismas laiko nepakankamais dėl sekančių argumentų.

Visų pirma sutiktina su ieškovės atstovės argumentu, kad draudimo dokumentas turėjo būti pateiktas su 2027-11-27 aktu ( pagal teisės aktų reikalavimus ) arba netrukus po to ( liudytojo S. L. paaiškinimas apie susiklosčiusią praktiką juo išduodant, duomenys apie darbų draudimą (duomenys neskelbtini) polisu į praeitį nuo (duomenys neskelbtini) ). Neginčytina ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ), jog atsakovė, būdama verslo subjektu ir dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose, privalėjo tai žinoti ( kaip ir apie pareigą pateikti draudimo dokumentą viso darbų atlikimo laikotarpiu ) ir, būdama rūpestinga, laiku imtis priemonių tokio dokumento gavimui. Gi banko raštas šiuo klausimu pateiktas tik 2024-01-05 ( t. y. beveik po pusantro mėnesio po 2023-11-27 ), o jo turinys pakankamai formalus ir nėra vienareikšmiškai aiškus, ( neaišku, kokių reikalavimų neatitiko atsakovė, kokias užtikrinimo priemones ji ne/pateikė ar netinkamai vykdė kitas suteikimo sąlygas ). Gi draudimo bendrovės atstovo raštas yra tik 2024 m. 04 mėn. ( kas savaime kelia abejonių jo kaip įrodymo patikimumu, jei kreipimasis buvo 2023 m. 12 mėn. ) ir jo turinys pagal ieškovės pateiktą susirašinėjimą taip pat nėra aiškus ( ar atsakovei buvo pateikti nurodomi du pasiūlymai, kokie jie buvo, ar ji jų atsisakė; jei taip, tai kodėl ir kt. ). Be to, savo prievolę apmokėti už atliktus darbus ieškovė pilnai įvykdė dar 2023 m. 07 mėn. ( daugiau nei prieš 4 mėn. iki darbų užbaigimo ) ir nėra tikslių duomenų, kaip per šį laikotarpį keitėsi atsakovės finansinė būklė. Taip pat nėra duomenų, kokia veikla buvo vykdoma ( ir atitinkamai – kokios gaunamos pajamos ) 2023 m. 11 mėn. laikotarpiu, kai bendrovėje dar dirbo 8 darbuotojai. Atsižvelgtina, kad pagal pelno ( nuostolių ) ataskaitą net 2022 m. ( kai, kaip teigiama, atsakovės finansinė padėtis buvo gera; joje dirbo virš 20 darbuotojų ir deklaruota darbų už daugiau nei 1 mln. Eur ) pelnas siekė tik kiek daugiau nei 6000 Eur ( t. y. apie 0,6 proc. nuo pajamų ), kas verslo praktikoje nėra įprasta ir kelia abejonių dėl veiklos efektyvumo ar teikiamų duomenų objektyvumo.

Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( Lietuvos CPK 176 str. 1 d. ), t. y. jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Vertinant šalių ( atstovų ) paaiškinimus pagal Lietuvos CPK 185 str., turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Gi akivaizdu, kad atsakovės vadovas ( kurio paaiškinimu taip pat grindžiamas negalėjimas įvykdyti prievolę ) yra itin suinteresuotas bylos baigtimi ir jo versijoje yra neaiškumų bei prieštaravimų ( dėl pažado savivaldybės atstovams pateikti draudimo dokumentą laikotarpio, dėl momento, kada informavo juo apie negalėjimą tai padaryti, dėl derybų su draudimo bendrovės ir banko atstovais sąlygų, kurios nefiksuotos iš esmės jokiais arba tik formaliais rašytiniais įrodymais, jog „neatitiko sąlygų“, „netiko tarifai ir galimi sprendimo būdai“ ir pan. ).

Taip pat atsižvelgtina, kad pagal turimus duomenis garantinio laikotarpio draudimo galima suma ( apie 12000-15000 Eur ) santykinai nebuvo didelė, lyginant su atliktų darbų ir gautų pajamų verte ( apie 710000 Eur ), sudarė apie 1,7-2,1 proc. Todėl atsakovė kaip verslininkė, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose ( kurių dalyviams keliami padidinti atsakomybės ir elgesio rūpestingumo reikalavimai ), privalėjo iš anksto numatyti situaciją, įvertinti savo galimybes ir laiku imtis priemonių garantinių įsipareigojimų užtikrinimo dokumento gavimui, ko, akivaizdu, nedarė nei iki 2023-11-27 ( nes tokių įrodymų išvis nėra ), nei tam tikrą laikotarpį po to ( nes pirmieji su šia aplinkybe susiję dokumentai yra 2024 m. 01 mėn. ). Pažymėtina, kad net situacijoje, kai rangovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, teismas yra pasisakęs dėl jos vertinimo iš esmės ( atsakovės atstovo nurodomos Klaipėdos apygardos teismo 2024-06-24 nutarties Nr. e2A-614-618/2024 44 p., o ne tik nutarties argumentai, susiję su aplinkybe, kuria nesiremta pirmos instancijos teisme ).

Todėl teismas vertina, kad atsakovė pateikė tam tikrus duomenis apie finansinės padėties blogėjimą nuo 2023 m. iki dabar, tačiau tokia pozicija turėtų būti grindžiama ne atskirais, galimai kryptingai pasirinktais duomenimis, o įrodymų visuma, vienareikšmiškai patvirtinančia nurodomas aplinkybes ( pilnais duomenimis apie turtą, pajamas ir išlaidas, lėšas kredito įstaigose, jų panaudojimą iki darbų atlikimo akto pasirašymo ir pokyčius laikotarpiu po to ), ko nebuvo padaryta. Dėl to konstatuojama, kad atsakovė neįrodė ( Lietuvos CPK 178 str. ), jog įvykdyti savo įsipareigojimų negali dėl objektyvių priežasčių. Todėl pagrindo taikyti Lietuvos CK 6.213 str. 2 d. 1 p. nurodytą išimtį nėra ir pripažįstama, kad ieškovė turi teisę reikalauti vykdyti nepiniginę prievolę pagal sutartį natūra, o atsakovė neturi teisės šios prievolės nevykdyti. Dėl aukščiau aptartų argumentų abu ieškovės reikalavimai pripažįstami pagrįstais ir tenkinami. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas pagal savo esmę visų pirma reiškia konstatavimą, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti ( kas savaime gali sukelti jai atitinkamas teisines pasekmes, nes atsakovei neįvykdžius teisės aktų privalomųjų reikalavimų ieškovė negali įforminti darbų užbaigimo, gauti ES finansavimo ir pan. ), taip pat atsakovės įpareigojimą atlikti veiksmus pagal Lietuvos CPK 273 str. ( o toks teismo sprendimo įvykdymas laikomas ekonomiškiausiu - LAT 2022-06-15 nutartis Nr. e3K-3-141-943/2022 ). Todėl atsakovė įpareigotina ieškinio reikalavimuose nurodytus veiksmus atlikti per prašomą terminą ( kuris savaime nebuvo ginčijamas ). Tik pagal Statybos įstatymo 41 str. 2 d. ir sutarties 7.1 p., 8.6 p. tekstą formuluotė nežymiai patikslinama, jog atsakovė įpareigojama pateikti dokumentus, kuriais užtikrinamas sutartinių įsipareigojimų ir garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal sutartį - banko arba kitos draudimo įstaigos garantiją arba draudimo bendrovės laidavimą. Pagal suformuluotą reikalavimą Nr. 1 statybos darbų kaina nurodoma 66973,38 Eur, nors galutinė suma ( nuo kurios, teismo nuomone, galėtų būti skaičiuojama draudimo suma ) yra 709903,33 Eur ( 2022 m. 12 mėn. priedas Nr. (duomenys neskelbtini) ). Taip pat patikslinant formuluotę nurodoma, kad garantinio laikotarpio 5 m. terminas skaičiuotinas nuo 2023-11-27 darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos.

Tenkinant ieškinį ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 109 Eur žyminio mokesčio ( Lietuvos CPK 80 str. ) ir 4109,46 Eur atstovavimo išlaidų ( Lietuvos CPK 98 str. 1 d. ) pagal 2024-06-11, 2024-10-21 ir 2024-11-26 atstovės prašymus ir išlaidas patvirtinančius dokumentus ( sąskaitas faktūras bei mokėjimo dokumentus, nedetalizuojama ), viso 4218,46 Eur ( Lietuvos CPK 93 str. 1 d. ). Pagal bylos aplinkybes ( reikalavimų pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtį, proceso veiksmų kiekį ir trukmę, kt. ) šias išlaidas pripažinti per didelėmis nėra pagrindo ( Lietuvos CPK 98 str. 2 d. ). Atsakovei jos patirtos atstovavimo išlaidos neatlyginamos. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną sumą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 268 - 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), per 5 ( penkias) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai, j. a. k. (duomenys neskelbtini), Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių Šilalės mieste rekonstrukcijos darbų ir projekto viešinimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) užtikrinimą – banko ar kitos kredito įstaigos išduotą garantiją arba draudimo bendrovės išduotą laidavimą, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 01 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d.

Įpareigoti atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), per 5 ( penkias ) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai, j. a. k. (duomenys neskelbtini), garantinio laikotarpio įsipareigojimų pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių Šilalės mieste rekonstrukcijos darbų ir projekto viešinimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo užtikrinimą – banko ar kitos kredito įstaigos išduotą garantiją arba draudimo bendrovės išduotą laidavimą; draudimo ( užtikrinimo ) suma - 10 ( dešimt ) proc. nuo statinio statybos ( darbų be projektavimo ) kainos, t. y. nuo 66973,38 Eur ( šešiasdešimt šešių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 38 centų ), draudimo ( užtikrinimo ) laikotarpis - 5 ( penkeri ) metai nuo 2023 m. lapkričio 27 d. baigiamojo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai, j. a. k. (duomenys neskelbtini), keturių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniolikos eurų 46 centų ( 4218,46 Eur ) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėjas                             Vidmantas Rudaitis