Civilinė byla Nr. e2-519-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01340-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.4.12; 3.4.4.13

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „VAPB“ ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Trotas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Trotas“, uždaroji akcinė bendrovė „Turtas“, akcinė bendrovė „Kelmės agrochemija“, uždaroji akcinė bendrovė „Pakėvio dvaras“, P. R., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilpros pramonė“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilpra“,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Agromena lt“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo (bankroto) byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „VAPB“ (toliau – ir nemokumo administratorė) (1 t., b. l. 95–101). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 13 d.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintas pradinis bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis (2 t., b. l. 121–124). Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (5 t., b. l. 165–167).

3.       2024 m. liepos 22 d. pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą, prašydama: i) pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu; ii) nustatyti, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bendrovės bankrotą, yra P. R.; iii) priteisti iš suinteresuoto asmens P. R. bylinėjimosi išlaidas (4 t., b. l. 1–12).

4.       Pareiškėja nurodė, kad bendrovė nei turto, nei dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų ir kitos juridinio asmens informacijos, susijusios su jos veikla, nemokumo administratorei nėra perdavusi. Patikrinus kitą informaciją, susijusią su bendrovės veikla, nustatyta, kad bendrovei jau esant nemokiai, tyčiniais veiksmais esmingai buvo pabloginta jos turtinė padėtis.

5.       Pareiškėja atkreipė dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-132-798/2024 nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas: 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki; nemokumo faktas (ilgą laiką negalėjimas įvykdyti turtinių prievolių) buvo žinomas bendrovės buvusiam vadovui, akcininkui bei kreditoriui P. R.; 2022 m. rugpjūčio 8 d. balanso duomenimis, bendrovės įsipareigojimai buvo lygūs jos turto vertei ir bendrovė toliau negalėjo laiku įvykdyti (nevykdė) įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant suinteresuotą asmenį UAB „Trotas“, dėl to, darytina išvada, jog 2022 m. rugpjūčio 8 d. bendrovė buvo faktiškai nemoki; bendrovė nepaaiškino, kodėl 2023 m. balanse neapskaitytas 57 000 Eur vertės ilgalaikis turtas (įranga, prietaisai, įrenginiai), kurie apskaityti 2022 m. rugpjūčio 8 d. bendrovės balanse; 2023 m. spalio 23 d. balanse neapskaitytas bendrovės nuosavybės teisėmis priklausiantis materialusis (nekilnojamasis) turtas, kuris buvo grąžintas bendrovei įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-186-856/2023.

6.       Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-186-856/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-558-933/2023 buvo nustatytos reikšmingos aplinkybės: bendrovė per 2022 m. rugpjūčio mėn. nėra išrašiusi nė vienos pardavimo PVM sąskaitos faktūros, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio bendrovė nebevykdo veiklos, o degalinėje, kurioje anksčiau veiklą vykdė, šiuo metu veiklą vykdo UAB „Turtas“; Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimo priėmimo laikotarpiu bendrovė (tuo metu pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) turėjo apie 50 darbuotojų, tačiau iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. darbuotojų iš esmės nebeliko, nors UAB „Turtas“ nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. turėdama iki 5 darbuotojų, 2022 m. rugpjūčio 10 d. jų turėjo apie 33; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis didžioji dalis darbuotojų nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. iš bendrovės perėjo dirbti pas suinteresuotą asmenį UAB „Turtas“; suinteresuotam asmeniui UAB „Trotas“ 2019 m. gruodžio 31 d. kreipusis į teismą, be kita ko, dėl skolos už faktiškai atliktus rangos darbus priteisimo iš bendrovės, laikotarpiu, kuomet vyko minėtas teisminis procesas ir įsiteisėjo teismo sprendimas, bendrovė nuosekliai mažino turimą turtą, kol jo neliko, perkėlė darbuotojus į kitą susijusią įmonę, pardavė bendrovės akcijas, t. y. sistemingai buvo atliekami veiksmai, nukreipti į siekį išvengti atsiskaitymo su suinteresuotu asmeniu UAB „Trotas“; tiek degalinės patalpų nuomos sutarties nutraukimas, tiek visi kiti bendrovės atliekami veiksmai (ginčo sandorių sudarymas, darbuotojų perkėlimas, sutarčių nutraukimas ir pan.), buvo tikslingas pasiruošimas baigti bendrovės veiklos perkėlimo procedūras, galų gale parduoti akcijas, ir taip išvengti atsiskaitymo su ieškove (suinteresuotu asmeniu UAB „Trotas“); visa veikla ir likvidus turtas iš bendrovės buvo perkeltas į suinteresuotus asmenis UAB „Turtas“ ir UAB „Pakėvio dvaras“ paliekant tik debitorines skolas, kurių, beje, nėra jokios galimybės išieškoti bei neva tai 57 000 Eur vertės įrangą, prietaisus, įrankius, įrenginius bei 849 142 Eur vertės pagamintą produkciją, kurių rasti nepavyksta ir antstolei; bendrovės akcijos parduotos ne dėl prastos P. R. sveikatos būklės ir (ar) kitų priežasčių, o siekiant perkelti veiklą į UAB ,,Turtas“; ginčo sandoriais perleidusi nekilnojamąjį turtą, bendrovė perkėlė veiklą į UAB ,,Turtas“, pardavė bendrovės akcijas.

7.       Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-132-798/2024 konstatuota, kad 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu iš naujo bendrovės nemokumo momento nustatinėti nereikia.

8.       Bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu. Visų pirma, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-186-856/2023 konstatuota, kad bendrovė nuosekliai mažino turimą turtą, kol jo iš esmės neliko, perkėlė darbuotojus į kitą susijusią įmonę, pardavė bendrovės akcijas, t. y. sistemingai buvo atliekami veiksmai, nukreipti į siekį išvengti atsiskaitymo su suinteresuotu asmeniu UAB „Trotas“ (kreditoriumi). Antra, 2020 m. vyko teisminis procesas ne tik pagal suinteresuoto asmens UAB „Trotas“ ieškinį dėl skolos už faktiškai atliktus rangos darbus priteisimo iš bendrovės, bet ir pagal suinteresuoto asmens akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. Trečia, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-186-856/2023 konstatuota, kad bendrovės akcijos buvo parduotos dėl akių neketinant toliau tęsti veiklos. Ketvirta, po to, kai fiktyviu akcijų perleidimo sandoriu akcijos buvo perkeistos I. N., dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei kreipėsi suinteresuotas asmuo UAB „Turtas“, kurio akcininku yra P. R..

9.       Priimant sprendimus dėl bendrovei priklausančio turto perleidimo UAB „Turtas“ ir UAB „Pakėvio dvaras“, veiklos perkėlimo į UAB „Turtas“, fiktyvaus bendrovės akcijų pardavimo, bendrovei vadovavo P. R., todėl už sąmoningą nemokios bendrovės valdymą, kuriuo tyčia buvo pabloginta jos finansinė padėtis, atsakingas buvęs bendrovės vadovas P. R..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Agromena lt“, atstovaujamos nemokumo administratorės, pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. 

11.       Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 13 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-132-798/2024 yra nustatęs, kad bendrovė tapo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d., todėl ši data, teismo vertinimu, laikytina bendrovės nemokumo momentu. Teismas kaip nepagrįstus atmetė suinteresuotų asmenų UAB „Turtas“, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Kelmės agrochemija“ ir P. R. argumentus, kad Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai konstatavo bendrovės nemokumo momentą. Nors kaip nurodo suinteresuoti asmenys sąskaitos, kurių pagrindu is? bendrove?s priteistos skolos P. R. ir AB „Kelme?s agrochemija“, buvo is?ras?ytos tik 2022 m. birz?elio 30 d., vis tik, laikotarpis už kurį jos išrašytos įrodo, kad bendrovė jau ilgą laiką nevykdė sutartinių įsipareigojimų.

12.       Teismas nurodė, kad nors Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-186-856/2023 konstatuota, kad bendrovė nuosekliai mažino turimą turtą, kol jo iš esmės nebeliko, perkėlė darbuotojus į kitą susijusią įmonę, tačiau nurytoje byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais šioje byloje vadovautis negalima. Pirma, minėtoje byloje nedalyvavo suinteresuotas asmuo P. R.. Antra, šioje byloje ir Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje byloje skiriasi įrodinėjimo dalykas, todėl Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės savaime neturi prejudicinės reikšmės. Dėl nurodytų priežasčių minėto teismo procesinio sprendimo įrodomoji reikšmė faktų konstatavimui, teismo įsitikinimu, vertintina kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais. Trečia, šioje byloje dalyvauja daugiau asmenų bei pateikta visa eilė naujų įrodymų.

13.       Teismas konstatavo, kad bendrovė neįrodė, kad būtent nekilnojamojo turto pardavimas nulėmė bendrovės nemokumą. Teismas nurodė, kad iš Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-186-856/2023 matyti, kad visas turtas buvo grąžintas bendrovei. Bendrovė nepateikė skaičiavimų, kaip turto perleidimas įtakojo bendrovės (ne)mokumą. Be to, Lietuvos apeliacinio teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-558-933/2023 nurodė, kad šie sandoriai nelėmė bendrovės nemokumo, sudarius ginčo sandorius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto masė nesumažėjo, tačiau dėl jų sudarymo ieškovei iš esmės sutrukdyta patenkinti kreditorinį reikalavimą.

14.       Teismas konstatavo, kad bendrovė neįrodė, jog degalinės veikla ir turtas iš pareiškėjos buvo perkelta į UAB „Turtas“. Teismas nustatė, kad bendrovė veiklą vykdė UAB „Turtas“ priklausančioje degalinėje, kurią ji naudojo pagal nuomos sutartį nuo 2014 m. sausio 2 d. Tai, kad UAB „Turtas“ nusprendė nenuomoti bendrovei degalinės patalpų, neleidžia teismui daryti išvados, jog bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Turtas“. Teismas nurodė, kad bendrovei nemokant už degalinės nuomą, bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais, nuomos sutartį buvo nuspręsta nutraukti. Analogiškai ir transporto priemonės naudotos bendrovės veikloje priklausė UAB „Turtas“.

15.       Teismas konstatavo, kad nors bendrovė ir UAB „Turtas“ priklausė P. R., šių bendrovių turtas yra atskiras, tai yra visiškai savarankiški, siekiantys pelno juridiniai asmenys, todėl UAB „Turtas“ nėra atsakinga ir neprivalo vykdyti nenaudingas sutartis su bendrovėmis, kurios nemoka nuomos mokesčio už turtą.

16.       Teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, kad dalies bendrovės darbuotojų perėjimas dirbti į UAB „Turtas“ sudaro pagrindą nuspręsti, jog bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Turtas“. Nutraukus degalinės nuomos sutartį, bendrovei neturint daugiau degalinių ir užsiimant išimtinai statybomis, natūralu, kad darbuotojai, kurie nėra statybininkai ir sugeba dirbti žemos kvalifikacijos darbą degalinėje, tapo nereikalingi, todėl buvo atleisti, o tokiame mažame mieste kaip Kelmė, dalis jų liko dirbti toje pačioje degalinėje.

17.       Teismas nurodė, kad         pareiškėja tapo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d., todėl laikytina, kad P. R. pardavė nemokios bendrovės akcijas, tačiau tai nereiškia, kad akcijų perleidimas buvo neteisėtas. Pats neturėdamas pareigos tęsti nemokios bendrovės veiklos, suinteresuotas asmuo P. R. negali būti pripažintas atsakingu už tai, jog šios veiklos netęsė naujasis akcijų savininkas. Draudimas perleisti nemokios bendrovės akcijas įstatyme neįtvirtintas, todėl vien teismo nustatyta aplinkybė, kad akcijų perleidimo sandorio sudarymo metu bendrovė buvo nemoki ir veiklos nevykdė, pats savaime nelemia suinteresuoto asmens P. R. veiksmų neteisėtumo, juolab tyčinio bankroto. Nagrinėjamu atveju akcijų pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta notarine tvarka, abi sutarties šalys teigia, kad sutartį sudarė laisva valia, sutartis nėra nuginčyta, naujoji akcijų savininkė nurodo, kad ketino vykdyti veiklą, tačiau dėl karo Ukrainoje jai nepavyko, nes ji Ukrainos pilietė ir norėjo įmonėje darbinti ukrainiečius, o be to pabrango dėl karo statybinės medžiagos.

18.       Teismas nurodė, kad nėra pagrindo bendrovės veiksmus vertinti kaip siekį išvengti mokėjimo ADB ,,Gjensidige“. Iš bylos medžiagos matyti, kad ADB ,,Gjensidige“ ieškinį pateikė 2014 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 3 d. sprendimu ADB „Gjensidige“ ieškinį atmetė. Teismo sprendimas, kuriuo ADB „Gjensidige“ priteistos sumos iš pareiškėjos, priimtas tik 2023 m. spalio 9 d. ir pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-102-467/2024. Vėliau šie sprendimai buvo panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir šiuo metu byla nagrinėjama iš naujo. Taigi, ADB ,,Gjensidige“ ieškinys buvo patenkintas po daugiau kaip metų po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl sudarant sutartį sutarties šalys negalėjo įvertinti šios aplinkybės.

19.       Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad nemokumo administratorė neįrodė tyčinio bendrovės bankroto požymių. Nenustačius tyčinio bankroto požymių, nėra pagrindo nustatinėti ir atsakingą už tyčinį bankrotą asmenį.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

20.       Pareiškėja LUAB „Agromena lt“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-978-880/2025 ir priimti naują procesinį sprendimą – pripažinti LUAB „Agromena“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį LUAB „Agromena“ bankrotą yra P. R.; iš suinteresuoto asmens P. R. pareiškėjos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bendrovės tyčinio bankroto, turėjo pareigą įvertinti, ar nemokios bendrovės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti jos turtinės padėties. Vis dėlto, nepaisydamas to, teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais kitose civilinėse bylose (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-186-856/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-558-933/2023) jau nustatytas aplinkybes. Pirma, įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais iš esmės konstatuota, jog laikotarpiu, kuomet vyko teisminis procesas (pagal UAB „Trotas“ ieškinį dėl skolos priteisimo) ir įsiteisėjo teismo sprendimas, t. y. iki 2022 m. birželio 30 d., buvo atliekami veiksmai (sandoriais perleistas nekilnojamas turtas, visa veikla perkelta į UAB „Turtas“), kuriais buvo tyčia bloginama bendrovės turtinė padėtis, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi (suinteresuotu asmeniu UAB „Trotas“). Kadangi teismai konstatavo, kad bendrovė tapo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d., todėl didžioji dalis nurodytų veiksmų, kuriais tyčia buvo bloginama bendrovės turtinė padėtis, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi (suinteresuotu asmeniu UAB „Trotas“), buvo atlikti bendrovei jau esant nemokiai. Antra, skundžiama nutartimi buvo ignoruojami kasacinio teismo praktikoje pateikiami išaiškinimai dėl to, kad tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis (nekilnojamojo turto perleidimas susijusiems asmenims, veiklos ir turto perkėlimas, akcijų pardavimas), ir kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiais sprendimais, ir nesant tam pagrindo buvo vertinama, ar įsiteisėjusiais sprendimais nustatyti atlikti veiksmai nulėmė bendrovės nemokumą.

20.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad įsiteisėję procesiniai sprendimai neturi prejudicinės reikšmės ir jų įrodomoji reikšmė faktų konstatavimui vertintina kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad bendrovė neįrodė, jog degalinės veikla ir turtas buvo perkelti į UAB „Turtas“, iš esmės kvestionavo įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais jau nustatytas aplinkybes dėl bendrovės veiklos perkėlimo į UAB „Turtas“, t. y. pirmosios instancijos teismas ignoravo jau nustatytas aplinkybes, susijusias su tyčiniu bendrovės padėties bloginimu, kuriuo buvo pažeistos kreditoriaus UAB „Trotas“ teisės, ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

20.3.                      Teismas vertino atskirus, pavienius veiksmus, rodančius tyčinio bankroto požymius, tačiau neatsižvelgė į visų aplinkybių, susijusių su jau nemokios bendrovės veikla, visumą. Taip pat nepasisakė dėl visų, teisingam bylos išnagrinėjimui teisinę reikšmę turinčių argumentų, bei pateiktų juos pagrindžiančių įrodymų visumą. Teismas vertino tik tai, ar konkretus veiksmas – sudaryti teismine tvarka nuginčyti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai bei bendrovės veiklos, susijusios su prekyba degalais, perkėlimas į UAB „Turtas“ – galėjo lemti bendrovės nemokumą, nors nagrinėjamu atveju, nustačius, kad bendrovė buvo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d., šių aplinkybių net nereikėjo nustatinėti.

20.4.                      Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-186-856/2023 buvo ne tik konstatuota, kad visa bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Turtas“, bet ir tai, kad sandoriais buvo perleistas visas bendrovei nuosavybės teise priklausęs nekilnojamas turtas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi UAB „Trotas“. Teismas, spręsdamas dėl to, ar turto perleidimas nuginčytų nekilnojamojo turto sandorių pagrindu nulėmė bendrovės nemokumą, pažymėjo, kad iš sprendimo matyti, kad visas turtas buvo grąžintas bendrovei, tačiau neatsižvelgė į tai, kad turtas buvo grąžintas tik po to, kai kreditorius, kurio teises toks perleidimas pažeidė, teismine tvarka nuginčijo šiuos sandorius. Šio aplinkybės patvirtina bendrovės valdymo organų nesąžiningumą. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nepaisant nekilnojamojo turto grąžinimo, nebuvo atsiskaityta ne tik su kreditoriumi UAB „Trotas“, bet ir su kitais kreditoriais – UAB „Turtas“, AB „Kelmės agrochemija“ ir P. R. Pastaroji aplinkybė papildomai patvirtina, kad dėl nemokios bendrovės nekilnojamojo turto sandorių sudarymo iš esmės buvo pažeistos kreditorių teisės. Be to, pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl sudarytų nekilnojamojo turto perleidimo sandorių vienam iš bendrovės kreditorių buvo sutrukdyta patenkinti finansinį reikalavimą, t. y. iš esmės pats teismas nustatė, kad buvo atliekami veiksmai, kuriais tyčia buvo bloginama bendrovės turtinė padėtis, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, tačiau dėl neaiškių priežasčių teismas šių aplinkybių nevertino, kaip vieno iš tyčinio bankroto požymių.

20.5.                      Teismas, spręsdamas, ar degalinės veikla ir turtas iš bendrovės buvo perkelta į UAB „Turtas“, neatsižvelgė į tai, kad buvo ne tik nutraukta tarp bendrovės ir UAB „Turtas“ sudaryta degalinės nuomos sutartis, bet UAB „Turtas“ pati pradėjo verstis degalų prekybos veikla, nors jai tokia veikla nebuvo būdinga. Teismas, nurodydamas, kad realiai tai padaryti nepavyko, ignoravo aplinkybę, jog dalis teisių ir pareigų buvo perduota pasirašant teisių ir įsipareigojimų perdavimo sutartis. Taip pat neatsižvelgė į tai, jog tokie bandymai nepavyko, nes dalis degalų pirkėjų – AB „Kelių priežiūra“, Aplinkos apsaugos departamentas ir AB „Lietuvos paštas“ – atsisakė sudaryti teisių ir įsipareigojimų perdavimo sutartis, o ne nuo bendrovės ar UAB „Turtas“ nepriklausančių veiksmų, t. y. teismas ignoravo aplinkybes, kad, jeigu minėtos įmonės būtų sutikusios, bendrovės teisės ir pareigos, susijusios su degalinės veikla, būtų perkeltos UAB „Turtas“. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai nusprendė, kad bendrovė neįrodė, kokią pajamų dalį sudarė pajamos iš degalų pardavimo. Priešingai nei nurodė teismas, bendrovė į bylą pateikė aiškius ir konkrečius įrodymus, iš kurių matyti, jog pajamos iš degalinės veiklos sudarė žymią visų bendrovės gaunamų pajamų dalį. Spręsdamas dėl degalinės veiklos ir turto iš bendrovės perkėlimo į UAB „Turtas“, teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, jog UAB „Turtas“ pajamos po to, kai ši įmonė pradėjo verstis degalų prekybos veikla, per kelis metus ženkliai išaugo (2020 metais buvo 410 582 Eur, 2021 metais – 607 350 Eur, o 2022 metais – 1 867 211 Eur, 2023 metais – 3 649 208 Eur).

20.6.                      Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl į bylą pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad į UAB „Turtas“ buvo perkelta ne tik bendrovės vykdyta degalinės veikla, bet ir jos vykdyta statybos veikla pagal viešųjų pirkimų sutartis. Be to, pateikti įrodymai patvirtina, kad bendrovės veikla buvo perkelta ne tik į UAB „Turtas“, bet ir į UAB „Pakėvio dvaras“.

21.       Suinteresuotas asmuo UAB „Trotas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: pripažinti LUAB „Agromena lt“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad asmuo, kuriuo veiksmai sukėlė tyčinį LUAB „Agromena lt“ bankrotą, yra P. R. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla, visumą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas šioje byloje įrodinėtus tyčinio bankroto požymius – bendrovės turto, veiklos, darbuotojų perkėlimą, taip pat bendrovės akcijų pirkimą–pardavimą – vertino kaip pavienius įvykius, visiškai jų nesusiedamas ir tuo labiau nei kiek nevertindamas šių įvykių datų.

21.2.                      Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nemokumo administratorė neįrodė, kad būtent nekilnojamojo turto pardavimas nulėmė bendrovės nemokumą, tačiau nei nemokumo administratorė, nei suinteresuotas asmuo UAB „Trotas“ nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, kad bendrovės bankrotas tyčiniu turi būti pripažintas tik dėl kurio nors pavienio tyčinio bankroto požymio egzistavimo. Priešingai, nagrinėjamoje byloje buvo akcentuojama, kad bendrovės bankrotas yra tyčinis dėl to, kad tai patvirtina visuma faktinių aplinkybių – ir viso nekilnojamojo turto perleidimas, ir veiklos bei darbuotojų perkėlimas, ir akcijų pirkimo–pardavimo sandoris, ir šių įvykių chronologinė seka. Tai, kad bendrovė tik po 2021 m. liepos 2 d. pradėjo perkelti savo turtą, veiklą, darbuotojus į kitas susijusias įmones (UAB „Turtas“, UAB „Pakėvio dvaras“), taip pat, tai, jog P. R. 2022 m. rugpjūčio 9 d. pardavė visas bendrovės akcijas, nėra atsitiktinumas. Priešingai, visa tai yra sąmoningas P. R. sumanymas su bendrove pasielgti taip, kad suinteresuotas asmuo UAB „Trotas“ nesugebėtų patenkinti savo turtinio reikalavimo, patvirtinto Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-154-569/2021. Aplinkybė, kad su bendrove susiję įvykiai įvyko po 2021 m. liepos 2 d. nėra atsitiktiniai, o sąmoningi, visų pirma pagrindžia šių įvykių gausa. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visų šių faktinių aplinkybių sąsajumo nevertino. Nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai, veiklos perkėlimo aplinkybės, akcijų pirkimas–pardavimas buvo įvertinti tik kaip faktai, tarsi laiko prasme turėję labai didelį atotrūkį. Vis dėlto, nuo 1990 metų veikianti bendrovė, kurios apyvarta siekė 3–4 mln. Eur, veikusi pelningai, turėjusi 60–70 darbuotojų, laimėjusi milijoninės vertės viešuosius pirkimus, visada valdyta vieno ir to paties asmens – P. R., iš esmės per metus laiko nuo 2021 m. liepos 2 d. tapo tokia, kuri neturi nei turto, nei vykdomos veiklos, nei jai įprastos vadovybės.

21.3.                      Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja neįrodė, jog nekilnojamojo turto pardavimas nulėmė bendrovės nemokumą, tačiau net jeigu viso bendrovės turėto nekilnojamojo turto (14 vnt., kurio rinkos vertė šiai dienai nustatyta 260 800 Eur) perleidimas ir nelėmė bendrovės nemokumo, tai nereiškia, kad jos padėtis tokiu būdu nebuvo esmingai bloginama. Skundžiama nutartimi nustatyta, kad bendrovė tapo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau dalis nekilnojamojo turto perleidimo sandorių sudaryta po šios datos: su UAB „Pakėvio dvaras“ sudaryta 2022 m birželio 9 d. mainų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); su UAB „Turtas“ sudaryta 2022 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, bendrovei jau esant nemokiai, jai esant atstovaujamai suinteresuoto asmens P. R., sudaryti sandoriai, kuriais perleistas tokios apimties turtas, kuris vertas 105 600 Eur.

21.4.                      Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis, yra akivaizdu, kad nekilnojamojo turto perleidimo sandoriais bendrovės turtinė padėtis buvo esmingai pabloginta. Aplinkybė, kad šie sandoriai galėjo nenulemti bendrovės nemokumo, teisinės reikšmės iš esmės neturi, nes tyčinio bankroto požymis yra ir tada, kai esmingai pabloginama net ir jau nemokios įmonės padėtis. Tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu visas turtas buvo grąžintas bendrovei, niekaip nepaneigia suinteresuoto asmens P. R. sąmoningo sumanymo esmingai bloginti bendrovės turtinę padėtį.

21.5.                      Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, vertindamas bendrovės veiklos ir darbuotojų perkėlimo į UAB „Turtas“ klausimą, nurodė, kad bendrovei nemokant už degalinės nuomą UAB „Turtas“ nusprendė nebenuomoti pareiškėjai degalinės, tačiau, priešingai nei teigia teismas, UAB „Turtas“ pati nenusprendė nenuomoti bendrovei degalinės patalpų. Į nagrinėjamą bylą suinteresuotas asmuo P. R. pateikė 2022 m. kovo 30 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, iš kurio turinio matyti, jog nuomos sutartį dėl degalinės patalpų buvo susitarta nutraukti, o tokį susitarimą sudarė UAB „Turtas“ ir bendrovės vadovai. Taigi, degalinės patalpų nuomos sutartis nebuvo nutraukta vienašališkai UAB „Turtas“. Jokia bylos medžiaga nepatvirtina, kad UAB „Turtas“ šią sutartį nutraukė vienašališkai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad susitarimas dėl sutarties nutraukimo sudarytas 2022 m. kovo 30 d., tuo tarpu teismo įsakymas dėl skolos priteisimo priimtas tik 2023 m. sausio 31 d. Tai leidžia abejoti tuo, ar neatsiskaitymas už patalpų nuomą galėjo būti paskata nutraukti nuomos sutartį, kadangi jeigu jau neatsiskaitymas būtų buvęs toks reikšmingas, tai nelogiška, kad dėl skolos priteisimo į teismą nebuvo kreipiamasi nuo 2022 m. kovo mėnesio iki kitų metų.

21.6.                      Suinteresuoto asmens P. R. vadovavimas bendrovei, kai jos esminė nuomos sutartis nutraukiama paties bendrovei vadovo sutikimu be jokių jo pretenzijų, nesant visiškai jokio aiškaus pagrindo nuomos sutarties nutraukimui, o vėliau viešojo pirkimo sutarčių bandymas perkelti į kitą susijusią įmonę (UAB „Turtas“), neabejotinai atspindi esminį bendrovei turtinės padėties bloginimą, kuris pasireiškė bendrovei veiklos tęstinumo neužtikrinimu. Bendrovė 2022 m. kovo 30 d. buvo nemoki, todėl P. R. turėjo pareigą imtis visų įmanomų veiksmų, kad užtikrintų bendrovės kreditorių galimybę patenkinti savo reikalavimus iš bendrovei turto. 2022 m. kovo 30 d. dvišalis susitarimas ir vėlesnis viešųjų pirkimo sutarčių perkėlimas į UAB „Turtas“ pažeidė suinteresuoto asmens UAB „Trotas“, kaip bendrovės kreditoriaus, interesus. Atitinkamai laikytina, kad suinteresuotas asmuo P. R. pažeidė jam tuomet galiojusias fiduciarines pareigas.

21.7.                      Aplinkybė, kad iš bendrovės į UAB „Turtas“ pavyko perkelti tik dalį bendrovės vykdytų viešojo pirkimo sutarčių objektyviai negali būti vertinama suinteresuoto asmens P. R. naudai, kadangi ši aplinkybė susiklostė nepriklausomai nuo jo valios. Kitaip tariant, tik pačios perkančiosios organizacijos priėmė savarankiškus sprendimus neturėtų pirkimo teisinių santykių su UAB „Turtas“, kadangi tam neįžvelgė teisinio pagrindo – tą nurodė tiek AB „Kelių priežiūra“, tiek Aplinkos apsaugos departamentas ir kt. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo P. R. iš savo pusės buvo padaręs viską, kad inicijuotų tokių sutarčių vykdymo perkėlimą į UAB „Turtas“. Taigi, jis bandė esmingai bloginti bendrovės turtinę padėtį. Tai, kad jam toks planas nepasisekė, nereiškia, kad bendrovės padėtis nebuvo esmingai pabloginta. Nepasisekimas perkelti tam tikrų viešojo pirkimo sutarčių vykdymo į UAB „Turtas“ negali ir neturi būti vertinamas suinteresuoto asmens P. R. naudai. Nors UAB „Turtas“ ir nevykdo dalies bendrovės sudarytų viešojo pirkimo sutarčių, tačiau jų nebevykdo ir pati bendrovė.

21.8.                      Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad dalies pareiškėjos darbuotojų perėjimas dirbti į UAB „Turtas“ nesudaro pagrindo nuspręsti, kad veikla buvo perkelta į UAB „Turtas“. Degalinės patalpų (įrangos) nuomos sutartis nebuvo nutraukta išimtinai UAB „Turtas“ iniciatyva. Tai buvo dvišalis bendrovės ir UAB „Turtas“ susitarimas, kuris neturi jokių požymių, kad atitinkamą nuomos sutartį buvo reikalinga nutraukti dėl kokių nors priežasčių. Taigi, tiek degalinės veiklos, tiek darbuotojų perkėlimas buvo sąmoningas suinteresuoto asmens P. R. sprendimas, kuriuo buvo pažeistos jo atžvilgiu tuomet galiojusios ir bendrovės kreditorių interesus ginančios fiduciarinės pareigos.

21.9.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad bendrovės veikla buvo perkelta ne tik į UAB „Turtas“, bet ir į UAB „Pakėvio dvaras“. Tokias aplinkybes byloje įrodinėjo tiek bendrovė, tiek suinteresuotas asmuo UAB „Trotas“. UAB „Trotas“ pateikė duomenis, kad UAB „Pakėvio dvaras“ nuo Šiaulių apygardos teismo sprendimo priėmimo 2021 m. liepos 2 d. pradėjo vykdyti iki tol šiai bendrovei visiškai nebūdingus viešuosius pirkimus (kelių priežiūros ir kitokie statybos pobūdžio darbai), kurių vertė viršija net 100 000 Eur. Vis tik, priimant nagrinėjamoje byloje skundžiamą nutartį, šie įrodymai išvis teismo neaptarti, dėl to UAB „Trotas“ teismo šioje dalyje liko visiškai neišklausytas, suinteresuotam asmeniui UAB „Trotas“ šioje dalyje panaikinta galimybė apeliuoti (teikti atskirąjį skundą), kadangi dėl reikšmingų argumentų teismas nepateikė visiškai jokių motyvų. Šiuo atveju buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio 1 dalis, kadangi dėl dalies esminių suinteresuoto asmens UAB „Trotas“ argumentų ir motyvų pirmosios instancijos teismas nepasisakė, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad skundžiama nutartis šioje dalyje yra be motyvų.

21.10.                      Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nevertino dalies suinteresuoto asmens UAB „Trotas“ argumentų dėl akcijų pirkimo–pardavimo sandorio ir dėl jų visai nepasisakė. Tokiu būdu buvo pažeista CPK 263 straipsnio 1 dalis ir suinteresuoto asmens UAB „Trotas“ teisė į apeliaciją. Bendrovės 2022 m. rugpjūčio 8 d. balanso duomenimis bendrovė tai dienai turėjo pagamintos produkcijos už 849 142 Eur. Šis turtas neva perduotas I. N., tačiau neaišku, kur ir kaip šis turtas perduotas I. N.. I. N. yra Ukrainos pilietė, reziduojanti Ukrainoje. Ji pati nurodė, kad bendrovė veiklos nevykdė, todėl neaišku, kur dingo kelios dešimtys tūkstančių tonų biraus bendrovės turto (smėlio, žvyro, akmenų ir t. t.).

21.11.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad pasikeitusi bendrovės turtinė padėtis rodo, kad I. N. tęsė įmonės veiklą, o vėliau kreipėsi dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Bendrovės veiklos tęsimas atsižvelgiant į tai, jog keitėsi jos turto struktūra, tėra prielaida. Bendrovės balanso duomenys galėjo keistis ir dėl kitų priežasčių nei bendrovės veiklos vykdymas. Bendrovės veiklos vykdymas kaip tik yra neįtikėtinas, kadangi bendrovė neturėjo jokių darbuotojų, taip pat jokio inventoriaus ar leidimų veiklos vykdymui.

21.12.                      Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad byloje nėra pagrindo spręsti, kad bendrovė siekė išvengti mokėjimo ADB ,,Gjensidige“, tačiau akcijų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymas tikslu išvengti atsiskaitymo su UAB „Trotas“ dėl visiškai neaiškių priežasčių, pirmosios instancijos teismo išvis nevertintas. Šiaulių apygardos teismas daugiau nei 225 000 Eur skolą UAB „Trotas“ naudai iš bendrovės priteisė 2021 m. liepos 2 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2022 m. birželio 30 d. Tuo tarpu akcijų pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2022 m. rugpjūčio 9 d., skelbimas dėl bendrovės pardavimo patalpintas 2022 m. rugpjūčio 2 d. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad „ADB ,,Gjensidige“ ieškinys buvo patenkintas po daugiau kaip metų po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl sudarant sutartį sutarties šalys negalėjo įvertinti šios aplinkybės. Tuo tarpu UAB „Trotas“ atveju akcijų pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta kaip tik po Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimo įsiteisėjimo. Vadinasi, šios sutarties šalys, ar bent jau vien P. R., galėjo vertinti, kad tokia sutartimi bent formaliai bus sudaromos sąlygos apriboti jo atsakomybę.

22.       Atsiliepimu į pareiškėjos LUAB „Agromena lt“ ir UAB „Trotas“ atskiruosius skundus suinteresuoti asmenys UAB „Turtas“, AB „Kelmės agrochemija“, UAB „Pakėvio dvaras“ ir P. R. prašo: pareiškėjos LUAB „Agromena lt“ ir suinteresuoto asmens UAB „Trotas“ atskiruosius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-978-880/2025 palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Nors bendrovės atskirajame skunde nurodyta, kad nagrinėdamas klausimą dėl tyčinio bankroto, teismas turėjo pareigą vertinti, ar nemokios bendrovės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį, o ne vertinti, ar įsiteisėjusiais sprendimais nustatyti veiksmai nulėmė bendrovės nemokumą, tačiau tokie bendrovės argumentai yra nepagrįsti. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje vertino tiek aplinkybes, ar nurodyti veiksmai nulėmė bendrovės nemokumų, tiek tai, ar jau bendrovei esant nemokiai buvo atlikti veiksmai tyčia bloginant nemokios bendrovės turtinę padėtį.

22.2.                      Bendrovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę byloje. Bendrovės cituojamoje byloje dėl turto sandorių pripažinimo negaliojančiais nedalyvavo nei P. R., nei I. N.. Be to, bendrovės nemokumo klausimai, veiklos perkėlimo klausimai (reikalavimo teisių perėmimo klausimai) nebuvo minėtos civilinės bylos dalykas, todėl nurodytos aplinkybės dėl bendrovės veiklos perkėlimo, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties fiktyvumo negali būti laikomi prejudiciniais faktais byloje. Be kita ko, minėtas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, taip pat internetinėse svetainėse pateikiamais duomenimis dėl darbuotojų, kurie negali būt laikoma oficialiu ir objektyviu rašytiniu įrodymu. Dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu nustatytų aplinkybių reikšmės bendrovės bankroto byloje jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-132-798/2024 konstatavo, kad bendrovės akcijų perleidimas I. N. nebuvo Šiaulių apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-186-856/2023 nagrinėjimo dalykas ir pagrindas, o Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu bendrovės akcijų perleidimo sandoris nėra pripažintas negaliojančiu. Taigi, Šiaulių apygardos teismo sprendime minimomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais šioje byloje nebuvo pagrindo remtis.

22.3.                      Bendrovė atskirajame skunde deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių visumos, o vertino tik tai, ar konkretus veiksmas – sudaryti teismine tvarka nuginčyti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai bei pareiškėjos veiklos, susijusios su prekyba degalais, perkėlimas į UAB „Turtas“ – galėjo lemti pareiškėjos nemokumą. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas įvertino, ar dėl sandorių bendrovė tapo nemoki. Antra, nėra pagrindo vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais. Trečia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad pareiškėja neįrodė, jog būtent nekilnojamojo turto pardavimas nulėmė bendrovės nemokumą. 

22.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog minėtas turtas buvo parduotas už rinkos kainą, t. y. šiais sandoriais nebuvo siekiama sumažint bendrovės turto masę. Teismas nenustatė, kad turto perleidimo sandoriais tyčia buvo bloginama pareiškėjos turtinė padėtis, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nes nebuvo siekio sumažinti pareiškėjos turto masės. Turtas buvo parduotas dėl apyvartinių lėšų trūkumo.

22.5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįrodė, jog degalinės veikla ir turtas iš pareiškėjos buvo perkalta į UAB „Turtas“. Pagrindinė aplinkybė, patvirtinantis pareiškėjos teiginių dėl tariamo veiklos perkėlimo nepagrįstumą, yra tai, kad degalinė, kaip nekilnojamasis turtas, taip pat visa degalinės įranga, priklausė UAB „Turtas“ nuo pat jos įsteigimo. Pareiškėja veiklą vykdė UAB „Turtas“ priklausančioje degalinėje, kurią ji naudojo pagal nuomos sutartį nuo 2014 m. sausio 2 d., o tai, kad UAB „Turtas“ nusprendė nenuomoti pareiškėjai degalinės ir jos įrangos, neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjos veikla buvo perkelta į UAB „Turtas“. Aplinkybė, kad UAB „Turtas“ jai priklausančią degalinę naudojo pagal paskirtį, niekaip nepatvirtina veiklos ir turto perkėlimo, nes UAB „Turtas“ nuo pat jos įsteigimo priklausė degalinė. UAB „Turtas“, kaip šio turto savininkė, turėjo ir turi visas savininko teises degalinę naudoti, valdyti ir ja disponuoti savo nuožiūra. Draudimas savininkui naudoti jam priklausantį turtą pagal paskirtį teisės aktų nustatyta tvarka nėra nustatytas nei įstatymu, nei prisiimtas UAB „Turtas“ sudarytu susitarimu.

22.6.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad dalies pareiškėjos darbuotojų perėjimas dirbti į UAB „Turtas“ nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjos veikla buvo perkelta į UAB „Turtas“. Pareiškėjos turtas ir veikla nebuvo perkelta į UAB „Turtas“, nes pastaroji buvo degalinės savininkė. Nutraukus degalinės nuomos sutartį, natūralu, kad darbuotojai, kurie dirbo degalinėje, tęsti darbo bendrovėje negalėjo. Dalis darbuotojų įsidarbino UAB „Turtas“, kur galėjo dirbti jiems žinomą darbą degalinėje.

22.7.                      Aplinkybė, kad UAB „Turtas“ nuosavybės teise valdydama degalinę, sudarė sutartis su Kelmės rajone veikiančiais subjektais, niekaip nepatvirtina veiklos perkėlimo. UAB „Turtas“ neperėmė bendrovės turto degalinės veiklai vykdyti, UAB „Turtas“ neperėmė bendrovės veiklos. Be to, byloje nėra jokių duomenų ir pareiškėja tokių nenurodė, kad bent kokie nors finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis, susiję su buvusia degalinės veikla, liko pas pareiškėją, o turtas būtų perkeltas UAB „Turtas“. Atskirajame skunde pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėja neįrodė, kokią pajamų dalį sudarė pajamos iš degalų pardavimo. Pareiškėjos nurodyti dokumentai niekaip nepatvirtina pareiškėjos vykdytos veiklos, susijusios su degalinės veikla, pelningumo, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad UAB „Turtas“ dalyvavo viešuosiuose pirkimuose ir juos laimėjo, niekaip nepatvirtina pareiškėjos nurodyto tariamo statybos veiklos perkėlimo į UAB „Turtas“.

22.8.                      Nepagrįsti UAB „Trotas“ atskirojo skundo teiginiai, kad nekilnojamojo turto perleidimo sandoriais pareiškėjos turtinė padėtis buvo esmingai pabloginta. Priešingai, byloje nėra ginčo, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas už rinkos kainą, t. y. nebuvo siekiama sumažinti turto masę. Turto perleidimo sandoriai nebuvo pabloginta pareiškėjos turtinė padėtis, o tuo labiau – esmingai. UAB „Trotas“ prielaidos dėl tariamo nesąžiningumo sudarant minėtus sandorius nėra pagrįstos įrodymais. Tuo tarpu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai šioje byloje. Pareiškėjai trūkstant apyvartinių lėšų, pareiškėja buvo priversta parduoti dalį savo turto, kuris veikloje nebuvo naudojamas ir pajamų negenaravo. Tai yra, nekilnojamojo turto pardavimo už rinkos kainą pareiškėjos veikla ir pareiškėjos turtinė padėtis nebuvo pabloginta, o grąžinus turtą pareiškėjai, jos padėtis pagerėjo.

22.9.                      UAB „Trotas“ argumentai, kad pareiškėja pati nusprendė nesinuomoti degalinės, yra atmestini ir jais negali būti grindžiamas atskirasis skundas, nes tokios aplinkybės nebuvo nagrinėtos byloje ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. UAB „Trotas“ klaidingai teigia, kad Utenos apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. įsakymas, priimtas civilinėje byloje Nr. eL2-1389-664/2023 šiai dienai yra panaikintas dėl proceso atnaujinimo, todėl aplinkybė, ar pareiškėja yra skolinga UAB „Trotas“ nėra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Priešingai nei teigia UAB „Trotas“, Utenos apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. teismo įsakymas nėra panaikintas. Net ir atnaujinus procesą byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, tai niekaip nepaneigia pareiškėjos skolos egzistavimo fakto. Ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja buvo skolinga už degalinės nuomą byloje nebuvo.

22.10.                      Atmestini UAB „Trotas“ atskirojo skundo argumentai dėl tariamo pareiškėjos vadovo fudiciarinių pareigų nevykdymo degalinės nuomos sutarties nutraukimo kontekste. Tokie atskirajame skunde dėstomi argumentai nebuvo nurodyti bylos nagrinėjimo metu, todėl tokiais argumentais negali būti grindžiamas ir atskirasis skundas.

22.11.                      UAB „Trotas“ atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl jos nurodytų aplinkybių apie skelbimą portale alio.lt. Teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvienos proceso dalyvio nurodytos aplinkybės, tuo labiau, kuri nėra reikšminga. Apie akcijų pardavimą buvo paskelbta ne tik UAB „Trotas“ portale. Bylos nagrinėjimo metu nurodyta, kad pačiam P. R. nėra žinoma, kokiu konkrečiu būdu I. N. sužinojo apie akcijų pardavimą.

22.12.                      UAB „Trotas“ prielaidos dėl tariamo atsakomybės vengimo nėra patvirtintos jokiais įrodymais. Prieš sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį akcijų pirkėjai buvo žinoma, kad bendrovė dirba nuostolingai. Nepaisant to, pirkėja nusprendė bendrovės akcijas pirkti, ketino investuoti į bendrovę ir įdarbinti savo tautiečius. UAB „Trotas“ prielaidas dėl siekimo išvengti dokumentų, turto perdavimo paneigia perdavimo–priėmimo aktai, kuriais I. N. buvo perduota bendrovės dokumentacija, turtas. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta teisėtai, ji nėra fiktyvi bei atspindi šalių valią parduoti ir nupirkti bendrovės akcijas.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

25.       Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos, atstovaujamos nemokumo administratorės, prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, taip pat nustatyti, kad suinteresuotas asmuo P. R. yra asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą.

Dėl LUAB „Agromena lt“ nemokumo momento

26.       Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp bendrovės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022, 32 punktas; 2024 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-192-933/2024, 87 punktas).

27.       Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad bendrovė buvo nemoki 2021 m. gruodžio 31 d., savo argumentus iš esmės siejo su Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-132-798/2024 konstatuotais faktais, jog 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimai neviršijo jos turto vertės, tačiau tuo momentu pareiškėja nebegalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių.

28.       Apeliantės atskiraisiais skundais nekvestionavo minėtos pirmosios instancijos teismo išvados ir neįrodinėjo, kad teismas neteisingai nustatė bendrovės nemokumo momentą. Apeliantėms nepateikus įrodymų ir (arba) argumentų, leidžiančių kitaip įvertinti bendrovės nemokumo momentą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jį vertinti kitaip, nei jis buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo.

Dėl tyčinio bankroto požymių

29.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

30.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: i) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; ii) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; iii) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; iv) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; v) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

31.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas).

32.       Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

33.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019). Tyčinis bankrotas siejamas tik su sąmoningu blogu įmonės valdymu, kuris nulėmė įmonės bankrotą. Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1517-407/2020).

34.       Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų bendrovės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios bendrovės veiklą ir išvengti bankroto. Siekiant įgyvendinti pagrindinį bankroto proceso tikslą – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, tyčinio bankroto instituto taikymas įmonės vadovą pripažinus atsakingu už tyčinį bankrotą, yra ultima ratio (paskutinė priemonė), taikoma išnaudojus kitus kreditorių teisių bei interesų gynimo būdus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-450/2022; 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-934/2023, 33 punktas).

35.       Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratorės, turėjo įrodyti konkrečių tyčinio bankroto požymių egzistavimą ir šių požymių priežastinį ryšį su kilusiu bendrovės nemokumu arba šių požymių priežastinį ryšį su nemokios bendrovės padėties esminiu pablogėjimu.

36.       Pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratorės, įrodinėdama JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, iš esmės rėmėsi šiomis aplinkybių grupėmis: i) bendrovės akcijos buvo parduotos fiktyviai, toliau neketinant tęsti veiklos; ii) bendrovė perleido dalį jai priklausiusio turto suinteresuotiems asmenims UAB „Turtas“ ir UAB „Pakėvio dvaras”; iii) bendrovė perkėlė savo veiklą ir darbuotojus į UAB „Turtas“. Taigi, prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu buvo grindžiamas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytais požymiais. 

37.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratorės, tiek suinteresuotas asmuo UAB „Trotas“ pateikė atskiruosius skundus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į esminius apeliančių atskirųjų skundų argumentus, juos aptaria ir vertina toliau.

Dėl įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų privalomumo ir juose nustatytų aplinkybių prejudicinės galios

38.       Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-186-856/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-558-933/2023), kuriais panaikinti bendrovės ir suinteresuotų asmenų UAB „Turtas“, UAB „Pakėvio dvaras“ sudaryti sandoriai dėl nekilnojamojo turto perleidimo ir konstatuoti bendrovės vadovo neteisėti veiksmai juos sudarant.

39.       Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad: priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau konstatuotus faktus, kad iki 2022 m. birželio 30 d. buvo atliekami veiksmai (sandoriais perleistas nekilnojamas turtas, visa veikla perkelta į UAB „Turtas“), kuriais tyčia buvo bloginama pareiškėjos turtinė padėtis, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi (suinteresuotu asmeniu UAB „Trotas“); teismas nepagrįstai nusprendė, kad įsiteisėję sprendimai neturi prejudicinės reikšmės ir jų įrodomoji reikšmė faktų konstatavimui vertintina kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

40.       Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti.

41.       Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas. Kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali būt pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebūti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 31–33 punktai).

42.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-186-856/2023 buvo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento: 2021 m. rugpjūčio 6 d. susitarimas, sudarytas tarp UAB „Pakėvio dvaras“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu – UAB „Agromena lt); 2021 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Pakėvio dvaras“; 2022 m. birželio 9 d. mainų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „Pakėvio dvaras“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2022 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Pakėvio dvaras“; 2022 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Turtas“. Minėtu sprendimu, be kita ko, buvo taikyta restitucija ir UAB „Agromena lt“ grąžinta nuosavybės teisę į 14 vnt. nekilnojamojo turto, nukreipiant į jį UAB „Trotas“ likusį neįvykdytą 225 491,06 Eur reikalavimą, priteistą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimu (4 t., b. l. 31–54). Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-558-933/2023 Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas (4 t., b. l. 61–76).

43.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei jį aiškinančia kasacinio teismo praktika (žr. šios nutarties 40–41 punktus), taip pat įvertinęs tai, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-186-856/2023 įrodinėjimo dalykas buvo sandorių nuginčijimo klausimas (žr. šios nutarties 42 punktą), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtoje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės. Nors minėtoje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje argumentai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo grindžiami, be kita ko, ir tuo, kad bendrovė, tikslu išvengti priverstinio sprendimo įvykdymo, perkėlė savo veiklą ir darbuotojus į UAB „Turtas“, taip pat perleido visą savo nekilnojamąjį turtą UAB „Turtas“ ir UAB „Pakėvio dvaras“, tačiau nurodytoje civilinėje byloje nebuvo vertinama, ar minėti buvusio bendrovės direktoriaus sprendimai (veiksmai) (bendrovės turto perleidimas suinteresuotiems asmenims, bendrovės veiklos bei darbuotojų perkėlimas į UAB „Turtas“, bendrovės akcijų perleidimas) priežastiniu ryšiu susiję su bendrovės nemokumu ar esminiu jau nemokios bendrovės turtinės padėties pabloginimu.

44.       Dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-186-856/2023 nustatytų aplinkybių reikšmės bendrovės nemokumo byloje yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo (ne)teisėtumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-132-798/2024 konstatavo, kad „<...> UAB „Agromena lt“ akcijų perleidimas I. N. nebuvo civilinės bylos Nr. e2-186-856/2023 nagrinėjimo dalykas ir pagrindas (ieškovė nebuvo pareiškusi savarankiško reikalavimo dėl UAB „Agromena lt“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcijų prikimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir I. N. šioje byloje nedalyvavo) bei įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-186-856/2023 UAB „Agromena lt“ akcijų perleidimo sandoris nėra pripažintas negaliojančiu.“ (2 t., b. l. 64–74).

45.       Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-186-856/2023 atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir pateiktomis išvadomis nagrinėjamos bylos kontekste.

Dėl nuostolingų sandorių sudarymo (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas)

46.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar bendrovei jau esant nemokiai, jos vadovas P. R. tyčiniais veiksmais (sudarydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį) dar labiau esmingai pablogino bendrovės turtinę padėtį.

47.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

48.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad imituojant juridinio asmens akcijų perleidimą tam tikrais atvejais gali būti siekiama tikslų, kvalifikuotinų pagal tyčinį bankrotą reglamentuojančias teisės normas (apsunkinti bankroto procedūrų vykdymą, taip siekiant paslėpti juridinio asmens turimą turtą ar kitaip apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į jį, perkelti juridinio asmens veiklą į kitą juridinį asmenį ir pan.), tačiau tyčinio bankroto požymiu negali būti laikomas nemokaus juridinio asmens akcijų perleidimas per se (pats savaime). Todėl, pripažįstant akcijų perleidimo sandorį tyčinio bankroto požymiu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą, turi būti nustatyta ir teismo procesiniame sprendime nurodyta, kokių tyčinio bankroto požymius atitinkančių tikslų šiuo sandoriu konkrečiu atveju buvo siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024). Taigi, pagal minėtą kasacinio teismo praktiką juridinio asmens akcijų perleidimas, lemiantis juridinio asmens dalyvių subjektinės sudėties pasikeitimą, pats savaime nedaro įtakos šio juridinio asmens finansinei padėčiai, todėl, nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, negali būti laikomas nuostolingu ar ekonomiškai nenaudingu juridiniam asmeniui sandoriu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, jeigu nenustatoma, kokių tyčinio bankroto požymius atitinkančių tikslų šiuo sandoriu konkrečiu atveju buvo siekiama.

49.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad internetiniame puslapyje www.alio.lt buvo paskelbtas skelbimas apie virš 30 metų sėkmingai veikiančios įmonės Kelmėje, kurios įstatinis kapitalas 21 142 Eur, pardavimą. Skelbime nurodyta, kad parduodamos bendrovės veiklos sritys – statyba, kuras, naftos produktai, degalinės, naudingosios iškasenos (5 t., b. l. 146). 2022 m. rugpjūčio 9 d. tarp P. R., E. R. ir I. N. sudaryta Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu I. N. nusipirko 730 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 21 142 Eur (5 t., b. l. 148–152). Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Agromena lt“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas pakeistas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. į UAB „Agromena lt“) direktore nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d., o nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. ir akcininke įregistruota I. N. (4 t., b. l. 55–60). Taigi, bendrovės akcijos buvo perleistos naujajai vadovei jau bendrovei esant nemokiai (2021 m. gruodžio 31 d.).

50.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors bendrovės akcijos buvo parduotos bendrovei jau esant nemokiai, tačiau tai nereiškia, kad akcijų perleidimas buvo neteisėtas. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog akcijų perleidimo sandorio sudarymo metu bendrovė buvo nemoki ir veiklos nevykdė, savaime nelemia suinteresuoto asmens P. R. veiksmų neteisėtumo ar tyčinio bankroto.

51.       Suinteresuotas asmuo UAB „Trotas“ atskirajame skunde nurodė, kad: akcijų pirkimas–pardavimas buvo skubotas, sudarytas dėl akių, imituojant, kad P. R. nebėra UAB „Agromena lt“ savininkas; bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tikslu išvengti atsiskaitymo su UAB „Trotas“. Apeliacinės instancijos teismas šiuos suinteresuoto asmens UAB „Trotas“ atskirajame skunde išdėstytus argumentus pripažįsta nepagrįstais.

52.       Pirma, akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo nuginčyta, nebuvo keliamas klausimas dėl jos ar tam tikrų jos sąlygų negaliojimo. Be kita ko, akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro, o tai reiškia, jog pirkėjas buvo realus, jo tapatybę nustatė notaras, sandoris atitiko tiek pardavėjo, tiek pirkėjo valią, už akcijas buvo sutartas atlygis.

53.       Antra, byloje pateikti bendrovės 2022 m. rugpjūčio 8 d. finansiniai duomenys (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita), sudaryti prieš akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, kurį pasirašė ne tik buvęs bendrovės vadovas P. R., tačiau ir susipažinusi naujoji bendrovės vadovė I. N. (6 t., b. l. 39–41), bendrovės finansinių duomenų perdavimo aktai (6 t., b. l. 43–70), taip pat nusidėvėjusio ilgalaikio turto (6 t., b. l. 71), įrengimų ir įrangos (6 t., b. l. 72), pagamintos produkcijos (6 t., b. l. 73) perdavimo aktai patvirtina, kad I. N. prieš sudarydama bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį buvo susipažinusi su bendrovės finansine padėtimi, žinojo apie bendrovės turimą turtą, įsipareigojimus. Be to, I. N. byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad: akcijų pirkimo–pardavimo sutartis atitinka jos tikrąją valią; prieš sudarydama akcijų pirkimo–pardavimo sutartį žinojo, kad bendrovės veikla yra nuostolinga, jai buvo perduoti bendrovės dokumentai ir turtas; bendrovę įsigijo turėdama tikslą ir lūkestį sėkmingai vystyti verslą statybos sektoriuje, įdarbinti ukrainiečius, tačiau dėl užsitęsusio karo Ukrainoje, pabrangusių statybinių medžiagų ir pasikeitusių asmeninių aplinkybių šių planų įgyvendinti nepavyko; bendrovė nemoki tapo ne dėl tyčinių veiksmų, o dėl nesėkmingų aplinkybių, kurios neigiamai paveikė statybos sektorių (7 t., b. l. 164–168). Taigi, nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis atitiko šalių valią, todėl vien deklaratyvūs suinteresuoto asmens UAB „Trotas“ teiginiai negali lemti išvados apie akcijų pirkimo–pardavimo sutarties formalumą. 

54.       Trečia, iš byloje pateiktos 2022 m. rugpjūčio 8 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė, prieš akcijų pardavimą, nors ir būdama nemoki (nustatytas nemokumo momentas – 2021 m. gruodžio 31 d.), laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. turėjo pardavimo pajamų, kurių apimtys siekė 1 852 742 Eur (6 t., b. l. 39–41). Tuo tarpu iš bendrovės 2023 m. spalio 23 d. pelno (nuostolių) ataskaitos turinio matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 23 d. bendrovė turėjo pardavimo pajamų, siekiančių 60 758 Eur (1 t., b. l. 130). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad po akcijų perleidimo sandorio sudarymo bendrovės veiklos apimtys, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, sumažėjo, pati savaime nelemia fakto, kad bendrovės vadovas, pardavęs akcijas, siekė esmingai pabloginti jau nemokios bendrovės finansinę situaciją (CPK 185 straipsnis).

55.       Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2195-430/2023, t. y. jau po akcijų perleidimo sutarties sudarymo, atsisakė iškelti bendrovei nemokumo bylą, konstatavęs, kad: atsakovės finansiniai sunkumai yra tik laikini, labiau tikėtina, kad bendrovė ateityje turės galimybę atsiskaityti su kreditoriumi; byloje nebuvo objektyvių duomenų, kad atsakovė veiklos nevykdė bei įvykęs akcininkų pasikeitimas nesudarė teismui pagrindo nutarti, kad atsakovė neketina veiklos vykdyti (4 t., b. l. 141–144). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-716-467/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartį paliko nepakeistą (4 t., b. l. 145–153). 

56.       Taigi, nenustačius reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad akcijų perleidimo sandoris turėjo esminės reikšmės nemokios bendrovės finansinei padėčiai, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog šiuo sandoriu buvęs bendrovės vadovas siekė dar labiau pabloginti nemokios bendrovės finansinę padėtį. Todėl nėra pagrindo tokį sandorį laikyti nuostolingu ar ekonomiškai nenaudingu juridiniam asmeniui sandoriu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme. 

Dėl veiklos, darbuotojų ir (ar) turto (ne)perkėlimo į kitą juridinį asmenį (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas)

57.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

58.       Iš esmės tapatus tyčinio bankroto požymis buvo įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Sprendžiant dėl nurodyto tyčinio bankroto požymio, nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2018; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018; 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020). 

59.       Byloje kilo ginčas dėl bendrovei priklausiusio turto perleidimo suinteresuotiems asmenims UAB „Turtas“ ir UAB „Pakėvio dvaras“ bei dėl bendrovės veiklos ir darbuotojų perkėlimo į susijusią bendrovę UAB „Turtas“.

60.       Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad: i) pirmosios instancijos teismo išvados, jog darbuotojai liko dirbti toje pačioje degalinėje todėl, kad mažame mieste kaip Kelmė sunku susirasti naują darbą, yra nepagrįstos įrodymais ir nepaneigia, kad jie liko todėl, kad visa degalinės veikla buvo perkelta į UAB „Turtas“ ir jų ankstesnės darbo sąlygos iš esmės nepasikeitė; ii) teismas, pasisakydamas dėl bandymų perkelti bendrovės turėtas teises ir pareigas, susijusias su degalinės veikla, ignoravo aplinkybę, jog dalis teisių ir pareigų buvo perduota pasirašant teisių ir įsipareigojimų perdavimo sutartis; iii) teismas nepagrįstai nusprendė, kad bendrovė neįrodė, kokią pajamų dalį sudarė pajamos iš degalų pardavimo; iv) teismas nevertino ir nepasisakė dėl į bylą pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad į UAB „Turtas“ buvo perkelta ne tik bendrovės vykdyta degalinės veikla, bet bendrovės vykdyta statybos veikla pagal viešųjų pirkimų sutartis.

61.       Suinteresuoto asmens UAB „Trotas“ atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais: i) bendrovei esant nemokiai, P. R. sudaryti sandoriai, kuriais perleistas turtas, esmingai pablogino bendrovės turtinę padėtį; ii) P. R. vadovavimas bendrovei, kai nuomos sutartis nutraukiama vadovo sutikimu nesant aiškaus pagrindo, o vėliau bandymas perkelti viešojo pirkimo sutartis į kitą susijusią bendrovę (UAB „Turtas“), įrodo esminį bendrovės turtinės padėties bloginimą.

62.       Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliančių atskirųjų skundų argumentais nesutinka.

63.       Pirma, nagrinėjamoje byloje pareiškėja, dėstydama argumentus dėl bendrovės turto perleidimo, iš esmės remiasi Šiaulių apygardos teismo 2023 gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-186-856/2023. Minėta, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-186-856/2023 pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bendrovės ir susijusių asmenų UAB „Pakėvio dvaras“ bei UAB „Trotas“ sudarytas nekilnojamojo turto perleidimo sutartis bei taikė restituciją, grąžinant bendrovei nuosavybės teisę į 14 vnt. nekilnojamojo turto, nukreipiant į jį UAB „Trotas“ likusį neįvykdytą 225 491,06 Eur reikalavimą, priteistą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimu. Kaip matyti iš šio sprendimo turinio, bendrovės nekilnojamasis turtas buvo parduodamas ar kitaip perleidžiamas UAB „Turtas“ ir UAB „Pakėvio dvaras“ laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2022 m. liepos 18 d., t. y. tiek iki nemokumo momento (2021 m. gruodžio 31 d.), tiek ir po jo. Tačiau šios aplinkybės savaime nepagrindžia, kad jos esmingai prisidėjo prie bendrovės nemokumo ar nemokios bendrovės situacijos pabloginimo bei bendrovės vadovo sąmoningą siekį pažeisti kreditorių teises ar teisėtus interesus. 

64.       Bendrovės 2022 m. rugpjūčio 8 d. balansas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. patvirtina, kad po nekilnojamojo turto sandorių sudarymo bendrovės turimas turtas (1 166 080 Eur) viršijo mokėtinų sumų ir įsipareigojimų vertę (1 121 070 Eur) (6 t., b. l. 39–40). Taigi, toks nekilnojamojo turto perleidimas nelėmė bendrovės nemokumo, taip pat neprisidėjo prie jau nemokios bendrovės turtinės padėties esminio pabloginimo. Šios išvados nepaneigia ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-933/2023 (spręstas klausimas dėl bendrovės nekilnojamojo turto perleidimo sandorių teisėtumo), kurioje pažymėta, kad minėti sandoriai nelėmė bendrovės nemokumo, sudarius ginčo sandorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto masė nesumažėjo (žr. minėtos nutarties 60 punktą). 

65.       Taigi, vien tai, kad nekilnojamąjį turtą bendrovė siekė perduoti suinteresuotiems asmenims, nelemia išvados, kad egzistuoja priežastis ryšys tarp bendrovės vadovo veiksmų ir bendrovės nemokumo ar nemokios bendrovės padėties esminio pablogėjimo.

66.       Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad 1990 m. gruodžio 20 d. įsteigta P. R. individuali firma „AGROTECH“, kurios vadovu buvo P. R.. 2013 m. sausio 2 d. P. R. individuali firma „AGROTECH“ buvo reorganizuota į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. lapkričio 4 d. reorganizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ (padalijimo būdu) buvo įsteigta UAB „Turtas“, kurios akcininku yra P. R.. UAB „Turtas“ įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pagrindu (6 t., b. l. 12–24). Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimo bendrovės veikla buvo statybos darbai ir degalų prekyba. Degalų prekyba buvo vykdoma degalinėje, kuri priklausė UAB „Turtas“ nuo pat jos įsteigimo (6 t., b. l. 77–85), kurią bendrovė nuomojosi iš UAB „Turtas“ nuo 2014 m. sausio 2 d. Patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (6 t., b. l. 109–110). 2022 m. kovo 30 d. Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo UAB „Turtas“ ir bendrovė susitarė nuo 2022 m. liepos 1 d. nutraukti minėtą sutartį (6 t., b. l. 113).

67.       Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo P. R. buvo bendrovės ir yra UAB „Turtas“ vadovas ir akcininkas, jog bendrovė veiklą vykdė UAB „Turtas“ priklausančioje degalinėje, kad į minėtą bendrovę perėjo bendrovės darbuotojai, tačiau kaip buvo minėta šios nutarties 58 punkte, vien tokių įrodymų nepakanka tyčiniam bankrotui konstatuoti, turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita bendrovė turi perimti bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises.

68.       Nagrinėjamu atveju pasibaigus Patalpų nuomos sutarčiai (degalinės nuomos sutartį nutraukus), turtas (degalinė ir visa įranga) buvo grąžintas suinteresuotam asmeniui UAB „Turtas“. Šiuo atveju UAB „Turtas“ grąžintą turtą (degalinę) galėjo naudoti savo nuožiūra, t. y. nuomoti kitam šia veikla suinteresuotam asmeniui arba užsiimti ja pačiai, todėl teigti, kad bendrovės vykdyta degalinės veikla buvo perkelta UAB „Turtas“ nėra pagrindo. Apeliančių atskiruosiuose skunduose dėstomi argumentai, kad teismas neatsižvelgė, jog degalinės patalpų (įrangos) nuomos sutartis nebuvo nutraukta išimtinai tik UAB „Turtas“ iniciatyva ar tai, jog bendrovė buvo skolinga už degalinės nuomą, ar tai, kad UAB „Turtas“ pradėjo verstis jai visiškai nebūdinga veikla, neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant, ar degalinės veikla buvo perkelta UAB „Turtas“. 

69.       Be to, nutraukus Patalpų nuomos sutartį, bendrovės darbuotojai faktiškai negalėjo dirbti bendrovei nepriklausančiose patalpose, todėl šiuo atveju darbuotojų perkėlimas (pervedimas) į kitą juridinį asmenį pateisinamas siekiu priimti į darbą asmenis, kurie neteko darbo dėl to, kad degalinės nuomos sutartis buvo nutraukta. UAB „Turtas“ pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „<...> pasibaigus nuomos sutartims, degalinėje dirbę UAB ,,Radkausko AGROTECH“ darbuotojai neteko darbo. UAB ,,Turtas“ įsipareigojo sudaryti darbo sutartis su buvusiais UAB ,,Radkausko AGROTECH“ darbuotojais, dirbusiais degalinėje, tokiu būdu užtikrinant, kad buvusieji darbuotojai turėtų darbo bei gautų atitinkamas darbo pajamas.“ (6 t., b. l. 104). Taigi, šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta aplinkybė, kad dalis bendrovės darbuotojų faktiškai pradėjo dirbti UAB „Turtas“ (degalinėje), savaime neįrodo bendrovės veiklos perkėlimo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme bei bendrovės vadovo sąmoningo siekio bloginti bendrovės finansinę padėtį.  

70.       Aplinkybė, kad UAB „Turtas“ sudarė kelias sutartis su Kelmės rajone veikiančiais subjektais, nepatvirtina realaus veiklos perkėlimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Teisių ir įsipareigojimų perdavimo sutartis pasirašė Šaukėnų Vlado Pūtvio–Putvinskio gimnazija (5 t., b. l. 131–132), Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka (5 t., b. l. 133), o VšĮ „Šaukėnų ambulatorija“ (5 t., b. l. 144) ir Kelmės „Kūlverstuko“ lopšelis-darželis sutartis nutraukė, pastaroji 2022 m. rugpjūčio 1 d. susitarė dėl transporto priemonių plovimo paslaugų (5 t., b. l. 135). AB „Kelių priežiūra“ nutraukė šalių sudarytą sutartį (sutarties vertė be PVM 560 000 Eur) ir nesutiko sudaryti sutarties su UAB „Turtas“ (5 t., b. l. 97–117), AB „Lietuvos paštas“ užsakymų neteikė ir paslaugų nepirko (5 t., b. l. 134), Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nutraukė sutartį ir kitos sutarties nesudarė (5 t., b. l. 136). Taigi, nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo įvertinimui, kad nors pareiškėjai netekus degalinės jos turėtas teises ir pareigas pagal sutartis buvo bandoma perkelti UAB „Turtas“, tačiau realiai tai nebuvo padaryta, nes teisių ir įsipareigojimų perdavimo sutartis pasirašė tik keli subjektai, kurių sutarčių vertės yra mažos, neturinčios reikšmingos įtakos bendrovės mokumui (sutarties su Šaukėnų Vlado Pūtvio–Putvinskio gimnazija vertė metams – 12 098,40 Eur, VšĮ „Šaukėnų ambulatorija“ – 7 157 Eur, o Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešajai bibliotekai UAB „Turtas“ 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2022 m. gruodžio 24 d. išrašė tik dvi sąskaitas už 150 Eur). 

71.       Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad bendrovės vadovo tyčinius veiksmus perkelti bendrovės veiklą įrodo tai, jog jis siekė perkelti visas bendrovės turėtas teises ir pareigas, susijusias su degalines veikla, o tai jam nepavyko tik todėl, kad dalis degalų pirkėjų patys atsisakė sudaryti teisių ir įsipareigojimų perdavimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais, kadangi šiuo atveju pats siekis, įvertinus perkeltų sutarčių vertes, yra nepakankamas konstatuoti aptariamą tyčinio bankroto požymį, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog perkeltos sutartys neturėjo esminės įtakos nemokios bendrovės finansinei situacijai (CPK 185 straipsnis).

72.       Pareiškėjos atskirojo skundo teiginiai, kad pajamos iš degalinės veiklos sudarė didelę pareiškėjos gaunamų pajamų dalį nepagrįsti objektyviais duomenimis. Nors pareiškėja į bylą pateikė bendrovės 2019, 2020, 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitas, Degalinės operacijų suvestines, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Operatyvaus patikrinimo pažymą, klientų apyvartos duomenis (11 t., b. l. 6–38), iš kurių turinio galima įvertinti degalų apyvartą tam tikrais laikotarpiais, tačiau šie duomenys nepatvirtina, koks buvo bendrovės pelnas, gaunamas iš degalinės veiklos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai įvertino byloje pateiktą medžiagą ir pagrįstai nusprendė, kad byloje neįrodyta, kokią pajamų dalį sudarė pelnas iš degalų pardavimo ir kaip degalinės veiklos nutraukimas sąlygojo įmonės nemokumą.

73.       Apibendrinamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti bendrovės veiklos perkėlimą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme, t. y. byloje nenustatyta, jog UAB „Turtas“ būtų perėmusi vykdyti esminius bendrovės sutartinius įsipareigojimus, jog bendrovės vadovas būtų siekęs visus skolinius įsipareigojimus palikti šioje įmonėje, o vykdytą veiklą perkelti kitai (susijusiai) bendrovei. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog bendrovės veikla buvo perkelta į kitą įmonę, tokiu būdu eliminuojant bendrovės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš jos turto. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

74.       Apeliančių atskirųjų skundų teiginiai, susiję su bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų vykdymu, nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas pirmosios instancijos teise, todėl dėl jo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad draudimas remtis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas; 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-916/2025, 42 punktas).

Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų

75.       Apeliantės atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertino atskirus, pavienius veiksmus, rodančius tyčinio bankroto požymius, tačiau neatsižvelgė į aplinkybių, susijusių su jau nemokios bendrovės veikla, visumą.

76.       Apeliantės paaiškino, kad po Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-154-569/2021, kuriuo UAB „Trotas“ naudai iš bendrovės buvo priteista 225 821 Eur skola, nuo 1990 m. sėkmingai veikusi bendrovė, kurios apyvarta siekė 3–4 mln. Eur, turėjusi 60–70 darbuotojų, laiminti viešuosius pirkimus, pradėjo perkelti savo turtą, veiklą ir darbuotojus į kitas susijusias bendroves (UAB „Turtas“ ir UAB „Pakėvio dvaras“), taip pat bendrovės vadovas P. R. pardavė visas bendrovės akcijas. Apeliančių įsitikinimu, tokių įvykių seka patvirtina, kad P. R., būdamas bendrovės vadovu, tikslingai blogino bendrovės padėtį, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šių faktinių aplinkybių (nekilnojamojo turto perleidimo faktų, veiklos perkėlimo aplinkybių, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių) sąsajumo neįvertino, todėl liko neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

77.       Pažymėtina, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020, 41 punktas; 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-933/2024, 37 punktas).

78.       Apeliančių atskirųjų skundų argumentai dėl visumos įrodymų (ne)vertinimo iš esmės yra pagrįsti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-186-856/2023 nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu. Byloje konstatuota, kad minėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atliktu jų vertinimu, kaip prejudiciniu faktu, nėra pagrindo vadovautis, nes skiriasi tiek nagrinėjamos, tiek minėtos bylos įrodinėjimo dalykas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, neturėjo vertinti Šiaulių apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis (tiek dėl veiklos perleidimo UAB „Turtas“, tiek dėl turto perleidimo susijusiems asmenims) kaip prejudicniais faktais. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs civilinę bylą, atsižvelgė į pareiškėjos nurodytų duomenų, susijusių su įvykių, atsiradusių po 2021 m. liepos 2 d., visumą (žr. skundžiamo sprendimo 2.1–2.4 punktus), taip pat įvertino pareiškėjos akcentuojamas aplinkybes (dėl turto, veiklos ir darbuotojų perkėlimo susijusioms bendrovėms, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties) ir jų ryšio su bendrovės nemokumu ar esminiu bendrovės finansinės situacijos pabloginimu. Taigi, priešingai nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas tyčinio bankroto klausimą vertino visumos nustatytų aplinkybių kontekste. Vien tai, kad apeliantės turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo šių argumentų pagrindu priimtą nutartį panaikinti ar pakeisti.

79.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens UAB „Trotas“ atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes dalis esminių UAB „Trotas“ argumentų ir motyvų nevertinti ir dėl jų nepasisakyta (dėl veiklos perkėlimo į UAB „Pakėvio dvaras“, dėl statybos veiklos). 

80.       Visų pirma, pritartina suinteresuoto asmens UAB „Turtas“ pateiktiems argumentams, kad apeliantės nurodyti argumentai, susiję su bendrovės veiklos perkėlimu į UAB „Pakėvio dvaras“ ar bendrovės statybos veiklos perkėlimu UAB „Turtas“, nebuvo nagrinėjamos bylos faktinis pagrindas, nes pareiškėja tyčinį bankrotą byloje įrodinėjo degalinės veiklos perkėlimu į UAB „Turtas“ bei sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties fiktyvumu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nevertino ir dėl jų iš esmės nepasisakė. Kita vertus, pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti teiginiai, susiję su bendrovės statybos veiklos perkėlimu į UAB „Turtas“, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Vien tai, kad 2022 m. balandžio 9 d. pasibaigus sutarčiai, sudarytai su bendrove, Kelmės rajono savivaldybė paskelbė naują viešąjį pirkimą, kuriame dalyvavo ir laimėjo UAB „Turtas“, neįrodo, kad bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Turtas“. Be to, aplinkybė, kad 2023 m. balandžio mėn. (P. R. nebūnant bendrovės vadovu) buvo panaikintas leidimas naudotis Kelmės rajono Kalniškių smėlio ir žvyro telkinio dalį (10 t., b. l. 78) bei tai, jog toks leidimas buvo išduotas UAB „Pakėvio dvaras“ (10 t., b. l. 79–81), nesuponuoja išvados dėl bendrovės veiklos perdavimo UAB „Pakėvio dvaras“. Taigi, vien subjektyvus situacijos vertinimas, neparemtas objektyviais duomenimis, negali lemti patikimų išvadų dėl atitinkamų fakto buvimo.

81.       Antra, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, atskleidė bylos esmę (nustatė bendrovės nemokumo momentą, įvertino aplinkybes, susijusias su bendrovės veiklos (degalinės) perkėlimu UAB „Turtu“, akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi), nutartyje padarė išvadas, remdamasis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikydamas ginčui aktualias teisės normas. Tai, kad teismas atskirai neaptarė bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ar kartu su jais pateiktų įrodymų, nereiškia, jog jie nebuvo įvertinti. Kita vertus, aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę (peticijos Nr. 288); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024).

Dėl procesinės bylos baigties

82.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisingai įvertino bylos aplinkybes, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pagrįstai nepripažino bendrovės bankrotą tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios atskirųjų skundų argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos LUAB „Agromena lt“, tiek suinteresuoto asmens UAB „Trotas“ atskirieji skundai atmetami, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

83.       Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skunduose nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties ir papildomos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024, 62 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

84.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

85.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).

86.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

87.       Pareiškėja, suinteresuoti asmenys UAB „Trotas“ ir UAB „Turtas“ pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliančių (pareiškėjos ir UAB „Trotas“) atskiruosius skundus atmetus, suinteresuotas asmuo UAB „Turtas“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

88.       Suinteresuotas asmuo UAB „Turtas“ pateikė teismui prašymą dėl 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimas, atlyginimo. Kartu su prašymu pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2025 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymą, 2025 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą).

89.       Suinteresuoto asmens UAB „Turtas“ prašoma priteisti 1 742,40 Eur išlaidų suma viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (934,36 Eur) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsiliepimas pateiktas į du atskiruosius skundus, jų apimtį, turinį, ginčo pobūdį, sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, prašomą priteisti bylinėjosi išlaidų dydį, prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas suinteresuotam asmeniui priteisti didesnes, nei yra nustatyta Rekomendacijose, jo realiai patirtas atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, prašymas tenkinimas ir iš apeliančių lygiomis dalimis suinteresuoto asmens UAB „Turtas“ naudai priteisiama 1742,40 Eur atstovavimo išlaidų (po 871,20 Eur).

Lietuvos apeliacinis teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Turtas“ (juridinio asmens kodas 303179764) iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“ (juridinio asmens kodas 162402010) ir uždarosios akcinės bendrovės „Trotas“ (juridinio asmens kodas 145421777) po 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                        Žilvinas Terebeiza