Civilinė byla Nr. 2S-517-560/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34972-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.14.3.

                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. K. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. K. ir R. K. prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjams E. K. ir R. K. 20 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

3.       Teismas nurodė, kad CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja pareiškėją, prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Pareiškėjai teismui nurodė, kad neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10828-930/2021 buvo patvirtinta pareiškėjo R. K. ir K. U. taikos sutartis, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo mokėti savo vaikui E. K. išlaikymą po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pervesdamas šias lėšas į vaiko lėšų uzufruktorės – motinos K. U. nurodytą sąskaitą banke. Taigi, reikalavimo teises į pareiškėją turi jo nepilnametė dukra E. K., atstovaujama motinos K. U.. Be to, iš Lietuvos Respublikos Hipotekos registro bei VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad pareiškėjui R. K. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atžvilgiu yra įregistruota hipoteka, kuria užtikrinamas prievolės, kylančios iš 2016 m. lapkričio 15 d. Kreditavimo sutarties, vykdymas. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas nebeturi nurodytos prievolės, nėra. Taigi, reikalavimo teises į pareiškėją turi ir hipotekos kreditorius. Pareiškėjai savo prašyme, taip pat santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nenurodė minėtų pareiškėjo prievolių, neaptarė jų vykdymo ar kad šios prievolės yra pilnai įvykdytos, nepateikė duomenų, kad pranešė kreditoriams (K. U. ir hipotekos kreditoriui) apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Pareiškėjai E. K. ir R. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti pareiškėjų E. K. ir R. K. prašymą. 

5.       Nurodė, kad kreditorių teisė įstoti į bylą (atitinkamai ir būti informuotiems apie pradėtą procesą) yra ribojama tuo, jog kreditoriai gali reikšti reikalavimus į turtą, kuris sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėjai nurodė, jog neturi jokio nutraukiant santuoką dalintino ir šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto, pateikė vedybų sutartį, pagal kurią turtas, įgytas iki santuokos įregistravimo, lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, lygiai taip pat, kaip kiekvieno iš sutuoktinių įgytos prievolės iki santuokos įregistravimo yra asmeninėmis prievolėmis, o turtas, įgytas po santuokos įregistravimo yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, lygiai taip pat, kaip kiekvieno iš sutuoktinių įgytos prievolės po santuokos įregistravimo yra laikomos asmeninėmis prievolėmis. Taigi, pareiškėjai niekada neturėjo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto ir tokio turto negali turėti, kadangi dėl tokio turto teisinio režimo buvo susitarta. Teismo įpareigojimas informuoti pareiškėjo R. K. asmeninius kreditorius, kad pastarieji turėtų teisę įstoti į bylą dėl turto, kurio nėra ir net negali būti pagal sudaryta Ikivedybinę sutartį, yra perteklinis. Toks įpareigojimas savaime laikytinas beprasmiu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7.       Šiuo atveju pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

8.       Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPKXXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktu sutuoktiniai įpareigojami prašyme nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas. CPK 540 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pareiškimas nutraukti santuoką yra pareiškiamas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti CK 3.54 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 3.54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio arba jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas.

9.       Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, šias aplinkybes turi patikrinti. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jų teisės.

10.       CPK 539 straipsnio 4 punktas vienareikšmiškai nustato sutuoktiniams pareigą informuoti visus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius apie būsimą bylos iškėlimą dar prieš sutuoktiniams kreipiantis į teismą, sutuoktiniai savo teisę kreiptis į teismą realizuoti gali tiktai CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka, t. y. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teisme gali būti paduodamas tiktai po to, kai sutuoktiniai jau yra įvykdę aukščiau nurodytą CPK 539 straipsnio 4 punkto reikalavimą.  CPK 539 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog turi būti informuoti tiek abiejų sutuoktinių, tiek vieno iš sutuoktinių kreditoriai. Taigi, nors pareiškėjai ir įrodinėja, jog neturi bendrų kreditorių, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų informacinės sistemos LITEKO ir VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, jog pareiškėjas turi kreditorių, kurie nėra informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą. Aplinkybes ar kreditoriai yra laikytini bendrais sutuoktinių ar asmeniniais vieno iš sutuoktinių kreditoriais spręs teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Aplinkybė, jog pareiškėjai yra sudarę Vedybinę sutartį ar teigia, kad jie neturi bendrų kreditorių, neatleidžia jų nuo imperatyvios įstatyme įtvirtintos pareigos, informuoti kreditorius apie ketinimą kelti santuokos nutraukimo bylą, vykdymo. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

11.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Pareiškėjų E. K. ir R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                          Dainius Rinkevičius