Administracinė byla Nr. A-682-624/2023

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininko), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rosteka“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rosteka“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rosteka“ (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Inspekcija) Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. spalio 14 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20072 (toliau – ir Nutarimas) ir UAB „Rosteka“ administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) UAB „Rosteka“ naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu nustatyta, jog UAB „Rosteka“, atstovaujama įmonės direktoriaus E. P., įdarbino įmonėje trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) piliečius: V. A., L. M. ir N. A., kurie turėjo leidimus laikinai gyventi, išduotus kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu. Pareiškėjas yra darbdavys, kuriam Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) numatyta atsakomybė už užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimus pagal UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, taikant ekonominę sankciją – baudą pagal UĮ 57 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjai už UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus pažeidimus, įvertinus lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, paskirta 600 Eur bauda.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pažeidimą padarė laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d., o UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas įsigaliojo tik 2021 m. birželio 15 d., negali būti konstatuojama, kad nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas padarė UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą, todėl skundžiamas Nutarimas naikintinas.

4.       Pareiškėjas pabrėžė, kad darant prielaidą, kad vis dėlto skundžiamu Nutarimu UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimas buvo nustatytas teisėtai ir pareiškėjui teisėtai buvo paskirta nuobauda, asmens nubaudimas neapsiriboja tik UĮ 57 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija. Užsieniečius gali įdarbinti tik patvirtintos įmonės, kurios yra išbraukiamos iš patvirtintų įmonių sąrašų ir gali būti įrašytos praėjus tik daugiau nei vieneriems metams, jeigu buvo baustos už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal UĮ nuostatas (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 631 str.). Taigi asmuo, padaręs UĮ 57 straipsnio pažeidimą, faktiškai baudžiamas ne tik bauda, tačiau ir 1 metus trunkančiu draudimu įdarbinti užsieniečius.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, kad nurodytos faktinės aplinkybės aiškiai parodo, kad nors pareiškėjas įdarbindamas užsieniečius, kuriems leidimas gyventi Lietuvoje buvo išduotas darbui kitoje įmonėje, pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 22 dalį, tačiau nedelsdamas ėmėsi veiksmų, kad šis pažeidimas būtų ištaisytas – kreipėsi į Migracijos departamentą, kad minėtiems užsieniečiams būtų išduoti leidimai gyventi Lietuvoje, juos susiejant su darbu UAB „Rosteka“. Pareiškėjas manė, jog būtina pažymėti, kad po 2020 m. gruodžio 4 d. UAB „Rosteka“ buvo įdarbinta 315 užsieniečių ir jokių pažeidimų dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos nenustatyta. Tai rodo, kad bylai aktualus UTPĮ 62 straipsnio 22 dalies pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio, atsitiktinis pažeidimas, o pareiškėjas laikosi valstybės nustatytos tvarkos. Dėl formalaus, jokių pasekmių nesukėlusio pažeidimo pareiškėjui tektų itin didelės neigiamos pasekmės, nes vienus metus ji nebegalėtų naudotis užsieniečių darbo jėga, nors tokia teisė yra būtina prielaida įmonės veiklos vykdymui, kai susiduriama su vietinės darbo jėgos trūkumu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui tenkančios neigiamos pasekmės neproporcingai viršija padarytą pažeidimą ir jo sukeltas pasekmes. Neproporcingos sankcijos prieštarauja vienam pagrindinių teisinės sistemos principų – teisingumui.

6.       Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7.       Atsakovas pažymėjo, kad iki 2021 m. birželio 8 d. už padarytą teisės pažeidimą, numatytą UTPĮ 62 straipsnio (Užsieniečių įsidarbinimas) 22 dalyje, buvo taikoma griežtesnė sankcija. Už padarytą tokį pat teisės pažeidimą UAB „Rosteka“ darbdavio įgaliotas asmuo – personalo vadovė L. K. būtų patraukta atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio (Nelegalus darbas) 1 dalį: už padarytus teisės pažeidimus, numatytus UTPĮ 62 straipsnio (Užsieniečių įsidarbinimas) 22 dalyje ir UĮ 56 straipsnio (Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį) l dalies 2 punkte. ANK 95 straipsnio (Nelegalus darbas) 1 dalies sankcija užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Taip pat papildomai būtų patrauktas atsakomybėn juridinis asmuo UAB „Rosteka“ už padarytą teisės pažeidimą, numatytą UĮ 56 straipsnio (Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį) 1 dalies 2 punkte. Atsakomybė už padarytą minėtą teisės pažeidimą buvo numatyta UĮ 56 straipsnio (Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį) 5 dalies 4 punkte: šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

8.       2021 m. birželio 8 d. įsigaliojus naujiems UĮ pakeitimams, fiziniams asmenims, t. y. darbdaviui atstovaujančiam asmeniui – įmonės vadovui arba darbdavio įgaliotam asmeniui, atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį netaikoma. Juridiniams asmenims – darbdaviams atsakomybė sušvelninta ir iš UĮ 56 straipsnio (Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį) 5 dalies 4 punkto perkelta į UĮ 57 straipsnio (Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos) 3 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2021 m. birželio 8 d. įsigaliojus naujiems UĮ pakeitimams ir pasikeitus sankcijai už padarytus teisės pažeidimus, susijusius su užsieniečių įdarbinimo ir informavimo tvarka, UAB „Rosteka“ buvo taikyta kita teisės norma, kurios sankcijoje numatyta švelnesnė atsakomybė už padarytus teisės pažeidimus. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui buvo surašytas 2021 m. spalio 5 d., galiojant naujiems UĮ pakeitimams.

II.

9.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Rosteka“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10.       Teismas, remdamasis rašytiniais bylos duomenimis nustatė, kad:

10.1.                       UAB „Rosteka“ 2021 m. spalio 5 d. buvo surašytas nelegalaus darbo tyrimo aktas ir tą pačią dieną surašytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas, vadovaujantis UĮ 60 straipsnio 1 dalimi.

10.2.                      2021 m. spalio 14 d. Nutarimu nustatyta, kad UAB „Rosteka“, atstovaujama įmonės direktoriaus E. P., įdarbino įmonėje trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) piliečius: V. A., L. M. ir N. A., kurie turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, išduotus kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu. Pareiškėjas yra darbdavys, kuriam UĮ numatyta atsakomybė už užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimus pagal UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, taikant ekonominę sankciją – baudą pagal UĮ 57 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjui už UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus pažeidimus, įvertinus lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, paskirta 600 Eur bauda.

11.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, pažeisdamas UTPĮ 62 straipsnio 22 dalyje numatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą (Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas), įdarbino savo įmonėje: 2020 m. liepos 9 d. trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) pilietį tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju V. A., kuris turėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu; 2020 m. rugpjūčio 13 d. trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) pilietį tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju L. M., kuris turėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu; 2020 m. rugpjūčio 13 d. trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) pilietę tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoja N. A., kuri turėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu. Teismas darė išvadą, kad šiais veiksmais pareiškėjas, būdama juridiniu asmeniu, pažeidė: UTPĮ 62 straipsnio (Užsieniečių įsidarbinimas) 22 dalį; UĮ 57 straipsnio (Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos) 1 dalies 5 punktą.

12.       Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2021 m. birželio 8 d. įsigaliojus naujiems UĮ pakeitimams ir pasikeitus sankcijai už padarytus teisės pažeidimus, susijusius su užsieniečių įdarbinimo ir informavimo tvarka, UAB „Rosteka“ buvo taikyta kita teisės norma, kurios sankcijoje numatyta švelnesnė atsakomybė už padarytus teisės pažeidimus. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui buvo surašytas 2021 m. spalio 5 d., galiojant naujiems UĮ pakeitimams.

13.       Teismas darė išvadą, kad baudos – ekonominės sankcijos skyrimo darbdaviui (pareiškėjai) procese nenustatė jokių esminių VAĮ, UĮ, ANK reikalavimų pažeidimų.

III.

14.       Pareiškėjas UAB „Rosteka“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; 2) priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

15.       Pareiškėjas mano, kad teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. Pareiškėjas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kad pagal ankstesnę UĮ redakciją, pareiškėjui skirtos sankcijos už padarytą pažeidimą būtų griežtesnės, tačiau teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, kad jo atžvilgiu negalėjo būti taikoma įstatymo norma, kuri neegzistavo pažeidimo padarymo metu, kas kelia pagrįstų abejonių dėl teismo sprendimo teisėtumo. Pareiškėjas akcentuoja, kad įstatymas negali būti taikomas atgal (lot. lex retro non agit principo pažeidimas).

16.       Kaip nurodyta tiek Nutarime, tiek teismo sprendime UAB „Rosteka“ pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 22 dalį laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d., t. y. nuo minėtų užsieniečių įdarbinimo iki Migracijos departamentas jiems išdavė naujus leidimus gyventi Lietuvoje, susietus su darbu UAB „Rosteka“. Už šį pažeidimą skundžiamu Nutarimu UAB „Rosteka“ buvo nubausta pagal UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuri numato, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina užsienietį, nesilaikydamas UTPĮ 62 straipsnio 22 dalies nustatytų sąlygų. Vertinant skirtos nuobaudos teisėtumą, būtina akcentuoti, kad UĮ 57 straipsnio 1 dalis buvo papildyta 5 punktu, tik 2021 m. birželio 8 d. UĮ Nr. XII-2470 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymu, kurio pakeitimai įsigaliojo 2021 m. birželio 15 d.. Tai reiškia, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. UĮ 57 straipsnio 1 dalyje nebuvo nuostatos, kad užsieniečiu įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina užsienietį, nesilaikydamas UTPĮ 62 straipsnio 22 dalyje nustatytu sąlygų.

17.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors teismas to tiesiogiai nenurodo, tačiau teismo motyvuose pateikiamas akcentas, kad iki UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto įsigaliojimo už tuos pačius veiksmus tiek pareiškėjas, tiek atsakinga pareiškėjo darbuotoja būtų baudžiami už nelegalų darbą ir jiems būtų taikomos daug didesnės sankcijos, verčia manyti, kad teismas sprendimą grindė lex benignior retro agit principu. Pareiškėjas pastebi, kad paviršutiniškai vertinant, gali pasirodyti, kad jeigu pagal UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal UĮ 57 straipsnio 3 dalį atsakovui taikyta sankcija būtų mažesnė, negu būtų buvus taikyta pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą, tai pareiškėjo padėtis pagerėtų, todėl būtų pagrindas lex benignior retro agit principo taikymu, visgi pareiškėjas mano, kad toks vertinimas nėra teisingas.

18.       Iki 2021 m. birželio 15 d., tokia veika, kai užsieniečiui išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje su tikslu dirbti vienoje įmonėje, tačiau užsienietis įdarbinamas kitoje įmonėje, buvo laikoma nelegaliu darbu ir atsakingi asmenys baudžiami pagal ANK 95 straipsnį ir UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą. Po 2021 m. birželio 15 d., papildžius UĮ, tokie patys veiksmai pradėti laikyti užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu ir už jį atsakingas asmuo baudžiamas pagal UĮ 57 straipsnio 3 dalį. Taigi, pareiškėjas mano, kad iš įstatymo leidėjo valios matyti, jog iki 2021 m. birželio 15 d. ir po 2021 m. birželio 15 d. tais pačiais veiksmais, buvo pažeidžiamos skirtingos vertybės/teisiniai gėriai. Įstatyminis reguliavimas, kurio tikslas nelegalaus darbo prevencija ir įstatyminis reguliavimas skirtas kontroliuoti užsieniečiu įdarbinimą yra skirti ginti iš esmės skirtingas vertybės, ko pasėkoje tiek dėl pažeidžiamu teisiniu gėriu, tiek dėl pažaidimo pasekmių, tai yra visiškai skirtingi pažeidimai.

19.       Dėl nelegalaus darbo nusižengimo pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikomas lex benignior retro agit principas, o dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo - lex retro non agit principai, ko pasėkoje tiek Inspekcija, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėją padariusį administracinį nusižengimą numatytą UĮ 57 straipsnio 3 dalyje.

20.       Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad darant prielaidą, jog visgi, skundžiamu Nutarimu UAB „Rosteka“ UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimas buvo nustatytas teisėtai ir jam buvo teisėtai paskirta nuobauda, reikia turėti omenyje, kad asmens nubaudimas neapsiriboja tik UĮ 57 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija. Užsieniečius gali įdarbinti tik patvirtintos įmonės, kurios yra išbraukiamos iš patvirtintų įmonių sąrašų ir gali būti įrašytos praėjus tik daugiau nei vieneriems metams, jeigu buvo baustos už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal UĮ nuostatas (UTPĮ 631 str.).

21.       Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad nedelsiant ėmėsi veiksmų pašalinant pažeidimus. Pažeidimo atsitiktinis pobūdis, veiksmų ėmimas jam ištaisyti, neigiamų pasekmių nebuvimas aiškiai rodo, kad UAB „Rosteka“ veiksmai buvo mažo pavojingumo, nepadarė žalos įstatymo saugomoms vertybėms, tuo tarpu, sankcija už tai įmonei, kuri yra priklausoma nuo užsienio darbo jėgos yra drakoniška - apribojimas metus laiko įdarbinti darbuotojus iš užsienio. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju faktiškai nėra siekiama apginti pažeistą teisinį gėrį, o siekiama itin griežtai nubausti asmenį už trumpo pobūdžio formalių taisyklių pažeidimą, kurį pats asmuo suprasdamas nedelsiant ištaisė. Tarp padaryto pažeidimo ir sankcijos yra milžiniška disproporcija, todėl, esamoje situacijoje, pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn pažeidžia tiek proporcingumo principą, tiek teisinės valstybės principą.

22.       Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir prašo palikti galioti skundžiamą Nutarimą. Atsakovas atsiliepime iš esmės pakartoja argumentus dėstytus pirmosios instancijos teismui. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjui buvo taikyta lengvesnė atsakomybė už padarytus pažeidimus (ne UĮ 56 str. 5 d. 4 p., o UĮ 57 str. 3 d. (įsigaliojusi po 2021 m. birželio 8 d.). Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos UĮ pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui buvo surašytas 2021 m. spalio 5 d., t. y. galiojant naujiems UĮ pakeitimams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

23.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. spalio 14 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20072 teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo reikalavimo nutraukti UAB „Rosteka“ administracinio nusižengimo teiseną pagrįstumo.

24.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nuo 2021 m. birželio 15 d. (sprendime nurodyta 2021 m. birželio 8 d.) įsigaliojus UĮ pakeitimams, kuriais už pareiškėjo padarytus pažeidimus, susijusius su užsieniečių įdarbinimo ir informavimo tvarka, nustatyta švelnesnė atsakomybė, atsakovas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo veikas, padarytas iki 2021 m. birželio 8 d., kvalifikavo pagal UĮ nuostatas, galiojančias nuo 2021 m. birželio 15 d., ir konstatavęs, kad pareiškėjas pažeidė UTPĮ 62 straipsnio (Užsieniečių įsidarbinimas) 22 dalį, UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, skyrė jam UĮ 57 straipsnio 3 dalyje numatytą minimalią nustatytą sankciją – 600 Eur baudą, kurios neskirti ar mažinti nėra pagrindo.

25.       Pareiškėjas paduotame apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia iš esmės 4 argumentais:  

25.1.                      pagal lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) teisės principą – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Inspekcija taikė normas, kurios pažeidimo padarymo metu negaliojo, todėl Nutarimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomi teisėtais vien dėl šios priežasties;

25.2.                      iki 2021 m. birželio 15 d. tokia veika, kai užsieniečiui išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje su tikslu dirbti vienoje įmonėje, tačiau užsienietis įdarbinamas kitoje įmonėje, buvo laikoma nelegaliu darbu ir atsakingi asmenys baudžiami pagal ANK 95 straipsnio ir UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą. Po 2021 m. birželio 15 d., papildžius Užimtumo įstatymą, tokie patys veiksmai pradėti laikyti užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu ir už jį atsakingas asmuo baudžiamas pagal UĮ 57 straipsnio 3 dalį. Taigi, iki 2021 m. birželio 15 d. ir po šios datos tais pačiais veiksmais pažeidžiamos skirtingos vertybės / teisiniai gėriai, kyla skirtingos pasekmės, dėl ko tai yra visiškai skirtingi pažeidimai. Dėl nelegalaus darbo nusižengimo pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikomas lex benignior retro agit  (įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią) principas, o dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo – lex  retro non agit principas;

25.3.                      asmuo, padaręs UĮ 57 straipsnio pažeidimą, faktiškai baudžiamas ne tik bauda, bet ir 1 metus trunkančiu draudimu įdarbinti užsieniečius (UTPĮ 631 str.), dėl ko UAB „Rosteka“, samdančią užsienio darbuotojus, apribojus galimybę juos įsidarbinti, jos veiklos vykdymas būtų ženkliai apsunkintas;

25.4.                      pažeidimo atsitiktinis pobūdis, veiksmų ėmimasis jam ištaisyti, neigiamų pasekmių nebuvimas aiškiai rodo, kad UAB „Rosteka“ veiksmai buvo mažo pavojingumo, nepadarė žalos įstatymo saugomoms vertybėms, tuo tarpu sankcija už tai įmonei, kuri yra priklausoma nuo užsienio darbo jėgos,  yra neproporcinga.

26.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, iki 2021 m. birželio 15 d. savo įmonėje įdarbinęs tris trečiosios šalies piliečius, kurie turėjo leidimus laikinai gyventi, išduotus kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu, padarė tuo metu galiojusios redakcijos UĮ 56 straipsnio, reglamentuojančio nelegalų darbą ir atsakomybę už jį, 1 dalies 2 punkte (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2341 redakcija) numatytą pažeidimą (-us) (nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos), atsakomybė už kurio padarymą nustatyta UĮ 56 straipsnio 5 dalyje (2017 m. liepos 6 d. įstatymo Nr. XIII-416 redakcija): UĮ 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas; 3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas; 4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; 5) perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį Migracijos departamentui. Be to UĮ 56 straipsnio 6 dalis (2017 m. liepos 6 d. įstatymo Nr. XIII-416 redakcija) nustatė, kad be šio straipsnio 5 dalyje numatytų pasekmių, darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, gali būti taikomi: 1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka; 2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas.

27.       Veikų, už kurias pareiškėjas nubaustas, nustatyto ir ginčijamo Nutarimo priėmimo  metu galiojusios redakcijos UĮ teisinis reguliavimas, susijęs su nelegaliu darbu ir atsakomybe už jį, bei teisinis reguliavimas, susijęs su užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimais ir atsakomybe, nustatyti skirtingose normose (UĮ 56 str. ir 57 str.), o pareiškėjo, savo įmonėje įdarbinusio tris trečiosios šalies piliečius, kurie turėjo leidimus laikinai gyventi, išduotus kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu, veika yra kvalifikuotina pagal UĮ 57 straipsnio 1 dalis 5 punktą (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija) (užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 22 dalyje nustatytų sąlygų (užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 441 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą), o atsakomybė už tai nustatyta UĮ 57 straipsnio 3 dalyje (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija), be kita ko, numatančioje, jog valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.   

28.       Apibendrinant, konstatuotina, kad pareiškėjo veikos tiek jų padarymo, tiek patraukimo atsakomybėn metu kvalifikuotinos kaip pažeidžiančios tuo metu galiojusių redakcijų aptartas UĮ nuostatas, t. y. jų baudžiamumas nebuvo panaikintas, dėl ko teiginiai, susiję su lex retro non agit principo taikymu, nėra pagrįsti, tačiau atsakomybė už jų padarymą nustatyta švelnesnė UĮ redakcijoje, galiojusioje patraukimo atsakomybėn metu, dėl ko, kaip pagrįstai iš esmės ir sprendė pirmosios instancijos teismas, Inspekcija, vadovaudamasi lex benignior retro agit principu, taikė  UĮ 57 straipsnio nuostatas, galiojusias nuo 2021 m. birželio 15 d.

29.       Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aspektai, susiję su lex retro non agit principo taikymu, nėra pagrįsti: aplinkybė, kad veikos baudžiamumas, nustatytas teisės normoje, reglamentuojančioje nelegalų darbą ir atsakomybę už jį, pakeitus UĮ, jau nustatytas ne teisės normoje, reglamentuojančioje nelegalų darbą, o teisės normoje, reglamentuojančioje užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimus ir atsakomybę, nesudaro pagrindo teigti tokios veikos baudžiamumui buvus panaikintam. Pažymėtina, kad iki 2021 m. birželio 15 d. galiosios redakcijos UĮ 56 straipsnio 1 dalyje nelegalus darbas apibrėžiamas ne tik 2 punkte, bet ir 1 punkte (nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą), su kuria ir yra susiję apeliacinio skundo argumentai (pavyzdžiai), nurodyti šios nutarties 25.2 papunktyje; aplinkybė, kad asmuo, padaręs UĮ 57 straipsnio pažeidimą, faktiškai baudžiamas ne tik bauda, bet ir 1 metus trunkančiu draudimu įdarbinti užsieniečius (UTPĮ 631 str.), savaime nėra reikšminga nagrinėjamo ginčo kontekste: viena vertus, tokia sankcija ginčijamu Nutarimu pareiškėjui ir nėra skirta; kita vertus, UTPĮ 631 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2338 redakcija) nuostatos, pagal kurias į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu ji buvo bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai (UTPĮ 631 str. 2 d. 1 p.), o iš patvirtintų įmonių sąrašo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įmonė išbraukiama, jeigu nustatoma, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą (UTPĮ 631 str. 4 d. 3 p.), galiojo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. tiek pareiškėjo veikos padarymo, tiek patraukimo atsakomybėn metu; duomenų, kad pareiškėjui, kuris procesiniuose dokumentuose teigia samdęs 315 užsieniečių, ginčijamu Nutarimu skirta minimali bauda (po 200 Eur už kiekvieną pažeidimą), būtų neproporcinga, o tuo pačiu – ir akivaizdžiai neteisinga, nėra. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rosteka“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai          Audrius Bakaveckas