Civilinė byla Nr. 3K-3-171/2011
Proceso Nr. 2-56-3-01221-2009-3
Procesinio sprendimo
kategorija 44.2.4.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės
Ambrasienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir
Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovėms J. M. J., UAB DK „PZU Lietuva” dėl žalos
priteisimo.
.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje
byloje kilusio ginčo esmė – nukentėjusiojo kaltės ir kitų neturtinės žalos,
padarytos eismo įvykio metu sužalojus sveikatą, dydžio nustatymo kriterijų, aiškinimo
bei taikymo klausimai.
Ieškovas prašė
teismo priteisti: 1) iš atsakovės J. M. J. – 100 000 Lt
neturtinei žalai atlyginti; 2) iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ – 13 941,68 Lt
vienkartinės išmokos už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki 2009 m.
rugpjūčio 1 d. ir periodines išmokas – 260 Lt kas mėnesį turtinei žalai
atlyginti nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. liepos 28 d., t. y. 2860 Lt, iš
viso – 16 801,68 Lt.
Byloje
nustatyta, kad atsakovė J. M. J. dienos metu Kaune,
vairuodama automobilį „Peugeot 205“ (duomenys neskelbtini) pažeidė
Kelių eismo taisyklių 53, 75, 173 punktus, nesulėtino greičio, nesustojo ir
nepraleido ieškovo, išbėgusio į gatvę per pėsčiųjų perėją, jį parbloškė ir padarė
sunkų sveikatos sutrikdymą. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d.
nuosprendžiu atsakovė J. M. J. pripažinta kalta pagal BK
281 straipsnio 3 dalį, jai paskirta bausmė – atimta teisė ketverius metus
vairuoti motorines transporto priemones, priteista ieškovo motinai iš atsakovės
UAB DB „PZU Lietuva“ 1037,82 Lt turtinei žalai ir 1726,40 neturtinei žalai
atlyginti, iš viso – 3273,60 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-158-579/08). Šią sumą
sumokėjo UAB DB „PZU Lietuva“. Nurodytas teismo nuosprendis, peržiūrėjus jį
apeliacine ir kasacine tvarka, paliktas nepakeistas.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno
apygardos teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi ieškinį iš dalies patenkino:
1) priteisė ieškovui iš atsakovės J. M. J. 70 000 Lt
neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisė ieškovui iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“
7377,20 Lt turtinei žalai atlyginti. Priteistinos neturtinės žalos dydį
teismas nustatė atsižvelgęs į labai sunkius ieškovo sveikatos sužalojimus, jų
padarinius ir įtaką ateičiai, atsakovės kaltę, jos ir ieškovo turtinę padėtį,
eismo įvykio aplinkybes. Teismas atsižvelgė į ieškovo patirtus sužalojimus:
dešiniojo raktikaulio skeveldrinis lūžis; kaklo slankstelio lūžis su panirimu;
galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietu galvos smegenų dangalu;
galvos smegenų suspaudimas ir pabrinkimas; kairio smilkinkaulio įspaustinis
lūžis; momenkaulių, kaukolės pamato lūžiai. Ieškovas tapo pirmos grupės
invalidu. Teismas nurodė, kad ieškovas neteko 60 proc. darbingumo, nebegali
dirbti norimo darbo, turi riboti fizinį krūvį, ilgai gydėsi stacionare ir
ambulatoriškai, patyrė kelias operacijas, apribota jo judėjimo laisvė, vaikščiojimas,
mąstymas, dėl patirtų traumų ir išgyvenimų emocinė būsena nestabili, jam sutvirtinti
lūžę kaukolės kaulai, įdėtas implantas. Ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį
sukrėtimą, emocinę depresiją, juos ir neapibrėžtumą dėl ateities jaučia iki
šiol, nebegali jaustis visaverčiu visuomenės nariu, rūpintis šeima, jam pačiam
reikia paramos. Atsakovės J. M. J. kaltę teismas įvertino
kaip didelį neatsargumą, o ieškovo veiksmai, teismo teigimu, neturėjo įtakos
eismo įvykiui, nes jis per pėsčiųjų perėją ėjo saugiai. Teismas taip pat
įvertino tai, kad ieškovas neturi įregistruoto nekilnojamojo turto, gyvena iš
gaunamos pašalpos, jo galimybės įsidarbinti, dirbti ir gauti pakankamą
pragyvenimui darbo užmokestį ribotos. Atsakovė J. M. J. neturi
brangaus nekilnojamojo turto, gyvena iš gaunamo minimalaus darbo užmokesčio,
bet yra darbinga, turi galimybę susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą,
t. y. turi galimybių ateityje gauti didesnių pajamų. Įvertinęs bylos įrodymus,
teismas iš dalies patenkino ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo
iš UAB DK „PZU Lietuva“, nurodęs, kad dėl sužalojimo ieškovas negalėjo dirbti
anksčiau dirbto darbo UAB „Delano“, todėl negavo pajamų, kurios kartu su šalpos
pensija ir stipendija iš mokymo įstaigos buvo 7377,20 Lt už laikotarpį nuo 2005
m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. Teismas netenkino ieškovo
reikalavimo priteisti periodines išmokas, nes ieškovas neįrodė termino, už kurį
jos turėtų būti priteisiamos.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 6
d. nutartimi atsakovių apeliacinius skundus iš dalies patenkino, Kauno
apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą pakeitė: priteisė ieškovui iš
atsakovės J. M. J. 45 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
2) priteisė ieškovui iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ 4323,10 Lt turtinei
žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios
instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį,
neatsižvelgė į nukentėjusiojo didelį neatsargumą, prisidėjusį prie žalos
atsiradimo, ir teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos vidutinį dydį,
kaip neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas
vadovavosi baudžiamojoje byloje nustatytu prejudiciniu faktu, kad eismo įvykio
metu nukentėjęs asmuo pažeidė KET 53, 87 punktų reikalavimus, nes per pėsčiųjų
perėją bėgo. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad
baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp
nurodytų nukentėjusio asmens veiksmų ir žalos atsiradimo. Dėl to apeliacinės
instancijos teismas pats nustatė nurodytą priežastinį ryšį ir konstatavo, kad nukentėjusiojo
neatsargus elgesys iš dalies padėjo žalai atsirasti, nes, įbėgdamas į pėsčiųjų
perėją, bet ne eidamas, ieškovas sumažino ar visiškai prarado galimybę laiku
pastebėti prie perėjos artėjantį ar į ją įvažiuojantį, nemažinantį greičio ir (ar)
nestabdomą automobilį. Toks nukentėjusiojo elgesys, teismo vertinimu, yra
didelis neatsargumas. Taip pat, peržiūrėjęs teismų formuojamą praktiką
neturtinės žalos atlyginimo klausimu bylose, kai žalos padaryta BK 281
straipsnio 3 dalyje nustatyta nusikalstama veika, teismas nurodė, kad vidutinis
priteistinos neturtinės žalos dydis tokiais atvejais yra 50 tūkst. Lt.
Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad ieškovui
priteistiną neturtinę žalą nėra pagrindo nustatyti didesnę negu įprastai
nustatomas vidutinis tokios žalos dydis. Atsižvelgęs į nukentėjusiojo didelį
neatsargumą, priteistiną žalos atlyginimą teismas sumažino 10 proc., todėl
priteisė 45 tūkst. Lt ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas
taip pat sumažino ieškovui iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“
priteistinos turtinės žalos dydį iki 4323,10 Lt. Šis dydis apskaičiuotas
įvertinus nuo 2005 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. pasikeitusius
minimalios mėnesinės algos, neapmokestinamojo pajamų ir gyventojų pajamų mokesčio
dydžius, atėmus socialinio draudimo išmokų sumą ir gautą sumą sumažinus 10
proc., t. y. proporcingai ieškovo kaltės dėl eismo įvykio dydžiui, kurį pirmiau
nustatė teismas.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė J. M. J. prašo
pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą, Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio
6 d. nutartį ir priteistinos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 17 500 Lt.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Dėl neturtinės žalos vidutinio dydžio nustatymo. Apeliacinės
instancijos teismas nepaisė Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl precedentų
galios (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d.
nutarimai) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus praktikos, suformuotos analogiškose bylose, kai kaltininkai pripažinti
kaltais pagal BK 281 straipsnio 3 dalį (blaivūs vairuotojai sukėlė eismo
įvykį), pėstieji sunkiai sužaloti pėsčiųjų perėjoje. Apeliacinės instancijos
teismas deklaratyviai nurodė 100 tūkst. Lt maksimalų neturtinės žalos dydį,
nepagrįsdamas jo kasacinio teismo precedentais analogiškose nagrinėjamai bylai
situacijose.
2.
Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartimi baudžiamojoje
byloje Nr. 2K-1/2009, kuria priteista 71 000 Lt neturtinės žalos iš neblaivaus
eismo įvykį sukėlusio vairuotojo nukentėjusiajam, tapusiam visiškai neįgaliam
(sėdi vežimėlyje), nesant pėsčiojo kaltės.
3.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo
30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010, nes šios ir nagrinėjamos
bylų faktinės aplinkybės skirtingos.
4.
Kasaciniame skunde taip pat remiamasi kasacinio teismo praktika
priteisiant neturtinę žalą iš eismo įvykį sukėlusių blaivių vairuotojų, kai
perėjoje buvo pertrenkti pėstieji: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje D. M. v. R. O. ir kt., byla Nr. 3K-3-475/2004,
priteista 25 000 Lt neturtinės žalos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 19 nutartimi baudžiamojoje
byloje Nr. 2K-444/2006 – 25 000 Lt, 2008 m. kovo 7 d. nutartimi baudžiamojoje
byloje Nr. 2K-492/2008 – 20 000 Lt, 2009 m. vasario 24 d. nutartimi
baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59/2009 – 50 000 Lt, 2009 m. balandžio 7 d.
nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158/2009 – 15 000 Lt. Pastarojoje
baudžiamojoje byloje nustatyta mišri žalos padariusio ir nukentėjusio asmenų
kaltė.
5.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovo kaltė
dėl eismo įvykio yra 10 proc. Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovo kaltė
yra 50 proc., nes jis pažeidė KET 87 punkte nustatytą reikalavimą, jog
pėsčiajam perėjoje eiti leidžiama į kitą gatvės pusę tik įsitikinus, kad eiti
saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Ieškovo kaltę patvirtina
aplinkybės, kad jis į perėją išbėgo, pats atsitrenkė į kasatorės vairuoto
automobilio sparną, bet nebuvo parblokštas.
6.
Nustatęs neteisingą ieškovo kaltės dalį, apeliacinės instancijos teismas
nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.
gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. E. v.
R. Č., byla Nr. 3K-3-634/2005; 2008 m. vasario 8 d.
nutartis civilinėje byloje L. V. v. UAB
„Girteka“, byla Nr. 3K-3-90/2008).
7.
Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį taip
pat turėjo įvertinti kitus kriterijus – šalies ekonominio gyvenimo rodiklius,
bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamas, kitus ekonominius
veiksnius, taip pat tai, kad kasatorei greitai bus šešiasdešimt metų, ji gyvena
su senyvo amžiaus motina, ją prižiūri, gauna tik minimalų mėnesinį užmokestį,
teismui atėmus vairuotojo teises, nebeturi galimybės dirbti kelis darbus.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį
palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kasacinio
teismo nutartys, kuriomis remiasi kasatorė, priimtos bylose, kurių faktinės
aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Tai, kad kasatorės nurodomose
bylose nukentėjęs asmuo sužalotas pėsčiųjų perėjoje, ieškovo vertinimu, neturi
lemti poreikio vadovautis jose priimtomis nutartimis, nes skiriasi kitos eismo
įvykio padarymo aplinkybės, nukentėjusiajam kilę padariniai.
2. Atsiliepime
nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrįstą neturtinės žalos
dydį. Jis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
pateiktoje Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos
atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadas, kad neturtinės
žalos dydis gali būti ir didesnis negu 30 000 Lt.
3. Atsiliepime
teigiama, kad baudžiamojoje byloje, kurioje nuteista kasatorė, nenustatyta, kad
ieškovas elgėsi neatsargiai ir kad išbėgo į pėsčiųjų perėją. Dėl to, ieškovo
nuomone, nėra pagrindo neturtinės žalos dydžio mažinti daugiau negu sumažino
apeliacinės instancijos teismas.
Teisėjų
kolegija
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniu
skundu ginčijamas apeliacinės instancijos teismo nustatytas priteistinos
neturtinės žalos dydis, teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai
taikė atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės
žalos dydžio nustatymo kriterijų aiškinimas ir taikymas yra teisės klausimas,
todėl šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas yra apeliacinės instancijos
teismo taikytų kriterijų patikra (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl
neturtinės žalos esmės ir pareigos ją nustatyti įgyvendinimo
Konstitucinio
Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje
asmeniui padarytos žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia atitinkamos
rūšies žalos atlyginimo ypatumus Vienas iš jų susijęs su žalos dydžio nustatymu
(įvertinimu). Jeigu atlyginant materialinę žalą visais atvejais įmanoma
vadovautis visiško (adekvataus) nuostolių atlyginimo principu, kai padarytos
žalos dydis gali būti išreiškiamas aiškiu piniginiu ekvivalentu, tai moralinė
(neturtinė) žala yra dvasiniai išgyvenimai, kuriuos tik sąlygiškai galima
įvertinti ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos
dažnai niekas, t. y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti. Materiali
kompensacija už moralinę žalą taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško
(adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui visais atvejais
būdingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės
skiriasi nuo pačios moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį
negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Konstitucinio
Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra
nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo
principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa
apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis
teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją
už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią
piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo
neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.
lapkričio 23 d. civilinėje byloje K. R. v.
Lietuvos Respublika, byla Nr. 3K-3-604/2005).
Teismo
funkcija – nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius
išgyvenimus bei praradimus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas
priteistinos neturtinės žalos dydį, yra saistomas, viena vertus, kriterijų, atspindinčių
visuomenės vertybinių sistemą ir sudarančių galimybę tinkamai įvertinti
konkrečios bylos aplinkybes, kita vertus, neleidžiančių pernelyg siaurinti ar
išplėsti civilinės atsakomybės taikymo ribų, lemiančių poreikį atsižvelgti taip
pat į teisėtus žalą padariusio asmens interesus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nepateikiama
joje išvardytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtinės žalos
atlyginimo dydį taikymo taisyklių, ar nurodytų kriterijų prioritetų. Kiekvienu
konkrečiu atveju juos parenka teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Pažymėtina
ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę
žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma
operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens
padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu
užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam
priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma
greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus
svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.
Dėl
priteistinos neturtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą eismo įvykio metu, dydžio
nustatymo kriterijų
Šioje byloje
nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo,
dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo
laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir
ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos
padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą
ir protingumą. Nagrinėjamu atveju kompensuotinos neturtinės žalos dydžio
klausimui spręsti taip pat reikšminga yra paties nukentėjusiojo kaltė dėl
prisidėjimo prie žalos atsiradimo. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis
nelaikytina vienu iš pagrindinių neturtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą,
dydžio nustatymo kriterijų. Į ją atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.250
straipsnio 2 dalis).
Taikydamas
neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu nustatymo
kriterijus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad sveikatos
sužalojimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo
padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Tai atitinka
formuojamą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m.
kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje N. Ž. v.
UAB „Vilniaus troleibusai“, byla Nr. 3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d.
nutartis civilinėje byloje A. M. ir kt. v. Šiaulių rajono pirminės sveikatos
priežiūros centras ir kt., byla Nr. 3K-3-511/2004; 2006 m. birželio 12 d.
nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-394/2006; 2007 m. sausio 2 d.
nutartis civilinėje byloje R. L. ir kt. v. A. J., byla Nr. 3K-3-131/2007; 2008 m. liepos 8 d.
nutartis civilinėje byloje P. R. B. v. V.
Č., byla Nr. 3K-3-357/2008). Apeliacinės instancijos teismas įvertino ieškovo
patirtų sužalojimų pobūdį – jie labai sunkūs, atsižvelgė į dėl patirtų
sužalojimų kilusius turtinius ir neturtinius padarinius, taip pat tokių
padarinių įtaką ieškovo ateičiai, t. y. kad dėl sužalojimų ieškovas neteko 60
proc. darbingumo, negali dirbti norimo darbo, priverstas riboti fizinį krūvį, patyrė
stiprią emocinę depresiją ir dvasinį sukrėtimą, apribotos jo galimybės
įsidarbinti. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai įvertino su
ieškovo gydymusi susijusias reikšmingas aplinkybes: gydymosi pobūdį, trukmę,
atliktas operacijas. Bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į ieškovo ir žalos
padariusio asmens kaltę, jos formą, t. y. kad kasatorė eismo įvykį sukėlė dėl
neatsargumo, o ieškovo elgesys buvo didelis neatsargumas, nes jis į pėsčiųjų
perėją išbėgo. Taip pat byloje išanalizuotos ieškovo ir kasatorės asmeninės
savybės, įvertinta jų turtinė padėtis, nustatyta, kad kasatorė neturi brangaus
turto, pragyvena iš minimalaus darbo užmokesčio, bet yra darbinga ir gali
uždirbti papildomų pajamų, gyvena su senyvo amžiaus motina, ją prižiūri bei
išlaiko. Taigi, įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės
instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė sveikatos sužalojimo laipsnį, būdą,
pobūdį, padarinius, kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, todėl jų
aspektu kasacine tvarka apskųsta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Kasaciniame
skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė netinkamą ieškovo
kaltės dėl eismo įvykio dalį. Teisėjų kolegija nurodo, kad šie kasatorės
argumentai pagrįsti.
Nagrinėjamos
bylos kontekste pažymėtina, kad jeigu žala atsiranda ir dėl paties
nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo – būtų neteisinga visą
atsakomybę taikyti tik žalos padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo,
apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir
nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Dėl to, nustatant neturtinės
žalos dydį, turi būti atsižvelgta ir į nukentėjusio asmens, prisidėjusio prie
žalos, elgesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusio asmens kaltė,
priešingai žalos padariusio asmens kaltės prezumpcijai, nepreziumuojama, todėl
ją turi įrodyti žalos padaręs asmuo. Kompensuotinos neturtinės žalos dydžio
nustatymas yra specifinis nukentėjusio asmens kaltės reikšmingumo aspektu. Šiuo
požiūriu priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymas (CK 6.250 straipsnis)
skiriasi nuo priteistinos turtinės žalos dydžio nustatymo (CK 6.249
straipsnis). Sprendžiant priteistinos turtinės žalos (nuostolių) klausimą
paprastai padarytos žalos dydis yra aiškus, galimas objektyviai įvertinti,
apskaičiuoti, išreikšti pinigais, išskyrus tuos atvejus, kai žalos priteisimo
metu ji dar neatsiradusi, bet yra reali jos atsiradimo tikimybė (CK 6.249
straipsnio 3 dalis). Dėl to, nustačius turtinės žalos dydį, po to jis gali
būti proporcingai mažinamas atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę (mišri kaltė) (CK
6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnis).
Tačiau neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė
kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių
nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ji turi būti vertinama
drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės
žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės
rezultatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad situacija, kai
pirmiausia pritaikomi kiti neturtinės žalos nustatymo kriterijai ir nustatomas
konkretus žalos dydis, o tik po to jis mažinamas taikant nukentėjusio asmens
kaltės kriterijų (CK 6.282 straipsnis), netoleruotina, nes tokiu atveju lieka
neįvertintas nukentėjusio asmens kaltės santykis su kitais neturtinės žalos
dydžio nustatymo kriterijais.
Nukentėjusio
asmens kaltės dėl žalos atsiradimo aspektu nagrinėjamoje byloje reikšminga tai,
kad įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu
kasatorė pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių
53, 75, 173 punktus (BK 281 straipsnio 3 dalis). Taip pat, peržiūrėjus šią
baudžiamąją bylą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m.
birželio 25 d. nutartyje (byla Nr. 2K-202/2009) konstatuota, kad pėsčiasis bėgo
per pėsčiųjų perėją į kitą važiuojamosios dalies pusę, todėl pažeidė Kelių
eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 87 punktus. Įvykio metu galiojusių KET 53
punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo
priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto
saugumui ir aplinkai. Pagal KET 87 punktą į kitą važiuojamosios dalies pusę
pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš
kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių
liniją, neturi peržengti perėjos ribų. Ieškovas, kaip pėsčiasis ir eismo
dalyvis, taip pat sudarė galimybes kilti grėsmei savo saugumui, nesiėmė visų
būtinų atsargumo priemonių galimam susidūrimui su gatve važiavusia transporto
priemone išvengti, todėl, įbėgdamas į pėsčiųjų perėją, bet ne eidamas ja,
sumažino ir (ar) visiškai prarado galimybę laiku pastebėti prie perėjos
artėjantį ir (ar) į ją įvažiuojantį, nemažinantį greičio ir (ar) nestabdomą
automobilį. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su KET
reikalavimų pažeidimais, suponuoja pagrįstą išvadą, kurią padarė apeliacinės
instancijos teismas, kad toks ieškovo elgesys pripažintinas dideliu
neatsargumu, padėjusiu žalai kilti. Atsižvelgdama į šiuos bylos duomenis,
susijusius su eismo įvykiu ir žalos ieškovui atsiradimo aplinkybėmis, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad toks ieškovo didelis neatsargumas nagrinėjamoje
situacijoje prie eismo įvykio ir žalos pačiam ieškovui atsiradimo prisidėjo
tiek pat, kiek ir kasatorės elgesys. Taigi tiek žalos padariusio asmens, tiek
ir nukentėjusio asmens kaltė dėl žalos atsiradimo nagrinėjamu atveju yra
vienoda. Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies netinkamai taikė nukentėjusio
asmens kaltę, kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, todėl
nepagrįstai nustatė, kad ieškovo kaltės dalis dėl eismo įvykio ir žalos atsiradimo
yra 10 proc.
Įvertinusi
byloje teismų nustatytų aplinkybių kontekste ieškovui kompensuotinos neturtinės
žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. ieškovo sveikatos sužalojimo laipsnį, pobūdį,
sveikatos sužalojimo padarinius, jau atsiradusius ir ateityje atsirasiančius,
turtinius ir neturtinius, sužalojimo būdą, žalos padariusios kasatorės kaltę, paties
nukentėjusiojo kaltę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgusi
į kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, sprendžiant neturtinės
žalos kompensacijos priteisimo sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais klausimą, taip
pat kad žalos atsiradimą vienodai lėmė kasatorės ir ieškovo (nukentėjusio
asmens) kaltė, konstatuoja, jog, racionali kompensacija ieškovui už patirtą
neturtinę žalą laikytina 20 000 Lt (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Dėl atsižvelgimo
į teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį
Kasaciniame
skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistinos
neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nagrinėjamoje byloje netinkančius kasacinio
teismo praktikos pavyzdžius dėl priteisiamų neturtinės žalos dydžių, ir jie yra
per dideli. Patikrinusi kasacine tvarka apskųstą nutartį šiuo aspektu, teisėjų
kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais.
Kasacinis
teismas yra išaiškinęs, kad teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio
nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą
aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms
ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje A.
O. ir kt., v. V. B., byla Nr. 3K-3-560/2010).
Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis
principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas
būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo
precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio
Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį
į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio
nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos
dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina
vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje
byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Iš
apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas nurodė,
jog, nustatydamas ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, remiasi kasacinio
teismo praktika, pagal kurią minimalus priteisiamas neturtinės žalos dydis, kai
žala padaryta BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta nusikalstama veika, esant
panašioms aplinkybėms ir padariniams, yra 7000 Lt, maksimalus – 100 000 Lt,
vidutinis – 50 000 Lt. Pažymėtina, kad į nurodytas ribas patenka kasatorės
nurodomose bylose priteistas neturtinės žalos dydis. Tačiau pripažinti, kad
vidutinis priteistinos neturtinės žalos dydis kasacinio teismo praktikoje yra
mažesnis negu 50 000 Lt ir lygus kasatorės nurodomam dydžiui, nėra pagrindo. Teisėjų
kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas netiksliai parinko
atlygintinos neturtinės žalos nustatymo metodą, nes, remdamasis vidutiniu
teismų praktikoje priteisiamu žalos dydžiu, šioje byloje laikė jį atskaitos
tašku ir nuo jo sumažino ieškovui atlygintinos žalos dydį, atsižvelgęs į
nukentėjusiojo kaltę. Tai neatitinka pirmiau šioje nutartyje pateikto kasacinio
teismo išaiškinimo, kad nukentėjusio asmens kaltė turi būti įvertinta kartu su
kitų kriterijų visuma ir, atsižvelgiant į jų tarpusavio santykį, nustatytas
konkretus priteistinos neturtinės žalos dydis. Pabrėžtina, kad nutartys,
kuriomis remiasi kasatorė, priimtos bylose, kurių aplinkybės, susijusios su
žalos padarymo pobūdžiu, žalos padariusio asmens elgesiu ir nukentėjusių asmenų
veiksmais, taip pat kitos reikšmingos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos
bylos aplinkybių. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs
apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai vadovavosi kasacinio teismo
praktika, formuojama neturtinės žalos atlyginimo bylose, o kasatorė nepagrįstai
kvestionuoja apskųstą nutartį CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Teisėjų
kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie yra išvestiniai
iš pirmiau aptartų ir nėra šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353
straipsnio 1 dalis).
Remdamasi
tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas
tenkintinas iš dalies ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina,
sumažinant ieškovui iš kasatorės priteistinos neturtinės žalos dydį nuo 45 000
Lt iki 20 000 Lt (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniam
teismui sumažinus priteistinos neturtinės žalos dydį nuo 45 000 Lt iki
20 000 Lt, proporcingai kasacinio teismo priteistai kompensacijai
pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismuose, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Ieškovui iš kasatorės priteistinos išlaidos advokato pagalbai mažintinos nuo
670 Lt iki 297,75 Lt. Valstybei iš kasatorės priteistinas žyminis mokestis
mažintinas nuo 1350 Lt iki 599,94 Lt, išlaidos, susijusios su procesinių
dokumentų įteikimu – nuo 15,62 Lt iki 6,94 Lt, o valstybei iš ieškovo
priteistina 8,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ieškovui iš atsakovės priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina
nuo 350 Lt iki 155,54 Lt.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovas taip pat prašo priteisti 500 Lt išlaidų advokato
pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ir pateikė išlaidas
patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą. Iš dalies patenkinus kasacinį skundą,
ieškovui iš kasatorės priteistina ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi
išlaidų dalis, proporcinga atmesto reikalavimo daliai – 45,45 Lt. Bylą nagrinėjant
kasaciniame teisme valstybė patyrė 53,73 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Bendrosios raštinės 2011 m. balandžio 12 d. pažyma. Iš dalies patenkinus
kasacinį skundą, valstybei šios išlaidos priteistinos iš kasatorės – proporcingai
atmestai reikalavimo daliai – 4,88 Lt, iš ieškovo – proporcingai patenkinto
reikalavimo daliai – 48,85 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 4 dalimis, 96
straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Pakeisti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio
6 d. nutartį.
Priteisti
ieškovui G. J. (duomenys neskelbtini) iš
atsakovės J. M. J. (duomenys
neskelbtini) 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti
ir 297,75 Lt (du šimtus devyniasdešimt septynis litus 75 ct) išlaidų advokato
pagalbai apmokėti.
Priteisti
valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens
kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300,
įmokos kodas 5660) iš atsakovės J. M. J. (duomenys neskelbtini) 599,94 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt
devynis litus 94 ct) žyminio mokesčio ir 6,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu, iš ieškovo G. J. (duomenys
neskelbtini) 8,86 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti ieškovui
G. J. (duomenys neskelbtini) iš
atsakovės J. M. J. (duomenys
neskelbtini) 155,54 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt penkis litus 54 ct) išlaidų
advokato pagalbai apmokėti.
Kitą Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6
d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui
G. J. (duomenys neskelbtini) iš
atsakovės J. M. J. (duomenys
neskelbtini) 45,45 Lt (keturiasdešimt penkis litus 45 ct) Lt išlaidų
advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą apmokėti.
Priteisti
valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens
kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300,
įmokos kodas 5660) iš atsakovės J. M. J. (duomenys neskelbtini) 4,88 Lt (keturis litus 88 ct), iš
ieškovo G. J. (duomenys neskelbtini) 48,85
Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Dangutė Ambrasienė
|
|
|
Virgilijus Grabinskas
|
|
|
Sigita Rudėnaitė
|