Civilinė byla Nr. 3K-3-373/2009
Procesinio sprendimo kategorija 121.19.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovui S. L. dėl garbės ir orumo gynimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. R. 2006 m. buvo Kauno pensininkų sąjungos kasininkė, o atsakovas yra šios sąjungos pirmininkas. Atsakovui po atliktos revizijos pareikalavus, kad ieškovė perduotų jam jos turimas sąjungos lėšas (379 Lt), ieškovė atsisakė tai padaryti, motyvuodama tuo, kad atsakovas nepasirašo pinigų priėmimo-perdavimo akto. Kilus šiam šalių konfliktui ieškovė buvo apkaltinta pinigų pasisavinimu, atsakovas sąjungos vardu buvo kreipęsis į prokuratūrą, ikiteisminio tyrimo atlikimo metu ieškovė pinigus atidavė, tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. 2007 m. ieškovė buvo pašalinta iš pensininkų sąjungos. Ieškovė, teigdama, kad atsakovo kaltinimai yra neteisėti, neatitinka tikrovės ir žemina jos garbę ir orumą, remdamasi CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, siekė įpareigoti atsakovą Kauno pensininkų sąjungos visuotiniame susirinkime paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, priteisti iš atsakovo 183,59 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos. Dėl dvasinio sukrėtimo ir sukeltos įtampos ieškovė buvo priversta kreiptis į gydytojus, pirkti vaistus; dėl pašalinimo iš pensininkų prarado galimybę bendrauti su pensininkais, todėl jai atlygintina turtinė ir neturtinė žala. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigdamas, kad tiesiog tinkamai vykdė nevyriausybinės organizacijos vadovo pareigas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog yra garbės ir orumo gynimui reikalingų faktų visuma, nes faktas, kad ieškovė pasisavino 379 Lt, paskelbtas oficialiame dokumente – Kauno pensininkų sąjungos valdybos 2007 m. sausio 29 d. nutarime Nr. 5, nepateikti įrodymai, kad šis faktas apie ieškovę pažemino jos garbę ir orumą, kad šitos žinios neatitinka tikrovės. Ieškovė neginčijo nei Kauno pensininkų sąjungos valdybos 2007 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 5, nei 2007 m. vasario 8 d. Kauno pensininkų sąjungos neeilinio visuotinio susirinkimo nutarimo, kuriuo ji buvo pašalinta iš pensininkų sąjungos narių, jie yra nepanaikinti ir galiojantys, todėl teismas laikė, kad ieškovė sutiko su pašalinimo pagrindais. Teismas sprendė, kad atsakovas, teigdamas, jog ieškovė pasisavino pensininkų sąjungos pinigus, išreiškė savo nuomonę, o ne paskleidė žinią, nes ieškovė ilgą laiką negrąžino pensininkų sąjungos pinigų. Atsakovo kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą teismas vertino kaip sąžiningą asmens kreipimąsi į valstybės instituciją dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo, kuris nelaikytinas asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 4 punkto 3 dalis). Nenustatęs žinių paskleidimo fakto, teismas nenustatinėjo žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę). Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje teigiama, kad Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, t.y. neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės ribų; o teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą), sprendė, kad atsakovas, įgyvendindamas savo teisę informuoti teisėsaugos instituciją apie susidariusią situaciją Kauno pensininkų sąjungos veikloje, neperžengė šios teisės įgyvendinimo ribų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 25 straipsniuose, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje, todėl, nesant ieškovės teisių pažeidimo, negalima atsakovo teisinė atsakomybė. Teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu atsakovo duotais paaiškinimais, nustatė, kad atsakovas nesiekė tyčia savo veiksmais pakenkti ieškovei, o siekė apginti Kauno pensininkų sąjungos interesus. Ieškovės pateiktą pažymą teismas laikė neinformatyvia, nes neaišku, ar ieškovė anksčiau nebuvo kreipusis į gydymo įstaigą. Byloje nėra specialisto ar eksperto išvados apie tai, kad ieškovė dėl patirto pažeminimo patyrė didelius fizinius ar dvasinius išgyvenimus, kurie turėjo neigiamos įtakos jos psichinei būsenai, darbingumui ar bendravimui su aplinkiniais; duomenų, kad ji atsiribojo nuo visuomenės narių, negali gyventi visaverčio gyvenimo, byloje nėra. Ištyręs rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas nustatė, kad nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškinį, todėl ieškinį atmetė.
Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė. Teismas nustatė, kad šalys neginčija aplinkybės, jog ieškovė valdė pensininkų sąjungai priklausančius pinigus ir atsisakė vykdyti atsakovo reikalavimus šias lėšas grąžinti; ši byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose (bendrijos organų posėdžių ar narių susirinkimų protokoluose) nurodoma aplinkybė patvirtina žinios paskleidimą, tačiau jos teisingumo nagrinėjamoje byloje ieškovė neginčija. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovo teiginių, jog ieškovė lėšas pasisavino, iššvaistė ar pragėrė, viena vertus, nepatvirtinta jokiais įrodymais, išskyrus kelių liudytojų parodymus, kurie vertintini kritiškai, nes yra abstraktūs, nesiejami su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, prieštarauja kitų byloje apklaustų liudytojų parodymams; kita vertus, atsižvelgiant į ieškovės nurodomą abstraktų, faktiniais duomenimis nepatvirtintą galimų atsakovo pasisakymų turinį, turėtų būti vertinami kaip atsakovo nuomonės, kuriai netaikomas tiesos kriterijus, išsakymas, negalintis būti pagrindu civilinei atsakomybei atsirasti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes vienas iš nutartį pasirašiusių teisėjų nenurodytas posėdžio protokole – tai yra absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus kasatorės reikalavimus, nes nepasisakė dėl jos garbės ir orumo pažeidimo, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismas tokio sprendimo nepanaikino ir kasatorės reikalavimus išsprendė tik apeliacinėje instancijoje.
- Dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai nesivadovavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalimi ir Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalimi, kuriomis draudžiamas informacijos, žeminančios žmogaus garbę, orumą ir gerą vardą, skleidimas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Vilniaus krepšinio klubas ,,Rytas” v. UAB ,,Veidas”, bylos Nr. 3K-3-1286/2000, esančius išaiškinimus. Bylą nagrinėję teismai neteisingai vertino atsakovo tvirtinimus kaip nuomonę, nes kaltinimas nusikaltimo padarymu laikytinas žeminančio pobūdžio žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje G. G. v. R. P., UAB „Lietuvos rytas”, bylos Nr. 3K-3-211/2001). Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai taip pat pažeidė CPK 270 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nes nepagrįstai atmetė prokuratūros nutarimu nustatytas faktines aplinkybes dėl kasatorės paskyrimo kasininke datos ir seifo pensininkų sąjungoje nebuvimo.
Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl absoliutaus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo
Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų pasiekti CPK 2 straipsnyje nustatyti civilinio proceso tikslai, konkrečioje byloje turi būti įgyvendintas vienas svarbiausių civilinio proceso principų – teisės į tinkamą teismo procesą principas, kurio vienas iš šio turinio elementų yra tai, kad teismas turi būti sudarytas pagal įstatymą (CPK 319 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju taip pat aktualus teisėjų sudėties nekintamumo principas, įtvirtintas CPK 16 straipsnyje. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2009 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovės apeliaciniam skundui išnagrinėti sudarė tokios sudėties teisėjų kolegiją: Rūta Palubinskaitė, Jolita Cirulienė ir Arvydas Žibas. Šia nutartimi sudaryta teisėjų kolegija pasirašė skundžiamą nutartį, tačiau 2009 m. vasario 23 d. – 2009 m. kovo 9 d. teismo posėdžio protokole nurodyta, kad bylą išnagrinėjo kitos sudėties teisėjų kolegija (vietoje teisėjo Arvydo Žibo nurodyta teisėja Galina Blaževič). Byloje nėra duomenų, kad teisėjų kolegija būtų keičiama teismo ar skyriaus pirmininko nutartimi, taigi bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, pažeisti teisėjų sudėties nekintamumo ir teisės į tinkamą teismo procesą principai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Konstatavusi apeliacinės instancijos teismo sudėties neteisėtumo faktą, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasaciniame skunde keliamų materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų, nes dėl jų nebuvo teisėto apeliacinio proceso.
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
Panaikinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, grąžina kasatorei žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Grąžinti ieškovei O. R. (duomenys neskelbtini) 432 Lt (keturis šimtus trisdešimt du litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2009 m. gegužės 20 d. Swedbank AB Tauro KAC.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Egidijus Laužikas
Juozas Šerkšnas