Administracinė byla Nr. ATP-1267-497/2014
Teisminio proceso Nr.: 4-45-3-00956-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
48.80.;79.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. I. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-10-13 nutarimo, kuriuo G. I. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. 1 d. – 450 Lt bauda,
n u s t a t ė:
G. I. nubausta už tai, kad ji, 2014-07-14 19.02 val., būdama neblaivi, žinomai melagingai iškvietė policiją – paskambino į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių ir pranešė, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., ją muša sugyventinis, o atvykusiam policijos pareigūnų ekipažui pareiškė, kad policija nereikalinga.
G. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-10-13 nutarimą ir peržiūrėti bylą. Nurodo, kad įvykio dieną sugyventinis G. A. ją sumušė, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus padėti išsiaiškinti konfliktą G. A. išvesti iš jos namų. Tačiau kol atvyko policijos ekipažas G. A. jau nebuvo, nes jis išėjo pats. Todėl apeliantės manymu ji yra nekalta ir 450 Lt bauda paskirta nepagrįstai.
Atsiliepimu į apeliacinį Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas prašo atmesti G. I. skundą ir palikti galioti 2014-10-13 Švenčionių rajono apylinkės teismo nutarimą. Su skunde nurodytais motyvais nesutinka ir mano, kad teismas tinkamai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažino G. I. kalta pagal LR ATPK 186 str., bei paskyrė teisingą 450 Lt nuobaudą.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, o taip pat patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą nustatė, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu padarė esminių pažeidimų, dėl ko priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis turi būti panaikintas, o byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarime neatsispindi, kad pažeidėja G. I. būtų dalyvavusi teismo posėdyje, nors ATPK 272 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Byloje nėra posėdžio protokolo, kuris patvirtintų ar paneigtų apeliacinio skundo teiginius, jog apeliantei nebuvo suteikta galimybė susipažinti su į bylą pateikta medžiaga, iškviesti liudytojus ar kitaip nebuvo pažeistos jos teisės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Pažymėtina, kad teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-12 nutartis Nr. N1-1333/2007). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti ar administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir nebuvo pažeista jo teisė į gynybą.
LR Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012).
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. I. parodymai yra prieštaringi, ji kitaip aiškina įvykio aplinkybes, nors nuoširdžiai gailisi, tačiau skunde nesutinka padariusi ATPK 186 d. numatytą pažeidimą, todėl jos kaltė byloje turi būti patvirtinta abejonių nekeliančiais įrodymais. Pirmos instancijos teismas pripažindamas G. I. kalta dėl pažeidimo padarymo, iš esmės rėmėsi V. Valentynovičiaus rašytiniais paaiškinimais, kurių pagrindu ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neišaiškinus parodymų prieštaravimų priežasčių. Nors byloje yra prieštaravimų tarp G. I. parodymų ir V. Valentynovičiaus rašytinių paaiškinimų, tačiau apylinkės teismas nesiėmė jokių priemonių iškviesti ir apklausti teismo posėdyje G. I., jos sugyventinį G. A., policijos pareigūnus R. P. bei V. Valentynovičių, o tik pasirėmė policijos pareigūno V. Valentynovičiaus pirminiais rašytiniais paaiškinimais. Pastebėtina, jog pagal suformuotą teismų praktiką rašytiniai asmenų paaiškinimai nepakeičia liudytojų parodymų, todėl teismas turi būti aktyvus ir teismo posėdyje apklausti asmenis, galinčius padėti nustatyti svarbias bylos aplinkybes bei pašalinti esančias abejones. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas šiuos procesinius pažeidimus vertina kaip esminius ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, nepašalino esančių abejonių, todėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimas naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 4 p.,
n u t a r ė:
Tenkinti G. I. apeliacinį skundą.
Panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Audrius Cininas