Civilinė byla Nr. e2-1015-896/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00199-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18; 3.1.7.6;3.2.6.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika,
sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei,
dalyvaujant ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „AVE-MATROX“ atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių biuras“ atstovui advokatui Lukui Vitauskui,
atsakovui R. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „AVE-MATROX“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „AVE-MATROX“ (toliau – ieškovė, LUAB „AVE-MATROX“) ieškiniu (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 1-6) prašo priteisti iš atsakovo 3 842 745,88 Eur nuostolius bei 5 proc. metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, sukėlė UAB „Energijos kodas“ (toliau – Bendrovės) tyčinį bankrotą. Likvidavus Bendrovę liko nepatenkinta kreditoriaus LUAB „AVE-MATROX“ 3 842 745,88 Eur kreditorinių reikalavimų dalis. Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-587-921/2024 Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, dėl tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažįstant R. M.. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-320-407/2024 pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės paliko nepakeistą.
Ieškovės LUAB „AVE-MATROX“ atstovas advokatas Lukas Vitauskas ieškinį palaiko. Teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje nurodytus argumentus (teismo posėdžio, vykusio 2025 m. rugsėjo 24 d., 09:36:49 - 9:44:59).
Atsakovas R. M. atsiliepime į ieškinį (e. bylos apyrašas, t. 1, b. 67-68) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė ieškinio, nes turėjo įrodyti, kad atsakovo veiksmai padarė tiesioginę žalą kreditoriui, kad atsakovo veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą. Ieškovė nepagrindė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
Atsakovas R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis su ieškiniu nesutinka. Paaiškino kreditorinio reikalavimo atsiradimo aplinkybes, nurodė, kad šis kreditorinis reikalavimas niekaip nesusijęs su jo veiksmais dėl tyčinio bankroto. Jis iš viso nepripažįsta, kad yra skolingas LUAB „AVE-MATROX“, nes pastaroji yra skolinga jam. Jo jokios kaltės nėra (teismo posėdžio, vykusio 2025 m. rugsėjo 24 d., 9:44:00 - 10:19:01).
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018.).
Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai.
Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, savo praktikoje yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017).
Likvidavus Bendrovę liko nepatenkinta kreditoriaus LUAB „AVE-MATROX“ 3 842 745,88 Eur kreditorinių reikalavimų dalis (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 7-10, 49-53). Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-587-921/2024 Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, dėl tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažįstant R. M.. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-320-407/2024 pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės paliko nepakeistą.
Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuotos tokios faktinės aplinkybės: LUAB „Energijos kodas“ nemokumas ir bendrovės finansinės padėties esminis pabloginimas kilo dėl sąmoningai blogo šio juridinio asmens valdymo, t. y.: buvo sudaryti bendrovei nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai; bendrovės turtas (kuras) buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina; buvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, nes bendrovės atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-320-407/2024 66 punktas).
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (generalinio delikto doktrina). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Bendrovės vadovas taip pat turi pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais ar neveikimu nesukeltų žalos bendrovės kreditoriams, kurie, susiklosčius tam tikroms specifinėms aplinkybėms, gali pareikšti reikalavimus bendrovės vadovui dėl jiems individualiai padarytos žalos atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama kreditoriaus teisė pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui, tačiau juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, grindžiama bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais, yra išimtis iš bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo taisyklių ir negali būti aiškinama plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023, 37 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK-7-30-969/2021, 53 punktas).
Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės valdymo organui (ar dalyviui) dėl jam asmeniškai padarytos žalos tik CK 6.263 straipsnyje įtvirtintu bendruoju deliktinės atsakomybės pagrindu, bet ne dėl netinkamo valdymo (CK 2.87 straipsnis), ir tik dviem išimtinais atvejais: 1) kai atsakovo neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik to vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusia žala; bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius, neteikia prielaidų kreiptis su tiesioginiu ieškiniu; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 23 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021, 48 punktas; 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-421/2023, 24 punktas).
Taigi, kaip matyti iš kasacinio teismo praktikos, kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės valdymo organui (ar dalyviui) dėl jam asmeniškai padarytos žalos tik CK 6.263 straipsnyje įtvirtintu bendruoju deliktinės atsakomybės pagrindu, ir tik dviem išimtinais atvejais, kurie nėra kumuliatyvūs. Nagrinėjamu atveju Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu ir nustatyta, kad atsakovas kaltas dėl tyčinio bankroto, todėl ieškovas gali reikšti jam tiesioginį ieškinį ir nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, nukreiptų tiesiogiai į ieškovą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobūdį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiškais pagrindais – pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018 41 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-378/2017 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nustatyti tokie atsakovo neteisėti veiksmai: 1) buvo sudaryti bendrovei nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai; 2) bendrovės turtas (kuras) buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina; 3) buvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, nes bendrovės atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai. Šie neteisėti atsakovo veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl nagrinėdamas šį ginčą teismas jų nenustatinėja (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė nustatyta Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-587-921/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-320-407/2024. Kaltė yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl nagrinėdamas šį ginčą teismas jos nenustatinėja (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra sąsaja tarp neteisėto veikimo ir asmeniui atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos bei nuostolių, kuri rodo, kad žala yra neteisėto veikimo pasekmė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).
Atsakovas nurodo, kad jo neteisėti veiksmai nelėmė žalos ieškovei atsiradimo.
Atsakovas nurodė, kad ieškovės kreditorinis reikalavimas jau buvo atsiradęs iki tyčinio bankroto bylos ir joje nustatyti veiksmai niekaip nelėmė kreditorinio reikalavimo atsiradimo.
Teismas atmeta tokį atsakovo argumentą. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovas teismo proceso metu nesinaudojo profesionalaus teisininko pagalba. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, nuosekliai aptarė nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, susijusią su įrodinėjimo naštos paskirstymu tokio pobūdžio bylose. Teismas 2025 m. liepos 14 d. parengiamajame posėdyje, įvertinęs, kad atsakovas neturi profesionalaus atstovo, atsakovui išaiškino įrodinėjimo pareigą, t. y., kad būtent atsakovas šioje byloje turi paneigti priežastinio ryšio tarp žalos bei neteisėtų veiksmų prezumpciją. Taip pat pažymėtina, kad teismas, įvertinęs, kad atsakovas ir 2025 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje dalyvavo neturėdamas profesionalaus atstovo, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą bei įvertinęs ginčo sumą, atidėjo teismo posėdį, sudarydamas atsakovui galimybę susirasti advokatą, tačiau ir 2025 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje atsakovas dalyvavo nesinaudodamas profesionalaus atstovo pagalba. Teismo vertinimu, atsakovui buvo sudarytos visos galimybės gintis nuo pateikto ieškinio, išaiškinta įrodinėjimo pareiga, tačiau atsakovas nepaneigė priežastinio ryšio tarp žalos bei neteisėtų veiksmų, kurie yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, prezumpcijos. Atsakovas turėjo įrodyti, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus apie žalos atsiradimo priežastis, neigdamas patį žalos faktą.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vien UAB „Energijos kodas“ 2022–2023 m. laikotarpiu kurą UAB „Alauša“ pardavė už mažesnę kainą nei atitinkamo kuro įsigijimo savikaina ir tokiu būdu bendrovė patyrė apie 529 000 Eur nuostolį (Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-587-921/2024 51 p.). Be to, už mažesnę nei rinkos kainą buvo parduotas automobilis, sudaryti kiti įmonei nenaudingi sandoriai. Taigi, nustatyti neteisėti veiksmai ir jų pasekmė – žala, o priežastinis ryšys tarp jų nepaneigtas.
Be to, tik laikantis nuoseklios bankrutuojančios įmonės bankroto procedūrų eigos ir stadijų, ir tik tada, kai bus sukaupiama bankrutuojančios įmonės viso dalytino turto masė, kreditoriai, tarp jų ir ieškovas, turės galimybę tenkinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtintus reikalavimus iš viso bankrutuojančios įmonės dalytino kreditoriams turto. Joks kreditorius kitais, ne bankroto procedūrų pagrindais, neturi privilegijų į ankstyvesnį reikalavimų patenkinimą, kitaip būtų paneigtas bankrutuojančios įmonės kreditorių eiliškumo principas bei pažeistų kreditorių reikalavimų į bankrutuojančios įmonės turtą tenkinimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2005).
Kaip jau minėta, teismai nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus - Bendrovės atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Akivaizdu, kad Bendrovei pažeidus kreditorių eiliškumo tvarką, ieškovė neteko galimybių patenkinti dalies savo kreditorinio reikalavimo proporcingai visų kreditorių reikalavimams, nes dalis kreditorių be eilės gavo visą savo reikalavimo patenkinimą. Taigi, nustatyti neteisėti veiksmai ir jų pasekmė – žala, o priežastinis ryšys tarp jų nepaneigtas.
Be to, nustatyta, kad Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, todėl teismas sprendžia, kad esant tokiai situacijai, kai dėl Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo apgaulingai ir aplaidžiai nėra galimybės tiksliai nustatyti tikrosios buvusios Bendrovės ekonominės būklės, o atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad dėl šių neteisėtų veiksmų nekilo žala, ar kad kilo mažesnė žala nei likęs nepatenkintas ieškovės kreditorinis reikalavimas, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos nepaneigtas.
Teismas sprendžia, kad yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, o atsakovas nepaneigė priežastinio ryšio bei žalos prezumpcijos, todėl ieškinys yra tenkinamas visa apimtimi.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovei iš atsakovo 5 procentų metinės procesinės palūkanos priteistinos nuo 2025 m. gegužės 6 d., t. y. civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovė patyrė (DOK-21755, pateiktas teismui 2025 m. rugsėjo 24 d.) 4493 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios, ieškinį patenkinus, priteisiamos iš atsakovo.
Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl, patenkinus ieškinį, žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį, 82 straipsnio 1 dalį mokėtinas 17 111,25 Eur žyminis mokestis (75 proc. × 22 815 Eur maksimalus indeksuotas žyminis mokestis už turtinį ginčą), kuris priteistinas iš atsakovo valstybei.
Bylos nagrinėjimo metu susidarė 7,93 Eur pašto išlaidos, kurios neviršija nustatytos minimalios 8,00 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96, 98 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „AVE-MATROX“, j. a. k. 110600222, 3 842 745,88 Eur (tris milijonus aštuonis šimtus keturiasdešimt du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 88 ct) žalą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos 3 842 745,88 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4493 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti valstybei iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 17 111,25 Eur (septyniolika tūkstančių vieną šimtą vienuolika eurų ir 25 ct) žyminį mokestį. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Tomas Romeika