Civilinė byla Nr. e2-556-601/2024

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KODMEDA“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno miesto poliklinikai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KODMEDA“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama pripažinti atsakovės Kauno miesto poliklinikos 2023 m. spalio 13 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo „Skaitmeninės mamografijos sistemos pirkimas“, kuriam suteiktas Nr. 673419 (toliau – Pirkimas), procedūras neteisėtu ir šį sprendimą panaikinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad atsakovė skundžiamu sprendimu informavo, jog Pirkimas nutraukiamas atsižvelgus į „Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ netikslumus bei dviprasmybes, dėl ko tiekėjai jas galimai nevienodai vertino ir suprato“. Tačiau, anot ieškovės, iš šių motyvų negalima spręsti, kad Pirkimas buvo nutrauktas teisėtai, ar, kad Pirkimo dalyviai buvo tinkamai informuoti apie tokio sprendimo pagrindą, t. y. nėra aišku, nei kokiu būdu Techninė specifikacija buvo interpretuojama skirtingai, nei kas Techninę specifikaciją skirtingai interpretavo, nei dėl kokių tiksliai Techninės specifikacijos reikalavimų kilo neaiškumų, nei kodėl šios aplinkybės yra tokios, dėl kurių Pirkimas negalėtų būti tęsiamas. Anot ieškovės, kadangi skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, neišsamus, nepagrįstas argumentais, tai riboja ir tiekėjų teisę patikrinti, ginčyti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus, o tai sąlygoja skaidrumo principo pažeidimą. Juolab, kad per visą Pirkimo procedūrą, Pirkime dalyvavę tiekėjai atsakovei pateikė vos 1 klausimą (atsakymą į šį klausimą atsakovė pateikė dar 2023 m. birželio 22 d.), t. y. absoliučiai daugumai Pirkimo procedūrose dalyvavusių tiekėjų iki pasiūlymų pateikimo momento (2023 m. liepos 21 d.) Pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai buvo aiškūs. Maža to, perkančioji organizacija dar 2023 m. kovo 14 d. paskelbė apie tos pačios sistemos pirkimo rinkos konsultaciją, todėl jai turėjo būti žinomi visi su Pirkimo objektu susiję niuansai. Atsižvelgiant į tai ieškovė nesupranta kokios Pirkimo procedūrų nutraukimą lėmusios priežastys galėjo staiga atsirasti jau po pasiūlymų pateikimo momento. Ieškovės įsitikinimu, Pirkimo sąlygos buvo visiems tiekėjams aiškios ir nedviprasmės, todėl tokį perkančiosios organizacijos sprendimą ieškovė vertina kaip lygiateisiškumo principo pažeidimą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovei šiuo atveju tiesiog nepatiko mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas (galimai ieškovė) arba tai, kad Pirkimo nelaimės jos proteguojamas tiekėjas, todėl atsakovė nusprendė Pirkimą nutraukti.

3.                      Ieškovė akcentavo, kad, nepaisant to, jog atsakovė atsiliepime į ieškinį pateikė eilę argumentų dėl būtinybės nutraukti Pirkimą, tai nepaneigia fakto, jog ginčijamame sprendime ir atsakyme į pretenziją nurodyti Pirkimo nutraukimo pagrindai yra visiškai neišsamūs. Tuo tarpu naujais argumentais, nurodytais tik teisminio proceso metu, perkančioji organizacija neturėjo teisės remtis. Kita vertus, atsakovės argumentai, nurodyti atsiliepime, taip pat nepagrindžia būtinybės nutraukti Pirkimą, kadangi visi Pirkimo dalyviai Pirkimo sąlygas suprato vienodai ir pasiūlė mamografus, kurie veikia tuo pačiu principu – sužinojus, kad pacientė turi implantą, tai reikia nurodyti sistemoje ir tada mamografas automatiškai atlieka pakoreguotą tyrimą. Juolab, kad anot ieškovės, rinkoje apskritai nėra aparatų, kurie, veikdami standartiniu režimu (taikomu pacientėms be implantų) automatiškai aptiktų implantus ir atliktų tinkamo stiprumo ekspoziciją (spinduliuotę), parinktų raišką ir t. t.

II.       Atsakovės procesinių dokumentų esmė

4.                      Atsakovė Kauno miesto poliklinika su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

5.                      Atsakovė nurodė, kad Pirkime siekė įsigyti skaitmeninę rentgeno mamografijos sistemą, kuri, be kita ko, turėtų automatinį režimą pacientėms su implantais tirti (Techninės specifikacijos 9.3 papunktis). Iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos trys tiekėjai pateikė savo pasiūlymus dėl mamografo tiekimo. Ieškovė pateikė pasiūlymą tiekti mamografą „Giotto class S 40000“, kurio gamintojas IMS; UAB „Limeta“ pateikė pasiūlymą tiekti mamografą „Helianthus“, kurio gamintojas Metaltonica Spa; UAB „TRADINTEK“ pateikė pasiūlymą tiekti mamografą „Senographe Pristina“, kurio gamintojas GE Healthcare. Tačiau pasiūlymų vertinimo metu atsakovė susidūrė su dilema, kaip tinkamai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkių įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje aprašytus viešųjų pirkimų principus, įvertinti visų pateiktų pasiūlymų atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, t. y. nors visi trys pasiūlyti modeliai turi automatinį krūtų su implantais tyrimo režimą, itin skiriasi automatizmo lygis. Ieškovės siūlomas modelis turi gana paprastą sprendimą – automatinio tyrimo parametrai yra suvedami rankiniu būdu pagal tam tikrus principus ir sistema tyrimui automatiškai parenka iš anksto suvestą konkretų parametrą. Tuo tarpu ieškovės konkurentų pasiūlyti modeliai yra grįsti naujausiais technologiniais sprendimais ir automatiniu režimu tiriant krūtis su implantais, parenka parametrus patys, skiriasi tik tam tikros procedūros dėl paties implanto detekcijos, vienu atveju reikia nurodyti, kad implantas yra („Helianthus“), kitu atveju mamografas tai nustato pats („Pristina“). 

6.                      Anot atsakovės, pagal tai, kokie pasiūlymai buvo pateikti Pirkime, jai tapo aišku, kad visi tiekėjai, tiek tie, kurie dalyvavo Pirkime, tiek tie, kurie susipažino su Pirkimo sąlygomis ir nutarė pirkime nedalyvauti, skirtingai suprato Pirkimo techninės specifikacijos 9.3 papunkčio reikalavimą ir tokiu būdu klaidingai galėjo pasirinkti nedalyvauti Pirkime arba galėjo pasirinkti dalyvauti Pirkime su kitais modeliais (ir būti konkurencingesni, siūlydami tokio paties technologinio lygio įrangą). Todėl atsakovė, turėdama poreikį įsigyti naujausiais technologiniais sprendimais grįstą mamografą, kuris kaip įmanoma daugiau automatizuotų atliekamas procedūras, tačiau tik pasiūlymų vertinimo stadijoje suvokusi, kad reikalavimas automatiniam krūtų su implantais tyrimo režimui negali būti vertinamas vienareikšmiškai, pasinaudojo Pirkimo dokumentuose ir VPĮ numatyta jos teise nutraukti Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 4 dalies pagrindu – jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas. Be to, atsakovės įsitikinimu, įvertinus faktinę ir teisinę situaciją, akivaizdu, kad egzistuoja ir savarankiškas, VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje aprašytas, pagrindas – pareiga nutraukti Pirkimą pažeidus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

III.       Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

7.                      Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais. Anot tarnybos, viešojo pirkimo procedūrų nutraukimas laikytinas teisėtu tokiu atveju, jei dėl viešojo pirkimo dokumentuose padarytos klaidos, viešasis pirkimas tampa nebetikslingas arba jam įvykus, perkančioji organizacija įsigytų jos poreikių neatitinkantį pirkimo objektą. Priešingu atveju, pirkimo vykdytojui suteikiant teisę nutraukti viešojo pirkimo procedūras tik dėl noro keisti iki tol buvusias viešojo pirkimo sąlygas, tai reikštų viešajame pirkime dalyvaujančių tiekėjų interesų pažeidimą. Tarnyba pažymėjo, kad ji nėra institucija, galinti kompetentingai įvertinti Pirkimo objekto specifiką, tiekėjų, galinčių pasiūlyti būtent atsakovės reikalaujamų parametrų įrangą, konkurencinę aplinką, vienareikšmiškai pasisakyti dėl Techninės specifikacijos 9.3 papunktyje nustatyto reikalavimo, įvertinant atsakovės poreikius. Todėl, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, bylos nagrinėjimo metu svarbu nustatyti, ar Pirkimui pateikti tiekėjų pasiūlymai iš tikrųjų yra tarpusavyje nepalyginami dėl Techninės specifikacijos 9.3 papunktyje nustatyto reikalavimo Pirkimo objektui formuluotės neapibrėžtumo, abstraktumo, dėl ko atsakovė negali įsigyti jos poreikius atitinkančio Pirkimo objekto. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad tiekėjų siūlomi mamografai Techninės specifikacijos 9.3 papunktyje nurodyto reikalavimo kontekste yra skirtingi ir nepalyginami, tarnybos nuomone, atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimą laikytinas teisėtu. Visgi, bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinus ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytai aplinkybei, kad ir kitų tiekėjų Pirkimui pasiūlyti mamografai automatiškai krūtų implantų neaptinka, t. y. visi tiekėjai „<...> pasiūlė mamografą, kuris automatiškai parenka tinkamą energijos ekspoziciją / dozę, parenka tinkamą vaizdo šviesumą, kontrastingumą ir t. t., kai nurodoma, kad pacientė turi implantą / parenkamas atitinkamas režimas <…>“, atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimą turėtų būti pripažintas neteisėtu.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės aplinkybės ir ginčo ribos

8.                      Kauno miesto poliklinika 2023 m. birželio 9 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė ir atviro konkurso būdu vykdė tarptautinės vertės viešąjį pirkimą Nr. 673419 „Skaitmeninės mamografijos sistemos pirkimas“. Pirkimo objektas – skaitmeninė mamografijos sistema, kurios techniniai parametrai nurodyti Techninėje specifikacijoje, be kita ko, 9 punkte nurodant, kad ekspozicijos reguliavimo ir optimizavimo sistema turi galėti automatiškai parinkti spektrinį filtrą, mAs ir įtampą (pilnai automatinis valdymo režimas) (9.1 papunktis), taip pat leisti laisvai pasirinkti spektrinį filtrą, mAs ir įtampą (rankinis valdymo režimas) (9.2 papunktis) bei būtinas „automatinis režimas pacientėms su implantais tirti“ (9.3 papunktis). Pirkime tiekėjai perkančiajai organizacijai pateikė pasiūlymus, t. y. ieškovė pateikė pasiūlymą tiekti mamografą „Giotto class S 40000“, kurio gamintojas IMS; UAB „Limeta“ pateikė pasiūlymą tiekti mamografą „Helianthus“, kurio gamintojas Metaltonica Spa; UAB „TRADINTEK“ pateikė pasiūlymą tiekti mamografą „Senographe Pristina“, kurio gamintojas GE Healthcare.

9.                      Perkančiosios organizacijos Pirkimo komisijos 2023 m. rugsėjo 6 d. posėdyje buvo nutarta, kad tiek UAB „KODMEDA“, tiek UAB „Limeta“ pasiūlymai yra neaiškūs, todėl į šiuos tiekėjus buvo kreiptąsi dėl pasiūlymų paaiškinimo. Ieškovės buvo prašoma paaiškinti „ką reiškia pateiktame dokumente „3 Dokumentai. Konfidencialu“ 77 puslapyje 2.2.1.16 punkto „Detector“ lentelėje pateikti 2 (du) parametrai (ADC Bit depth ir Bit depth) ir nurodytos 3 (trys) šių parametrų reikšmės (16 bits min, 13 bit for mammographic anr projektions images, 14 bit for reconstruction)“. Tiekėjos UAB „Limeta“ buvo prašoma paaiškinti „dokumentą „Konfidencialu_3.3. p._Gamintojo deklaracija“ – nurodant dokumentą pasirašiusio asmens pareigas bei vardą ir pavardę“. Tiekėjos UAB „TRADINTEK“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu visas Pirkimo sąlygas.

10.                      Tiekėjams UAB „KODMEDA“ ir UAB „Limeta“ pateikus paaiškinimus, perkančiosios organizacijos Pirkimo komisijos 2023 m. rugsėjo 27 d. posėdyje buvo nutarta, kad UAB „KODMEDA“ pasiūlymas yra neaiškus kitu aspektu (šis neaiškumas 2023 m. rugsėjo 6 d. posėdyje nebuvo nustatytas), todėl į šią tiekėją buvo kreiptąsi prašant nurodyti kaip konkrečiai veikia automatinis režimas pacientėms su implantais tirti, kaip ir ką vertinant parenkami parametrai ir pan. Tuo tarpu tiekėjos UAB „Limeta“ pasiūlyta skaitmeninė mamografijos sistema šiame posėdyje buvo pripažinta atitinkančia visus Pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus.

11.                      Tą pačią dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 27 d. UAB „KODMEDA“ pateikė paaiškinimą, kad perkančiosios organizacijos reikalauta reikšmė dėl automatinio režimo pacientėms su implantais yra nurodyta pasiūlymo 120 ir 160 puslapiuose. Pažymėjo, kad radiologui technologui nurodžius jos siūlomoje mamografijos sistemoje, jog pacientė turi implantą, „pritaikoma kitokios energijos ekspozicija / dozė, įvertinama, jog yra implantas ir automatinė ekspozicijos kontrolė kitaip vertina implanto lokaciją ir pateikia vaizdą taip, kad jis būtų tinkamo šviesumo ir kontrastiškumo“.

12.                      Atsakovė 2023 m. spalio 13 d. raštu Nr. S-4225 informavo Pirkimo dalyvius, kad „atsižvelgdama į Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ netikslumus bei dviprasmybes dėl ko tiekėjai jas galimai nevienodai vertino ir suprato, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 3.8 punktu ir VPĮ 29 straipsnio 4 dalimi nutarė nutraukti Pirkimo procedūras ir patikslinus pirkimo sąlygų reikalavimus Pirkimą paskelbti iš naujo“.

13.                      Ieškovė 2023 m. spalio 17 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti 2023 m. spalio 13 d. sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras ir Pirkimo procedūras tęsti toliau, o, netenkinus pirmo šios pretenzijos reikalavimo, aiškiai ir išsamiai nurodyti 2023 m. spalio 13 d. sprendimo pagrindą, t. y. kodėl Pirkimo procedūros buvo nutrauktos.

14.                      Atsakovė 2023 m. spalio 24 d. pateikė atsakymą į pretenziją Nr. S-4396, kuriuo pretenziją atmetė. Atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, kad „2023-10-13 Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ netikslumai bei dviprasmybės galėjo turėti neigiamos įtakos tiekėjų Techninės specifikacijos vertinimui bei supratimui, atitinkamai ir konkurencijai ar Pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui, ir šios padėties negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 3.8 punktu ir VPĮ 29 straipsnio 4 dalimi, numatančiais, kad Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas, nutraukė Pirkimo procedūras. <...> sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras priimtas objektyviai įvertinus visas aplinkybes bei priežastis ir sprendimą tinkamai motyvuojant. Perkančioji organizacija apie Pirkimo procedūrų nutraukimą 2023-10-13 raštu Nr. S–4225 „Dėl skaitmeninės mamografijos sistemos pirkimo (Pirkimo Nr. 673419)“ Pirkimo dalyvius informavo aiškiai nurodžiusi priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras. <...> pasiūlymų techninio vertinimo metu buvo pastebėta, kad dėl Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ klaidų bei dviprasmybių, pasiūlymai negali būti įvertinti ir palyginti. Šios padėties, kaip jau minėta aukščiau, negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius“.

15.                      Taigi, iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinio aptartų faktinių aplinkybių kontekste matyti, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl perkančiosios sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras teisėtumo. Ieškovė šio sprendimo teisėtumą kvestionuoja tuo, kad: (i) ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, neišsamus, nepagrįstas argumentais; (ii) atsakyme į pretenziją atsakovė detaliau nepaaiškino savo sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras; (iii) atsiliepime į ieškinį nurodytais naujais argumentais perkančioji organizacija neturėjo teisės remtis, bet, jeigu teismas nuspręstų priešingai, ieškovės įsitikinimu, atsakovės argumentai, nurodyti atsiliepime, taip pat nepagrindžia būtinybės nutraukti Pirkimą, kadangi visi Pirkimo dalyviai Pirkimo sąlygas suprato vienodai ir pasiūlė mamografus, kurie veikia tuo pačiu principu.

Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo

16.                      Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 29 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

17.                      Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio teismo sprendimo 12 punkte pacituoto ginčijamo sprendimo turinio, perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti Pirkimą motyvuojamas tuo, kad buvo nustatyti Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ netikslumai bei dviprasmybės, dėl ko tiekėjai jas galimai nevienodai vertino ir suprato. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis Pirkimo sąlygų 3.8 papunkčiu, numatančiu, kad „perkančioji organizacija bet kuriuo metu iki sutarties sudarymo pasilieka teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsiras aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas ir nutrauks pirkimo procedūras, jeigu paaiškėtų, kad buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties nebūtų galima ištaisyti“, taip pat VPĮ 29 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad „perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas“.

18.                      Vis dėlto, teismas šiuo atveju negali nesutikti su ieškovės argumentais, kad nurodyti perkančiosios organizacijos motyvai yra neaiškūs, nes iš jų neįmanoma identifikuoti kokie Techninės specifikacijos netikslumai ir dviprasmybės buvo nustatyti, kokia apimtimi, ar jų nebuvo galima numatyti anksčiau, ar šie netikslumai ir dviprasmybės yra tokie, dėl kurių Pirkimas negalėtų būti tęsiamas, bei kurie tiekėjai ir kaip galimai nevienodai vertino ir suprato Techninės specifikacijos reikalavimus. Teismo vertinimu, perkančiosios organizacijos sprendimai turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai negali pažeisti viešųjų pirkimų principų bei nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo, sprendimuose turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo perkančioji organizacija remiasi, t. y. motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Motyvuotas sprendimas pagal savo esmę turėtų būti laikomas tokiu, kuris leistų suprasti perkančiosios organizacijos priimto sprendimo motyvus, aplinkybes, t. y. dėl kokių priežasčių perkančioji organizacija priėmė būtent tokį sprendimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad viešojo pirkimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018). Vertinant tiekėjų informatyvumo pakankamumą, atsižvelgtina į tai, ar atskiri dokumentai, kuriuose įtvirtinti perkančiosios organizacijos sprendimai (protokolai, pranešimas apie konkurso rezultatus), nors ir būdami lakoniški, glausti ir stokojantys išsamumo, užtikrina minimalios informacijos tiekėjui, reikalingos ginant savo galbūt pažeistas teises, pateikimą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Taigi, perkantysis subjektas, priimdamas sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, privalo jame aiškiai ir konkrečiai nurodyti tokio sprendimo priežastis. Kadangi nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija apsiribojo abstrakčiu paaiškinimu, kad Techninėje specifikacijoje buvo nustatyti netikslumai ir dviprasmybės, dėl ko tiekėjai galėjo nevienodai vertinti ir suprasti Pirkimo objektui keliamus reikalavimus, teismas sprendžia, kad perkančioji organizacija šiuo atveju pažeidė viešųjų pirkimų principus, be kita ko, ir skaidrumo principą, reikalaujantį, kad perkantysis subjektas aiškiai atskleistų tiekėjams savo sprendimų motyvus. Kaip minėta, vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas perkančiosios organizacijos veiksmus pripažinti neteisėtais, t. y. šiuo atveju konstatuoti 2023 m. spalio 13 d. sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras neteisėtumą. O tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą atsakovės 2023 m. spalio 13 d. sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras.

19.                      Be to, atsakovė, atmesdama ieškovės pretenziją, nurodė, kad tinkamai motyvavo sprendimą nutraukti Pirkimą ir apie šį sprendimą Pirkimo dalyvius informavo aiškiai nurodžiusi priežastis, dėl kurių priimtas toks sprendimas. Tačiau, kaip jau konstatuota šiame sprendime, atsakovė tinkamai nemotyvavo 2023 m. spalio 13 d. sprendimo, jame nenurodė jokių aiškių ir konkrečių priežasčių, kodėl buvo priimtas toks sprendimas. Negana to, jokių detalesnių motyvų ir argumentų atsakovė nenurodė ir atsakyme į pretenziją, apsiribodama paaiškinimu, kad sprendimas nutraukti Pirkimą yra pagrįstas, nes pasiūlymų techninio vertinimo metu buvo pastebėta, jog dėl Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ klaidų bei dviprasmybių, pasiūlymai negali būti įvertinti ir palyginti, t. y. nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir ginčijamame sprendime. Nors pagal VPĮ 103 straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą.

20.                      Teisminio proceso metu, atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad visi tiekėjai (tiek tie, kurie dalyvavo Pirkime, tiek tie, kurie susipažino su Pirkimo sąlygomis ir nutarė pirkime nedalyvauti) skirtingai suprato Pirkimo Techninės specifikacijos 9.3 papunkčio reikalavimą ir tokiu būdu klaidingai galėjo pasirinkti nedalyvauti Pirkime arba galėjo pasirinkti dalyvauti Pirkime su kitais modeliais (ir būti konkurencingesni, siūlydami tokio paties technologinio lygio įrangą). Taigi, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė konkretų Techninės specifikacijos reikalavimą, kurį, jos nuomone, visi tiekėjai suprato skirtingai. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovė be ginčijamame sprendime nurodyto VPĮ 29 straipsnio 4 dalies pagrindo nutraukti Pirkimą, taip pat nurodė ir VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pagrindą. Tokiu būdu atsakovė peržengė ginčo ribas, nustatytas ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje.

21.                      Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje dėl viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose taikomos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos yra išaiškinta, kad šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka nustatyta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-378/2018, 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022), kadangi viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas pagrindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-7-210-469/2022).

22.                      Nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatose atskirai įtvirtintos nuostatos dėl ieškiniui keliamų reikalavimų ir pirmiau nurodyti ieškovo procesinio elgesio ribojimai, tai per se (savaime) nereiškia, kad atsakovėms – perkančiosioms organizacijoms procese suteikta daugiau teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-378/2018, 35 punktas). Tokia teisės aiškinimo taisyklė iš esmės reiškia, kad jei ieškovas (tiekėjas) procese ribojamas pretenzijos turinio atžvilgiu, tai ir atsakovė (perkančioji organizacija) atsiliepime į ieškinį ar triplike negali remtis naujomis faktinėmis aplinkybėmis ar teisiniais argumentais, kurie nebuvo tiekėjui nurodyti atsakyme į pretenziją. Dėl to procese teismai neturėtų atsižvelgti į naujus (lyginant su atsakymu į pretenziją) perkančiosios organizacijos nurodomus argumentus, kurie dėl to laikytini išeinančiais už ginčo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, 47 ir 53 punktai).

23.                      Taigi, pripažinus atsakovės 2023 m. spalio 13 d. sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras neteisėtu tuo pagrindu, kad jis yra nemotyvuotas, nėra pagrindo vertinti procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų ar Pirkimui pasiūlymus pateikę tiekėjai turėjo objektyvias galimybes suprasti perkančiosios organizacijos poreikius dėl Techninės specifikacijos 9.3 papunktyje numatyto reikalavimo, ar juos vienodai suprato ir ar visi pasiūlyti mamografai iš tiesų veikia tuo pačiu principu, nes ieškinio dalykas – perkančiosios organizacijos 2023 m. spalio 13 d. sprendimo teisėtumas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, yra pagrindas svarstyti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

25.                      Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „KODMEDA“ nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu – 3 281 Eur už ieškinį (2023 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymas, SEB bankas, dokumento Nr. 9864). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 281 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 93 straipsnis).

26.                      Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 6 050 Eur dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą, nurodydama, kad šias išlaidas sudaro ieškinio ir dubliko rengimas. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2023 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 903 ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2023 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymą.

27.                      CPK 98

28.                      Teismas nustatė, kad ieškovės prašomos priteisti advokato išlaidos už prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 8.2 ir 8.3 papunkčiuose nurodytus dydžius (už ieškinį maksimali priteistina suma – 5 000,25 Eur, už dubliką maksimali priteistina suma – 3 000,15 Eur). Tačiau įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą bei apimtį (byla nėra sudėtinga, ginčo apimtis nėra didelė), faktines advokato darbo ir laiko sąnaudas bei pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją (procesiniuose dokumentuose išsamiai dėstomi argumentai), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovei UAB „KODMEDA“ priteisiama 4 000 Eur atstovavimo išlaidų iš atsakovės Kauno miesto poliklinikos (CPK 98 straipsnis).

29.                      Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KODMEDA“ ieškinį tenkinti.

Panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos 2023 m. spalio 13 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo „Skaitmeninės mamografijos sistemos pirkimas“, kuriam suteiktas Nr. 673419, procedūras.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KODMEDA“, kurios juridinio asmens kodas 123854815, iš atsakovės viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos, kurios juridinio asmens kodas 135042394, 7 281 Eur (septynis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas