Civilinė byla Nr. e2A-1157-460/2020

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03461-2019-7

                        Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                           2.4.2.12.2; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių E. B. ir R. B. (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. T. ieškinį atsakovams E. B. ir R. B. dėl daikto valdymo pažeidimų pašalinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovas T. T. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė iškeldinti atsakovus E. B.t ir R. B. su visais jiems priklausančiais daiktais per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini); atsakovams E. B.t ir R. B. nevykdant teismo sprendimo, už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skirti atsakovams solidariai 30 Eur dydžio baudą, baudą sumokant jo (ieškovo) naudai; priteisti iš atsakovų E. B.t ir R. B.visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 liepos 9 d. įvyko antstolės B. T. organizuotos elektroninės varžytynės Nr. 155420 dėl turto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), pardavimo. Jis laimėjo šias varžytynes pasiūlydamas didžiausią kainą, bei 2018 rugpjūčio 7 d. pervedė visą sumą už varžytynėse nupirktą Turtą į antstolės sąskaitą. Įvykus Turto varžytynėms ir jam įgijus nuosavybės teisę į Turtą, tarp jo ir buvusių Turto savininkų, t. y. atsakovų E. B.t ir R. B., vyko derybos dėl patalpų nuomos, tačiau atsakovams nustojus bendrauti su juo, derybos nutrūko ir Turto nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovai 2018 m. rugsėjo 11 d. pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui dėl Turto varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-676-265/2019 pagal atsakovų ieškinį, 2019 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Ieškovas nurodė, jog 2019 m. balandžio 3 d. per savo atstovą atsakovams nusiuntė reikalavimą, prašydamas per 10 dienų arba atlaisvinti neteisėtai užimamas patalpas arba sudaryti nuomos sutartį ir mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi Turtu. Atsakovai nei per nustatytą terminą, nei iki šio ieškinio pateikimo datos neįvykdė nei vieno iš teisėtų jo reikalavimų ir iki šiol užima patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi jis yra Turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau negali naudotis jam priklausančiu Turtu, prašo pašalinti daikto valdymo pažeidimus ir iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

2.       Atsakovai E. B.t ir R. A. B. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-676-265/2019, panaikinimo jie yra padavę apeliacinį skundą. Pažymėjo, jog šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl varžytynių akto, kurio pagrindu parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), buvo parduota ieškovui, negaliojimo. Atsakovai įsitikinę savo reikalavimų nurodytoje byloje pagrįstumu, kadangi varžytynių aktas pažeidžia tiek jų, tiek išieškotojo interesus – jie dėjo maksimalias pastangas, kad Turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, kad prievolė išieškotojui būtų įvykdyta, o jie (atsakovai) išlaikytų savo teisę valdyti ir naudotis parduotuve. Antstolė, skubotai sudariusi parduotuvės pardavimo iš varžytynių aktą, neužtikrino nei jų, nei išieškotojo interesų. Teigė, kad antstolės veiksmais buvo pažeisti ir kitų kreditorių interesai, nes buvo ženkliai sumažinta jų Turto masė – po parduotuvės pardavimo iš varžytynių akto surašymo jie liko skolingi beveik 90 000 Eur, neteko galimybės refinansuoti turimų skolų arba, netgi jas refinansavus, jie nepadengtų visų turimų skolų. Pažymėjo, jog parduotuvė buvo jų verslas, o tai reiškia, kad jie neteko pajamų šaltinio. Tuo pačiu buvo pažeistas išieškotojo esminis interesas, nes išieškotojas negavo viso reikalavimo patenkinimo, nors jį gauti buvo reali ir ne ilgai trunkanti galimybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovus E. B.t ir R. B. su visais jiems priklausančiais daiktais per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams E. B.t ir R. B. nevykdant teismo sprendimo, už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skirti atsakovams solidariai 30 Eur dydžio baudą, baudą sumokant ieškovo T. T. naudai. Priteisė ieškovui T. T. iš atsakovės E. B. 537,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovui T. T. iš atsakovo R. B. 537,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai argumentai:

3.1.                      Atsakovai nepateikė jokių duomenų, išskyrus teiginius, kad jų netenkina teismo priimtas sprendimas dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo, kuriuo konstatuota, kad turtas parduotas ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. varžytynių aktas Nr. S-18-5-20294 surašytas pagrįstai, todėl darytina išvada, kad atsakovai Parduotuve naudojasi be teisėto pagrindo ar ieškovo sutikimo ir tai yra pagrindu tenkinti ieškinį ir iškeldinti atsakovus iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto.

3.2.                      Atsakovai žinojo apie ieškovo inicijuotą bylą dėl iškeldinimo, todėl turėjo pakankamai laiko gera valia atlaisvinti Parduotuvę, todėl 10 dienų iškeldinimo terminas atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei šalių lygiateisiškumo principus.

3.3.                      30 EUR bauda atsakovams už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra adekvati priemonė skatinti sprendimą įvykdyti per kuo įmanoma trumpiausią laiką.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4.       Apeliantai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovo ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai skundo argumentai:

4.1.                      Teismo sprendimas ieškovui priteisti iš atsakovų netesybas yra akivaizdžiai neteisėtas, ieškovas nenurodė jokio faktinio ir teisinio pagrindo šiai pareigai atsakovams nustatyti, kadangi jo paprasčiausiai nėra.

4.2.                      CPK 267 straipsnyje yra nustatytas draudimas teismams priimti sąlyginius sprendimus, t. y. neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Šiuo atveju ieškinio reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra susietas su sąlyga, t. y. atsakovų pareigos išsikeldinti iš Parduotuvės pažeidimu.

4.3.                      Netesybos turi atspindėti nuostolius. Jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

4.4.                      UAB „Soscredit“ vis dar sutinka sudaryti atsakovų Turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu būtų sumokėta visa atsakovų skola išieškotojui. Dar daugiau, teismui panaikinus antstolės 2018 m. rugpjūčio 9 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, atsakovai sumokės visas turimas skolas ir užtikrins visų savo kreditorių interesus.

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1.                      Apeliaciniame skunde yra nurodomos aplinkybės ir priežastys, kurios jau yra išnagrinėtos įvairių instancijų teismų ir šie klausimai jau yra išspręsti galiojančiais teismų sprendimais. Ieškovo nuomone apeliacinis skundas yra pateiktas sąmoningai siekiant uždelsti teismo sprendimo įsigaliojimo momentą, tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

5.2.                      Atsakovų apeliacinio skundo A dalyje yra kalbama apie netesybas, kai tuo tarpu skundžiamo sprendimo dalyje teismas skiriamą baudą grindžia CPK 273 str. 3 d. pagrindu. Tokiu būdu atsakovų apeliacinio skundo A dalis nėra pagrįsta nei faktiniais nei teisiniais motyvais ir turi būti atmesta.

5.3.                      Apeliacinio skundo B dalies 38-53 pastraipos yra identiškos atsakovų ieškinio 19-35 pastraipoms civilinėje byloje Nr. e2-676-265/2019.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosavybės teise Turto pardavimo iš varžytynių 2018 m. rugpjūčio 9 d. akto Nr. S-18-5-20294 pagrindu priklauso patalpa / butas, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9.       Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

10.       Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovai patalpa / butu / parduotuve naudojasi be teisėto pagrindo ir ieškovo sutikimo konstatavo, kad tokiais atsakovų veiksmais yra pažeidžiama ieškovo – ginčo patalpų savininko teisė laisvai ir savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, dėl to nusprendė tenkinti ieškovo ieškinį ir iškeldinti atsakovus iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio Turto.

11.       Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad CPK 267 straipsnyje yra nustatytas draudimas teismams priimti sąlyginius sprendimus, t. y. neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Šiuo atveju ieškinio reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra susietas su sąlyga, t. y. atsakovų pareigos išsikeldinti iš Parduotuvės pažeidimu.

12.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog teismo sprendimu iš esmės išsprendžiamas šalių ginčas, teismo sprendimas yra privalomai vykdomas, todėl teismo sprendimas turi būti aiškus, nedviprasmiškas, ne sąlyginis (CPK 18 straipsnis, 259 straipsnio 1 dalis, 267 straipsnis).

13.       Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi ir tai, kad CPK 270 str. įtvirtina reikalavimus teismo sprendimo turiniui, o CPK 267 str. nustatyta, jog neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje. CPK 271 str. 1 d. numatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004).

14.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą teisingai nustatė, kad sprendime nurodytus veiksmus – išsikeldinti gali atlikti tik atsakovai, todėl pagrįstai vadovavosi CPK 273 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas <...>, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo nurodyti ir nurodė, kokius veiksmus atsakovai turi atlikti (išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio Turto) bei remdamasis CPK 273 straipsnio 3 dalimi turėjo nurodyti ir reikalavimo neįvykdymo teisines pasekmes, t. y. turėjo nustatyti, jog atsakovams per nustatytą terminą nevykdant teismo sprendimo atsakovams bus skirta bauda. Dėl nurodytų argumentų spręstina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra sąlyginis. Pridėtina, kad dėl minėtų priežasčių negalima sutikti ir su apeliantų argumentu, kad tokie procesiniai sprendimai gali būti priimami tik vykdymo procese.

15.       Kolegija sprendžia, kad apeliantai teismo skirtą baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną klaidingai vertina kaip netesybas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamame sprendime nors ir paminėjo, kad atsakovai nemoka nuomos mokesčio ieškovui, nuomos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau teismas paskyrė baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną vadovaudamasis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, o ne skaičiavo netesybas už prievolės kreditoriui neįvykdymą, kaip motyvuoja apeliantai. Dėl to jų argumentai dėl netesybų (CK 6.71, CK 6.249 straipsnis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis), negautų pajamų įrodinėjimo nėra pagrįsti.

16.       Apeliantai skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiame sprendime jiems nustatytos baudos dydžiu (nors klaidingai ją vadina netesybomis prievolių teisės prasme), jeigu nebus įvykdytas nurodytu terminu reikalavimas dėl išsikeldinimo. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta 30 Eur dydžio bauda už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną per didelė ir jos skirti nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

17.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatos nenumato, kokio dydžio bauda gali būti skiriama, jeigu atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Spręsdama klausimą dėl baudos dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinius padarinius vykdymo procese. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, teismas gali jam skirti iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovo prašyta skirti 30 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti nuosavybės teisės pažeidimai, pasibaigimo, laikytina pagrįsta, kadangi yra žymiai mažesnė už vykdymo procese teismo skiriamos baudos maksimalų dydį. Kolegija pažymi ir tai, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos paskirtis yra skatinti atsakovus vykdyti teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą ir tuo užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir jo tinkamą įvykdymą. Teismui nusprendus paskirti itin mažą baudą nebūtų pasiekti CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos tikslai. Dera pastebėti ir tai, kad faktas, kad atsakovams yra žinoma, jog ieškovui Turtas nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. priklauso nuosavybės teise, atsakovams yra žinoma, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-676-265/2019 atmetė ieškovų E. B. ir R. B. ieškinį, kuriuo jie prašė pripažinti 2018 m. rugpjūčio 9 d. antstolės B. T. turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-5-20294 (juo Turtas tapo ieškovo nuosavybe) negaliojančiu. Teismo sprendimas, Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus bei atmetus ieškovų (šioje byloje atsakovų) apeliacinį skundą, įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d. (civilinė byla Nr. e2A-235-302/2020). Taigi, atsakovams seniai žinoma, kad Turtas nuosavybės teise priklauso ieškovui, todėl turi / turėjo visas sąlygas ir galimybes išsikraustyti ir baudos išvengti. Įvertinusi teismo sprendime atsakovams nustatytų įpareigojimų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo nurodyto ir pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio atsakovams skirtina bauda, jeigu nebus vykdomas teismo sprendimas dėl išsikeldinimo, nėra per didelė ir atitinka proporcingumo, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

18.       Apeliantai skundo B dalyje detaliai aprašo Turto varžytynių eigą, apeliantų veiksmus varžytynių proceso metu ir iki jo, tačiau akcentuotina, kad tai nėra šios bylos dalykas. Pabrėžtina, kad varžytynių teisėtumas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-676-265/2019 ir varžytynių klausimas nebegali būti svarstomas iš naujo bei vertinamas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). Dėl minėtų priežasčių apeliacinio skundo B dalyje nurodyti argumentai net negali būti šioje byloje vertinami, tuo labiau panaikinamas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais teisėtu pripažintas 2018 m. rugpjūčio 9 d. turto pardavimo varžytynėse aktas.

19.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

20.       Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.       Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliantų apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantai teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). 

22.       Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš apeliantų priteisti 500 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato (padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

23.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti ieškovui T. T. iš atsakovės E. B. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovui T. T. iš atsakovo R. A. B. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                           Raimonda Andrulienė

                                                         Irma Čuchraj

                                                                Aušra Maškevičienė