Administracinė byla Nr. eI3-1518-1047/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04135-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1; 55.1.3

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gegužės 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui J.K.,

atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D.B., atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui M.Ž.,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims A.Š. ir S.P.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.K. skundą atsakovams Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys S.P. ir A.Š., dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas J.K. 2021 m. vasario 4 d. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu ir prašo: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD) Pretendentų vertinimo komisijoje 2020 m. lapkričio 11 d. protokolu Nr. 27L-2419 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojų A.Š. ir S.P. konkurse į Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 45115) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 3P-395 „Dėl A.Š. paskyrimo į pareigas“ (toliau – ir Įsakymas). Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų visas su bylos nagrinėjimu susijusias patirtas išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. lapkričio 11 d. dalyvavo viešame konkurse į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo pareigas. Apie konkurso rezultatus buvo informuotas 2020 m. lapkričio 12 d. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 16 d., kilus abejonėms dėl jam pateiktų vertinimo rezultatų, kreipėsi į VTD prašydamas pateikti Komisijos 2020 m. lapkričio 11 d. posėdžio protokolą ir posėdžio garso bei vaizdo įrašą, tačiau VTD 2020 m. lapkričio 20 d. jam pateikė tik Komisijos posėdžio protokolo išrašą. Pilnas posėdžio protokolas su priedais buvo išreikalautas teismo.

Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 1176 patvirtino Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 48 punktą, balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, VTD, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Taip pat pagal VTD direktorius 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtino Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo VTD tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 23 punktą, duomenų subjektas turi teisę prašyti, kad jam būtų pateikta tvarkomų asmens duomenų kopija ar išrašas ir kita forma, nei Valstybės tarnybos departamentas pateikia, nebent tai būtų neįmanoma ar pareikalautų neproporcingų pastangų. Pareiškėjo teigimu, VTD pažeisdamas Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 23 punkto nuostatas pareiškėjui pateikė tik skundžiamo protokolo išrašą.

Pažymi, kad VTD direktoriaus 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 27VK-2045 dėl „Pretendentų vertinimo komisijos sudarymo“ viešai nepaskelbtas, todėl mano, kad šis įsakymas yra negaliojantis ir negali būti taikomas, o tokiu įsakymu sudaryta Komisija teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinta ir neteisėta. Be to, pareiškėjui kyla abejonių, ar toks įsakymas buvo priimtas, todėl šiuo pagrindu yra neteisėtas ir naikintinas ginčijamas Departamento Komisijos protokolu priimtas Sprendimas, o tuo pačiu ir jo pagrindu priimtas išvestinis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Įsakymas.

Pareiškėjo teigimu, VTD paskirtas Komisijos pirmininkas A.K. (Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyresnysis patarėjas) pagal savo einamų pareigų aprašymą neturėjo teisės vertinti pretendentų. Analogiškai tokios teisės neturėjo ir minėto skyriaus vyriausioji specialistė Komisijos narė – sekretorė I.A. bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Komisijos narys A.S. (Teisės ir personalo skyriaus vedėjas).

Tvirtina, kad konkurso metu pareiškėjas pareiškė nušalinimą Komisijos nariui A. S., tačiau šis faktas buvo nuslėptas ir nefiksuotas. Esant šioms aplinkybėms Komisijos protokole buvo surašyti ne tik neteisingi duomenis, tačiau jis buvo dar ir suklastotas. VTD Komisijos protokolu priimto Sprendimo nemotyvavo, nenurodė jokių faktinių duomenų ir teisės aktų normų, o taip pat nenurodė ir jo apskundimo tvarkos. Komisijos pirmininkas A. K. nurodė, kad pats pareiškėjas turi žinoti. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neaiškus bei neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio.

Pažymi, kad pareiškėjas nebuvo informuotas, ar kiti pretendentai atitiko jiems keliamus reikalavimus dalyvauti konkurse, be to, kokie buvo jų vertinimo rezultatai ir jų užimta vieta. Pretenduojant į skyriaus vedėjo pareigas buvo reikalaujama ne mažesnės kaip 5 metų patirties žemės ūkio srityje. Pareiškėjo vertinimu, pretendentas D.V. neatitiko šio reikalavimų, taip pat nėra žinoma, ar kiti pretendentai atitiko reikalavimus ir galėjo dalyvauti konkurse.

Teigia, kad prieš pat vertinimą, pareiškėjas žodžiu buvo informuotas, kad bus taikomas tik vienas pokalbis žodžiu, taip kaip ir pažymėta protokolo išraše. Visgi konkurso metu pareiškėjui ir kitiems pretendentams buvo taikytas dar ir žodinės praktinės užduoties metodas, kuris buvo visiškai nesusijęs su pareigybės aprašymo funkcijomis. Komisija reikalavo nurodyti du didžiausius pareiškėjo veiklos pasiekimus, prisiminti vieną konkrečią situaciją iš ankstesnės veiklos ar darbo, kai pareiškėjui teko koordinuoti sudėtingą veiklą, tačiau pareiškėjui nebuvo aišku, kaip Komisija vertino situacijos sudėtingumą. Taip pat kokių veiksmų ėmėsi ir kokie rezultatai buvo pasiekti, be to, hipotetiškai paprašė įsivaizduoti būnant skyriaus vedėjo pareigose ir paaiškinti kokių veiksmų imtųsi, jei skyrius atsilieka nuo patvirtinto plano vykdymo. Pareiškėjo nuomone, kiekvieno iš pretendento pasiekimai bei sugalvotos situacijos buvo skirtingos, dėl ko ir rezultatai buvo skirtingi, todėl tokio pobūdžio konkursams tiek numatytos, tiek nenumatytos užduotys turėtų būti vienodos. Pareiškėjas buvo suklaidintas ir apgautas. Be to, konkurso metu pakeitus jo sąlygas buvo iš esmės pažeisti reikalavimai dėl nenaudotinų vertinimo kriterijų ir metodų. Apie pasikeitusią konkurso tvarką pareiškėjui nebuvo iš anksto žinoma, todėl buvo pažeisti Aprašo imperatyvūs reikalavimai bei skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principai.

Tvirtina, kad visų pretendentų buvo paprašyta nurodyti situaciją iš ankstesnės veiklos ar darbo, tačiau ne pagal pareigybės aprašymą. Kiekvieno iš Komisijos nario supratimas yra skirtingas, todėl tai galimai lėmė neadekvačius, neskaidrius, šališkus, nepagrįstus bei nenuspėjamus vertinimus, kas, pareiškėjo vertinimu, ypatingai matėsi Komisijos nario A.S. netolygiame vertinime lyginant su kitų Komisijos narių vertinimu, nors pareiškėjas pačių vertinimo balų neginčija. Pareiškėjo nuomone, į nenumatytas žodines praktines užduotis jis pateikė teisingus atsakymus, prilygstančius 10 balų, tačiau pateikti atsakymai visiškai nekoreliuoja su Komisijos narių parašytais balais. Be to, tai lėmė nevienodą požiūrį į konkurso dalyvius.

Mano, kad buvo sudarytos ir nevienodos konkurencinės sąlygos visiems pretendentams. Vertinimo balai buvo visiškai nesusiję su teisingais atsakymais pagal pareigybės aprašymą, dėl ko buvo pažeisti skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principai.

Pažymi, kad Aprašas nusišalinimo išsprendimo tvarkos nereglamentuoja, todėl taikoma VAĮ 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Pareiškėjas konkurso metu buvo pareiškęs nušalinimą Komisijos nariui A. S., kadangi vienas iš konkurso dalyvių buvo jo pažįstamas, tačiau A. S. pareiškė, kad jam nusišalinti nėra pagrindo. Atitinkamai buvo pažeistas VAĮ reglamentuotas pareikšto nušalinimo išsprendimo teisinis reguliavimas.

Nurodo, kad pareiškėjas konkurso metu nurodė ir kitų aukštesnių kompetencijų, reikalingų skyriaus vedėjo pareigybei, kurių neturi kiti pretendentai. Pareiškėjas turi 13 metų vadovavimo patirtį, pabaigtus doktorantūros mokslus, 5 metų mokslinio pedagoginio darbo patirtį administracinės teisės srityje, administracinių ginčų nagrinėjimo patirtį bei daugiau kaip 5 metų patirtį žemės ūkio srityje. Taip pat dėl asmeninių savybių galėtų būti pavyzdys pavaldiniams.

Pareiškėjo teigimu, Komisijos pirmininkas A. K. pats patvirtino, kad į klausimą dėl pareigybės aprašyme nurodytos specializacijos pareiškėjas atsakė teisingai. Be to, pareiškėjas į Komisijos narės I. A. žodinę praktinę užduotį, kuri buvo nesusijusi su skyriaus vedėjo pareigybės aprašu, atsakė daugiau negu teisingai. Pareiškėjas, atsakydamas į minėtą klausimą, išdėstė teorinius problemų sprendimo būdus pagal norvegų mokslininką Leifą Runarą Frosthą (Leif Runar Forsth), ko nepasakė kiti pretendentai. Be to, išdėstė, kaip pagal minėtus būdus elgtųsi pats pareiškėjas. Taip pat nuosekliai išdėstė, kokių veiksmų ėmėsi ir kokių rezultatų pasiekė, atsakydamas į A. K. užduotį. Į klausimus dėl traktoriaus laikino ženklo 2 savaičių galiojimo ir lengvatų tiekiant elektros energiją ūkininkams, žemės ūkio veiklos subjektams ir pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms pagal skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas atsakė visiškai teisingai.

Teigia, kad Komisija turėjo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, kas atsispindi Komisijos narių vertinimo baluose, o ypatingai Komisijos nario A. S. net per puse žemesniuose baluose, tai panašu į kerštą. Be to, abu konkursą laimėję pretendentai, t. y. A.Š. ir S.P. dirba Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valdymo srities įstaigose, todėl galimai Komisijos narys A. S., turėjo išankstinį nusistatymą su jau numatytų kolegų ir bendradarbių laimėjimų. Mano, kad Komisija taip pat diskriminavo pareiškėją ir dėl jo amžiaus.

Pažymi, kad, esant tokiam vertinimui, kiekvienam iš Komisijos narių buvo suteikta neribota diskrecija vertinti pretendentus. Be to, pareiškėjas pagal pareigybės aprašymą visus klausimus atsakė puikiai. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas ginčijamą VTD Komisijos protokolu priimtą Sprendimą bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Įsakymą panaikinti.

 

Atsakovas VTD atsiliepime su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

 Atsiliepime nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktą teisės aktų registro objektai yra ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai. Skundžiamas Įsakymas yra skirtas tik šiam konkrečiam konkursui ir apibrėžtam asmenų ratui, t. y. tik Komisijos nariams ir pretendentams, o pareiškėjo nurodoma teisminė praktika susijusi su norminių teisės aktų skelbimu. Kaip ir pats pareiškėjas nurodo, VTD valstybės tarnautojų A. K. ir I. A. pareigybių aprašymuose nurodyta funkcija – dalyvauja konkursų (atrankų) komisijų darbe, kas ir yra pretendentų vertinimo funkcija.

Pažymi, kad konkurso protokolas atitinka Apraše nustatytus reikalavimus. Konkurso protokolas yra skirtas pretendentų vertinimo komisijos posėdžio eigai ir rezultatams fiksuoti, o ne sprendimui motyvuoti. Be to, pareiškėjo nurodoma teisminė praktika yra nesusijusi su konkursų protokolais.

Pastebi, kad Aprašas nenustato privalomumo per vertinimą klausti pretendentų, ar neturi nušalinimų Komisijos nariams. Tai daroma siekiant kuo didesnio skaidrumo bei siekiant išaiškinti visas aplinkybes dėl galimo šališkumo. Nagrinėjamu atveju Komisijos nariui A. S. ir pretendentui esant tik bendradarbiams automatinio šališkumo nėra, tai patvirtino ir pats A. S.. Be to, visa informacija dėl pareikšto nušalinimo yra įraše, iš kurio nustatyta, kad dėl A. S. nušalinimo sprendė Komisijos pirmininkas A. K. ir I. A. Nenustačius galimo šališkumo ir įvertinus A. S. paaiškinimus, pareiškėjas buvo informuotas, jog Komisija nesutinka su pareikštu nušalinimu.

Teigia, kad konkurso laimėtojai atitiko bendruosius ir specialiuosius pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, o dokumentai buvo vertinami vadovaujantis Aprašo IV skyriaus nuostatomis. Be to, po pokalbio pareiškėjo buvo paklausta ar jis palauks kol bus atliktas visų pretendentų vertinimas ir kokie yra jų surinkti balai, tačiau pareiškėjas atsisakė ir paprašė jį informuoti per VATIS. Atkreipia dėmesį, kad tuo metu galiojusi Aprašo redakcijoje buvo nustatyta, kad duomenys apie pretendentus neskelbiami, tačiau nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. Aprašo redakcijoje atsirado nuostata, kad balų skaičiavimą bei rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Esant tokiems atvejams, konkurso pretendentai ar stebėtojai gali pateikti prašymus VTD ir 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo yra pateikiamas konkurso protokolo išrašas, kuriame pateikiami konkurso rezultatai, taip pat ir kitų pretendentų vertinimas. Pareiškėjas per VATIS 2020 m. lapkričio 12 d. buvo informuotas, jog jo vertinimo vidurkis yra 5,87 balo.

Atsakovo teigimu, Aprašo 46 punkte, vienas iš pretendentų vertinimo metodų yra interviu, kurio metu gali būti užduodami kelių tipų klausimai: elgesio, hipotetiniai ar žinių. Elgesio klausimai grindžiami prielaida, kad asmens elgesį ateityje geriausiai prognozuoja jo elgesys ankstesniame darbe, todėl tokiu būdu yra prašoma papasakoti, kaip jis elgėsi praeityje situacijose, kurios yra panašios į naujojo darbo. Taip pat praktinė užduotis, kurios metu pretendentui raštu ar žodžiu pateikiama užduotis, kuri leidžia prognozuoti pretendento elgesį realiose darbo situacijose. Šiuo konkrečiu atveju pretendentams buvo taikomas interviu metodas.

Tvirtina, kad visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai. Be to, pateikti klausimai pretendentams yra susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti bei tinkamumui eiti pareigas įvertinti. Pareiškėjo kritikuojami klausimai yra susiję su esminėmis vedėjo funkcijomis – organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti skyriaus darbus, paskirstyti darbus, motyvuoti darbuotojus.

Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Aprašo nuostatas, yra nurodęs, kad Apraše nėra nustatyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai. Kriterijus atstoja konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti galbūt būsimos pareigybės funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo.

Atsakovo teigimu, iš pateiktų pranešimų per VATIS matosi, kad pareiškėjas buvo informuotas apie pretendentų vertinimo komisijoje datą, laiką ir vietą, jog vertinimas vyks nuotoliniu būdu, bus taikomas interviu metodas. Taip pat informuotas, kad vertinimo kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Minėtas pranešimas buvo suformuotas ir išsiųstas per VATIS. Komisija negali nuspręsti pakeisti pretendentų vertinimo kriterijų. Be to, vertinimo planas buvo aptartas pretendentų vertinimo Komisijos narių žodžiu.

Pažymi, kad Komisijos pirmininkas A. K. informavo pareiškėją, kad Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Toliau Komisijos pirmininkas nedetalizavo apskundimo tvarkos. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas jau yra pateikęs keletą skundų Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl apskundimo tvarka jam yra puikiausiai žinoma. Be to, pareiškėjas konkurso metu dėl apskundimo tvarkos nekėlė klausimų.

 

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo argumentas, jog Komisijos narys A. S. neturėjo teisės vertinti pretendentų, kadangi tokios funkcijos nėra numatytos jo pareigybės aprašyme, yra nepagrįstas. Žodinis pavedimas iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vadovybės atstovauti ministerijai konkurse A. S. buvo duotas, o įtvirtinti pareigybės aprašymo punktai pagrindžia jo teisėtą dalyvavimą Komisijos veikloje.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad A. S. nuslėpė, jog konkurse dalyvauja jo pažįstamas. A. S. kaip Komisijos narys atitiko visus teisės normų reikalavimus ir buvo įgaliotas į pareigas priimančios institucijos asmuo. Be to, skunde nėra įvardijamas jame minimas konkurse dalyvavęs A. S. pažįstamas asmuo, tačiau jeigu konkurse dalyvavo anksčiau ministerijoje dirbę ar šiuo metu dirbantys asmenys, logiška, kad esant darbiniams santykiams A. S. galėjo pažinoti tuos asmenis. Visgi tai nesudaro teisiškai ir faktiškai pagrįstų prielaidų iš karto daryti išvadą, kad A. S. yra nešališkas ir turėtų nusišalinti.

Atkreipia dėmesį, kad A.S., turimais duomenimis, nei su vienu iš konkurse dalyvavusių kandidatų nesieja tarnybinio pavaldumo, artimos giminystės ar kito pobūdžio teisės aktuose nustatyti santykiai, taip pat nesieja kiti interesai, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme. Galutinį sprendimą dėl A.S. nušalinimo klausimo priėmė Komisijos pirmininkas posėdžio metu.

Pažymi, kad A. S. visiems dalyviams uždavė vienodo pobūdžio klausimus, kurie buvo susiję su Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus, į kurio vedėjo pareigas pretendavo konkurso dalyviai, nuostatais (šių nuostatų tekstas viešai prieinamas ministerijos interneto svetainėje). Komisijos nariai bendrai vertino tik konkurso dalyvių motyvaciją, o likęs vertinimas buvo tik pagal savo užduotus klausimus. Taip pat, pareiškėjo teiginiai apie A. S. „kerštą“, sąmoningai sumažintus vertinimo balus yra grindžiami ne teisiniais ir faktiniais argumentais ir įrodymais, o emocijomis, todėl jų vertinimas nėra įmanomas.

 

Trečiasis suinteresuotas asmuo S.P. atsiliepimo į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą nepateikė.

 

Trečiasis suinteresuotas asmuo A.Š. atsiliepimo į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą nepateikė.

 

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė patikslintame skunde pateiktus argumentus, prašė jį tenkinti visiškai. Pabrėžė, kad A. S. pareiginių nuostatų byloje nėra, o žodinis pavedimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Tretieji suinteresuoti asmenys, pareiškėjo teigimu, neatitinka teisės aktų reikalavimų užimti konkurso pareigybei. A. Š. trūksta pusės metų darbo patirties ir neturi patirties žemės ūkio srityje. S. P. darbas ŽŪM nėra patirtis žemės ūkyje. Pretendentams buvo užduoti nevienodi klausimai. Ši byla skiriasi nuo visų kitų, nes buvo pareikštas nušalinimas A. S. Į teismo klausimą atsakė, kad nušalinimą pareiškė ne konkurso pradžioje, o savo pokalbio pradžioje, nes sužinojo, kad konkurse dalyvauja A. S. pažįstamas. Nušalinimas turėjo būti išspręstas pagal VAĮ, o to nebuvo. Akcentavo, kad nebuvo vertinimo plano, o tai Vilniaus apygardos administracinio teismo kitoje byloje jau pripažinta pažeidimu. Vertinimo gairių nebuvimas yra esminis pažeidimas. A. S. maži balai lėmė, kad pareiškėjas nelaimėjo. A. S. šališkumą patvirtina tai, kad jo vertinimas labai skiriasi nuo kitų ir tai, kad A. Š. neatsakė į klausimą, o buvo įvertinta vis tiek labai gerai.

Atsakovo VTD atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą pateiktus argumentus ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Pabrėžė, kad reikalavimai pretendentams yra alternatyvūs – arba išsilavinimas, arba patirtis. A. Š. ir S. P. visiškai atitiko reikalavimus. Pareiškėjui visa informacija buvo pateikta per VATIS pagal Aprašo 38 punktą. Taikomas vienas interviu metodas, todėl nereikėjo procedūros. Kiekvieno Komisijos nario diskrecijoje yra vertinti. Aprašas taip pat reikalauja, kad būtų pateiktas galutinis vertinimas, o ne lentelė, kiek už kokį klausimą skiriama. Kompetencijos nustatytos pareigybės aprašyme. Į teismo klausimą atsakė, kad vertinimo planas buvo aptartas žodžiu. Tą įrodo – informacija, išsiųsta pareiškėjui ir kitiems dalyviams iš anksto per VATIS. Karantinas taip pat yra priežastis nesusitikti Komisijos nariams. Į teismo klausimą atsakė, kad nušalinimo klausimą išsprendė komisijos pirmininkas kartu su kita nare. Tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl bylinėjimosi išlaidų pabrėžė, kad skundas šabloniškas, analogiškas kitiems, pateiktiems po pareiškėjo dalyvautų konkursų. Pareiškėjas pats yra advokatas, patyręs administracinėje teisėje, todėl advokato pagalba jam nebuvo būtina.

Atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą pateiktus argumentus ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A.Š teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą ir patikslintą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad visiškai atitinka reikalavimus: turi reikalingą darbo patirtį tiek laiko prasme, tiek užimtų ir eitų pareigų ir atliktų darbų prasme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S.P. teismo posėdyje paliko ginčą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad visiškai atitinka reikalavimus.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VTD Komisijos 2020 m. lapkričio 11 d. Sprendimo, kuriuo konkurso į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo pareigas laimėtojais paskelbti A.Š. ir S.P., ir 2020 m. gruodžio 11 d. Įsakymo dėl A.Š. paskyrimo į pareigas teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 4 d. per VATIS sistemą pareiškėjui buvo išsiųsta informacija, kad pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Nurodyta, kad bus vykdomas interviu, kurio metu pareiškėjas turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus.

2020 m. lapkričio 5 d. VTD direktoriaus įsakymu Nr. 27VK-2045 „Dėl konkurso į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo pareigas komisijos sudarymo (skelbimo Nr. 45115)“ buvo sudaryta konkurso vertinimo Komisija, kurią sudarė: A.K., VTD Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyresnysis patarėjas (Komisijos pirmininkas); I. A., VTD Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė (Komisijos narė ir sekretorė); A. S., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas (Komisijos narys). Konkurso data buvo suplanuota 2020 m. lapkričio 11 d. vaizdo konferencijos formatu.

2020 m. lapkričio 11 d. vyko konkursas ir buvo surašytas pretendentų vertinimo Komisijoje protokolas Nr. 27L-2419, kuriuo konkurso laimėtojais paskelbti A.Š. ir S.P..

2020 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas per VATIS sistemą ir el. laišku informuotas, kad konkurse surinko 5,87 balo.

2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras įsakymu Nr. 3P-395 „Dėl A.Š. paskyrimo į pareigas“ A.Š. nuo 2020 m. gruodžio 21 d. paskyrė į Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo, karjeros valstybės tarnautojo pareigas (pareiginės algos koeficientas 13).

Priėmimas į valstybės tarnybą vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) ir Aprašu.

VTĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu arba be konkurso. Pagal to paties VTĮ straipsnio 2 dalį, konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. VTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga.

Aprašas nustato asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju (toliau – ir pretendentas), priimamo konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, centralizuoto konkurso organizavimo tvarką (1.1. papunktis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (Konstitucijos 33 str. 1 d.), yra pabrėžęs, kad: sprendžiant dėl pretendentų į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje būtina paisyti asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principo; konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką; piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Paminėtame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

LVAT praktikoje taip pat nuosekliai pabrėžiama, kad asmens, pretenduojančio užimti valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas, teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą gali būti pažeista, be kita ko, nesilaikant imperatyvių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių pretendentų į valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas konkurso komisijos sudarymo tvarką. Tačiau, kad tai būtų galima konstatuoti, pirmiausiai būtina nustatyti, kad buvo pažeisti teisės aktai. Taip pat būtina nustatyti, kad tokie procedūriniai pažeidimai yra esminiai, t. y. tiesiogiai galėję lemti konkurso į valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas rezultatus ir pažeisti tokiame konkurse dalyvaujančių pretendentų teises. LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad tokio konkurso rezultatų panaikinimas dėl nereikšmingų arba neesminių tokio pobūdžio procedūrinių pažeidimų, tiesiogiai pažeistų asmens, kuris buvo pripažintas tokio konkurso laimėtoju bei paskirtas į atitinkamas pareigas, teises (LVAT 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-77-968/2021).

Teismas susipažino ir detaliai išanalizavo į bylą pateiktą Konkurso garso įrašą (pareiškėjo ir trečiųjų asmenų, kurie laimėjo konkursą, interviu dalis, konkurso pradžios dalis ir rezultatų paskelbimo dalis), nes tai yra pagrindinis ir tiesioginis įrodymas, kaip vyko konkursas į valstybės tarnybą. Pažymėtina, kad šis garso įrašas buvo pateiktas pareiškėjui susipažinti, kad jis galėtų tinkamai ginti savo teises teisme. Išklausęs garso įrašą, teismas daro išvadą, kad Konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pareiškėjas ir konkursą laimėję tretieji suinteresuoti asmenys turėjo lygias galimybes stoti į valstybės tarnybą. Toliau teismas aptars pareiškėjo patikslinto skundo argumentus atskirai.

Pareiškėjas teigia, kad kreipėsi į VTD dėl informacijos suteikimo (prašė pilno protokolo ir pilno garso įrašo), tačiau VTD 2020 m. lapkričio 20 d. pateikė pareiškėjui tik Protokolo išrašą. Pažymėtina, kad teismas tenkino pareiškėjo prašymą išreikalauti iš VTD protokolą su konkursą laimėjusių asmenų ir pareiškėjo rezultatais, taip pat šių trijų asmenų garso įrašo dalį. Pareiškėjui minėti duomenys buvo pateikti susipažinti, taigi, pasikreipęs į teismą, pareiškėjas gavo visą informaciją, kuri reikalinga jo teisių gynybai, turėjo galimybę tikslinti skundą. Teismas šiuo aspektu nenustatė jokių pareiškėjo teisių pažeidimų. Dėl kitų asmenų, kurie nelaimėjo konkurso, duomenų teismas pažymi, kad jie į bylą neteiktini, nes neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai.

Pareiškėjas teigia, kad 2020 m. lapkričio 5 d. VTD direktoriaus įsakymas Nr. 27VK-2045 „Dėl konkurso į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo pareigas komisijos sudarymo (skelbimo Nr. 45115)“ nebuvo paskelbtas teisės aktų registre, todėl konkursą vykdė neteisėtos sudėties Komisija, konkursas yra neteisėtas. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad konkursui ar atrankai vykdyti Departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją. Pagal Tvarkos aprašo 23 punktą, konkurso ar atrankos komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, kurių daugiau kaip pusę turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai; konkurso ar atrankos komisijos nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (-ys).

Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktą, Teisės aktų registro objektas yra ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Individualus teisės aktas VAĮ 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įsakymas, kuriuo sudaroma Komisija, yra būtinas pagal teisės aktų reikalavimus (Aprašo 22 punktas), jis nepripažintinas norminiu teisės aktu, nes jo požymiai neatitinka VAĮ įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos. Įsakymas nėra skirtas neapibrėžtam subjektų ratui, atvirkščiai, jis skirtas konkrečiam įvykiui – konkursui, nenustato bendro pobūdžio taisyklių, atlieka organizacinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje. Taigi VTD direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo nustatyta konkurso, kuriame dalyvavo pareiškėjas, sudėtis, neprivalėjo būti skelbiamas Teisės aktų registre.

Pareiškėjas teigia, kad Komisijos nariai negalėjo būti paskirti į Komisiją, neturėjo kompetencijos ir negalėjo vykdyti pretendentų atrankos. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pretendentų vertinimą atliko šie Komisijos nariai: A.K., VTD Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyresnysis patarėjas (Komisijos pirmininkas); I.A., VTD Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė (Komisijos narė ir sekretorė); A. S., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas (Komisijos narys). Iš viešai skelbiamų šių Komisijos narių pareigybės aprašymų nustatyta, jog jų funkcijos yra susijusios su dalyvavimu konkursų (atrankų) komisijų darbe: A. K. pareigybės aprašymo 18 punktas nustato, kad Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyresnysis patarėjas dalyvauja konkursų (atrankų) komisijų darbe; I A. Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistės pareigybės aprašymo 20 punktas nustato analogišką funkciją; A. S. 7.6 papunktis nustato, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas pagal kompetenciją atstovauja ministerijos interesus: rengia ir / ar vizuoja procesinius dokumentus teismams ir kitoms institucijoms, atstovauja ministeriją teismuose, kitose valstybės institucijose, įstaigose bei organizacijose. Taigi teismas daro išvadą, kad Komisiją sudarė nariai, kurie pagal savo pareigybės parašymus galėjo būti paskirti Komisijos nariais, o susipažinęs su garso įrašu teismas pabrėžia, kad jų užduoti klausimai konkurso metu, domėjimasis pretendentais, siekis pažinti jų gebėjimus, gilintis į dėstomas mintis, bendravimas ir kultūra buvo itin aukšto lygio, lankstus (pareiškėjo prašymu jam paskirtas laikas buvo pakeistas), empatiškas ir skaidrus.

Pareiškėjas teigia, kad Komisijos narys A. S. negalėjo dalyvauti Komisijoje, nes jį ir vieną iš konkurso nelaimėjusių pretendentu sieja bendradarbių statusas, pareiškėjas reiškė nušalinimą, kuris nebuvo tinkamai išspręstas pagal VAĮ reikalavimus.

Pažymėtina, kad Aprašas reglamentuoja tik nusišalinimo atvejus, tačiau nušalinimo procedūra nereglamentuota. Aprašo 26 punkte nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad komisijos narys yra pretendento tėvas, motina (įtėvis, įmotė), vaikas (įvaikis), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė), senelis, senelė, vaikaitis, sutuoktinis, sugyventinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl komisijos nario nešališkumo, komisijos narys turi nusišalinti, nes nenustatyti pagrindai.

Nagrinėjamu atveju Komisijos narys A. S. pagal Aprašo 26 punktą priėmė sprendimą nenusišalinti. Teismas šį sprendimą laiko teisėtu ir pagrįstu. Byloje nėra ginčo, kad A. S. dirba su konkurse dalyvavusiu asmeniu, kitokių aplinkybių (apie jų artimą draugystę, kitokius deklaruotus ar nedeklaruotus jų ryšius) nėra, jų nepateikė ir pareiškėjas. Be to, minėtas asmuo konkurso nelaimėjo. Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų skaičių, tam tikros srities specialistų ratą ir darbo pobūdį, bendradarbiavimą, vien bendras darbas be kitų aplinkybių nekelia abejonių dėl A. S. šališkumo. Taigi teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad A. S. negalėjo būti Komisijos nariu, nes buvo šališkas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nušalinimas buvo išspręstas Komisijos pirmininko A. K. ir kitos narės I. A., nusprendžiant nenušalinti A. S.. Tokią nušalinimo sprendimo procedūrą teismas laiko tinkama, nes nušalinimo klausimo sprendimas Apraše nereglamentuotas, taigi tokiu atveju pagal analogiją gali būti taikoma VAĮ 24 straipsnio 2 dalis (sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo) ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalis (kai bylai nagrinėti yra sudaryta teisėjų kolegija ir nušalinimas pareiškiamas ne visiems teisėjų kolegijos nariams, nušalinimo klausimą sprendžia teisėjai (teisėjas), kuriems (kuriam) nušalinimas nėra pareikštas). Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta – Komisijos pirmininkas, kaip paskirtas Konkursui vadovauti asmuo, pasitaręs su kita nare, išklausęs A. S., nusprendė nenušalinti jo nuo konkurso, I. A. šiam sprendimui pritarė. Garso įrašas patvirtina, kad šiam klausimui buvo skirta pakankamai dėmesio, jis išspręstas tinkamai, pareiškėjas supažindintas su rezultatu.

Pareiškėjas teigia, kad jis nežino, ar visi pretendentai atitiko reikalavimus ir nurodo, kad tretieji suinteresuoti asmenys neatitiko reikalavimų Konkurso pareigybei užimti.

Teismas pabrėžia, kad netiria ir nepasisakys dėl kitų konkurso dalyvių, išskyrus pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotus asmenis, atitikimo konkurso reikalavimams, nes tai neturi jokios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Dėl A. Š. ir S. P. teismas remiasi į bylą pateiktais įrodymais, kad jie atitinka reikalavimus, keliamus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjui. A. Š. turi reikalaujamą darbo NŽT patirtį, o S. P. – ŽŪM ir VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūroje“. Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad darbas NŽT nėra patirtis žemės ūkio srityje, nes trečiųjų suinteresuotų asmenų eitos pareigos, jų atliktos funkcijos visiškai tenkina patirties žemės ūkio srityje reikalavimą.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Protokolas yra nemotyvuotas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis, jame nenurodyta jo apskundimo tvarka.

 Pagal Tvarkos aprašo 41 punktą pretendentų vertinimo komisijoje eiga ir rezultatai įforminami protokolu (Tvarkos aprašo 41 punktas).

Nagrinėjamoje byloje iš Protokolo matyti, kad konkursas į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo pareigas vyko Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje 2020 m. lapkričio 11 d. Posėdis vyko vaizdo konferencijos formatu, konkurse dalyvavo 10 pretendentų, 3 neprisijungė. Konkursui taikytas interviu metodas. Komisijos sprendimu konkurso laimėtojais išrinkti A.Š., surinkusi 7,47 balo, ir S.P., surinkęs 6,47 balo. Pareiškėjas surinko 5,87 balo. Komisijos posėdis prasidėjo 9 val. 5 min., baigėsi 16 val. 45 min.

Teismas nenaikina Protokolo dėl to, kad jame nenurodyta jo apskundimo tvarka. Teismas kritiškai vertina aplinkybę, kad Protokole nenurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas teismui sėkmingai apskundė protokolą šis trūkumas nelaikytinas esminiu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, t. y. sutrukdžiusiu pareiškėjui savo teises ginti kreipiantis teisminės gynybos.

Teismas daro išvadą, kad Protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus dėl motyvavimo: protokole suformuluotas sprendimas laimėtojais pripažinti A. Š. ir S. P., nurodomas tokio sprendimo motyvas – jie surinko daugiausiai balų iš visų pretendentų (nurodomi konkretūs balai). Teismas pabrėžia, kad nepasisako dėl Komisijos narių vertinimų, nes teismas veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Susipažinus su garso įrašu tokių pažeidimų nenustatyta. Remiantis aukščiau sprendime nurodyta  konstitucine doktrina darytina išvada, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti  klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu (LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-276-415/2018; LVAT 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013 ir kt.).

Pareiškėjo teigimu, Konkurso metu buvo taikytas ne tik nurodytas interviu, bet ir žodinės praktinės užduoties metodas. Konkurso dalyviams buvo užduoti skirtingi klausimai. Taip buvo pažeisti konkurso skaidrumo ir objektyvumo principai.

Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta, nes konkurso garso įrašas patvirtina buvus priešingai.

Pagal Tvarkos aprašo 43 punktą, prieš pradedant pretendentų vertinimą komisijoje pretendentai žodžiu supažindinami su vertinimo eiga. Tvarkos aprašo 46 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimui komisijoje gali būti taikomi šie vertinimo metodai: interviu (struktūruotas ar pusiau struktūruotas, individualus ar grupinis pokalbis, per kurį pretendentams individualiai ar jų grupei duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai su galimybe duoti papildomus klausimus) (46.1 papunktis); praktinė užduotis (pretendentui raštu ir (ar) žodžiu pateikiama (-os) užduotis (-ys), kuri (-ios) leidžia prognozuoti pretendento elgesį realiose darbo situacijose) (46.2 papunktis); esė (pretendento samprotavimas raštu nurodyta tema, grįstas tezių formulavimu ir jų pagrindimu argumentais) (46.3 papunktis); testas (pretendentams raštu pateikiamos užduotys, reikalaujančios vienareikšmio atsakymo; testo rezultatas konvertuojamas į dešimtbalę vertinimo sistemą ir apvalinamas iki šimtosios dalies) (46.4 papunktis); namų darbų užduotis ir jos pristatymas (pretendentams iš anksto pateikiama užduotis su sąlygomis, kurios rezultatus pretendentai turi pristatyti komisijai; namų darbų užduotis pretendentams turi būti pateikiama per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios (46.5 papunktis).

Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 (toliau – ir Reglamentas), 7 punkte nustatyta, jog pretendentų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas ar į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas vertinimo komisija prieš posėdį pasirenka vertinimo metodą (-us): interviu, praktinė užduotis, esė, testas, namų darbų užduotis ir jos pristatymas; paprastai vykdomas interviu. Jei pasirenkamas interviu metodas, nusprendžiama, ar komisijos narys vertins pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus ir (ar) į kitų (visų) komisijos narių užduotus klausimus. Jei vertinami atsakymai į kitų (visų) komisijos narių užduotus klausimus, sutariama, kad komisijos posėdžiui bus parengiamos (aptariamos) atsakymų vertinimo gairės (7.4.2 punktas).

Teismo įsitikinimu, VTD siekis išsiaiškinti galimą pareiškėjo elgesio modelį ar veiksmų pobūdį yra galimas įgyvendinti taikant interviu metodą. Tai, kad pareiškėjui pokalbio metu buvo pasiūlyta pateikti praktinių situacijų, su kuriomis jis susidūrė, pavyzdžių, nereiškia, kad Komisija pritaikė kitą metodą – praktinės užduoties metodą. Pažymėtina, kad visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o priklausomai nuo jų atsakymų skyrėsi patikslinantys klausimai. Teismas itin teigiamai vertina Komisijos prisitaikymą prie kiekvieno pretendento atsakymų ir jų paminėtų temų plėtojimą, užduodant patikslinančius klausimus, vėliau grįžtant prie visiems vienodų klausimų. Tai rodo, kad Komisijos nariai ne tik skaitė paruoštus visiems vienodus klausimus, o reagavo, uždavė patikslinančių klausimų, siekė atskleisti individualias kiekvieno pretendento savybes, gilinosi į kiekvieno pretendento situaciją.

Pareiškėjas teigia, kad jam užduoti klausimai buvo nesusiję su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamai eiti valstybės tarnautojo pareigas. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmeta kaip subjektyvius ir paneigtus garso įraše užfiksuotais interviu su pareiškėju ir trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Teismas išanalizavo garso įrašą ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, kurie patvirtina, kad klausimai susiję su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo pareigomis ir funkcijomis, jie buvo įvairiapusiški, sudarantys galimybes pretendentams atsiskleisti individualiai, kas ir užfiksuota garso įraše.

Pareiškėjas teigia, kad VTD neinformavo pareiškėjo kokie pretendentai (kas) dalyvavo vertinimo komisijoje bei kokie buvo kitų pretendentų vertinimo rezultatai ir jų užimta vieta, nors privalėjo.

Aprašo 48 punktas nustato, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Valstybės tarnybos departamentas, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti.

Nagrinėjamu atveju garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS. Taigi teismas konstatuoja, kad Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas, pareiškėjas pats atsisakė stebėti rezultatų skaičiavimą ir paskelbimą, jis buvo tinkamai informuotas per VATIS ir el. paštu 2020 m. lapkričio 12 d. (tą patvirtiną į bylą pateikti sistemos duomenys ir el. laiško kopija).

Pareiškėjas teigia, kad netolygus atskirų Komisijos narių vertinimas jau savaime suponuoja šališką vertinimą (remiasi LVAT 2017 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-4970-492/2017 30 punktu), ypač akcentuoja žemus jam skirtus Komisijos nario A. S. balus.

Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta, nes jie susiję su A. S. vertinimu, kuris yra Komisijos nario diskrecija. Teismas taip pat remiasi LVAT 2017 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4970-492/2017 ir pabrėžia, kad minėtoje nutartyje nebuvo suformuluota taisyklė, jog skirtingi vertinimai visada reiškia šališkumą. Priešingai – minėtoje byloje teismas konstatavo, kad šališkumas nebuvo užfiksuotas.  Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat nenustatė Komisijos (jos narių) galimo subjektyvaus pobūdžio šališkumo, kuris pasireikštų akivaizdaus palankumo ar prioriteto nepagrįstu suteikimu (ar priešingai, akivaizdaus nepalankumo demonstravimu) vienam ar kitam konkurso dalyviui. Komisijos nariai skirtingai vertino pretendentus, skyrė jiems skirtingus balus priklausomai nuo jų atsakymų į konkretaus Komisijos nario klausimus.

Pareiškėjas teigia, kad ginčo atveju buvo nenustatyti konkretūs pretendentų vertinimo kriterijai ir tokiu atveju plačiai komisijos narių diskrecijai paliekama spręsti dėl pretendentų tinkamumo. Tai lėmė, kad konkurso metu buvo neužtikrintas pretendentų nešališkas ir objektyvus vertinimas bei pažeistas konkurso skaidrumo principas, t. y. neužtikrinamas konkurso sąlygų aiškus taikymas ir vienodas požiūris į konkurso dalyvius.

Pagal Tvarkos aprašo 38 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas.

Pagal Tvarkos aprašo 43 punktą, prieš pradedant pretendentų vertinimą komisijoje pretendentai žodžiu supažindinami su vertinimo eiga. Tvarkos aprašo 46 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimui komisijoje gali būti taikomi šie vertinimo metodai: interviu (struktūruotas ar pusiau struktūruotas, individualus ar grupinis pokalbis, per kurį pretendentams individualiai ar jų grupei duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai su galimybe duoti papildomus klausimus) (46.1 papunktis); praktinė užduotis (pretendentui raštu ir (ar) žodžiu pateikiama (-os) užduotis (-ys), kuri (-ios) leidžia prognozuoti pretendento elgesį realiose darbo situacijose) (46.2 papunktis); esė (pretendento samprotavimas raštu nurodyta tema, grįstas tezių formulavimu ir jų pagrindimu argumentais) (46.3 papunktis); testas (pretendentams raštu pateikiamos užduotys, reikalaujančios vienareikšmio atsakymo; testo rezultatas konvertuojamas į dešimtbalę vertinimo sistemą ir apvalinamas iki šimtosios dalies) (46.4 papunktis); namų darbų užduotis ir jos pristatymas (pretendentams iš anksto pateikiama užduotis su sąlygomis, kurios rezultatus pretendentai turi pristatyti komisijai; namų darbų užduotis pretendentams turi būti pateikiama per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios (46.5 papunktis).

Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204, (toliau – ir Reglamentas) 7 punkte nustatyta, jog pretendentų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas ar į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas vertinimo komisija prieš posėdį pasirenka vertinimo metodą (-us): interviu, praktinė užduotis, esė, testas, namų darbų užduotis ir jos pristatymas; paprastai vykdomas interviu. Jei pasirenkamas interviu metodas, nusprendžiama, ar komisijos narys vertins pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus ir (ar) į kitų (visų) komisijos narių užduotus klausimus. Jei vertinami atsakymai į kitų (visų) komisijos narių užduotus klausimus, sutariama, kad komisijos posėdžiui bus parengiamos (aptariamos) atsakymų vertinimo gairės (7.4.2 punktas).

Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. patvirtintose rekomendacijose Nr. 27L-1472, kurios skirtos konkursų ir atrankų komisijų nariams, nurodyta, jog interviu metu apie pretendento elgesį sprendžiama iš jo žodinių atsakymų. Siekiant, kad pretendentų pateikti atsakymai į interviu klausimus suteiktų komisijai kuo daugiau reikiamos informacijos sprendimui priimti dėl pretendentų tinkamumo konkrečioms pareigoms, pasirengimo vertinimui metu komisijai rekomenduojama skirti laiko klausimų, kurie bus užduodami pretendentams, rengimo principų aptarimui. Klausimai turi būti parengiami atsižvelgiant į nustatytus vertinimo kriterijus. Klausimai gali būti žinių, hipotetiniai, elgesio. Taip pat gali būti užduodami klausimai, skirti įvertinti motyvaciją, karjeros, darbo patirtį. Kiekvienam klausimui būtina pasirengti tinkamiausio, priimtiniausio atsakymo gaires, t. y. kokius pretendentų atsakymus komisija laikys labiausiai atitinkančiais pretendentams keliamus kompetencijų reikalavimus.

Nagrinėjamoje byloje iš byloje esančių įrodymų (VATIS duomenų ir garso įrašo) nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. per VATIS sistemą buvo informuotas, kad pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Nurodyta, kad bus vykdomas interviu, kurio metu pareiškėjas turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus.

2020 m. lapkričio 11 d. konkurso garso įraše užfiksuota, kad pretendentai, įskaitant ir pareiškėją (užfiksuotas vaizdo ir garso įraše), su Komisijos sudėtimi, Konkurso vykdymu nuotoliniu būdu, nušalinimo teise, vertinimo metodu (interviu) buvo supažindinti prieš pradedant vertinimą Komisijoje. Pretendentams A. K. paaiškino, kad jie turės į klausimus atsakyti žodžiu, bus vertinami tik jų atsakymai žodžiu, kriterijai bus bendrieji vadybiniai ir lyderystės (nes konkursas į padalinio vadovo pareigas), specifinės profesinės kompetencijos, tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas, motyvacija užimti konkurso pareigas. Nurodė, kad pretendentui skiriama iki 40 min. paaiškino, kad kiekvienas Komisijos narys pretendentą vertina individualiai nuo 1 iki 10 balų, išskyrus klausimus apie motyvaciją. Juos Komisijos nariai vertins visi nuo 1 balo iki 10 balų. Pristatė galutinio rezultato skaičiavimo procesą.

Atsakovas VTD teismui nurodė, kad vertinimo planas Komisijos narių buvo aptartas žodžiu. Teismas kritiškai vertina žodinį apsitarimą, nes to patikrinti objektyviais įrodymais neįmanoma, tačiau iš VATIS sistemos duomenų, garso įrašo ir užduotų klausimų daro išvadą, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas ir vykdomas konkurso metu.  Konkurso vertinimo kriterijai buvo suformuluoti ir paskelbti pareiškėjui ir kitiems konkurso dalyviams. Taigi formalaus plano neužfiksavimo raštu teismas nelaiko esminiu procedūriniu pažeidimu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, nes garso įrašas patvirtina, kad vertinimo kriterijai buvo aiškūs ir visiems paskelbti.

Pareiškėjas patikslintame skunde teigia, kad buvo diskriminuotas dėl jo amžiaus.

Pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas

Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga nepersikėlė atsakovui, nes pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, tik deklaratyviai nurodė šį argumentą. Pareiškėjo teiginiai dėl diskriminacijos yra subjektyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįsti, teismas juos atmeta kaip nepasitvirtinusius.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl juos atmeta. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VTD iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo konkursą į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo pareigas, priėmė pagrįstą ir teisėtą protokolą. Skundžiamas Protokolas yra teisėtas ir pagrįstas, juo teisingai įforminti skaidraus konkurso rezultatai. Teismas, susipažinęs su tiesioginiu konkurso įrodymu garso įrašu, daro išvadą, kad konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atitiko skaidrumo principą ir niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių. Teisinio pagrindo panaikinti Protokolą remiantis pareiškėjo skundo argumentais nėra, todėl prašymas panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pretendentų vertinimo komisijoje 2020 m. lapkričio 11 d. protokolu Nr. 27L-2419 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojų A.Š. ir S.P. konkurse į Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 45115) atmetamas. Atitinkamai atmetamas ir išvestinis reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 3P-395 „Dėl A.Š. paskyrimo į pareigas“.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jam nepriklauso. Teismas atmeta pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo J.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                            Asta Adamonytė-Šipkauskienė

 

                                                                        

                                                                                    Tomas Blinstrubis

 

 

                                                                                    Beata Martišienė