Civilinė byla Nr. e2-1583-375/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15480-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.;  2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 3 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Irena Poderienė,

sekretoriaujant Mildai Gailiūtei,

dalyvaujant ieškovės I. K. atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei, atsakovo A. K. atstovui kuratoriui advokatui Vytautui Merkšaičiui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui V. A.,

nedalyvaujant ieškovei I. K. ir atsakovui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškiniu prašo: 1) nutraukti santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), Londono miesto Barking ir Dagenham rajone, Jungtinėje Karalystėje, patvirtintą Vilniaus miesto CM skyriuje (akto įrašo Nr. 165), tarp ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnametės dukters L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko mama, ieškove I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3) priteisti iš atsakovo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), 3756,77 Eur dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukteriai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), už 2015 m. lapkričio 1 d. – 2017 m. liepos 27 d. laikotarpį. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko mamą I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4) priteisti iš atsakovo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini),  materialinį išlaikymą nepilnametės dukters L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui, periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo bylos iškėlime teisme dienos iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko mamą I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5) po santuokos nutraukimo palikti santuokinę – „K.“ pavardę.

Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad pradžioje santuokinis gyvenimas klostėsi kaip ir daugelio kitų šeimų, vienas kitą suprato ir palaikė, tačiau praėjus šiek tiek laiko išryškėjo skirtingi charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, pareigas šeimoje, bendrą gyvenimą. Gyvendami kartu pradėjo vis dažniau nesutarti, ginčytis, namuose pastoviai tvyrojo įtampa, tarpusavio santykiai tapo varginančiais. Išnyko tolerancija vienas kitam, abipusiai bendrumai, tarpusavio supratimas. Dėl namuose tvyrančios įtampos ir neigiamos atmosferos, gyventi kartu pasidarė labai sunku, o vėliau - psichologiškai neįmanoma. Be to, atsakovas visiškai nesirūpino dukterimi, jos neprižiūrėjo, neauklėjo, neteikė jai moralinės paramos. Visa dukters rūpinimosi našta buvo užkrauta išskirtinai ieškovei. Taip gyvendami nutolo vienas nuo kito, tapo svetimais ir bendras gyvenimas pasidarė nebeįmanomas. Faktiškai kartu nebegyvena nuo 2015 metų lapkričio mėnesio. Jau daugiau nei vienerius metus bendro ūkio nebeveda, santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebepuoselėja pagrindinių šeimos vertybių. Per laikotarpį, kuomet su atsakovu gyveno skyrium, įsitikino, kad su sutuoktiniu nebegali rasti tarpusavyje jokio bendro sutarimo ar normalaus bendravimo. Suprato, kad nei ieškovė, nei atsakovas sudarę santuoką nesugebėjo sukurti šeimos santykių kaip bendro gyvenimo pagrindo. Paaiškino, kad atsakovas liko gyventi Jungtinėje Karalystėje, o ieškovė su dukra grįžo gyventi į Lietuvą, kur dukterį prižiūrėti padeda mama. Šiuo metu su dukra gyvena ieškovės mamai, N. P., priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuo grįžimo į Lietuvą, sutuoktinis su ieškove ir dukra praktiškai nebendrauja. Jau daugiau nei pusantrų metų atsakovo fiziškai nematė. Visi saitai tarp sutuoktinių nutrūkę galutinai, ir vėl kartu gyventi daugiau nebegalės, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abipusės sutuoktinių kaltės ir neskirti termino susitaikyti. Nurodė, kad santuokos metu neįgijo jokio dalintino nekilnojamojo ar kitokio turto ir patvirtino, kad ieškovė I. K. kreditorinių įsipareigojimų neturi, o atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai nėra žinomi. Nurodė, kad ieškovė yra bedarbė, neturi išsilavinimo, todėl nors intensyviai ieškosi darbo, išsilavinimo stoka labai riboja galimybes užsidirbti. Išlaikyti dukterį visapusiškai padeda ieškovės mama, kurios bute šiuo metu su dukterimi ir gyvena, taip pat turi dar šiek tiek santaupų, likusių nuo tų laikų, kuomet dirbo Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas prie dukters išlaikymo visiškai neprisideda nuo 2015 m. lapkričio mėnesio, todėl visa atsakomybė už dukters priežiūrą ir išlaikymą tenka ieškovei. Dukrai buvo ir bus reikalinga pirkti įvairias mokymosi knygutes, pratybas, kanceliarines prekes. Papildomas vaiko išlaikymo išlaidas sudaro ir piniginės lėšos dukters laisvalaikiui, žaislams, higienos ir švaros prekėms, vaistams, tačiau pagrindinės išlaidos yra dukters maistui ir aprangai. Dukra greitai išauga drabužius ir batus, todėl kiekvienam sezonui jų reikia vis naujų. Augant dukters poreikiai vis didėja ir ateityje tik didės (maistui, rūbams, lavinimui, laisvalaikiui, vaistams ir kt.).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, pildomai paaiškino, kad situacija nepasikeitė. Atsakovas gyvena su kita moterimi ir nenori nieko žinoti nei apie ieškovę nei apie jų dukrą.

Atsakovas, atstovaujamas kuratoriaus advokato Vytauto Merkšaičio, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad esant situacijai kuomet šalys nuolat pykstasi, neranda sutarimo net elementariausiais buities klausimais, nėra galimybės sukurti darnią šeimą. Ieškovė pripažįsta, kad santuoka nutrūko ne tik dėl atsakovo, bet ir jos pačios kaltės. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl santuokos iširimo būtų kaltas tik vienas iš sutuoktinių, dėl ko su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės atsakovas sutinka. Be to, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad šalys jau daugiau nei trejus metus kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, neparodė jokios valios puoselėti šeiminių santykių, dėl ko pagrįsta teigti, jog šalių santuoka faktiškai yra iširusi, jau seniai egzistuoja tik formaliai ir ją išsaugoti nebeįmanoma. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, nėra pagrindo šalims taikyti terminą susitaikyti, kadangi akivaizdu, jog sprendimas nutraukti santuoką yra galutinis. Šalims faktiškai nutraukus santuoką dukra liko gyventi kartu su savo mama, ieškove I. K.. Kadangi duktė jau ilgą laiką nuolatinai gyvena su savo mama, sutiktina su ieškove, jog geriausiai dukters interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Byloje nėra duomenų, jog ieškove nesugebėtų tinkamai pasirūpinti dukterimi, dėl ko nėra jokio pagrindo atsakovui su tokiu ieškovės reikalavimu nesutikti. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametės dukters L. K. išlaikymui, periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur  kas mėnesį nuo bylos iškėlime teisme dienos iki dukters pilnametystės. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujamas išlaikymo dydis neviršija teismų praktikoje nustatyto orientacinio vaikui reikalingo išlaikymo dydžio. Mano, kad reikalaujamas išlaikymo dydis yra protingas ir pagrįstas, paremtas tik būtiniausiais vaiko poreikiais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuo gyvenimo skyrium momento teikė materialinį išlaikymą dukrai, dėl ko vadovaujantis prioritetiniais vaiko teisių apsaugos principais, ieškovės reikalavimas šioje dalyje turėtų būti tenkinamas.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas V. A. ieškinį prašė tenkinti, nes ieškovės reikalavimai neprieštarauja vaiko interesams.

Teismas

k o n s t a t  u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai.

              Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų šalių kaltei.

Byloje pateiktas įrodymas – santuokos liudijimas patvirtina, jog ieškovė I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), Londono miesto Barking ir Dagenham rajone, Jungtinėje Karalystėje, kurią patvirtino Vilniaus miesto CM skyrius (akto įrašo Nr. 165) (el. b. l. 35). Iš byloje pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje susilaukė dukters L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), (el. b. l. 11).

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

Ieškovė ieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Pradžioje santuokinis gyvenimas klostėsi kaip ir daugelio kitų šeimų, vienas kitą suprato ir palaikė, tačiau praėjus šiek tiek laiko išryškėjo skirtingi charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, pareigas šeimoje, bendrą gyvenimą. Gyvendami kartu pradėjo vis dažniau nesutarti, ginčytis, namuose pastoviai tvyrojo įtampa, tarpusavio santykiai tapo varginančiais. Šiuo metu visi saitai tarp sutuoktinių nutrūkę galutinai. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus daro išvadą, kad santuoka iširo dėl aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad sutuoktiniams pritrūko lojalumo vienas kito atžvilgiu, dėl ko jų bendras gyvenimas nutrūko, t. y. dėl abiejų sutuoktinių kaltės  (CK 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė palikti santuokinę pavardę „K.“. Atsakovas neprieštaravo, todėl, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu jų turėtos pavardės, atitinkamai „K.“ ir „K.“.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja. Nesant šalių prašymo, išlaikymas nepriteistinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų (VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ pažymos (el. b. l. 12–15)) šalys registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi ir santuokos metu neįgijo, todėl turtas nedalintinas. 

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Šalių teigimu, jie neįgijo kreditorinių prievolių nei asmeninių nei bendrų, todėl nutraukiant santuoką, kreditoriniai įsipareigojimai nedalintini.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukters L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko mama, ieškove I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Atsakovas neprieštaravo, kad nepilnametė dukra gyventų su motina. Paaiškino, kad šalims faktiškai nutraukus santuoką dukra liko gyventi kartu su savo mama, ieškove I. K.. Kadangi duktė jau ilgą laiką nuolatinai gyvena su savo mama, mano, jog geriausiai dukters interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, taip pat į tai, jog ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, ieškovės reikalavimas dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su motina tenkinamas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 360 Eur per mėnesį, į šią sumą įskaičiuotos 70 Eur būsto išlaikymui, 110 Eur maistui, 60 Eur rūbams, avalynei, 40 Eur mokymosi priemonėms, ugdymui, 30 Eur laisvalaikiui, žaislams, 25 Eur higienos ir švaros prekėms, 20 Eur gydymo išlaidoms, vaistams, vitaminams, 5 Eur transporto išlaidoms (el. b. l. 6). Nors ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių dukros poreikiams tenkinti reikalingas sumas, tačiau atsakovas ieškovės nurodyto vaiko poreikių dydžio taip pat neginčijo. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės reikalaujamas išlaikymo dydis neviršija teismų praktikoje nustatyto orientacinio vaikui reikalingo išlaikymo dydžio. Mano, kad reikalaujamas išlaikymo dydis yra protingas ir pagrįstas, paremtas tik būtiniausiais vaiko poreikiais. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (tuoj sukaks septyneri metai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau augančiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, todėl teismas sprendžia, kad 360 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė nedirba, nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra įgijusi, atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, apie pajamas teismas duomenų neturi. Vertintina, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra jauno amžiaus, darbingi, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnametei dukrai reikiamo dydžio išlaikymą. Atsakovas ieškovės reikalavimų neginčijo, teismas sprendžia, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio nepilnametės dukros poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnametei dukrai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymas po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. liepos 28 d.) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė I. K..

Ieškovė nurodė, jog atsakovas neteikia šalių dukrai išlaikymo nuo 2015 m. lapkričio mėn. Visi vaiko poreikiai buvo ir yra tenkinami išskirtinai iš ieškovės asmeninių lėšų, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3756,77 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. liepos 27 d. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą, į tai, kad atsakovas dėl tokio ieškinio reikalavimo neprieštaravo, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis pagrįstas ir tenkintinas.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal byloje pateiktus įrodymus, ieškovė patyrė 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) išlaidų. Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 41,00 Eur žyminis mokestis ieškovei priteistinas iš atsakovo.

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nuo 133,00 Eur žyminio mokesčio dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškinio reikalavimus patenkinus pilna apimtimi, iš atsakovo priteistinas 133 Eur žyminis mokestis valstybei.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270, 385 straipsniais, 

n u  s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), Londono miesto Barking ir Dagenham rajone, Jungtinėje Karalystėje, patvirtintą 2015 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 165) tarp ieškovės I. K. (buvusi pavardė – P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. K. palikti santuokinę pavardę „K.“, atsakovui A. K. palikti pavardę „K.“.

Nustatyti šalių nepilnametės dukters L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), 3756,77 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 77 ct) materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukteriai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), už 2015 m. lapkričio 1 d. – 2017 m. liepos 27 d. laikotarpį. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti vaiko motiną I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini),  materialinį išlaikymą nepilnametės dukters L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui, periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlime teisme dienos (2017 m. liepos 28 d.) iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti vaiko motiną I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).

Priteisti iš atsakovo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), 133,00  Eur (vieno šimto trisdešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                                                                Irena Poderienė