Civilinė byla Nr. A2-1151-613/2018

                                 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00604-2011-1

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2.;

                                                                                       3.3.4.2.9; 3.1.7.6;

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 16 d.  

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Š. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams Š. Č. ir R. Č., dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovų turtą, ir

n  u  s  t  a  t  ė:

1. Prašymo bei atsiliepimų į pateiktą prašymą argumentai

1. Atsakovo Š. Č. pateiktu prašymu bei patikslintu prašymu prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 bei sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
1. Nurodė, kad byla yra susijusi su pertvarkyto neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybės taikymu pagal prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinį reiškė CK 2.104 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teigia, kad tokia bylos specifika sąlygojo būtinumą vertinti bendrovės finansinę padėtį ir skolas, buvusias pertvarkymo metu, t. y., teismai turėjo įsitikinti/nustatyti, kokio dydžio buvo bendrovės įsipareigojimai pertvarkymo dienai. Mano, kad jeigu byloje būtų buvęs žinomas bendrovės balansas, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
2. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendime pateikė argumentą, jog byloje, kurioje reikalaujama priteisti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens pertvarkyto juridinio asmens įregistravimo momentu buvusius įsiskolinimus, atsakovai neturi teisės ginčyti kreditorinių reikalavimų dydžio, o teismas turi teisę tokio atsakovų keliamo ginčo nespręsti, nes teisę ginčyti kreditorių reikalavimus jie turėjo realizuoti tik bankroto byloje. Atkreipė dėmesį, kad 2011 m. balandžio 11 d. bankroto administratorius pateikė bankroto byloje prašymą dėl 241 748,35 Lt sumos nukreipimo išieškoti iš buvusio savininko, CK 2.104 straipsnio pagrindu, tačiau bankroto administratoriui nepateikus duomenų patvirtinančių, kad tokia skola 241 748,35 Lt buvo pertvarkymo dienai (2009 m. sausio 19 d.), Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-18929-513/2011 ieškinį paliko nenagrinėtą. Mano, kad jei bankroto administratorius būtų pateikęs teismui 2008 m. gruodžio 24 d. balansą, teismas galimai būtų atmetęs administratoriaus ieškinį, o ne palikęs jį nenagrinėtu.
3. Atsakovo vertinimu, 2012 m. kovo 1 d. sprendimas negali likti nepakeistas, kadangi priimtas iš esmės pažeidus CK 2.104 straipsnio 2 dalies normą, kad subsidiarus skolininkas už pagrindinio skolininko prievoles atsako trejus metus nuo tęsiančio veiklą juridinio asmens įregistravimo Juridinių asmenų registre, ir šiam terminui pasibaigus, išnyksta papildomo skolininko pareiga atsakyti pagal pagrindinio skolininko prievoles.
4. Teigia, jog jeigu balanse nurodyti duomenys būtų buvę žinomi nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas – tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų žinoma, kad pertvarkymo metu įmonės įsipareigojimai (skola) yra apie 76 686,00 Lt ir įmonės finansinė būklė pertvarkymo metu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nebūtų galėję spręsti, kad atsakovų subsidiari atsakomybė už bendrovės įsipareigojimus sudaro priteista 241 748,35 Lt sumą.
5. Taip pat pažymėjo, kad naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių specifika vienareikšmiai patvirtina šias aplinkybes buvus bylos nagrinėjimo pirmosios ir antrosios instancijos teisme metu. Nurodė, kad duomenys balanse apie įsipareigojimus yra susiję su laikotarpiu iki bylos inicijavimo.
6. Atkreipė dėmesį, jog atsakovai neturėjo galimybės ankščiau susipažinti su balansu, kai visa finansinė dokumentacija buvo tik pas administratorių, kuris teigė, kad jokio balanso, pertvarkymo datai, įmonės finansinėje dokumentacijoje nėra. Mano, kad neturėdami informacijos apie balanse užfiksuotus duomenis, atsakovai neturėjo galimybės ir šiuo pagrindu sužinoti bylai aktualius duomenis. Teigia, jog tai reiškia, kad šie duomenys nebuvo ir negalėjo būti žinomi atsakovui ankščiau, o šios aplinkybės jo nuomone sudaro pagrindą proceso byloje atnaujinimui.
7. Atsakovas Š. Č. 2018 m. liepos 12 d. raštu dėl proceso atnaujinimo taip pat prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies  9 punkto pagrindu – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 25 d. Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal atsakovų apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo, apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nepasisakė dėl subsidiarios atsakomybės.
2. Atsiliepimu į atsakovo prašymą atnaujinti civilinės bylos procesą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Tomas Juodys prašo atmesti atsakovo Š. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012. Pagrindiniai atsiliepimo į atsakovo prašymą argumentai:
1. Nurodė, kad CPK 374 straipsnis nustato, jog pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Teigia, kad pareiškėjas iš esmės tuo pačiu pagrindu pateikė pakartotinį prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 ir tai jau ketvirtas prašymas, be to eilę pareiškėjo prašymų atnaujinti procesą nurodytoje byloje teismai atsisakė priimti.
2. Atsakovo vertinimu tai, kad pareiškėjas vėl prašo persvarstyti jo prievolės dydžio klausimą ir atsakomybės pagrindus, mano, jog pareiškėjo prašymas yra pakartotinis, todėl nustačius, kad pakartotinai pareiškėjo pareikšto prašymo dėl proceso atnaujinimo faktinis pagrindas sutampa su ankstesniųjų prašymu dėl proceso atnaujinimo, dėl kurio yra priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, yra teisinis pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo pakartotinį prašymą.
3. Teigia, jog pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl skolos dydžio, konstatavus, jog 241 748,35 Lt prievolė ieškovei atsirado tada, kai atsakovai buvo atsakingi už ieškovės prievoles, t. y. iki pertvarkymo, pareiškėjams nesudaro pagrindo reikalauti CPK 2.104 straipsnio 2 dalies taikyti taip, jog jie būtų atsakingi tik tiek, kiek ieškovė pertvarkymo metu buvo skolinga kreditoriams.

2. Teismo nustatytos aplinkybės, motyvai, išaiškinimai ir išvados

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo

3. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Šiuo institutu siekiama, kad visi teismų priimti sprendimai būtų teisėti, tačiau teismų sprendimai tikrinami tik konkrečiais įstatymo numatytais atvejais, t. y. pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos šios išnagrinėtos civilinės bylos proceso atnaujinimo privalomos sąlygos: 1) civilinė byla turi būti užbaigta; 2) pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo; 3) turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas turi atsisakyti atnaujinti procesą.
4. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog procesas gali būti atnaujinamas jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2011 m. liepos 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-337/2011, 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-373/2011). Taigi, apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, prašyme atnaujinti procesą turi nurodyti naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir pridėti įrodymus, pagrindžiančius šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.).
5. Nustatant naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes, tokiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
6. Nagrinėjamu atveju atsakovas Š. Č. prašo atnaujinti bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei nurodo, jog esminė aplinkybė sudaranti prielaidą atnaujinti procesą yra 2018 m. kovo 1 d. iš VĮ „Registrų centas“ gautas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gruodžio 24 d. balansas. Teismas nesutinka su šiais atsakovo nurodomais argumentais, kadangi atsakovas į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis apie teikiamą 2008 m. gruodžio 24 d. balansą bylos nagrinėjimo iš esmės metu nieko nežinojo. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į faktines bylos aplinkybes. Iš byloje esančių registrų centro išrašo matyti, jog Š. Č. laikotarpiu nuo 1994 m. vasario 7 d. iki 2009 m. sausio 16 d. buvo I. Į. „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku. Taip pat nustatyta, jog Š. Č. laikotarpiu nuo 1994 m. vasario 7 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d. buvo I. Į. „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo prašyme nurodomas naujai paaiškėjęs įrodymas (balansas) buvo sudarytas 2008 m. gruodžio 24 d., o teisinis procesas, kurį atsakovas prašo atnaujinti vyko laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 11 d. (t. y. nuo ieškinio priėmimo teisme dienos) iki 2013 m. balandžio 25 d.
7. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas numato, jog vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį. Tai reiškia, jog įmonės vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę. Šiuo atveju, nustačius, jog atsakovas Š. Č. I. Į. „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo iki 2008 m. gruodžio 18 d., akivaizdu, jog jam buvo žinomas (turėjo būti žinomas) 2008 m. gruodžio 24 d. I. Į. „(duomenys neskelbtini)“ balansas. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog 2009 m. sausio 16 d. pasikeitus vieninteliam įmonės akcininkui, atsakovas Š. Č. privalėjo perduoti visą įmonės turtą bei dokumentus, įskaitant ir buhalterinę apskaitą, naujajam įmonės savininkui „R. A., todėl įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog atsakovas Š. Č. žinojo (turėjo žinoti), koks buvo įmonės balansas 2008 metų gruodžio 24 dienai.
8. Taip pat prašymu nurodoma, kad atsakovas neturėjo galimybės ankščiau susipažinti su balansu, kadangi visa finansinė dokumentacija buvo tik pas administratorių, kuris teigė, kad jokio balanso, pertvarkymo datai, įmonės finansinėje dokumentacijoje nėra. Šis atsakovo argumentas taip pat laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, jog rungimosi (CPK 12 straipsnis) bei proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, jog ne bankroto administratorius, o atsakovas privalėjo pateikti į bylą tokius įrodymus, kurie jo nuomone patvirtintų atsakovo nurodomas aplinkybes apie įmonės balanse užfiksuotus duomenis. Taip pat akcentuotina ir tai, jog atsakovui nepavykus pačiam gauti reikiamų įrodymų, jis turėjo teisę prašyti teismo šiuos įrodymus išreikalauti. Taigi, įvertinus tai kas nustatyta, teismas konstatuoja, jog atsakovas neįrodė, jog 2008 m. gruodžio 24 d. I. Į. „(duomenys neskelbtini)“ balansas laikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri bylos nagrinėjimo iš esmės metu nebuvo (negalėjo būti) žinoma atsakovui.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

9. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
10. Teismas atkreipia dėmesį, jog viena iš būtinų sąlygų siekiant atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra tai, jog teismo sprendimas (nutartis), kurioje galimai padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą 2012 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės ieškinį. Atsakovai nesutikdami su priimtu teismo sprendimu, jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi atsakovų apeliacinį skundą atmetė bei Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą paliko galioti. Tai reiškia, jog Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nėra visų būtinų sąlygų, kuriomis remiantis teismas galėtų tenkinti atsakovo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012.
11. Taip pat teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su atsakovo išvadomis, jog apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą bei nepasisakant dėl subsidiarios atsakomybės gali būti teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.). Šiuo atveju byloje nėra nustatyta, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis buvo neteisėta ar neišsami, todėl teismas neturi teisinio pagrindo abejoti šia įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nėra visų būtinų sąlygų tam, kad būtų galima atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl nėra pagrindo analizuoti ir vertinti pareiškėjo argumentų dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu.
12. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
13. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovo Š. Č. nurodomas pagrindas proceso atnaujinimui neatitinka būtinųjų požymių, jog nurodomos aplinkybės pareiškėjai tapo žinomos tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl pareiškėjo pateiktame prašyme nurodomais argumentais, teismas neturi teisinio pagrindo jį tenkinti. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93). Atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjos prašymą parengimą bei pateikė sąskaitą-faktūrą JUT Nr. 00692 bei 2018 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymą. Atsakovas Š. Č. bylinėjimosi išlaidų priteisimo neprašė.
15. Teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.8 punktą, kuris numato, jog už prašymą atnaujinti procesą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 895,20 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, jog ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas priteisti 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
16. Netenkinus prašymo dėl proceso atnaujinimo, atsakovo Š. Č. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.  

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 365 – 374 straipsniais, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

atmesti atsakovo Š. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Priteisti iš atsakovo Š. Č. ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai 700,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                      Giedrė Seselskytė