Civilinė byla Nr. 2-170/2012
Procesinio sprendimo kategorija 99.1.4;
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1377-267/2011 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai A. J. individualiai įmonei, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Dinalas“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui bankrutuojančiai A. J. individualiai įmonei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą jis nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatė ieškovui A. J. terminą pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. įkainoti ieškinį ir pateikti teismui įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą.
Teismas nurodė, kad ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimai yra turinio pobūdžio. Pagal civilinio proceso teisės normas ieškinys turi būti įkainotas, pridėti įrodymai, kad sumokėtas žyminis mokestis. Teismas nurodė, kad ieškovas, reiškiantis reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, nuo žyminio mokesčio už paduotą ieškinį nėra atleidžiamas, jis tokioje byloje pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleidžiamas nuo žyminio mokesčio tik už paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas taikytinas, kai ieškovas kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei. Teismas nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą ne dėl bankroto bylos iškėlimo, o dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir nuostolių atlyginimo, t. y. bankrutuojančiai įmonei pareiškė turtinį reikalavimą, dėl to jis negali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo nei pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nei pagal 9 punktą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bankroto byloje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui. Bankroto byla nagrinėjama tam pačiame Šiaulių apygardos teisme, kuriame ieškovas pateikė ieškinį. Ieškovo nuomone, jo pareikštas ieškinys dėl turto išreikalavimo iš bankrutuojančios įmonės valdymo, turi būti nagrinėjamas bankroto byloje. Taip būtų užtikrintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas, nes, esant iškeltai bankroto bylai, nebūtų iškelta atskira civilinė byla. Be to, kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami iš bankrutavusios įmonės turto, bet neteisėtai valdomas daiktas bankrutavusiai įmonei nepriklauso ir iš tokio daikto nuomos gaunamų pajamų negali būti tenkinami visų kreditorių reikalavimai.
- Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinys turi būti įkainotas. Ieškinys pareikštas dėl nuomos sutarties nutraukimo ir turto perdavimo - priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu bei nuostolių atlyginimo. Ieškovas negali tiksliai nurodyti nuostolių, atsiradusių dėl minėtų sutarčių ir akto negaliojimo, dydžio kol nebus gauti buhalteriniai duomenys iš atsakovo apie gautas pajamas ir išlaidas iš pastato nuomos.
- Teismas neteisingai aiškino CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas. Ieškovas pagal minėto straipsnio 1 dalies 9 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio, nes atsakovui yra iškelta bankroto byla. Pagal teismų praktiką, kai atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, t. y. nurodė ieškovui įkainoti ieškinį ir pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas, reiškiantis turtinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, nuo žyminio mokesčio už paduotą ieškinį nėra atleidžiamas nei pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nei pagal to paties straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagal ieškovo pareikšto reikalavimo pobūdį netinkamai vertino bylos aplinkybes bei neteisingai aiškino CPK nuostatas, kurios reglamentuoja atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį. Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nurodė, kad ieškovas reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, tačiau neteisingai įvertino ieškovo prievolę mokėti žyminį mokestį. Pagal paskutinę teismų praktiką, kai atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal pareikštą reikalavimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2259/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-694/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-559/2011). Minėtoje teismų praktikoje išaiškinta, jog įstatymų leidėjas siekė, kad bankrutuojančioms įmonėms reikalavimus reiškiantys asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartį byloje Nr. 2-200/2006). Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir nepagrįstai atsisakė priimti jo ieškinį kaip neteismingą tam teismui. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas neatsisakė priimti ieškovo ieškinio, o nustatė terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. įkainoti ieškinį ir pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą ir nurodė, kad nepašalinus šių trūkumų ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Dėl netinkamai taikytos procesinės teisės normos pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Kadangi byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų svarstęs ieškinio priėmimo klausimą kitais aspektais, ieškinio priėmimo klausimas iš naujo svarstytinas pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Kazys Kailiūnas
Nijolė Piškinaitė