Civilinė byla Nr. e2YT-4709-669/2018

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01428-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.5.2; 2.5.5

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 17 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. Š. (I. Š.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos V. K. mirties, I. Š. priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas, kad galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Pareiškime nurodė, kad jo motina V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jis po motinos mirties priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Dar iki motinos mirties, jis gyveno motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes motiną reikėjo slaugyti. Ten gyvena ir dabar, naudojasi jame esančiais namų apyvokos daiktais bei moka komunalinius mokesčius už butą. Be kita ko, nurodo, jog V. K. įpėdinis jis yra tik vienas, nes tėvai buvo santuoką nutraukę, o be jo, daugiau vaikų nėra. 

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjo motina V. K. mirė (duomenys neskelbtini). 2018-11-06 Plungės rajono 2-ojo notarų biuro raštas Nr. 71 patvirtina, jog po V. K. mirties, dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į Plungės rajono 2-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė. Iš 2004‑07-04 testamento matyti, jog V. K. dar iki mirties buvo išreiškusi savo valią palikti butą, esantį (duomenys neskelbtini), savo sūnui I. Š.. Pareiškėjas iki motinos mirties gyveno motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes motiną reikėjo slaugyti. Šiame bute gyvena ir iki šiol, naudojasi jame esančias namų apyvokos daiktais bei moka komunalinius mokesčius

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

        Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. pareiškėjas po V. K. mirties liko gyventi bute, jį prižiūrėjo, naudojosi jame esančiais namų apyvokos daiktais ir mokėjo mokesčius. Tokie pareiškėjo veiksmai įrodo, kad pareiškėjas nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi bei mokėjo mokesčius, tokie jo veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas po V. K. mirties, priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėjas su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po V. K. mirties palikimą priėmė pareiškėjas. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad I. Š. galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,  444-448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), I. Š. (I. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tam, kad būtų galima susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas                                                                                Vaidas Gasiūnas