Civilinė byla Nr. e2S-870-613/2023

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06406-2023-3                                                                                      

                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.;

       3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 14 d.  

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Stalsera“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Stalsera“ 6 492,52 Eur skolą, 43,06 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis 7 938,00 Eur sumai, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 21 d. nutartimi netenkino ieškovo V. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys tikėtinai pagrįstas, ieškiniu prašoma priteisti suma – 6 535,58 Eur ieškovui kaip fiziniam asmeniui pakankamai didelė, tačiau ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, jos turtinės padėties pokyčio perspektyvas, nesąžiningumą ir pan.

5.       Teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovė su ieškovu neatsiskaito nelaikytina atsakovės nesąžiningumu. Be to, teismas patikrinęs Antstolių informacinės sistemos registro išrašą nustatė, kad atsakovės atžvilgiu piniginio pobūdžio vykdomųjų bylų užvesta nėra, remdamasis Liteko duomenimis, nustatė, kad atsakovei daugiau civilinių bylų dėl skolų priteisimo iškelta nėra.

6.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, pripažino, kad ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo, sunkios finansinės padėties. Atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuspręsti, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7.       Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės mažosios bendrijos „Stalsera“ piniginės lėšas esančias kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis 7 938,00 Eur sumai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, jos turtinės padėties pokyčio perspektyvas. Ieškovas pateikė duomenis, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, kadangi ieškovas yra fizinis asmuo jis neturi galimybių patikrinti atsakovės banko sąskaitų, ieškovas neturi galimybių surinkti išsamius duomenis apie atsakovo turtinės padėties pokyčius į ateitį.

7.2.       Nurodo, kad atsakovė šioje byloje dėl teismo įsakymo priėmimo pateikė nemotyvuotus prieštaravimus, tačiau skolos nesumokėjo, dėl šių priežasčių buvo panaikintas teismo įsakymas ir byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismui. Nors Civilinio proceso kodekso 439 straipsnis nereikalauja, kad prieštaravimai būni motyvuoti, tačiau atsakovės elgesys, kad ji pateikia nemotyvuotus prieštaravimus taip siekdama, kad byla būtų nagrinėjama kuo ilgiau, rodo atsakovės vengimą sumokėti skolą už atliktus darbus.

7.3.       Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas nurodė, kad pagal Liteko duomenis atsakovei daugiau civilinių bylų dėl skolų priteisimo nėra iškelta, tačiau tokie teismo motyvai yra nepagrįsti, kadangi civilinėje byloje Nr. eL2-8607-476/2023 (Šiaulių apylinkės teisme) atsakovė taip pat nurodyta kaip skolininkė, nesumokėjusi už atliktus darbus, šioje byloje ji taip pat pateikė prieštaravimus, todėl panaikinus teismo įsakymą byla su ieškiniu perduota pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismui, kurioje yra pritaikytos ir laikinosios apsaugos priemonės.

7.4.       Pažymi, kad pateikti rašytiniai įrodymai ir faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė MB ,,Stalsera“ yra nesąžininga, vengia sumokėti už atliktus darbus ne tik ieškovui, tačiau ir kitiems asmenims, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

9.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

10.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, kuriais įrodinėja atsakovės nesąžiningumą –  Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį, kuria priimtas ieškovo K. G. ieškinys atsakovei MB „Stalsera“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo. Kadangi šiais įrodymais grindžiami atskirojo skundo pagrindu nurodyti argumentai, įrodymai pridėtini prie bylos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės MB „Stalsera“ 6 492,52 Eur skolą, 43,06 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis 7 938,00 Eur sumai.

12.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 21 d. nutartimi netenkino ieškovo V. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13.       Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatymų numatytam reglamentavimui skirta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

14.       Dėl pirmosios sąlygos – tikėtino reikalavimo pagrįstumo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ginčo nėra, todėl dėl jos egzistavimo nepasisakytina.

15.       Kitas būtinas elementas taikant laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; kt.).

16.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymo argumentus, padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

17.       Atskirajame skunde ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino akivaizdaus atsakovės nesąžiningumo – vengimo sumokėti už atliktus darbus ne tik ieškovui, tačiau ir kitiems asmenims, taip pat ieškovo manymu atsakovė teikia prieštaravimus siekdama, kad byla būtų nagrinėjama kuo ilgiau ir tai rodo atsakovės vengimą sumokėti skolą už atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

18.       Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog ieškovas 2023 m. birželio 5 d. atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, kad jeigu atsakovė nesumokės skolos už atliktus darbus, sutartis bus nutraukta. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį, kuria priimtas ieškovo K. G. ieškinys atsakovei MB „Stalsera“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, apeliantas įrodinėja, kad atsakovė vengia sumokėti už atliktus darbus ne tik ieškovui, tačiau ir kitiems asmenims. Tačiau, teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės patvirtina tik tai, jog skolininkė galbūt turi finansinių sunkumų, dėl kurių jai nepavyksta patenkinti ieškovo reikalavimų. Tačiau finansinis neišgalėjimas įvykdyti turimų finansinių įsipareigojimų ir nenorėjimas jų įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tačiau įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškovu ar kitais kreditoriais, jog atsakovė siektų nuslėpti turtą, jį perleisti ar kitaip jį suvaržyti, ieškovas nepateikė, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą. Kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

19.       Apelianto argumentus, kad atsakovės vengimą sumokėti skolą ir nesąžiningumą pagrindžia tai, kad atsakovė nesutikdama su teismo įsakymu šioje byloje pateikė prieštaravimus siekdama, kad byla būtų nagrinėjama kuo ilgiau, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstus. Prieštaravimų dėl pareikšto teismo įsakymo pateikimas yra vienintelis būdas skolininkei išdėstyti savo poziciją dėl kreditorės reikalavimų, nes iki teismo įsakymo priėmimo skolininkei apie jai pareikštus reikalavimus nepranešama (CPK 435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis), apeliacine ar kasacine tvarka teismo įsakymas neskundžiamas (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Be to, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nereikalaujama pateikti jokių su įsiskolinimu susijusių įrodymų (CPK 433 straipsnio 3 dalis), pakanka nurodyti tik reiškiamą reikalavimą bei jo faktinį pagrindą (CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taigi teismo įsakymas atspindi tik vienos šalies (kreditorės) požiūrį. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti prieštaravimus dėl teismo įsakymo, nuo kreditorės reikalavimų besiginančiai skolininkei apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus teisme, todėl šiuo atveju atsakovės naudojimasis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip jos nesąžiningumas ar siekis vilkinti bylos nagrinėjimą, vadovaujantis anksčiau paminėta teismų praktika, tai neturi reikšmės taikant laikinąją apsaugos priemonę.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovas nepateikė jokių konkrečių atsakovės nesąžiningumą galinčių tikėtinai pagrįsti įrodymų, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstai netenkintas.

21.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

22.       Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                                                         Giedrė Seselskytė