Administracinė byla Nr. eAS-757-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00501-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas (kalba netaisyta): „panaikinti atsakovo 2025-02-18 raštą Nr. R8-560 ir įpareigoti Mažeikių rajono merą (ABTĮ 88 str. 4 p.) atitinkamai įgyvendinti įstatymą (VSĮ 27 str. 2 d. 7-8 p.; VTĮ 1 str. 2 d. 1, 6-10, 13 p.), 2024-12-17 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Aprašo 2-5, 12, 17, 29-30 p. bei 2022-11-15 patvirtintos „Smurto ir priekabiavimo prevencijos Politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje“ 2-4, 6.5, 6.6-6.8, 6.10, 7-9, 10.1, 13.6-13.8, 14.1, 15.3-15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 p., nuostatas bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo_2. Arba (ABTĮ 88 str. 4 p.) išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu bū-du. Priteisti iš atsakovo, sumokėtą žyminį (22.50 Eur.) mokestį.“.

Kadangi skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų skundui keliamų reikalavimų, pareiškėjui Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo nustatytas terminas per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimus atsižvelgiant į ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 17–22 straipsnių ir 88 straipsnio nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl, pareiškėjo nuomone, būtent skundžiamas administracinis sprendimas – Mažeikių rajono savivaldybės mero 2025 m. vasario 18 d. raštas Nr. R8-560, o ne kiti atsakovo veiksmai ar neveikimas, yra neteisėtas ir nepagrįstas ir, esant galimybei, nurodyti ir pateikti šiuos argumentus pagrindžiančius įrodymus, sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį ir teismui pateikti mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui teisę procesinius dokumentus paruošti kartu su profesionaliu atstovu – advokatu arba advokato padėjėju.

Pareiškėjas 2025 m. birželio 2 d. pateikė atskirąjį skundą.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad nutartimi, kuria teismas nutaria nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, išsprendžiamas klausimas priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir jos apskundimas, kaip minėta, nėra nustatytas ABTĮ.

Teismas akcentavo, jog 2025 m. gegužės 28 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, kad ji neskundžiama, todėl, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo (kalba netaisyta): ,,Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.). Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale –neatitinka faktinės čia (žr. Teisėjo etikos kodeksas), tikrovės. Pripažinti teisėją (931) čia, esminiai pažeidus Teisėjo etikos kodekse nustatytus Teisėjų elgesio principus. Panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025-06-04 abi nutartis (AB-81255 yra ne skaitmenizuota ir grąžinti pareiškėjo skundo (Pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti/ spręsti (ne) tam pačiam (tei-sėjui) teismui. LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025), 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/2025), 2025-05-07 nutarties (eAS-538-492/2025) ir 2025-05-21 nutarties (eAS-517-662/2025) 2025-05-28 nutarties (eAS-584-629/2025) ir 2025-05-28 nutarties (eAS-573-821/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą (pagaliau gi, laikas SUAUGTI), absurdiškai tuščią maratoną (06-11 yra paskirti dešimt, 06-18 – penki, 06-25 – septyni kolegijų posėdžiai ir, de-ja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą.“] tam, dar nesi-mato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.“.

Pareiškėjo teigimu, teismas / teisėjas 2025 m. birželio 4 d. nutartimi suklydo, nes tai nėra atskirasis skundas, o tik Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt pasirinktoje formoje sugeneruotas dokumentas, t. y. sistema pati sugeneravo dokumento pavadinimą, taip pat pareiškėjas mano, kad teismas / teisėjas ignoruoja ABTĮ 10 straipsnį.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. rugsėjo 6 d. (prašymas teisme užregistruotas 2025 m. rugsėjo 8 d.) pateikė prašymą, kuriame iš esmės pakartojo prašymus teismui, nurodytus atskirajame skunde, papildomai prašė pripažinti, kad nenagrinėjant administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai, Teisėjų etikos kodekso nuostatos, demokratinės valstybės moralė ir vertybės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai nurodo, jog ABTĮ nuostatos nustato, kad ne bet kokia pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis gali būti atskirojo skundo objektu. Vadovaujantis ABTĮ 152 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, ne visos pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys gali būti atskirojo skundo objektu. Paprastai laikoma, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti ar tam tikrais atvejais toliau tęstis, arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas. Taigi, nenustačius ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima.

Pažymėtina, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-596-822/2025). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių bei padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Akcentuotina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatoje nėra nurodyta, jog nutartis, kuria nustatomas terminas skundo trūkumams pašalinti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai, kad tokio pobūdžio nutartys atskiruoju skundu neskundžiamos, konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, jog teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-551-662/2022, 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-596-822/2025).

Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismo nutartis, kuria pareiškėjas įpareigojamas pašalinti skundo (prašymo) trūkumus, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji nėra atskirojo skundo objektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-595/2014, 2016 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-497-502/2016; kt.).

Įvertinusi Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nutartis, kurios teisėtumą ir pagrįstumą siekia ginčyti pareiškėjas, nepriskirtina teismo procesiniams dokumentams, kurie gali būti skundžiami atskiruoju skundu (ABTĮ 152 str. 1 d.), todėl negali būti apeliacijos dalyku, taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos atskirajam skundui paduoti, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą (ABTĮ 153 str. 1 d. 3 p.).

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir Konstitucinio Teismo įstatymas) 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pareiškėjas atskirojo skundo antrajame ir trečiajame reikalavime bei 2025 m. rugsėjo 8 d. prašyme prašo pripažinti tam tikras aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą įtvirtina ABTĮ 17 straipsnio nuostatos. ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Be to, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo prašymo dalis pripažinti, kad išaiškinimai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą, neatitinka tikrovės, prašymas pripažinti, jog teisėjas esmingai pažeidė Teisėjo etikos kodekse nustatytus Teisėjų elgesio principus, taip pat prašymas pripažinti, kad nenagrinėjant administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių pažeidžiami Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai, Teisėjų etikos kodekso nuostatos, demokratinės valstybės moralė ir vertybės, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytą prašymą priimti atskirąją nutartį, akcentuoja, jog ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, jog pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią proceso normą. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos        Beata Martišienė

        Iveta Pelienė

        Skirgailė Žalimienė