Civilinė byla Nr. e2A-825-560/2021
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. R. ir S. G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ patikslintą ieškinį atsakovams R. R., S. G. R. dėl 2018 m. rugpjūčio 31 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 bei 2018 m. spalio 5 d. dovanojimo sutarties notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, VĮ Registrų centro įrašų dalinio panaikinimo bei nuosavybės teisės pripažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tarptautinė statybos korporacija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1 pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2018 m. rugpjūčio 31 d. Deklaraciją Nr.1 (dalyje dėl 49,20 m. tvoros, esančios ieškovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje), Deklaraciją Nr. 2, Deklaraciją Nr. 3 ir Deklaraciją Nr. 4 bei atitinkamai panaikinti teisinę inžinerinių statinių: 1) tvoros - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) vartų - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) bromos - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 4) tvoros - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),2018-09-28 registraciją V. R. vardu;
1.2 pripažinti niekine ir negaliojančia 2018 m. spalio 5 d. tarp dovanotojų V. R. ir jo žmonos S. G. R. ir apdovanotojo atsakovo R. R. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl (dalyje dėl 49,20 m. tvoros (toliau ir Daikto l), esančios ieškovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje), vartų (toliau ir Daikto 2), bromos (toliau ir Daikto 3) bei tvoros (toliau ir Daikto 4), bei atitinkamai panaikinti teisinę inžinerinių statinių: 1) tvoros - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) vartų - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) bromos - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 4) tvoros - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 5 d. registraciją atsakovo R. R. vardu;
1.3 pripažinti ieškovei UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ nuosavybės teisę į inžinerinius statinius:
1) Tvoros (Daikto l) dalį - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49,20 m. ilgis iš 158,70 m., adresas (duomenys neskelbtini), esančią ieškovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje;
2) Vartus (Daiktą 2)- unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,45 m ilgis, esančius adresu (duomenys neskelbtini);
3) Bromą (Daiktą 3) - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,57 m ilgis, esančią adresu (duomenys neskelbtini);
4) Tvorą (Daiktą 4) - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10,02 m ilgis, esančią adresu (duomenys neskelbtini);
1.4 priteisti iš atsakovų ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-370-614/2009 patvirtino 2009 m. liepos 15 d. taikos sutartį, sudarytą tarp A. R. ir V. R., abu broliai šiuo metu mirę. Taikos sutartimi A. R. ir V. R. atsidalijo jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus ir patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką. Taikos sutarties pagrindu A. R. asmeninės nuosavybės teise atiteko: pastatas- gyvenamasis namas (adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastate - gyvenamajame name (adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Taikos sutarties pagrindu V. R. nuosavybės teise atiteko: pastate-gyvenamajame name (adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys butai Nr. (duomenys neskelbtini); 821/1000 dalis neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastate-gyvenamajame name (adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-gyvenamasis namas (adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas - ūkinis pastatas (adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taikos sutarties pagrindu šalys taip pat nusistatė naudojimosi tvarką ir susitarė, kad A. R. naudosis 1829 kv. m (1829/3657 dalys) žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, o V. R. naudosis 1828 kv. m (1828/3657 dalys) žemės sklypo dalimi. 2010 m. gegužės 6 d. A. R. ir V. R. Vilniaus miesto savivaldybei pateikė prašymą pritarti statinio projektui, aiškinamąjį raštą bei kitus prašymo priedus. Prašymu buvo prašoma pritarti objekto - tvoros statybai. Numatytas 179 m ilgio tvoros, ne mažiau kaip 3,5 m vartų bei 0,9 m vartelių įrengimas žemės sklype. 2011 m. gegužės 11 d. užsakovams buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės rašytinis pritarimas projektui N110710.
3. 2011 m. rugsėjo 16 d. tarp A. R. ir V. R. (kaip įgaliotas asmuo pasirašė V. R. sūnus atsakovas R. R.) buvo sudaryta sutartis dėl tvoros statybų A. R. ir V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Sutarties dėl tvoros statybų 2 p. numatė, jog „šalys susitarė bendrai proporcingomis dalimis finansuoti visas su tvoros statyba susijusias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad bendras numatomas pastatyti tvoros ilgis yra 179 metrai, iš kurių 70 metrų eina A. R. naudojama sklypo dalimi, o 109 metrai eina V. R. naudojama sklypo dalimi, proporcingas finansavimas reiškia, kad A. R. apmoka 70/179 dalis visų su tvora susijusių išlaidų, o R. R. apmoka 109/179 dalis visų su tvoros statyba susijusių išlaidų“. Sutarties dėl tvoros statybų sąlygos numatė, jog statomą tvorą sudaro tiek tvoros pamatų įrengimas ir atraminių tvoros stulpų išmūrijimas iš plytų (Sutarties 6 p.), tiek metalinių skydų gamyba ir įrengimas (Sutarties 7 p.). 2012 m. rugsėjo 17 d. tarp A. R. ir V. R. buvo sudaryta sutartis dėl bendros veiklos A. R. ir V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Sutartyje dėl bendros veiklos šalys įtvirtino, jog A. R. paveda R. R. užsakyti ir įrengti, įvažiavimo į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, automatiškai valdomus vartus ir rakinamus vartelius pėstiesiems, bei apšvietimą prie įvažiavimo ir įėjimo į žemės sklypą. Už šiuos darbus A. R. avansu sumoka R. R. 1 448,10 Eur (5 000 Lt). A. R., tiek už vartų, tiek už tvoros statybos darbus jo sklypo dalyje yra pilnai atsiskaitęs - sumokėta 30 000 Lt.
4. 2013 m. gruodžio 23 d. A. R. ir UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ sudarė žemės sklypo dalies ir pastato pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu A. R. pardavė bendrovei pastatą ir 1829/3657 dalį žemės sklypo. 2014 m. sausio 24 d. tarp A. R. ir ieškovės buvo pasirašytas žemės sklypo dalies ir pastato priėmimo - perdavimo aktas (notarinio registro Nr. 290), nuo kurio pasirašymo pastatas ir žemės sklypas nuosavybės teise perėjo ieškovei. 2014 m. spalio 16 d. bendrovės užsakymu UAB „NT matavimai“ matininkai parengė žemės sklypo su statiniais kadastro bylą 13/7183, kurios duomenimis 2014 m. spalio 16 d. bendrovės žemės sklypo dalyje nustatyti bendrovei nuosavybės teise priklausantys statiniai: tvora T2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aukštis 1,8 m., ilgis 53,59 m., pažymėjimas plane T2, baigtumas 100%) ir tvora T1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aukštis 1,8 m., ilgis 7,65 m., pažymėjimas plane T1, baigtumas 100%). Vykstant teisminiam ginčui su bendrasavininku, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-47908-807/2014 R. R. prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė bendrovei disponuoti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), dalimi - parduoti, įkeisti, išnuomoti, jame statyti statinius ir pan. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2018 m. rugsėjo 25 d., kuomet Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1922-603/2018 R. R. ieškinys bendrovei buvo atmestas kaip nepagrįstas. Nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype jokia statyba nebuvo galima. 2018 m. spalio 10 d. mirė V. R.. Jo teisių perėmėjais tapo sūnus R. R. ir V. R. žmona S. G. R..
5. 2018 m. spalio 12 d. ieškovei vadovaujantis Pastato rekonstravimo projektiniais pasiūlymais, atliekant numatytus tvoros griovimo darbus, atsakovas pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, jog bendrovės žemės sklypo dalyje nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. yra įregistruota V. R. nuosavybės teisė į kitus inžinerinius statinius: tvorą, vartus, bromą bei tvorą. Išraše taip pat buvo nurodyta, jog 2018 m. spalio 5 d. dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu statiniai buvo įregistruoti atsakovo R. R. vardu. 2018 m. spalio 16 d. bendrovė VĮ Registrų centrui pateikė prašymą, kuriame buvo prašoma pateikti informaciją kokiu juridiniu pagrindu statiniai nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti V. R., o nuo 2018 m. spalio 5 d. atsakovo R. R. asmenine nuosavybe. 2018 m. spalio 18 d. VĮ Registrų centras pateikė atsakymą-raštą su kuriuo kartu pateikė ir visus statinių įregistravimą patvirtinančius pirminius dokumentus. Atsakyme nurodoma, kad pirminė teisinė registracija V. R. vardu (2018 m. rugsėjo 28 d. atlikta pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. Deklaracijas apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 Nr. 4, matininkės N. S. 2017 m. gruodžio 29 d. kadastro bylą su priedais ir statybos leidimą: 2018 m. rugpjūčio 31 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1 buvo nurodyta, jog V. R. pastatė naują statinį ar jo dalį - tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis 158,70 m; 2018 m. rugpjūčio 31 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.2 buvo nurodyta, jog V. R. pastatė naują statinį ar jo dalį - vartus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis 4,45 m; 2018 m. rugpjūčio 31 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.3 buvo nurodyta, jog V. R. pastatė naują statinį ar jo dalį - bromą (vartelius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis 2,57 m; deklaracijoje apie statybos užbaigimą paskirties pakeitimą Nr.4 buvo nurodyta, jog V. R. pastatė naują statinį ar jo dalį - tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis 10,02 m VĮ Registrų centras rašte nurodė, jog antrinė registracija 2018 m. spalio 5 d. atsakovo vardu buvo atlikta 2018 m. spalio 5 d. dovanotojų V. R. ir jo žmonos atsakovės G. R. ir apdovanotojo R. R. dovanojimo sutarties pagrindu.
6. Ieškovės nuomone, statiniai buvo įregistruoti dokumentų pagrindu, kuriuose buvo sąmoningai nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog V. R. yra visų statinių statytojas (savininkas) bei V. R. tokiu būdu neteisėtai įgijus nuosavybės teisę į statinius, juos vėliau neteisėtai dovanojimo sutartimi perleido sūnui, t. y. atsakovui. 2018 m. rugsėjo 25 d. teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, 2018 m. rugsėjo 28 d. jau buvo įregistruota V. R. nuosavybės teisė į statinius esančius būtent išimtinai tik ieškovės žemės sklypo dalyje. V. R. žinojo ir turėjo žinoti, jog jam kaip statytojui (savininkui) teisėtai priklausė tik Daikto l dalis, o būtent 109,50 m. iš 158,70 m. ilgio tvoros dalis, tačiau V. R. neteisėtai deklaracijose nurodė, jog yra viso Daikto l bei Daikto 2, Daikto 3 ir Daikto 4 statytoju (savininku), taip pasisavindamas pastarajam nepriklausantį turtą. Ieškovės žemės sklype esantys inžineriniai statiniai Daiktas 2, Daiktas 3, Daiktas 4 ir Daikto l (dalis) priklausė ieškovei. VĮ Registrų centrui pateiktos deklaracijos buvo užpildytos neteisingai, t. y. jose buvo sąmoningai nurodyta melaginga informacija, jog vieninteliu statinių statytoju yra tik V. R.. Vilniaus miesto savivaldybės 2011 m. gegužės 10 d. Statybos leidimas bei projektuojamos tvoros sklypo planas, patvirtina faktą, jog Statinių užsakovu (statytoju) buvo V. R. ir A. R.. 2011 m. rugsėjo 16 d. A. R. ir atsakovas R. R. (veikiantis pagal V. R. įgaliojimą) sudarė Sutartį dėl tvoros statybų, kurioje susitarė: „bendrai statyti tvorą, juosiančią Sklypą, pagal su atitinkamomis valstybės institucijomis suderintą statybos projektą (architektė G. B.)“. Sutartis dėl tvoros statybų neginčytinai patvirtina faktą, jog 70 m statinių dalis (tvora, vartai ir varteliai) priklausė A. R., jo sklypo dalyje, o 109 m statinių dalis (tvora) priklausė V. R.. Sutartis dėl tvoros statybų ir sutartis dėl bendros veiklos patvirtinta, kad 179 m tvora buvo pastatyta A. R. ir V. R. iniciatyva ir lėšomis, proporcingai kiekvieno naudojamai Žemės sklypo daliai (Daikto l dalis ir Daiktas 4); 2) vartai bei rakinami varteliai (Daiktas 2 ir Daiktas 3) A. R. žemės sklypo naudojamoje dalyje buvo pastatyti A. R. pavedimu (R. R.) bei išimtinai jo lėšomis. A. R. ir bendrovės sudarytoje Pirkimo pardavimo sutartyje nebuvo padaryta jokios išlygos, jog tam tikri žemės sklypo dalies ir/arba pastato priklausiniai lieka nuosavybės teise A. R.. Dovanojimo sutartis (dėl Daikto l dalies, Daikto 2, Daikto 3 ir Daikto 4) laikytina prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms bei pripažintina niekine ir negaliojančia pagal CK 1.80 str.
7. Atsakovas R. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė pripažinti UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ netinkamu ieškovu byloje, pripažinti R. R. netinkamu atsakovu byloje, ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė savo tariamas teises į statinius kildina iš 2013 m. gruodžio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties su A. R. ir klaidingai teigia, kad šios sutarties pagrindu neva įsigijo statinius (ar jų dalis) ir/ar perėmė kokias nors pardavėjo A. R. teises, susijusias su statiniais. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad įsigydama 1829/3657 dalis žemės sklypo iš A. R. įgijo nuosavybės teises į statinius, kaip žemės sklypo priklausinius. Statiniai nėra žemės sklypo priklausiniai, o savarankiški nekilnojamojo turto vienetai – I ir II grupės nesudėtingi statiniai. Sutartyje (iš kurios savo tariamas teises kildina ieškovė) žemės sklypo dalies priklausinių klausimas yra aiškiai ir detaliai aptartas. A. R. nėra perdavęs jokių tariamų savo teisių, susijusių su statiniais ieškovei. Sutartyje yra įvardintas baigtinis sąrašas teisių ir pareigų, susijusių su parduodamu nekilnojamuoju turtu, kurios pereina pirkėjui. Jokios kitos A. R. teisės ir/ar pareigos šia sutartimi nebuvo perduotos ieškovei. Jeigu pardavėjas A. R. būtų turėjęs kokias nors teises į statinius, kurias galėjo perleisti ieškovei, tai būtų aptarta detaliai ir kruopščiai notaro parengtoje ir patvirtintoje sutartyje. Ieškovė taip pat nėra 2018 m. spalio 5 d. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) šalis, todėl jis neturi jokių reikalavimo teisių šios sutarties pagrindu.
8. R. R. negali būti atsakovu byloje dėl reikalavimo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2018 m. rugpjūčio 31 d. V. R. VĮ Registrų centrui pateiktas deklaracijas ir panaikinti 2018 m. rugsėjo 28 d. teisinę Statinių registraciją viešajame registre V. R. vardu. Atsakovais dėl šio ieškinio reikalavimo teoriškai galėtų būti V. R. ir/arba VĮ Registrų centras. Ieškovė kvestionuoja V. R. nuosavybės teisę ir atitinkamai jo teisę disponuoti - padovanoti statinius, todėl dėl šio reikalavimo tinkamu atsakovu teoriškai galėtų būti tik V. R.. Ieškovė pateikia teismui klaidinančią informaciją neva nuosavybės teisės į statinius nebuvo įregistruotos dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos 2014 m. lapkričio 26 d., o kadastro byla parengta 2014 m. spalio 16 d. ir dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateikta VĮ Registrų centrui. Ieškovės prašymas buvo motyvuotai atmestas, nes ieškovė neturėjo jokių nuosavybės teisių į šiuos statinius. Laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. įsiteisėjusiu sprendimu, todėl ieškovė turėjo pakankamai laiko savo tarimų nuosavybės teisių į statinius įregistravimui VĮ Registrų centre.
9. Atsakovė S. G. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo pripažinti UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ netinkamu ieškovu byloje, pripažinti S. G. R. netinkama atsakove byloje, ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad įsigydama 1829/3657 dalis žemės sklypo iš A. R. įgijo nuosavybės teises į statinius, kaip žemės sklypo priklausinius. Statiniai nėra žemės sklypo priklausiniai, o savarankiški nekilnojamojo turto vienetai - I ir II grupės nesudėtingi statiniai. Sutartyje pateikiamas aiškus baigtinis sąrašas žemės sklypo priklausinių, kurie sutartimi pereina pirkėjui. Jame nėra jokių užuominų apie statinius ar jų dalis. Ieškovė neturi jokių su statiniais susijusių teisių ir nėra įgaliotas atstovauti A. R.. Ieškovė taip pat nėra 2018 m. spalio 5 d. dovanojimo sutarties šalis, todėl ji neturi jokių reikalavimo teisių šios sutarties pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino ir:
10.1 pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis 2018-08-31 Deklaraciją Nr.1 (dalyje dėl 49,20 m. tvoros, esančios UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ į. k. 110019391, žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje), Deklaraciją Nr. 2, Deklaraciją Nr. 3 ir Deklaraciją Nr. 4 bei panaikino valstybės įmonės Registrų centras teisinę inžinerinių statinių: 1) tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) vartų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) bromos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 4) tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 28 d. registraciją V. R. a.k(duomenys neskelbtini) vardu;
10.2 pripažino niekine ir negaliojančia 2018 m. spalio 5 d. tarp dovanotojų V. R. ir jo sutuoktinės S.G. R. ir apdovanotojo R. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl Daikto l (dalyje dėl 49,20 m tvoros, esančios ieškovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje), Daikto 2, Daikto 3 bei Daikto 4, bei atitinkamai panaikino teisinę inžinerinių statinių: 1) tvoros - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyje dėl 49,20 m. tvoros, esančios UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ į. k. 110019391, žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje); 2) vartų - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) bromos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei 4) tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 5 d. registraciją atsakovo R. R. vardu;
10.3 pripažino ieškovei nuosavybės teisę į inžinerinius statinius: 1) Tvoros dalį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49,20 m ilgis iš 158,70 m, adresas (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje; 2) Vartus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,45 m ilgis, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 3) Bromą, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,57 m ilgis, esančią adresu (duomenys neskelbtini); 4) Tvorą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10,02 m ilgis, esančią adresu (duomenys neskelbtini);
10.4 priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 586 Eur žyminio mokesčio, 2 541 Eur (po 1 270,50 Eur iš kiekvieno atsakovo) advokatų išlaidų ieškovės naudai.
11. Teismas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu šalių atstovai, atsakovas R. R. parodė, kad ginčo tvora buvo pastatyta 2013 metais. Kaip matyti iš atsakovo R. R. 2013 m. birželio 13 d. el. laiško A. R. brokeriui R. S., statybos darbai vyko bendrai, A. R. juos finansuojant. Taigi, ginčo inžinieriniai statiniai buvo statomi A. ir V. R. bendrai: V. R. įgaliotiniui sūnui R. R. realiai įgyvendinat statybos darbus, o A. R. juos finansuojant (dėl savo darbų (tvoros ir kt.) dalies). Architektės G. B. rašytiniai paaiškinimai, iš esmės, patvirtina byloje nustatytas aplinkybes dėl tvoros techninio projekto faktinio įgyvendinimo V. R. (užsakovo) bei jo įgalioto asmens R. R.. Tačiau architektės nuomonė dėl vieno statytojo (V. R.) ir A. R. parašo reikšmės (pasirašė kaip žemės sklypo bendrasavininkas) teismo buvo vertinta kritiškai, nes prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, į kuriuos neatsižvelgta. Teismo vertinimu, neatsižvelgta į tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-370-614/2009 buvo patvirtinta 2009 m. liepos 15 d. A. R. bei V. R. taikos sutartis, pagal kurią jie atsidalijo jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus ir patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką. Teismas nesutiko su atsakovo R. R. teiginiais, kad ginčo tvoros statytojas buvo vienas V. R., nes pagal Statybos įstatymo 27 str. 32 p. statybą leidžiantis dokumentas išduodamas vieno asmens vardu. A. ir V. R. prašymas pritarti statinio projektui 110710 pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei 2010 m. gegužės 6 d., 2011 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė Statybos leidimą. 2010 m. gegužės 6 d. prašyme nurodyti du statytojai – A. ir V. R., kurie prašymą ir pasirašė. Aiškinamajame rašte Statinių statytojais taip pat yra nurodyti A.ir V. R., todėl tiek atsakovų, tiek architektės G. B. teiginys, kad buvo vienas ginčo statinių statytojas - V. R., yra nepagrįstas.
12. Teismo nustatytą išvadą dėl tvoros statybos darbų bendromis A. ir V. R. lėšomis patvirtina ir 2011 m. rugsėjo 16 d. sutartis, kurią pasirašė A. R. ir R. R. (V. R. įgaliotinis). Teismas sprendė, kad išdėstyti sprendime įrodymai suponuoja išvadą, kad V. R. 2018 m. rugpjūčio 31 d. Deklaracijose pateikė neteisingą informaciją, jog tik jis vienas yra ginčo statinių statytojas. Iš esmės visas faktines bylos aplinkybes patvirtino ir 2020 m. lapkričio 26 d. teisme apklausta liudytoja Č. V., kuri patvirtino, kad atstovaujant ieškovei ji detaliai aptarė su turto pardavėju A. R. visas sutarties sąlygas, tame skaičiuje ir ginčo statinių pardavimą. Registruojant pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka ginčo statiniai nebuvo į šią sutartį įtraukti, nes VĮ Registrų centre nebuvo įregistruoti, be to, ginčo Statiniai yra pagrindinio turto priklausiniai ir notarė šalims išaiškino, kad visas turtas, esantis A. R. žemės sklype jam ir priklauso pagal įstatymą. Tokiu būdu, pirkimo-pardavimo sutarties šalims nekilo jokių abejonių, kad ginčo statiniai sutvarkius dokumentus bus galima įregistruoti vėliau VĮ Registrų centre. Teismas nesutiko su atsakovų teiginiais, kad jei pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo numatyta parduoti ginčo statinių, reiškia, jie pirkėjui ir nebepriklauso. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu ginčo statiniai buvo pastatyti, tačiau nebuvo neįregistruoti nekilnojamojo turto registre. Ginčo statiniai yra pagrindinių daiktų (žemės sklypo 1829/3657 dalies ir Pastato) priklausiniai. Ginčo statiniai buvo pagaminti/sukurti bendromis žemės sklypo bendrasavininkų A. ir V. R. susitarimais, pastangomis ir piniginėmis lėšomis, todėl ieškovei nupirkus A. R. priklausantį turtą, ieškovė įstatymo pagrindu (CK 4.14 str.) įgijo nuosavybės teises ne tik į visus nurodytus pirkimo-pardavimo sutartimi įgytus pagrindinius daiktus, tačiau ir į jų priklausinius - ginčo statinius, nors jie pirkimo-pardavimo sutartyje ir nebuvo aptarti. Dovanotojas turi teisę padovanoti kitam asmeniui tik tai, kas jam priklauso nuosavybės teise. V. R. nebuvo ginčo statinių vienintelis statytojas, ginčo Statiniai 2013 m. gruodžio 23 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu kaip A. R. pagrindinių daiktų priklausiniai perėjo nuosavybėn ieškovei, todėl atsakovė S. G. R. 2018 m. spalio 5 d. jų negalėjo padovanoti atsakovui R. R.. Ginčo dovanojimo sutartis laikytina sudaryta prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažintina niekine ir negaliojančia CK 1.80 str. pagrindu, o jos teisinė registracija R. R. vardu naikintina. Panaikinus iš dalies 2018 m. spalio 5 d. dovanojimo sutartį, panaikinama ir jų teisinė registracija atsakovo R. R. vardu, ginčo statiniai pripažintini ieškovės nuosavybe.
13. Teismas nesutiko su atsakovų teiginiais, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas ir atsakovas yra netinkami. Patikslinto ieškinio reikalavimai nesusiję su VĮ Registro centro materialinėmis teisėmis ir pareigomis. Ginčo statinių statytojais buvo du asmenys - A. R. bei V. R., A. R. pardavė jam priklausančius ginčo statinius (įskaitant ir ginčo statinius) ieškovei, kuri turi teisę ginti savo pažeistas teises, reiškiant ieškinį dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą panaikinimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad iš esmės pats dovanojimas yra sandoris, todėl galioja visi sandorių negaliojimo pagrindai. Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti ne tik sandorio šalis, tačiau ir kitas suinteresuotas asmuo, kurio teisės pažeistos, todėl ieškovė yra tinkamas subjektas, pareiškiantis ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
14. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 586 Eur žyminio mokesčio, 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų lygiomis dalimis. Teismas atsižvelgė į tai, kad byla yra sudėtinga, susideda iš penkių elektroninės bylos tomų, byla nagrinėjama nuo 2019 m. kovo 14 d. iki šiol, byloje buvo daug posėdžių, procesinių dokumentų bei ieškinio reikalavimų, skirta mediacija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovai R. R. ir S. G. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti.
16. Nurodo, kad šioje byloje tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovė 2013 m. gruodžio 23 d. pirkimo - pardavimo sutartimi su įsigijo statinius. Pačioje Sutartyje statiniai nėra paminėti. Sutarties 8.6. punkte pardavėjas A. R. patvirtino, kad sklype nėra kitų jam priklausančių pastatų, statinių, įrenginių ar kitų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus Daiktą 1 (pastatą) ir kilnojamąjį metalinį garažą, kurie šia sutartimi perleidžiami pirkėjui. Teismas, pasisakydamas dėl 2013 m. gruodžio 23 d. sutarties turinio aiškinimo, papildydamas sutartyje nurodytą perleidžiamo turto sąrašą pasisakė ir dėl byloje nedalyvaujančio asmens (pardavėjo A. R. ar jo teisių perėmėjų) teisių ir pareigų. Viena iš sutarties šalių, A. R., negalėjo būti apklaustas byloje dėl savo tikrųjų ketinimų, nes yra miręs. Žemės sklypo dalies priklausinių perleidimo klausimas 2013 m. gruodžio 23 d. sutartyje yra labai aiškiai ir detaliai aptartas. Sutarties 2.1 punkte yra aiškiai įvardinamas sutarties dalykas. Sutartimi yra parduodamas pastatas ir 1829/3657 dalys žemės sklypo. Jokie kiti parduodami objektai nėra įvardinami kaip sutarties dalykas. Sutarties 2.4 punkte aiškiai išvardinami visi parduodamo žemės sklypo dalies priklausiniai nuosavybės teisės į kuriuos pereis pirkėjui, t. y. jame esantys vandenys, medžių ir krūmų želdiniai, medynai, daugiamečiai sodiniai, privačios nuosavybės teise žemės savininkui priklausantys melioracijos įrenginiai.
17. Sutarties šalys labai atsakingai, kruopščiai ir detaliai ruošė sutartį, kurioje buvo numatytos ir aptartos visos smulkmenos. Jeigu pardavėjas būtų turėjęs kokias nors teises į tvorą (Statinius) ar jos dalis, kurias norėtų ir galėtų perleisti pirkėjui, šis klausimas neabejotinai būtų aptartas sutartyje. Sutartyje yra įvardintas baigtinis sąrašas teisių ir pareigų, susijusių su parduodamu nekilnojamuoju turtu. Ieškovė teigė, kad sutartį tvirtinusi notarė paaiškino, kad statiniai pereis pirkėjui ir jų neįrašius į sutartį, pagal įstatymą, tačiau notarė byloje nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu ar apklausta ir jokių kitų tokius notarės paaiškinimus patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Č. V. yra suinteresuotas asmuo, tiek parodymu metu, tiek sutarties sudarymo metu dirbusi ieškovės bendrovėje, jos kaip liudytojos apklausa atlikta pažeidžiant CPK 192 str. 1 d. reikalavimą, kad neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. A. R. nebuvo ginčo statinių savininkas, jų nepasiliko sau ir todėl nebuvo pareigos ginčo statinių klausimo atskirai aptarinėti sutartyje, kaip neparduodamo (pirkėjui neperleidžiamo) turto. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas 2013 m. gegužės 15 d. mokėjimas 5 000 Lt sumai yra atliktas pagal A. R. vekselį ir kurio sąsajas su šios bylos ginčo objektu esančių statinių statyba patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokiu būdu apskaičiavo A. R. įsipareigojimų dydį. Ieškovų pozicija, kad A. R. sumokėtų sumų neabejotinai turėjo užtekti visai tvoros statybai, yra nepatvirtinta jokiais į bylą pateiktais įrodymais. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, A. R. nei iki 2013 m. gruodžio 23 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, nei vėliau pilnai neatsiskaitė už tvoros statybos darbus ir nepadengė visos jam tenkančios šių statybų išlaidų dalies. Daiktai, kurie nebuvo tinkamas nekilnojamojo sandorio objektas, negalėjo būti perleisti kaip nekilnojamieji daiktai (priklausiniai) pagal CK 6.395 str. 1 d., kadangi sandorio sudarymo metu nebuvo registruotos teisės į naujai pastatytus statinius ir nebuvo aiškiai nustatyta, kam ir kokia dalimi šie objektai priklauso.
18. Jei teismas laikė, kad 2013 m. gruodžio 23 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu tebeegzistavo statytojo teisės, tai reikštų, kad teisiškai nebuvo sukurti statiniai kaip daiktai ir, atitinkamai, jie negalėjo būti 2013 m. gruodžio 23 d. pirkimo - pardavimo sutarties objektas. Ieškovė negali būti laikoma tuo pat metu ir pastatytų statinių pirkėja, ir jų statytojo teisių perėmėja. Byloje nėra jokių įrodymų, kad A. R. būtų perleidęs ieškovei savo teises ir pareigas pagal 2011 m. rugsėjo 16 d. sutartį tarp V. R. ir A. R. dėl tvoros statybos finansavimo. Ieškovė neturi jokių su statiniais susijusių teisių ir nėra įgaliota atstovauti A. R. ar jo teisių perėmėjų. Ieškovė taip pat nėra 2018 m. spalio 5 d. dovanojimo sutarties šalis todėl neturi jokių reikalavimo teisių šios sutarties pagrindu. Ieškovė yra netinkamas ieškovas byloje. Atsakingam savivaldybės darbuotojui rašytu pritarus techniniam projektui vienintelis jo originalas, kuris pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo statybą leidžiančiu dokumentu, buvo išduotas statytojui V. R.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad buvo du statytojai. Nors dėl tveriamos tvoros abu žemės sklypo bendrasavininkiai gauna vienodą naudą, A. R. prie visos tvoros statybų pasisiūlė prisidėti 70/179 dalimis. Tvoros statybų eigoje A. R. praėjo keisti savo ketinimą prisidėti prie tvoros statybų, nes jam tai esą per brangu. A. R. buvo sumokėjęs 29 000 Lt, kas sudarė mažiau negu pusę pagal 2011 m. rugsėjo 16 d. sutartį jam tenkančios finansuoti dalies. Broliai V. ir A. R. aptarė bendraturčius dar siejusius klausimus ir susitarė išsiskirti be pretenzijų vienas kitam. Jie aptarė ir išsprendė tvoros klausimą, užskaitant A. R. už tvoros statybas sumokėtus pinigus vietoje kitų jo finansinių įsipareigojimų V. R.. Broliai A. ir V. R., būdami solidaus amžiaus, sprendė reikalus žodiniais susitarimais jų neįformindami raštu. Šiuo atveju tokios būtinybės ir nebuvo, nes pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą V. R. buvo vienintelis statytojas. Tvora A. R. nepriklausė, jis tai puikiai žinojo ir jos nepardavė, nes negalėjo parduoti. VĮ „Registrų centras“ atsakingas darbuotojas, kuris, gavęs tvoros techninį projektą su rašytiniu savivaldybės darbuotojo pritarimu, jį vertino ir, jo nuomone, pagal šį dokumentą tvoros statytojas buvo vienas - V. R.. Tokia pat nuomonę vertinant šį dokumentą turėjo Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.
19. A. R. prie tvoros statybos darbų prisidėjo ne daugiau kaip 29 000 Lt. A. R. buvo sumokėjęs mažiau nei pusę to ką buvo įsipareigojęs. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias svarbias faktines aplinkybes ir apskritai nevertino kokia dalimi prie tvoros statybos darbų realiai buvo prisidėjęs A. R.. Jeigu A. R. būtų turėjęs kokias nors teises į tvorą ir būtų perleidęs šias teises ieškovei, tai kartu būtų perdavęs ir visų su tuo susijusius dokumentų originalus (statybos leidimą, sutartį, mokėjimų pakvitavimus ir t.t.). Hipotetinis statytojas A. R. mirė, o jo paveldėtojai nepareiškė jokių pretenzijų į tvorą. V. R., pateikdamas tokias deklaracijas nepadarė jokio pažeidimo ar neteisėto veiksmo. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius ir teismo daromas išvadas, kad ieškovės menamos nuosavybės teisės į statinius nebuvo įregistruotos dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. įsiteisėjusiu sprendimu c. b. Nr. 2A-100-232/2017. Ieškovė 2014 metais neteisėtai bandė įregistruoti savo menamas nuosavybės teises į statinius ir jai tai nepavyko, nes jokių teisių pirkimo-pardavimo sutartimi ar kitais pagrindais ji nebuvo įgijus. Visą laiką nuo tvoros pastatymo iki šios dienos visą žemės sklypą juosiančią tvorą (įskaitant ir ginčo statinius) valdė ir prižiūrėjo V. R. įgaliotas asmuo R. R.. Iki parduodant savo turtą A. R. ginčo statinių nevaldė ir jokių teisių į juos nebuvo pareiškęs. Teismas savo sprendimą grindžia neegzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis ir visiškai nepagrįstomis prielaidomis. Žemės sklypas lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieškovei ir V. R.. Žemės sklypo bendrasavininkiai nustatė sklypo naudojimosi tvarką. Žemės sklypas nuosavybės teisės prasme nėra padalintas realiomis dalimis tarp savininkų. Pirmosios instancijos teismas yra visiškai nenuoseklus motyvuodamas sprendimą.
20. Tvora turi prasmės ir atlieka savo funkciją tiktai tuo atveju jeigu ji yra vientisa. Panaikinus dalį tvoros (pavyzdžiui vartus, bromos vartelius ar kelis tvoros segmentus), kita jos dalis iš esmės taip pat netenka prasmės, nes tokia tvora tampa nefunkcionali, neatlieka savo pagrindinės funkcijos - apsaugoti nuo pašalinių asmenų patekimo į privačią teritoriją. Ieškovė neslepia savo ketinimų nugriauti dalį tvoros. Atsakovas R. R. buvo pateikęs ieškovei pasiūlymą dėl taikos sutarties, kurio esmė, kad visa tvora bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų abiem žemės sklypo bendrasavininkiams. Tai, kad šis pasiūlymas baigti bylą taikos sutartimi buvo atmestas, reiškia, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai slėpdama tikruosius savo ketinimus. Kas, panaikinus deklaracijas, turėtų būti atsakingas už statybos procesą ir jo atitikimą teisės aktams, kokiu pagrindu turėtų būti įregistruotos skundžiamu teismo sprendimu ieškovo nuosavybės teisės į statinius, kurių registracijos Nekilnojamojo turto registre pagrindas panaikinamas tuo pačiu teismo sprendimu - pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nenurodė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas savo sprendimu pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, todėl konstatuotinas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą. Ieškovė neįrodė, kad nuosavybės teises į ginčo statinius įgijo 2013 m. gruodžio 23 d. pirkimo pardavimo sutarties ar kitu pagrindu. Apeliantai teikia ir prašo prijungti prie bylos įrodymus, kurių pateikimo būtinybė paaiškėjo tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.
21. Ieškovė UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad kaip teisingai nustatė teismas, statiniai Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jau buvo pastatyti, tačiau nebuvo suformuoti, kaip atskiri turtiniai vienetai. Įstatyminis reglamentavimas ir nenumato pareigos įtraukti į Pirkimo-pardavimo sutartį priklausinius, ypatingai tokiais atvejais, kai šie priklausiniai nėra suformuoti kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta tvarka ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Įstatyminis reglamentavimas nenumato įpareigojimo į Pirkimo-pardavimo sutartį įtraukti visus žemės sklypo dalies priklausinius. Pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nėra apibrėžta, jog statiniai nepereina ieškovės nuosavybėn. Teismo sprendime niekur nėra detalizuojama ir analizuojama tik sutarties šalių tikrieji ketinimai, o priešingai remiamasi ir lingvistiniu sutarties aiškinimu. Teismas išsamiai aptarė priklausinio daikto teisinį statusą ir aiškiai nurodė, vadovaudamasis teismų praktika, bei norminiais teisės aktais, jog tam, kad priklausinys nebūtų perduodamas turi būti padaroma išlyga, šiuo atveju tokios išlygos, jog statiniai nėra perduodami ieškovės nuosavybėn sutartyje nebuvo padaryta. Apeliantai ne sistemiškai aiškina Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, bet jas vertina, kaip pavienes sąlygas.
22. Metalinis garažas savo esme gali būti savarankiškas teisinių santykių objektas perkeltas iš vienos vietos į kitą, todėl tokio kilnojamojo turto aptarimas Pirkimo-pardavimo sutartyje yra būtinas, tam, kad nekiltų teisinis neapibrėžtumas. Architektė G. B. nėra kvalifikuota ekspertė, kurios vertinimą būtų galima traktuoti kaip pagrįstą ir objektyvų, juolab, kad apeliantų minimame architektės G. B. „paaiškinime“ yra pateikiamas paaiškinimas teisės taikymo ir aiškinimo klausimu – konkrečiai, pasisakant kas, architektės nuomone, yra laikomas statytoju pagal teisės aktus, o teismo tokie asmenų paaiškinimai teisės taikymo ir aiškinimo klausimu visiškai nesaisto, nes teisės normas taiko ir aiškina pats teismas. Vien tas faktas, kad V. R. (o tiksliau jo sūnus R. R., veikęs pagal įgaliojimą) su ja daugiau bendravo, nėra ir negali būti laikoma pagrindu jį laikyti vieninteliu užsakovu ir/ ar statytoju. Statybos leidimas buvo išduotas tiek A. R., tiek V. R. bendrai. Projekto aiškinamajame rašte statytojais taip pat yra nurodyti A. R. ir V. R.. Tvoros statyba buvo bendras tiek A. R., tiek ir V. R. susitarimas, jie abu kartu, kaip žemės sklypo bendraturčiai, pagal įstatymą tik ir galėjo būtį statytojais ir abu kartu šias statytojo teises įgyvendino.
23. Apeliantai į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie aiškiai patvirtintų, jog tvoros statybų kaina yra būtent 169 308 Lt (49 034,97 Eur). Tvoros statybų kaina nebuvo tiksliai apibrėžta, jos pokytis turėjo būti suderintas atskirais suderinimo aktais. A. R. apmokėjo visas reikiamas mokėti sumas už tvoros statybas. Apeliantai siekia ne tik, kad išsaugoti nepagrįstai įregistruotas nuosavybės teises į statinius, bet ieškovės sąskaita gauti ir finansinės naudos. Statybos leidimas yra galiojantis, jame yra nurodyti du statytojai – A. R. ir V. R.. Tad vien tas faktas, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. sutartis buvo sudaryta po Statybos leidimo gavimo, nepaneigia A. R. statytojo teisių Statybos leidimo pagrindu. Nors ieškovė statant statinius ir neatliko jokių statybos darbų, kadangi sudarant Pirkimo-pardavimo sutartį statiniai jau buvo pastatyti, tačiau savo, kaip statytojo teisę siekė įgyvendinti organizuojant statybos užbaigimo procedūras, dėl ko teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovei perėjo statytojo teisės. Nauja Statybos įstatymo redakcija dalyje dėl statybos leidimo išdavimo vienam asmeniui nedaro negaliojančiu Statybos leidimo ir ar jį pakeičiančiu – panaikinančiu iš Statybos leidimo statytoją A. R.. Apeliantai nepagrįstai V. R., kaip vienasmenio statytojo, teises, grindžia teisės aktais, kurie ginčo teisiniams santykiams nėra taikomi.
24. Jeigu V. R. būtų buvęs sąžininga šalimi, deklaracijų pagrindu būtų registravęs nuosavybės teises tik į tas tvoros dalis, kurios yra jo valdomoje žemės sklypo dalyje, bet ne į statinius. VĮ Registrų centras tik formaliai vertino jam pateiktus dokumentus ir nenustatinėjo nuosavybės teisių į statinius turinio, kas sąlygojo, jog pateikus klaidingai užpildytas deklaracijas, nuosavybės teisė į statinius buvo įregistruota V. R. vardu. Teismas dalyje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI-1815-484/2019, savo sprendime nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo buvo konstatuota, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Šis teismo sprendimas neturi įtakos nagrinėjamos bylos sprendimo priėmimui, nes jame pasisakyta dėl VĮ Registrų centras teisių ir pareigų registruojant nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto registre. Teismas tiksliai ir aiškiai nurodė, jog dovanojimo sutartis yra pripažįstama negaliojanti tik ta apimtimi, kuri yra susijusi su ant ieškovės nuosavybės teise žemės sklypo dalyje esančiais statiniais. Statiniai yra ieškovei nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje, būtent šioje apimtyje ir buvo nagrinėjamas ginčas šioje civilinėje byloje, ir nurodytieji statiniai yra ieškovei nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų priklausiniai. V. R. nebuvo ginčo statinių vienintelis statytojas, ginčo statiniai 2013 m. gruodžio 23 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu kaip A. R. pagrindinių daiktų priklausiniai perėjo nuosavybėn ieškovei, todėl atsakovė S. G. R. 2018 m. spalio 5 d. jų negalėjo padovanoti atsakovui R. R.. Ieškovė turi pagrįstą reikalavimo teisę ir gali reikšti reikalavimus ne tik dėl nuosavybės teisių į statinius pripažinimo, bet ir dėl kitų aplinkybių, trukdančių jam tą teisę įgyvendinti – Deklaracijų neteisėtumo, Statinių teisinės registracijos panaikinimo ir t.t. Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti ne tik sandorio šalis, bet ir kitas suinteresuotas asmuo, kurio teisės yra pažeistos. Prašo neprijungti prie bylos apeliantų naujai teikiamų įrodymų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl naujų įrodymų
25. Apeliantai su apeliaciniu skundu ir prašymu teikia į bylą naujus įrodymus: pastatų adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų raštą (kopijas) dėl jų interesų pažeidimo nugriovus dalį sklypą juosiančios tvoros; ieškovės 2019 m. sausio 14 d. patikslinto skundo administracinėje byloje kopiją; 2013 m. liepos 19 d. V. R. pareiškimo kopiją; 2013 m. rugsėjo 11 d. A. R. pareiškimo kopiją; 2013 m. gruodžio 23 d. V. R. pareiškimo kopiją; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties dėl skundo kopiją ir VĮ Registrų centro 2021 m. kovo 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istorija ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju apeliantai teikiamus naujus įrodymus galėjo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus būtų atsisakęs priimti. Apeliantai nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau, ir kodėl jų neteikė pirmos instancijos teismui, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti apeliantų teikiamus naujus įrodymus nėra.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
26. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-370-614/2009 buvo patvirtinta 2009 m. liepos 15 d. taikos sutartis, sudaryta tarp A. R. ir V. R., pagal kurią jie atsidalijo jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus ir patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarką. Taikos sutarties pagrindu A. R. asmeninės nuosavybės teise atiteko: pastatas- gyvenamasis namas (adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastate- gyvenamajame name (adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Taikos sutarties pagrindu V. R. nuosavybės teise atiteko: pastate-gyvenamajame name (adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys butai Nr. (duomenys neskelbtini) bei 821/1000 dalis neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastate-gyvenamajame name (adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas-gyvenamasis namas (adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - ūkinis pastatas (adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taikos sutarties dalyviai nustatė ir žemės sklypo naudojimosi tvarką, teismas tokią tvarką patvirtino, o būtent, kad : A. R. naudosis 1 829 kv. m. (1829/3657 dalys) žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, o V. R. naudosis 1 828 kv. m (1828/3657 dalys) žemės sklypo dalimi pagal UAB „Geoteka“ žemės sklypo planą.
27. 2010 m. gegužės 6 d. A. ir V. R. pateikė Vilniaus miesto savivaldybei prašymą pritarti statinio projektui, aiškinamąjį raštą bei kitus priedus, siekiant gauti pritarimą objekto - tvoros statybai, numatant 179 m tvoros ilgį, ne mažiau kaip 3,5 m vartų bei 0,9 m vartelių įrengimą ginčo žemės sklype. Prašymas buvo patenkintas ir 2011 m. gegužės 11 d. A.ir V. R. buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės rašytinis pritarimas projektui. 2011 m. rugsėjo 16 d. A. R. ir R. R. (veikiantis pagal V. R. įgaliojimą) sudarė sutartį dėl tvoros statybos darbų A. R. ir V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pagal kurią susitarė bendrai statyti tvorą, juosiančią žemės sklypą, pagal atitinkamomis valstybės institucijomis suderintą statytos projektą (architektė G. B.), o būtent, susitarė bendrai proporcingomis dalimis finansuoti visas su tvoros statyba susijusias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad bendras numatomas pastatyti tvoros ilgis yra 179 metrai, iš kurių 70 metrų eina A. R. naudojama sklypo dalimi, o 109 metrai eina V. R. naudojama sklypo dalimi, proporcingas finansavimas reiškia, kad A. R. apmoka 70/179 dalis visų su tvora susijusių išlaidų, o R. R. apmoka 109/179 dalis visų su tvoros statyta susijusių išlaidų (Sutarties 1-2 p. p.). Sutarties šalys sutarė, kad statomą tvorą sudaro tiek tvoros pamatų įrengimas ir atraminių tvoros stulpų išmūrijimas iš plytų, tiek metalinių skydų gamyba ir įrengimas (Sutarties 6-7 p. p.). 2012 m. rugsėjo 17 d. A. R. ir R. R. (veikiantis pagal V. R. įgaliojimą) sudarė sutartį dėl bendros veiklos A. R. ir V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pagal kurią susitarė, kad A. R. išnuomoja R. R. dešimčiai metų savo sklypo dalį, vietoje nuomos mokesčio R. R. įsipareigojo rūpintis išnuomoto sklypo dalies tvarkymu bei priežiūra, o A. R. įsipareigojo padengti suderintų darbų išlaidas ir panaudotas medžiagas, susijusias su jo sklypo dalies sutvarkymu (Sutarties 1-4 p. p.), be to, A. R. pavedė R. R. užsakyti ir įrengti įvažiavimą į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, automatiškai valdomus vartus ir rakinamus vartelius pėstiesiems, bei apšvietimą prie įvažiavimo ir įėjimo į žemės sklypą. Šalys sutarė, kad už šiuos darbus A. R. avansu sumoka R. R. 1 448,10 Eur (5 000 Lt) (Sutarties 5 p.). A. R. tiek už vartų, tiek už tvoros statybos darbus jo sklypo dalyje yra atsiskaitęs - sumokėta 30 000 Lt. 2013 m. gruodžio 23 d. A. R. ir UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ sudarė žemės sklypo dalies ir pastato pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2936), pagal kurią A. R. pardavė ieškovei pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)bei ir 1829/3657 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , o pagal 2014 m. sausio 24 d. sutarties šalių pasirašytą žemės sklypo dalies ir pastato priėmimo - perdavimo aktą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pirktas pastatas ir žemės sklypas nuosavybės teise perėjo ieškovei. 2013 m. vasario 12 d. A. R. kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11238-779/2013 ieškinį atmetė. A. R. sprendimą apskundė, UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ įstojo į civilinės bylos nagrinėjimą vietoje A. R.. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-11238-779/2013 paliktas nepakeistas.
28. 2014 m. spalio 16 d. ieškovės užsakymu UAB „NT matavimai“ parengė žemės sklypo su statiniais kadastro bylą (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovės žemės sklypo dalyje nustatyti nuosavybės teise priklausantys statiniai: tvora T2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aukštis 1,8 m, ilgis 53,59 m, pažymėjimas plane T2, baigtumas 100%) ir tvora T1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aukštis 1,8 m, ilgis 7,65 m, pažymėjimas plane T1, baigtumas 100%), tačiau VĮ Registrų centre įregistruoti negalėjo, nes tarp žemės sklypo bendrasavininkų prasidėjo teisminiai ginčai. Ieškovas R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ 2014 m. birželio 19 d. pranešimą Nr. 3-1-241 „Dėl 2012-09-17 sutarties nutraukimo“ ir 2014 m. rugsėjo 11 d. pranešimą Nr. 3-1-293 „Dėl 2012-09-17 sutarties nutraukimo“, neteisėtais ir įpareigoti ieškovę vykdyti 2012 m. rugsėjo 17 d. sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-47908-807/2014 R. R. prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant ieškovei disponuoti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalimi - parduoti, įkeisti, išnuomoti, jame statyti statinius ir pan. Bylos duomenimis, taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1922-603/2018, o R. R. ieškinys UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ buvo atmestas.
29. 2018 m. spalio 10 d. mirus V. R., jo teisių perėmėjais tapo atsakovai sūnus R. R. ir V. R. žmona S. G. R. (R. R. motina). 2018 m. spalio 12 d. ieškovei (statytojai) atliekant numatytus tvoros griovimo darbus, remiantis pastato rekonstravimo projektiniais pasiūlymais, atsakovas R. R. pateikė ieškovei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, jog ieškovės žemės sklypo dalyje nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. yra įregistruota V. R. nuosavybės teisė į kitus inžinerinius statinius: tvorą - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vartus - unikalus Nr (duomenys neskelbtini); bromą - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvorą - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pagal 2018 m. spalio 5 d. dovanojimo sutartį, (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruoti atsakovo R. R. vardu. Iš antstolio D. B. 2018 m. spalio 24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 35-18-23 matyti, kad 2018 m. spalio 12 d. 7.57 min. jis konstatavo, jog atvykus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), R. R. parodė Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų banko išrašą apie ginčo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypo teritorijoje grupė žmonių ardė ir griovė prie namo esančią tvorą, jos dalyje nuo (duomenys neskelbtini)gatvės. R. R. žodžiais, tai 158,70 m ilgio tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri yra jo nuosavybė. Darbininkai nereagavo į R. R. prašymą nutraukti veiksmus ir pasiaiškinti. Buvo kviečiama policija.
30. VĮ Registro centras duomenimis pirminė teisinė registracija V. R. vardu (2018 m. rugsėjo 28 d.) atlikta pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. Deklaracijas apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 Nr. 4, matininkės N. S. 2017 m. gruodžio 29 d. kadastro bylą su priedais ir Statybos leidimą: 2018 m. rugpjūčio 31 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1 buvo nurodyta, jog V. R. pastatė naują statinį ar jo dalį - tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis 158,70 m; 2018 m. rugpjūčio 31 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2 buvo nurodyta, jog V. R. pastatė naują statinį ar jo dalį - vartus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis 4,45 m; 2018 m. rugpjūčio 31 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 3 buvo nurodyta, jog V. R. pastatė naują statinį ar jo dalį - bromą (vartelius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis 2,57 m; deklaracijoje apie statybos užbaigimą paskirties pakeitimą Nr. 4 buvo nurodyta, jog V. R. pastatė naują statinį ar jo dalį - tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis 10,02 m. 2018 m. rugpjūčio 31 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), susijusį su Statinių įregistravimu V. R. vardu (pirminė teisinė registracija), pateikė ne pats V. R., o atsakovas R. R., 2014 m. rugpjūčio 28 d. įgaliojimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu. Antrinė registracija 2018 m. spalio 5 d. atsakovo R. R. vardu buvo atlikta 2018 m. spalio 5 d. dovanotojų V. R. ir jo žmonos atsakovės S. G. R. ir apdovanotojo R. R. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu.
31. Kilus tarp šalių ginčui dėl tvoros teisinės registracijos R. R. vardu ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. csprl-326; panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą (įrašą) įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bromą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), R. R. vardu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eI-1815-484/2019 pareiškėjo skundas atmestas. Teismas sprendime konstatavo, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
32. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
33. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, jog egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tai yra, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliantai nurodo, kad teismas, pasisakydamas dėl 2013 m. gruodžio 23 d. sutarties turinio aiškinimo, papildydamas sutartyje nurodytą perleidžiamo turto sąrašą, pasisakė ir dėl byloje nedalyvaujančio asmens (pardavėjo A. R. ar jo teisių perėmėjų) teisių ir pareigų. Taip pat apeliantai teigia, kad notarė byloje nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu ar apklausta ir jokių kitų tokius notarės paaiškinimus patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015; kt.).
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, Nr. 3K-3-180/2008; kt.).
35. Šiuo atveju nors apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas papildė sutartyje nurodytą perleidžiamo turto sąrašą ir taip nusprendė dėl neįtraukto asmens (pardavėjo A. R. ar jo teisių perėmėjų) teisių ir pareigų, teisėjų kolegijos vertinimu iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas nekeitė 2013 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo dalies ir pastato pirkimo - pardavimo sutarties, kurią sudarė A. R. ir UAB „Tarptautinė statybos korporacija“, turinio. Apeliantai teigia, kad notarė byloje nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu, tačiau nenurodo dėl kokių notarės teisių ir pareigų buvo nuspręsta skundžiamu teismo sprendimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas darė išvadas tik dėl ieškovo ir atsakovų teisių ir pareigų, dėl į bylos procesą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų teismas nepasisakė. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime minėjo asmenis, neįtrauktus į procesą, nereiškia, jog teismas sprendė dėl jų teisių ir pareigų, kadangi jie buvo minimi aprašant bylos faktines aplinkybes ir analizuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas atmeta minėtus apeliacinio skundo argumentus, kadangi šiuo atveju nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
36. Pagrindinis byloje kilęs ginčas yra tas, ar ieškovei 2013 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perėjo nuosavybės teisė į ginčo turtą: tvoros dalį, vartus, bromą ir tvorą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo statiniai yra skirti tarnauti žemės sklypui ir pastatui, yra tiesiogiai susiję su jais ūkine paskirtimi bei turi tikslą tenkinti pagrindinių daiktų poreikius, savarankiškai egzistuodami jie neatliktų funkcijų pagal savo paskirtį ir pagrindinio daikto savininko poreikius, todėl laikė, kad tai yra žemės sklypo ir pastato priklausiniai. CK 4.12 straipsnyje nustatyta, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Remiantis CK 4.13 straipsnio 1 dalimi antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. CK 4.14 straipsnyje, reglamentuojančiame antraeilio daikto likimą, įtvirtinta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip; kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Pagal CK 4.14 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Taigi sutartimi kito asmens nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, kad antraeilis daiktas liktų pirminio savininko nuosavybė, tai turėtų būti konkrečiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje.
37. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant antraeilio daikto likimą reglamentuojančias teisės normas, išaiškinta, kad tokio aptarimo nereikėtų tik tuo atveju, jeigu specialioji įstatymo norma konkrečiu atveju dėl daiktų specifiškumo padarytų bendrosios taisyklės išimtį (CK 4.14 straipsnis). Tais atvejais, kai sutartyje nepadaryta išlygos, kad priklausinys neperduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Taigi nuosavybės teisė į tokį daiktą pripažintina pagrindinio daikto savininkui. Ši CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma nepriklausomai nuo to, vieno ar kelių pagrindinių daiktų priklausinys yra antraeilis daiktas. Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas taip pat tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „City gate“ ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2009; 2012 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. K. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2012; 2014 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-428/2014; kt.). Priklausinys, kaip ir bet kuris daiktas, galintis būti nuosavybės teisės objektu, gali priklausyti keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise; CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai; pastatų teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas ir atlieka tik nuosavybės teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisei į nekilnojamojo turto objektą atsirasti turi būti konkretus teisės aktuose nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D. v. V. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-51/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo daiktai yra pagrindinių daiktų (žemės sklypo ir pastato) priklausiniai. Byloje nustatyta, kad sudarant dovanojimo sutartį ginčo daiktai egzistavo, tačiau nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre. Dovanojimo sutartyje ginčo daiktų likimas sutarties šalių aptartas nebuvo. Minėta, kad antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, nepriklausomai nuo to, vieno ar kelių pagrindinių daiktų priklausinys yra antraeilis daiktas, taip pat nepriklausomai nuo to, ar priklausinys buvo įregistruotas. Tam, kad priklausinio neištiktų pagrindinio daikto likimas, tai turi būti specialiai ir aiškiai aptarta pagrindinio daikto perleidimo (šiuo atveju pirkimo-pardavimo) sutartyje. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu A. R. ne tik perleido ieškovei nuosavybės teise pastatą bei 1829/3657 dalį žemės sklypo, tačiau taip pat ir pastato bei žemės sklypo dalies priklausinius bei kitus antraeilius daiktus (49,20 m. tvoros dalį, automatinius vartus, bromą (rakinami varteliai), įrengtus parduodamame pastate bei tvorą). Apeliantų apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad minėti daiktai nebuvo perleisti ieškovei, kadangi jie nebuvo nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje laikytini nepagrįstais, nes kaip jau minėta, kad tais atvejais, kai sutartyje nėra padaryta išlygos, kad priklausinys neperduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas.
39. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ar A. R. pilnai atsiskaitė už tvoros statybos darbus, nevertino kokia dalimi A. R. prisidėjo prie tvoros statybos darbų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais sprendė, kad 2010 m. gegužės 6 d. prašyme, aiškinamajame rašte, statybos leidime statytojais buvo nurodyti tiek A. R., tiek V. R., šie asmenys buvo sudarę susitarimą dėl bendros veiklos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ieškovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog A. R. yra atlikęs mokėjimus už statybos darbus. Aplinkybė, ar A. R. yra pilnai atsiskaitęs už statybos darbus neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčo daiktų savininko, kadangi kaip jau nustatyta, A. R. ginčo daiktus, kaip pagrindinių daiktų priklausinius perleido ieškovei. Atsakovai, manydami, jog A. R. nėra pilnai atsiskaitęs už atliktus statybos darbus, turi teisę reikšti tokį reikalavimą A. R. teisių ir pareigų perėmėjui, tačiau tai negali būti pagrindu spręsti, jog nuosavybės teisė į ginčo daiktus neperėjo ieškovei.
40. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nebuvo 2018 m. spalio 5 d. dovanojimo sutarties šalis todėl neturi jokių reikalavimo teisių šios sutarties pagrindu. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Imperatyvi įstatymo norma pripažintina tokia, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).
41. CK 6.465 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, kad dovanotojas turi teisę padovanoti kitam asmeniui tik tai, kas jam priklauso nuosavybės teise. CK 6.473 straipsnio 1-2 dalys numato, kad dovanotojas pagal sutartį privalo perduoti dovanojamą turtą be sutartyje nenumatytų teisės į jį suvaržymų, kurie trukdytų apdovanotajam naudotis ar disponuoti turtu arba jį valdyti, be to, dovanotojas gali perduoti tik tas su dovanojamu turtu susijusias teises, kurias jis turi. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo statiniai 2013 m. gruodžio 23 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu kaip A. R. pagrindinių daiktų priklausiniai perėjo ieškovei nuosavybės teise, todėl atsakovė S. G. R. 2018 m. spalio 5 d. jų negalėjo padovanoti atsakovui R. R.. Aplinkybė, kad ieškovė nebuvo 2018 m. spalio 5 d. dovanojimo sutarties šalimi nereiškia, kad ieškovė negali ginčyti šios sutarties toje dalyje, kurioje buvo padovanotas ieškovei priklausantis turtas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, kaip ginčo turto savininkė, turi teisę ginčyti atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį, siekdama, jog jai priklausantis turtas nebūtų perleistas kitam asmeniui.
42. Apeliantai nurodo, jog Č. V. yra suinteresuota bylos baigtimi liudytoja. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojos paaiškinimus, juos vertino kitų įrodymų visumoje. Aplinkybė, jog liudytoja yra ieškovo darbuotoja, nesudaro pagrindo spręsti, jog ji, liudydama apie matytas aplinkybes, sakys netiesą. Pirmosios instancijos teismas liudytojos paaiškinimų nesuabsoliutino, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl vien ta aplinkybė, kad liudytoja yra ieškovo darbuotoja, nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
43. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
44. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovų apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
45. Ieškovė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 3 751 Eur, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845) sprendžia, jog maksimalus rekomenduojamas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2021 m. vasario mėnesį) yra 1 891,24 Eur, todėl ieškovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ prašymą tenkina iš dalies ir priteisia jai iš atsakovų lygiomis dalimis 1 891,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Atsakovų R. R. ir S. G. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų R. R. ir S. G. R. lygiomis dalimis ieškovės UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ naudai 1 891,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tai yra po 945,62 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Teisėjai Rosita Patackienė
Dainius Rinkevičius
Alma Urbanavičienė