Civilinė byla Nr. e2-15748-1169/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03686-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.4; 2.6.18.3; 3.2.4.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė,
sekretoriaujant Dovilei Baronienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valtoda“ atstovui advokatui Daliui Vaitekūnui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geronta“ atstovams V. S. ir advokatui Gediminui Gudeliauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valtoda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geronta“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „Valtoda“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės UAB „Geronta“ 19 732,38 Eur skolą, 685,17 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas už visą įsiskolinimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. sudarė su atsakove rangos sutartį Nr. VAL2021/06-10 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė, kaip rangovė, įsipareigojo savo rizika, medžiagomis, darbo priemonėmis tinkamai atlikti fasado šiltinimo darbus užsakovės (atsakovės) objekte adresu: (duomenys neskelbtini), pateikti visus reikalingus dokumentus bei įvykdyti kitus Sutartyje nustatytus rangovo įsipareigojimus, o atsakovė įsipareigojo priimti rangovės tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. 2021 m. rugsėjo 30 d. abiejų šalių pasirašytas atliktų darbų aktas patvirtina, kad ieškovė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė laiku, tinkamai ir visiškai. Už atliktus rangos darbus ieškovė pagal Sutartį 2021 m. rugsėjo 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAL000001723 už 48 032,38 Eur sumą. Sąskaitos apmokėjimo terminas yra suėjęs, tačiau atsakovė už rangos darbus nėra atsiskaičiusi. Atsakovė 2021 m. birželio 11 d. ir 2021 m. liepos 26 d. atliko du mokėjimus, kuriais iš viso pagal Sutartį yra sumokėjusi 29 000 Eur dydžio avansą, taigi šiuo metu pagal Sutartį ir nurodytą sąskaitą yra susidariusi 19 032,38 Eur dydžio skola.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovei yra atlikusi ir durų montavimo darbus, už kuriuos 2021 m. liepos 30 d. išrašė ir atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAL000001665 už 700 Eur sumą. Atsakovė už suteiktas durų montavimo paslaugas iki šios dienos su ieškove taip pat neatsiskaitė, nurodytos sąskaitos neapmokėjo, todėl bendra atsakovės skola ieškovei sudaro 19 732,38 Eur. Ieškovės teigimu, ji sąžiningai vykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį, o atsakovės veiksmai vengiant padengti skolą, traktuotini kaip nesąžiningi, pažeidžiantys pagrindinius prievolių vykdymo principus. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), todėl ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 685,17 Eur delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2022 m. gegužės 9 d.
4. Atsakovė UAB „Geronta“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė neginčijanti, kad ieškovė yra atlikusi durų montavimo darbus. Taip pat nėra ginčo, jog šalių pasirašytame atliktų darbų akte nėra nurodyti kokie nors darbų trūkumai. Tačiau šalių pasirašytas atliktų darbų aktas patvirtino tik atitinkamo kiekio darbų atlikimą ir vizualinę atitiktį kokybės reikalavimams. Minėtas aktas nėra patvirtinimas apie tai, kad darbų rezultatas atitinka jam keliamus reikalavimus. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju jau pradėjo pasireikšti ieškovės galimai netinkamai atliktų darbų požymiai – fasado plokštumo nelygumai, įtrūkimai, atkibusi fasado apdaila, dėmės ant fasado. Atsižvelgiant į fasado apdailos rūšį, nukrypimų bei nurodytų aiškių defektų buvimas yra požymis, kad darbai atlikti nekokybiškai ir (ar) panaudojant netinkamas medžiagas, nesilaikant technologinių reikalavimų.
5. Atsakovė pažymėjo, kad paprastai užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu, tačiau nurodyta taisyklė nėra absoliuti. Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Atsakovės teigimu, ji turi teisę sulaikyti mokėjimus dėl nustatytų rangovo darbų defektų. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK 6.208 straipsnio dalyje nustatyta galimybė taikyti savigyną, kai sutartis įvykdoma netinkamai. Šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius. Atsakovės nuomone, šiuo atveju, ji teisėtai pasinaudojo įstatyme leidžiamu savigynos būdu, t. y. sustabdė atliktų darbų apmokėjimą, kol ieškovė neištaisys darbų defektų.
6. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, remdamasis ieškinyje išdėstytais argumentais. Atstovo teigimu, ieškovė nesulaukė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės, neatsiskaitymą atsakovė nuolat motyvavo lėšų trūkumu. Ieškovė tikėjo atsakovės pažadais, kad sąskaitos bus apmokėtos, tačiau nesulaukusi apmokėjimo buvo priversta kreiptis į teismą.
7. Atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais. Atsakovės direktorius teismo posėdyje paaiškino, kad iki paskutinės minutės bandė sudaryti taikos sutartį su ieškove, todėl jokių įrodymų teismui nepateikė. Visi rangos darbų trūkumai buvo išdėstyti žodžiu, nes šalys bendravo draugiškai, todėl jokių rašytinių įrodymų neturi. Ieškovė darbus atliko nekokybiškai, vėluodama. Darbai atlikti ne pagal projektinę dokumentaciją. Sutarties dėl durų montavimo apskritai nėra. Po pirmojo parengiamojo posėdžio buvo pastebėta, kad sumontuota mažiau durų, nei nurodyta sąskaitoje (4 vietoj 8). Ieškovė atliko darbus objekte ir pagal kitas sutartis, tačiau pagal jas yra atsiskaityta. Atsakovės direktorius taip pat atkreipė dėmesį, kad avansas sumokėtas pagal sutartį Nr. VAL06/11, o reikalaujama apmokėti sąskaita išrašyta pagal sutartį Nr. VAL2021/06-10, todėl nėra aišku, ar teisingai apskaičiuota reikalaujama priteisti suma.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
8. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Geronta“ ir UAB „Valtoda“ sudarė rangos sutartį Nr. VAL2021/06-10, kuria rangovė UAB „Valtoda“ įsipareigojo savo rizika, medžiagomis, darbo priemonėmis tinkamai atlikti fasado šiltinimo darbus užsakovo (atsakovės) objekte (duomenys neskelbtini), pateikti visus reikalingus dokumentus bei įvykdyti kitus Sutartyje numatytus rangovo įsipareigojimus, o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo priimti rangovo tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1 punktas).
9. 2021 m. birželio 11 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 23 000 Eur avansą, o 2021 m. liepos 26 d. – 6 000 Eur avansą.
10. 2021 m. rugsėjo 30 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1, pagal kurį ieškovė pridavė darbus (sienų šiltinimas polistireno plokštėmis EPS70 N 250 mm, šiltinimo sluoksnio smeigiavimas (armavimas), tinkavimas silikoniniu dekoratyviniu tinku 2 mm (samanėlė), pastolių nuoma, montavimas) už iš viso 58 119,18 Eur sumą su PVM (48 032,38 Eur be PVM). Tą pačią dieną ieškovė pagal Sutartį išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūra Nr. VAL000001723 už rugsėjo mėn. statybos darbus už 48 032,38 Eur sumą. Šios sąskaitos apmokėjimo terminas – 2021 m. spalio 5 d.
11. Be to, ieškovė 2021 m. liepos 30 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAL000001665 už 700 Eur sumą už 8 vnt. durų montavimą. Šios sąskaitos apmokėjimo terminas – 2021 m. liepos 30 d.
12. Byloje nėra ginčo, kad šio sprendimo 11 ir 12 punktuose nurodytos PVM sąskaitos faktūros iki šiol nėra apmokėtos. Ieškovė teigia, kad atsakovė sąskaitų neapmoka motyvuodama lėšų trūkumu, tuo tarpu atsakovė teigia, kad sąskaitų neapmoka naudodamasi sulaikymo teise, nes ieškovė nepašalina atliktų darbų trūkumų.
13. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas, todėl ginčo atveju jis privalo būti įrodytas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-686/2017).
14. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti CK 6.46, 6.58 straipsniuose. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Šio savigynos būdo taikymas reglamentuojamas ir sutarčių teisės normų. CK 6.207 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalių teisė sustabdyti sutarties vykdymą: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti; kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių; šalys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise turi naudotis sąžiningai. CK 6.208 straipsnio dalyje nustatyta galimybė taikyti savigyną, kai sutartis įvykdoma netinkamai: šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo tikslas – paskatinti kitą šalį greičiau ir (ar) tinkamai įvykdyti prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).
15. Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 6.7 punkte susitarė, kad užsakovas turi teisę sulaikyti mokėjimus, jeigu rangovas Sutartyje nustatytais terminais neištaiso atliktų darbų defektų.
16. CK 6.644 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis apie dokumentą, kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitikimą sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis aktas sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame, kaip minėta, fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011). Pažymėtina, kad rangos santykiuose, kuriems būdingas atlygintinumas, prievolė atsiskaityti atsiranda priėmus darbus.
18. Teismas atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose nėra nustatyta atliktų darbų trūkumų fakto prezumpcija, taigi atsakovė, teigdama, kad ieškovė (rangovas) netinkamai vykdė sutartį, t. y. atliko darbus su defektais, jų neištaiso ir dėl to atsirado pagrindas priešpriešinių prievolių pagal Sutartį vykdymo sustabdymui, negali apsiriboti teiginiu, jog atlikti darbai yra netinkami, su defektais, ji turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus, nes pasirašius atliktų darbų aktą būtent atsakovei tenka ieškovės atliktų darbų netinkamos kokybės įrodinėjimo pareiga. Tačiau šiuo atveju atsakovė nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė sutartus darbus atliko nekokybiškai, kad po perdavimo akto pasirašymo atsirado darbų defektai.
19. Pažymėtina, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės direktoriui buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga, atsakovės prašymu paskirtas antras parengiamasis posėdis, suteikiant galimybę atsakovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsiliepime išdėstytas aplinkybes dėl rangos darbų defektų, taip pat suteikiant galimybę atsakovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu (susirasti advokatą). Teismas nustatė konkretų terminą, iki kada teismui turi būti pateikti įrodymai, tačiau atsakovė nei nustatytu terminu, nei į antrą parengiamąjį posėdį jokių įrodymų, pagrindžiančių atsiliepime nurodytas aplinkybes apie darbų defektus, nepateikė.
20. Teismo vertinimu, atsakovės pozicija dėl sąskaitų neapmokėjimo priežasčių nėra nuosekli. Nors atsiliepime teigiama, kad abi PVM sąskaitos faktūros nuo 2021 m. liepos ir rugsėjo mėn. neapmokėtos dėl paaiškėjusių darbų defektų, tačiau teismo posėdžio metu atsakovės direktorius nurodė, kad dalį defektų ir durų montavimo trūkumus pastebėjo tik po pirmojo parengiamojo posėdžio. Be to, nors atsakovė teigia, jog darbai atlikti su defektais, tačiau prašė teismo posėdžio metu skirti ekspertizę, kad būtų nustatyti darbų trūkumai (toks prašymas nebuvo tenkintas), taigi toks prašymas iš esmės reiškia, kad pati atsakovė nėra tikra, ar kažkokie darbų trūkumai apskritai egzistuoja.
21. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovės pozicija dėl nesumokėjimo už durų montavimo darbus taip pat nėra pakankamai aiški ir nuosekli. Pažymėtina, kad atsiliepime apie durų montavimo darbų trūkumus apskritai neužsimenama, todėl nėra aišku, kaip galimi fasado apšiltino defektai yra susiję su sąskaitos už durų montavimo apmokėjimo sustabdymu. Be to, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad PVM sąskaitą faktūrą už minėtas paslaugas bendrovė yra priėmusi, o durų montavimo trūkumai jam paaiškėjo tik po parengiamojo teismo posėdžio nuvykus apžiūrėti objektą. Kadangi į bylą nėra pateikti absoliučiai jokie įrodymai, jog ieškovė netinkamai atliko durų montavimo darbus, todėl atsakovės nurodomas prievolės apmokėti sąskaitą sustabdymas laikytinas nepagrįstu.
22. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina buvus pagrindui atsakovei sustabdyti savo prievolių apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas vykdymą. Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Kadangi atsakovė nepagrįstai laiku neapmoka ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų, ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 19 732,38 Eur skolą tenkinamas.
23. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus už 180 d. (laikotarpis nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2022 m. gegužės 9 d.). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Iš šalių sudarytos Sutarties matyti, kad šalys buvo susitarusios dėl 0,2 proc. delspinigių mokėjimo už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (Sutarties 7.1 punktas), todėl ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius už vėlavimą apmokėti sąskaitą už fasado šiltinimo darbus, kurių dydis netgi mažesnis nei nustatytas Sutartyje, tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 685,17 Eur delspinigių suma.
24. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 20 417,55 Eur (19 732,38 Eur + 685,17 Eur) sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 460 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui apmokėti, 423,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 508,20 Eur už ieškinio parengimą ir 399,30 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą.
27. Teismo vertinimu, už advokato teisines paslaugas ieškovės prašoma priteisti suma neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas ir jai iš atsakovės priteistinas iš viso 1 791 Eur (460 Eur + 423,50 Eur + 508,20 Eur + 399,30 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
28. Byloje patirta 13,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl priteisiamos iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Valtoda“ (j. a. k. 186485484) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geronta“ (j. a. k. 305453324) 19 732,38 Eur (devyniolikos tūkstančių septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų 38 ct) skolą, 685,17 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 17 ct) delspinigius, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (20 417,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 791 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geronta“ (j. a. k. 305453324) 13,44 Eur (trylikos eurų 44 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marija Vaičiūnaitė