Civilinė byla Nr. e2A-1570-275/2018

                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41235-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6;

2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.29.1; 2.6.29.3; 2.8.2.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.(

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. U. dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė:

        I.         Ginčo esmė

1.       Ieškovas UAB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 9 547 Eur skolos, 6 600,80 Eur mokėjimo palūkanų, 629,76 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1 800 Eur administravimo mokesčio, 23 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą kredito sumą nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2017-07-20 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K320476657, (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 9 547 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 6 600,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 23,00 proc.), 629,76 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 1 800,00 Eur administravimo mokesčio iki 2022-07-20. Pažymėjo, jog atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovo siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – LR VKĮ) 19 str. bei Sutarties 8.4. punktu, ieškovas 2017-11-08 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsižvelgiant į tai,  ieškovas mano, kad yra išnaudojęs visas galimybes išspręsti atsakovo prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu būdu.

3.       Atsakovui M. U. teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai 2017 m. lapkričio 23 d. Atsakovas per įstatymo numatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K320476657 Bendrosios ir Specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo ir administravimo mokesčių apibrėžtimis ir apskaičiavimu. Priteisė iš atsakovo M. U. ieškovo UAB „NEO Finance“ naudai 9 547 Eur negrąžinto kredito, 731,94 Eur pelno palūkanų, 420,07 Eur kompensacinių palūkanų, 23 proc. metines sutartines palūkanas nuo negrąžintos 9547 Eur kredito sumos nuo bylos iškėlimo 2017 m. lapkričio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 699,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 404,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo M. U. turto arešto – mastą, sumažinant jį nuo 18 577,56 Eur iki 10 699,01 Eur, ir nurodyto masto laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

5.       Priimdamas sprendimą už akių teismas nurodė, jog kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis CK 6.886 str., 6.870 str., 6.872 str.,  6.38 str., 6.256 str. ir kitomis teisės normomis, ieškovui iš atsakovo priteisė 9 547 Eur negrąžinto kredito.

6.       Spręsdamas dėl priteistino palūkanų dydžio, teismas padarė išvadą, jog Sutarties nuostatos numato, kad šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos (pelno palūkanos) bus mokamos iki suteikto kredito grąžinimo, t. y. iki tiksliai neapibrėžto, nuo ieškovo veiksmų visiškai nepriklausomo termino. Dėl to konstatavo, kad pagal šalių sulygtas sąlygas ieškovas, nutraukęs Sutartį anksčiau termino, neturi teisės reikalauti priteisti visos sutartimi sulygtos ir iki 2022 m. liepos 20 d. apskaičiuotos fiksuotų palūkanų sumos (6 600,80 Eur), nes nėra žinomas konkretus naudojimosi jo pinigais terminas. Teismas nustatė, jog pagal šalių sudarytą Sutartį, nuo vartojimo kredito suteikimo dienos – 2017 m. liepos 20 d. – iki faktiško kredito grąžinimo dienos ieškovui priklauso 23 proc. metinės palūkanos už negrąžintą kreditą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iki ieškinio teisme priėmimo dienos – 2017 m. lapkričio 17 d. – šios palūkanos (mokėjimo, pelno palūkanos) sudaro 731,94 Eur ((9547 Eur x 23 proc.)/360 dienos) x 120 dienų).  Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo reikalavimą dėl 6 600,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teismas tenkino iš dalies, priteisiant ieškovui 731,94 Eur pelno palūkanų, apskaičiuotų nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. (imtinai) bei 23 proc. dydžio metinės palūkanos už negrąžintą 9547 Eur kredito sumą nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki kredito visiško grąžinimo ieškovui dienos.

7.       Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 23 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2017 m. rugpjūčio 21 d., iki kredito visiško grąžinimo ieškovui, remiantis Sutarties 6.1 punktu, teismas pažymėjo, kad ieškovo prašoma taikyti metinė palūkanų norma (23 proc.) viršija įstatyme nustatytą dydį, kuris sudarytų 18,25 proc. metinių palūkanų (0,05 proc. x 365 dienos). Dėl to ieškovo reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą kredito sumą tenkino iš dalies – priteisiant maksimalią pagal įstatymą leistiną 0,05 proc. dydžio sumą už kiekvieną pradelstą dieną.

8.       Be to, teismas pažymėjo, jog ieškovas prašė priteisti nurodytas palūkanas už negrąžintą 9 547 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, tačiau Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nustatyta, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Nurodė, kad atsakovas pradelsė vykdyti savo įsipareigojimus 2017 m. rugpjūčio 21 d., o ieškinys teisme priimtas 2017 m. lapkričio 17 d., todėl po bylos iškėlimo, esant ieškovo prašymui, skaičiuojamos procesinės palūkanos. Kadangi ieškinyje ieškovas pareiškė prašymą priteisti ir procesines palūkanas, ieškovui iš atsakovo priteisė kompensacines palūkanas, apskaičiuotas nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki ieškinio priėmimo teisme dienos 2017 m. lapkričio 17 d., ir šių palūkanų suma – 420,07 Eur (9547 Eur x 0,05 proc. x 88 dienos).

9.       Dėl iš atsakovo priteistino 629,76 Eur tarpininkavimo mokesčio, teismas padarė išvadą, kad tarpininkavimo mokestis sudaro 3,90 proc. nuo bendros negrąžinto 9 547 Eur kredito ir 6 600,80 Eur sumos. Pažymėjo, kad iš Vartojimo kredito Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte esančio mokesčio apibrėžimo (sąvokos) nėra aiški tokio mokesčio paskirtis. Tarpininkavimo mokesčio sąvoka tapati 1.30 punkte nurodytai administravimo mokesčio sąvokai. Tai yra mokesčiai, mokami ieškovo bendrovei, tačiau vartotojui nenurodyta, už ką jis privalės sumokėti kredito davėjui tokį mokestį. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalių teisinius santykius reglamentuojančiame Vartojimo kredito įstatyme numatyta, kad tam tikri asmenys gali teikti Vartojimo kredito tarpininko paslaugas ir už tai gauti atitinkamą atlyginimą. Tačiau šiuo atveju ieškovas nurodė, jog veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kreditus teikia savo vardu. Taigi teismas konstatavo, jog ieškovas neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 23 punkte pateiktos Vartojimo kredito tarpininko apibrėžties. Teismas remdamasis  CK 6.2284 straipsnio 9 dalimi, įvertinęs tai, kad ieškovo prašomo priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio paskirtis nėra aiški, taigi yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, Vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovui taikymo pripažino nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis, o reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

10.       Teismas taip pat netenkino ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 1 800 Eur Sutarties administravimo mokesčio. Nurodė, kad šio mokesčio sąvoka, pateikta Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.30 punkte, yra tapati tarpininkavimo mokesčio apibrėžčiai, todėl teigtina, kad atsakovui nebuvo paaiškinta ir šio mokesčio paskirtis. Pažymėjo, kad Specialiosiose sąlygose nėra numatytas administravimo mokesčio dydis. Bendrųjų sąlygų 5.4. punkte nurodyta, kad šis mokestis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį, ir yra ne daugiau kaip 30 Eur per mėnesį. Kas yra komisinis mokestis, nenurodyta nei Bendrosiose, nei Specialiosiose sąlygose. Dėl to nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad aptariama Sutarties sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji Sutarties šalis, negalėjo žinoti, koks mokestis jam bus taikomas. Nurodytų motyvų pagrindu Sutarties sąlygą dėl administravimo mokesčio pripažino negaliojančia, o reikalavimą dėl šio mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Be to, teismo vertinimu aptariamas mokestis yra tam tikra netesybų forma, nes prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip įsipareigojimų laiku mokėti įmokas pagal Sutartį pažeidimo pasekmė. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ir jokios kitos netesybos ar mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Dėl to nagrinėjamu atveju reikalavimas priteisti administravimo mokestį, teismo vertinimu negali būti tenkinamas ir šiuo pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11.       Apeliantas UAB „NEO Finance“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo už akių ir prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo ir priteisti apeliantui UAB „NEO Finance“ iš atsakovo M. U. 6 600,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantui UAB „NEO Finance“ iš atsakovo M. U. 629,76 Eur tarpininkavimo mokesčio; 3) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą dalyje dėl administravimo mokesčio ir priteisti apeliantui UAB „NEO Finance“ iš atsakovo M. U. 1 800 Eur administravimo mokesčio; 4) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui UAB „NEO Finance“ iš atsakovo M. U. 702,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 5) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą dalyje dėl sutartinių palūkanų ir priteisti apeliantui UAB „NEO Finance“ iš atsakovo M. U. 23 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 9 547 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2017-08-21 iki visiško kredito grąžinimo dienos; 6)pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir pakeisti turto arešto mąstą atsakovo M. U. atžvilgiu, padidinant jį nuo 10 699,01 Eur iki 18 577,56 Eur ir palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo; 7)kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo ir pažymi, kad Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.32.3 punkte yra nurodyta, jog Vartojimo kredito sutarties 1 skyriuje išdėstytos sąvokos turi būti taikomos vykdant bei aiškinant šios Vartojimo kredito sutarties Bendrąsias ir Specialiąsias sąlygas. Tai reiškia, kad minėtos sąvokos turi būti aiškinamos ne formaliai, bet atsižvelgiant į visas sutarties sąlygas. Ši nuostata ypač svarbi Vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų atžvilgiu. LR CK 6.193 str. 3 d. numatyta, jog esant abejonėms dėl sutarties sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė, o CK 6.193 str. 5 d. – jog aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.8 punkte yra numatyta, jog bendrą vartojimo kredito kainą sudaro visi mokesčiai, susiję su Vartojimo kredito sutartimi, o bendra vartojimo kredito kaina yra apskaičiuojama ir nurodoma Specialiosiose vartojimo kredito sąlygose, preziumuojant, jog Vartojimo kredito gavėjas visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja Bendrovei už pradelstą laikotarpį. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat - komisinį (tarpininkavimo) mokestį, kuris yra apskaičiuotas Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte. Be to, kaip matyti iš Vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų, Tarpininkavimo mokestis (629,76 Eur) yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog Vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę, Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, jog tai yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, ir kuris, remiantis Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2. punktu, bendrovei yra mokamas kas mėnesį. Pažymėtina, kad UAB „NEO Finance“ yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą bei kuris patiria išlaidas, kaip mokesčiai už atliktus patikrinimus duomenų bazėse, mokestis už kredito reitingo suteikimą, ir pan. Tarpininkavimo mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis. Remiantis Bendrųjų vartojimo kredito sąlygų 5.10 punktu, šalys susitaria, kad Vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies Bendrovei sumokėti Mokėjimai pagal šią Sutartį penkta eile yra skiriami Tarpininkavimo mokesčiui ir Sutarties administravimo mokesčiui padengti. Apeliantas nurodo, kad tarpininkavimo mokestis nėra apskaičiuotas, pažeidžiant VKĮ reikalavimus, ir nėra reikalaujama jį padengti iš anksto, dar negrąžinus vartojimo kredito įmokų. Vartojimo kredito gavėjui atlikus mokėjimą, tarpininkavimo mokestis yra dengiamas paskutine eile po to, kai padengiama mėnesinė įmoka, dėl to atitinka VKĮ 253 str. 6 d. numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą.

13.       Dėl administravimo mokesčio priteisimo, apelianto manymu, remiantis įstatymų reikalavimais, sutartinėmis nuostatomis bei formuluojama teismų praktika, teismas nepagrįstai perkvalifikavo apelianto reikalavimą priteisti sutarties administravimo mokestį į netesybas bei netenkino šio reikalavimo, klaidingai pritaikydamas netesyboms taikomas teisės normas.

14.       Nurodo, kad aiški informacija yra vienas iš esminių atsakingojo skolinimo ir skolinimosi elementų. Vartojimo kredito gavėjas gavo visą reikalingą informaciją (Bendrąsias ir Specialiąsias sutarties sąlygas), kad galėtų priimti šia informacija pagrįstą sprendimą dėl siūlomo vartojimo kredito tinkamumo. Be to, pateikta informacija buvo aiški, suprantama ir išsami: Specialiosiose sąlygose apskaičiuotas konkretus tarpininkavimo mokesčio dydis, o Bendrosiose sąlygose aiškiai apibrėžta, jog tinkamai vykdant sutartį, administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Visa mokesčių paskaičiavimo tvarka yra nurodyta sutartyse. Pabrėžiama, kad informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius nebuvo nutylima. Taip pat atsakovas nesuteikė pagrindo manyti (nepateikė klausimų, teiginių), jog jis nesupranta pateiktos informacijos arba ją supranta klaidingai.

15.       Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantas neturi teisės reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas už tiksliai neapibrėžtą laikotarpį. Nurodo, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mažinamos tik jei yra pažeistas VKĮ 21 str. 1 d., 2 d, kai bendra vartojimo kredito kaina nėra protinga, pagrįsta ir sąžininga. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, nekonstatavo minėtos teisės normos pažeidimo. Atsakovui buvo aiškiai nurodyta, kokio dydžio ir kokiomis įmokomis bus mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos, todėl konstatuotina apelianto teisė, nutraukus su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, reikalauti priteisti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas visa apimtimi (6 600,80 Eur).

16.       Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai prašomas priteisti sutartines palūkanas perkvalifikavo į netesybas. Pagal Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 p., Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, šalys, sudarydamos Vartojimo kredito sutartį, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius, numatydamos kompensuojamųjų palūkanų institutą, taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą. Apeliantas pabrėžia, kad „kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių“. Apelianto teigimu, jis įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sutartyje numatytų kompensuojamųjų palūkanų, nepriklausomai nuo atsakovo kaltės, neįrodinėjant jų dydžio. Papildomai pažymi, jog apeliantas yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine - komercine veikla, teikiantis finansines paslaugas ir siekiantis gauti pelno, taigi, Vartojimo kredito gavėjui pažeidus Vartojimo kredito sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, Vartojimo kredito davėjas patiria nuostolius. Kuo ilgiau Vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni Vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Pažymi, kad atsakovas vengia įvykdyti prievolę apeliantui bei naudojasi Vartojimo kredito davėjo piniginėmis lėšomis. Be to, apelianto manymu, teismas nepagrįstai kompensuojamąsias palūkanas kvalifikavo kaip sutartines netesybas. Teismų praktikoje numatyta, kad nors tiek netesybų, tiek kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, kiekvienos jų gali būti priteisiamos, kai praleidžiamas piniginės prievolės įvykdymo terminas, tačiau jos nėra tapatūs prievolių teisės institutai ir joms taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas.

17.       Apeliantas taip pat pažymi, jog teismas tenkindamas ieškinį iš dalies, proporcingai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

18.       Atsakovas M. U. atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.

Dėl mokėjimo ( pelno) palūkanų

19.       Pirmosios instancijos teismas  prašymą priteisti iš atsakovo 6600 Eur mokėjimo palūkanų tenkino dalinai, t.y. priteisė 731,94 Eur pelno palūkanų už laikotarpį nuo 2017m. liepos 20 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. imtinai, t.y. iki ieškinio priėmimo teisme dienos, o nuo 2017 m. lapkričio 17 d. - 23 procentų dydžio metinės palūkanos už negrąžintą 9547 Eur kredito sumą  nuo ieškinio padavimo dienos iki kredito visiško grąžinimo dienos.  Sutarties nuostatos, t.y.  Bendrųjų sąlygų 6. 1 punktas numato, kad kredito gavėjui laiku neįvykdžius prievolės sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma yra 6600,80 Eur, tačiau tokią palūkanų sumą kredito gavėjas privalėjo sumokėti naudodamasis paskola 60 mėnesių, nuo paskolos suteikimo dienos, t.y. nuo 2017-07-20 d. Paskolos sutartis buvo nutraukta nuo 2017 m. lapkričio 13 d., vartojimo kredito sutartyje nesant numatytos kredito gavėjo prievolės sutarties nutraukimo atveju sumokėti visą palūkanų sumą, kurią jis turėtų sumokėti per visą numatytą naudojimosi paskola laikotarpį, toks reikalavimas yra nepagrįstas. Tuo atveju, jei atsiranda pagrindas nutraukti sutartį anksčiau numatyto termino,  teisė reikalauti sutartų palūkanų mokėjimo ieškovui išlieka, reikalavimas šioje dalyje teismo buvo patenkintas dalinai, priteisiant ieškovui 23 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o 5 procentų metinių palūkanų priteisimas nuo negrąžinto kredito sumos 9547 Eur , nuo negrąžintų palūkanų sumos laikotarpiu nuo kredito suteikimo iki ieškinio teisme pareiškimo dienos – 731,94 Eur, bei procesinių palūkanų priskaičiavimas ir priteisimas sumoje 420,07 Eur už laikotarpį nuo prievolės mokėti įmokas nevykdymo iki ieškinio teisme pareiškimo, yra tinkamu numatytų sutartyje ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.210 straipsnio 1 dalyje palūkanų sumų priskaičiavimu ir priteisimu. Teismo išvados, kad  pagal šalių sulygtas sąlygas ieškovas, nutraukęs Sutartį anksčiau termino, neturi teisės reikalauti priteisti visos sutartimi sulygtos ir iki 2022 m. liepos 20 d. apskaičiuotos fiksuotos  palūkanų sumos (6 600,80 Eur), nes nėra žinomas konkretus naudojimosi paskola  terminas, yra tinkamu įstatymo normų ir sutarties sąlygų aiškinimu ir taikymu.  Ieškovo reikalavimą dėl 6 600,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teismas tenkino iš dalies, priteisdamas  ieškovui 731,94 Eur pelno palūkanų, apskaičiuotų nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. (imtinai) bei 23 proc. dydžio metinės palūkanos už negrąžintą 9547 Eur kredito sumą nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki kredito visiško grąžinimo ieškovui dienos, toks dalinis ieškinio reikalavimų tenkinimas nėra numatytų sutartyje palūkanų mažinimu. Ieškovo nurodytose apeliaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiojo teismo išnagrinėtose bylose  ( civilinė byla Nr. 3K-3-275-248/2015, Nr. 3K-3-509/2010) nebuvo nagrinėjamos    analogiškos aplinkybės, t.y. klausimas dėl   palūkanų priteisimo  konkrečia suma, numatyta kaip mokėtina vartotojo, kredito sutarties terminui  pasibaigus, šiose bylose nebuvo pareikšti reikalavimai priteisti apibrėžtą palūkanų sumą, kurią būtų sumokėjęs skolininkas, jei sutartis nebūtų nutraukta.  Tai, kad ieškovui  yra priteista   23 procentų palūkanos už laikotarpį nuo pirmos dienos, kai atsakovui atsirado pareiga mokėti įmokas  iki jo visiško  grąžinimo dienos, bei 5 procentų palūkanos nuo priteistos 10 699,01 Eur sumos  nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, reiškia, kad nutraukus sutartį, ieškovas neprarado teisės į sutartines palūkanas ir jos buvo priteistos.  

Dėl tarpininkavimo ir administravimo mokesčių

20. Teismo  sprendimu pripažintos  nesąžiningomis  ir negaliojančiomis  tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties Bendrosios ir Specialiosios dalių sąlygos, susijusios su tarpininkavimo ir administravimo mokesčio apibrėžtimi ir apskaičiavimu,  CK 6.228 4 straipsnio  9 dalies  pagrindu teismui įvertinus, kad šio mokesčio paskirtis  yra neaiški, todėl ji yra nesąžininga. Teisėjų kolegija dalinai sutinka su šiomis teismo išvadomis, t.y. pilnai sutinka su išvadomis  administravimo mokesčio dalyje,  tačiau daro išvadą, kad ieškovas specialiosiose sąlygose nurodydamas konkrečią tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turėtų sumokėti skolininkas  tuo atveju, jei tinkamai vykdys sutartį,  grąžindamas kreditą ir mokėdamas palūkanas, elgėsi sąžiningai ir aiškiai nurodė, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį įsipareigojo sumokėti vartotojas. Ši sutarties dalis yra aiški,  todėl buvo pagrindas tenkinti ieškovo  reikalavimą  priteisti tarpininkavimo mokestį. Apeliaciniame skunde ieškovui nurodžius, kad į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat - komisinį (tarpininkavimo) mokestį, kad  UAB „NEO Finance“ yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą bei kuris patiria išlaidas, kaip mokesčiai už atliktus patikrinimus duomenų bazėse, mokestis už kredito reitingo suteikimą, ir pan., darytina išvada, kad ieškovas byloje pateikė įrodymus, kad jis teikia tarpininkavimo paslaugas, todėl tarpininkavimo mokesčio reikalauja kaip  tarpusavio skolinimosi platformos operatorius. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad ieškovas yra tik vartojimo kredito davėjas, vertinamos kaip nepagrįstos. Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 3,90 procento nuo kiekvienos grąžintos sumos. Bendrosiose sutarties sąlygose nustatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka yra neaiški, klaidinanti vartotoją. Tai, kad 5.3 punkte numatyta, kad komisinis, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokestis apskaičiuojami kaip tam tikras procentinis dydis nuo mėnesio įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jei mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas, tai reiškia, kad šiame punkte numatyta vartotojo pareiga mokėti netesybas, tačiau jų reikalaujama ne kaip netesybų, o kaip dalies tarpininkavimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos turi atitikti imperatyvias nuostatas, numatytas LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, t.y. kad vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, jos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį, kaip 180 dienų laikotarpį. Teismas pripažino niekinėmis sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo ir administravimo mokesčio tuo pagrindu, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tiek tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimas, tiek administravimo mokestis pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 ir 5.4 punktus priskaičiuojami   priklausomai nuo to, ar vartotojas tinkamai vykdo sutartį, iš esmės - ar laiku sumoka numatytas įmokas. Tai, kad už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindu vertinti, kad sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančiomis nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl jų pripažinimas niekinėmis yra  pagrįstas. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad Specialiose sąlygose nurodyta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, kuri apskaičiuota nepriklausomai nuo to, ar vėluos skolininkas grąžinti kredito įmokas, nėra pagrindo daryti išvadai, kad toks apskaičiavimas prieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, todėl ieškinys dalyje dėl 629,76 Eur  tarpininkavimo mokesčio pritesimo tenkintinas. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas teikė paskolą kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, nors tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, nurodyta bendrosiose sutarties sąlygose, nėra aiški, tačiau specialiosiose sąlygose nurodžius konkretų skolininko mokėtiną tarpininkavimo mokestį, bendrųjų sąlygų neaiškumas šioje dalyje nėra kliūtimi priteisti iš skolininko jo įsipareigotą sumokėti tarpininkavimo mokestį. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl aplinkybės, ar ieškovas atliko tarpininkavimo paslaugas ir dėl to gali reikalauti apmokėjimo iš vartotojo, daro išvadą, kad už šios paslaugos teikimą turi teisę reikalauti apmokėjimo, todėl keičia teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui nevisapusiškai ištyrus bylos aplinkybes.

         22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog Bendrosios sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo ir administravimo mokesčių apskaičiavimo yra neaiškios, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl buvo pagrindas jas pripažinti niekinėmis, tačiau Specialiosiose sąlygose numatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka turėjo būti suprantama kredito gavėjui, joje nėra nuostatos didinti šį mokestį, priklausomai nuo finansinių įsipareigojimų vykdymo, todėl sutarties specialiosios dalies sąlygų, susijusių su tarpininkavimu pripažinimas nesąžiningomis ir negaliojančiomis, buvo netinkamu šios sąlygos įvertinimu, teismo sprendimas dalyje, kuria Specialiosios sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis, keistinas.  Bendrųjų sutarties sąlygų dalies 1.28 ir 1.30 punktuose nurodyti tarpininkavimo ir administravimo mokesčių apibrėžimai ( vienodai apibrėžiamas  ir vienas ir kitas mokestis ) , nurodant, kad tai mokestis, kurį kredito gavėjas moka bendrovei. Toks turinio apibrėžimas  neatskleidžia, už ką turi mokėti vartotojas šiuos mokesčius  bendrovei, todėl šių sutarties sąlygų vertinimas kaip  neaiškių  ir tuo nesąžiningų, teismo pagrįstai buvo pripažintas niekine sandorio dalimi.   Be to, sutartyje neaiškiai apibrėžiama, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį turi mokėti vartotojas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrosios sutarties dalies sąlygos, kuriose apibrėžiama, kas tai yra tarpininkavimo mokestis ir kaip jis apskaičiuojamas, yra pagrįsta, jų apibrėžtys  vertintinos nesąžiningomis  sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad specialiosiose sąlygose yra  nurodyta  bendra tarpininkavimo mokesčio suma, t.y. 629,76 Eur ir tai sudaro  3,9 procento nuo bendros gautinos kredito davėjo kaip paskolos grąžinimas ir mokamos palūkanos sumos per visą laikotarpį, kuriam suteikta paskola, darytina išvada, kad ieškovas tikėjosi gauti šį mokestį, o dėl sutarties nutraukimo negautos jo pajamos yra suma, kurią turėjo jam sumokėti skolininkas. Dėl to kolegija daro išvadą, kad priteistina ieškovui visa numatyto tarpininkavimo mokesčio suma. Vilniaus apygardos teisme jau išnagrinėtose analogiškose civilinėse bylose ( Nr. e2A-172-912/2018, Nr. e2A-189-467/2018,Nr. e2A-1526-340/2018,  Nr. e2A-1504-565/2018) ieškovo sudarytos vartojimo kredito sutartys su vartotojais dalyje dėl ieškovo teisės į tarpininkavimo mokestį jau buvo įvertintos, kolegija daro tapačias išvadas dėl skolininko  pareigos mokėti tarpininkavimo mokestį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.  Pakeitus teismo sprendimą dalyje, t.y. priteisus ieškovui iš atsakovo 629,76 Eur   tarpininkavimo mokesčio, bendra priteista  ieškovui suma padidėja iki 11328,77 Eur ( 10699,01+629,76 ),  todėl proporcingai turi padidėti ir bylinėjimosi išlaidos, kurios priteistinos ieškovui. Jos sudaro - 255 Eur  žyminio mokesčio (  buvo  priteista žyminio mokesčio  241 Eur),   patenkintų reikalavimų procentas padidėja iki  60,98 procento, dėl to priteistų atstovavimo išlaidų suma padidinama iki 200 Eur, kadangi dalinai tenkinamas skundas ir dalyje dėl sandorio pripažinimo niekiniu. Bendra priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nustatoma  455 Eur.  Ieškovas nuo sumos, kuria padidėjo priteista  bendra suma, būtų turėjęs sumokėti 15 Eur žyminio mokesčio, todėl  ši suma priteistina iš atsakovo. Patenkinus dalinai apeliacinį skundą,  atstovo pagalbai apeliacinės instancijos teisme ieškovui  turėjus 246,01 Eur išlaidų, jos dalinai priteisiamos iš atsakovo, nustatant 80 Eur atlygintinų išlaidų, bendra bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 95 Eur.

24. Ieškovo prašymas padidinti  laikinųjų apsaugos priemonių turto arešto mąstą  tenkintinas dalinai, sumažinant taikyto turto arešto mąstą nuo 18577,56 iki 11328,77 Eur.

                         Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo pakeistą rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„  Ieškinį dalinai tenkinti.  

                 Pripažinti  nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K320476657  Bendrosios ir Specialiosios dalies sąlygas, susijusias su administravimo mokesčių apibrėžtimis ir apskaičiavimu, bei Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžtimis ir apskaičiavimu.  Priteisti  iš atsakovo M. U. ieškovo UAB „NEO Finance“ naudai 9 547 Eur negrąžinto kredito, 731,94 Eur pelno palūkanų, 420,07 Eur kompensacinių palūkanų, 629, 76 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 23 proc. metines sutartines palūkanas nuo negrąžintos 9547 Eur kredito sumos nuo bylos iškėlimo 2017 m. lapkričio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11328,77   Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 455  Eur bylinėjimosi išlaidų.

              Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo M. U. turto arešto mąstą, sumažinant jį nuo 18577,56 Eur iki 11328,77 Eur .“

               Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

                Priteisti  iš atsakovo M. U. ieškovui UAB „NEO Finance“ naudai 95 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

            Teisėjos                                                                                               Ona Gasiulytė

Danutė Kutrienė        

                                                                                                                        Tatjana Žukauskienė