Civilinė byla Nr. e2YT-147-805/2024

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00582-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.3; 2.5.5; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.5.19

(S)

A L Y T A U S  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 9 d.

Prienai

Alytaus

sekretoriaujant Jolitai Sinkevičienei

dalyvaujant pareiškėjo J. G. atstovei – advokatei Astai Bilinskienei,

suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. Š. atstovui – advokatui Kazimierui Juknai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Š., A. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjui J. G., suinteresuotam asmeniui A. G.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas J. G. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims A. Š., A. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės E. G. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad yra savo tėvo J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentinis įpėdinis, tai patvirtina tėvo J. G. (duomenys neskelbtini) testamentas, registro (duomenys neskelbtini), kuriuo tėvas J. G. visą jam priklausantį turtą, kuris priklausys jo mirties dieną paliko sūnui J. G.. Pareiškėjui J. G. (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio registro (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi brolį A. G. ir seserį A. Š., kurie nurodyti suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjo motina, o palikėjo J. G. sutuoktinė E. G. mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis. E. G. mirties datai Nekilnojamojo turto registre jos vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo. Apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) E. G. jau po mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės ir Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) buvo registruotos nuosavybės teisės į ½ dalį 6,000 ha žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta turto, registruoto Nekilnojamojo turto registre E. G. vardu, jos mirties dieną nebuvo, todėl niekas iš artimųjų nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau jos sutuoktinis, pareiškėjo tėvas J. G., kuris gyveno kartu su pareiškėjo motina, savo sutuoktine E. G. iki pat jos mirties namų valdoje (duomenys neskelbtini), perėmė E. G. priklausiusius asmeninius ir buities apyvokos daiktus. Kito E. G. turto tuo metu nebuvo, todėl nėra galimybės pateikti rašytinių įrodymų, patvirtinančių turto valdymą per tris mėnesius nuo E. G. mirties. Taip pat nurodė, kad E. G. neturėjo kito turto, už kurį būtų mokami kokie nors mokesčiai, vykdomas apmokėjimas už suteiktas paslaugas ir pan. Pareiškėjas prašys teismo apklausti liudytojus, kuriuos į teismą pasikvies pats. Kad pareiškėjo tėvas J. G. po savo sutuoktinės E. G. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti nėra patvirtinančio dokumento, tačiau šis faktas turi juridinę reikšmę, nes jį nustačius pareiškėjui galės būti išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į visą tėvo J. G. turtą. Pareiškėjas kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas priėmė palikimą po motinos E. G. mirties pradėdamas faktiškai jį valdyti, negali, todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teisme ir sukels jam teisines pasekmes.

Pareiškėjo J. G. atstovė advokatė Asta Bilinskienė teismo posėdyje pareiškimą palaiko, su suinteresuoto asmens A. Š. reiškiamais reikalavimais sutinka. Nurodė, kad J. ir E. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje abu pragyveno 42 metus. Paskutinius penkerius metus iki mirties E. dėl prastos sveikatos būklės išsikėlė iš bendrų su vyru namų, esančių (duomenys neskelbtini), gyventi pas dukrą į (duomenys neskelbtini). M. E. paveldimo turto, registruoto jos vardu, nebuvo, dėl ko į notarą tikslu priimti palikimą niekas iš įpėdinių, tame tarpe ir vyras, nesikreipė. Paveldimas turtas atsirado jau po E. ir jos sutuoktinio J. mirties. Mokėjimo pavedimų dėl faktinio palikimo priėmimo pareiškėjas pateikti neturi. Mirus palikėjai liko santaupos, papuošalai, kuriuos pasiėmė dukra. Sutuoktinis, pergyvenęs palikėją, po žmonos mirties ir toliau liko gyventi (duomenys neskelbtini), naudojosi likusiais daiktais, namuose esančiais buities ir namų apyvokos daiktais, tvarkėsi buityje. Pergyvenusiam sutuoktiniui, nepaisant to, kad dukra už motinos slaugą pasiėmė tam tikrus daiktus, liko tai, kas buvo sukurta abiem tėvams bendrai gyvenant, kitus daiktus pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo pasidalijo tarpusavyje. N. V. kaime, kiek žinoma, buvo palikėjo asmeninė nuosavybė, kuriuos jis testamentu paliko pareiškėjui. Atstovė teigia, kad tiek pareiškimuose nurodytos aplinkybės, tiek liudytojų apklausa atitinka bylos duomenis, todėl prašo abiejų pareiškimus tenkinti.

Iškeltoje civilinėje byloje suinteresuotas asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. Š. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. po motinos E. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodė, jog J. G. ir A. Š. tėvai visą savo turtą buvo nusprendę vaikams padalinti tokia tvarka: A. nupirko sodybą (duomenys neskelbtini), J. tėvas paliko testamentu gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini), o jai, atkūrus nuosavybės teises į jį motinai, turėjo atitekti 3 ha miško. Toks buvo tėvų žodinis sprendimas, patvarkymas. Apie tai broliai gerai žino. A. Š. pretenduoja tik į dalį miško, reiškia savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ji neprieštaraus, kad pareiškėjo prašymas būtų patenkintas, jeigu šis neprieštaraus jos reikalavimui. Pažymėjo, kad jų tėvai turėjo tris vaikus: A. Š., pareiškėją J. G. ir suinteresuotą asmenį A. G.. Motina E. G. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja testamento savo mirties atveju nebuvo sudariusi, todėl po jos mirties atsiradusį palikimą, t. y. turtą ir turtines teises, turėjo galimybę paveldėti pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai – vaikai ir sutuoktinis, tėvas J. G.. Po motinos mirties per šešis mėnesius nei vienas pirmos eilės įstatyminis įpėdinis bei sutuoktinis J. G. nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) notarų biuro liudijimas, kuriame nurodoma, kad po E. G. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Palikimą priėmė A. Š. iš karto po motinos mirties pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad apie penkerius metus iki mirties motina gyveno pas ją (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Motina buvo labai ligota, du kartus operuotas klubo sąnarys, įdėta plokštelė, judėti galėjo tik su ramentais. Dėl ligos jai buvo reikalinga pastovi globa, priežiūra. Suinteresuotas asmuo A. Š. ją prižiūrėjo, slaugė. Kartais motina norėdavo, kad nuvežtų ją į namus, tenai pabūdavo kelias dienas ir vėl parsiveždavo pas save. Mirus motinai jai atiteko mirusios asmeniniai daiktai – du auksiniai žiedai (vienas iš jų vestuvinis), auksinė grandinėlė ir auskarai, patalynė, lovų užtiesalai ir kt. A. Š. liko visos motinos santaupos – virš 5000 litų, kuriuos panaudojo laidotuvėms, metinėms organizuoti, paminklo pastatymui. Motina turėjo santaupų, nes buvo prisiteisusi 7667 rublių kompensaciją iš (duomenys neskelbtini) valstybinės mokesčių inspekcijos už (duomenys neskelbtini) tyčia „liaudies gynėjų-stribų“ padegtus A. tėvų namus, buvusius (duomenys neskelbtini). Taip pat motina gaudavo pensiją, kurią taupė. Ji pastatė motinai paminklą. Pripažįsta, kad tėvui paminklą pastatė brolis J. už pinigus, kuriuos tėvas buvo palikęs saugoti pas savo seserį M. M.. Abu tėvai palaidoti vienoje kapavietėje, tačiau paminklai atskiri. Dar motinai esant gyvai, jos patarimu ir pagalba ši nuvyko į (duomenys neskelbtini) agrarinę reformos tarnybą paduoti prašymą, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į šios tėvui J. K. priklausiusį mišką. Motina ne kartą buvo aprodžiusi miško ribas, A. Š. pati ten ją nuveždavo. Mirus motinai toliau rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu. Ne kartą vyko į agrarinės reformos tarnybą bei žemėtvarkos skyrių aiškindamasi kokių dokumentų trūksta, kada bus pamatuotas miškas, kada bus suformuota nuosavybės teisių atkūrimo byla. Suderinus laiką, kartu su matininku vyko į mišką dėl sklypo ribų nustatymo, jam rodė miško ribas ir t. t. Mišką prižiūrėjo ir prižiūri A. Š.. Po to, kai (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu jos motinai E. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3 ha miško, nuvykusi į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių gavo sprendimo originalą. Be to, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) aptarnavimo biurą, kur išdavė pažymėjimą apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą. Nustačius miško ribas ji prižiūrėjo mišką, kad jo negrobstytų, malkavo, savo šeimos narių pagalba tvarkė mišką, jį valė. Iki šiol šiame miške malkauja, pilnai apsirūpina kuru, mišką prižiūri, jame su šeima poilsiauja, nes miškas ribojasi su (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. Š. atstovas advokatas Kazimieras Jukna prašo tenkinti tiek pareiškėjo pareiškimą, tiek suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimą, ginčo tarp įpėdinių, t. y. palikėjų vaikų nėra, jie vienas kito teiktam pareiškimui neprieštarauja. Nurodė, kad ginčo tarp brolių ir seserų nėra, J. G. ir A. Š. yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Palikimą sudarantis turtas abiejų tėvų sutarimu buvo padalintas trims vaikams, J. liko testamentu gyvenamasis namas, A. tėvai nupirko sodybą, be paminėto likę 3 ha žemės, kurios atkūrimo procedūrą dar būdama gyva pradėjo tvarkyti E., o vėliau atkūrimo reikalais rūpinosi dukra, kuri prižiūrėjo mišką, jį saugojo, kad nebūtų vagiliaujama. A. Š. manė, kad žemė teks jai, todėl kreipėsi pareiškimu į teismą, tačiau ji sutinka dėl šio turto pasidalijimo su broliu pusiau. Palikėja E. paskutinius penkerius metus buvo ligota, operuotas sąnarys, dėl ko išsikėlė gyventi pas dukrą. A. Š. atiteko palikėjos auksiniai papuošalai, 5000 rublių, už santaupas motina buvo palaidota, pastatytas paminklas. Brolis A., kaip minėjo A. Š., nesikiša į šiuos reikalus, jis žino apie iškeltą bylą ir paskirtą posėdį, tačiau į palikimą nepretenduoja. Advokatas pritaria pareiškėjos atstovės išsakytai pozicijai, pakanka byloje patikimų įrodymų, pateiktų tiek J. G., tiek A. Š., prašymai abiejų pagrįsti, tikslas – įteisinti palikimą ir to pasekoje kilsiančios pasekmės – abu galės įgyvendinti turtines teises į palikimą.

Suinteresuotas asmuo A. G., būdamas tinkamai informuotas, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Suinteresuotas asmuo A. G. per teismo nustatytą terminą į pareiškėjo pareiškimą ir suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankišką reikalavimą, pareikšimą atsiliepimo nepateikė, kas įgalina spręsti, kad jis palieka spręsti teismo nuožiūra reiškiamus reikalavimus ir bylos nagrinėjimui iš esmės neprieštarauja.

Liudytoja L. K., palikėjų kaimynė, žino A. nuo vaikystės. Teismo posėdyje paaiškino, kad A. žiūrėjo motiną, kuri mirė (duomenys neskelbtini). Ji rūpinosi motina, vežė pas daktarus, nes pastarosios koja buvo operuota, galiausiai išsivežė gyventi pas save į (duomenys neskelbtini). A. sakiusi jai po motinos mirties, kad ši jai 5000 rublių paliko, taip pat patalynės, užtiesalų davė, auksą paliko. Liudytoja padėjo A. valyti mišką, už tai jai teko malkų. M. E., sutuoktinis J. liko gyventi šeimos namuose, juose toliau tvarkėsi iki buvo gyvas. Kai tėvas mirė žino, kad sūnus J. grįžo gyventi į tuos namus. Tenai buvo namas, ūkinis pastatas, laikė paršus. Yra trys vaikai likę po palikėjų mirties, t. .y., J., A. ir A.

Liudytojas P. M. patvirtino, kad A. (duomenys neskelbtini) motiną žiūrėjo apytiksliai nuo (duomenys neskelbtini), ji atveždavo motiną pas tėvą į kaimą aplankyti. Teigia, kad E. vyras apie metus pergyveno, jis neilgai po žmonos mirties gyveno. Žino, kad dėl miško atsiėmimo tvarkėsi A., ji rūpinosi ir anksčiau sudegusių namų atstatymu. Patvirtino, kad A. teko tėvų palikimas pinigine išraiška, bet jis, liudytojo nuomone, veda netinkamą gyvenimo būdą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas. Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) būdama santuokoje su J. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris, pergyvenęs sutuoktinę, mirė (duomenys neskelbtini) Palikėjai turėjo tris vaikus – J. G., gimusį (duomenys neskelbtini), A. G., gimusį (duomenys neskelbtini), A. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. G. yra palikėjos E. G. sūnus bei suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. Š. brolis. Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, A. Š. – palikėjos dukra. 

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) liudijime nurodyta, jog po E. G. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 6,000 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas E. G. vardu, įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) testamento turinio matyti, jog J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), visą jam priklausantį turtą, kuris priklausys jo mirties dieną paliko sūnui J. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, jog J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), testamente nurodyto turto paveldėtojas yra J. G.. Taip pat iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo spręstina, kad žemės sklypas su statiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. G. įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas (duomenys neskelbtini). 

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio po E. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal 1964 m. CK normas turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Šiuo atveju suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. Š. nurodytas aplinkybes, kad ji po savo motinos E. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, jai liko auksiniai papuošalai, santaupos, tvarkė ir prižiūrėjo mišką patvirtino teismo posėdyje liudytojais apklausti L. K. ir P. M. (CPK 178, 186 straipsniai), kurie be kita ko patvirtino ir tai, kad, mirus E., jos sutuoktinis J. liko gyventi šeimos namuose, juose toliau tvarkėsi iki buvo gyvas, liudytojai žino, kad E. vyras apie metus pergyveno, po to sūnus J. grįžo gyventi į tuos namus. Taigi, nors pareiškėjas pareiškime nurodė, jog nekilnojamojo ar kito turto, registruotino E. G. vardu, jos mirties dieną nebuvo, dėl ko savalaikiai niekas iš pirmosios eilės įpėdinių bei palikėjos vyras nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, vis tik, bylos duomenimis akivaizdu, kad mirusiosios sutuoktinis J. G. iki pat savo mirties gyvenęs bendroje su sutuoktine E. G. namų valdoje (duomenys neskelbtini), perėmė E. G. priklausiusius asmeninius ir kitus buities apyvokos daiktus, tvarkėsi namų valdoje bei rūpinosi likusiu kilnojamuoju turtu. Kaip jau minėta, E. G. mirties momentu neturėjo registruoto turto, už kurį būtų mokami kokie nors mokesčiai, vykdomas apmokėjimas už suteiktas paslaugas ir pan., todėl natūralu, kad pareiškėjas tokių įrodymų pateikti negalėjo. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad tuoj po E. G. mirties šios sutuoktinis J. G. priėmė žmonos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Suinteresuotas asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. Š. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos E. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai sukels tiek pareiškėjui, tiek ir suinteresuotam asmeniui teisines pasekme(CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėjo pareiškime nurodyti argumentai, pateikti rašytiniai įrodymai, žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tuomet detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo fakto faktiniu valdymu vertinami kaip patikimi. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjo ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimuose nurodytas aplinkybes dėl palikėjos sutuoktinio ir dukros veiksmų pradėjus valdyti po E. G. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimuose nurodytų argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to suinteresuotas asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, neteikė pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pareiškime nurodytais argumentais ir pateiktais rašytiniais įrodymais kaip nepatikimais. Atitinkamai pareiškėjas duomenų, paneigiančių suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, nurodomas aplinkybes pagal pridedamus įrodymus, nenurodė ir pareiškimui neprieštaravo, kas rodo, kad ginčo byloje dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nekilo. Bylos duomenimis ginčo dėl to, kad pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys yra tos pačios šeimos vaikai taip pat nėra. Iš teismui nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų spręstina, jog tiek J. G., tiek A. Š. turi teisę paveldėti mirusios turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis).

Teismo vertinimu, pirmiau aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad J. G., mirus sutuoktinei E. G., priėmė mirusiosios turtą, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo, iki mirties turtu rūpinosi kaip savu. Palikėjos dukra A. Š. tai pat rūpinosi palikimu, likusiu po motinos mirties, ji palaidojo motiną, sutvarkė kapavietę. Prieštaravimų vienas kito pareiškimams pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai – brolis ir sesuo – J. G. ir A. Š. nereiškė, byloje interesų konflikto nekilo, suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimo neteikė, į teismo posėdį neatvyko, kas įgalina spręsti, kad jis pritaria reiškiamiems reikalavimas ir jiems neprieštarauja, abiem šalims juridinio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo pareiškimas ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimas tenkintini kaip pagrįsti ir įrodyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 28,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, ir patenkinus tiek, pareiškėjo, tiek suinteresuotas asmuo, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, po lygiai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 202 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo J. G. pareiškimą tenkinti. Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo J. G. 14,11 Eur (keturiolika eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. Š. 14,11 Eur (keturiolika eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja                                                           Loreta Radzevičienė