Civilinė byla Nr. e2-64-567/2026
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00007-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.4.4.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, valdančios uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“, atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutarties patvirtinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtino uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Elektrinio transporto sistemos“ nemokumo administratorės UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ (toliau – ir administratorė) neginčijamą bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Elektrinio transporto sistemos“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, įskaitant kreditorės UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ (toliau – ir pareiškėja) 232 881,21 Eur antrosios eilės pirmojo etapo finansinį reikalavimą.
2. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „I asset management“, valdanti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“ (toliau – ir fondas „NuCapital“), pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas pareiškėjos UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ 232 881,21 Eur finansinis reikalavimas. Nurodė, kad pareiškėjos prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą nėra įskaitomas prašymą pasirašiusio asmens parašas ir nėra duomenų, ar finansinis reikalavimas pareikštas nepraleidus termino finansiniams reikalavimams pareikšti. Abejonių kelia ir finansinio reikalavimo pagrįstumas, nes nepateikti pirminiai dokumentai ir detalūs apskaičiavimai, kurie pagrįstų finansinį reikalavimą. Nesant pridėtų pirminių skolos dokumentų, nėra galimybės nustatyti, ar bendrovei buvo taikoma civilinė atsakomybė už vėlavimą atsiskaityti (delspinigiai, bauda, kompensuojamosios palūkanos). Taigi, neįmanoma teisiškai įvertinti, ar nėra teisinio pagrindo prašyti teismo taikyti ieškinio senatį pareikštam finansiniam reikalavimui.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 6 d. nutartimi panaikino 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį dėl pareiškėjos UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ 232 881,21 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo ir ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą.
4. Pareiškėja UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama patvirtinti 232 881,21 Eur finansinį reikalavimą ir priteisti iš fondo „NuCapital“ 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos finansinis reikalavimas buvo pateiktas laiku ir yra pagrįstas įrodymais bei apskaičiavimais. Pareiškėja netaikė bendrovei netesybų ar sankcijų. Pareiškėja prie rašytinių paaiškinimų pateikė su bendrove sudarytas sutartis, papildomus susitarimus, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras, palūkanų apskaičiavimo lenteles, teritorijos tvarkymo mokesčio apskaičiavimo lenteles ir pareiškėjos direktoriaus įsakymus, žemės subnuomos apskaičiavimo lentelę bei įrodymus apie prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą su priedais išsiuntimą (įteikimą) bendrovės administratorei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtino UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ 232 881,21 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje. Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymo pateikimas bendrovės nemokumo administratorei nepažeidžia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą 2025 m. gegužės 26 d. elektroniniu (toliau – el.) parašu pasirašė pareiškėjos generalinis direktorius E. K. Pareiškėjos UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą, pasirašytas el. parašu, buvo išsiųstas el. paštu 2025 m. gegužės 26 d. bendrovės administratorei, pridedant pareiškėjos ir bendrovės sudarytas sutartis (papildomus susitarimus), neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų sąrašą. Tą pačią dieną bendrovės administratorė patvirtino pareiškėjos UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ el. laiško gavimą. BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ kreditoriai turėjo teisę savo finansinius reikalavimus pareikšti ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 16 d. Taigi, pareiškėja prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pateikė laiku.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjos UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ 232 881,21 Eur finansinis reikalavimas kildinamas iš šalių 2018 m. liepos 20 d. sutarties dėl veiklos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje sąlygų (toliau – ir veiklos sutartis) ir 2018 m. liepos 20 d. sutarties dėl valstybinės žemės subnuomos (toliau – ir subnuomos sutartis). Pagal veiklos sutarties 2.1.2 papunktį bendrovė įgijo teisę subnuomoti 0,69 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o pagal 2.1.5 papunktį įgijo teisę naudotis laisvosios ekonominės zonos infrastruktūra. Bendrovė įsipareigojo mokėti mokestį už subnuomojamą žemės sklypą ir vienkartinį 265 918,96 Eur (pridedant PVM) mokestį už pareiškėjos suteikiamą paslaugų paketą įsikuriant ir veikiant žemės sklype, kuris sumokamas sutartyje numatyta tvarka, tačiau mokėjimus atliekant praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sutarties pasirašymo, taikomos 6 proc. dydžio metinės palūkanos (veiklos sutarties 2.2.13 papunktis). Byloje pateikti įrodymai (sutartys, PVM sąskaitos faktūros, neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų sąrašas) patvirtina, kad bendrovė nesumokėjo pareiškėjai pagal veiklos sutarties 2.2.13 papunktį 158 956,95 Eur, todėl šios sumos buvo įtrauktos į pareiškėjos pateiktą prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą. Kadangi bendrovė šio mokesčio veiklos sutartyje nustatyta tvarka nesumokėjo, todėl pareiškėja pagrįstai apskaičiavo ir į savo finansinį reikalavimą įtraukė 53 902,55 Eur palūkanas už 2018–2024 m. laikotarpį, kurių dydį patvirtina minėta sutartis, PVM sąskaitos faktūros, palūkanų apskaičiavimo detalizacija.
7. Teismas konstatavo, kad pagal veiklos sutarties 2.2.17 papunktį bendrovė taip pat įsipareigojo mokėti metinį mokestį už teritorijos priežiūrą pagal faktiškai patiriamas išlaidas teritorijos priežiūrai. Šis mokestis apskaičiuojamas pagal proporcingai nuomojamą žemės plotą tarp laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančių įmonių, pridedant 8 proc. dydžio administravimo maržą. Byloje pateikti įrodymai – sutartys, PVM sąskaitos faktūros, neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų sąrašas, 2023 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. lapkričio 13 d. papildomi susitarimai – patvirtina, kad bendrovė nesumokėjo pareiškėjai pagal veiklos sutarties 2.2.17 papunktį už teritorijos priežiūrą 12 557,81 Eur.
8. Teismas pažymėjo, kad subnuomos sutartimi bendrovė iš pareiškėjos išsinuomojo 0,69 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir pagal šios sutarties 10 punktą įsipareigojo mokėti žemės subnuomos mokestį pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės subnuomos sutartyje nurodytos žemės sklypo vertės (94 900 Eur). Byloje pateikti įrodymai (sutartys, PVM sąskaitos faktūros, neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų sąrašas, 2023 m. gegužės 31 d. žemės subnuomos sutarties priedas Nr. 1, žemės subnuomos mokesčio apskaičiavimo lentelė) patvirtina, kad bendrovė nesumokėjo pareiškėjai pagal subnuomos sutartį 12 557,81 Eur žemės subnuomos mokesčio, t. y. po 1 492,78 Eur kiekvienais metais. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėja įrodė finansinio reikalavimo pagrįstumą, todėl patvirtino pareiškėjos 232 881,21 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėja UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ finansinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, kurie sudarė pagrindą visapusiškai įvertinti jo apimtį ir patvirtinimo klausimą bendrovės bankroto byloje, pateikė ne bendrovės administratorei, bet tik nagrinėjant ginčą dėl jo pagrįstumo. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jos procesinio elgesio, todėl neatlyginamos.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį ir priteisti pareiškėjai iš suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjos UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ procesinis elgesys buvo netinkamas, nes finansinį reikalavimą pagrindžiantys duomenys nebuvo pateikti anksčiau. Fondas „NuCapital“ ne pirmą kartą nepagrįstai skundžia teismo nutartis, priimtas pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėjos finansinis reikalavimas buvo pasirašytas el. parašu ir su visais būtinais priedais bendrovės administratorei išsiųstas laiku. Pareiškėja negali būti atsakinga už tai, kad administratorė pateikė teismui prašymo patvirtinti finansinio reikalavimo kopiją, dėl to fondas „NuCapital“ neva neįskaitė el. parašo duomenų ir nepasidomėjo bei neprašė administratorės susipažinti su pareiškėjos atsiųstu prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą originalu, jo pateikimo data. Abejonių dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo nekilo nei bendrovės administratorei, nei pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškėjos procesinis elgesys buvo tinkamas.
10.2. Pareiškėja UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ kartu su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą bendrovės administratorei išsiuntė visus priedus, tačiau administratorė, prašydama teismo patvirtinti finansinį reikalavimą, nepateikė visų finansinį reikalavimą pagrindžiančių priedų. Pareiškėja negali būti atsakinga už tai, kad bendrovės administratorė nepateikė teismui visų prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą priedų. Pareiškėja su rašytiniais paaiškinimais teismui pateikė visus prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą priedus, t. y. tuos pačius, kuriuos pateikė bendrovės administratorei, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja tik teismui pateikė finansinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Papildomų paaiškinimų ir apskaičiavimų pateikimas teismui taip pat negali būti laikomas netinkamu procesiniu elgesiu. Taigi, teismui nebuvo kliūčių priteisti pareiškėjai iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
11. Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo fondas „NuCapital“ prašo netenkinti atskirojo skundo. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
11.1. Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėja UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“, turėdama pareigą pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti bendrovės administratorei prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, nepateikė visų savo reikalavimą pagrindžiančių dokumentų ir duomenų, dėl to fondas „NuCapital“ pateikė atskirąjį skundą, su kuriuo pirmosios instancijos teismas sutiko. Pareiškėja tik pirmosios instancijos teismui į išskirtą bylą pateikė finansinio reikalavimo detalizaciją, apskaičiavimus ir paaiškinimus, kurių nebuvo pateikusi bendrovės administratorei. Tik išskirtoje byloje paaiškėjo finansinio reikalavimo sudėtis ir laikotarpis, už kurį jis apskaičiuotas. Taip pat išskirtoje byloje paaiškėjo, kad pareiškėja apskaičiavo palūkanas už ilgesnį kaip 5 metų terminą, dėl to turėjo būti taikyta ieškinio senatis. Taigi, pareiškėja bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl savo netinkamo elgesio.
11.2. Bendrovės administratorė, teikdama prašymą patvirtinti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, nepateikė teismui prašymų originalų su priedais, jų gavimo būdą ir laiką įrodančių duomenų bei kitų duomenų, patvirtinančių, kad administratorė patikrino pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus su bendrovės dokumentais. Taigi, susidarė situacija, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas buvo pradėtas įrodinėti tik po fondo „NuCapital“ atskirojo skundo pateikimo, nors visi duomenys turėjo būti pateikti su pirminiu prašymu. Pareiškėja turi prieigą prie bendrovės bankroto bylos, todėl turėjo galimybę pati įsitikinti, kokius dokumentus teismui pateikė bendrovės administratorė. Kreditorių finansinius reikalavimus tikrina administratorė ir teismas, todėl fondas „NuCapital“ iki finansinių reikalavimų patvirtinimo neturėjo pareigos pertikrinti administratorės darbo ir reikalauti, jog kreditoriai patikslintų finansinius reikalavimus. Administratorė ir teismas pareiškėjos finansinio reikalavimo tinkamai nepatikrino, todėl fondas „NuCapital“ buvo priverstas teikti atskirąjį skundą.
11.3. Pareiškėja UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ tik atskirajame skunde pradėjo kaltinti bendrovės administratorę ne visų dokumentų teismui pateikimu, nors rašytiniuose paaiškinimuose tokių argumentų nenurodė. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės šalino visus fondo „NuCapital“ atskirajame skunde nurodytus prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą trūkumus, todėl tai patvirtina, kad pirminis pareiškėjos prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą nebuvo pagrįstas. Net jei administratorė būtų pateikusi teismui PVM sąskaitas faktūras, tai nekeistų fakto, kad pradinis pareiškėjos prašymas buvo pareikštas be teisinio pagrindo ir apskaičiavimo, dėl to tokio prašymo pagrįstumo negalėjo tinkamai įvertinti teismas ir kiti proceso dalyviai. Taigi, pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos atsirado ne dėl fondo „NuCapital“ kaltės, todėl teismas pagrįstai pareiškėjai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
12. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo fondas „NuCapital“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai netaikė sutrumpinto ieškinio senaties termino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 10 dalis), nes pareiškėja apskaičiavo palūkanas už 2018–2024 m. laikotarpį. Bendrovei bankroto byla iškelta 2025 m. gegužės 14 d., todėl palūkanos galėjo būti skaičiuojamos tik už 2020 m. gegužės 14 d.–2025 m. gegužės 13 d. laikotarpį. Bendrovės nemokumo administratorė taip pat turėjo pareigą prašyti taikyti ieškinio senatį, tačiau, kaip ir teismas, savo pareigos neatliko, nors bankroto procesas yra susijęs su viešuoju interesu.
12.2. Pareiškėjos UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ finansinis reikalavimas patvirtintas bendrai, t. y. nedetalizavus konkrečių pirmojo etapo (pagrindinės skolos) ir antrojo etapo (palūkanų) dydžių. Visas pareiškėjos finansinis reikalavimas iš esmės patvirtintas pirmuoju etapu, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta.
12.3. Byla turėtų būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant pareiškėją pateikti palūkanų apskaičiavimus už leistiną laikotarpį, kad teismas galėtų patvirtinti konkretaus dydžio pirmojo etapo ir antrojo etapo finansinio reikalavimo dalis.
13. Atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ prašo netenkinti atskirojo skundo ir priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
13.1. Pagal bendrovės ir pareiškėjos sudarytą veiklos sutartį teisė pradėti skaičiuoti palūkanas pareiškėjai atsirado ne anksčiau kaip po metų nuo šios sutarties pasirašymo. Jeigu bendrovė visus mokėjimus pagal šią sutartį būtų atlikusi per metus nuo pasirašymo dienos, tai palūkanų skaičiavimas iš viso nebūtų galimas. Veiklos sutarties priedai patvirtina, kad bendrovei buvo pratęsiami mokėjimo terminai, todėl pareiškėja neskubėjo skaičiuoti palūkanų. Kol nebuvo išrašyta atitinkama PVM sąskaita faktūra, tol reikalavimas bendrovei apmokėti pagal minėtą sutartį priklausančias palūkanas nebuvo pateiktas. Pirma PVM sąskaita faktūra už palūkanas išrašyta 2022 m. sausio 26 d. ir turėjo būti apmokėta iki 2022 m. vasario 15 d. Neapmokėjus nustatytu laiku PVM sąskaitos faktūros, atsirado prievolės vykdymo pažeidimas ir tik nuo šio momento skaičiuotinas 5 metų ieškinio senaties terminas. Mokėjimams pagal šią sutartį po vienerių metų skaičiuotinos palūkanos ne nuo vienerių metų po sutarties pasirašymo, bet nuo pirmosios sutarties pasirašymo dienos, todėl palūkanos pagrįstai buvo skaičiuojamos nuo 2018 m. liepos 20 d.
13.2. Net jei dalis finansinio reikalavimo ir būtų buvusi pareikšta praleidus ieškinio senaties terminą, tai teismas nebūtų turėjęs pagrindo taikyti ieškinio senatį, nes to neprašė nei administratorė, nei fondas „NuCapital“ (kėlė tik abejones dėl ieškinio senaties termino).
13.3. JANĮ 42 straipsnis nenumato privalomo finansinio reikalavimo išskyrimo į eiles ir etapus. Bendrovės bankroto procesas yra pradinėje stadijoje, todėl, pasibaigus ginčams dėl finansinių reikalavimų ir kitų priežasčių, šioje byloje dar ne kartą bus tikslinami kreditorių reikalavimai, nurodant eiliškumą. Pareiškėjos UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ apskaičiuotos palūkanos yra mokėjimo palūkanos, t. y. kilo iš pagrindinės prievolės, todėl pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas palūkanų tenkinimo atskiru etapu, nepažeidė nei JANĮ nuostatų, nei teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-765-467/2024).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą ir nepriteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirųjų skundų ribų.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
15. Pareiškėja UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ ir atsakovė BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ 2018 m. liepos 20 d. sudarė sutartį dėl valstybinės žemės subnuomos, pagal kurią BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ išsinuomojo 0,69 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pagal šios sutarties 10 punktą atsakovė įsipareigojo mokėti žemės subnuomos mokestį pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės subnuomos sutartyje nurodytos žemės sklypo vertės (94 900 Eur). Atsakovė nesumokėjo pareiškėjai pagal subnuomos sutartį žemės subnuomos mokesčio (po 1 492,78 Eur kiekvienais metais) pagal 2020 m. spalio 27 d., 2021 m. spalio 19 d., 2022 m. spalio 27 d., 2023 m. spalio 5 d., 2024 m. spalio 9 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
16. Pareiškėja UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ ir atsakovė BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ 2018 m. liepos 20 d. sudarė sutartį dėl veiklos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje sąlygų. Pagal šios sutarties 2.1.2 papunktį BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ įgijo teisę subnuomoti 0,69 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o pagal 2.1.5 papunktį įgijo teisę naudotis laisvosios ekonominės zonos infrastruktūra. Pagal šios sutarties 2.2.12 papunktį UAB „Elektrinio transporto sistemos“ įsipareigojo mokėti mokestį už subnuomojamą žemės sklypą, o pagal 2.2.13 papunktį vienkartinį 265 918,96 Eur (pridedant PVM) mokestį už pareiškėjos suteikiamą paslaugų paketą įsikuriant ir veikiant žemės sklype, kuris sumokamas šiame punkte numatyta tvarka, tačiau mokėjimus atliekant praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sutarties pasirašymo, taikomos 6 proc. dydžio metinės palūkanos. Atsakovė nesumokėjo pareiškėjai pagal veiklos sutarties 2.2.13 papunktį 158 956,95 Eur vienkartinio mokesčio pagal 2020 m. sausio 14 d., 2021 m. kovo 17 d., 2023 m. birželio 19 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei 53 902,55 Eur palūkanų, apskaičiuotų už 2018–2024 m. laikotarpį (2018–2021 m. – 27 187, 97 Eur palūkanų, 2022 m. – 7 881,76 Eur, 2023 m. – 9 269,34 Eur, 2024 m. – 9 563,48 Eur). Pagal veiklos sutarties 2.2.17 papunktį bendrovė taip pat įsipareigojo mokėti metinį mokestį už teritorijos priežiūrą pagal faktiškai patiriamas išlaidas teritorijos priežiūrai. Šis mokestis apskaičiuojamas pagal proporcingai nuomojamą žemės plotą tarp laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančių įmonių bei pridedant 8 procentų dydžio administravimo maržą. Bendrovė nesumokėjo pareiškėjai pagal veiklos sutarties 2.2.17 papunktį už teritorijos priežiūrą 12 557,81 Eur pagal 2020 m. gruodžio 21 d., 2021 m. gruodžio 17 d., 2022 m. kovo 17 d., 2023 m. kovo 24 d., 2024 m. kovo 20 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
17. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, nustatė kreditoriams 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos pateikti paskirtai administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 14 d.
18. Pareiškėjos UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ generalinis direktorius E. K. 2025 m. gegužės 26 d. el. parašu pasirašė prašymą patvirtinti 232 881,21 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Šis prašymas kartu su sudarytomis sutartimis su bendrove, papildomais susitarimais ir PVM sąskaitomis faktūromis 2025 m. gegužės 26 d. el. paštu buvo išsiųstas bendrovės administratorei, kuri tą pačią dieną patvirtino el. laiško gavimą.
19. Bendrovės administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti neginčijamą bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, įskaitant antrosios eilės kreditorės UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ 232 881,21 Eur finansinį reikalavimą. Administratorė teismui pateikė pareiškėjos prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, sutartis, papildomus susitarimus, bet nepateikė pareiškėjos pateiktų PVM sąskaitų faktūrų.
Dėl finansinio reikalavimo
20. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).
21. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Taigi, pirmiausia kreditoriaus pareikštą finansinį reikalavimą patikrina bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratorius, o esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, nusprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima procesinį sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti.
22. Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, nustatantis teismui pareigą išspręsti visus klausimus, atsižvelgiant į bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios bendrovės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios bendrovės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą.
23. Viešojo intereso buvimas teisminiuose ginčuose, kuriuose dalyvauja bankrutuojanti bendrovė, nepaneigia kitų asmenų teisės teisme ginti savo teisėtus interesus ir tai užtikrinančių bendrųjų įrodinėjimo taisyklių taikymo, be kita ko, įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp ginčo šalių ir pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), proceso teisės nuostatų dėl įrodymų vertinimo, jų pakankamumo konstatuojant aktualių bylos aplinkybių buvimą (CPK 176, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019, 31 punktas).
24. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
25. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios bendrovės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022, 22 punktas).
26. Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima procesinį sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023, 20 punktas).
27. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.
28. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
29. Taigi, kreditoriaus finansinis reikalavimas nemokumo byloje gali būti patvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patvirtino pareiškėjos 232 881,21 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš pareiškėjos ir bendrovės 2018 m. liepos 20 d. sutarties dėl veiklos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje sąlygų ir 2018 m. liepos 20 d. sutarties dėl valstybinės žemės subnuomos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą, kildinamą iš minėtų sutarčių, pagrįsti tinkamu byloje esančių įrodymų įvertinimu. Pirmosios instancijos teismo išvados paremtos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad pagal nurodytą subnuomos sutartį bendrovė iš pareiškėjos išsinuomojo 0,69 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už kurį įsipareigojo mokėti žemės subnuomos mokestį pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą (1,3 proc.) nuo valstybinės žemės subnuomos sutartyje nurodytos žemės sklypo vertės (94 900 Eur). Pareiškėjos pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad bendrovė nesumokėjo 7 463,90 Eur (1 492,78 Eur už metus) žemės subnuomos mokesčio už 2020–2024 m.
30. Pareiškėjos ir bendrovės sudaryta veiklos sutartimi bendrovė įgijo teisę subnuomoti minėtą žemės sklypą ir naudotis laisvosios ekonominės zonos infrastruktūra. Veiklos sutarties 2.2.13 papunkčiu bendrovė įsipareigojo sumokėti vienkartinį 265 918,96 Eur (pridedant PVM) mokestį už pareiškėjos suteikiamą paslaugų paketą įsikuriant ir veikiant žemės sklype, kuris sumokamas šiame punkte numatyta tvarka (atitinkamomis dalimis: pirma įmoka iki 2018 m. rugsėjo 30 d.; antra įmoka per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo; trečia įmoka per 30 mėnesių nuo sutarties pasirašymo; ketvirta įmoka per 42 mėnesius nuo sutarties pasirašymo). Tame pačiame veiklos sutarties papunktyje nurodyta, kad visiems mokėjimams, atliekamiems praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sutarties pasirašymo dienos, taikomos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo visos likusios mokėtinos sumos už laikotarpį nuo sutarties pasirašymo dienos iki faktinio atitinkamos mokėjimų dalies sumokėjimo. Pareiškėjos pateiktos 2020 m. sausio 14 d., 2021 m. kovo 17 d. ir 2023 m. birželio 19 d. PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad bendrovė nesumokėjo trijų paskutinių įmokų pagal veiklos sutarties 2.2.13 papunktį, t. y. 158 956,95 Eur, todėl pareiškėja apskaičiavo 53 902,55 Eur mokėjimo palūkanas. Be to, veiklos sutarties 2.2.17 papunkčiu bendrovė įsipareigojo mokėti metinį mokestį už teritorijos priežiūrą pagal faktiškai patiriamas išlaidas teritorijos priežiūrai. Šis mokestis apskaičiuojamas pagal proporcingai nuomojamą žemės plotą tarp laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančių įmonių bei pridedant 8 proc. dydžio administravimo maržą. Pareiškėjos pateiktos PVM sąskaitos faktūros, 2023 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. lapkričio 13 d. papildomi susitarimai prie veiklos sutarties patvirtina, kad bendrovė už teritorijos priežiūrą liko pareiškėjai skolinga 12 557,81 Eur.
31. Taigi, pagrindinė bendrovės skola pareiškėjai yra 178 978,66 Eur (7 463,90 Eur + 158 956,95 Eur + 12 557,81 Eur), palūkanos – 53 902,55 Eur, iš viso 232 881,21 Eur, t. y. tiek, kiek ir buvo nurodyta pareiškėjos prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas, kildinamas iš veiklos ir subnuomos sutarčių, yra pagrįstas įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą jį patvirtinti.
32. Fondo „NuCapital“ atskirajame skunde nėra argumentų, dėl kurių būtų pagrindas netvirtinti nurodytos pareiškėjos finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro pagrindinė 178 978,66 Eur skola. Tačiau fondas „NuCapital“ atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį bei nepatvirtinti dalies pareiškėjos nurodytų 53 902,55 Eur palūkanų, nes palūkanos apskaičiuotos už ilgesnį nei penkerių metų terminą iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo.
33. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas negali piktnaudžiauti turima teise reikalauti taikyti ieškinio senatį, savo teisėmis jis turi naudotis sąžiningai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), todėl, norėdamas pasinaudoti ieškinio senatimi, tokį reikalavimą jis turi pareikšti teismui per įmanomai trumpiausią laiką, tai nurodyti atsiliepime į ieškinį arba vėliau teisminio nagrinėjimo metu, tačiau tik pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006). Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (savo iniciatyva) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017, 34 punktas).
34. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tai, jog teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, nesudaro pagrindo jam perimti teisių, kurias įstatymas suteikia išimtinai tik bylos šaliai. CPK 265 straipsnio 2 dalis nesuteikia teisės teismui taikyti ieškinio senatį savo iniciatyva. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Taigi, atvejai, kuomet teismas gali peržengti byloje pareikštus reikalavimus, turi būti konkrečiai numatyti CPK. Konstatuotina, kad CPK nėra numatyta išimtis teismui taikyti ieškinio senatį savo iniciatyva net ir byloje esant viešajam interesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-861/2014).
35. Taigi, pagal CK ir CPK nuostatas bei teismų suformuotą praktiką teismas savo iniciatyva negali taikyti ieškinio senaties instituto net ir byloje esant viešajam interesui, t. y. konkrečiai bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovės nemokumo administratorė pateiktuose procesiniuose dokumentuose neprašė taikyti ieškinio senaties pareiškėjos pareikšto finansinio reikalavimo daliai, kildinamai iš pagal veiklos sutarties nuostatas apskaičiuotų mokėjimo palūkanų nuo vienkartinio mokesčio dalių. Pažymėtina, kad bendrovės bankroto bylos, įskaitant iš jos išskirtos bylos dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo, dokumentai yra suskaitmeninti. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis fondo „NuCapital“ atstovas (advokatas) turi prieigą prie bendrovės bankroto bylos ir iš jos išskirtos bylos, kurioje pareiškėja mokėjimo palūkanų apskaičiavimo detalizaciją kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė 2025 m. spalio 23 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-13278), t. y. likus savaitei iki byloje paskirto 2025 m. spalio 31 d. teismo posėdžio, kuriame skundžiamos nutarties priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2025 m. lapkričio 7 d. Taigi, fondas „NuCapital“ turėjo pakankamai laiko (savaitę) iki pirmosios instancijos teisme paskirto teismo posėdžio pradžios tiek susipažinti su pareiškėjos pateiktais palūkanų apskaičiavimais, tiek kreiptis į bendrovės nemokumo administratorę, siūlant jai pareikšti konkretų reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo pareiškėjos pareikšto finansinio reikalavimo daliai dėl mokėjimo palūkanų (CK 1.125 straipsnio 10 dalis). Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad fondas „NuCapital“ nesikreipė su minėtu pasiūlymu į bendrovės nemokumo administratorę, kuri nepareiškė reikalavimo taikyti ieškinio senatį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo šio klausimo bei savo iniciatyva netaikė ieškinio senaties instituto.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės ir pareiškėjos sudaryta subnuomos sutartis ir veiklos sutartis yra galiojančios (nenuginčytos ir nemodifikuotos), byloje taip pat nėra duomenų, kurie paneigtų teisinių santykių tarp pareiškėjos ir bendrovės egzistavimą bei pagrindinės skolos ir mokėjimo palūkanų dydį, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo dėl suinteresuoto asmens nurodytų argumentų.
37. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su fondo „NuCapital“ atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta vien dėl to, kad teismas nenurodė patvirtinto pareiškėjos finansinio reikalavimo tenkinimo eilės ir etapų.
38. JANĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile: 1) pirmąja eile tenkinami šių kreditorių reikalavimai: a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos; 2) antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Įstatymu nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė bei tvarka yra privaloma visiems bankroto proceso dalyviams.
39. Pagal JANĮ 94 straipsnio 3 dalį kreditorių reikalavimai pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Antruoju etapu tenkinama kita kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).
40. JANĮ įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė yra grindžiama prioritetiniais reikalavimų patenkinimo etapais, t. y. pirmiausia tenkinami pagrindiniai, patys svarbiausi ir esminiai reikalavimai ir tik jei lieka juridinio asmens turto antruoju etapu yra tenkinami šalutiniai reikalavimai. Analizuojant JANĮ 94 straipsnio 3 dalį, matyti, kad pirmojo etapo reikalavimai kyla iš pagrindinės prievolės, o antrojo etapo reikalavimai yra baudinio efekto (netesybos, palūkanos) neįvykdžius pagrindinės prievolės (išimtis – mokėjimo palūkanos). Dėl minėtos priežasties, nepagrįsta antrojo etapo reikalavimų sąrašą aiškinti plečiamai ir kaip antrojo etapo reikalavimus tvirtinti kitus nei kad JANĮ 94 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus (kitus nei netesybos ar palūkanos), t. y. tuos reikalavimus, kurie kyla iš šalis siejusių pagrindinių teisinių santykių (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1351-1120/2021, 28 punktas; 2024 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-765-467/2024, 14 punktas).
41. Kasacinio teismo praktikoje mokėjimo (pelno) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose, tiek ir specialiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 11 punktas).
42. Kaip minėta, pareiškėjos finansinis reikalavimas, kuris kildinamas iš subnuomos ir veiklos sutarčių, yra 232 881,21 Eur, susidedantis iš 178 978,66 Eur pagrindinės skolos ir 53 902,55 Eur mokėjimo palūkanų. Be kita ko, mokėjimo palūkanos apskaičiuotos pagal veiklos sutarties 2.2.13 papunktį, kuriame nurodyta, kad bendrovė įsipareigojo sumokėti vienkartinį 265 918,96 Eur (pridedant PVM) mokestį už pareiškėjos suteikiamą paslaugų paketą įsikuriant ir veikiant žemės sklype, kuris sumokamas šiame punkte numatyta tvarka (atitinkamomis dalimis: pirma įmoka iki 2018 m. rugsėjo 30 d.; antra įmoka per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo; trečia įmoka per 30 mėnesių nuo sutarties pasirašymo; ketvirta įmoka per 42 mėnesius nuo sutarties pasirašymo). Visiems mokėjimams (dėl vienkartinio mokesčio sumokėjimo), atliekamiems praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sutarties pasirašymo dienos, taikomos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo visos likusios mokėtinos sumos už laikotarpį nuo sutarties pasirašymo dienos iki faktinio atitinkamos mokėjimų dalies sumokėjimo, t. y. mokėjimo palūkanos. Pagal šios sutarties esmę mokėjimo palūkanas apibrėžiančios sąlygos yra atlyginimas, kurį atsakovė turi mokėti pareiškėjai, kaip kreditorei, už naudojimąsi veiklos sutarties dalyku. Tai reiškia, kad mokėjimo palūkanos yra ne kas kita, o veiklos sutarties dalyko kaina. Šios sutarties kainą nustatančios sąlygos laikytinos pagrindinį verslo sutarties dalyką apibrėžiančiomis sąlygomis, kurios nėra nuginčytos ar pakeistos įstatymų nustatyta tvarka, nes mokėjimo palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu nustatyta jų susitarimu.
43. Vadinasi, pagal minėtą veiklos sutarties papunktį bendrovė įsipareigojo atlikti vienkartinio mokesčio mokėjimus dalimis šioje sutartyje nustatyta tvarka, o mokėjimams, atliekamiems praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sutarties pasirašymo dienos, privalėjo mokėti 6 proc. dydžio mokėjimo palūkanas iš esmės už naudojimąsi veiklos sutarties dalyku. Veiklos sutarties 2.2.13 papunktyje sutartos palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis, todėl suinteresuotas asmuo fondas „NuCapital“ nepagrįstai mokėjimo palūkanas prilygina kompensuojamosioms palūkanoms, kurių atliekama funkcija yra kita (kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą) nei mokėjimo palūkanų. Akivaizdu, kad visas pareiškėjos finansinis reikalavimas, įskaitant mokėjimo palūkanas, pagal JANĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 94 straipsnio 3 dalies nuostatas ir suformuotą teismų praktiką yra tenkinamas antrąja eile pirmu etapu. Taigi, fondo „NuCapital“ atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta vien dėl to, kad teismas nenurodė patvirtinto pareiškėjos finansinio reikalavimo tenkinimo eilės ir etapų, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad patenkina pareiškėjos reikalavimą, kuris prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą buvo įvardintas kaip antrosios eilės finansinis reikalavimas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė finansinio reikalavimo eiliškumo ir etapo, sudaro teisinį pagrindą patikslinti skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, siekiant teisinio aiškumo (atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo pagal fondo „NuCapital“ atskirąjį skundą panaikinta 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalimi pareiškėjos finansinis reikalavimas buvo patvirtintas konkrečiai nurodant jį kaip antrosios eilės pirmojo etapo finansinį reikalavimą), nes įstatymų leidėjas draudžia vien formaliais pagrindais panaikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 328, 338 straipsniai).
44. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymais pagrįsto finansinio reikalavimo nepatvirtinimas prieštarautų teisingumo, bankroto proceso efektyvumo ir kreditorių lygiateisiškumo principams (JANĮ 3 straipsnis) bei neatitiktų bankroto proceso paskirties ir tikslo. Vien tai, kad fondas „NuCapital“ turi subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų įvertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas įrodymais pagrįstą pareiškėjos finansinį reikalavimą, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Teisėjų kolegija, siekdama, kad būtų užtikrintas bendrovės bankroto proceso ekonomiškumas, operatyvumas, teisinis aiškumas ir stabilumas, prieina išvadą, kad yra pagrindas patikslinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, jog pareiškėjos 232 881,21 Eur finansinis reikalavimas patvirtinamas antrąja eile pirmuoju etapu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
46. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nepagrįstų ar nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas). Tais atvejais, kai konstatuotina, kad šalies bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl jos pačios veiksmų ir jai kylančios atsakomybės dėl pradėto proceso, bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 47 punktas).
47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas CPK sureguliuotas taip, jog būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tai reiškia, kad teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, jog, netenkinus jo procesiniame dokumente pareikšto reikalavimo, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų dalyvaujančių byloje asmenų patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.
48. Vadovaudamasis aptarta priežasties teorija, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėja bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl savo netinkamo procesinio elgesio. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą ir jį pagrindžiančius įrodymus (sutartis su priedais, PVM sąskaitas faktūras) bendrovės nemokumo administratorei pateikė laiku. Bendrovės nemokumo administratorė, įvertinusi pareiškėjos finansinį reikalavimą, 2025 m. liepos 14 d. pateikė jį tvirtinti teismui, tačiau nepridėjo dalies pareiškėjos pateiktų finansinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų (PVM sąskaitų faktūrų). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumą, skundžiama nutartimi patvirtino pareiškėjos 232 881,21 Eur finansinį reikalavimą. Pažymėtina, kad nei bendrovės nemokumo administratorė, nei teismas nereikalavo iš pareiškėjos naujų įrodymų dėl jos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo. Aplinkybė, kad pareiškėja 2025 m. spalio 23 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, prie kurių pridėjo tiek bendrovės nemokumo administratorei teiktus finansinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, tiek mokėjimo palūkanų apskaičiavimą, el. laiškus, įsakymus dėl tvarkytos teritorijos sąnaudų ir pan., patvirtina tinkamą procesinį elgesį pirmosios instancijos teisme.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien iš su pradiniu prašymu patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą bendrovės nemokumo administratorei pateiktų įrodymų buvo galima nuspręsti dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau bendrovės nemokumo administratorė neperdavė teismui dalies pareiškėjos finansinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų – PVM sąskaitų faktūrų. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja nėra atsakinga už nemokumo administratorės jos žinioje esančius, bet neperduotus teismui įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad JANĮ nenustatyta pareiškėjui (kaip kreditoriui) pareiga tikrinti, ar pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlikęs nemokumo administratorius, pateikęs teismui tvirtinti jo neginčijamą konkretų pareiškėjo reikalavimą, perdavė teismui visus iš tokio pareiškėjo gautus įrodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl savo netinkamo procesinio elgesio, yra nepagrįsta.
50. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų našta civilinėje byloje dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo tenka suinteresuotam asmeniui fondui „NuCapital“, prieštaravusiam pareiškėjos pareikšto finansinio reikalavimo patvirtinimui. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos nutartimi patvirtintas tokio paties dydžio pareiškėjos finansinis reikalavimas, kaip ir minėta pagal fondo „NuCapital“ atskirąjį skundą panaikinta 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalimi. Aplinkybė, kad pareiškėja kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė papildomus įrodymus, neturi teisinės reikšmės vertinant pareiškėjos procesinio elgesio tinkamumą, kai sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal JANĮ nustatytą kreditorių finansinių reikalavimo pateikimo ir patvirtinimo tvarką, būtent bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratorius, neginčydamas konkretaus kreditoriaus finansinio reikalavimo, privalo pateikti pirmosios instancijos teismui visus tokio kreditoriaus finansinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, esančius jo žinioje.
51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, todėl yra pagrindas patikslinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio materialiojo reikalavimo, kurį pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo teisingai.
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas reglamentuoja, kad civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
53. 2025 m. spalio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 26/25 ir 2025 m. spalio 21 d. mokėjimo išrašas patvirtina, kad pareiškėja 2025 m. IV ketvirtį apmokėjo 2 000 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2025 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 387 Eur. Maksimalus dydis už rašytinius paaiškinimus sudaro 954,80 Eur (0,4 x 2 387 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas, nes jis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Taigi, pareiškėjai iš fondo „NuCapital“ priteisiamas 954,80 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
54. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Fondo „NuCapital“ atskirojo skundo argumentai nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo nepaneigia, naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl ši nutartis paliekama iš esmės nepakeista. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra patikslinama (dėl finansinio reikalavimo tenkinimo eiliškumo ir etapo, bylinėjimosi išlaidų), nesudaro teisinio pagrindo panaikinti (pakeisti) skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 328, 338 straipsniai), juolab kad ginčas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo išspręstas iš esmės teisingai.
55. Pareiškėja prašo priteisti 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja pateikė 2025 m. gruodžio 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2025 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, kad pareiškėja 2025 m. IV ketvirtį sumokėjo advokatui 500 Eur už atsiliepimo į fondo „NuCapital“ atskirąjį skundą surašymą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2025 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 387 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 954,80 Eur (0,4 x 2 2387 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl pareiškėjai iš fondo „NuCapital“ priteisiamas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme.
56. Atmetus fondo „NuCapital“ atskirąjį skundą, šiai apeliantei nėra atlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
57. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėja už atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies (dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) 2025 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį. Nors pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus nemokumo bylose žyminis mokestis turi būti mokamas, tačiau pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 suformuotą praktiką dėl žyminio mokesčio mokėjimo nemokumo bylose atskirieji skundai bankroto bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties nepatvirtinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors pareiškėjos finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje buvo patenkintas visiškai, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi netenkino išvestinio pareiškėjos reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
58. Taigi, nagrinėjamu atveju žyminis mokestis už pareiškėjos paduotą atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nepriteisti bylinėjimosi išlaidų neturėjo būti mokamas pagal CPK 83 straipsnyje nurodytą teisinį reglamentavimą (atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų) ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, 20 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju už paduotą atskirąjį skundą sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį, nors neturėjo jo mokėti, yra pagrindas grąžinti pareiškėjai jos sumokėtą 57 Eur žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis), išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:
„Patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ antrosios eilės pirmojo etapo 232 881,21 Eur finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ (juridinio asmens kodas 110707093) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ (juridinio asmens kodas 304405305), valdančios uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“ (Lietuvos banko suteiktas kodas I080), 954,80 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.“
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ (juridinio asmens kodas 110707093) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ (juridinio asmens kodas 304405305), valdančios uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“ (Lietuvos banko suteiktas kodas I080), 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ (juridinio asmens kodas 110707093) 2025 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį.
Teisėjos Giedrė Čėsnienė
Jadvyga Mardosevič
Neringa Švedienė