Administracinė byla Nr. A-690-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01861-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei (tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (toliau – ir atsakovas, Pagėgių rinktinė) vado 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. TE-212 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.” (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu tarnybinė nuobauda (pastaba) jam buvo paskirta atsižvelgiant į 2016 m. liepos 14 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 64-IS-83 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų” (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas imdamas paaiškinimus iš nepilnamečio asmens netinkamai vykdė savo pareigas, nes nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 249 straipsnio, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. I-126 patvirtintų Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos (toliau – ir Rekomendacijos dėl nepilnamečių apklausos) 4 punkto ir Marijampolės apskrities vyriausiojo komisariato viršininko 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 64-V-6 patvirtintų Marijampolės apskrities vyriausiojo komisariato vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės)15.2 punkto reikalavimų.
3. Pareiškėjas nurodė, kad nuobauda paskirta nepagrįstai, nebuvo nustatyta įvardintų pažeidimų sudėtis, neįvertinta ir nenustatyta pareiškėjo kaltė, netinkamai ir neobjektyviai įvertintos faktinės aplinkybės. Įsakymas priimtas nesant teisinio pagrindo ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktą.
4. Pareiškėjo teigimu, minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nenagrinėta ir visiškai nepasisakyta apie pareiškėjo kaltę, nebuvo vadovautasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 1 dalies reikalavimo tarnybinę nuobaudą skirti atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, Išvada neatitinka teisės aktais jos turiniui nustatytų reikalavimų, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai.
5. Taip pat pareiškėjas nesutiko su Išvados teiginiais dėl pažeistų teisės aktų nuostatų ir teigė, jog mokymo įstaigoje jokių procesinių veiksmų dėl I. D. neatliko, jo neapklausė, neuždavė jam nė vieno klausimo – visa tai darė vyresnioji tyrėja I. K. Pareiškėjas akcentavo, jog praktiškai visą laiką pareiškėjui ir I. K. bendraujant su administracinį teisės pažeidimą padariusiais nepilnamečiais asmenimis, kartu buvo ir mokyklos socialinė pedagogė.
6. Pareiškėjas teigė, kad mokymo įstaigoje pirmiausia buvo bendrauta su socialine pedagoge, kuri nenurodė jokių faktorių, jokių rizikos veiksnių, dėl ko paimti paaiškinimus nebūtų galima tuo metu mokymo įstaigoje; pareiškėjas ir paaiškinimus ėmusi I. K. vadovavosi Rekomendacijomis dėl nepilnamečių apklausos bei paaiškinimus ėmė suderinusi su mokymo įstaigos atstove.
7. Atsakovas Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
8. Atsakovas nurodė, jog 2016 m. liepos 21 d. buvo gautas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. liepos 15 d. raštas Nr. 64-S-34371 „Dėl atlikto tarnybinio patikrinimo”, kuriuo atsakovas informuotas, jog buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. B. veiksmų. Tarnybinis patikrinimas baigtas surašant 2016 m. liepos 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 64-IS-83, kurioje pasiūlyta pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsakovas paaiškino, jog Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas 2016 m. liepos 15 d. perkeltas į Pagėgių rinktinę, Išvados kopiją persiuntė atsakovui, o ją gavęs Pagėgių rinktinės vadas per 2 mėnesius nuo jos surašymo dienos turėjo priimti sprendimą dėl nuobaudos skyrimo. Atsižvelgęs į tai, Pagėgių rinktinės vadas 2016 m. rugpjūčio 2 d. priėmė skundžiamą Įsakymą.
9. Atsakovas teigė, jog Išvadoje yra detaliai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė, konstatuota, kad pareiškėjo neteisėta veika pasireiškė tuo, jog pareiškėjas 2016 m. sausio 27 d. aiškinantis įvykio aplinkybes su nepilnamečiu asmeniu nesivadovavo įstatymo analogija, t. y. ATPK 249 straipsnio nuostata. Išvadoje nurodytos konkrečios teisės aktų normos, kurias pažeidė pareiškėjas, aptarta pareiškėjo kaltė, t. y. nurodyta, kad tyčios požymių atliekant neteisėtus veiksmus nebuvo nustatyta, taip pat nurodyta, jog pareiškėjo veiksmai neigiamų pasekmių nesukėlė, tačiau nepilnametis asmuo dėl pareiškėjo veiksmų patyrė stresą. Atsakovo teigimu, remiantis tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo teiktais paaiškinimais bei kitais surinktais duomenimis, buvo nustatyta, jog pareiškėjas iš viso nesivadovavo ATPK 249 straipsnio nuostatomis, būtent dėl to ir buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė šio straipsnio reikalavimus.

II.

10. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Įsakymą.
11. Teismas, įvertinęs byloje patektus duomenis ir taikytinas teisės aktų nuostatas, nustatė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti baigtas ir tarnybinio patikrinimo išvada surašyta vėliausiai 2016 m. liepos 11 d., tačiau Išvada buvo surašyta ir viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, patvirtinta tik 2016 m. liepos 14 d., t. y. tarnybinis patikrinimas baigtas praleidus Aprašo 25 punkte nustatytą terminą.
12. Įvertinęs tai, kad Išvadoje remiamasi įrodymais, kurie buvo surinkti iki 2016 m. liepos 11 d., o atsakovas teismui nepateikė duomenų, jog buvo kokių nors aplinkybių, kurios darė įtaką tyrimo atlikimo terminui, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų buvusias tam tikras objektyvias aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas tyrimo atlikimo terminas, teismas darė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas buvo praleistas ir nepratęstas be svarbios priežasties. Konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai, teismas Įsakymą pripažino neteisėtu, o kitų skundo argumentų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

III.

13. Atsakovas Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas, be atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad buvo praleistas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas ir tuo pagrindu neprašė panaikinti Įsakymo. Šio pagrindo pareiškėjas nurodyti negalėjo, kadangi žinojo, jog Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.64-AK-328 (kurį atsakovas teikia su apeliaciniu skundu) jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2016 m. liepos 13 d. Pagėgių rinktinės vadas, gavęs tarnybinio patikrinimo išvadą, turėjo priimti sprendimą dėl nuobaudos skyrimo, nevertindamas Išvados teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi jam tokia teisė nenumatyta Apraše. Kadangi ginčo dėl praleisto tarnybinio patikrinimo atlikimo termino nebuvo, institucija, priėmusi skundžiamą Įsakymą, pirmosios instancijos teismui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. birželio 7 d. įsakymo Nr.64-AK-328 „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo K. P., M. M., J. A., R. B., E. J., G. R., A. M.“ kopijos nepateikė, kadangi ir pati jo nebuvo gavusi su tarnybinio patikrinimo medžiaga.
2. Klaipėdos apygardos administracinis teismas visiškai nevertino tarnybinės nuobaudos pagrįstumo. Pareigūnė, atlikusi tarnybinį patikrinimą bei persiuntusi Pagėgių rinktinei medžiagą dėl nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, Išvadoje nepaminėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos bei prie medžiagos nepridėjo įsakymo apie suteiktas atostogas kopijos. Teismui kilus neaiškumui dėl praleisto termino, jis galėjo savo iniciatyva pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų.
3. Jeigu ir būtų praleistas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas, remiantis administracinių teismų praktika dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų vertinimo, vien tai nėra pakankamas pagrindas panaikinti Įsakymą.
14. Pareiškėjas R. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą grindžiamas pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, susijusiais su jam paskirtos tarnybinės nuobaudos nepagrįstumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

15. Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui, vidaus tarnybos statutiniam pareigūnui,  paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo.
16. Byloje nustatyta, kad Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės sargybų skyriaus jaunesniajam specialistui R. B. rinktinės vado 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. TE-212 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad  jis, būdamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju, 2016 m. sausio 27 d. dalyvavo netinkamai vykdytoje nepilnamečio vaiko apklausoje.
17. Pareiškėjas su nuobauda nesutiko, todėl ją apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris skundą tenkino, nurodęs, jog  atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo be svarbių priežasčių praleistas Aprašo 25 punkte nustatytas terminas ir tai laikė esminiu procedūriniu pažeidimu, sudarančiu pakankamą pagrindą Įsakymui panaikinti.
18. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikdamas papildomus įrodymus, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas iš tiesų praleistas nebuvo, be to, akcentuoja, kad toks procedūrinis pažeidimas neturėtų būti laikomas esminiu.
19. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalis nustato, jog nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 4 dalis numato, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Šiame kontekste pažymėtina, kad aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais administracinio proceso principais, tarp jų rungimosi principu, reiškiančiu, kad bylos šalims procese turi būti užtikrintos vienodos galimybės.
20. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas savo skunde nebuvo nurodęs jokių tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimų, atsakovas savo atsiliepime dėl jų nepasisakė, proceso šalys ar jų atstovai pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, todėl byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Šios aplinkybės lemia pripažinimą, kad su atsakovo apeliaciniu skundu pateikto naujo įrodymo - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. birželio 7 d. įsakymo Nr.64-AK-328 dėl kasmetinių atostogų pareiškėjui suteikimo - būtinybė iškilo vėliau ir pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį šis įrodymas tirtinas apeliacinės instancijos teisme.
21. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė specifinės faktinės aplinkybės, kai statutinio valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko viena valstybės institucija, o tarnybinę nuobaudą Statuto 33 straipsnio 8 dalies 1 punkto ir Aprašo 35 punkto 3 dalies pagrindu skyrė kita institucija, į kurią skundžiamo įsakymo priėmimo metu pareiškėjas buvo perkeltas. Jei pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl tarnybinio patikrinimo procedūros teisėtumo, jis turėjo būti pakankamai aktyvus ir pareikalauti minėtas abejones patvirtinančių arba išsklaidančių papildomų duomenų iš tos valstybės institucijos, kurioje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas – šiuo atveju iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato. To pirmosios instancijos teismas nepadarė, t.y. nenustatė visų aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, jog būtų teisingai išspręsta byla.  Įvertinus apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateiktus papildomus duomenis apie pareiškėjui suteiktas atostogas tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, pripažintina, pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su termino tarnybiniam patikrinimui atlikti praleidimu, nėra pagrįstos.
22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime teisingai pacitavęs aktualią administracinių teismų praktiką, susijusią su procedūrinių pažeidimų įtaka priimto administracinio akto teisėtumui tarnybinių nuobaudų skyrimo bylose, priėjo išvadų, kurios neatitinka minėtos vyraujančios  administracinių teismų praktikos.
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) tvarką ne kartą buvo akcentuota, jog „vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirtini Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje (Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnyje) nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte - administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą“ (pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14–736/04; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011, 2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr.  A662-955/2013). Ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005).
24. Net ir pripažinus nežymų tarnybinio patikrinimo atlikimo termino pažeidimą, teismui nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad šis procedūrinis pažeidimas neužtikrino objektyvaus visų  tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimo, kad  jis galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą, kad jis iš esmės pablogino pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinę padėtį arba suvaržė jo teises.
25. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavęs esminius procedūrinius pažeidimus, neišnagrinėjo ginčo dalyko iš esmės, dėl ko galėjo priimti neteisingą sprendimą. Pagal ABTĮ 146 straipsnį tokia pažaida yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą.
26. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus ginčui išspręsti reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista su teismo sprendimu nesutinkančios bylos proceso šalies (šalių) teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
27. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, bylą perduodant iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės apeliacinį skundą patenkinti

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ramūnas Gadliauskas

                            Dainius Raižys

                            Arūnas Sutkevičius