Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-04-24][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-152-425-2024].docx
Bylos nr.: e2A-152-425/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Agrolitpa" 168598128 atsakovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
Prievolės
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių rūšys
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Prievolių teisė
Piniginės prievolės
Kitos bylos dėl pirkimo-pardavimo
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas



      Civilinė byla Nr. e2A-152-425/2024

                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05082-2022-4

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

 (S)

3.3.1.20

                                                                        

 

img1 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 24 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agrolitpa apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-391-837/2023 pagal ieškovų J. Š., J. J., J. Š. ieškinį atsakovei UAB „Agrolipta“ dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovės UAB „Agroliptaieškovės J. J. naudai 7 940 Eur plius PVM, t. y. viso 9 607,40 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo spendimo įvykdymo dienos; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Agroliptaieškovės J. Š. naudai 1 879,75 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo spendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Agroliptaieškovo J. Š. naudai 830,45 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo spendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovės ieškovų naudai žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

2.       Ieškovai nurodė, kad skola susidarė pagal baltosios garstyčios Sirene ekologinių sėklų auginimo ir supirkimo sutartis, kurias pasirašė šalys, tt.y. ieškovai ir atsakovė UAB „Agrolipta. Ieškovai pristatė atsakovei sėklas. atsakovė sėklas priėmė, per protingą terminą jokių pretenzijų neišreiškė, tačiau su ieškovais sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 8d. sprendimu ieškinį tenkino,  priteisė iš atsakovės UAB „Agrolipta:

3.1.                      ieškovės J. J. naudai 9 607,40 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2022-12-05 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki visiško teismo spendimo įvykdymo dienos, 92,67 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 2 420 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti;

3.2.                      ieškovės J. Š. naudai 1 879,75 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo (bylos iškėlimo teisme dienos) iki visiško teismo spendimo įvykdymo dienos, 92,67 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1 815 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti;

3.3.                      ieškovo J. Š. naudai 830,45 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2022-12-05 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki visiško teismo spendimo įvykdymo dienos, 92,67 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 2 420 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš atsakovės UAB „Agrolipta“ valstybės naudai taip pat priteisė 46,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

4.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė, neinformavusi ieškovų atliko priimtų sėklų valymą Valstybinėje augalininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos. Po papildomai atlikto valymo ieškovų pristatytos sėklos išvalytos medžiagos priemaišų kiekis visiškai neatitiko ankstesnių tyrimų metu nustatyto sėklų švarumo lygio. Apie planuojamus sėklų valymo darbus ieškovai informuoti nebuvo, sėklų valymo procese nedalyvavo. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad toks didelis kiekis priemaišų susidarė išvalius būtent ieškovų pristatytas sėklas. Šis veiksmas buvo atliktas po sėklų pristatymo (priėmimo) ir jau suėjus atsiskaitymo su ieškovais terminui, todėl esant tokioms aplinkybėms teismas nesivadovavo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sėklų valymo rezultatais, o rėmėsi pirminiais sėklų valymo rezultatais bei sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė nepagrįstai neatsiskaitė su ieškovais, pažeidė prievolės sąlygas ir todėl turi ne tik atsiskaityti su ieškovais, tačiau ir mokėti procesines palūkanas bei atlyginti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

5.       Atsakovė UAB „Agrolitpa apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba panaikinimus pirmosios instancijos teismo sprendimą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.1.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino į bylos esmę, padarė grubių klaidų nustatydamas faktines bylos aplinkybes bei vertindamas įrodymus, taip pat netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, kad lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

5.2.                      Apeliantė pabrėžia, jog iš teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jį grindė bylos objektu nesančios sutarties sąlygomis, t. y. apskaičiuodamas skolos dydį taikė žaliavos kainą, kuri taikoma visiškai kitai žaliavai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino sėklų kokybei keliamus skirtingus rodiklius – sėklos daigumą ir sėklos švarumą, kas taip pat rodo, kad teismas nesigilimo į bylos medžiagą.

5.3.                      Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, jog patys ieškovai pripažino, kad jų teiktos sėklos neatitiko sudarytų sutarčių sąlygų, o tarp šalių sudarytos sutartys įtvirtino, jog sėklų kokybės tinkamumo nustatymas vyksta eile etapų. Be to, įvertinus sudarytų sutarčių nuostatas, matyti, jog atsakovė įsipareigojo nupirkti kokybės rodiklius atitinkančią sėklą, o sutikimas priimti sėklą paruošimui sertifikuoti automatiškai nereiškia, jog atsakovė sutiko pirkti sėklą.

5.4.                      Apeliantė pabrėžia, jog remiantis Valstybinės augalininkystės tarnybos pažymomis, „Agrolitpa“ atsisakė pirkti žaliavą, o laikantis sudarytų sutarčių sąlygų, atvalas privalo pasiimti daugintojas, t. y. ieškovai, o sėkla turi būti grąžinama. UAB „Agrolitpa“, buvo nuolat pasirengusi ne tik grąžinti sėklą, bet ir atvalas, o tai patvirtina ne kartą rašyti pranešimai, pretenzijos.

5.5.                      Kartu apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti Ą. J., su kuriuo buvo kontaktuojama viso sutarčių vykdymo proceso metu, taip pat ir šalims pradėjus spręsti ginčo situaciją iki kreipimosi į teismą. Negana to, aptariamas asmuo užsiėmė visu sėklininkystės procesu.

6.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

6.1.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos nagrinėjamu aspektu. Pažymi, jog priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

6.2.                      Pabrėžia, jog pateiktame apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, ieškovas naujų su bylos nagrinėjimo dalyku susijusių aplinkybių, kurių nebūtų tyręs ar įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atsakovė savo skunde iš esmės tik atkartoja tuos pačius argumentus, kuriuos dėstė pirmosios instancijos teisme ir tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs ir, kad dėl to būtų priimtas neteisingas sprendimas.

6.3.                      Ieškovai pabrėžia, kad aplinkybę, jog atsakovei, prieš priimant sėklas (ekologinę žaliavą) iš ieškovų, buvo žinoma apie tai, kad jų kokybiniai parametrai (ne tik švarumas, bet ir daigumas) neatitinka tų, kurie buvo nurodyti sutartyse, ir patvirtina byloje pateikti įrodymai. Papildomai ieškovai pabrėžia, kad atsakovės prašymas apklausti liudytoją neatitiko tokiam prašymui keliamų reikalavimų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių ginčas kilo dėl ieškovų pagal sudarytas sutartis pristatytų sėklų atsakovei, t. y. ieškovai, pripažindami, jog pateiktos produkcijos kokybė neatitiko sudarytų sutarčių reikalavimų, tvirtina, jog atsakovė sutiko pirkti kokybės reikalavimų neatitinkančią produkciją, dėl ko jai kyla pareiga atsiskaityti už ieškovų pristatytą produkciją.

Faktinės aplinkybės

9.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. vasario 18 d. ieškovė J. J. ir atsakovė UAB „Agroliptasudarė Ekologinių sėklų auginimo ir supirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė J. J. įsipareigojo užauginti ir parduoti atsakovei baltosios garstyčios, veislė Sirene, sėklas, o atsakovas įsipareigojo nupirkti ieškovės J. J. išaugintas sėklas sutartyje nustatytomis sąlygomis.

10.       Pagal sutartį užaugintos sėklos ieškovės J. J. buvo pristatytos 2020 m. lapkričio 26 d., pristatytas kiekis – 7 940 kg, krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), ekologinės žaliavos priėmimo - perdavimo aktas (duomenys neskelbtini).

11.       Pristatymo metu, kaip ir numatyta sutarties 5.2 punkte, buvo paimtas pristatytos sėklos bandinys (Bandinio paėmimo aktas (duomenys neskelbtini)).

12.       Po kurio laiko atsakovė atliko priimtų sėklų valymą, dėl ko, atsakovės tvirtinimu, iš viso ieškovės J. J. pristatytos sėklos kiekio (7 940 kg) liko 4 120 kg išvalytos medžiagos ir 3 820 kg priemaišų.

13.       2020 m. balandžio 20 d. ieškovė J. Š. ir atsakovė sudarė Ekologinių sėklų auginimo ir supirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo užauginti ir parduoti atsakovei raudonųjų dobilų, veislė Bonus“, sėklas, o atsakovė įsipareigojo nupirkti ieškovės išaugintas sėklas Sutartyje nustatytomis sąlygomis.

14.       2020-02-20 J. Š. ir atsakovė sudarė dar vieną sutartį prie PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė pardavė ieškovei prekes – 50 kg baltosios garstyčios, už kurias tą pačią dieną išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 369,05 Eur (pirminis šios sąskaitos apmokėjimo terminas – 2020 m. spalio 5 d., kurį vėliau, ieškovės prašymu, atsakovė sutiko pratęsti iki pagal Sutartį užaugintų sėklų pristatymo ir perdavimo jai dienos.

15.       Ieškovė J. Š. atsakovei 2020 m. lapkričio 26 d. pristatė 800 kg baltosios garstyčios sėklų, krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), ekologinės žaliavos ekologinės žaliavos priėmimo-perdavimo aktas (duomenys neskelbtini). Pristatymo metu, remiantis sutarties 5.2 punktu, buvo paimtas pristatytos sėklos bandinys (Bandinio paėmimo aktas (duomenys neskelbtini)).

16.       2020 m. vasario 18 d. ieškovas J. Š. ir atsakovė sudarė Ekologinių sėklų auginimo ir supirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įsipareigojo užauginti ir parduoti atsakovei baltosios garstyčios, veislė Sirene“, o atsakovė įsipareigojo nupirkti ieškovo išaugintas sėklas Sutartyje nustatytomis sąlygomis.

17.       2020-02-20 J. Š. ir atsakovė sudarė dar vieną sutartį prie PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė pardavė ieškovui prekes – 400 kg baltosios garstyčios Sirene sėklas ir vieną medinį padėklą – už kurias tą pačią dieną išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 2 957,85 Eur.

18.       Pagal Sutartį užaugintas sėklas ieškovas J. Š. atsakovei pristatė 2020 m. lapkričio 26 d., pristatytas kiekis – 3 435 kg, krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), ekologinės žaliavos priėmimo-perdavimo aktas (duomenys neskelbtini). Pristatymo metu, kaip ir nurodyta sutarties 5.2 punkte, buvo paimtas pristatytos sėklos bandinys (Bandinio paėmimo aktas (duomenys neskelbtini)).

19.       Ieškovai viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog prieš pristatant sėklas atsakovei pagal sudarytas sutartis buvo atliktas sėklų kokybės tyrimas ir 2020 m. spalio 20 d. nustatyta, kad sėklų daigumas neatitinka sutartinių įsipareigojimų. Ieškovai taip pat nuosekliai teigė, jog apie planuojamus sėklų valymo darbus ieškovai informuoti nebuvo, procese nedalyvavo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad toks didelis kiekis priemaišų susidarė išvalius būtent ieškovų pristatytas sėklas. Be to, šis veiksmas buvo atliktas praėjus net keliems mėnesiams po sėklų pristatymo (priėmimo) ir jau suėjus atsiskaitymo su ieškovais terminui.

20.       Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog šalių sudarytų sutarčių nuostatos įtvirtino, jog Daugintojas įsipareigoja pateikti 1.1. punkte numatytos augalo rūšies, veislės ir kategorijos sėklas, kurios yra sveikos ir neužterštos įvairiais kenksmingais organizmais, jų kokybiniai parametrai turi būti: daigumas ne mažiau kaip 90 %, drėgnumas ne daugiau 10.0 %, o švarumas po valymo turės atitikti atitinkamai pagal auginamo augalo rūšį privalomuosius pašarinių augalų sėklos kokybės reikalavimus, bet ne mažiau 98,5% (4.1 punktas).

21.       Sutarčių 4.3. punktu šalys susitarė, kad pirminę ekologinių sėklų kokybę nustato „Agrolitpa” laboratorija, gavusi ekologiškos sėklos pavyzdį iš Daugintojo ar jį pristačius “Agrolitpa” agronomams. Nustačius ekologiškos sėklos kokybę, UAB Agrolitpa” priima sprendimą dėl sėklos priėmimo/pirkimo. Apie sėklos kokybę ir priimtus sprendimus informuojamas Daugintojas. Esant sėklos kokybės pavyzdžio reikalavimų neatitikimams, nedelsiant registruotu paštu ir/ar elektroniniu paštu informuojamas Daugintojas. Jeigu nustatomi pristatytų ir sertifikuotų sėklų kokybės reikalavimų, apibrėžtų šioje sutartyje ir galiojančiuose teisės aktuose, neatitikimai, remiantis tyrimais UAB Agrolitpa” registruotu paštu ir/ar elektroniniu paštu informuoja Daugintoją ir gali pareikšti pretenziją ne vėliau kaip per 1 metus (365 kalendorines dienas) nuo sėklos sertifikavimo UAB Agrolitpa” dienos (Sutarties 4.4. punktas).

22.       Sutarčių 5.5. punkte nustatyta, jog atlikti ekologinių sėklų valymo darbai nurodomi „Ekologinių žaliavų valymo akte”. Pagal valymo akte nustatytą užskaitomą išvalytą sėklų svorį UAB Agrolitpa” per 5 kalendorines dienas pateikia prašymą Valstybinei augalininkystės tarnybai dėl sėklos sertifikavimo. Gautas po ekologinių sėklų valymo atvalas, Daugintojas privalo pasiimti per 10 kalendorinių dienų nuo akto surašymo datos. Priešingu atveju, UAB Agrolitpa” pasilieka sau teisę jas utilizuoti.

23.       Baltųjų garstyčių auginimo ir supirkimo sutarčių 6.2 punkte nustatyta, jog UAB „Agrolitpaatsiskaito su „Daugintoju“ už 1.1. punkte auginamų augalų sėklas, po sėklų sertifikavimo, bankiniu pavedimu pagal pateiktą sąskaitą iki 2020 m. gruodžio 30 d.

24.       Sutarčių 7.1. punktuose numatyta, kad neatitinkančios privalomųjų reikalavimų ir kitų sutartyje apibrėžtų kokybės reikalavimų sėklos grąžinamos Daugintojui. Daugintojas įsipareigoja grąžinti už sėklas sumokėtus pinigus UAB Agrolitpai” per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo kreditinės PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Grąžinimo atveju, visos dėl netinkamos sėklų kokybės UAB Agrolitpa” patirtos išlaidos - transporto, sėklų kokybės tyrimų, sandėliavimo ir paruošimo metu susidariusius bei visus kitus nuostolius, atsiradusius dėl pateiktos nekokybiškos Daugintojo sėklos - kompensuoja Daugintojas.

25.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys rodo ir tai, kad iš J. J. ūkio pristatyta baltosios garstyčios sėkla (Bandinio paėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) ją ištyrus nebuvo švari – sėklos švarumas - 74,6 % , kitų sėklų - 23,2 %, inertinių medžiagų - 2,2 %, daigumas - 69%, drėgnumas - 8,8% (Kokybės pažyma (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgdama į tai, atsakovė atliko sėklos valymą, dėl ko nustatytas kiekis po valymo - 4120 kg išvalytos žaliavos, 3820 kg priemaišų (Ekologinių žaliavų valymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po šių veiksmų atsakovė UAB „Agrolitpa“ pateikė prašymą Valstybinei augalininkystės tarnybai dėl sėklos sertifikavimo išvalytam žaliavos svoriui, t. y. 4120 kg. Gautoje Dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažymoje nurodyta, jog mėginio daigumo tyrimo rodiklis neatitinka privalomųjų kokybės reikalavimų. Nustatytas daigumas - 66 %.

26.       Atlikus mechaninį sėklos valymą, atsakovė tą pačią dieną, t. y. 2021-02-04, el.p. (duomenys neskelbtini) pateikė paklausimą dėl likusio po sėklų valymo kiekio - atvalų (priemaišų) išvežimo. Taip pat apie tyrimų rezultatus tiek prieš priimant sėklą, tiek atlikus sėklos kokybės tyrimus, buvo informuotas Ą. J. telefonu bei el. paštu, t. y. tais kontaktais, kurie yra nurodyti ieškovų sudarytose sutartyse.

27.       UAB Agrolitpa” 2021-07-05 pateikė J. J. pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų pagal Ekologinių sėklų auginimo ir supirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir remdamasi sėklos kokybės neatitikimu bei tarp šalių sudarytos sutarties sąlygomis, pateikė prašymą - sėklos kiekį po valymo, t.y. 4120 kg išvalytos žaliavos ir 3820 kg priemaišų atsiimti per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos. Planuojamą laiką suderinus iš anksto su UAB „Agrolitpa“.

28.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys taip pat rodo ir tai, kad iš J. Š. ūkio pristatyta baltosios garstyčios sėkla (Bandinio paėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) ją ištyrus nebuvo švari – sėklos švarumas -76,8 % , kitų sėklų - 21,3 %, inertinių medžiagų - 2,2 %, daigumas - 70 %, drėgnumas - 8,8 % (kokybės pažyma (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgdama į tai, atsakovė atliko sėklos valymą, dėl ko nustatytas kiekis po valymo – 1800 kg išvalytos žaliavos, 1640 kg priemaišų (Ekologinių žaliavų valymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po šių veiksmų atsakovė UAB „Agrolitpa“ pateikė prašymą Valstybinei augalininkystės tarnybai dėl sėklos sertifikavimo išvalytam žaliavos svoriui, t. y. 1800 kg. Gautoje Dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažymoje nurodyta, jog mėginio daigumo tyrimo rodiklis neatitinka privalomųjų kokybės reikalavimų. Nustatytas daigumas - 77 %.

29.       Atlikus mechaninį sėklos valymą, atsakovė tą pačią dieną, t. y. 2021-02-04, el.p. (duomenys neskelbtini) pateikė paklausimą dėl likusio po sėklų valymo kiekio - atvalų (priemaišų) išvežimo. Taip pat apie tyrimų rezultatus tiek prieš priimant sėklą, tiek atlikus sėklos kokybės tyrimus, buvo informuotas Ą. J. telefonu bei el. paštu, t. y. tais kontaktais, kurie yra nurodyti ieškovų sudarytose sutartyse.

30.       UAB Agrolitpa” 2021-07-02 pateikė J. Š. pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų pagal Ekologinių sėklų auginimo ir supirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir remdamasi sėklos kokybės neatitikimu bei tarp šalių sudarytos sutarties sąlygomis, pateikė prašymą - sėklos kiekį po valymo, t.y. 1800 kg išvalytos žaliavos ir 1640 kg priemaišų atsiimti per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos. Planuojamą laiką suderinus iš anksto su UAB „Agrolitpa”.

31.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys taip pat rodo ir tai, kad iš J. Š. ūkio pristatyta baltosios garstyčios (ne raudonųjų dobilų) sėkla (Bandinio paėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) ją ištyrus nebuvo švari – sėklos švarumas -75,3 % , kitų sėklų - 22,2 %, inertinių medžiagų - 2,2 %, daigumas - 79 %, drėgnumas - 8,8 % (kokybės pažyma (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgdama į tai, atsakovė atliko sėklos valymą, dėl ko nustatytas kiekis po valymo – 430 kg išvalytos žaliavos, 370 kg priemaišų (Ekologinių žaliavų valymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po šių veiksmų atsakovė UAB „Agrolitpa“ pateikė prašymą Valstybinei augalininkystės tarnybai dėl sėklos sertifikavimo išvalytam žaliavos svoriui, t. y. 430 kg. Gautoje Dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažymoje nurodyta, jog mėginio daigumo tyrimo rodiklis neatitinka privalomųjų kokybės reikalavimų. Nustatytas daigumas - 62 %.

32.       Atlikus mechaninį sėklos valymą, atsakovė tą pačią dieną, t. y. 2021-02-04, el. p. (duomenys neskelbtini) pateikė paklausimą dėl likusio po sėklų valymo kiekio - atvalų (priemaišų) išvežimo. Taip pat apie tyrimų rezultatus tiek prieš priimant sėklą, tiek atlikus sėklos kokybės tyrimus, buvo informuotas Ą. J. telefonu bei el. paštu, t. y. tais kontaktais, kurie yra nurodyti ieškovų sudarytose sutartyse.

33.       UAB „Agrolitpa” 2021-07-02 pateikė J. Š. pretenziją dėl pristatytos ekologinės baltosios garstyčios Sireneauginimo ir supirkimo, o taip pat remdamasi sėklos kokybės neatitikimu bei tarp šalių sudarytos sutarties sąlygomis, pateikė prašymą - sėklos kiekį po valymo, t.y. 430 kg išvalytos žaliavos ir 370 kg priemaišų atsiimti per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos. Planuojamą laiką suderinus iš anksto su UAB „Agrolitpa”.

34.       Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2021-02-24 Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius pateikė pažymas, kuriose be kitų duomenų nurodoma, jog baltųjų garstyčių daigumas yra atitinkamai 66 proc., 77 proc. bei 62 proc. (2 t., 46, 47, 48 b. l.).

35.       Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos (skyriaus) 2021 m. kovo 3 d. bei 12 d. Dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažymų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atitinkamai J. J., J. Š. ir J. Š. baltųjų garstyčių daigumas atitinkamai yra 66 proc., 61 proc. bei 64 proc. (1 t., 56-61 b. l.).

36.       Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė 2020-11-23 siuntė ieškovų nurodytam kontaktiniam asmeniu kokybės ataskaitą, nurodė kreiptis į savo agronomą (2 t., 49 b. l.), taip pat 2021-02-04 siuntė el. laišką klausdama, ar atvežti priemaišas (2 t., 51 b. l.), taip pat 2021-02-25 atsakovė informavo Ą. J. el. paštu, jog garstyčios „Sirene“ nepraėjo sertifikavimo dėl per žemo daigumo, kuris turi būti ne mažiau, nei 80 proc. (2 t., 53 b. l.).

 

Teisinis ginčo vertinimas

Dėl ieškovų J. J. ir J. Š. reikalavimų

37.       Nagrinėjant byloje kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina tai, kad civilinėje byloje nekyla ginčas dėl to, jog ieškovų pristatyta produkcija atsakovei neatitiko sudarytų sutarčių reikalavimų dėl produkcijos kokybės. Iš byloje esančių ieškovų teiktų procesinių dokumentų turinio matyti, jog šie nuosekliai viso civilinio proceso metu pripažino produkcijos kokybės reikalavimų neatitikimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, o taip pat įvertindamas pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes, susijusius su produkcijos kokybiniais neatitikimais, plačiau šio klausimo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.

38.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas pirmiau išdėstytas aplinkybes bei pateiktus šalių įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju esminis ginčas kyla dėl to, ar atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškovais už jų 2020-11-26 pristatytą žemės ūkio produkciją (sėklas), kurių kokybė neatitiko sudarytų sutarčių bei susitarimų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, o taip pat sudarytose sutartyse numatytas nuostatas, susijusias su atsiskaitymu, sertifikavimu, kokybės tikrinimu bei pretenzijų pareiškimu, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog ieškovų J. J. ir J. Š. reikalavimas atlyginti jiems už pristatytą produkciją yra pagrįstas.

39.       Kaip jau minėta pirmiau, nors sudarytose sutartyse ir buvo nurodyta, jog atsakovė su ieškovais atsiskaito po sėklų sertifikavimo, tačiau tame pačiame sutarčių punkte pati atsakovė įtvirtino konkretų terminą, iki kurio atlieka bankinį pavedimą už pristatytas augalų sėklas, t. y. iki 2020-12-30. Šiuo atveju byloje taip pat nekyla ginčas, jog atsakovė iki šio termino su ieškovais už jų pristatytą produkciją neatsiskaitė bei sertifikavimo neatliko. Taigi, byloje esančiais įrodymais esant nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovai atsakovei augalų sėklas pristatė 2020-11-26, yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą dėl atsakovei kilusios pareigos atsiskaityti.

40.       Vertinant atsakovės nurodomą 1 metų terminą pretenzijoms dėl nekokybiškos sėklos pareikšti, pažymėtina tai, jog atsakovės nurodomas pretenzijų pareiškimo terminas nėra niekaip susijęs su jau minėta sutarties 6.2 punkto nuostata, įtvirtinančia konkretų atsiskaitymo laiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 1 metų terminas atsiliepimams pateikti yra atsakovės garantija dėl reikalavimų, susijusių su nekokybiškos produkcijos pateikimu, pareiškimu, tačiau tai nėra susiję su konkrečiai įtvirtinta atsiskaitymo tvarka. Tą papildomai pagrindžia ir sutarčių 7 punkto nuostatos, įtvirtinančios atsakovės teisę reikalauti grąžinti atitinkamas pinigų sumas už pristatytą nekokybišką produkciją, kas papildomai pagrindžia išvadą, jog reikalavimai dėl nekokybiškos produkcijos, suėjus apmokėjimo terminui, yra sprendžiami savarankiška pretenzijų reiškimo dėl piniginių lėšų grąžinimo tvarka. Papildomai pažymėtina ir tai, kad sutarčių 5.4 punkte konkrečiai įtvirtinta, jog nuosavybės teisė į sėklas atsakovei pereina nuo žymos „Žaliavos priėmimo - perdavimo akto“ pasirašymo momento. Tai, papildomai leidžia vertinti, jog atsiskaitymas už priėmimo - perdavimo momentu įgytą nuosavybę turi būti apibrėžiamas aiškiai ir konkrečiai.

41.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, byloje esantys įrodymai išties leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė savo veiksmais faktiškai sutiko pirkti ieškovų pateikiamą nepakankamos kokybės produkciją sudarytų sutarčių bei susitarimų sąlygomis, įskaitant ir numatytą kainą. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog sutarčių 4.3. punktu šalys susitarė, kad pirminę ekologinių sėklų kokybę nustato „Agrolitpa” laboratorija, gavusi ekologiškos sėklos pavyzdį iš Daugintojo ar jį pristačius Agrolitpa” agronomams. Nustačius ekologiškos sėklos kokybę, „Agrolitpa” priima sprendimą dėl sėklos priėmimo/pirkimo. Taigi, iš išdėstytų nuostatų galima spręsti, jog atsakovė pirmiausia pati atlieka pirminį sėklų kokybės patikrinimą ir tuo pagrindu priima sprendimą pirkti ar ne atitinkamą produkciją, kuris iš esmės turi būti priimamas iki sutartyse numatytos atsiskaitymo datos.

42.       Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo ieškovų teiginių, kad ji dar 2020 m. spalio 20 d. kokybės tyrimo metu nustatė ir sužinojo, jog ieškovų užaugintos sėklos neatitinka kokybės reikalavimų. Negana to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2020 m. lapkričio 23 d. atsakovė išsiuntė el. laišką ieškovams su informacija apie perdavimui paruoštų sėklų faktinius kokybinius parametrus, iš kurio turinio matyti, kad atsakovė nurodo esant sėklų kokybinių reikalavimų (daigumas, švarumas) neatitikimą sutarčių sąlygoms bei nurodo ieškovams kreiptis į agronomą. Svarbu ir tai, kad 2020-11-26 pristačius augalų sėklas atsakovei ji paėmė augalų sėklų bandinius ir 2020-11-26 surašė Kokybės pažymas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose konkrečiai įvardijo, jog iš ieškovų pristatytų augalų sėklų kokybė yra netinkama, t. y. sėklų bandinio rodikliai neatitinka privalomųjų reikalavimų (2 t., 40, 41, 42 b. l.). Nepaisant to, atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog iki 2020 m. gruodžio 30 d. ji kreipėsi į ieškovus ir juos informavo, kad pristatytų augalų sėklų pirkti neketina ar kad už pristatytas augalų sėklas ji sutinka mokėti kitokią kainą. Kartu atsakovė neteikė jokių įrodymų ir dėl to, jog su ieškovais būtų sudariusi susitarimą nustatyti kitą atsiskaitymo terminą, iki kurio ji būtų galėjusi priimti sprendimą dėl pristatytos produkcijos ne/pirkimo, o taip pat kad būtų sudariusi susitarimą, jog atsiskaitymo sąlygos yra keičiamos ir atsiskaitymo data nustatoma tokią dieną, kai atsakovei paaiškės konkrečios aplinkybės dėl sėklos sertifikavimo.

43.       Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju išties yra pagrindas spręsti, jog atsakovė iki atsiskaitymų termino pabaigos, t.y. 2020-12-30, nepranešė ieškovams, jog pristatytos augalų sėklos nėra perkamos, nors atsakovė žinojo, jog pristatyta produkcija turi trūkumų ir neatitinka nustatytų kokybės reikalavimų. Tokia situacija pagrindžia pirmosios instancijos teismo taikytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 2 dalies, 6.333 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrįstumą bei leidžia daryti išvadą, jog atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškovais pagal jų pristatytas augalų sėklas pagal sutarčių ir susitarimų nuostatas, juo labiau kad CK 6.59 straipsnis įtvirtina draudimą vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

44.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmiau išdėstytų išvadų nepaneigia ir tai, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra itin detalus bei, kad teismas nevisiškai tiksliai nurodė aplinkybes, susijusias su institucija, atlikusia augalų sėklų valymo darbus. Šie apeliantės nurodomi argumentai niekaip nepaneigia pirmiau išdėstytų faktinių aplinkybių, susijusių su kokybės nustatymu iki apmokėjimo termino suėjimu bei neatsiskaitymu iki sutartyse numatytos datos už pristatytą produkciją.

45.       Atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo turinį bei šioje civilinėje byloje esančius įrodymus, atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino du sėklos kokybės rodiklius – daigumą ir švarumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sėklų kiekį, už kurį, atmetus priemaišas, privalėjo atsiskaityti atsakovė, apskaičiavo remiantis Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliktų tyrimų rezultatais (1 t., ieškinio priedai Nr. 18, 19, 20) ir atliekant šiuos skaičiavimus vertino ne sėklos daigumo, o būtent sėklos švarumo kokybinį parametrą. Papildomai pastebėtina, jog atsakovė iš esmės neginčijo šių Sėklų kokybės tyrimo protokolų išvadų bei rezultatų, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šiais institucijos pateiktais duomenimis nesivadovauti.

46.       Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei J. J. 2020 m. lapkričio 26 d., pristačius 7 940 kg, o 2021-03-12 Sėklų kokybės tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) esant nustatytoms išvadoms, jog J. J. pristatytos sėklos švarumas sudarė 80 proc., yra pagrįsta iš atsakovės ieškovei mokėtiną sumą skaičiuoti nuo 6 352 kg. Atitinkamai įvertinus tai, jog ieškovas J. Š. pristatė 3 440 kg, o pristatytos produkcijos švarumas sudarė 88,1 proc. proc., todėl atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už 3 030,64 kg švarių sėklų.

47.       Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neva nepagrįstai atliktu ieškovo J. Š. priešpriešinių reikalavimų įskaitymu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis ieškovas informavo atsakovę apie tai, kad naudodamasis CK 6.130 straipsnyje, 6.131 straipsnyje įtvirtinta teise įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, vienašališkai įskaito atsakovės naudai vykdytiną prievolę 2 957,85 Eur sumai pagal 2020 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovės ieškovo naudai vykdytina prievole 3 788, 30 Eur sumai pagal su juo sudarytą sutartį, dėl ko ieškovui J. Š. atitinkamai iš atsakovės mokėtina suma buvo nustatyta 830,45 Eur.

48.       Papildomai pažymėtina, jog, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas – tai vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi, kaip pagrįstai nurodo ieškovai, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

49.       Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, o taip pat įvertinęs pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šalių nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir liudytoju neapklausus A. J., nebuvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar dėl to netinkamai išnagrinėta civilinė byla. Pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios nebūtų užfiksuotos į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, susijusiose su J. J. bei J. Š. sudarytų sutarčių vykdymu, bei kurias galėtų atskleisti šis liudytojas. Kaip pagrįstai nurodė ieškovai, atsakovė nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėtų paliudyti nurodytas asmuo.

50.       Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog plačiau nagrinėti ir vertinti atsakovės nurodomas aplinkybes, susijusias su pristatytų augalų sėklų valymo kaštų atlyginimu bei atitinkamų sumų galimą grąžinimą už galimai nekokybiškas augalų sėklas iš ieškovų J. J. ir J. Š., kaip tai numatyta sudarytose sutartyse, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi atsakovė jokių su tuo susijusių savarankiškų reikalavimų nereiškė, taip pat neįrodinėjo augalų sėklų valymo procedūros apimčių, konkrečios kainos ir būtinumo, kaip atitinkančios sutarčių nuostatas, o taip pat neteikė jokių duomenų apie tai, jog už atliktą valymą buvo išrašytos sąskaitos, nors valymo aktai surašyti jau suėjus atsiskaitymo su ieškovais terminui (2021-02-04).

51.       Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovų J. J. ir J. Š. sudarytų sutarčių nuostatomis bei pristatytos produkcijos aplinkybėmis neturi esminės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui šioje dalyje, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ar pažeidė jų vertinimo taisykles (CPK 178, 185 straipsniai).

 

Dėl ieškovės J. Š. reikalavimų

52.       Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys rodo, kad tarp ieškovės J. Š. ir atsakovės buvo sudaryta rašytinė raudonųjų dobilų sutartis. Tačiau byloje esantys 2020-11-26 Krovinio važtaraštis, 2020-11-26 Ekologinės žaliavos priėmimo - perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Bandinio paėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Kokybės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Ekologinių žaliavų valymo aktas, o taip pat atsakovės J. Š. siųstų pretenzijų turinys bei Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliktų tyrimų išvados, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė J. Š. atsakovei pristatė baltosios garstyčios, o ne raudonųjų dobilų produkciją. Tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog šiuo konkrečiu atveju ginčas tarp ieškovės J. Š. ir atsakovės kyla būtent dėl baltosios garstyčios sėklų pristatymo bei jų pirkimo klausimų, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, esant atsakovės tvirtinimui, jog jokia rašytinė sutartis su šia ieškove dėl baltosios garstyčios pirkimo sudaryta nebuvo, turėjo pareigą analizuoti ir vertinti faktinę sutarties ar susitarimo sudarymo situaciją bei atitinkamai motyvuoti daromas išvadas dėl konkrečių sutarties dėl raudonųjų dobilų produkcijos nuostatų taikymo ieškovei iš tikro pristačius baltosios garstyčios sėklas.

53.       Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su ieškovės J. Š. reikalavimu, nėra galimybės nustatyti, kaip konkrečiai pirmosios instancijos teismas vertino sudarytos raudonųjų dobilų sutarties nuostatų galiojimą faktiškai susiklosčiusiems baltosios garstyčios pardavimo teisiniams santykiams. Nors skundžiamame sprendime nurodoma, jog sutartyje buvo padaryta techninė klaida, o sutartis buvo sudaryta dėl baltosios garstyčios, tačiau teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, jog apskaičiuojama 3 Eur už kilogramą kainą už tą pačią produkciją gerokai viršija kitiems ieškovams už tos pačios baltosios garstyčios pristatymą numatytą kainą, t. y. 1 250 Eur už toną arba 1,25 Eur už vieną kilogramą. Negana to, raudonųjų dobilų sudarytoje sutartyje yra numatyti skirtingi ekologinių sėklų kokybės parametrai, atsiskaitymo terminas (2020-12-23), o taip pat specifinis atsiskaitymo būdas (sutarties 6.1 punktas), t. y. 50 proc. po 3,00 Eur už kilogramą + PVM už sertifikuotas sėklas (trys Eur/kg) bei 50 proc. po eko raudonųjų dobilų rinkos kaina + PVM už sertifikuotas sėklas.

54.       Taigi, iš skundžiamo sprendimo turinio nėra galimybės įvertinti, kodėl pirmosios instancijos teismas technine klaida laikė tik vieną ieškovės ir atsakovės sudarytos raudonųjų dobilų sutarties elementą, t. y. produkcijos pavadinimą, o kitas nuostatas, kuriose konkrečiai nurodoma raudonųjų dobilų produkcija, laikė taikytinomis. Kartu teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių ir kaip taiko sutarties 6.1 punkte numatytą kainos apskaičiavimo tvarką, kuri konkrečiai išskiria produkcijos kainos apskaičiavimą po 50 proc. pagal konkrečią sumą ir 50 proc. pagal rinkos kainą; taip pat kokią rinkos kainą teismas vertino, o taip pat kodėl sprendžia, jog už tos pačios žaliavos, kuri užauginta ir pristatyta tais pačiais metais, toną yra pagrindas taikyti daugiau nei dvigubai besiskiriančią kainą, kuri yra nustatoma už visiškai kitokią žaliavą nei buvo ieškovės pristatyta.

55.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šioje bylos dalyje neatskleidė bylos esmės, t. y. nevertino ir nenustatė bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, kadangi teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl faktinio sutarties vykdymo, konkrečių nuostatų taikymo pagrįstumo ir apimties, o taip pat faktiškai pristatytos žaliavos kainos apskaičiavimo pagrįstumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir įrodymų bei nemotyvavo konkrečių daromų išvadų, t. y. neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje esančius duomenis dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio išnagrinėti bylos apeliacinėje instancijoje nėra galimybės. Apeliacinės instancijos teismui pasisakant šiais aspektais, byla būtų iš esmės nagrinėjama visa apimti šioje dalyje iš naujo, o tokia situacija prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.

 

Dėl procesinės bylos baigties

56.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl ieškovų J. J. ir J. Š. nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, taip pat iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57.       Atmetus apeliacinį skundą dalyje dėl ieškovų J. J. ir J. Š., apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai J. J. ir J. Š. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė kiekvienas po 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, civilinės bylos sudėtingumą ir kitus reikšmingus bylinėjimosi išlaidų priteisimui kriterijus, šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas priteisia iš atsakovės ieškovams (CPK 93 ir 98 straipsniai).

58.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas pirmiau išdėstytas aplinkybes dėl ieškovės J. Š. ir atsakovės sudarytos sutarties ar faktinio susitarimo sąlygų bei apimties neaiškumų, kurie nebuvo nustatyti bei pašalinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovės J. Š. ieškinio tenkinimo naikina ir bylą šioje dalyje perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidų dydžio ir paskirstymo ir/ ar perskirstymo klausimai šioje dalyje gali būti įvertinti tik priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl ieškovės J. Š. ieškinio tenkinimo panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį palinkti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Agrolipta, j. a. k. 168598128, ieškovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės UAB „Agrolipta, j. a. k. 168598128, ieškovo J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėjai                                     Ramunė Čeknienė

                                    Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

                                      Laimantas Misiūnas