Civilinė byla Nr. e2A-282-640/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43507-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.

Teismas,

n u s t a t ė :             

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 218,85 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad  2013 m. lapkričio  29 d. (duomenys neskelbtini), automobiliui MERCEDES BENZ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) toliau – Automobilis) įvažiavus į duobę, minėtas automobilis buvo apgadintas. Automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių (toliau sprendime – KET) nepažeidė. D. A. apgadinimo padaryta 218,85 Eur dydžio žala, kurią ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo ir įgijo reikalavimo teisė į atsakingus asmenis. Kadangi Vilniaus gatvių savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, ji privalo prižiūrėti, taisyti, remontuoti, organizuoti saugų eismą jai priklausančiose gatvėse. Taigi, atsakovė atsako už gatvių padarytą žalą.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK) (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Pagal 2011 m. gruodžio 29 d. Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) (toliau – Susitarimas) dėl Sutarties pakeitimo atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, jog rangovė (UAB „Grinda“) nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoja pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti užsakovei (Vilniaus miesto savivaldybei) ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Minėta Sutartimi ir Susitarimu atsakovė perdavė gatves valdyti UAB „Grinda“, būtent UAB „Grinda“ turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį. Taigi statinio (gatvės) valdytoja buvo UAB „Grinda“, kuriai perduotas gatvės valdymas, eksploatavimas, todėl UAB „Grinda“ atsako už žalą, padarytą dėl netinkamo gatvės priežiūros darbų atlikimo. Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos nėra aišku kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis. Automobilio sugadinimu patirta žala bent iš dalies kilo ir dėl paties vairuotojo kaltės.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra konstatuota, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio, ar atsakovės, ar UAB „Grinda“ kaltės. Automobilio vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, kyla pareiga elgtis taip, kad neatsirastų žala. Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių. Vairuotojas privalo atsižvelgti į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas ir pan. Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikimo, ar kelyje nėra kliūčių, todėl žala galėjo visiškai ar iš dalies atsirasti dėl vairuotojo veiksmų. Automobilio vairuotojas patyrė žalą dėl savo paties didelio neatsargumo, o savivaldybė yra atleistina nuo civilinės atsakomybės. Nėra pateikta įrodymų, jog automobilio remontas yra ne eilinis remontas, o ieškovės nurodomo autoįvykio pasekmė, kad dėl autoįvykio būtent išvadoje nurodytas dalis reikia keisti, atlikti joje nustatytus darbus ir pan., dėl ko žalos dydis šioje byloje yra neįrodytas. Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Grinda“, pagal Sutartį atlikdamas gatvių remonto darbus, veikė pagal atsakovės nurodymus, todėl jai nekyla atsakomybė kaip statinio (gatvės) valdytojai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovės AB Lietuvos draudimui iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 218,85 Eur žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 1 d.) iki sprendimo visiko įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Nustatė, kad nors atsakovė su UAB „Grinda“ ir sudarė darbų atlikimo sutartį Nr.A72-2191(3.136-UK), o vėliau pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“, tačiau valdymo teisė UAB „Grinda“ neperėjo. Pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Atsakovė, nors ir rėmėsi argumentu apie valdymo teisės perleidimą, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog viešajame registre valdytoju būtų įregistruota UAB „Grinda“ nepateikė, t.y. prezumpcijos nepaneigė. Pagal šioje byloje aktualią 2012 m. darbų atlikimo sutartį Nr.A72-2191(3.136-UK) UAB „Grinda“ kelio remonto darbus atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą. Taigi, atsakovė valdymo teisės nebuvo perdavusi.
6. Ieškovė pripažino eismo įvykį draudiminiu, pagal AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmatą buvo nustatyta remonto kaina 755,65 Lt (218,85 Eur) ir transporto priemonės savininko prašymu remontą atlikusiai įmonei UAB „INTOUR“ išmokėta 755,65 Lt draudimo išmoka. 218,85 Eur žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Atsakovė žalos dydžio neginčijo ir nors ir buvo iškėlusi abejonę dėl automobilio identifikavimo, tačiau savo argumentams pagrįsti įrodymų nepateikė, todėl teismas sutinka su ieškovės paaiškinimais, jog identifikuojant automobilį pagal techninius dokumentus buvo padaryta techninė klaida, kuri vėliau buvo ištaisyta.
7. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus, jog automobilio vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiais ir neatsargiai vairuojant automobilį, nepasirenkant saugaus  važiavimo greičio, neatsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą. Minėtus argumentus paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimas, kuriame valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G., išnagrinėjusi eismo įvykio medžiagą, konstatavo, jog dėl automobilio sugadinimo vairuotojo kaltės nėra, jis negalėjo numatyti, kad kelyje bus gili duobė ir jos nepastebės bei įvažiuos.
8. Kadangi nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei atlyginus žalą nukentėjusiajam asmeniui, ieškinys tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 218,85 Eur turtinę žalą, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas. Kadangi ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog buvo sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis, teismas priteisė šią sumą ieškovės naudai iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
10. Nurodė, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016, kurioje buvo nagrinėjamos kitos (šiuo metu jau nebegaliojančios) 2011 m. sausio 25 d. Darbų atlikimo sutarties, sudarytos su UAB „Grinda“, nuostatos. Tuo tarpu laikyti, kad šiai bylai aktualia 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartimi bei papildomu 2012 m. gegužės 27 d. susitarimu, UAB „Grinda“ buvo perduota tik statinio techninės priežiūros teisė, negalima. Teismas šiuo atveju nenustatė Sutarties nuostatų esmės ir tikrųjų Sutarties šalių ketinimų, taip pat neatsižvelgė į gausią teismų praktiką dėl statinio valdytojo nustatymo ir civilinės atsakomybės taikymo perdavus statinio valdymą iš savininko kitam asmeniui, todėl manytina, kad už kilusią žalą atsakingą asmenį, t. y. Vilniaus miesto savivaldybę, teismas nustatė netinkamai. Priešingai nei nagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, šiuo atveju UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, privalėjo imtis iniciatyvos juos šalinti. Būtent UAB „Grinda“ realiai ir faktiškai valdė kelio dalį, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis. Sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė pirko ne tik gatvių remonto darbus, bet ir gatvių priežiūros darbus. Gatvių darbų remonto ir priežiūros darbai savo esme yra skirtingos kategorijos, t.y. skirtingi darbai, kadangi remonto darbai iš esmės yra siejami su konkrečiu (atliekamu, vienkartiniu (gatvės defekto remonto darbų atlikimu, o priežiūra yra suprantama kaip nuolatinis procesas, kurio metu atliekami atskirų rūšių darbai, apdedantys užtikrinti nuolatinę gatvių priežiūrą (eksploataciją).
11. Bendrosios kompetencijos teismai bylose dėl žalos atlyginimo, spręsdami gatvių valdytojo atsakomybės klausimą aklai nesivadovauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, tačiau analizuoja konkrečios bylos aplinkybes, įvertina šalių sutartinius įsipareigojimus pagal eismo įvykio metu galiojusią šalių pasirašytą sutartį ir sprendimą byloje priima vadovaujantis šalis saistančios sutarties nuostatomis bei aktualiomis teisės normomis. Atsižvelgiant į naujausią teismų praktiką analogiškose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-954-653/2016; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3234-608/2017; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3234-608/2017), darytina išvada, jog teismas skundžiamu sprendimu nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose, netinkamai vertino sutarties nuostatas ir neteisėtai nustatė, kad atsakovė valdymo teisės nebuvo perdavusi. Kelius prižiūrintys asmenys atsakingi ne tik tuomet, kai pažeidžia aprašo reikalavimus, tačiau ir tuomet, kai nesiima reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui – toks reglamentavimas žymi, kad gatvių priežiūros vykdytojams kaip specifiniams subjektams yra numatyti padidinti atidumo ir vykdomų darbų tinkamumo kontrolės reikalavimai, kurie negali būti apriboti gatvių remonto ir priežiūros darbų atlikimo sutartimis. Taigi, sistemiškai vertinant Sutarties ir teisės aktų nuostatas, darytina pagrįsta išvada, jog UAB „Grinda“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiūrą pagal Sutarties, Susitarimo bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl būtent UAB „Grinda“ kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja yra atsakinga pagal LR CK 6.266 str. 1 d. nuostatas.
12. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neginčijo žalos dydžio. 2016 m. gruodžio 20 d. atsiliepime Nr. A104-1297/163.11.1-TD3) buvo nurodoma, kad „ieškovas nepagrįstai neskaičiavo detalės nusidėvėjimo”. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovė sąmatoje pateikdamas ratlankio kainą ir teigdamas, kad tai - dėvėta detalė, taip pat pateikė ir autoplius.lt portalo skelbimą, kuriame nurodoma analogiška naujų ratlankių kaina. Kaip buvo nurodyta atsiliepime, byloje nebuvo pateikta duomenų, kad pakeistas ratlankis pirktas iš skelbime nurodyto pardavėjo, tačiau teismas minėtos aplinkybės apskritai nevertino ir nepasisakė dėl būtinybės skaičiuoti detalės nusidėvėjimą. Kaip buvo akcentuota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 15 punktas numato pareigą draudikui žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydį nustatyti pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Taigi atlygintinos žalos dydis turi būti nustatomas pagal tai, kiek kainavo ar kainuotų turtą atstatyti į buvusią iki eismo įvykio padėtį. Tuo tarpu iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra aišku, kaip buvo apskaičiuota Automobiliui keistų detalių rinkos vertė. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“, patvirtintų Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau - Tvarka) 59 p. įtvirtintas dalių pagal dėvėjimosi pobūdį klasifikavimas, konkrečiu atveju ratlankiams taikomas 59.2 p., padangoms 59.3 p. Atkreiptinas dėmesys, jog Automobilis pagamintas 2006 m., taigi eismo įvykio metu, Automobilis buvo 7- erių metų senumo, atsižvelgiant į tai, keičiamoms detalėms turėjo būti taikomas nusidėvėjimas pagal Taisyklių nuostatas, tačiau jokių panašių skaičiavimų pagal bylos medžiagą nebuvo atlikta, grindžiant tuo, jog sąmatoje nurodytos naudotų detalių kainos, todėl nusidėvėjimas netaikomas. Ieškovas nepateikė jokių konkrečių skaičiavimų, pagrindžiančių savo argumentą, jog nukentėjusiam asmeniui išmokėta žymiai mažiau, nei pritaikius nusidėvėjimą.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė apeliacinį skundą atmesti.
14. Nurodė, kad jog atliekant žalos reguliavimo veiksmus į sąmatą buvo įtrauktos naudotų/nesertifikuotų gamintojų automobilių detalių, t.y. priekinio dešinės pusės ratlankio kaina. Automobilio detalių nusidėvėjimo procentas nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/ 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo (toliau - Tvarka), kuriame pateikiama lentelė nusidėvėjimo skaičiavimui. Ši Tvarka taikoma tuo atveju, kai žalos atlyginimas skaičiuojamas remiantis originalių, naujų detalių kainomis, kurių kokybę bei tarnavimo laiką gali užtikrinti sertifikuotas jų gamintojas/platintojas. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, jog ratlankio kaina skaičiuota pagal rinkoje vyraujančią atitinkamo modelio ratlankio kainą (autoplius.lt skelbimas). Įsigyjant tokio pobūdžio detales, kurios neturi gamintojo išduotų sertifikatų ir paprastai būna importuoti iš trečiųjų šalių, kokybės garantija nėra teikiama. Nėra aiškus tokios detalės tarnavimo laikas ir kokybė, todėl nėra galimybės pritaikyti šiai detaliai nusidėvėjimo, t.y. nustatyti jos galimo nuvertėjimo ar tarnavimo laiko.
15. Nukentėjusiajam buvo išmokėta apskaičiuojamoji žala. Tai, kad rengiant automobilio remonto sąmatą buvo pasiremta konkrečiu pasiūlymu internete neįpareigoja asmens, gavusio išmoką, privalomai įsigyti nurodytą detalę, todėl apeliantės teiginys, jog byloje nebuvo pateikta duomenų, kad pakeistas ratlankis pirktas iš skelbime nurodyto pardavėjo, neturi teisinės reikšmės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.               Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
17. Apeliacinėje byloje sprendžiami civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio konstrukciniais defektais padarytos žalos tretiesiems asmenims atlyginimo, taip pat subjekto, kuriam taikytina atsakomybė už netinkamą kelių priežiūrą, klausimai.
18. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 218,85 Eur išmokėtos draudimo išmokos žalai, atsiradusiai dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, atlyginti, priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) automobiliui MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę buvo apgadintas priekinis dešinės pusės ratas. Remiantis Vilniaus apskrities VPK 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, 2013 m. lapkričio 29 d. paaiškinimu, automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė (e. b. l. 12, 13, 14, 15-18). Automobilis MERCEDES BENZ buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (Transporto priemonių draudimo liudijimas TAI Nr. 231228616). Dėl automobilio sugadinimo padaryta 755,65 Lt (218,85 Eur) dydžio žala.  Dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 755,65 Lt (218,85 Eur) dydžio draudimo išmoką (e. b. l. 20, 22). 2011 m. gruodžio 29 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A72-2191(3.1.36-UK), su vėlesniais pakeitimais, kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (e. b. l. 106-109).

Dėl subjektų, kuriems taikytina atsakomybė už kelių konstrukciniais defektais padarytą tretiesiems asmenims žalą

20. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo.
21. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 ir joje nurodyta praktika).
22. Šiuo atveju, UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės, vakarinės, šiaurinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka; darbai atliekami pagal užsakovės pateiktą rangovei užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Kasacinis teismas konstatavo, kad nurodytoje sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus.
23. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartimi statinio – (duomenys neskelbtini)– valdymas trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ neperėjo ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos turi atsakyti šios gatvės savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė.
24. Įvertinus, kad prievolinio teisinio santykio dėl žalos, kilusios dėl gatvės konstrukcinių trūkumų, subjektai yra nukentėjęs asmuo ir kelio savininkas (valdytojas), bei tai, jog šioje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ kaip rangovei.

Dėl žalos dydžio

25. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje neginčijo atsiradusios žalos dydžio. Byloje nebuvo pateikti duomenys, kad pakeistas ratlankis pirktas iš skelbime nurodyto pardavėjo, tačiau teismas minėtos aplinkybės apskritai nevertino ir nepasisakė dėl būtinybės skaičiuoti detalės nusidėvėjimą. Pažymėjo, kad atlygintinos žalos dydis turi būti nustatomas pagal tai, kiek kainavo ar kainuotų turtą atstatyti į buvusią iki eismo įvykio padėtį. Tuo tarpu iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra aišku, kaip buvo apskaičiuota Automobiliui keistų detalių rinkos vertė.
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančio transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, jog sugadinta priekinė kairės pusės padanga Continental TS850 2005/55 R16 - 8 mm. Tai reiškia, kad byloje nepaneigta, jog buvo sugadinta naujos padangos protektoriaus gylio kriterijus atitinkanti padanga ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė padangos nusistovėjimo. Be to, apeliantė nepateikė skaičiavimų, kuriais remiantis žalos dydis turėtų būti sumažintas ar kitaip tikslintinas.
27. Pažymėtina, kad rengiant automobilio remonto sąmatą buvo pasiremta konkrečiu pasiūlymu internete, tačiau tai neįpareigoja nukentėjusio asmens, kuriam AB „Lietuvos draudimas“ atlygino žalą, privalomai įsigyti nurodytą detalę. Taigi, atmestinas apeliantės argumentas, jog byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, jog pakeistas ratlankis pirktas iš skelbime nurodyto pardavėjo.
28. Atsižvelgiant  į tai kas išdėstytą, teismas sprendžiam, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias žalos atsiradimą, jos dydžio nustatymą ir teisėtai, bei pagrįstai identifikavo subjektus, kuriems taikytina atsakomybė už kelių konstrukciniais defektais padarytą tretiesiems asmenims žalą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                    Rūta Veniulytė - Jankūnienė