Byla Nr. TS-25-548/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56263-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.5.14.2; 2.1.10.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 24 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

 Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) atėmimo bausmę atlieka A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo A. K. suėmimo dienos. Minėtu nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, A. K. baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį dėl nedidelio kanapių kiekio vartojimo nutraukta dėl mažareikšmiškumo. Į paskirtos bausmės laiką A. K. įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. liepos 11 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 18 d.  

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, sumažinta 1/3 ir A. K. skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausme, ir A. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo, t.y. 2019 m. birželio 6 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. liepos 9 d.

Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 11 d., pabaiga – 2023 m. liepos 13 d.

Anksčiau teismo penkis kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 16 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, yra tris kartus baustas drausmine tvarka, išlieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose. įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintu tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistasis A. K. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodo, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija nepagrįstai padarė išvadą, kad nuteistasis veda asocialų gyvenimo būdą. Komisija apibūdinat nuteistojo asocialų gyvenimo būdą susiejo su jo alkoholio vartojimu. Nors ir yra duomenų, kad laisvėje vartojo alkoholį bei būdamas įkalinimo įstaigoje du kartus užfiksuotas apsvaigimas nuo alkoholio, tačiau tai nesudaro spręsti, kad nuteistasis veda asocialų gyvenimo būdą. Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamą vietą, turi šeimą, įkalinimo įstaigoje siekė įsidarbinti, tačiau dėl darbo trūkumo nebuvo įdarbintas. Nuteistasis savo iniciatyva pateikė įkalinimo įstaigos administracijai prašymą leisti vykdyti individualią veiklą. Taip pat nuteistasis, po užfiksuotų apsvaigimų nuo alkoholio, praėjo lankyti įžanginės grupės užsiėmimus, kuriuos baigė. Pažymėtina, kad pati komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis nevengė darbo, sutiko dirbti, įgijo naujas specialybes, o nesuteikus darbo vietos, pats savo iniciatyva ieškojo darbinės veiklos. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad jis lankė pozityvaus užimtumo užsiėmimus, mokėsi naujų užsienių kalbų.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus  prokuroro V. A. atsiliepimas, kuriuo prašoma nuteistojo A. K. skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tris kartus skatintas, nedirba, tačiau raštu kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, dar atsakymo nėra gauta, taip pat kreipėsi raštu ir dėl leidimo vykdyti individualią veiklą, mokėsi, įgijo staliaus ir siuvėjo specialybes, lygtinio paleidimo atveju turės gyebanmą gyvenamą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bei per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad A. K. bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu penkis kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką buvo tris kartus baustas drausmine tvarka, tame tarpe ir dėl šiurkščių pažeidimų (alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas). Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką A. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); būdingas teisės pažeidimų modelis; pasižymi maža motyvacija darbui; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, vienos iš jų – sunkus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichiką veikiančiomis medžiagomis, padarymą, anksčiau teismo ne vieną kartą teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ne pirmą kartą, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto. Teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamam elgesiui būdinga finansinės naudos motyvacija, taip pat ir kriminalinis įvairiapusiškumas (teistas už įvairius nusikaltimus: disponavimą narkotinėmis medžiagomis, neteisėtą disponavimą ginklu, vagystes, smurtinius nusikaltimus). Nuteistojo praeities gyvenimo būdas bei komunikacija su kitais asmenimis yra glaudžiai sietina su jo nusikalstamumu, ir nors šiuo metu stebima, jog jis suvokia aplinkos įtaką savo elgesiui, tačiau vertinant atsparumo aplinkai ar įtakai veiksnius manytina, jog ateityje gali patirti sunkumų, t. y. gali pasiduoti neigiamai įtakai arba pats būti neigiamos įtakos aktyvatoriumi, tai siejasi su jo paties statuso bei autoriteto paties aplinkoje reikšmingumu. Suvokia savo elgsenos įtaką nusikalstamam elgesiui, tačiau pernelyg pasitiki savo gebėjimams ateityje atsispirti negatyviam poveikiui. Praeityje nuteistasis nebuvo atidus situacijoms, kurios suponuodavo sąlygas/priežastis nusikalsti. Pažymėtina, kad nuteistasis neneigia vartojęs įvairių narkotinių medžiagų. Nuteistasis nemano, jog yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, teigia, jog nuo 2009 m. nevartoja, tačiau neteisėtas jis teistas už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti, todėl kyla abejonių dėl nuteistojo deklaruojamų teiginių apie narkotinių medžiagų nevartojimą. Taip pat, narkotinių medžiagų vartojimas bei disponavimas jomis praeityje buvo viena iš kasdienių veiklų nuteistojo tam tikru gyvenimo raidos laikotarpiu. Taigi, galima teigti, kad nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju. Nuteistasis neneigia vartojęs alkoholį laisvėje, tačiau net ir struktūruotoje aplinkoje nuteistasis negebėjo valdyti savo vartojimo įpročių. Be to, vertinant nuteistojo pasisakymus interviu metu darytina prielaida, jog asmuo linkęs racionalizuoti bei minimizuoti savo praeities alkoholio vartojimo įpročių įtaką jo elgesiui. Nuteistasis kalbėdamas apie save negeba išskirti nei neigiamų, nei teigiamų būdo bruožų, tačiau nurodo, jog yra visiškai savimi patenkintas ir šiuo metu nenori nieko savyje pakeisti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamume impulsyvumo veiksnys yra aktualus, ypač elgesyje susijusiame su smurto naudojimu. Nuteistasis geba įvardinti tam tikras paties problemines sritis susijusias su jo nusikalstamumu elgesiu, tačiau iš savo patyrimo pasimokyti negeba ir linkęs kartoti tas pačias klaidas. Nuteistasis savo praeities nusikalstamą istoriją linkęs racionalizuoti, linkęs kaltinti kitus ar aplinką dėl savo nemalonios padėties, minimizuoja paties rolę nusikalstamoje istorijoje. Gebėjimas atpažinti problemas, susijusias su paties nusikalstamu elgesiu ribotas. Nors jaučia poreikį spręsti problemas, geba identifikuoti sritis, kurios įtakojo jo nusikalstamą elgesį, tačiau vis dar stokoja įgūdžių kaip tas problemas spręsti, tam tikras situacijas linkęs paleisti savaiminei eigai. Problemų pasekmes linkęs vertinti tiek, kiek jos teikia žalos jam pačiam ar jo artimiausios aplinkos žmonėms. Pastebima, kad nuteistasis negeba objektyviai įvertinti savo situacijos, pripažinti savo netinkamo elgesio modelių, turimų sunkumų dėl psichiką veikiančių medžiagų, o tai apsunkina jo galimybes imtis konstruktyvių veiksmų, kurie padėtų iš esmės keisti savo gyvenimo situaciją bei spręsti aktualias problemas. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo A. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo A. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                     Ričardas Juodis