Civilinė byla Nr. e2-106-761/2019                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00624-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 3.2.6.1.  (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 29 d.

Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis,

sekretoriaujant Virginijai Makarienei,

dalyvaujant ieškovės V. J. atstovei advokatei R. J.,

institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui D. K., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių skyriui dėl leidimo išvežti nepilnametį vaiką į kitą valstybę.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. K., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių skyriui dėl leidimo išvežti nepilnametę G. K. į kitą valstybę.

Ieškovė ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu jos atstovė paaiškino, kad šalys yra nepilnametės G. K. gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė jau daugiau kaip metai gyvena (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis jau 3 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovę ir jos dukrą pilnai išlaiko ieškovės sutuoktinis. Atsakovas daugiau kaip metai laiko nebendrauja su dukra, išlaikymo jai neteikia. Atsakovas yra atsiribojęs nuo dukros priežiūros ir auklėjimo. Ji su dukra prieš šventes buvo grįžusi į Lietuvą, atsakovui apie tai buvo pranešė, tačiau atsakovas nepareiškė jokio noro susitikti su dukra. Atsakovas tiesiog piktybiškai nedavė sutikimo notariškai, kad dukra išvyktų į (duomenys neskelbtini). Nemotyvuotu atsisakymu suteikti teisę dukrai G. K. išvykti į užsienį atsakovas pažeidžia vaiko teises, piktnaudžiauja tėvo valdžia ir veikia priešingai vaiko interesams. Dukra nuo gimimo gyvena su ja tarp jų susiklostė stiprūs emociniai ryšiai, dukra trokšta būti, gyventi su ja, tai yra savo mama. Teismo nustatytą Bendravimo tvarką galima įgyvendinti, jei tik atsakovas to norėtų. Ieškovė atvyksta į Lietuvą, čia gyvena jos artimieji ir jei tik atsakovas norėtų bendrauti visada būtų įmanoma. Atsakovas dirba Europoje, jo pajamos yra nemažos ir atvykti pas vaiką jis taip pat galėtų. Atsakovas nerodė jokios iniciatyvos patikslinti bendravimo tvarką, nors ieškovė niekada nedraudė bendrauti su dukra, tačiau atsakovas jau metai laiko nebendrauja su dukra.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie posėdžio laiką ir vietą pranešta asmeniškai. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė. Kadangi atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties, nesirūpina savo teisių gynimu, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad V. J. ir D. K. yra nepilnametės G. K. gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė jau daugiau kaip metai gyvena (duomenys neskelbtini), ji ir jos dukra yra išlaikoma sutuoktinio M. J., kuris jau 3 metus gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) nuomojasi 90 m2 būstą. Dukra G. K. nuo 2018 m. spalio 6 d. lanko lietuvių bendruomenės (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mieste) organizuojamą ir remiamą lituanistinę mokyklą. Nuo 2018m. gruodžio 3 d. G. K. yra (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinė. 2016 m. vasario 4 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu G. K. gyvenamoji vieta nustatyta su mama V. L. (J.). 2017 m. rugsėjo 11 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp V. J. ir D. K., kuria nustatyta D. K. bendravimo su dukra G. K. tvarka. 2018 m. balandžio 23 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu patikslinta atsakovo D. K. bendravimo su dukra G. K. tvarka. Sprendime atsižvelgta į tai, kad ieškovė V. J. nuo 2017 m. pabaigos su vaiku išvyko ir gyvena (duomenys neskelbtini), kur gavo leidimą gyventi (duomenys neskelbtini). Atsakovas nustatyta notarine tvarka nedavė sutikimo leisti ieškovei išvežti nepilnametę G. K. į kitą valstybę.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje rekomenduoja suteikti teisę V. L. išvežti nepilnametę G. K. į kitą valstybę.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2014).

Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį, kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta.

Šioje byloje iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovės atstovės ir institucijos tiekiančios išvadą atstovės paaiškinimų nustatyta, kad V. J. ir D. K. dukrą G. kartu augino dvejus metus. Tėvams išsiskyrus G. K. liko gyventi su mama V. J. jos tėvų namuose. 2016-07-27 ieškovė susituokė su M. J., kuris dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). Išsiskyręs su V. J. D. K. apie 1,5 metų bendravo su dukra (duomenys neskelbtini), teikė jai išlaikymą. Ieškovei pradėjus bendrauti su M. J. D. K. nustojo bendrauti su dukra bei teikti išlaikymą dukrai. 2018 m. balandžio 23 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu patikslinta atsakovo D. K. bendravimo su dukra G. K. tvarka. Sprendime konstatuota, kad ieškovė V. J. nuo 2017 m. pabaigos su vaiku išvyko ir gyvena (duomenys neskelbtini), kur gavo leidimą gyventi (duomenys neskelbtini). G. K. su mama V. J. sieja stiprūs emociniai ryšiai, abipusis pasitikėjimas. D. K. su dukra ir patikslinus bendravimo tvarką nebendrauja, nesidomi dukra, net būdamas informuotas, kad yra galimybė susitikti su dukra jos neaplankydavo visiškai nebendravo su ja. Mažametė G. K. tėvo D. K. neprisimena, o tėvu vadina mamos sutuoktinį M. J., gerai sutaria su juo. G. K. (duomenys neskelbtini) jaučiasi gerai, jai sudarytos geros sąlygos mokytis tobulėti, mokytis danų ir lietuvių kalbas. G. K. turi bendraamžių draugų naujoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Ieškovės šeima gyvena erdviame būste. Bendraudama su Vaiko teisių apsaugos specialistais mažametė aiškiai išreiškė norą gyventi su mama ten kur ji apsigyvens.

Nors atsakovas laisva valia neišreiškė sutikimo leisti išvežti dukrą į užsienį, byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau bendraudamas su Vaiko teisių apsaugos specialistais neprieštaravo dėl dukros išvykimo į užsienį, pritarė G. K. norui gyventi su mama V. J.

Aptarti bylos duomenys patvirtina, jog šalių dukra geba prisitaikyti naujoje aplinkoje, ieškovė sugeba užtikrinti šalių dukrai tinkamas gyvenimo, ugdymosi sąlygas, todėl šiuo atveju leidimas mergaitei su motina išvykdyti nuolatos gyventi į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į byloje nustatytą mergaitės norą gyventi kartu su mama (ieškove), nepaisant to, kur yra jos gyvenamoji vieta, labiausiai atitiktų jos interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad vaiko G. K. bendravimo tvarka su atsakovu D. K. patikslinta 2018 m. balandžio 23 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu, atsižvelgta į faktinę aplinkybę, kad ieškovė V. J. nuo 2017 m. pabaigos su vaiku išvyko ir gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo reikalavimų pakeisti bendravimo su vaiku tvarkos šioje byloje nepareiškė, todėl teismas nustatytos bendravimo nekeičia. 

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo        

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Iš ieškovės pateikto 2018-10-02 mokėjimo kvito matosi, kad ieškovė sumokėjo 75 € žyminį mokestį. Iš 2018-10-01 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 708, 2018-08-17 ir 2018-10-01 mokėjimo nurodymų, 2019-01-11 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 732 ir 2019-01-14 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad ieškovė turėjo 430 € išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Kadangi ieškinys patenkintas, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 75 € žyminis mokestis ir 430 € už advokatės suteiktas teisines paslaugas. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti.

Išduoti leidimą ieškovei V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išvežti nepilnametę dukrą G. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyventi ir mokytis be atsakovo D. K. sutikimo į kitą valstybę.

Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 75 € (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 430 € (keturis šimtus trisdešimt eurų) išlaidų už advokatės suteiktas teisines paslaugas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėjas           Osvaldas Briedis