Civilinė byla Nr. e2-758-1098/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07272-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,
sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,
dalyvaujant ieškovui D. V. ir jo atstovui advokatui Povilui Kazakevičiui,
atsakovės atstovei advokatei Violetai Zabielienei,
trečiojo asmens uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Drauvelita“ atstovui advokatui Sauliui Juzukoniui ir vadovei I. R.,
liudytojoms R. K. ir I. Ž.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei užsienio bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Drauvelita“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovas D. V. (toliau – ieškovas) pateikė teismui ieškinį atsakovei užsienio bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – atsakovė), dėl 4 800 Eur draudimo išmokos, 164,38 Eur palūkanų, 5,00 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. jis ir atsakovė sudarė gyvūnų draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdrausta jam priklausančių galvijų banda, susidedanti iš 22 galovėjų veislės galvijų. Kaip matyti iš galvijų sąrašo, 15 vienetų galvijų pagal nurodytus identifikacinius numerius buvo apdrausti 1250 Eur dydžio draudimo suma, vienas galvijas – 2000 Eur draudimo suma, o likusieji 6 galvijai – 500 Eur dydžio draudimo suma. Draudimo apsaugos galiojimo metu, pradedant 2020 m. sausio 27 d., bandos galvijai pradėjo gaišti. Pirmiausia buvo pastebėta gaišusių veršelių. Vėliau, maždaug kas antrą savaitę buvo randama po nugaišusį veršį. Kaip nurodyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (toliau – LSMU VA) parengtoje pažymoje, veršių gaišimas buvo staigus: vieną dieną veršelis žvalus, turi apetitą, kitą dieną randamas nugaišęs, nesant jokių klinikinių ligos požymių. Nuo 2020 m. vasario pradžios nugaišo keletas kiek vyresnių galvijų, o kuo toliau, tuo gaišimai buvo dažnesni ir 2020 m. kovo antroje pusėje pradėjo gaišti jau suaugusios karvės (po karvę kasdien). Visi galvijai gaišo staiga, iki gaišimo karvės ėdė, gėrė ir elgėsi įprastai. Visi nugaišę galvijai turėjo bendrą bruožą – labai išsipūtusį pilvą. Ieškovui konsultuojantis su galvijų bandą prižiūrinčiu veterinarijos gydytoju, buvo kreiptasi į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, kuris atliko vieno iš kritusių galvijų – karvės, kurios identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), vidaus organų tyrimą, su tikslu nustatyti įtariamą parazitologinį ir/ar bakteriologinį užraktą. Tyrimų metu mėginiuose mikrobiologiniam tyrimui atlikti buvo aptikta Clostridium perfingers bakterijų. Tyrimas įformintas 2020 m. kovo 18 d. protokolu Nr. 2-20/2722 B1-6. 2020 m. kovo 19 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktu Nr. 2-20/2722 P1 buvo konstatuota, jog bakteriologiniais tyrimais nustatyta Clostridium perfingers infekcija bei Strongylidea parazitų invazija. Paaiškėjus kritusio galvijo gaišenos bakteriologinio tyrimo rezultatams, tariantis su ūkį prižiūrinčiu veterinarijos gydytoju, o taip pat konsultuojantis su veterinarijos gydytoju profesoriumi R. A. buvo sudarytas tolimesnis galvijų bandos apsaugos nuo galimos infekcijos bei gydymo planas, dedamos aktyvios pastangos išgelbėti galvijų bandą. Nors aktyvūs ieškovo bei jam padedančių veterinarijos specialistų veiksmai, nukreipti į infekcijos suvaldymą, davė rezultatų, tačiau dėl infekcijos dalies bandos išgelbėti nepavyko. Septyni iš minėtų galvijų, kurių identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo apdrausti gyvūnų draudimu. Suvaldžius galvijų sergamumą bei gaišimą, ieškovas kreipėsi į LSMU VA specialistus, su tikslu ištirti ir įvertinti, ar akivaizdžiai tapatūs kritusių galvijų ligos simptomai galėtų būti vertinami kaip vienos ir tos pačios infekcijos požymiai. Jau minėta LSMU VA pažyma buvo, be kita ko, konstatuota, jog „kadangi visi gaišę galvijai prieš gaišimą buvo laikomi kartu ir visų gaišusių galvijų klinikiniai požymiai (staigus gaišimas ir labai greitas išsipūtimas po gaišimo) buvo labai panašūs, todėl galima įtarti, kad ir kiti tuo metu gaišę gyvuliai gaišo dėl Clostridium perfringens sukeltos infekcijos“. Kadangi draudimo sutartimi buvo apdrausta ir gyvulių užkrečiamų (infekcinių) ligų rizika, ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę, prašydamas išmokėti draudimą išmoką. 2020 m. birželio 4 d. pranešimu Nr. GD/20/000085 draudimo bendrovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką už kritusius galvijus, kurių indentifikavimo numeriai (duomenys neskelbtini), argumentuojant tuo, jog minėtų kritusių galvijų užkrečiama liga nebuvo patvirtinta Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, nebuvo pateikti nurodymai dėl gyvulių priverstinio paskerdimo ar sunaikinimo. 2020 m. birželio 5 d. pranešimu apie priimtą sprendimą įvykio byloje Nr. GD/20/000085 atsakovė informavo ieškovą apie apskaičiuotą draudimo išmoką už vieną kritusį gyvulį, už kurį buvo paskaičiuota 500 Eur draudimo išmoka, iš kurios atėmus 100 Eur išskaitą, ieškovui buvo patvirtinta ir išmokėta galutinė 400 Eur dydžio draudimo išmoka. Ieškovo įsitikinimu atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką už visus draudimo sutartimi apdraustus galvijus, nesupažindino ieškovo su draudimo sutarties priedais bei gyvūnų draudimo taisyklėmis (toliau – draudimo taisyklės), neatskleidė ir neišaiškino jų turinio, be to, pats draudimo sutarties atskirų nuostatų turinys yra interpretuojamas ir aiškinamas netinkamai, dėl išvardintų priežasčių, ieškovas teikia ieškinį teismui dėl draudimo išmokos priteisimo.
3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodo, kad sutinka su ieškovo išsakyta pozicija, kad draudimo sutartis, sudaryta su fiziniu asmeniu, traktuotina kaip vartojimo sutartis, tačiau kategoriškai negali sutikti su ieškinyje išsakyta pozicija, jog atsakovo nurodomi atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindai laikytini nepagrįstais ir neteisėtais nepriklausomai nuo draudimo sutarties rūšies bei draudėjo teisinio ar socialinio statuso traktavimo. Nesutinka su teiginiu, kad šiuose teisiniuose santykiuose ieškovas veikė kaip neturintis reikiamos patirties tokio pobūdžio (naminių gyvulių draudimo sutarties su specifine draudimine apsauga nuo infekcinių ligų) draudimo sutarčių sudaryme. Pažymi, kad ieškovas yra jauno amžiaus, besinaudojantis interneto galimybėmis, su draudimo kompanijomis yra sudaręs ne vieną draudimo sutartį. Kita vertus savo gyvūnus gyvūnų draudimo taisyklėmis ieškovas draudė tiek 2017, tiek 2018, tiek 2019 metais. Tokiu būdu jam yra puikiai žinoma, kad kiekviena draudimo sutartis yra sudaroma ir draudimo išmoka mokama vadovaujantis būtent draudimo taisyklėmis, kurios yra neatsiejama draudimo sutarties dalis. Tuo labiau, kad būtent su šia konkrečia draudimo rūšimi ieškovas buvo susidūręs nevienkartiniai. Gyvūnų draudimo poliso Nr. GD 002344 papildomose sąlygose, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis (papildomų sąlygų punktas 2 ) draudžiamųjų įvykių punktas 4.5. keičiamas ir išdėstomas taip: užkrečiamos pavojingos ir labai pavojingos ligos – ligos, kurios gali būti perduodamos vienu gyvūnų kitiems, pažeidžia gyvūnų audinius ar organus arba sutrikdo jų funkcijas. Užkrečiamomis pavojingomis ir labai pavojingomis ligomis laikomos tik tokios ligos, kurios nustatomos profilaktiniu tyrimu metu, o infekuoti vienas ar keli sergantys gyvūnai VMVT nurodymu priverstinai paskerdžiami ar sunaikinami. Draudžiamuoju įvykiu nelaikoma gyvūnų žuvimas, gaišimas, priverstinis paskerdimas ar sunaikinimas dėl tokiu ligų, jei jos nebuvo patvirtintos Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ir/ar priverstinis paskerdimas ir/ar sunaikinimas buvo atliktas be rašytinio VMVT nurodymo. Vadovaujantis aukščiau išsakyta, ieškovo pažymoje nurodytiems kritusiems galvijams: (duomenys neskelbtini) užkrečiama liga nebuvo patvirtinta Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, taip pat nebuvo pateiktas nurodymas dėl gyvulio priverstinio skerdimo ar sunaikinimo ir to pasėkoje vadovaujantis tiek draudimo įstatymo nuostatomis, tiek draudimo taisyklėmis buvo nuspręsta atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jis draudiko jokia forma nebuvo supažindintas nei su draudimo taisyklėmis, nei su draudimo sutarties papildomomis sąlygomis. Kaip buvo pasisakyta 17 punkte, ieškovas nevienkartiniai buvo sudaręs draudimo sutartis. Todėl tvarką ir sąlygos, kurios nekito jam turėjo būti žinomos ir suprantamos. Pats ieškovas patvirtina, kad visi reikalingi dokumentai jam buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Jis juos gavo. Pretenzijų dėl sąlygų jokių nėra išreiškęs. Iš pateikto su ieškiniu draudimo matyti, kad polisą sudaro trys lapai. Taigi akivaizdu, kad prie draudimo sutarties yra priedai, kurie ieškovui kaip ir draudimo polisas buvo išsiųsti. Ieškinyje teigiama, jog nei draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikianti per filialą Lietuvoje, nei draudimo brokerių įmonė UADBB „DRAUVELITA“, kuri pateikė atsakovo automatiškai parengtus dokumentus, niekada jokia apimtimi neišaiškino ieškovui, kaip draudimo bendrovė traktuoja užkrečiamų (infekcinių) ligų draudimo apsaugą bei kokios papildomos draudimo taisyklių korekcijos yra atliktos Draudimo sutarties papildomose sąlygose. Atsakovė su tokia išsakyta pozicija nesutinka, ieškovas draudimo sutartį sudarė per draudimo tarpininką, kuris tiesiogiai kontaktavo ir komunikavo su draudėju. Tačiau būtent tarpininkas turi galimybę platinti kelių draudimo įmonių produktus, kurie skiriasi tiek draudimo sąlygomis, tiek mokėtinomis įmokomis. Akivaizdu, kad atsakovės turimas produktas buvo priimtinas ieškovui, todėl ir buvo sudaryta draudimo sutartis ir išduotas draudimo liudijimas. Pažymėtina ir kita svarbi aplinkybė, jog visos draudimo taisyklės, visų atsakovės platinamų produktų yra patalpintos atsakovo internetinėje svetainėje ir kiekvienas norintis gali su jomis susipažinti. Atsakovė pažymi, kad ieškovas į draudimo bendrovę kreipėsi 2020 m. gegužės 21 d., o bylos administravimo metu nustatyta, kad galvijai gaišo nuo 2020 m. sausio 27 d. Nurodo, kad draudimo taisyklių bendrųjų sąlygų 8.1.1. punkte yra numatyta, kad tam, kad draudėjas ar apdraustasis įgytų teisę gauti draudimo išmoką atsitikus apdraustai rizikai, jis privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoti draudiką apie įvykusį galimai draudžiamąjį įvykį šių taisyklių specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka. Jeigu draudėjas ar apdraustasis informuoja draudiką apie atsitikusią apdraustą riziką pavėluotai, draudėjas ar apdraustasis privalo įrodyti, kad nebuvo įmanoma informuoti laiku. Akcentuotina, kad šios pareigos nevykdymas sukuria draudėjui tam tikras teisines pasekmes – draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 9.7. punkte yra numatyta, kad atsakovė turi teisę mažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti, jeigu draudėjas apie įvykį raštu nepranešė draudimo taisyklėse numatytais terminais. Apie galvijų gaišimą nuo 2020 m. sausio 27 d. ieškovas informavo bendrovę tik 2020 m. gegužės 21 d., tokiu būdu pažeisdami kiekvienam draudėjui draudimo sutartimi nustatytą pareigą, bei užkirsdami draudimo bendrovei kelią nuodugniai ištirti įvykio aplinkybes, bei tiksliai įvertinti ir nustatyti įvykio priežastis.
5. Ieškovas pateiktame dublike nurodo, kad ieškinį palaiko ieškinyje ir dublike nurodytais teisiniais argumentais, prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
6. Ieškovas dublike papildomai nurodo, kad priešingai nei atsiliepime netiksliai įvardija atsakovė, jis savo ūkio galvijus draudė ne draudimo taisyklėmis, o draudimo sutartimis, kurios turėjo būti parengtos pagal šios draudimo rūšies taisykles, tačiau tokios taisyklės ieškovui niekada nebuvo pateiktos. Ypatingai yra svarbu pažymėti, jog ieškovui pirmą kartą – 2017 m., sudarant draudimo sutartį, draudiminei rizikai užkrečiamos (infekcinės) ar pavojingos ligos nebuvo numatyta jokių papildomų sąlygų, tokios sąlygos nebuvo įtrauktos nei į draudimo pasiūlymą, nei vėliau į galutinį draudimo polisą, todėl ieškovas galėjo matyti ir suprasti tik tokią informaciją, kuri buvo būtent pačiame polise. Tuo tarpu vėliau atnaujinant draudimo sutartis 2018 m. ir 2019 m. ieškovas vėlgi nebuvo jokia apimtimi informuotas apie bet kokius konkrečios jo pasirinktos draudiminės apsaugos pasikeitimus, sąlygas, ar atnaujintos draudimo sutarties sąlygų skirtumus nuo anksčiau sudarytos draudimo sutarties. Kaip matyti iš ieškovo iš draudimo brokerių įmonės UADBB „DRAUVELITA“ susirašinėjimo, keitimasis informacija atnaujinant draudimo sutartis iš esmės rėmėsi draudžiamų galvijų sąrašo patikslinimu, o apie bet kokias užkrečiamų (infekcinių) ar pavojingų ligų draudiminės apsaugos sąlygas ieškovas niekada jokia forma informuotas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ta aplinkybė, kad gyvūnų draudimo sutartis šiuo atveju buvo nevienkartinė, o tęstinė, sudaro pagrindą ieškovo lūkesčius dėl konkrečios draudimo sutarties sieti būtent su pirmą kartą sudaryta draudimo sutartimi. Kadangi, kaip jau minėta, draudimo sutarties sąlygos ieškovui aiškinamos nebuvo, draudimo taisyklės taip pat nebuvo pateiktos, atsakovas negali šiuo metu remtis draudimo sutarties sąlygomis ar taisyklių nuostatomis, su kuriomis ieškovas supažindintas nebuvo. Pažymi, kad draudimo bendrovės įvardijami atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindai – draudimo sutarties papildomos sąlygos, darančios nuorodą į taisykles, negali pagrįsti draudimo išmokos nemokėjimo ir atsakovo yra aiškinamos tendencingai sau naudinga linkme. Tačiau ieškovas atkreipia dėmesį, jog nuostata, kuria remiasi atsakovė, nėra pakankamai aiški ir yra dviprasmiška, ji gali būti skirtingai aiškinama, o sutartis šiuo atveju turėtų būti aiškinama ieškovo – vartotojo, naudai. Pirma, pažymėtina, kad vienas iš infekcija užsikrėtusių galvijų, kurio identifikacinis numeris yra (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai paskerstas ir jo gaišenos buvo ištirtos Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ir 2020 m. kovo 19 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktu Nr. 2-20/2722 P1 buvo konstatuota, jog bakteriologiniais tyrimais nustatyta Clostridium perfingers infekcija bei Strongylidea parazitų invazija. Tokiu būdu yra pilnai išpildyta gyvūnų draudimo sutarties papildoma sąlyga Nr. 2 – vienas iš užkrečiama liga užsikrėtusių galvijų buvo priverstinai paskerstas ir jo liga patvirtinta Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Pastebėtina, jog ginčytinoje nuostatoje, kalbant apie priverstinį gyvūno paskerdimą, vartojamas žodžių derinys <...> infekuoti vienas ar keli sergantys gyvūnai VMVT nurodymu priverstinai paskerdžiami ar sunaikinami <...>, kas šiuo atveju leidžia tvirtinti, kad bent vieno iš sergančių gyvūnų priverstinis paskerdimas bei ligos patvirtinimas Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute yra pakankamas užkrečiamai ligai bandoje konstatuoti. Kartu primintina, jog nagrinėjamu atveju kitų galvijų, neskaitant to, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), gaišimo priežastis dėl tos pačios infekcijos byloje yra grindžiama ne vien tuo faktu, kad gyvuliai buvo vienoje bandoje su tuo, kuris susirgo užkrečiama infekcine liga, tačiau kompetentingų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos specialistų parengta pažyma, kurioje tos pačios bandos gyvulių gaišimas yra susiejamas su gyvulio, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), analogiškais klinikiniais simptomai ir požymiais. Antra, ieškovo supratimu, gyvūnų draudimo sutarties papildoma sąlyga Nr. 2, kuria yra aiškinamas taisyklių 4.5. punktas, reiškia tai, kad tuo atveju, jeigu keli gyvūnai bandoje suserga įtariamai infekcine liga, tačiau tokia liga nei vienam iš galvijų nėra patvirtinta Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, tuomet draudimo bendrovė turi galimybę remtis paminėta nuostata, kaip atleidžiančia nuo draudimo išmokos mokėjimo, kadangi tokiu atveju nėra jokio vertinamojo kriterijaus, pagal kurį kitų sirgusių bandos galvijų klinikiniai simptomai gali būti siejama su jau ištirta ir Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute patvirtinta diagnoze. Tačiau situacijos vertinimą esmingai keičia šioje byloje vertinama faktinė aplinkybė – vieno iš tos pačios bandos galvijų užsikrėtimas infekcine liga buvo patvirtintas tokiu būdu, kaip to reikalauja draudimo taisyklės, o kitų galvijų gaišimas dėl tos pačios ligos yra pagrindžiamas kitu rašytiniu įrodymu byloje, kuris galvijų ligos simptomus susieja su tos pačios infekcinės ligos požymiais. Trečia, neaiškumą dėl to, keli ir susirgusių bandos galvijų turėtų būti tiriami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, patvirtinta ir aplinkybė, jog net pati atsakovė atsiliepimo 21 punkte, kalbėdama apie esą neišpildytą sąlygą dėl likusių galvijų paskerdimo, vartoja vienaskaitą: „<...> taip pat nebuvo pateiktas nurodymas dėl gyvulio priverstinio skerdimo ar sunaikinimo <...>“, nors tokių gyvulių, priimtina, buvo keletas. Taigi neaišku, kurį gyvulį iš paminėto sąrašo atsakovė išskiria kaip tą, kuris turėjo būti papildomai tiriamas ar vis tik, atsakovės nuomone, turėjo būti papildomai tiriami visi galvijai, kurių susirgimo požymiai yra iš esmės identiški užkrečiama (infekcine) liga užsikrėtusio ir Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištirto galvijo susirgimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotinas gyvūnų draudimo sutarties papildomos sąlygos Nr. 2, kuria yra keičiamas taisyklių 4.5. punktas, prieštaringumas ir neaiškumas. Esant tokiam prieštaravimui, atitinkama draudimo sutarties bei taisyklių sąlyga turėtų būti aiškinama pagal teismų praktikoje suformuotus principus ir kriterijus, visų pirma, pagal CK 6.193 straipsnio 1-3 dalis, o vis dar išliekant neaiškumams, - pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą contra proferentem taisyklę, numatančią. jog neaiškios ir dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šiuo atveju itin svarbus yra sutartį prisijungimo būdu sudariusio asmens – vartotojo, statusas, o taip pat ginčijamos sutarties nuostatos (ne)sąžiningumo aspektas.
7. Ieškovas jau ankstesnėje dubliko dalyje pagrindė, jog draudimo bendrovei pateikus pasiūlymą apdrausti ieškovui reikiamas rizikas ir neįvardijus jokių papildomų tokio draudimo sąlygų, ieškovui nekilo jokių klausimų ir nebuvo poreikio reikšti pretenzijų. Lygiai taip pat ieškovas nematė jokio tikslo ieškoti papildomos informacijos atsakovo interneto svetainėje, nes paprasčiausiai ieškovas buvo įsitikinęs draudžiamosios apsaugos galiojimu. Gi tuo atveju, jeigu atsakovė būtų įvardijusi ieškovui tokią užkrečiamų (infekcinių) ligų draudimo galiojimo sąlygą, kuria grindžia atsisakymą mokėti draudimo išmoką, ieškovas neabejotinai būtų tokią sąlygą kvestionavęs kaip nelogišką ir paneigiančią pačią draudimo sutarties esmę. Ieškovas primena, jog jau ieškinyje ginčijamos sąlygos nelogiškumą jis pagrindė, be kita ko, finansiniu aspektu, t. y. jeigu Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute būtų tiriami visi tais pačiais simptomais sirgę ir analogiškomis aplinkybėmis nugaišę galvijai, tokia paslauga nulemtų papildomus ieškovo nuostolius, kurie, kaip yra įvardijusi pati atsakovė, draudėjui nėra atlyginami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovas pažymi, kad jam buvo priimtinos draudimo sutarties sąlygos tokios, kokias pasiūlė atsakovė ir kaip jas suprato pats ieškovas. Ta aplinkybė, jog tik dabar, įvykus draudžiamajam įvykiui, ieškovui tam tikros draudimo sutarties sąlygos atrodo neteisėtos, siurprizinės ir nepriimtinos reiškia ne tai, kad ieškovui anksčiau jos buvo priimtinos ir jis su tokiomis sąlygomis sutiko, o tai, jog ieškovas paprasčiausiai nežinojo apie tokių sąlygų egzistavimą apskritai, o atsakovė nevykdė pareigos ieškovą su tokiomis sąlygomis ir jų aiškinimu supažindinti. Ieškovas tuo tarpu pabrėžia, jog šiuo atveju draudžiamasis įvykis yra itin specifinis, tęstinio pobūdžio, o draudžiamojo įvykio suvaldymui ir kontrolei ieškovas skyrė didžiules pastangas, tiek žmogiškąsias, tiek finansines, konsultavosi su specialistais, t. y. veikė tokiu būdu, kad žala tiek jam, tiek galiausiai draudimo bendrovei būtų kuo mažesnė. Be to, ieškovas jokiais savo veiksmais neprisidėjo prie draudžiamojo įvykio fakto ir kitaip nesudarė sąlygų žalai atsirasti ar padidėti. Tenka apgailestauti, kad visos šios ir panašios aplinkybės lieka neįvertintos draudimo bendrovės, kurios siekis remtis teise sumažinti ar apskritai nemokėti draudimo išmokos šiuo pagrindu laikytina veikiau piktnaudžiavimu ar nesąžiningu naudojimusi atitinkama teise, nematant viso reikšmingų aplinkybių konteksto, kuris atsakovui yra žinomas ir ieškovas papildomai atskleistas teismo procesiniuose dokumentuose.
8. Atsakovė pateiktame triplike nurodo, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją – prašo ieškinį atmesti.
9. Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodo, kad pats ieškovas patvirtina, kad visi reikalingi dokumentai jam buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Jis juos gavo. Pretenzijų dėl sąlygų jokių nėra išreiškęs. Iš pateikto su ieškiniu draudimo matyti, kad polisą sudaro trys lapai. Taigi akivaizdu, kad prie draudimo sutarties yra priedai, kurie ieškovui kaip ir draudimo polisas buvo išsiųsti. Į bylą pateikti susirašinėjimai tik patvirtina tą aplinkybę, kad su D. V. brokerio atstovė ne vieną kartą komunikavo tiek raštu, tiek ir telefonu. Ieškovui puikiai buvo žinomos draudimo taisyklių nuostatos, jos, kaip nurodė brokerio atstovė, buvo persiųstos taipogi elektroniniu paštu. Taisyklių nuostatos nuo 2017 metų nekito, jų redakcija nesikeitė, o papildomai atsirado prie draudimo poliso papildomos sąlygos, kurios asmeniškai ieškovui ir buvo įteiktos. Atsakovė neneigia ir patvirtina, kad viena iš apdraustų rizikų yra būtent užkrečiamos (infekcinės), užkrečiamos pavojingos ir labai pavojingos ligos. Tačiau, kad ši apsauga galiotų ieškovas privalėjo įvykdyti draudimo liudijimo papildomą sąlygą, o būtent ligos privalėjo būti patvirtintos Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Akivaizdu, kad ieškovui savalaikiai pranešus apie įvykį, atsakovo nurodymų pasėkoje, būtų įgyvendintos papildomose sąlygose įtvirtintos nuostatos ir įvykis būtų laikytinas draudiminiu, o ieškovas išvengęs tokių nepageidaujamų nepatogumų. Atsakovė pilnai palaiko savo išsakytą poziciją, kad vienas iš atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindų yra nesilaikymas gyvūnų draudimo sutarties papildomos sąlygos Nr. 2. gyvūnų draudimo taisyklėse aiškiai įvardijami draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai. Minėtų sąlygų papildomas punktas aiškiai apsprendžia kas nelaikoma draudžiamuoju įvykiu, o būtent – draudžiamuoju įvykiu nelaikoma gyvūnų žuvimas, gaišimas, priverstinis paskerdimas ar sunaikinimas dėl tokiu ligų, jei jos nebuvo patvirtintos Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ir/ar priverstinis paskerdimas ir/ar sunaikinimas buvo atliktas be rašytinio VMVT nurodymo.
10. Teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi nutarta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti į bylą UADBB „Drauvelita“.
11. Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. posėdžio metu nutarta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti į bylą UAB „Medicinos bankas“.
12. Trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad ieškovo skoliniai įsipareigojimai bankui yra įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, banko, kaip naudos gavėjo pagal atsakovės 2019 m. rugsėjo 10 d. išduotą gyvūnų draudimo liudijimą / polisą Nr. GD 002344, teisės yra pasibaigusios.
13. Trečiasis asmuo UADBB „Drauvelita“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
14. Teismo posėdžių metu ieškovas ir jo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas papildomai paaiškino, kad įsigijęs galvijus nusprendė juos apdrausti. Draudimo sutartis buvo sudaryta 2019 metų rugsėjo 10 d. Galvijai pradėjo gaišti 2020 m. sausio 27 d., kreipėsi į specialistus priežasties nustatymui. Galvijų auginimas nėra jo pagrindinė veikla. Ištirti vieną galviją nusprendė ekonominiais sumetimais. Sudarydamas draudimo sutartį ir atsitikus įvykiui su draudimo bendrovės atstovais bendravo telefonu ir elektroniniu paštu. Turi teisinį išsilavinimą, taip pat yra ūkininkas, šiuo metu teisinio pobūdžio darbo veiklos nevykdo. Anot ieškovo, su juo jokios individualios draudimo sąlygos nebuvo derinamos. Sudarydamas 2019 m. draudimo sutartį, draudimo taisyklių nebuvo gavęs.
15. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovas yra teisininkas, su aukštuoju išsilavinimu, todėl visos draudimo taisyklių nuostatos jam turėjo būti žinomos. Ieškovas draudžiasi nuo 2017 m., jau 2018 m. draudimo sutartyje buvo numatyta papildoma sąlyga. Draudimo sutartis buvo tęstinė, jokių klausimų dėl atitinkamų draudimo sutarties nuostatų ieškovui iki įvykio nekilo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė pakeitė poziciją bei pareiškė, kad nesutinka, jog ieškovas laikomas vartotoju, nes pastarasis verčiasi ūkininko veikla, galvijus augina ne savo poreikiams, prašė ieškovą laikyti verslininku. Taip pat atstovė paaiškino, kad jeigu ieškovas iškart po įvykio būtų pasiskambinęs draudimo bendrovei, jam būtų paaiškinta, kaip toliau elgtis. Draudimo polise numatytas papildomas sąlygas laiko individualiomis draudimo sąlygomis. Draudimo poliso sąlygas brokeris derina su draudimo bendrove. Draudimo sutartyje nekonkretizuojama, kada turi būti pranešama apie tęstinį įvykį, iš esmės neginčija, jog galvijai sirgo infekcine liga.
16. Trečiojo asmens UADBB „Drauvelita“ atstovas advokatas Saulius Juzukonis bylos nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, kad su ieškovu buvo sudarytos 3 draudimo sutartys. Jų sudarymo metu su ieškovu buvo bendraujama telefonu ir elektroniniu paštu. 2017 metais ieškovui buvo išsiųstos susipažinti draudimo taisyklės. Duomenų, kad 2018 m. ieškovui būtų išsiųstos draudimo taisyklės, nėra. Papildomas sąlygas laiko individualiomis. Laikosi pozicijos, kad tai buvo draudžiamasis įvykis, bet kyla klausimų dėl įvykio administravimo. Anot atstovo, ieškovui draudimo sąlygos buvo atskleistos tiek, kiek galima buvo atskleisti.
17. Trečiojo asmens UADBB „Drauvelita“ atstovė vadovė I. R. bylos nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, kad bendra praktika bendrovėje, kad draudimo taisyklės visada siunčiamos klientams susipažinti. Individualias sąlygas derina su atsakove „BTA Baltic Insurance Company“. Šiuo atveju atsakomybė tenka ne brokeriui, o draudimo bendrovei.
18. Liudytoja R. K. 2021 m. spalio 20 d. posėdžio metu parodė, kad dirba UADBB „Drauvelita“. Ieškovas elektroniniu paštu kreipėsi dėl galvijų draudimo sutarties sudarymo, bendravimas su ieškovu vyko telefonu ir elektroniniu paštu. Daugiau buvo kalbėta apie rizikas. Tokios sutartys buvo sudaromos gan retai. Anot liudytojos, nuo 2017 m. ta pati taisyklių redakcija galioja. Jeigu kažkas būtų neaišku ieškovui jis galėjo kreiptis pagalbos. 2017 m. ji asmeniškai su ieškovu sudarė draudimo polisą, 2018 m. sudarė I. Ž..
19. Liudytoja I. Ž. 2022 m. balandžio 7 d. posėdžio metu parodė, kad dirba UADBB „Drauvelita“, aptarnauja klientus. Ieškovas yra jų bendrovės klientas, su kuriuo buvo sudaryta 2019 m. draudimo sutartis. Prieš tai ieškovas 2017 m. ir 2018 m. buvo sudaręs draudimo sutartis. Draudimo sutarčių galiojimo metu draudimo taisyklės keitėsi, bet, anot liudytojos, tik dalyje dėl asmens duomenų apsaugos, iš esmės nuostatos nesikeitė.
Ieškinys tenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
20. Remiantis byloje esančiais duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. tarp ieškovo D. V. (draudėjas) ir atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (draudikas) buvo sudaryta Gyvūnų draudimo sutartis, kurios pagrindu buvo apdrausta ieškovui priklausančių galvijų banda, susidedanti iš dvidešimt dviejų Galovėjų veislės galvijų. Kaip matyti iš Galvijų sąrašo, 15 vienetų galvijų pagal nurodytus identifikacinius numerius buvo apdrausti 1 250 Eur dydžio draudimo suma (pozicijos 1-15 lentelėje), vienas galvijas – 2000 Eur draudimo suma (pozicija Nr. 16), o likusieji 6 galvijai – 500 Eur dydžio draudimo suma (pozicijos Nr. 17-22). Draudimo laikotarpis nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. Draudimo apsaugos galiojimo metu, pradedant 2020 m. sausio 27 d., ieškovui priklausančios bandos galvijai pradėjo gaišti. Septyni iš galvijų, kurių identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo apdrausti Gyvūnų draudimu. Kadangi draudimo sutartimi buvo apdrausta ir gyvulių užkrečiamų (infekcinių) ligų rizika, ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę, prašydamas išmokėti draudimą išmoką. Draudimo bendrovė 2020 m. birželio 4 d. pranešimu atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką už kritusius galvijus, kurių indentifikavimo numeriai (duomenys neskelbtini), argumentuojant tuo, jog minėtų kritusių galvijų užkrečiama liga nebuvo patvirtinta Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, nebuvo pateikti nurodymai dėl gyvulių priverstinio paskerdimo ar sunaikinimo. 2020 m. birželio 5 d. pranešimu apie priimtą sprendimą draudimo bendrovė informavo ieškovą apie apskaičiuotą draudimo išmoką už vieną kritusį gyvulį, už kurį buvo paskaičiuota 500 Eur draudimo išmoka, iš kurios atėmus 100 Eur išskaitą, ieškovui buvo patvirtinta ir išmokėta galutinė 400 Eur dydžio draudimo išmoka.
21. Ieškovas laikosi pozicijos, kad draudimo bendrovė nepagrįstai atsisakė išmokėti jam draudimo išmoką už visus draudimo sutartimi apdraustus galvijus, nesupažindino jo su draudimo sutarties priedais bei Gyvūnų draudimo taisyklėmis, neatskleidė ir neišaiškino jų turinio. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovas ne kartą buvo sudaręs galvijų draudimo sutartis, todėl jam turėjo būti žinomos draudimo sąlygos ir taisyklės, kurios iš esmės nekito, be to, ieškovas apie galvijų gaišimą pranešė draudimo bendrovei praleidęs draudimo sutartyje nustatytą terminą, tokiais savo veiksmais užkirsdamas draudimo bendrovei galimybę nuodugniai ištirti įvykio aplinkybes bei priežastis.
22. Pažymėtina, kad vertinant galvijų draudimo sutarties, iš kurios kyla atsakovui reiškiami reikalavimai, pobūdį, svarbu išsiaiškinti sudarytos sutarties tikslą, esmę, sudarymo aplinkybes ir subjektus. Įprastai draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis (CK 6.987 straipsnis). Tačiau draudimo sutartys ne visais atvejais yra vartojimo sutartys. Draudimo sutartis kvalifikuojama vartojimo sutartimi gali būti tam tikrais atvejais pagal sandorio šalis ir jo sudarymo tikslus. Nagrinėjamu atveju Galvijų draudimo sutartis buvo sudaryta tarp ūkininko – ieškovo D. V., sudariusio sutartį ne savo asmeninei naudai, o vykdomos ūkininko veiklos tikslais, ir draudiko – atsakovės BTA Baltic Insurance Company – asmens, veikiančio verslo tikslais. Todėl draudimo sutartis teisine prasme nevertintina kaip vartojimo sutartis ir jai negali būti taikomos specialios teisės normos, taikomos vartojimo sutartims.
23. Kaip matyti iš draudimo bendrovės priimto sprendimo bylose Nr. GD/20/000085, GD/20/000086, GD/20/000087, GD/20/000088, GD/20/000089, draudimo bendrovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką už galvijus, kurių identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini) dėl to priežasties, kad jų infekcinė liga nebuvo nustatyta tokiu būdu, kaip tai yra nustatyta Draudimo sutarties papildomose sąlygose bei Draudimo taisyklėse, todėl minėtų galvijų nugaišimo draudimo bendrovė nelaiko draudžiamuoju įvykiu. Atsakovės teigimu, ieškovas savo gyvūnus Gyvūnų draudimo taisyklėmis draudė tiek 2017, tiek 2018, tiek 2019 metais. Tokiu būdu jam yra puikiai žinoma, kad kiekviena draudimo sutartis yra sudaroma ir draudimo išmoka mokama vadovaujantis būtent draudimo Taisyklėmis, kurios yra neatsiejama draudimo sutarties dalis.
24. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. ieškovas elektroniniu laišku kreipėsi į draudimo brokerių įmonę UADBB „DRAUVELITA“ norėdamas apdrausti savo ūkio galvijus. Ieškovas buvo paprašytas užpildyti prašymą – anketą Gyvūnų draudimo sutarčiai sudaryti, ką ieškovas ir padarė. Ieškovas prašymo 5 dalyje pažymėjo, jog jį domina ir draudžiamoji apsauga „Užkrečiamos (infekcinės), užkrečiamos pavojingos ir labai pavojingos ligos“. UADBB „DRAUVELITA“ pateikė ieškovui pasiūlymą draudimo sutarčiai sudaryti, nurodant, jog gautas atsakymas iš BTA draudimo bendrovės su prierašu „Siunčiu pasiūlymą su optimaliu variantu, kurį dažniausia renkasi klientai“. Prie 2017 m. rugsėjo 6 d. elektroninio laiško buvo pridėtas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pasiūlymas draudimo sutarčiai sudaryti. Teikiant 2017 m. pasiūlymą gyvūnų draudimo sutarčiai sudaryti, ieškovui nebuvo jokia apimtimi paaiškinta, kokios yra draudiminės apsaugos dėl užkrečiamų (infekcinių) ar pavojingų ligų taikymo sąlygos, ieškovui nebuvo pateiktos taisyklės, kurių pagrindu buvo pateiktas pasiūlymas, ką bylos nagrinėjimo metu oš esmės patvirtino apklausta UADBB „DRAUVELITA“ darbuotoja. 2017 m. rugsėjo 13 d. UADBB „DRAUVELITA“ atstovai ieškovui elektroniniu paštu persiuntė draudimo polisus gyvūnų draudimo sutarčiai ir žemės ūkio technikos draudimo sutarčiai sudaryti. Jokių įrašų ar papildomų sąlygų dėl užkrečiamų (infekcinių) ar pavojingų ligų nei elektroniniame laiške, nei draudimo polise nebuvo numatyta. Teikiant pasirašymui 2017 m. gyvūnų draudimo sutartį (polisą), ieškovui taip pat nebuvo jokia apimtimi paaiškinta, kokios yra draudiminės apsaugos dėl užkrečiamų (infekcinių) ar pavojingų ligų taikymo sąlygos, ieškovui nebuvo pateiktos taisyklės, kurių pagrindu sudaryta draudimo sutartis. 2018 m. rugsėjo 9 d. ieškovas elektroniniu paštu kreipėsi į tą pačią draudimo brokerių įmonę UADBB „DRAUVELITA“ dėl gyvūnų draudimo sutarties atnaujinimo, pateikdamas patikslintą gyvūnų sąrašą. 2018 m. rugsėjo 10 d. ieškovas gavo UADBB „DRAUVELITA“ atstovės elektroninį laišką su prisegtais dokumentais: 1) Gyvūnų draudimo polisas GD 001898; 2) priedas prie poliso – Gyvūnų sąrašas; 3) mokėjimo pranešimas. Teikiant pasirašymui 2018 m. gyvūnų draudimo sutartį (polisą), ieškovui nebuvo jokia apimtimi paaiškinta, kokios yra draudiminės apsaugos dėl užkrečiamų (infekcinių) ar pavojingų ligų taikymo sąlygos, nebuvo paaiškinta, ar tokios sąlygos keitėsi, lyginant su 2017 m. analogiška draudimo sutartimi, ieškovui nebuvo pateiktos taisyklės, kurių pagrindu sudaryta draudimo sutartis. 2019 m. rugsėjo 3 d. patys UADBB „DRAUVELITA“ atstovai susisiekė su ieškovu ir informavo jį apie besibaigiančius draudimo sutarčių terminus. Ieškovui išreiškus norą pratęsti draudimo sutartis (tiek technikos, tiek galvijų), ieškovui buvo persiųsti dokumentai pasirašymui. Teikiant pasirašymui 2019 m. gyvūnų draudimo sutartį (polisą), ieškovui nebuvo jokia apimtimi paaiškinta, kokios yra draudiminės apsaugos dėl užkrečiamų (infekcinių) ar pavojingų ligų taikymo sąlygos, nebuvo paaiškinta, ar tokios sąlygos keitėsi, lyginant su 2017 m. ar 2018 m. analogiškomis draudimo sutartimis, ieškovui nebuvo pateiktos taisyklės, kurių pagrindu sudaryta draudimo sutartis. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nepaneigė bylos nagrinėjimo metu apklaustos brokerių bendrovės darbuotojos.
25. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta draudimo bendrovės pareiga supažindinti draudėją tiek su draudimo taisyklėmis, tiek su draudimo sutarties priedais. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad sudarant 2019 m. gyvūnų draudimo sutartį ieškovas buvo tinkamai supažindintas su jį dominančios draudimo rūšies taisyklėmis bei sąlygomis, kad jam buvo tinkamai išaiškinta, jog užkrečiamų (infekcinių) ligų draudiminė apsauga galioja tik tam tikromis sąlygomis, kad draudimo sutartyje nustatomos papildomos pareigos, kurias jis turėtų atlikti tam, kad draudiminė apsauga konkrečiai jo pasirinktai rizikai galiotų (CPK 178 straipsnis).
26. Pažymėtina, kad ieškovui pirmą kartą 2017 metais sudarant draudimo sutartį, draudiminei rizikai užkrečiamos (infekcinės) ar pavojingos ligos nebuvo numatyta jokių papildomų sąlygų, tokios sąlygos nebuvo įtrauktos nei į draudimo pasiūlymą, nei vėliau į galutinį draudimo polisą, todėl ieškovas galėjo matyti ir suprasti tik tokią informaciją, kuri buvo būtent pačiame polise. Tuo tarpu vėliau atnaujinant draudimo sutartis 2018 m. ir 2019 m. ieškovas vėlgi nebuvo jokia apimtimi informuotas apie bet kokius konkrečios jo pasirinktos draudiminės apsaugos pasikeitimus, sąlygas, ar atnaujintos draudimo sutarties sąlygų skirtumus nuo anksčiau sudarytos draudimo sutarties. Kaip matyti iš ieškovo iš draudimo brokerių įmonės UADBB „DRAUVELITA“ susirašinėjimo, keitimasis informacija atnaujinant draudimo sutartis iš esmės rėmėsi draudžiamų galvijų sąrašo patikslinimu, o apie bet kokias užkrečiamų (infekcinių) ar pavojingų ligų draudiminės apsaugos sąlygas ieškovas niekada jokia forma informuotas nebuvo. Taigi, aplinkybė, kad ginčo draudimo sutartis nagrinėjamu atveju buvo nevienkartinė, o tęstinė, suponuoją teisėtą draudėjo lūkestį, jog draudimo bendrovei ir/ar jai atstovaujančiai draudimo brokerių įmonei sutarčių atnaujinimo (pratęsimo) metu nenurodant jokių papildomų sąlygų draudiminės apsaugos galiojimui, kad draudimo sąlygos išlieka tapačios, kaip ir anksčiau sudarytoje sutartyje. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad bet koks atnaujinamų draudimo sutarčių sąlygų pakeitimas, jeigu toks įsigalioja tik atnaujinamai sutarčiai, apie ką draudėjas nėra informuojamas, leidžia tokias draudimo sutarties sąlygas laikyti siurprizinėmis draudėjo atžvilgiu, t. y. tokiomis, kurių jis negalėjo protingai tikėtis.
27. Teismas sprendžia, kad draudimo bendrovės įvardijami atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindai – draudimo sutarties papildomos sąlygos, darančios nuorodą į Taisykles, nepagrindžia draudimo išmokos nemokėjimo, nes aiškinamos tendencingai sau naudinga linkme. Nagrinėjamu atveju draudimo bendrovė atsisako mokėti draudimo išmoką remdamasi Gyvūnų draudimo sutarties papildoma sąlyga Nr. 2, kuria yra keičiamas draudiminių įvykių 4.5. punktas 2, kuris yra išdėstomas taip: „Užkrečiamos pavojingos ir labai pavojingos ligos – ligos, kurios gali būti perduodamos vienų gyvūnų kitiems, pažeidžia gyvūnų audinius ar organus arba sutrikdo jų funkcijas. Užkrečiamomis pavojingomis ir labai pavojingomis ligomis laikomos tik tokios ligos, kurios nustatomos profilaktinių tyrimų metų, o infekuoti vienas ar keli sergantys gyvūnai VMVT nurodymu priverstinai paskerdžiami ar sunaikinami. Draudžiamuoju įvykiu nelaikoma gyvūnų žuvimas, gaišimas, priverstinis paskerdimas ar sunaikinimas dėl tokių ligų, jei jos nebuvo patvirtintos Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ir/ar priverstinis paskerdimas ir/ar sunaikinimas buvo atliktas be rašytinio VMVT nurodymo“. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju galvijų, kurių identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini) gaišimas dėl infekcinės ligos nebuvo patvirtintas būtent Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, šie gyvuliai nebuvo priverstinai paskersti, todėl vadovaujantis tiek Draudimo įstatymo, tiek draudimo Taisyklėmis buvo nuspręsta atsisakyti išmokėti draudimo išmoką.
28. Bylos duomenys patvirtina, kad vienas iš infekcija užsikrėtusių galvijų, kurio identifikacinis numeris yra (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai paskerstas ir jo gaišenos buvo ištirtos Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. 2020 m. kovo 19 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktu Nr. 2-20/2722 P1 buvo konstatuota, jog bakteriologiniais tyrimais nustatyta Clostridium perfingers infekcija bei Strongylidea parazitų invazija. Minėti duomenys patvirtina, kad yra pilnai išpildyta Gyvūnų draudimo sutarties papildoma sąlyga Nr. 2 – vienas iš užkrečiama liga užsikrėtusių galvijų buvo priverstinai paskerstas ir jo liga patvirtinta Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.
29. Pažymėtina, kad ginčytinoje nuostatoje, kalbant apie priverstinį gyvūno paskerdimą, vartojamas žodžių derinys <...> infekuoti vienas ar keli sergantys gyvūnai VMVT nurodymu priverstinai paskerdžiami ar sunaikinami <...>, kas šiuo atveju leidžia tvirtinti, kad bent vieno iš sergančių gyvūnų priverstinis paskerdimas bei ligos patvirtinimas Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute yra pakankamas užkrečiamai ligai bandoje konstatuoti. Nagrinėjamu atveju kitų galvijų, neskaitant to, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), gaišimo priežastį dėl tos pačios infekcijos, byloje pagrindžia ne vien faktas, kad gyvuliai buvo vienoje bandoje su tuo, kuris susirgo užkrečiama infekcine liga, tačiau ir kompetentingų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos specialistų parengta pažyma, kurioje tos pačios bandos gyvulių gaišimas yra tiesiogiai siejamas su gyvulio, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), analogiškais klinikiniais simptomai ir požymiais.
30. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovas netinkamai įgyvendino jam tenkančias pareigas, įskaitant ir pareigą informuoti apie draudžiamąjį įvykį per 3 darbo dienas nuo draudžiamojo įvykio fakto atsiradimo.
31. Pažymėtina, kad būtent draudimo bendrovės teisė mažinti draudimo išmoką ar jos nemokėti dėl tos priežasties, jog, draudiko nuomone, draudėjas pavėlavo pranešti apie draudžiamąją įvykį, yra sąlyginė. Draudimo taisyklių specialiosios dalies 9.7. punktas reglamentuoja, kad priimdamas sprendimą mažinti draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas neinformavo draudiko apie įvykį Draudimo taisyklėse nustatytais terminais, „BTA atsižvelgia į tai, ar Draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį BTA sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos BTA pareigai išmokėti draudimo išmoką“. Nurodytos sąlygos siejamos su vienkartiniu, o ne tęstiniu įvykiu, kaip yra nagrinėjamu atveju, todėl jomis remtis nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju draudžiamasis įvykis yra itin specifinis, tęstinio pobūdžio, o draudžiamojo įvykio suvaldymui ir kontrolei ieškovas skyrė didžiules pastangas, tiek žmogiškąsias, tiek finansines, konsultavosi su specialistais, t. y. veikė tokiu būdu, kad žala tiek jam, tiek galiausiai draudimo bendrovei būtų kuo mažesnė. Be to, ieškovas jokiais savo veiksmais neprisidėjo prie draudžiamojo įvykio fakto ir kitaip nesudarė sąlygų žalai atsirasti ar padidėti.
32. Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės priimam sprendimui.
33. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju draudimo bendrovė nepagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką už visus apdraustus kritusius galvijus, todėl yra pakankamas pagrindas ieškinį tenkinti.
34. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
35. Atsakovė tinkamai neįvykdė prievolės, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 164,38 Eur ieškovo paskaičiuotų palūkanų už 250 dienas, skaičiuojant nuo 4 800 Eur neišmokėtos draudimo sumos nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 2021 m. vasario 25 d.
36. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5,00 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 964,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje, kuriame įtvirtinama ta pati bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Nagrinėjamu atveju priimamas ieškovui palankus sprendimas, todėl sprendžiamas klausimas dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
38. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 2 012,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 112,00 Eur žyminis mokestis ir 1 900,00 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. 720,00 Eur – susipažinimas su ieškovo pateiktais dokumentais, jų įvertinimas, ieškinio surašymas, 300,00 Eur – analizuotas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, dubliko parengimas, 120,00 Eur patikslintas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir parengtas prašymas dėl patikslinto skundo priėmimo (jas neskaičiuoju), pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdyje – 420,00 Eur, civilinės bylos nagrinėjimas 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdyje – 460,00 Eur. Ieškovas tinkamai ir laiku pateikė į bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir sumokėjimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
39. Nagrinėjamu atveju ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, patirtos išlaidos tinkamai ir laiku pagrįstos rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų neatlyginama, nes šios išlaidos yra patirtoje kitoje byloje. Teismas, įvertinęs byloje sprendžiamo ginčo pobūdį ir sudėtingumą, ieškovo atstovo parengtų procesinių dokumentų skaičių ir jų turinį, kitų atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad ieškovui atlygintinos 1900,00 patirtos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant jų atlyginimą iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
40. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (juridinio asmens kodas 300665654) 4 800 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų 00 ct) draudimo išmoką, 164,38 Eur (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų 38 ct) palūkanas, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 964,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 012,00 Eur (dviejų tūkstančių dvylikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jelena Leščinskienė