Civilinė byla Nr. e2-3354-1138/2021
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00099-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.3.2.; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.1.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 10 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,
sekretoriaujant Rasai Budreckienei,
dalyvaujant ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei,
atsakovės individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „T.“ atstovui (savininkui) T. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovei individualiai įmonei „T.“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės IĮ „T.“ ieškovo „If P&C Insurance AS” naudai priteisti 2 527,28 Eur žalos atlyginimo, 360,19 Eur ikiteisminių kompensuojamųjų palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65,00 Eur žyminį mokestį ir 724,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
1.1. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. gruodžio 19 d. ieškovas ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – draudėjas) sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo polisas Serija (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiui nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2038 m. birželio 15 d. buvo apdraustas draudėjo turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), nuo įvairių draudiminių rizikų, tame tarpe vandens. Draudimo suma – 347 000,00 Lt. 2018 m. sausio 28 d. turtui buvo padaryta žala – patalpos ir jame esantis draudėjui priklausantis turtas buvo užlietas vandeniu iš aukščiau esančių patalpų (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovo atstovui apžiūrėjus turtą buvo nustatyta, kad dėl užliejimo buvo sugadintos koridoriaus lubos (deformavosi medinės dailylentės), kambario sienos (atšoko tapetai), kambario grindys (deformavosi laminatas), vonios lubos, taip pat sudrėko elektros instaliacija (reikalinga patikra). Visi sugadinimai surašyti apžiūros akte. Draudėjo turto atstatymo išlaidos į iki įvykio buvusią padėtį kainavo 2 570,99 Eur (žr. UAB „Nidos vėjas“ Atliktų darbų aktą Nr. 1). Dėl Turto sugadinimo ieškovas naudos gavėjui „Luminor Bank“ AB išmokėjo 2 570,99 Eur draudimo išmokų: 2018 m. gegužės 3 d. išmokėta 1 565,95 Eur, 2018 m. birželio 5 d. išmokėta 1 005,04 Eur. Mokėdamas draudimo išmokas ieškovas neatsižvelgė į patalpų ir stiklo paketų nusidėvėjimą. Vadovaujantis UAB ‚,Sistela“ Statinių vidutinės normos trukmės normatyvais bei Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 6 ,,Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo“ 1.1 punktu, plytų, blokelių ar mišrių konstrukcijų butų daugiabučiuose namuose kasmetinė vertė mažinama 0,8 procento. Butas (duomenys neskelbtini), pagal draudėjo pateiktą informaciją paskutinį kartą buvo remontuotas 2009 metais, t. y. 9 metai iki įvykio, todėl skaičiuojant atsakovės atlygintinos žalos dydį iš ieškovo išmokėtos sumos išskaičiuotinas 7,2 proc. (t. y. 0,8 proc. x 9 m.) nusidėvėjimas nuo remontui panaudotų medžiagų kainos, kuri remiantis atliktų darbų aktu yra 501,67 Eur + PVM, viso 607,02 Eur. Ieškovo skaičiavimu nusidėvėjimo suma sudaro 43,71 Eur (607,02 x 7,2 proc.) Ieškovo iš atsakovės ieškinio reikalaujamas žalos atlyginimo dydis yra 2 527,28 Eur (2570,99 Eur draudimo išmokų suma – 43,71 Eur nusidėvėjimas).
1.2. Buto (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė (VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Atsakovė, kaip patalpų valdytoja, turi pareigą rūpintis valdomu turtu ir jį eksploatuoti taip, kad tretiesiems asmenims nebūtų daroma žala. Atsakovė šios pareigos nevykdė, todėl privalo atlyginti dėl savo neveikimo kilusią žalą. Atsakovė informavo draudėją, kad jo civilinė atsakomybė dėl buto valdymo yra apdrausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas, todėl 2018 m. birželio 21 d. ieškovas išsiuntė AB „Lietuvos draudimas“ užklausą dėl 2 570,99 Eur žalos atlyginimo. 2018 m. birželio 28 d. AB „Lietuvos draudimas“ informavo ieškovą, kad draudimo išmokos išmokėti negalės, nes jau išmokėta visa civilinės atsakomybės draudimo suma (kitiems nukentėjusiems asmenims). 2018 m. rugsėjo 3 d. ieškovas išsiuntė atsakovei prašymą dėl žalos atlyginimo. Atsakovė kaltės neginčija, tačiau žalos ieškovui neatlygino iki šiol. Atsakovė ieškovo prašė palaukti, kol baigsis jo ir AB „Lietuvos draudimas“ civilinė byla, kurioje atsakovė ginčija AB „Lietuvos draudimas“ kitiems nukentėjusiems butams išmokėtų draudimo išmokų dydžio pagrįstumą. Ieškovas informavo atsakovą, kad sutinka laukti iki paskutinės ieškinio termino dienos ir siūlė atsakovei pasirašyti taikų susitarimą, tačiau atsakovė apie sutikimą pasirašyti susitarimą atsakymo nepateikė. 2020 m. sausio 30 d. ieškovas pateikė Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams patikslintą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš IĮ „T.“ žalą. Šioje byloje atsakovė, gavusi teismo priimtą įsakymą, pateikė prieštaravimus. Teismui priėmus atsakovės (skolininkės) prieštaravimus, ieškovas teikia šį ieškinį.
1.3. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį ieškovas iš atsakovės taip pat turi teisę reikalauti 6 proc. ikiteisminių kompensuojamųjų palūkanų. Ieškovas ikiteisminės kompensuojamąsias palūkanos atsakovei pradeda skaičiuoti praėjus 15 kalendorinių dienų nuo žalos medžiagos atsakovei pateikimo dienos (2018 m. rugsėjo 18 d.), ir skaičiuoja iki 2021 m. vasario 1 d. (šios bylos iškėlimo teisme data). Už šį laikotarpį paskaičiuotų palūkanų suma sudaro 360,19 Eur.
2. Atsakovė IĮ „T.“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad peržiūrėjus ir įsigilinus į ieškovo pateiktus dokumentus, dėl reikalavimo atlyginti žalą aiškiai matosi, kad reikalaujamas žalos dydis nėra pagrįstas. Nėra pateikta remonto darbų sutartis tarp (nukentėjusios) užsakovės R. J. ir rangovo UAB „Nidos vėjai“. Atliktų darbų aktas Nr. 1 pateiktas UAB „Nidos vėjai“ nėra pasirašytas užsakovo R. J., kas kelia dideles abejones ar iš viso buvo atlikti darbai, ar tik pradėti ir nebaigti, ar tik padaryta lokalinė darbų sąmata (taip pat nėra užsakovo parašo), o pagal ją parašytas Atliktų darbų aktas Nr. 1. Išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) taip pat nėra pasirašyta užsakovo R. J. ir nėra dokumento įrodančio jos apmokėjimą. Nepateiktas mokėjimo nurodymas, kad su rangovu yra atsiskaityta. Lokalinėje sąmatoje nėra įvertintas nusidėvėjimas. Ieškovas byloje Nr. e2-3354-1138/2021 nurodo, kad galimai buto remontas buvo darytas 2009 m. Skaičiuojant nusidėvėjimą už pagrindą paimta būtent ši data, tačiau nėra jokių įrodančių dokumentų, kad remontas buvo atliktas 2009 m. Dėl šios priežasties nėra pagrindo skaičiuoti nusidėvėjimą tik nuo 2009 m. Vertinant šiuos aukščiau pateiktus faktus matosi, kad ieškovo reikalavimai nėra pagrįsti dokumentais, patvirtinančiais teisingą, realų ir sąžiningą žalos dydžio apskaičiavimą. Vadovaujantis „Sistela“ programa atliekamais skaičiavimais, sutiktų atlyginti žalą, jeigu nusidėvėjimas būtų skaičiuojamas nuo statinio statybos metų, t. y. nuo 2003 m. Kadangi atliktų darbų aktas nepasirašytas užsakovo, nėra pateikti mokėjimo nurodymai, iš kurių matytųsi, kad rangovas yra gavęs apmokėjimą, nepateiktos buto nuotraukos po remonto, kad būtų galima įvertinti, ar faktiškai darbai buvo atlikti, ir koks šių darbų mastas, suprastų savo pareigą apmokėti žalos atlyginimą sumoje 1 183,58 Eur, iš šios sumos atimant nusidėvėjimo išlaidas, tokiu atveju tai būtų turto atstatymo išlaidos be papildomų išlaidų (darbo užmokestis, „SoDra“ ir pan.) Iš pateiktų mokėjimo nurodymų matosi, kad ieškovas abiejų mokėjimo nurodymų paskirtyje nurodė, jog šia suma dengiamas R. J. kredito skolos užskaitymas, o ne sumokama draudimo išmoka, jeigu Luminor bankas, jis šiuo atveju būtų turto savininkas ar naudos gavėjas. Tačiau tai patvirtinančios informacijos byloje nėra. Tai leidžia įtarti, kad tarp draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo yra kažkokie susitarimai, apie kuriuos ieškinyje nekalbama. Vien draudimo išmokos sumokėjimo faktas negali būti pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Tokio pobūdžio bylose turi būti ne tik nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, bet ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
3. Ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, atstovė advokatė Jurgita Mikalauskienė teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti jame nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, jog kadangi atsakovė neginčija savo kaltės dėl užliejimo, pagrindinis byloje kilęs ginčas yra dėl fakto – kokią žalą sumos atsakovė turi atlyginti remiantis ir vertinant darbų sąmatą. Atsakovė neginčija sąmatoje nurodytų darbų kiekio ir kainų, ji ginčija papildomas išlaidas, dėl kurių ieškovas plačiau ir pasisako. Byloje atsakovė teigia, jog byloje nėra įrodyta aplinkybė, jog remonto darbai yra atlikti. Tačiau remonto darbų atlikimo faktą, įrodo, būtent pateiktas atliktų darbų aktas, kurį pasirašė rangovas, nors ant jo nėra užsakovės parašo, tačiau toks dokumentas yra vertintinas kaip įrodymas. Be to, rangovas yra išrašęs PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus. Ieškovas teigia, jog ant minėtos PVM sąskaitos – faktūros taip pat nėra paslaugos gavėjo parašo, todėl jis taip pat nėra tinkamas įrodymas. Pagal pridėtinės vertės mokesčių įstatymą, prie būtinųjų rekvizitų nėra nurodytas – parašas, todėl, negalima teigti, jog minėtas dokumentas negaliojantis, nes jis yra surašytas ir pasirašytas rangovo, todėl nagrinėtinu atveju minėtas dokumentas byloje laikytinas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu aplinkybes, jog rangovas yra atlikęs remonto darbus. Ieškovas pateikė įrodymus, jog rangovas deklaravo, jog darbai yra atlikti, taip pat rangovo susirašinėjimą su banku. Ieškovas mano, jog byloje yra pateiktą įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog remonto darbai buvo atlikti, tuo tarpu atsakovė teigdama, jog galimai nebuvo atlikti remonto darbai, į bylą nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Dėl nusidėvėjimo skaičiavimo, paaiškino, jog jį skaičiavo remiantis teismų praktika. Draudiminių įvykių metu, apžiūrint turtą yra teiraujamasi, kada buvo atliktas remontas. Kadangi šiuo atveju, draudėja nurodė, jog remontai vyko 2009 m., todėl ieškovo skaičiavimo devyni metai iki įvykio, tai skaičiuojant po 0,8 proc. nusidėvėjimą, viso išskaičiuotinas viso 7,2 proc. nusidėvėjimas nuo remontui panaudotų medžiagų kainos. Tai remiantis atliktų darbų aktu yra 501,67 Eur + PVM, viso 607,02 Eur. Ieškovo skaičiavimu nusidėvėjimo suma sudaro 43,71 Eur (607,02 x 7,2 proc.) Ieškovo iš atsakovės ieškinio reikalaujamas žalos atlyginimo dydis yra 2 527,28 Eur (2570,99 Eur draudimo išmokų suma – 43,71 Eur nusidėvėjimas). Taip pat atkreipė dėmesį, jog iš foto nuotraukų nėra matyti turto nusidėvėjimo fakto, o tik matyti pats apliejimo faktas. Tuo atveju, jei vis dėl to teismas spręstų, jog turto nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2003 m. – statinio statybos pradžios, tuomet ieškovas taip pat yra paskaičiavęs, jog tuomet nusidėvėjimo suma būtų – 72,84 Eur. Iš esmės ieškovas didelės reikšmės nekreipia dėmesio ir neprieštarautų dėl tokio skaičiavimo būtent nuo 2003 m. Papildomai pasisakė dėl remonto atlikimo darbų, t. y. pabrėžė, jog pagal teismų praktiką, dėl aplinkybės, jog darbai buvo atlikti ar nebuvo atlikti, tai ši aplinkybė neturi didelės reikšmės nustatant realų žalos dydį. Asmens teisė gauti žalos atlyginimą nepriklauso nuo atliktų remonto darbų. Taip pat pateikė paaiškinimus dėl sąmatos sumų derinimo ir kainų skirtumo, t. y. nurodė, jog pradžioje R. J. surastas asmuo pateikė savo sąmatą, kurioje paskaičiavo iš esmės kiek kainuotų remonto darbai ir pareikalavo paskaičiuotos sumos. Ieškovas vedė derybas su rangovu, dėl kainų, darbų ir galutiniame rezultate kaina ženkliai sumažėjo. Be to, nurodė, jog draudimo polise bankas yra nurodomas draudimo išmokos gavėjas, tais atvejais, kai turto savininkas turi kažkokių įsipareigojimų bankui susijusių su draudžiamu turtu. Nagrinėtinu atveju, turto savininkė yra R. J., o turtas yra įkeistas bankui hipoteka, tarp banko ir savininkės yra susiklostę paskoliniai santykiai. Ieškovas negali pasirinkti kam mokėti draudimo išmoką, tik draudimo gavėjas gali nurodyti kam reikia išmokėti pinigus. Paprastai bankas duoda sutikimą, pinigus išmokėti turto savininkui ar remonto darbus atliekančiai įmonei, tačiau šiuo atveju, bankas buvo kategoriškas ir lėšas reikalavo mokėti konkrečiai bankui. Šiuo atveju, išmokos dydžiu bankas pasidengė turto savininkės bankui turimus turtinius įsipareigojimus. Išmoką mokėjo ieškovas, o remonto darbus atliko rangovas, apie procesą, buvo informuotas ir įtraukta I. J.. Turto savininkui nesvarbu, kokia buvo išmoka, jam svarbu, kad turtas būtų atstatytas. Ieškovas bankui mokėjo du kartus, kadangi remonto darbai neatliekama, tik sudaryta sąmata, tai ieškovas atlygina tą sumą, kuri sudaro tiesioginės išlaidos. Kai gaunami įrodymai apie patirtas tiesiogines išlaidas, tuomet draudimas turi atlyginti visas išlaidas, todėl šiuo atveju, sumokėjo likusią nesumokėtą dalį. Rangovas šiuo atveju žinojo, kad draudimo išmokos gavėjas yra bankas, tačiau rangovas rizikavo ir manė, kad bankas leis draudimo išmoką išmokėti būtent rangovui ir nesitikėjo, kad išmoką pasiliko pats bankas. Rangovas pretenzijas dėl mokėtinų sumų reiškė tik bankui. PVM sąskaitą – faktūrą rangovas siuntė draudimui, nes ji nebuvo įsitikinęs, jog išmoką mokės bankui, ir kadangi buvo derinama sąmata ir darbai, todėl jei nebūtų siųsta sąskaita, nebūtų išmokėta papildoma išmokos dalis.
4. Atsakovės IĮ „T.“ atstovas (savininkas) T. K. teismo posėdžio metu teigė, jog sutinka apmokėti tiesiogines patirtas išlaidas. Tačiau pabrėžė, jog aplietame bute remonto darbai nebuvo atliekami. Rangovas pinigų nėra gavęs, tuo tarpu ieškovas iš jo reikalauja atlyginti žalą ir jo išmokėtus pinigus bankui. Pats bendravo su rangovu (vadovu R., pavardės neatsimena) ir rangovas patikino, jog padarė „juodą“ darbą, suruošė sąmatą, suruošė darbų eigą ir išrašė PVM sąskaitą – faktūrą, tuo tikslu, jog būtų išmokėti pinigai, tačiau patys pinigų negavo. Šiuo atveju, visus dokumentus draudimui turėjo pateikti R. J., o realiai dokumentus pateikė rangovas. Jeigu darbai, realiai nebuvo atlikti, kodėl turi už tai mokėti. Vertindamas abi darbų sąmatas: pirminę ir galutinę, supranta, jog kiekviena šalis nori gauti didesnę išmoką/pelną, todėl ir prašo daugiau, o tai, jog sąmatos dydis sumažėjo beveik 1 500,00 Eur, natūralu, kad ji sumažėjo. Jeigu žalą būtų skaičiavęs pats draudimas, žala būtų mažesnė, o kadangi sąmatą pateikė R. J. pasitelktas rangovas, natūralu, kad žala (remonto sąmata) paskaičiuota didesnė. Rangovo išrašyta PVM sąskaita – faktūra, neįrodo, jog darbai buvo atlikti, iš ši sąskaita gali būti vertintina kaip išankstinė sąskaita. Taip pat pastebėjo, jog aplietas butas, už kurį išmokėta reikalaujama atlyginti žala, žymiai mažesnis, nei jo paties, kuris buvo apliejimo židinys, o išmoką pats už savo draustą butą, gavo šiek tiek daugiau nei 2 000 Eur, tuo tarpu už mažesnės kvadratūros būtą žalos dydis siekia 2 527,28 Eur.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J. atsiliepimo teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta (pranešime apie įvykį Nr. (duomenys neskelbtini)), jog 2018 m. vasario 5 d. D. T., pranešė, jog 2018 m. sausio 28 d. įvyko draudžiamasis įvykis. Įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Kaimynų bute trūko vandentiekio vamzdis. Jie turi draudimą Lietuvos draudime, įvykis užregistruotas. Kaltininko butas registruotas įm. „T.“ vardu. Nukentėjusio buto savininko kol kas bute dar nebuvo. Žino, kad buvo sulietos lubos, siena, grindys, lovos čiužinys. Byloje pateiktas „Nordea“ būsto draudimo liudijimas (polisas), serija (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad draudėja R. J. apdraudė draudimo bendrovėje „If P&C Insurance AS“, veikiančioje per „If P&C Insurance AS“ filialą, jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Patalpų draudimo laikotarpis nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2038 m. birželio 15 d. Iš draudimo poliso taip pat matyti, kad sutartis sudaryta „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus, Didžioji g. 18/2 Vilnius, juridinio asmens kodas 112025592, naudai. Turto draudimo grupė – turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų žalų. Taip pat į bylą yra pateiktos „Nordea“ būsto draudimo taisyklės Nr. 026.
7. Draudžiamojo įvykio faktas buvo patvirtintas 2018 m. vasario 9 d. sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akte. Iš 2018 m. kovo 1 d. lokalinės sąmatos matyti, jog rangovas pirmiausiai paskaičiavo, jog apgadinto buto remonto darbų bei medžiagų kaina viso sudaro 3 952,90 Eur. Tačiau, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 23 d. – 2018 m. balandžio 18 d. elektroninio pašto pagalba, vyko ieškovo, draudėjos, rangovo ir Draudiko žalų partnerio UAB „Finance property“ susirašinėjimai derinant atliktinų darbų sąmatos kainą. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog derinant sąmatą tarp ieškovo ir rangovo buvo suderinta galutinė sąmata 2 570,99 Eur sumai.
8. 2018 m. gegužės 18 d. atliktų darbų akte Nr. 1, užfiksuoti rangovo „Nidos vėjai“ atlikti darbai, kurių bendra vertė su PVM, sudarė 2 570,99 Eur. Minėtas aktas pasirašytas rangovo. Atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą sudarė: kambaryje – lubų aptaisymas medinėmis dailylentėmis (nuardymas), senų tapetų nuplėšimas, sienų vidinių paviršių paruošimas tapetų klijavimui, tapetų apklijavimas, laminuotų grindų nuardymas, laminuotų grindjuostės, jų nešimas, vidaus apšvietimo halogeninių lempų šviestuvų permontavimas pakabinamų lubų angose, daugkartinio veikimo automatiniai priešgaisrinės signalizacijos davikliai, rozečių pakeitimas; vonia – senų tapetų nuplėšimas, sienų vidinių paviršių paruošimas tapetų klijavimui, tapetų apklijavimas, vidaus apšvietimo halogeninių lempų šviestuvų permontavimas pakabinamų lubų angose, išcentrinių vienpusio įsiurbimo ventiliatorių permontavimas; kita – elektros instaliacijos patikra, statybinių šiukšlių išvežimas, pakraunant rankiniu būdu, drėgmės surinkimas bei elektra. Rangovas UAB „Nidos vėjai“ 2018 m. gegužės 28 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), pirkėjai R. J. už atliktus remonto darbus 2 570,99 Eur sumai.
9. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 26 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu savininkė yra atsakovė IĮ „T.“. AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. birželio 28 d. rašte, kuris adresuotas DB „IF P&C Insurance AS“ filialui, užfiksuota, jog AB „Lietuvos draudimas“ pranešė, kad už 2018 m. sausio 28 d. įvykį, kurio vietovė (duomenys neskelbtini) m., 93123 Neringos sav. ir per kurį buvo sugadintas Civilinės atsakomybės draudimas, draudimo išmokos mokėti, deja, negalės. Pagal gautą pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), išmokos negali mokėti, nes jau yra išmokėta visa draudimo suma. Sprendimas priimtas pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 67 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.), kurių pagrindu buvo sudaryta draudimo sutartis (Draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
10. 2018 m. balandis 18 d. ir 20 d. vyko susirašymas tarp ieškovo ir banko „Luminor Bank“, AB, kurio metu bankas pareikalavo ieškovo, jog R. J. draudimo išmoka būtų siunčiama bankui, kaip naudos gavėjui. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2018 m. gegužės 3 d. ieškovas naudos gavėjui („Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus teisių perėmėjui) „Luminor Bank“, AB, išmokėjo 1 565,95 Eur draudimo išmoką bei 2018 m. birželio 5 d. ieškovas papildomai „Luminor Bank“, AB, išmokėjo 1 005,04 Eur draudimo išmoką (mokėjimo paskirtyje nurodyta – R. J. kredito skolos užskaitymui). Taigi matyti, kad iš viso naudos gavėjui išmokėta 2 570,99 Eur suma, kuri atitinka tiek atliktų darbų akte, tiek iš sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).
13. Nurodytos įrodinėjimo taisyklės reikšmingos ir turi būti taikomos iš šioje civilinėje byloje sprendžiant ieškovo reikalavimų pagrįstumą ir atsakovės įrodinėjamas aplinkybes ir vertinant priteistinos žalos dydį, kadangi būtent dėl priteistinos žalos dydžio byloje tarp šalių ir kilo ginčas. Pažymėtina, kad atsakovė šioje byloje neginčijo nei pačio žalos padarymo fakto, nei aplinkybės, kad yra atsakinga už žalos padarymą (kartu ir tinkama atsakovė byloje).
14. Kartu teismas pabrėžia, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
15. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė draudimo išmokos naudos gavėjui išmokėjimo faktą, atliktus darbus pagal aptartas sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktą. Be to, šiuo atveju byloje nėra jokio pagrindo spręsti apie neteisėtus susitarimus dėl didesnės darbų kainos, taip pat daryti išvadą, kad ieškovas byloje elgėsi nesąžiningai. Iš teismui pateikto elektroninio susirašinėjimo su rangovu matyti, kad ieškovas siekė kuo mažesnės sąmatos sumos (vyko derybos dėl transporto išlaidų, ekologijos mokesčių įtraukimo, daviklio permontavimo, elektros instaliacijos ir pan.) ir būtent mažesnę sąmatos sumą patvirtino. Tuo tarpu 2018 m. kovo 30 d. UAB „Nidos vėjai“ direktoriaus naudos gavėjui siųstame elektroniniame laiške nurodomi teiginiai apie atlikus darbus, atkurtą sugadintą kotedžo vertę, kurie tik patvirtina, kad labiau tikėtina, jog darbai faktiškai buvo atlikti. Teismas be kita ko pažymi, kad kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos, darytos bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko buto užliejimas. Iš nuotraukų matyti patalpose esami pažeidimai, kurie teismo vertinimu yra pakankamai reikšmingi ir labiau tikėtina, kad galėjo lemti 2 570,99 Eur turto vertės atstatymo išlaidas. Teismas pažymi, kad atsakovė neįrodė kitokios darbų vertės, neįrodė, kad darbai buvo nepagrįsti ir pan. (nei prašant skirti ekspertizę, nei prašant kviesti ekspertus, specialistus, nei teikiant rašytinius įrodymus), todėl teismas negali daryti priešingų išvadų (atsakovės atstovui be kita ko buvo siūloma naudotis advokato paslaugomis). Atmesdamas atsakovės argumentus dėl nepasirašytos PVM sąskaitos faktūros, teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad parašas nėra privalomas PVM sąskaitos faktūros rekvizitas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-97-219/2020). Tuo tarpu aplinkybė, kad mokėjimas buvo atliktas naudos gavėjui bankui, mokėjimo paskirtyje nurodant R. J. kredito skolos užskaitymui, atsižvelgiant tiek į kitus surinktus įrodymus, tiek į naudos gavėjo (banko) reikalavimą pervesti 2 570,99 Eur į banko sąskaitą, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimas šioje byloje nėra pagrįstas.
16. Kita vertus, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad byloje nėra duomenų, jog užlietas butas paskutinį kartą buvo remontuotas 2009 m., todėl iš žalos atlyginimo sumos išskaičiuotinas nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas ne nuo 2009 m. Teismo vertinimu, vien buto savininko ar jo atstovo teiginiai nėra pakankami spręsti, kad buto remontas buvo atliktas 2009 m., todėl laiko, kad yra pagrindas nusidėvėjimą skaičiuoti nuo 2003 m., t. y. nuo namo rekonstravimo pabaigos metų (atsižvelgiant ir į pateiktas nuotraukas, kuriose matyti buto būklė, remontui panaudotos medžiagos, atsakovės nurodytą poziciją), todėl teismo vertinimu nusidėvėjimo suma sudaro 72,84 Eur (607,02 x 12,00 proc. (už 15 metų)). Ieškovo atstovė su tokiu nusidėvėjimo sumos skaičiavimo sutiko, todėl priteistinas žalos dydis iš viso sudaro 2 498,15 Eur (2 570,99 Eur – 72,84 Eur). Teismas be kita ko pažymi, kad toks nusidėvėjimo skaičiavimas atitinka ir teismų praktiką.
17. Teismas taip pat pažymi, kad nors ieškovė ir reikalauja priteisti iš atsakovo kompensuojamąsias palūkanas, pagrįstai pažymi, jog pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį ieškovas iš atsakovės taip pat turi teisę reikalauti 6 proc. ikiteisminių kompensuojamųjų palūkanų bei tinkamai pradeda skaičiuoti palūkanas praėjus 15 kalendorinių dienų nuo žalos medžiagos atsakovei pateikimo dienos (2018 m. rugsėjo 18 d.), ir skaičiuoja iki 2021 m. vasario 1 d. (šios bylos iškėlimo teisme data), tačiau teismu sprendžiant, kad priteistinas žalos dydis yra mažesnis, atitinkamai sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas atitinkamai ir mažesnės kompensuojamųjų palūkanų dydis (už 867 dienas), t. y. 356,04 Eur (6 proc. dydžio, nuo 2 498,15 Eur sumos, už 867 dienas).
18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 1 d., t. y. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo diena) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2 887,47 Eur, o teismas sprendžia, kad patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovui yra pagrindas priteisti 2 854,19 Eur, t. y. tenkinama apie 98,85 proc. reikalavimų. Ieškovas prašė priteisti 65,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 724,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (viso 789,00 Eur), todėl atsižvelgiant į patenkintą reikalavimo dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina 779,93 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Teismas be kita ko pažymi, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), protingumo bei proporcingumo reikalavimus (CPK 98 straipsnis), išlaidos pagrįstos atsižvelgiant ir į atstovės intelektualines ir laiko sąnaudas nagrinėjant bylą. Atsakovė bei trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
21. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 8,16 Eur. Bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš šalių valstybei proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės valstybei priteistina 8,07 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti. Iš ieškovo priteistina suma – 0,09 Eur – neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl valstybei iš ieškovo nepriteistina (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui „If P&C Insurance“ AS (Estijos Respublikos registro kodas 10100168), Lietuvoje veikiančiam per „If P&C Insurance“ AS filialą (juridinio asmens kodas 302279548) iš atsakovės individualios įmonės „T.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 498,15 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 15 ct) žalai atlyginti, 356,04 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus 4 ct) palūkanų, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 779,93 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės individualios įmonės „T.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 8,07 Eur (aštuonis eurus 7 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Teisėjas Vaidas Kazlauskas