Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-356-2009].doc
Bylos nr.: 1A-356/2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla  Nr. 1A-356/2009

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                       1.2.14.9

LIETUVOS Apeliacinis teismas

                                                                        

                                                                                N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Aloyzo Kruopio,

sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

gynėjai advokatui Rolandui Vaitekūnui,

išteisintajai D. S.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir akcinės bendrovės (toliau – AB) Turto bankas atstovo apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

  UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, AB Turto bankas, LR Žemės ūkio ministerijos, VĮ ,,Registrų centro“, VSDFV Panevėžio skyriaus civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro bei AB Turto bankas atstovo apeliacinius skundus,

 

n u s t a t ė:

 

D. S. buvo kaltinama ir perduota teismui už tai, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja bei atsakinga už  kasos darbo organizavimą ir kasos operacijų atlikimo bei įforminimo tvarką, grynųjų pinigų laikymą, neužpajamuodama dalies iš V. Ch. personalinės įmonės gautų grynų pinigų už bendrovės pateiktą produkciją, laikotarpyje nuo 2003-01-06 iki 2003-07-16 pagal PVM sąskaitas faktūras pasisavino jai patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

             

Eil. Nr.

Data

PVM sąskaita-faktūra

Suma (litais)

  1.  

2003-01-06

(duomenys neskelbtini)

9415,04

  1.  

2003-01-09

(duomenys neskelbtini)

11846,83

  1.  

2003-01-13

(duomenys neskelbtini)

7704,38

  1.  

2003-01-14

(duomenys neskelbtini)

6282,36

  1.  

2003-01-15

(duomenys neskelbtini)

10858,05

  1.  

2003-01-16

(duomenys neskelbtini)

10721,97

  1.  

2003-01-22

(duomenys neskelbtini)

15966,72

  1.  

2003-01-23

(duomenys neskelbtini)

11275,11

  1.  

2003-01-24

(duomenys neskelbtini)

12286,89

  1.  

2003-01-24

(duomenys neskelbtini)

2245,43

  1.  

2003-01-28

(duomenys neskelbtini)

12062,40

  1.  

2003-01-29

(duomenys neskelbtini)

5839,47

  1.  

2003-01-31

(duomenys neskelbtini)

6482,39

  1.  

2003-02-04

(duomenys neskelbtini)

15609,83

  1.  

2003-02-05

(duomenys neskelbtini)

6216,68

  1.  

2003-02-07

(duomenys neskelbtini)

11514,72

  1.  

2003-02-07

(duomenys neskelbtini)

810,81

  1.  

2003-02-09

(duomenys neskelbtini)

9982,98

  1.  

2003-02-12

(duomenys neskelbtini)

9404,01

  1.  

2003-02-13

(duomenys neskelbtini)

8169,84

  1.  

2003-02-14

(duomenys neskelbtini)

10158,33

  1.  

2003-02-17

(duomenys neskelbtini)

8730,28

  1.  

2003-02-18

(duomenys neskelbtini)

10908,45

  1.  

2003-02-20

(duomenys neskelbtini)

7295,98

  1.  

2003-02-21

(duomenys neskelbtini)

15565,41

  1.  

2003-02-24

(duomenys neskelbtini)

4555,01

  1.  

2003-02-25

(duomenys neskelbtini)

6979,35

  1.  

2003-02-27

(duomenys neskelbtini)

10954,07

  1.  

2003-02-28

(duomenys neskelbtini)

10448,55

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

10019,84

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

10220,70

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

11050,88

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

7761,60

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

10650,26

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

5911,40

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

7415,10

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

3427,20

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

6172,79

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

7826,70

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

5358,15

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

16687,65

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

12686,84

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

9101,19

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

7445,34

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

1880,55

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

11094,20

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

7555,91

  1.  

2003-03-03

(duomenys neskelbtini)

9963,66

  1.  

2003-04-02

(duomenys neskelbtini)

1856,93

  1.  

2003-04-02

(duomenys neskelbtini)

11535,09

  1.  

2003-04-04

(duomenys neskelbtini)

13738,41

  1.  

2003-04-07

(duomenys neskelbtini)

9320,01

  1.  

2003-04-08

(duomenys neskelbtini)

3306,45

  1.  

2003-04-09

(duomenys neskelbtini)

10100,48

  1.  

2003-04-11

(duomenys neskelbtini)

12524,08

  1.  

2003-04-16

(duomenys neskelbtini)

12628,25

  1.  

2003-04-18

(duomenys neskelbtini)

11610,58

  1.  

2003-04-23

(duomenys neskelbtini)

9510,69

  1.  

2003-04-24

(duomenys neskelbtini)

12929,80

  1.  

2003-04-25

(duomenys neskelbtini)

9085,23

  1.  

2003-04-28

(duomenys neskelbtini)

7262,43

  1.  

2003-04-29

(duomenys neskelbtini)

6007,78

  1.  

2003-04-30

(duomenys neskelbtini)

4851,11

  1.  

2003-04-30

(duomenys neskelbtini)

10309,63

  1.  

2003-05-05

(duomenys neskelbtini)

4801,96

  1.  

2003-05-06

(duomenys neskelbtini)

6826,89

  1.  

2003-05-06

(duomenys neskelbtini)

9456,30

  1.  

2003-05-09

(duomenys neskelbtini)

9159,26

  1.  

2003-05-12

(duomenys neskelbtini)

9665,78

  1.  

2003-05-13

(duomenys neskelbtini)

7378,88

  1.  

2003-05-14

(duomenys neskelbtini)

6267,45

  1.  

2003-05-16

(duomenys neskelbtini)

10719,14

  1.  

2003-05-20

(duomenys neskelbtini)

5813,43

  1.  

2003-05-21

(duomenys neskelbtini)

4426,70

  1.  

2003-05-23

(duomenys neskelbtini)

13832,91

  1.  

2003-05-26

(duomenys neskelbtini)

6927,64

  1.  

2003-05-27

(duomenys neskelbtini)

5186,00

  1.  

2003-05-28

(duomenys neskelbtini)

9608,24

  1.  

2003-05-29

(duomenys neskelbtini)

12964,77

  1.  

2003-05-30

(duomenys neskelbtini)

6208,23

  1.  

2003-05-30

(duomenys neskelbtini)

10591,19

  1.  

2003-06-02

(duomenys neskelbtini)

13499,12

  1.  

2003-06-02

(duomenys neskelbtini)

3869,30

  1.  

2003-06-04

(duomenys neskelbtini)

6143,60

  1.  

2003-06-06

(duomenys neskelbtini)

10278,45

  1.  

2003-06-08

(duomenys neskelbtini)

11314,49

  1.  

2003-06-09

(duomenys neskelbtini)

3006,99

  1.  

2003-06-11

(duomenys neskelbtini)

1392,30

  1.  

2003-06-13

(duomenys neskelbtini)

7466,29

  1.  

2003-06-17

(duomenys neskelbtini)

7567,56

  1.  

2003-06-19

(duomenys neskelbtini)

10889,13

  1.  

2003-06-24

(duomenys neskelbtini)

7628,99

  1.  

2003-06-27

(duomenys neskelbtini)

4977,00

  1.  

2003-07-16

(duomenys neskelbtini)

16287,08

 

pateikus V. Ch. personalinei įmonei produkcijos už 824 370,32Lt, o V. Ch. personalinės įmonės savininkui V. Ch. pagal kvitus (Forma 10) išmokėjus bendrovės atstovams: D. T., J. K., A.S. už pateiktą produkciją grynus pinigus - 824 370,32 Lt, pastariesiems gautus grynus pinigus ir kvitus perdavus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojai D. S., ji bendrovės patalpose adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei valandą, tyčia, dalies gautų grynų pinigų - 353 940,61 Lt neužpajamavo UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygoje ir jų neįnešė į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) turtą – grynuosius pinigus - 353 940,61 Lt.

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu D. S. išteisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad nei byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visuma, nei kiekvienas iš jų atskirai, nepatvirtino D. S. pareikšto kaltinimo, kad ji pasisavino didelės vertės svetimą turtą. Teismas padarė išvadą, kad D. S. padarytoje veikoje nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, o kaltinimas jai pagrįstas tik abejonėmis ir nemotyvuotomis prielaidomis. Todėl, nesant įrodymų, kad D. S. atliko konkrečius veiksmus pasisavinant pinigus, teismas ją pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisino bei paliko nenagrinėtus byloje pareikštus civilinius ieškinius.

Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo D. S. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti jai naują apkaltinamąjį nuosprendį: D. S. pripažinti kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisti ją laisvės atėmimu 3 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Apelianto manymu, apygardos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o D. S. kaltė įrodyta byloje surinktais dokumentais ir liudytojų parodymais.

Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai suabejojo liudytojo V. Ch. parodymais. Šis liudytojas nuo pradžių nuosekliai tvirtino, kad jis visada atsiskaitydavo su UAB (duomenys neskelbtini), išmokėdamas grynus pinigus vairuotojams, atvežusiems produkciją, išrašydamas kvitus. Liudytojas V. Ch. neigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pasirašė D. S. prašant, kai produkcija nebuvo tiekiama. Jis paaiškino, kad jokio susitarimo su D. S. dėl fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo nebuvo. Tai patvirtino ir liudytojas R. V. Teismui nebuvo pateikti V. Ch. IĮ dokumentai, patvirtinantys atsiskaitymus su UAB (duomenys neskelbtini), todėl, kad šie dokumentai buvo prarasti. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2005-05-11 baudžiamasis įsakymas, kuriame nurodyta, kad V. Ch. prarado buhalterinius dokumentus už 2002-11-21 - 2003-07-31 laikotarpį.

Apeliantas taip pat mano, kad neteisinga yra teismo išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) parduotos produkcijos kiekis V. Ch. IĮ turi sutapti su V. Ch. IĮ parduotos produkcijos kiekiu UAB (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, jog V. Ch. įmonė prekiavo ne tik su UAB (duomenys neskelbtini), bet ir su UAB(duomenys neskelbtini), A. Č. IĮ, AB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), todėl iš UAB (duomenys neskelbtini) įgytos produkcijos kiekis ir V.Ch. IĮ parduotos produkcijos kiekis UAB (duomenys neskelbtini) nesutampa.

Teismas nesirėmė V. Ch. IĮ dokumentais apie pinigų sumokėjimą UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2003-04-09 iki 2003-07-16 ( ! apeliaciniame skunde klaidingai nurodytas laikotarpis 2002-04-09 iki 2002-07-16), motyvuodamas tuo, kad šie dokumentai neišsaugoti. Tačiau aplinkybę, kad produkcija iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo tiekiama V. Ch. įmonei 2003 m.( ! apeliaciniame skunde klaidingai nurodyti 2002 m.) sausio - liepos mėnesiais, patvirtina liudytojų V. Ch., R. V., A. S., J. K. parodymai. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. R. parodė, kad V. Ch. IĮ 2003 m.( ! apeliaciniame skunde klaidingai nurodyti 2002 m.) sausio - liepos mėnesiais tiekė jo bendrovei skerdieną iš UAB (duomenys neskelbtini), kadangi tai matėsi iš veterinarinių pažymų, kurios buvo patiekiamos kartu su skerdiena. Teismas nesirėmė ir nuosprendyje neaptarė veterinarinių pažymų, iš kurių matyti, kad skerdiena iš UAB(duomenys neskelbtini) V. Ch. IĮ buvo tiekiama 2003 m.( ! apeliaciniame skunde klaidingai nurodyti 2002 m.) sausio - liepos mėnesiais. Be to, šią aplinkybę patvirtino ir teisme apklaustas veterinarijos gydytojas S. U. , kurio parodymai nuosprendyje taip pat neaptarti. Veterinarijos gydytojas S. U. parodė, kad siunčiamai skerdienos produkcijai yra būtina išrašyti veterinarinę pažymą, kurioje vienas iš privalomų rekvizitų yra įmonės, kuriai siunčiama produkcija, pavadinimas. Šis liudytojas patvirtino, kad jis dalyvavo tikrinant mėsą prieš ją išsiunčiant, ir parodė, kad D. S. pati jam nurodydavo kam siunčiama skerdiena, ir kad šiuo atveju, tai buvo V. Ch. įmonė.

Apeliantas mano, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi D. S. parodymais, nes D. S. parodymai yra nenuoseklūs ir besikeičiantys pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes. Panevėžio apygardos teisme, nagrinėjant civilinę bylą pagal UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams V. Ch. personalinei įmonei ir D. S., 2005-03-07 posėdyje D. S. paaiškino, kad V. Ch. už produkciją pinigus sumokėjo ir kad ji nežinanti kodėl skola atsispindi įmonės balanse. Vėliau, paaiškėjus, kad V. Ch. tikrai yra atsiskaitęs su UAB (duomenys neskelbtini), D. S. iškėlė versiją, kad taip buvo nurašoma nesanti realiai skerdiena.

Apeliantas mano, kad šioje byloje visiškai pakanka įrodymų, kad D S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Civilinio ieškovo AB Turto bankas atstovas apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, kuriuo D. S. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti D. S. naują apkaltinamąjį nuosprendį bei priteisti civilinį ieškinį.

Apelianto manymu, teismas šioje byloje priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliantas mano, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad D. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą.

Pati išteisintoji D. S. pripažino, kad V. Ch. su ja už pateiktą produkciją visiškai atsiskaitė. Liudytojas V. Ch. teisme parodė, kad jis visada atsiskaitydavo su UAB (duomenys neskelbtini), perduodamas grynus pinigus produkciją atvežusiam vairuotojui. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojai. Liudytojas V. Ch. taip pat visada vienodai ir nuosekliai teigė, kad jis niekuomet nepasirašė UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kai produkcija nebuvo tiekiama. V. Ch. negalėjo pateikti buhalterinių dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą UAB (duomenys neskelbtini), nes tokie dokumentai buvo prarasti. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, iš kurio matyti, kad V. Ch. prarado buhalterinės apskaitos dokumentus už 2002-11-21 - 2003-07-30 laikotarpį.

Civilinio ieškovo manymu, taip pat nepagrįstas yra teismo motyvas, kad V. Ch. įmonė iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirkusi 241 094 kg produkcijos tą pačią dieną visą ją turėjo parduoti UAB (duomenys neskelbtini). Apeliantas pažymi, kad V. Ch. įmonė prekiavo ne tik su (duomenys neskelbtini), bet ir su kitomis įmonėmis, todėl natūralu, kad tik dalis iš UAB (duomenys neskelbtini) pirktos produkcijos ir buvo parduota UAB (duomenys neskelbtini).

Apelianto manymu, neteisinga yra teismo išvada ir dėl pinigų išmokėjimo UAB (duomenys neskelbtini) už produkciją, kuri buvo tiekiama V. Ch. įmonei 2003 m. (apeliaciniame skunde klaidingai nurodyti 2002 m.) sausio - liepos mėnesiais. Pinigų išmokėjimą už pristatytą produkciją UAB (duomenys neskelbtini) 2003-04-09 - 2003-07-16 laikotarpiu (apeliaciniame skunde klaidingai nurodytas 2002-04-09 - 2002-07-16 laikotarpis) įrodo liudytojų V. Ch., R. V., A. S., J. K. parodymai, taip pat veterinarinės pažymos. Tačiau šių įrodymų teismas nevertino.

Išteisintoji R. S. atsikirtimuose į Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir civilinio ieškovo AB Turto bankas apeliacinius skundus prašo šiuos apeliacinius skundus atmesti, nes jie yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas. Išteisintosios manymu, jos byloje be liudytojo V. Ch., kuris negali būti vertinamas kaip objektyvus liudytojas, parodymų, nėra jokių tiesioginių ar objektyvių įrodymų apie tai, kad ji būtų pasisavinusi svetimus pinigus - 353 940,61 Lt.

Išteisintoji mano, kad V. Ch. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, jie neatitinka arba prieštarauja kitiems byloje nustatytiems faktiniams duomenims. Apie tai, kad pinigai jai buvo sumokėti, teigia tik V. Ch., tačiau jis neturi ir nepateikia jokių tokių pinigų išmokėjimą patvirtinančių dokumentų, teigdamas, kad šie dokumentai dingo. Išteisintosios nuomone, V. Ch. parodymais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas, nes jo parodymai apie pinigų sumokėjimą yra melagingi. V. Ch. pats siekia išvengti baudžiamosios bei civilinės atsakomybės dėl jam žinomai neteisingų sąskaitų faktūrų įtraukimo į buhalterinę apskaitą, apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo, pinigų (353 940,61 Lt) pasisavinimo ar išvaistymo. Be to, V. Ch. parodymai apie neva išteisintajai ar kitiems UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams sumokėtus pinigus pagal grynųjų pinigų sumokėjimo kvitus yra paneigti specialistų išvadomis, kuriose nurodyta, kad atitinkamų grynųjų pinigų priėmimo dokumentų UAB (duomenys neskelbtini)netrūksta. UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nustatytas tik vieno grynųjų pinigų priėmimo kvito trūkumas, o pagal V. Ch. parodymus, jis pinigus sumokėjo pagal 42 PVM sąskaitas faktūras, todėl jam turėjo būti išduoti 42 grynųjų pinigų priėmimo kvitai. Pinigų gavimo po 2003-04-08 nepatvirtino ir apeliaciniuose skunduose nurodyti liudytojai R. V., A. S., J. K. V. Ch. taip pat klaidina teismą, teigdamas, kad 353 490,61 Lt jis UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo ir gavo tai patvirtinančius grynųjų pinigų priėmimo kvitus, tačiau juos iš jo pavogė. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-2434-03 matyti, kad 2003-07-30 V. Ch. kreipėsi į Vilniaus m. VPK 1PK su pareiškimu dėl dingusio jo diplomato su įmonės griežtos atskaitomybės dokumentais. Šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra aktas, kuriame nurodyti jo pamesti dokumentai - PVM sąskaitos faktūros (301 vnt.), kasos pajamų orderiai (300 vnt.), gyvulių pirkimo kvitai (789 vnt.), tačiau viso tyrimo metu jis net neužsiminė, kad su savimi turėjo ir pametė grynųjų pinigų priėmimo kvitus. Be to, iš V. Ch. parodymų matyti, kad jis galėjo pamesti tik iki 2003-07-11 išduotus dokumentus, tačiau iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra ir 2003-07-16 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. Ch. įmonei, jau po minėtų dokumentų pametimo, tariamai buvo parduota 4779 kg atšaldytos skerdienos už 16 287,08 Lt. V. Ch. teigia, kad jis šią produkciją gavo, už ją sumokėjo pinigus (16 287,08 Lt) bei iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo gavo tai patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą. Tačiau šio kvito, kurio jis pamesti jau negalėjo, nes jis jam buvo išduotas po jo dokumentų pametimo, V. Ch. taip pat neturi ir jo nepateikė. Išteisintoji nesutinka su apeliantų skundų teiginiais, kad V. Ch. negalėjo pateikti minėto pinigų patvirtinimo kvito, nes jis yra nuteistas už prarastus buhalterinius dokumentus už 2002-11-21 iki 2003-07-31 laikotarpį. Išteisintoji atkreipia dėmesį, kad baudžiamajame įsakyme, kuriuo yra nuteistas V. Ch., nurodytas 2002-11-21 iki 2003-07-31 laikotarpis yra nusikalstamos veikos, o būtent aplaidžios buhalterinės apskaitos vedimo laikotarpis, kurio pabaigą teismas siejo su V. Ch. kreipimusi į policijos įstaigą, pranešant apie dokumentų praradimą 2003 m. liepos 11 dieną. Teismas, nustatęs, kad V. Ch. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, šios tęstinės veikos laikotarpį nurodė iki minėto kreipimosi į policijos įstaigą dienos, tačiau tai nereiškia, kad V. Ch. galėjo 2003-07-11 įsidėti ir su savimi pasiimti bei prarasti dokumentus, kurių tą dieną su savimi negalėjo net turėti.

Išteisintoji taip pat nesutinka su apeliantų skundų teiginiais, kad V. Ch. įmonė prekiavo ne tik su UAB (duomenys neskelbtini), bet ir su UAB (duomenys neskelbtini), A. Č. IĮ, AB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini). Išteisintoji nurodo, kad šioje byloje V. Ch. nėra nurodęs ar net užsiminęs, kad būtų prekiavęs su nurodytomis įmonėmis. Priešingai, V. Ch. pirmos apklausos teisme metu teigė prekiavęs tik su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Vėliau V. Ch. iš dalies pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad mėsą pirkdavo iš turgavietėje prekiavusių prekeivių ir čia kitur nerealizuotą mėsą parduodavo, be to, jo įmonė galėjo parduoti mėsą ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) mėsos kombinatui, šios įmonės tokių faktų nepatvirtino.

Išteisintoji nesutinka su apeliantų skundų motyvu, kad neva ji pati pripažino, jog su ja yra atsiskaityta. Ji visada nuosekliai teigė, kad su ja yra atsiskaityta tik už realiai V. Ch. įmonei pateiktą produkciją iki 2003-04-08, o visi po šios datos minimi tiekimai ir gauti pinigai yra fiktyvūs, nes realiai mėsa V. Ch. įmonei parduota nebuvo. Ji, surašydama tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras apie produkcijos realizavimą, norėjo tik nurašyti realiai neegzistuojantį produkcijos likutį. Ji, išrašydavo tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras V. Ch. įmonei, kuriose atsispindėjo tariamai šiai įmonei parduota skerdiena, kurios realiai nebuvo. Dėl to, buhalterinėje apskaitoje susidarė apie 350 tūkstančių V. Ch. įmonės skola UAB (duomenys neskelbtini), kurią ji vėliau ketino nurašyti kaip beviltišką. Dalį tokių sąskaitų ji rašė pati, kitą dalį - paprašė išrašyti vairuotojo J. K. . Tokios suklastotos sąskaitos dažniausia buvo išrašomos iš anksto po kelias ar keliolika ir skirtingomis datomis, iš anksto pateikiamos V. Ch. Teigia, kad yra buvę atvejų, kad pats V. Ch. yra nurodęs kokia data išrašyti kelias sąskaitas ir kokius duomenis į jas įrašyti. Ji pati neteisingai išrašė 12 sąskaitų faktūrų, o likusias, apie 39 tokias sąskaitas faktūras, jos padiktuotas išrašė J. K. . Tam, kad galimo tikrinimo metu nebūtų akivaizdžiai matyti minėtose suklastotose sąskaitose nurodytų duomenų neteisingumas, ji tam tikrais atvejais prašydavo veterinaro S. U. jo rašomuose Gyvūninio produkto žaliavos veterinarijos pažymėjimuose pažymėti V. Ch. įmonę, dėl ko šių pažymėjimų grafoje ,,Išduota“ šalia įrašo ,,UAB (duomenys neskelbtini) 4816065“ veterinaras įrašydavo iš esmės nieko nereikšiančius ir jokių teisinių pasekmių nesukeliančius įrašus ,,Ch. įm.“ ar ,,per Ch. įm.“, nors šiuose pažymėjimuose grafoje ,,Siunčiama“ ar ,,Išvežamas į“ būdavo nurodomas realus šios produkcijos gavėjas, o ne V. Ch. įmonė.

Išteisintoji nurodo, jog 2005-12-05 Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje pagal UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams V. Ch. personalinei įmonei ir D. S., patvirtino taikos sutartį, pagal kurią ji pripažino, kad iš V. Ch. personalinės įmonės už patiektą UAB (duomenys neskelbtini) produkciją pagal PVM sąskaitas faktūras laikotarpyje nuo 2003-01-06 iki 2003-07-17 gavo 353 940,61 Lt ir įsipareigojo iki 2006-02-01 sumokėti UAB (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt sumą, o UAB (duomenys neskelbtini) atsisakė likusios ieškinio dalies. Tačiau šia nutartimi buvo patvirtinti tik šalių susitarimai dėl skolos gražinimo, tačiau tai neįrodo, kad ši skola realiai egzistavo. Aktas dėl skolų suderinimo nėra pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais, todėl negali būti neginčijamu dokumentu, patvirtinančiu bendrovių turtinių įsipareigojimų vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir AB Turto bankas atstovo apeliacinius skundus patenkinti, išteisintoji D. S. ir jos gynėjas prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Panevėžio apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus duomenis ir įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Nuosprendyje teismo išvados yra pagrįstos surinktų įrodymų analize ir atitinka bylos aplinkybes. D.S. iš kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, išteisinta pagrįstai.

Panevėžio apygardos skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nuosprendyje savo išvadas grindžia neteisingai interpretuodamas tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus. Apeliantas, įvertinęs D. S., liudytojo V. Ch. parodymus ir bylos rašytinius dokumentus, padarė priešingas teismo padarytoms išvadoms išvadas ir prašo D. S. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Tačiau apeliantas skunde įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų ir neatskleidė D. S. veiksmuose, nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėties elementų.

Objektyviajam šio nusikaltimo – veikos -  požymiui būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr.8  9 ir 10 punktuose išaiškino, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o turto pasisavinimas – tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu.

Apygardos teismas nuosprendžiu pagrįstai pripažino, jog neįrodyta, kad D. S. pasisavino svetimą turtą, nes nesurinkta nenuginčijamų įrodymų, kad ji tokį, svetimą turtą valdė. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek teisme kaltintojas, įrodinėdami D. S. kaltę pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, visą dėmesį sutelkė ties klausimu, ar liudytojas V. Ch. gavo iš D. S. jos tiekiamą produkciją. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad D. S. kaltė įrodyta ir šį savo teiginį grindžia liudytojo V. Ch. parodymais apie tai, kad jis iš D. S. skerdieną gavo, liudytojo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. R. parodymais, kad V. Ch. IĮ jam tiekė skerdieną gautą iš D. S. (UAB (duomenys neskelbtini)) bei liudytojų vairuotojų R. V., A. S. ir J. K. parodymais apie tai, kad už atvežtą skerdieną V. Ch. visada atsiskaitydavo grynaisiais, kuriuos jie atiduodavo D. S. Byloje apskritai daug dėmesio buvo skiriama aiškinimuisi kiek ir kur produkcijos parduodavo V. Ch., tačiau šios aplinkybės nei vienos nei visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais niekaip neįrodo D. S. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Aptariamoje byloje, svarbu buvo nustatyti aplinkybes ar V. Ch. už gautą iš D. S. produkciją sumokėjo, kokią sumą sumokėjo ir ar šie pinigai buvo perduoti D. S. bei kokiais veiksmais šiuos pinigus – svetimą turtą, ji pasisavino. Būtent šios aplinkybės ir neįrodytos.

D. S. teismui paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje nustatytas 353940,61 lt trūkumas yra buhalterinis, realiai jo nebuvo, nes pagal dalį išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų produkcija nebuvo V.Ch. tiekiama, tik surašomi dokumentai. Tokiu būdu ji siekė nurašyti produkcijos perteklių, kuris susidarė kritus daliai gyvulių ir nesurašius apie tai aktų bei nesurašant aktų apie skerdienos gedimus. Siekdama panaikinti buhalterinį produkcijos likutį, ji išrašė 12 tikrovės neatitinkančių PVM sąskaitų faktūrų apie tariamą skerdienos tiekimą V. Ch. personalinei įmonei bei dvejuose melagingai nurodė, kad skerdieną V. Ch. gavo. Jos paprašytas tokias pat suklastotas 39 PVM sąskaitas – faktūras išrašė J. K. Tokius D. S. parodymus patvirtino liudytojai S. S. bei J. K. Be to, D. S. parodė, kad ant kai kurių suklastotų jos išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apie produkcijos gavimą pasirašydavo jos prašomas V. Ch., nors produkcija jam ir nebuvo tiekta. Iš UAB (duomenys neskelbtini) rastų ir apžiūrėtų PVM sąskaitų matyti, kad 10-yje jų nėra V. Ch. parašų, patvirtinančių produkcijos gavimą.

Apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad aplinkybė, jog D. S. nuo 2003-04-09 iki 2003-07-16 (laikotarpiu, kuriuo buvo išrašytos, D. S. nurodytos, suklastotos PVM sąskaitos-faktūros) tiekė skerdieną V. Ch. neįrodyta. Ši aplinkybė, iš esmės, buvo įrodinėjama tik V. Ch. parodymais. Jis tvirtino, kad produkciją gavo ir už ją atsiskaitė, sumokėdamas grynais produkciją atvežusiems vairuotojams. Tačiau byloje apklausti vairuotojai patvirtino tik faktą apie skerdienos vežimą V. Ch. įmonei bei nusistovėjusią atsiskaitymo tvarką, tačiau nepatvirtino produkcijos vežimo ir atsiskaitymo pagal konkrečias D. S. ir J. K. išrašytas, jų parodymais, fiktyvias PVM sąskaitas- faktūras. Apygardos teismas išsamiai išanalizavo liudytojo V. Ch. parodymus ir pagrįstai pripažino juos keliančiais abejones. Visų pirma, liudytojo parodymai nebuvo nuoseklūs, be to, jo parodymai apie tai, kad jis visada atsiskaitydavo su UAB (duomenys neskelbtini) išmokėdamas grynus pinigus vairuotojams išrašant kvitus, nepagrįsti pirminiais apskaitos duomenimis, nes jis savo personalinės įmonės buhalterinius dokumentus už aptariamą šioje byloje laikotarpį yra praradęs ir už tai baustas Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad nuosprendyje neaptarti veterinaro liudytojo S. U. parodymai ir mano, jog šis liudytojas patvirtina aplinkybę, kad byloje aptariamu ir D. S. ginčijamu laikotarpiu D. S. mėsos produkciją V. Ch. tiekė, nes jis išrašydavo veterinarines pažymas, kuriose privalomai nurodydavo gavėją. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas ir apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę – produkcijos tiekimą, o ne aplinkybę, ar D. S. buvo sumokėta už pateiktą produkciją.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas tinkamai išanalizavo nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas apie Panevėžio apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos pagal UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams V. Ch. personalinei įmonei ir D. S. baigtį ir šioje byloje nustatytų aplinkybių įrodomąją reikšmę baudžiamojoje byloje. Šioje byloje D. S. teismui parodė, kad V. Ch. su UAB (duomenys neskelbtini) yra visiškai atsiskaitęs ir pripažino, kad UAB (duomenys neskelbtini) nustatytas 353940,61 lt trūkumas yra buhalterinis, nes ji išrašė fiktyvias PVM sąskaitas- faktūras. Civilinėje byloje D. S. pripažinimas, kad V. Ch. personalinė įmonė yra visiškai atsiskaičiusi, neįrodo, kad pagal D. S. nurodytas jos fiktyviai surašytas PVM sąskaitas faktūras produkcija buvo tiekiama ir kad už ją V. Ch. yra sumokėjęs.

Apygardos teismas išnaudojo visas galimybes D. S. ir V. Ch. parodymuose esančių prieštaravimų pašalinimui, tačiau abejonės ar pagal D. S. kaltinime nurodytas PVM sąskaitas- faktūras V. Ch. sumokėjo už produkciją, išliko.

BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina įtariam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją, kol nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas (kaltinamas) asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tai reiškia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroras apeliaciniame skunde savo argumentais nepaneigė teismo išvadų, kuriomis remdamasis apygardos teismas išteisino D. S., todėl nuosprendis nenaikintinas. Esant tokioms aplinkybėms, atskirai ir iš naujo neaptariant apygardos teismo išvadų, atmestinas ir akcinės bendrovės Turto fondas apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priteisti jų pareikštą civilinį ieškinį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

            Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir akcinės bendrovės Turo bankas apeliacinius skundus atmesti.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                  Elena Vainienė

 

Teisėjai:                                                                                      Valdemaras Bavėjanas

             

                                                                                                    Aloyzas Kruopys