Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-679-175-2014].docx
Bylos nr.: ATP-679-175/2014
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 191008196 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP byloje
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Apeliacinis procesas
Bylų pagal apeliacinius skundus procesas

Byla Nr

Byla Nr. ATP-679-175/2014

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02432-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4; 79.1.

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. birželio 18 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

 

n u s t a t ė :

 

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1 – ojo būrio patrulis D. Š. 2014-03-06 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 40P-8568178-14, kuriame nurodė, kad K. K. 2014-03-06, 13 val. 51 min., Radviliškio r. sav., kelio Jonava – Kėdainiai – Šeduva 83 km., vairavo transporto priemonę – automobilį Volvo FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo neapdraustas savininkų ar valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 238 punkto reikalavimus.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) specialistės R. P. 2014-03-25 nutarimu Nr. 20N-9451747-14 administracinio teisės pažeidimo byloje K. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 5 d., skirta 100 Lt bauda.

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu K. K. skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas panaikinti Institucijos 2014-03-25 nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal ATPK 123 str. 5 d., ir anuliuoti neteisėtai ir netinkamai paskirtą baudą.

Kauno apylinkės teismas 2014-04-29 nutartimi Institucijos 2013-03-25 nutarimą Nr. 20N-9451747-14 administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą, o pareiškėjo K. K. skundo netenkino.

K. K. nesutikdamas su apylinkės teismo priimta nutartimi pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2014-03-25 nutarimą ir Kauno apylinkės teismo 2014-04-29 nutartį, o administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 123 str. 5 d. numatytos veikos padarymo jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus. Teigia, kad policijos pareigūnams pateikė galiojančią žaliąją kortelę, kurią pripažįsta ir VĮ „Regitra“, atliekanti transporto priemonių techninę apžiūrą. Be to, apie žaliosios kortelės galiojimą patvirtino ir policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad eismo įvykio metu šį draudimą pripažįsta kaip privalomąjį draudimo liudijimą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublika, pasirašiusi tarptautinę sutartį, yra tapusi žaliosios kortelės sistemos dalimi. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikoje, kaip ir kitose žaliosios kortelės sistemos narėse, civilinės atsakomybės draudimas veikia tam, kad palengvintų atsiskaitymus už eismo įvykio metu atsiradusias žalas, bet nebūtų nepagrįstai baudžiami asmenys, turintys žaliąją kortelę – civilinės atsakomybės draudimo liudijimą. Nurodo, kad žalioji kortelė – tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas, leidžiantis keliauti per daugelio valstybių teritorijas, atskirai nedraudžiant pagal šalies, į kurią įvažiuojama, įstatymus. Lietuvoje pripažįstami kitų žaliosios kortelės sistemos valstybių tarptautiniai transporto priemonės draudimo liudijimai, išduoti vairuotojams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos teritoriją. Atsižvelgiant į tai mano, kad žalioji kortelė – draudimo liudijimas negali sukelti neigiamų padarinių, t.y. nuobaudų skyrimo. Be to, apeliantas prašo, kilus neaiškumams kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų: „Ar žalioji kortelė, žaliosios kortelės sistemos dalyvių, įstojusių ir pasirašiusių tarptautinę sutartį, kuriant žaliosios kortelės sistemą, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstama, bet kurios žaliosios kortelės sistemos dalyvės transporto priemonės draudimo civilinės atsakomybės liudijimas?“

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo K. K. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014-04-29 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog K. K. pateiktas tarptautinis transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas yra ne lietuviškas, t.y. neatitinka Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatyme įtvirtintų imperatyvių normų. Pažymėjo, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Išlyga, kad žalioji kortelė galioja ir suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortelėje nurodytose valstybėse, jei draudikas ir draudėjas nesusitaria kitaip, pagal tų valstybių teisės aktus šiuo atveju netaikytina, kadangi iš K. K. pateikto tarptautinio transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimo matyti, kad jame nėra papildomos atžymos, jog draudimo sutartis savo teisines pasekmes sukelia Lietuvos Respublikoje. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir vadovaudamasis įstatymu padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

K. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinė atsakomybė už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d. atsiranda tuomet, kai transporto priemonė vairuojama neapsidraudus transporto priemonės savininkų ar valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu. KET 238 punkte numatyta, kad dalyvavimas viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiamas nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Pareiškėjas kelia klausimą dėl užsienio draudimo kompanijos privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso galiojimo Lietuvoje ir su tuo susijusiu nuobaudos teisėtumu.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas K. K., daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad K. K. padarė jam inkriminuotą ATPK 123 str. 5 d. numatytą pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę – automobilį Volvo FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo neapdraustas savininkų ar valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl pagrįstai K. K. nubaudė 100 Lt bauda.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 str., Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. TPVCAPDĮ 10 str. 3 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamos ir laikomos atitinkančiomis šio įstatymo nuostatas kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių arba filialų sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys. Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 10 d., kita Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką, o pagal to paties įstatymo 2 str. 21 d., užsienio valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė. Tokiu būdu, pagal TPVCAPDĮ nuostatas, kitų valstybių draudimo kompanijos ir jų tarpininkai neturi teisės drausti Lietuvoje registruotų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė Volvo FH12 valst., Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruota Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta draudimo įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (TPVCAPDĮ 2 str. 8, 9, 18 d., 6 str. 4, 6 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog Rusijos Federacijos bendrovės „Rosgosstrach“ draudimo bendrovės išduota žalia korta negalioja Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi neatitinka TPVCAPDĮ nuostatų.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pagal TPVCAPDĮ 10 str. 4 d., 25 str., žalioji kortelė – tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas, leidžiantis keliauti per daugelio valstybių teritorijas, atskirai nesidraudžiant pagal šalies, į kurią įvažiuojama, įstatymus. Lietuvoje pripažįstami kitų žaliosios kortelės sistemos valstybių tarptautiniai transporto priemonės draudimo liudijimai, išduoti vairuotojams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos teritoriją. Nagrinėjamu atveju išlyga, kad žalioji kortelė galioja ir suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortelėje nurodytose valstybėse, jei draudikas ir draudėjas nesusitaria kitaip, pagal tų valstybių teisės aktus šiuo atveju netaikytina, kadangi transporto priemonė Volvo FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruota Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl pagal TPVCAPDĮ nuostatas transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Lietuvos Respublikoje esančios draudimo įmonės (arba Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių, arba užsienio valstybių draudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir teisės aktų nustatyta tvarka turinčių teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurie yra Biuro nariai). Atsižvelgiant į tai, K. K. pateikta žalioji kortelė išduota Rusijos Federacijos draudimo bendrovės „Rosgosstrach“, nesukelia teisinių pasekmių Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 6 str. 6 d. tik sudarius įprastinę draudimo sutartį ir draudėjui pageidaujant, jam pagal sudarytą ar sudaromą įprastinę draudimo sutartį būtų suteikiama draudimo apsauga žaliosios kortelės sistemai priklausančiose užsienio valstybėse.

Aukštesnės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apelianto prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas, suformuluotas abstrakčiai, apeliantas nenurodo koks įstatymas ar kitas teisės aktas jo manymu prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pirmosios instancijos teismui jokių abejonių dėl Kauno apylinkės teismo 2014-04-29 nutartyje minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo nekilo, tokių abejonių nekyla ir apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad K. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a:

 

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį nepakeistą ir K. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

Teisėjas                                                                                    Algerdas Urbšys