Administracinė byla Nr. eI-1868-484/2023

                  Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06846-2022-3

                  Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui  A. G. (A. G.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) 2022 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. G. 131,24 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą (toliau – Rinkliava) laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., 7,09  Eur delspinigių ir 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatuose (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir rinkliava). Rinkliavą privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Pareiškėja pagal Rinkliavos nuostatus atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.

Paaiškina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste: patalpos/butai, adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 12,77 kv. m); patalpos/butai, adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1370,18 kv. m); patalpos/butai, adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 47,29 kv. m); patalpos/butai, adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 61,08 kv. m). Atitinkamai atsakovui taikoma prievolė mokėti Rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Bendra mokėtina Rinkliavos suma – 131,24 Eur. Pareiškėjai vykdant teisės aktų nustatytą pareigą informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovui pateikti 4 mokėjimo pranešimai, kurie buvo išsiųsti Rinkliavos nuostatų 64 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsakovui Rinkliavos nuostatų nustatytais terminais rinkliavos nesumokėjus, pareiškėja taip pat pateikė atsakovui 9 priminimus apie pradelstą įsiskolinimą, tačiau jis taip ir nebuvo padengtas.

Nurodo, kad atsakovui pradelsus rinkliavos mokėjimo terminus taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro  7,09 Eur.

Procesiniai dokumentai ir teismo pranešimas atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

      Teismas

konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei delspinigių, susidariusių laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. priteisimo iš atsakovo. 

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą, kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiuo tikslu savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

           Rinkliavos mokėtojai yra visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jų įgalioti asmenys, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktis).

Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). VASA, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinį reglamentavimą, laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei LVAT jurisprudenciją ir, remiantis byloje pateiktais valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, patvirtinančiais, kad atsakovas nuosavybės teise  valdė nekilnojamojo turto objektus: nuo 2008 m. vasario 7 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. – butą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 12,77 kv. m); nuo 2008 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. – 1285/100000 dalis patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1370,18 kv. m); nuo 2012 m. sausio 12 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. – buto, adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 47,29 kv. m); nuo 2008 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio  11 d. – 1/2 dalį buto, adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 61,08 kv. m), darytina išvada, kad atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas ir turi pareigą mokėti šią vietinę rinkliavą.

Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimai sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad įsiskolinimą atsakovas būtų sumokėjęs.

Rinkliavų įstatyme

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015; 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020).

Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139,140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 (toliau – Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

Pareiškėjos pateikti mokėjimo pranešimai, priminimai ir įspėjimai patvirtina, kad atsakovui 37 Eur  vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota 2018 m. birželio 6 d. mokėjimo pranešimu Nr. 10153910. Atsakovui 55 Eur vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota 2019 m. kovo 15 d. mokėjimo pranešimu Nr. 10880525. Atsakovas buvo informuotas apie mokėtinas Rinkliavos sumas. Vadinasi, atsakovui Rinkliava (už 2018-2019 m.) buvo apskaičiuota iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, t. y. galiojant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Aplinkybė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi 2022 m. lapkričio 21 d., neturi jokios teisinės reikšmės nustatant, ar buvo praleistas mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas, nes jis, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir LVAT praktika, skaičiuojamas nuo kito momento, t. y. nuo tada, kada mokestinės prievolės (šiuo atveju – vietinė rinkliava) yra apskaičiuojamos (žr., pvz., LVAT 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-507-789/2021, LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-601-442/2021).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti delspinigius, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., taip pat laikytinas pagrįstas ir tenkinamas.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

             Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatyta tvarka.

              Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

              Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai jos buvo būtinos siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. ABTĮ taip pat neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018; LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018; LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022).

              Atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką (LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022) šioje byloje konstatuotina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai gauti neatitinka būtinumo kriterijaus ir todėl tokių išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš atsakovo – pareiškėja nepateikė konkrečių ir objektyviais duomenimis paremtų argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog ji nebuvo pajėgi savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos arba jog kreipimasis į teismą be advokato pagalbos jai lemtų žymias papildomas sąnaudas, dėl kurių jos teisė į veiksmingą teisminę gynybą būtų apribota.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo tenkinti.

Priteisti savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, juridinio asmens kodas 304195262, iš atsakovo A. G. (A. G.) 131,24 Eur (šimtą trisdešimt vieną eurą ir dvidešimt keturis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir  7,09 Eur (septynis eurus ir devynis centus) delspinigių.

Netenkinti savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymo dėl 24,20 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas priteisimo iš atsakovo A. G. (A. G.).

             Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                   Ina Kirkutienė