Civilinė byla Nr. 3K-3-565-219/2015

                                                         Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13078-2013-5

                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.11.1;

2.5.16.8;  

              (S)                                                                                                                                 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gedimino Sagačio, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, valstybės įmonei Valstybės turto fondui dėl nuomos sutarčių nutraukimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė UAB „Tomis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), kurį patikslinusi prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus pranešimus: 2013 m. liepos 4 d. Nr. 8SD-(14.8.7.)-3310 dėl 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dėl 0,8500 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nutraukimo; 2013 m. liepos 17 d. Nr. 8SD-(14.8.7.)-3470 dėl 1,1500 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nutraukimo; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymus Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1086 ir Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1087; priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 1993 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto valdyba susitarė su ieškove 99 metams išnuomoti 11 500 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 8500 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvusio karinio miestelio Nr. 1 teritorijoje, ribojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, kai UAB „Tomis“ įvykdys sutarties 2.1. punkto įsipareigojimą. Sutarties 2.1 punkte ieškovė įsipareigojo iki 1993 m. gruodžio 31 d. pervesti į miesto valdybos nebiudžetinio fondo sąskaitą Nr. 142101 „Ūkio banke“ 89 623,31 Lt (25 956,70 Eur), iki 1994 m. liepos 1 d. – 134 434,96 Lt (38 935,05 Eur), iki 1994 nu gruodžio 31 d. – 224 058,28 Lt (64 891,76 Eur). Sutartį pakeitus, mokėjimo terminas buvo pratęstas iki 1995 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto valdyba 1993 m. gruodžio 21 d. dėl žemės sklypų nuomos priėmė potvarkį Nr. 1590-v, kuriuo nutarė išnuomoti minėtus du žemės sklypus. 1994 m. birželio 15 d. buvo sudarytos šių dviejų žemės sklypų nuomos sutartys, taigi 1993 m. lapkričio 19 d. sutarties sąlyga sudaryti nuomos sutartis tik įvykdžius sutarties 2.1. punkto įsipareigojimą buvo įvykdyta (ieškovė sumokėjo 448 116,55 Lt (129 783,52 Eur). Šį faktą patvirtina ir sutarties 3 punkte nustatyta sąlyga, kad nesumokėjus šios sumos žemės sklypų nuomos sutartys bus pripažintos netekusiomis teisinės galios, tačiau jokių ginčų dėl minėtų nuomos sutarčių iki 2013 m. (t. y. 20 metų) nebuvo, vadinasi, visa suma buvo sumokėta. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos
sutartyje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), buvo susitarta mokėti žemės
nuomos mokestį LR Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 1 punkte nustatyta
tvarka, bei nurodyta, jog nuomojamo sklypo kaina – 241 843,89 Lt (70 042,83 Eur). Tokie patys įsipareigojimai buvo ir dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos, nurodant, kad nuomojamo sklypo kaina – 254 034,75 Lt (73 573,55 Eur). 1993 m. lapkričio 19 d. sutarties 2.3 punktu ieškovė įsipareigojo žemės sklypuose esančius pastatus 266Gp, 267Fp, 287Gp, 239Gp, 240Hp, 241Gp, 243Gp rekonstruoti, atstatyti, suremontuoti arba nugriauti, o kultūros paveldo objektus (pastatus 91. 92, 93, 88) – saugoti. 1994 m. spalio 11 d. Kauno miesto valdyba potvarkiu „Dėl išnuomotame UAB „Tomis“ žemės sklype esančių pastatų“ nusprendė atidėti menkaverčių statinių griovimą ir leisti juos naudoti ieškovės reikmėms, kol vyks archeologiniai tyrimai ir bus pradėti statyti nurodyti objektai. 1994 m. gruodžio 12 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu buvo pasiūlyta iki 2003 m. nugriauti pokarinės statybos pastatus, iki tol leisti juos laikinai naudoti. Atsižvelgiant į pasikeitusias faktines aplinkybes 1995 m. sausio 19 d. šalys susitarė dėl sutarties 2.3 ir 2.5 punktų pakeitimo, nustatant, kad menkaverčiai statiniai turi būti nugriauti iki 1999 m. gruodžio 31 d.

Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1852/2001 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad: „1. Kauno miesto valdyba ir UAB „Tomis“ susitaria panaikinti pastatų 240H1p, 243F1p, 239F1p, 241F1p, adresu (duomenys neskelbtini), pastatų 287G1p, 266G1p, lGlp, adresu (duomenys neskelbtini), pastato, 91Glp, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją UAB „Tomis“ vardu. 2. UAB „Tomis“ išsikelia iš pastatų 240H1p, 243F1p, 239F1p, 241F1p, adresu (duomenys neskelbtini), pastatų 287G1p, 266G1p, lGlp, adresu (duomenys neskelbtini), pastato, 91G1p, (duomenys neskelbtini). 3. Kauno miesto valdyba pripažįsta 1993 11 19 ir 1995 01 19 sutartis, sudarytas tarp Kauno m. valdybos ir UAB „Tomis“ negyvenamųjų patalpų 240H1p, 243F1p, 239F1p, 241F1p, adresu (duomenys neskelbtini), 287G1p, 266G1p, lGlp, adresu (duomenys neskelbtini), 91Glp, adresu (duomenys neskelbtini), 92B1p, adresu (duomenys neskelbtini), 93Flp, (duomenys neskelbtini), 88F1p, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartimis.“ Ieškovės teigimu, išnuomotuose žemės sklypuose ji atliko didelių investicijų darbus: daug menkaverčių pastatų nugriovė, sutvarkė aplinką, išvežė atliekas; iš viso pastatų 92B1p ir 93F1p rekonstrukcijai 1994–2000 m. ji investavo 230 576,20 Lt (66 779,48 Eur).

Taip pat nurodė, kad 2013 m. liepos 4 d. pranešimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3310 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius informavo (pranešimas gautas 2013 m. liepos 9 d.) apie 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dėl 0,8500 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nutraukimą (sutarties nutraukimo pagrindas – atsižvelgdama į  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį (civ. byla Nr. 3K-3-367/2010) Kauno miesto savivaldybė perėmė pastatus, esančius šiame žemės sklype, todėl ieškovė jį naudoja ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nes nėra jo savininkė). Analogišką pranešimą atsakovė pateikė 2013 m. liepos 17 d. dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo bei pridūrė, jog minėta nuomos sutartis bus nutraukta po 2 mėnesių. Ieškovės manymu, pranešimai yra nepagrįsti, prieštaraujantys įsiteisėjusiai ir galiojančiai Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. liepos 2 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. 2-1852/2001.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 46 Lt (13,32 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Teismas sprendė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 4 d. raštas Nr. 8SD-(14.8.7.)-3310 ir 2013 m. liepos 17 d. raštas Nr. 8SD-(14.8.7.)-3470 yra informacinio pobūdžio pranešimai, kurie siunčiami prieš 2 mėnesius, kaip tai nustato CK 6.564 straipsnis. Teismas pažymėjo, kad šie raštai nesukėlė, nesukelia ir negali sukelti ieškovei jokių teisinių pasekmių, nes jie nėra valiniai viešojo administravimo subjekto patvarkymai ieškovei, kurie būtų administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasibaigimo ar pasikeitimo pagrindas.

Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimus dėl įsakymų panaikinimo, nurodė, kad sutartys buvo sudarytos gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti – taigi buvo tikslinės, t. y. žemė buvo skirta pastatams eksploatuoti. Teismas vertino, kad šalių 2001 m. liepos 2 d. sudaryta ir patvirtinta taikos sutartimi buvo iš esmės susitarta, jog UAB „Tomis“ netenka statinių jai išnuomotose žemės sklypuose. Pastatų nuosavybė UAB „Tomis“ vardu buvo išregistruota, tačiau ieškovė iš pastatų neišsikėlė. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-203/2010 ieškovę nusprendė iškeldinti iš pastatų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 287G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 239F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 240H1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 241F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 243F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir perduoti juos Kauno miesto savivaldybei. Šis teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, šis 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010, sprendimą paliko nepakeistą. Šiuo metu pastatai išnuomotuose žemės sklypuose priklauso patikėjimo teise tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei ir VĮ Valstybės turto fondui. Teismo vertinimu, ieškovei nevaldant nuosavybės teise pastatų, neliko teisinio pagrindo išnuomoti jai žemės sklypus, nes pagal žemės nuomos sutartis žemės sklypai buvo išnuomoti gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, tačiau ieškovė per 20 metų jokių statinių nepastatė ir nuosavybės teise kitų pastatų nevaldo. Teismas pažymėjo, kad ginčo žemę ieškovė naudoja ne jai nuosavybės teise priklausantiems (ar nuomojamiems) statiniams eksploatuoti, kaip tai nurodyta Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, todėl sprendė, kad atsakovė, vykdydama valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, turėjo įstatymo pagrindą nutraukti su ieškove sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės UAB „Tomis“ apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymus Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1086 ir Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1087, išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal ieškovės ir Kauno miesto valdybos sudarytus susitarimus žemės nuomos tikslas buvo gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, gamybinei, ūkinei, komercinei veiklai plėtoti. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ir nuomos sutarties sudarymo metu ieškovė būtų nuosavybės teise valdžiusi žemės sklypuose esančius statinius, priešingai, tiek sudarant žemės sklypų nuomos sutartis, tiek vėlesniais susitarimais su statinių valdytoja buvo sprendžiami klausimai dėl žemės sklypuose esančių statinių nugriovimo, jų rekonstrukcijos. Atsižvelgiant į ginčo žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo tikslus, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad, paaiškėjus aplinkybėms, jog, ieškovei nevaldant nuosavybės teise statinių, žemės sklypai naudojami ne pagal paskirtį, neliko teisinio pagrindo išnuomoti jai žemės sklypus.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų nesilaikymas ir žemės naudojimas ne pagal paskirtį atsakovės buvo nustatytas remiantis teisiniais sprendimais, kuriais buvo išspręstas ginčas, kilęs vykdant sutartį, t. y. jau po ginčo nuomos sutarčių sudarymo, ir kuri nepakeitė situacijos, buvusios ginčo sutarčių sudarymo metu (nuosavybės teise statinių ieškovė ginčo nuomos sutarčių sudarymo metu nevaldė, juos buvo įgijusi sutarčių vykdymo metu teisiniu pagrindu, kuris buvo nuginčytas teismine tvarka). Byloje nustačius, kad teisminiai ginčai dėl statinių įsigijimo teisėtumo baigėsi tik 2010 m. rugsėjo 28 d., teismo vertinimu, atsakovė nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar ieškovė turėjo realią galimybę suprojektuoti ir ginčo sklypuose pastatyti statinius. Sutarties įvykdymas buvo susijęs ne tik su faktiniu atitinkamos paskirties statinių priklausymu, bet ir su galimybe įvykdyti sutarties sąlygas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovės argumentus, kad sudarius sutartis ginčo žemės sklypuose ji vykdė veiklą. Iš 1994 m. spalio 3 d. pažymos turinio teismas nustatė, kad statinių valdytoja pripažino ieškovės vykdomą veiklą: ieškovė atliko kultūros paveldo objektų paminklosaugos ekspertizę, parengė jų rekonstrukcijos (atstatymo) projektą ir jį įgyvendino, sutartyje nurodytų menkaverčių statinių nenugriovė paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl tyrinėjimo darbų poreikio. Teismas iš Kauno miesto valdybos potvarkių nustatė, kad ieškovei buvo suteikta teisė investuoti lėšas į žemės sklypus ir juose esančius pastatus, dalis pastatų buvo pritaikyti civilinėms reikmėms. Kilus ginčui dėl statinių nuosavybės, 2001 m. liepos 2 d. teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1852/2001 patvirtintas šalių susitarimas, kad statiniais, esančiais išnuomotuose žemės sklypuose, ieškovė naudosis nuomos sutarties pagrindu. Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl nuomininkės iškeldinimo iš Taikos sutartyje nurodytų statinių procesiniais teismų sprendimais nebuvo spręstas, todėl nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė naudojosi žemės sklypais, ir jais naudojosi pagal paskirtį; ieškovės siekį statyti statinius patvirtina 2013 m. lapkričio 8 d. raštas dėl sutikimo išdavimo statyti nesudėtingus statinius valstybinės žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuris buvo pateiktas atsakovei iki sutarčių nutraukimo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į UAB „Tomis“ atliktas investicijas į žemės sklypus ir juose esančius pastatus bei sumokėtą nuomos mokestį, taip pat į pateiktus duomenis, jog statybos darbams atlikti buvo būtini archeologiniai tyrinėjimai, kurių atlikimo būtinybė paaiškėjo po ginčo sutarčių sudarymo, sprendė, kad negalima iš ieškovės reikalauti, kad ji būtų įvykdžiusi tai, kas nėra įmanoma pagal teisės aktuose nustatytas procedūras. Įvertinęs tai, kad statinių valdytoja leido ieškovei naudotis jau esamais statiniais, kad užtruko bylinėjimasis sprendžiant ginčą dėl nuosavybės teisų įgijimo į žemės sklypuose esančius statinius, teismas nesutiko su atsakovės konstatuota aplinkybe, kad ieškovė nevykdė sutarties. Teismas pažymėjo, kad ginčo žemės sutartyse nebuvo nustatytas terminas, ką ir iki kada ieškovė turėjo pastatyti, žemės sklypo nuomotoja nenustatė terminų statyboms pradėti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sutarties nutraukimas argumentuojamas ne sutarties netinkamu vykdymu, tačiau sutarčių ydingumu – žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, negali būti išnuomojami; atsakovė rėmėsi teisiniu reglamentavimu, nustatytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, kuris priimtas jau po ginčo sutarčių sudarymo. Pagal šį teisinį reglamentavimą žemės nuomos sutartis galėjo būti sudaryta ir su asmeniu, neturinčiu išnuomojamuose žemės sklypuose nekilnojamojo turto valdymo ar nuosavybės teisės. Tai reiškia, kad ieškovė turėjo teisę sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis net ir neturėdama nuomos ar nuosavybės teisės į žemės sklypuose esančius pastatus. Teismo vertinimu, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatos negali būti aiškinamos kaip pagrindas vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartis, nes sutarčių nutraukimo pagrindai nustatyti įstatymuose, bet ne žemesnės galios teisės aktuose. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, byloje nesurinkusi įrodymų, jog ieškovė nenaudojo žemės sklypų pagal tikslinę paskirtį, nuomotoja neteisėtai vienašališkai prieš terminą nutraukė su ieškove sudarytas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos sutartis. Teismo vertinimu, teisines pasekmes sukėlė atsakovės priimti ginčo įsakymai, todėl pripažinęs, jog sutarčių nutraukimas prieštarauja CK 6.217 straipsnio 2 ir 4 dalims, teismas nusprendė panaikinti ginčo įsakymus.

III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką laikosi pozicijos, kad valstybinės žemės nuomos sutarties tikslas yra ne tik nuomos mokesčio gavimas, bet ir tinkamas valstybinės žemės valdymas, teritorijų sutvarkymas, darbo vietų sukūrimas ar kitų visuomenės poreikių patenkinimas, todėl nuomininko pasyvumas gali būti vertinamas kaip sutarties sąlygų pažeidimas ir tai gali sudaryti pagrindą nutraukti sutartį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ethical Products Distribution“ v. Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-378/2010). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šią kasacinio teismo formuojamą praktiką, nevertino aplinkybės, kad valstybinės žemės nuomos sutartys su ieškove buvo sudarytos gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, kad šio tikslo ieškovė nepasiekė – išnuomotuose valstybiniuose žemės sklypuose nebuvo pradėtos statybos. Be to, ieškovė prarado ir nuosavybės teisę į šiuose sklypuose valdomus statinius – ši aplinkybė taip pat sudarė pagrindą nutraukti prieš terminą valstybinės žemės nuomos sutartis.

2. Dėl nukrypimo aiškinant esminius sutarties pažeidimo elementus. Žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindą sudaro ne tik aktyvūs nuomininko veiksmai, bet ir neveikimas. Ieškovės pasyvus neveikimas ir sudarytų žemės nuomos sutarčių bei jomis siektų tikslų nevykdymas daugiau nei devyniolika metų iki ginčo teisme kilimo atitinka CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir reiškia esminį sutarties pažeidimą, leidžiantį nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojos reikalavimu. Nustatytas žemės nuomos sutarties pažeidimas savaime yra pakankamas pagrindas nuomotojai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Ieškovės 2013 m. lapkričio 8 d. raštas dėl sutikimo statyti nesudėtingus statinius valstybinės žemės sklypuose atsakovei buvo pateiktas tik tada, kai ieškovė buvo informuota apie valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimą ir pradėtą teisminį ginčą (ieškinys teismui pateiktas 2013 m. rugpjūčio 8 d.), todėl šis raštas nepatvirtina ieškovės siekio statyti ginčo sklypuose statinius, nurodytus 1993 m. lapkričio 19 d. sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės daromos žalos atsakovei; nevertino aplinkybės, kad ginčo sklypuose statinius nuosavybės teise valdo tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė ir VĮ Valstybės turto fondas. Teismas užkirto kelią tikriesiems ginčo sklypuose esančių statinių savininkams iš valstybės išsinuomoti ar įsigyti žemės sklypo dalį, reikalingą statiniams funkcionuoti, – taip buvo pripažįstami tik ieškovės interesai ir paneigti kitų asmenų teisėti interesai.

3. Dėl įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Teismas pažeidė įrodymų pakankamumo taisyklę, nes remdamasis vien tik ieškovės 2013 m. lapkričio 8 d. raštu sprendė, kad ji siekia statyti statinius. Ieškovės pateikti duomenys po to, kai ją atsakovė įspėjo apie žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimą dėl to, kad sklypai nėra naudojami pagal tikslinę paskirtį, neturėjo būti vertinami apskritai, nes jais remiantis negalima įrodyti reikšmingų byloje faktinių aplinkybių – žemės sklypų naudojimo pagal sutartyje nustatytą tikslinę paskirtį nuo sutarčių sudarymo iki įspėjimo pateikimo. Duomenų, kad išnuomotuose žemės sklypuose po sutarčių sudarymo buvo vykdoma gyvenamųjų namų su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statybos veikla, byloje apskritai nėra. Ieškovė tik pateikė 1993–1994 m. dokumentus, kuriuose nurodyta, kad, vykdydama 1993 m. lapkričio 19 d. sutarties įsipareigojimus, atliko kultūros paveldo objektų paminklosaugos ekspertizę, parengė jų rekonstrukcijos (atstatymo) projektą ir jį įgyvendino (projektas suderintas su reikalingomis tarnybomis ir patvirtintas miesto vyriausiojo architekto), tačiau nenugriovė sutartyje nurodytų menkaverčių pastatų. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad 2000–2013 m. būtų vykdoma kokia nors veikla. Teismo išvada, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių ieškovės netinkamą sutarčių vykdymą, yra neobjektyvi.

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Sprendžiant išlaidų paskirstymo klausimą, buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-7-165/2012). Iš esmės teismas įpareigojo atsakovę iš valstybės biudžeto valstybei atlyginti išlaidas dėl jos teisėtų veiksmų.

Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, pritardama kasaciniame skunde nurodytiems argumentams ir motyvams, prašo jį tenkinti. Trečiasis asmuo papildomai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį, nes, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, pasisakė tik dėl dalies reikalavimų: panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymus Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1086 ir Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1087, o dėl reikalavimų panaikinti 2013 m. liepos 4 d. pranešimą Nr. 8SD-(14.8.7.)-3310 ir 2013 m. liepos 17 d. pranešimą Nr. 8SD-(14.8.7.)-3410 teismas jokio sprendimo nepriėmė ir dėl jų nepasisakė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „Tomis“ prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Atsakovė nemotyvavo ir neįrodinėjo, kad ieškovė žemės sklypuose nevykdo jokios veiklos, o rėmėsi tik tuo, kad žemės sklypų nuomos sutartys bus nutrauktos, nes žemės sklypuose valdomų ir naudojamų pastatų ieškovė neturi. Nuomos sutarčių 4 punkte buvo įtvirtinta, kad sutartys gali būti nutrauktos, tik jei nevykdomas sutarčių 3 punktas – nemokamas nuomos mokestis. Atsakovė neturėjo teisės nutraukti nuomos sutarčių, nes toks jų nutraukimo pagrindas nebuvo nustatytas, o sutartyse nustatyti įsipareigojimai ieškovės buvo vykdomi (nuomos mokestis mokamas tinkamai ir laiku, atsakovė dėl to pretenzijų nereiškė). Nepagrįstas kasatorės argumentas, kad ieškovė devyniolika metų nesinaudojo žemės sklypais – iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti ieškovės naudojami nuomojami pastatai, pvz., 2013 m. rugpjūčio 8 d. išraše pastatas – garažas yra pažymėtas 1G1p; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-367/2010) ieškovė iš pastatų buvo iškeldinta ne kaip nuomininkė, bet kaip pastatų savininkė. Taigi iki 2010 m. rugpjūčio 28 d. pripažinta, kad ieškovė naudojosi žemės sklypuose esančiais pastatais, atitinkamai tai reiškia, kad ji naudojosi ir žemės sklypais. Atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad dėl ieškovės veikimo ar neveikimo būtų patyrusi žalą, todėl nuomos sutartys nutrauktos nepagrįstai.

2. Dėl nukrypimo aiškinant esminius sutarties pažeidimo elementus. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiajai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Ieškovės 2013 m. lapkričio 8 d. raštas atsakovei patvirtina, kad ieškovė ketino ir ketina žemės sklypuose statyti statinius: ji ginčija žemės nuomos sutarčių nutraukimą, teikė atsakovei prašymą leisti statyti statinius, iki žemės nuomos sutarčių nutraukimo neatlygintinai rekonstravo žemės sklypuose esančius statinius, mokėjo žemės nuomos mokestį, bendradarbiavo su atsakove. Šios aplinkybės parodo ieškovės ketinimą toliau vykdyti veiklą žemės sklypuose, tačiau būtent atsakovė nebendradarbiavo su ieškove ir neišdavė jai sutikimo statyti statinius. Tik kasaciniame skunde atsakovė pradėjo įrodinėti žalą – neva tretieji asmenys negali naudotis po pastatais esančia jiems nuosavybės teise priklausančia žeme. Toks kasatorės argumentas visiškai nepagrįstas – sudarant žemės nuomos sutartis iš ieškovės buvo reikalaujama mokėti žemės nuomos mokestį, atlikti investicijas, griovimo ir rekonstrukcijos darbus, tačiau pretenzijų dėl to, kad Kauno miesto savivaldybė ir VĮ Valstybės turto fondas negalės naudotis žeme, nebuvo reiškiama; nebuvo kreiptasi ir dėl servitutų nustatymo. Todėl jokios žalos valstybei atsakovė neįrodė, priešingai, ieškovė įrodė valstybės patiriamą naudą (statinių rekonstrukcijos, investicijos į sklypus, nuomos mokesčio mokėjimas, ketinimas statyti statinius, kurių šiuo metu negali statyti dėl kasatorės veiksmų). Pažymi, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą turi dvejopą funkciją – įspėjamąją ir įvykdymo trūkumų šalinimo, tačiau atsakovė net nesvarstė galimybės leisti ieškovei statyti žemės sklypuose statinius. Taip atsakovė pažeidė CK 6.218 straipsnio 2 dalies ir 6.564 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo tvarkos ir sutarties vykdymo trūkumų pašalinimo. 

3. Dėl įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nemotyvavo ir neįrodinėjo ieškovės neva nevykdomos jokios veiklos išnuomotuose žemės sklypuose, o rėmėsi tik tuo, kad žemės sklypų nuomos sutartys nutrauktinos, nes juose valdomų ar naudojamų pastatų ieškovė neturi ir, atsižvelgusi į teismų priimtus sprendimus, kuriuose buvo sprendžiamas sandorių, kurių pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypuose esančius statinius, teisėtumo, vindikacijos ir iškeldinimo klausimai, nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu

CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi šioje įstatymo nuostatoje nustatyti du alternatyvūs pagrindai, leidžiantys teigti, kad sutartis pažeista: pirma, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutarties sąlygas, antra, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Jei sutartimi sulygta nuomininko prievolė naudoti daiktą tam tikru būdu, vadinasi, šio daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimas – tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Taigi daikto (šiuo atveju – žemės) nenaudojimas, kai sutartis reikalauja daiktą naudoti, yra sutarties pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Tai reiškia, kad žemės nuomos sutartis bus pažeista ne tik tada, kai žemė nebus eksploatuojama, bet ir tada, kai ji bus netinkamai naudojama. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal savo teisinius padarinius netinkamas naudojimas gali būti pakankamas pagrindas nutraukti šalių sutartį, kaip ir visiškas jos nenaudojimas. Sprendžiant dėl naudojimo laipsnio, pažymėtina, kad tai vertinamoji kategorija, dėl kurios turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti ar kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, pavyzdžiui, 10 proc., bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. Pagal šių kriterijų visumą teismas daro išvadą, ar naudojimas tam tikra apimtimi neatitinka šalių sutarties.

Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kai išnuomotame žemės sklype nevykdomi statybos ar žemės darbai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-378/2010), taip pat kai jokios komercinės veiklos nevykdymas išnuomotame valstybinės žemės sklype daugiau kaip šešerius metus pripažįstamas pakankamu pagrindu nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „E. P. Distribution“ v. Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-378/2010). Atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo (kuo jis didesnis) sudaro faktinį pagrindą pripažinti esant esminį sutarties pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldaras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004).

Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė pagal 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį 99 metams išsinuomojo 11500 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir pagal 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį 99 metams išsinuomojo 8500 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kaip žemės sklypų nuomos pagrindas nurodytas Kauno miesto valdybos 1993 m. gruodžio 21 d. potvarkis Nr. 1590-v, taip pat ir 1995 m. sausio 13 d. ieškovės ir Kauno miesto valdybos sudarytas susitarimas, kuriuose įvardyti nuomos sutarčių tikslai – gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, gamybinei, ūkinei, komercinei veiklai plėtoti. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismai nustatė, kad šių sklypų paskirtis – kita. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė per 20 metų jokių statinių nepastatė ir nuosavybės teise kitų pastatų nevaldo; iš 2013 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos atlikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo ir ribų patikrinimo nustatė, kad minėtame žemės sklype naujų statinių nėra, auga savaiminiai lapuočių medžiai, yra apdegusių ir sugriuvusių pastatų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties įvykdymas nagrinėjamu atveju buvo susijęs ne tik su faktiniu atitinkamos paskirties statinių priklausymu, bet ir su galimybe įvykdyti sutarties sąlygas: ieškovė atliko kultūros paveldo objektų paminklosaugos ekspertizę, parengė jų rekonstrukcijos (atstatymo) projektą ir jį įgyvendino, sutartyje nurodytų menkaverčių statinių nenugriovė paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl tyrinėjimo darbų poreikio; ieškovei buvo suteikta teisė investuoti lėšas į žemės sklypus ir juose esančius pastatus, dalis pastatų buvo pritaikyti civilinėms reikmėms; ieškovės siekį statyti statinius patvirtina jos 2013 m. lapkričio 8 d. raštas dėl sutikimo išdavimo statyti nesudėtingus statinius valstybinės žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuris buvo pateiktas atsakovei iki sutarčių nutraukimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad natūralu ir suprantama, jog nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, sąlygojamas sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovės argumentus, jog ji po sutarčių sudarymo ginčo sklypuose vykdė veiklą. Teisėjų kolegija pritaria kasatorės argumentams, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog valstybinės žemės nuomos sutartys su ieškove buvo sudarytos gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, o šio tikslo ieškovė nepasiekė – išnuomotuose valstybiniuose žemės sklypuose nebuvo pradėtos statybos. Be to, ieškovė prarado ir nuosavybės teisę į šiuose sklypuose valdomus statinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės 2013 m. lapkričio 8 d. raštas dėl sutikimo statyti nesudėtingus statinius valstybinės žemės sklypuose nepatvirtina jos siekio statyti ginčo sklypuose statinius, nurodytus 1993 m. lapkričio 19 d. sutartyje, nes jis atsakovei buvo pateiktas tik tada, kai ieškovė buvo informuota apie valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimą ir pradėtą teisminį ginčą (ieškinys teismui pateiktas 2013 m. rugpjūčio 8 d.). Taigi ieškovės veiksmai nesudarė pagrindo tikėtis, kad situacija ateityje pasikeis. Nors apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo žemės sutartyse nebuvo nustatytas terminas, ką ir iki kada ieškovė turėjo pastatyti, žemės sklypo nuomotoja nenustatė terminų statyboms pradėti, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog pagal žemės nuomos sutartis žemės sklypai buvo išnuomoti gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, tačiau ieškovė per 20 metų jokių statinių nepastatė ir nuosavybės teise kitų pastatų nevaldo, ir taip pažeidė nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės neveikimą kvalifikavo kaip esminį sutarties pažeidimą, sudarantį pagrindą nutraukti ginčo sutartį. Kadangi apeliacinės instancijos teismas ieškovės neveikimo valstybinės žemės sklypuose nepripažino esminiu sutarties pažeidimu, teisėjų kolegija pasisako ir dėl šio pažeidimo kvalifikavimo kaip esminio.

Dėl CK 6.564 straipsnio 1 dalies, 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

Sutarties šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį nepažeidžia sutarties laisvės principo, jeigu šalis šią teisę įgyvendina teisės normose ar sutartyje nustatyta tokios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis. Teismai, nagrinėdami ginčą dėl sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo, turi atsižvelgti į tai, kad sutarties šalys gali naudotis šia teise kaip savigynos priemone nuo kitos šalies veikimo ar neveikimo, kurie pagal savo pobūdį iš esmės pažeidžia jų susitarimą ir sukelia tokius padarinius nukentėjusiai šaliai, kad sutarties nutraukimas yra adekvatus veiksmas, siekiant nutraukti tokius veiksmus ir išvengti dar didesnių padarinių atsiradimo. Kasacinio teismo suformuotoje vienašališko sutarčių nutraukimo teisminės patikros praktikoje pažymima, kad dėl tokio nutraukimo pažeidimas turi būti kvalifikuojamas kaip esminis,  priešingu atveju būtų pažeistas sutartinių santykių stabilumo principas. Esminis sutarties pažeidimas nustatomas vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Valstybinės žemės nuomos sutarties vienašalio nutraukimo, esant esminiam pažeidimui, praktika, minėta, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėje sesijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldaras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004).

Pagal bendrąją taisyklę šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, teisė, įtvirtinta įstatyme (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris kartu yra ir specialioji norma CK 6.217 straipsnio atžvilgiu), reiškia ir įstatyme nustatyto pagrindo pripažinimą žemės nuomos sutarties esminiu pažeidimu. Minėta, kad aptariamą žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindą sudaro ne tik aktyvūs nuomininko veiksmai, bet ir neveikimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju duomenų, jog išnuomotuose žemės sklypuose po sutarčių sudarymo buvo vykdoma gyvenamųjų namų su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statybos veikla ar kad nuo 2000 m. iki 2013 m. būtų buvusi vykdoma kokia nors veikla, byloje nėra. Faktas, kad 20 metų nebuvo teisėtai pastatyta statinių ir ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių bei veiksmų nuomos sutarčiai tinkamai vykdyti, sudaro pagrindą valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukti vienašališkai prieš terminą nuomotojos reikalavimu neteismine tvarka. Nuomotoja įrodė, kad nebesitiki gauti to, ką pagal nuomos sutartį pagrįstai tikėjosi gauti. Tokios nuomos sutarties išsaugojimas neatitiktų viešųjų tikslų dėl valstybinės žemės naudojimo, nustatytų Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Karolinos turtas“ v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius, bylos Nr. 3K-3-491-706/2015). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.217 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šios teisės normos taikymo praktikos, todėl šio teismo išvados dėl esminio sutarties pažeidimo nebuvimo nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, išaiškinęs reikšmingas bylai aplinkybes ir tinkamai jas kvalifikavęs. Apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai pagrįsti, apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sutarties vykdymo padarinių šalims (ieškovės ir atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo ar kt.) klausimai nėra šios bylos dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nesprendžia ir nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus kasacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė nepateikė teismui duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias būtų pagrindas priteisti iš ieškovės.

Kasacinis teismas patyrė 8,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d.  sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ (j. a. k. 133096938) 8,71 Eur (8 Eur 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                     Gediminas Sagatys

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas