Administracinė byla Nr. eA-765-556/2020

Teisminio proceso Nr. 

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui prašymą pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. sausio 18 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180118-00013 įvykdymo terminą 12 mėnesių, t. y. nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 18 d.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. sausio 27 d. gavo Inspekcijos Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180109-00009 (toliau – ir Aktas), kuriame nurodyta, kad gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), buvo savavališkai rekonstruotas. Pastate yra įrengta apie 4,7 m pločio, apie 6,9 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio nauja rūsio patalpa. Kartu su Aktu gautas ir Inspekcijos 2018 m. sausio 18 d. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180118-00013 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriame nurodyta panaikinti gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės kampo, rytų pusės), įrengtą naują rūsį ir atstatyti pastatą į padėtį, užfiksuotą 2009 m. lapkričio 12 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje.

3.       Pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, tačiau jo ieškinys teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8761-429/2018 buvo atmestas. Šis sprendimas apskųstas nebuvo, todėl įsiteisėjo 2019 m. sausio 7 d.

4.       Pareiškėjas teigė, kad siekė įteisinti Inspekcijos Akte konstatuotą gyvenamojo namo savavališką rekonstrukciją, todėl kreipėsi į gyvenamojo namo bendraturčius dėl rašytinių sutikimų atlikti gyvenamojo namo rekonstravimo darbus pagal turimą projektą, tačiau dalis bendraturčių atsisakė duoti sutikimą gyvenamojo namo rekonstravimo darbams atlikti. Sutikimą davė tik bendraturtis R. K. L.. Negavęs kitų bendraturčių sutikimo, pareiškėjas su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuriame nagrinėjama civilinė byla. Parengiamasis teismo posėdis įvyko 2018 m. lapkričio 21 d., civilinė byla Nr. e2-3087-962/2019 paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. kovo 7 d. Pažymėjo, kad teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir tenkinus jo ieškinį bei sprendimui įsiteisėjus, jis galės atlikti tolimesnius veiksmus Akte nurodytai savavališkai statybai įteisinti.

5.       Pareiškėjas akcentavo, kad ėmėsi aktyvių veiksmų įteisinti savavališkos statybos darbus, tačiau ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių (teisme neišnagrinėtos civilinės bylos) negali užbaigti rekonstravimo darbų įteisinimo procedūros. Teigė, kad savavališkai statybai įteisinti jam gali prireikti 12 mėnesių, kadangi posėdis minėtoje civilinėje byloje paskirtas 2019 m. kovo 7 d., kol įsiteisės sprendimas, jeigu jis bus palankus pareiškėjui, praeis dar 30 dienų. Tik tuomet pareiškėjas galės tvarkyti kitus dokumentus, kad įteisintų savavališką statybą.

6.       Pareiškėjas nurodė, kad civilinė byla Nr. e2-8761-429/2018 buvo išnagrinėta tik 2018 m. gruodžio 6 d., o teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2019 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Taigi esant iškeltai civilinei bylai Nr. e2-8761-429/2018 dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, Inspekcija neperdavė jį vykdyti antstoliui, t. y. procesas buvo sustabdytas, todėl pareiškėjas nesikreipė su prašymu pratęsti terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Be to, pareiškėjas negalėjo nuspėti šios civilinės bylos baigties. Pareiškėjo nuomone, dėl nurodytų priežasčių terminas savavališkai statybai įteisinti turėtų būti pratęstas 12 mėnesių, t. y. nuo 2018 m. liepos 18 d., kai baigėsi Privalomojo nurodymo galiojimo terminas, iki 2019 m. liepos 18 d.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8.       Nurodė, kad Inspekcija pareiškėjui 2018 m. sausio 9 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180109-00009, o 2018 m. sausio 18 d. – Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-180118-00013, kuriuo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 9 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijoje 2019 m. sausio 14 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl termino savavališkoms statyboms pašalinti pratęsimo, kurio Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, 2019 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. SDPN-20-190123-00010 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ netenkino ir termino Privalomojo nurodymo įvykdymui nepratęsė, kadangi jo įvykdymo terminas baigėsi 2018 m. liepos 9 d. Šio sprendimo pareiškėjas neskundė.

9.       Inspekcija 2019 m. sausio 29 d. atliko patikrinimą vietoje ir Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-190129-00023 nustatė, kad pareiškėjui surašytas Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Pareiškėjas 2019 m. vasario 27 d. prašymu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi į administracinį teismą. Inspekcija pažymėjo, kad ginčo atveju pareiškėjui terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius pasibaigė 2018 m. liepos 9 d. Į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2019 m. vasario 27 d., t. y. pasibaigus Privalomajame nurodyme numatytam terminui, per kurį asmuo galėjo pašalinti savavališkos statybos padarinius ar kreiptis dėl termino pratęsimo, todėl, atsižvelgiant į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šiuo atveju galimybė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą yra išnykusi. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, tiek STR 1.05.01:2017 147 punkte įtvirtinta, jog nustačius, kad nurodymas neįvykdytas, jis perduodamas priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl nurodymo teisėtumo arba nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl nurodymo termino nepratęsimo. Bylos dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo iškėlimas savaime nepratęsia Privalomojo nurodymo termino, nurodyto pačiame Privalomajame nurodyme.

II.

10.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino.

11.       Teismas nustatė, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo gautas skundas dėl pareiškėjo galbūt savavališkai atliktų statybos darbų pastate (unikalus Nr. 1993-8048-1018), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Inspekcijos Kauno departamentas 2017 m. rugsėjo 11 d. atliko statybos patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2455-(15.31). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad buvo iškastas rūsys po namu, užmūrytos durys. Inspekcijos Kauno departamentas 2017 m. lapkričio 30 d. atliko statybos patikrinimą vietoje ir 2018 m. sausio 10 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-35-(15.2) konstatavo, kad Pastate, po pirmo aukšto patalpomis, neįrūsintoje namo dalyje, įrengta apie 4,7 m pločio, apie 6,9 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio nauja rūsio patalpa. Sienoje prie patalpos R-15 įrengta anga įėjimui į patalpą. Iš šios patalpos sienoje įrengta anga įėjimui į buvusią R-7 rūsio patalpą. Tarp buvusių rūsio patalpų R-5 ir R-6, R-7, R-8, R-9 išardytos pertvaros ir įrengta 25 cm storio ir apie 2,35 ilgio siena. Užmūryta durų anga sienoje tarp R-4 ir R-11 rūsio patalpų. Taip suformuota apie 7,5 kv. m patalpa, kuri prijungta prie Patalpos. Inspekcija pareiškėjo 2014 metais atliktus darbus, vadovaudamasi statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9.2., 9.6, 9.7 punktais,  įvertino kaip statinio rekonstravimo darbus. Pareiškėjas statybą leidžiančio dokumento Inspekcijos pareigūnams nepateikė, todėl pareiškėjui 2018 m. sausio 9 d. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-180109-00009, o 2018 m. sausio 18 d. ir Privalomasis nurodymas iki 2018 m. liepos 9 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę.

12.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl Akto ir Privalomojo nurodymo panaikinimo 2018 m. vasario 27 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8761-429/2018 pareiškėjo ieškinį atmetė, sprendimas įsiteisėjo 2019 m. sausio 5 d. Pareiškėjas Inspekcijai 2019 m. sausio 14 d. pateikė prašymą dėl termino savavališkoms statyboms pašalinti pratęsimo. Inspekcija 2019 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino ir termino Privalomojo nurodymo įvykdymui nepratęsė. Inspekcija minėtame sprendime akcentavo, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2018 m. liepos 9 d., todėl jo pratęsti nėra galimybės. Pareiškėjas šio sprendimo nustatyta tvarka neskundė.

13.       Teismas taip pat nustatė, kad Inspekcija 2019 m. sausio 29 d. atliko patikrinimą vietoje ir Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-20-190129-00023 konstatavo, jog pareiškėjui surašytas Privalomasis nurodymas iki šiol yra neįvykdytas.

14.       Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Priežiūros įstatymo normomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, įvertinęs tai, kad pareiškėjas į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi tik 2019 m. vasario 27 d., t. y. pasibaigus jo įvykdymo terminui (2018 m. liepos 9 d.), sprendė, jog nesant teisės aktuose nustatytos tokio termino atnaujinimo galimybės (terminas naikinamasis), jo atnaujinimas ir pratęsimas negalimas.

15.       Teismas pažymėjo, kad įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjo nurodytos ar bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės. Kadangi reikalavimo įvykdymo terminas ginčo situacijoje negali būti pratęstas, todėl pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis anksčiau nesikreipė dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo, yra nereikšmingos, dėl to teismas jų nevertino.

III.

16.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą tenkinti, pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 12 mėnesių.

17.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

18.       Papildomai nurodo, kad įvertinus ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei formuojamą administracinių teismų praktiką, teismas, spręsdamas savavališkos statybos padarinių pašalinimo termino pratęsimo klausimą, turi išsiaiškinti, ar buvo imtasi ir kokių veiksmų, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjo nuomone, jis nurodė svarbias priežastis, dėl kurių terminas turėjo būti pratęstas, tačiau teismas į jas neatsižvelgė.

19.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas iki pareiškėjui kreipiantis į teismą jį pratęsti jau buvo pasibaigęs, todėl, šiuo atveju, nėra teisės aktuose nustatytos tokio termino atnaujinimo galimybės. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių aplinkybių, todėl neturėjo pagrindo vadovautis iki šiol Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje iškilusio teisinio klausimo - ar iškėlus bylą bendrosios kompetencijos teisme dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, sustoja Inspekcijos privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatytas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti. Atkreipia dėmesį, kad šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra suformavęs praktikos. Pareiškėjo nuomone, iškėlus civilinę bylą Kauno apylinkės teisme dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, jame nustatytas 6 mėnesių terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti (nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. liepos 9 d.) sustojo ir atsinaujino tik tuomet, kai buvo išnagrinėta civilinė byla dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir įsiteisėjo teismo sprendimas, t. y. 2019 m. sausio 5 d. Priešingu atveju būtų paneigta Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostata, kuri numato, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

20.       Taigi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostata suponuoja, kad iškėlus civilinę bylą Nr. e2-8761-429/2018 buvo praėjusios tik 49 dienos termino savavališkų statybų padariniams pašalinti (nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. vasario 27 d.), todėl 2019 m. sausio 5 d. įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje, šio termino skaičiavimas turėjo prasitęsti dar 132 dienoms (181 - 49). Tai reiškia, kad 2019 m. vasario 27 d. pateikus prašymą Regionų apygardos administraciniam teismui dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo, minėtas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti dar nebuvo suėjęs, t. y. dar buvo likusios 79 dienos. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas itin formaliai sprendė šį klausimą ir neatsižvelgė į tai, kad surašius Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir vėliau iškėlus civilinę bylą dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti sustojo. Priešinga išvada prieštarautų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostatoms. Jeigu būtų pripažinta, kad Pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl termino savavališkoms statyboms pašalinti pratęsimo, yra pagrindas tokį terminą atnaujinti ir pakeisti suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

21.       Pareiškėjas akcentuoja, kad jis nesikreipė su prašymu pratęsti terminą savavališkoms statyboms pašalinti, nes vyko byla dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo Kauno apylinkės teisme, dėl to, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo sustojęs. Be to, civilinės bylos dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo baigtis pareiškėjui negalėjo būti žinoma iki 2018 m. gruodžio 5 d. teismo sprendimo priėmimo, todėl jis turėjo pagrindo manyti, kad Privalomasis nurodymas gali būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

22.       Atkreipia dėmesį, kad pakankamai dažna situacija, kai asmenys kreipiasi į teismą dėl termino savavališkų statybų padariniams pašalinti jau praleidę nustatytą 6 mėnesių terminą dėl svarbių priežasčių. Net ir įstatymui nenumatant pagrindo atnaujinti praleistą terminą, turėtų būti suformuota teismų praktika, kuri tam tikrais išimtinais atvejais, pateikus svarbias priežastis, dėl ko buvo praleistas terminas, suteiktų pagrindą jį atnaujinti. Pavyzdys būtų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalis. Šiuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl savavališkų statybų šalinimo termino pratęsimo pateikti ir toks terminas yra naikinamasis, yra pagrindas vertinti, jog susidarė neeilinė teisinė situacija, kuri sudaro pagrindą keisti suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir atnaujinti praleistą terminą ir pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

23.       Pareiškėjo nuomone, jis šiuo atveju nepraleido termino kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo termino pratęsimo, kadangi terminas buvo sustojęs, kol Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8761-429/2018. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatuotų, kad pareiškėjas praleido terminą, mano, jog yra pagrindas pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką pasiremiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika kaip analogija ir atnaujinti praleistą naikinamąjį terminą, kadangi šiuo atveju susidarė išskirtinė teisinė situacija.

24.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

25.       Inspekcija atsiliepime nurodo, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis nustato, jog asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atitinkamai to paties straipsnio 4 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

26.       Nagrinėjamu atveju terminas pareiškėjui įvykdyti Privalomąjį nurodymą suėjo dar 2018 m. liepos 9 d., tačiau su prašymu pratęsti šį terminą jis į Inspekciją kreipėsi tik 2019 m. sausio 14 d., t. y. jau suėjus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Pažymi, kad pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi tik 2019 m. vasario 27 d., t. y. taip pat jau suėjus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas, o Priežiūros įstatymas nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės. Tiek teisės aktų nuostatos, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis į teismą su prašymu pratęsti jo įvykdymo terminą ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

27.        Teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir jas pagrindė teisiniu reglamentavimu bei pagrįstai rėmėsi jau suformuota teismų praktika, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

28.       Inspekcija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Inspekcijos nuomone, nagrinėjamas atvejis nėra išskirtinis, kad dėl jo turėtų būti keičiama suformuota teismų praktika. Todėl skundžiamu sprendimu teismas pagrįstai rėmėsi jau suformuota teismų praktika ir nuo jos nenukrypo.

29.       Atkreipia dėmesį, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis, tiek statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 147 punktas numato, kad nustačius, jog nurodymas neįvykdytas, jis perduodamas priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl nurodymo teisėtumo arba nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl nurodymo termino nepratęsimo. Taigi Inspekcija iki tol, kol neįsiteisėjo teismo sprendimas dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, neturėjo pagrindo jį perduoti antstoliui priverstiniam vykdymui. Tačiau bylos dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo iškėlimas savaime nepratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Privalomojo nurodymo termino pratęsimo procedūra yra aiškiai ir išsamiai reglamentuota Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje bei Reglamento 1.05.01:2017 142 ir 143 punktuose, kurie, be kita ko, taip pat numato, jog įsiteisėjus sprendimui dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, privalomasis nurodymas, konstatavus jo neįvykdymą, iškart perduodamas priverstinai vykdyti antstoliui. Nurodytos teisės aktų nuostatos nenumato, kad privalomojo nurodymo teisėtumo apskundimo atveju, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų automatiškai sustabdomas arba pradedamas skaičiuoti tik nuo teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo. Taigi privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo procedūra yra aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuota, o paminėtos Priežiūros įstatymo bei Reglamento 1.05.01:2017 nuostatos numato, kad dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo asmuo raštu institucijai ar teismui turi pateikti prašymą iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

30.       Pažymi, kad Kauno apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-8761-429/2018 dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, jokios laikinosios apsaugos priemonės dėl Privalomojo nurodymo galiojimo sustabdymo šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo pritaikytos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

31.       Nagrinėjamoje byloje klausimas kilo dėl Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto privalomojo nurodymo (savavališkos statybos padarinių pašalinimui) įvykdymo termino pratęsimo administracinio teismo sprendimu.

32.       Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą padavė pasibaigus nustatytam terminui jį įvykdyti, o Priežiūros įstatymas nenustato galimybės jį pratęsti, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo prašymą atmetė.

33.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į prašyme nurodytas svarbias priežastis, dėl kurių terminas turėjo būti pratęstas, taip pat, pareiškėjo nuomone, iškėlus bylą bendrosios kompetencijos teisme dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, sustoja privalomajame nurodyme nurodytas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti ir atsinaujina tik įsiteisėjus teismo sprendimui, todėl jis termino nepraleido. Priešinga išvada prieštarautų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostatoms. Jeigu būtų pripažinta, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl termino savavališkoms statyboms pašalinti pratęsimo paduoti, šiuo atveju susidarė išskirtinė situacija, dėl kurios yra pagrindas pakeisti suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aiškinant Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalį ir terminą atnaujinti bei pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

34.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.).

36.       Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. <...>.

37.       Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

38.       Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

39.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jį pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2020 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-175-822/2020; kt.).

40.       Byloje nustatyta, kad Inspekcija pareiškėjui 2018 m. sausio 9 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180109-00009. Taip pat Inspekcija pareiškėjui 2018 m. sausio 18 d. surašė Privalomąjį nurodymą iki 2018 m. liepos 9 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8761-429/2018 pareiškėjo ieškinį atmetė, sprendimas įsiteisėjo 2019 m. sausio 5 d. Pareiškėjas 2019 m. sausio 14 d. pateikė prašymą Inspekcijai dėl Privalomojo nurodymo savavališkoms statyboms pašalinti pratęsimo. Inspekcija 2019 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino ir termino Privalomojo nurodymo įvykdymui nepratęsė dėl to, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2018 m. liepos 9 d., o teisės aktai nenumato galimybės jį pratęsti. Pareiškėjas šio Inspekcijos sprendimo nustatyta tvarka neskundė, tačiau 2019 m. vasario 27 d. su prašymu kreipėsi į administracinį teismą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

41.       Taigi kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi jo įvykdymo terminui pasibaigus. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, Priežiūros įstatymas nei joks kitas teisės aktas nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurios, jo nuomone, yra reikšmingos Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimui, nėra teisiškai reikšmingos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo prašyme nurodytų termino prašymui paduoti praleidimo priežasčių.

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti ir su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais dėl Privalomajame nurodyme nustatyto termino jį įvykdyti skaičiavimu, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialusis Priežiūros įstatymas, kuriame nenumatyta, kad apskundus privalomąjį nurodymą, jo įvykdymo terminai sustabdomi. Pareiškėjo nurodytoje Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtintos teisinės pasekmės, kurias sukelia privalomojo nurodymo (savavališkos statybos padarinių pašalinimui) įvykdymo termino pasibaigimas, įskaitant jo pasibaigimą nepratęsus šio termino įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, būtent pasibaigus terminui, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis analogiškas pasekmes kaip ir dėl minėto termino pasibaigimo nustato alternatyviai ir tuo atvejui, kai asmuo negauna statybą leidžiančio dokumento. Taigi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies aiškinimas ir interpretavimas yra visiškai nepagrįstas.

43.       Nagrinėjamu atveju taip pat nėra jokio pagrindo pagal analogiją taikyti pareiškėjo nurodytų Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio, be kita ko, reglamentuojančio prašymų atnaujinti procesą padavimo terminus, 2 dalies nuostatų, kadangi, kaip jau minėta, ginčo santykius reguliuoja specialiosios Priežiūros įstatyme įtvirtintos teisės normos, todėl jos, o ne bendrosios normos, įtvirtintos Civilinio proceso kodekse, taikytinos ginčo teisiniams santykiams.

44.       Pažymėtina ir tai, kad pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Šiuo atveju, nagrinėjamu klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra suformuota ir aiški, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro jokio pagrindo nuo jos nukrypti ar kurti naują precedentą šioje konkrečioje byloje.

45.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos sprendžiant analogiško pobūdžio bylas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Arūnas Sutkevičius