Administracinė byla Nr. I-1211-331/2011

                                                                                                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-03287-2010-6

                                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 33.4, 37.1, 74.

                                                                                                                                                                                                        (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

      2011 m. vasario 18 d.

        Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Viačeslavui Blaščiukui (Viačeslav Blaščiuk), atsakovės atstovei Irutei Osičnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau − Agentūra) dėl potvarkio dalies panaikinimo,                                                 

n u s t a t ė :

 

2010-10-08 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerė potvarkiu Nr. 4D-132 patvirtino projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašą (I t., b. l. 54). Paraiškų, atmestų pirminio, administracinės atitikties ir tinkamumo skirti paramą vertinimo etapų metu, suvestinės 38 dalyje numatyta, kad projektas „Vėjo jėgainės statyba ir įrengimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje Gražiškių seniūnijoje Vaitkabalių kaime“ netinkamas vertinti antrajame projektų atrankos etape pagal Priemonės pirmąją veiklos sritį, nes neatitinka Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (labai mažos įmonės steigimas), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus (I t., b. l. 75−77). Taisyklių 22.13 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, ketinantis steigti labai mažą įmonę kaimo vietovėje, verslo plane privalo įrodyti, jog naujas įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse.

Nesutikdamas su šiuo potvarkiu pareiškėjas N. J. skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 1−14, I t., 37−47) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo panaikinti 2010-10-08  Žemės ūkio ministerijos kanclerės potvarkio Nr. 4D-132 dalį, kuria pareiškėjo projektas patvirtintas kaip toks, kuriam neskiriama parama ir prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę − uždrausti atsakovėms Žemės ūkio ministerijai ir Agentūrai atlikti bet kokius veiksmus, kuriais ES paramos lėšos, į kurias pretendavo pareiškėjas, pateikdamas paraišką, būtų pripažintos laisvomis (nepanaudotomis) ir (arba) grąžintos į atitinkamus biudžetus arba panaudotos kitiems tikslams kaip laisvos, įskaitant draudimą teikti atitinkamas lėšų panaudojimo ataskaitas, deklaracijas ir jų poreikio prognozes. Teismas 2010-12-08 nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, o prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė (I t., b. l. 61−62).

Paaiškino, kad atsakovės nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė, jog pareiškėjo paraiškoje aprašytas projektas yra ekonomiškai negyvybingas. Pareiškėjo nuomone, atsakovės nepateikė jokių objektyviai grindžiamų argumentų, patvirtinančių projekto neatitikimą ekonominio gyvybingumo kriterijui. Potvarkyje tik bendrai nurodoma, esą pareiškėjas projekto „verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektai atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes“, tačiau kuriam konkrečiai iš ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių reikalavimų neatitiko projektais nei Žemės ūkio ministerija, nei Agentūra nenurodė. Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, supirkimo iš gamintojų tarifai paskutinius du metus nekito − vėjo jėgainėse pagamintos elektros energijos bei hidroelektrinėse pagamintos elektros energijos kaina 2009 ir 2010 metais buvo tokia pati, atitinkamai 30 ct/kWh ir 26 ct/kWh. Be to, šie tarifai taip pat numatyti ir ateinantiems 2011 metams. Taigi vadovaujantis per paskutinius aštuonerius metus susiklosčiusia iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminamos elektros energijos valstybinio rėmimo praktika, pareiškėjas turėjo pagrįstą pagrindą remtis šiais tarifais apskaičiuodamas savo Projekto penkerių metų prognozinę ataskaitą, būtiną Projekto gyvybingumui pagrįsti. Tai tik dar kartą patvirtina, kad Agentūra ir Žemės ūkio ministerija nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė, jog pareiškėjo Projektas yra ekonomiškai negyvybingas. Agentūra neužtikrino efektyvaus, veiksmingo ir tinkamo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos valdymo, įgyvendinimo ir priežiūros, todėl Agentūros veiksmai yra neteisėti.

Atsakovės pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėse imperatyviai nustatytą vieno mėnesio terminą pareiškėjo paraiškai nagrinėti bei vertinti, kadangi atsakymą pareiškėjui pateikė praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo pareiškėjo paraiškos užregistravimo. Šiuo pagrindu atsakovių veiksmai vilkinant administracinių procedūrų atlikimą pripažintini neteisėtais, o šiuos veiksmus įforminantys skundžiami aktai naikintini. Administravimo taisyklių 36 punkte yra numatyta Agentūros teisė atliekant projektų tinkamumo skirti paramą ir pirmumo vertinimą pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Agentūra, vertindama Projekto tinkamumą gauti paramą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją, taigi Paraiškos tinkamumo vertinimui pasitelkė ne nepriklausomą ekspertą, tačiau kitą viešojo administravimo subjektą, kuriam Administravimo taisyklėse nėra numatyta jokių funkcijų atliekant paraiškų vertinimą, taip pažeisdama šią teisės aktuose įtvirtintą administracinę procedūrą. Energetikos ministerija, būdama viešojo administravimo subjektu, kuriam Energetikos įstatymas priskiria viešojo administravimo funkcijas energetikos srityje, negali būti pripažinta nepriklausomu ekspertu.

Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas Viačeslavas Blaščiukas paaiškino, kad pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra žinoma, taip pat prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsakovė Žemės ūkio ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (I t., b. l. 67−73) paaiškino, kad skundžiami ministerijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjo paaiškinimai vertintini kaip neesminiai ir klaidinantys, kurie negalėjo turėti įtakos ministerijai priimant teisingus sprendimus. Pagal Programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas) projektai teikiami ir vertinami dviem etapais. Pirmame projekto vertinimo etape projektus teikia fiziniai asmenys, siekiantys įsteigti labai mažą įmonę kaimo vietovėje, o Agentūrai pateikus pirmojo projekto vertinimo etapo rezultatus, ministerijos sudarytas projektų atrankos komitetas priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl projektų tinkamumo vertinti antrajame projektų vertinimo etape. Jeigu Projektų atrankos komitetas, susipažinęs su projekto vertinimo ataskaita, priima sprendimą, jog projektas netinkamas vertinti antrajame projektų vertinimo etape, ministerija, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 73 punktu, priima sprendimą dėl projekto nefinansavimo. Įvertinusi paraišką Agentūra Ministerijai pateikė išnagrinėtų paraiškų vertinimo rezultatų 2010 m. rugpjūčio 20 d. suvestinę Nr. (SV)235, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo projektas, netinkamas vertinti antrajame projektų atrankos etape pagal programos priemonės „parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pirmąją veiklos sritį, nes neatitinka Taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą gyvybingumo kriterijaus. Pareiškėjas pagal Programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ verslo plane turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijus, yra įtvirtintas Programoje (Programos I priedo „Priemonių aprašymai“ III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ 2 priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ 8.1.3 punktas). Agentūra sprendimą priėmė remiantis Energetikos ministerijos pateiktu atsakymu, ar, vertinant subjekto penkerių prognozuojamų metų pardavimo pajamas, gaunamas iš pirmiau minėtos veiklos, minėtas elektros energijos supirkimo kainas galima laikyti pagrįstomis. Energetikos ministerija informavo, kad hidroelektrinėse, vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų, negali būti prognozuojama penkeriems metams. Agentūra kreipdamasi į Energetikos ministeriją vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintu tarnybinio bendradarbiavimo principu.

Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Europos Sąjungos teisės suformuluotu teisėtų lūkesčių principu, kurio turinys aiškinamas remiantis Europos Teisingumo Teismo (toliau - Teisingumo Teismo) praktika, kuri šį principą ir yra suformavusi. Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog sprendžiant klausimą dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių, bei šis klausimas visuomet turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į žinias ir informaciją, kuri yra ar turėti būti prieinama apdairiam bei informuotam verslininkui (Teisingumo Teismo bylos: C-104/89 Mulder and others / Council and Commission; T-571/93 Lefebvre and others / Commission). Teisėti lūkesčiai gali būti grindžiami tik realiai egzistuojančiomis situacijomis ar tokiomis, kurios yra apibrėžtos konkrečiomis garantijomis. Teisėti lūkesčiai turi būti pagrįsti ir šis pagrįstumas turi būti įrodytas. Bendrijos teisė saugo tik atsargaus ir supratingo individo teisėtus lūkesčius. Teisėtų lūkesčių principu galima remtis tik tuomet, kai lūkesčiai iš tikrųjų yra teisėti. Teisėti lūkesčiai dėl valstybės formuojamos politikos bei vykdomų administracinių veiksmų pasireiškia ir per teisės aktų priėmimą. Taigi remiantis faktinėmis aplinkybėmis pareiškėjui nebuvo suteikta jokių garantijų, jis pats nebuvo apdairus ir rengdamas paraišką iš anksto nepakankamai susipažino su viešai skelbiamomis Taisyklėmis, todėl šioje byloje neatsiranda jokio svaraus pagrindo, pagrindžiančio teisėtų lūkesčių pažeidimą.

Per teismo posėdį atsakovės atstovė Irutė Osičnienė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (I t., b. l. 80−82) paaiškino, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos raštuose išdėstytas aplinkybes, dėl to fakto, kad pateiktuose projektuose pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ gauti, kuriose numatyta energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai ir dėl šios priežasties pareiškėjai, pateikę projektus pagal aukščiau minėtas priemones, verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos, pateikta informacija negali būti laikoma duomenimis, pakankamais ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti, dėl to pareiškėjas laikytinas netinkamu finansinei paramai gauti kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus (Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 p.), tokiu būdu neatitinka Taisyklių 22.13 punkte nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis Taisyklėse įtvirtintomis teisės normomis, Agentūra tiek pirmojo, tiek antrojo projekto vertinimo etapo pabaigoje parengia nustatytos formos paramos paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę ir paramos paraiškų vertinimo ataskaitas, kurias teikia Ministerijai (Taisyklių 39 punktas). Galutinį sprendimą priima Ministerija, o vadovaujantis Taisyklių 41.2 punktu, apie projekto tinkamumą antrajam projekto vertinimo etapui Agentūra informuoja pareiškėjus registruotu laišku per 5 darbo dienas nuo sprendimo, nurodyto Taisyklių 40.1.1 punkte, gavimo Agentūroje dienos. Agentūra 2010 m. spalio 14 d. raštu Nr. BRK-(10.14)-3249 „Dėl paraiškos pripažinimo netinkama paramai gauti“ pareiškėją informavo apie Projekto netinkamumą paramai gauti.  Vien tik užregistravus paraišką Agentūroje, pareiškėjas dar neįgyja teisės į paramą. Pateikta paraiška turi būti vertinama teisės aktuose nustatyta tvarka ir dėl jos priimamas galutinis sprendimas.

Trečiojo suinteresuoto asmens Agentūros atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

 

S k u n d a s   t e n k i n t i n a s .

 

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Žemės ūkio ministerijos kanclerės 2010-10-08 potvarkio Nr. 4D-132 dalies, kuria N. J. neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (I t., b. l. 54−57). Parama neskiriama dėl to, kad pareiškėjo pateiktas projektas neatitinka Taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą gyvybingumo kriterijaus. Šiuo aspektu teismui svarbu įvertinti, ar pareiškėjo projektas „Vėjo jėgainės statyba ir įrengimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje Gražiškių seniūnijoje Vaitkabalių kaime“ ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklės (labai mažos įmonės steigimas), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144 (toliau − Įgyvendinimo taisyklės), Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-05-15 įsakymu Nr. 3D-350 (toliau − Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (toliau − Administravimo taisyklės).

Nustatyta, kad pareiškėjas Agentūrai 2010-03-30 pateikė paraišką reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (labai mažos įmonės steigimas), patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144, siekdamas įgyvendinti projektą „Vėjo jėgainės statyba ir įrengimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje Gražiškių seniūnijoje Vaitkabalių kaime“, skirtą elektros energijos gamybai plėtoti (I t., b. l. 150−167).

Agentūra 2010 m. gegužės 19 d. raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 „Dėl elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainų“ kreipėsi į Energetikos ministeriją prašydama atsakyti, ar pareiškėjų pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra paremta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energijos sektoriuje kainų“, vėjo jėgainėms nustatyta 30 ct/kWh, gali būti laikoma pagrįsta vertinant subjekto penkerių prognozinių metų pardavimo pajamas, gaunamas iš šios veiklos (I t., b. l. 84−85). Energetikos ministerija 2010 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 „Dėl elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainų“ Agentūrą informavo, kad saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina nustatyta pagal pikinę elektros galią, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimo negali būti prognozuojama penkeriems metams (I t., b. l. 86).

Agentūra 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. BRK-(10.11)-1188 „Dėl elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainų“ kreipėsi į Energetikos ministeriją prašydama atsakyti, ar Agentūra gali laikyti pagrįstomis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energijos sektoriuje kainų“, patvirtintas elektros energijos supirkimo kainas iš hidroelektrinių (26 ct/kWh) ir vėjo jėgainių (30 ct/kWh), vertindama subjektų penkerių prognozinių metų pardavimo pajamas, gaunamas iš šios veiklos (I t., b. l. 87). Energetikos ministerija 2010-06 (diena nenurodyta) raštu Nr. (8.3-10)-3-1597 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, supirkimo kainų“ informavo Agentūrą, kad hidroelektrinėse bei vėjo elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams. Taip pat šios supirkimo kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą (I t., b. l. 88).

2010-10-08 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerė potvarkiu Nr. 4D-132 patvirtino projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašą (I t., b. l. 54). Paraiškų, atmestų pirminio, administracinės atitikties ir tinkamumo skirti paramą vertinimo etapų metu, suvestinės 38 dalyje numatyta, kad projektas „Vėjo jėgainės statyba ir įrengimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje Gražiškių seniūnijoje Vaitkabalių kaime“ netinkamas vertinti antrajame projektų atrankos etape pagal Priemonės pirmąją veiklos sritį, nes neatitinka Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (labai mažos įmonės steigimas), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus (I t., b. l. 75−77).

Atsižvelgiant į Energetikos ministerijos raštuose nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad liberalizuojant elektros rinką Lietuvoje, artimiausiu metu elektros energijos pardavimo rinkos kainos neturėtų būti statiškos, t. y. artimiausiu metu kainos turėtų kisti, todėl pagal Priemonę pateiktuose projektuose, kuriuose numatyta energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai. Dėl šios priežasties pareiškėjai, pateikę projektus pagal Priemonę atsinaujinančios elektros energijos gamybai skatinti, verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos, pateikta informacija negali būti laikoma duomenimis, pakankamais ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti, taigi pateiktas projektas pripažintas netinkamu finansinei paramai gauti kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, kaip tai nurodyta Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkte. Agentūra 2010 m. spalio 14 d. raštu Nr. BRK-(10.14)-3249 (I t., b. l. 90−91) informavo pareiškėją, kad jo pateiktas Projektas yra netinkamas paramai gauti.  Agentūra teigia, jog pareiškėjo pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“, t. y. vėjo jėgainėms − 30 ct/kWh. Šias kainas pareiškėjas numato ir 5 finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose.

Pareiškėjo Projektas pripažintas netinkamu paramai gauti vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo taisyklių 22.13 p., kuriame nurodyta, jog pareiškėjas verslo plane įrodo, kad naujas įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse.

Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės nustato ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti finansine parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, patvirtintos 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C (2007) 5076, priemones, ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius bei jų kritines reikšmes. Pagal Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punktą ūkio subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, jei: 13.1. ataskaitiniais ir (arba) praėjusiais ataskaitiniais metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje nesusieta; 13.2. po gauto atsakymo į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paklausimą: 13.2.1. planuojamojo laikotarpio metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje nesusieta; 13.2.2. ūkio subjekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju laikotarpiu žymiai skiriasi nuo Lietuvos statistinių ar Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenų arba praėjusio ir/ar ataskaitinio laikotarpio duomenų ir nepateikti jas pagrindžiantys dokumentai, paaiškinimai ar skaičiavimai; 13.2.3. nepagrįstas projekto finansavimas iki paramos gavimo (atsižvelgiant į taikomą paramos mokėjimo būdą); 13.2.4. jeigu nepateikti duomenys, būtini ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti. Minėtų taisyklių 14 punkte įtvirtinta, kad ūkio subjektams, kurie pripažinti neatitinkančiais ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus dėl 13 punkte nurodytų priežasčių, ekonominį gyvybingumą apibūdinantys rodikliai neskaičiuojami.

Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkte numatyti keli atvejai, kuriuos patvirtinus galima konstatuoti, kad ūkio subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus. Skundžiamame potvarkyje nėra nurodyta konkreti 13 punkto numatyta aplinkybė, pagal kurią atmestas pareiškėjo Projektas. Tai reiškia, kad juridinis skundžiamo akto pagrindimas šiuo atveju nėra tikslus. Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad inkriminuojamo pažeidimo teisinis kvalifikavimas turi būti itin tikslus ir aiškus, administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nekonkreti teisinė kvalifikacija pripažintina esminiu trūkumu. Minėta pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti kaltinimo ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu priimti objektyvų, visapusišką sprendimą. Kadangi pareiškėjo Paraišką administravusiuose tarpiniuose procedūriniuose bei skundžiamame sprendimuose atsisakymo pagrindo, jį susiejant su Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punktu, iš viso nėra, teismas negali nustatyti, kokių ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmių, anot atsakovių, neatitiko paraiška ir projektas. Teismo nuomone, šiuo atveju tokių pagrindų ir negalėjo būti nustatyta, nes pareiškėjo tinkamumas gauti paramą turėjo būti vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros užklausimo, pareiškėjo verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju laikotarpiu žymiai nesiskyrė nuo Lietuvos statistinių ar kitų apskaitos duomenų tinklo duomenų arba praėjusio ir/ar ataskaitinio laikotarpio duomenų ir buvo pateikti jas pagrindžiantys dokumentai, paaiškinimai ar skaičiavimai; duomenys, būtini ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti, buvo pateikti.

Numatydamas ateityje būsiančias elektros energijos kainas pareiškėjas rėmėsi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių elektros energetikos sektoriuje kainų“. Šiuo nutarimu nustatyta, kad vidutinė elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius, supirkimo kaina bei jų taikymo sąlygos: vėjo jėgainėms − 30 ct/kWh. Paraiškoje nurodyta kaina atitinka galiojančius teisės aktus, todėl tokio pagrindimo negalima laikyti netinkamu.

Šiuo atveju skundžiamas potvarkis yra grindžiamas Energetikos ministerijos 2010 m. gegužės 26 d. rašte Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010 m. birželio 2 d. rašte Nr. (8.3-10)-3-1597 pateikta informacija. Iš abiejų Energetikos ministerijos raštų matyti, kad juose pateikta informacija yra niekuo nepagrįsta, nėra pateikiamas atitinkamų teiginių argumentavimas. Pateiktas argumentas, kad elektros energijos kainų prognozė yra negalima dėl besikeičiančių teisės aktų, nėra paaiškintas, nenurodyta, kokie teisės aktai yra svarstomi, kokios taisyklės numatytos teisės aktų projektuose, kokią įtaką tai gali turėti kainos prognozavimui, kada teisės aktai bus priimti ir pan. Atsakovė apskritai nėra surinkusi duomenų apie teisinės bazės keitimąsi ir jos įtaką kainų nustatymui. Nei administraciniuose sprendimuose, nei teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad teisės aktai  yra keičiami. Šioje situacijoje net nėra aišku, kokių teisės aktų projektai yra parengti ir kiek jie turėtų įtakos Paraiškos vertinimui. Dėl paminėto konstatuotina, kad aplinkybė dėl teisės aktų kaitos įtakos elektros energijos kainai nėra įrodyta. Vadinasi, energetikos viceministro raštų, kuriais rėmėsi atsakovė, turinys nepagrįstas teisės aktais, objektyviais duomenimis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.), todėl jie (raštai) nelaikytini tinkamu skundžiamo akto pagrindimu. Pagal administracinių teismų suformuotą praktiką administracinis sprendimas, kuris nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, iš esmės prieštarauja VAĮ 8 straipsniui. Minėti pažeidimai laikytini esminiais vertinant skundžiamos potvarkio dalies pagrįstumą bei teisėtumą. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kad elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kaina mažės. Be to, teismas pažymi, kad atsakovai iš viso nesiaiškino kokiai kainos ribai esant Projektas būtų ekonomiškai negyvybingas.

Projektas pripažintas negyvybingu iš esmės dėl to, kad, liberalizuojant elektros rinką Lietuvoje, artimiausiu metu elektros energijos pardavimo rinkos kainos neturėtų būti statiškos. Todėl pareiškėjai, pateikę projektus pagal Priemonę atsinaujinančios elektros energijos gamybai skatinti, anot atsakovės, verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse.

Teismas konstatuoja, jog tokia Agentūros ir ŽŪM pozicija yra klaidinga, nes: 1) Energetikos viceministro raštuose nėra pateikta jokios pagrįstos informacijos ar duomenų apie tai, kaip artimiausius metus keisis Lietuvoje elektros energijos supirkimo kainos, tuo labiau – kad jos mažės; 2) ŽŪM ir Agentūros reikalavimas pagrįsti projekto ekonominį gyvybingumą, verslo plane objektyviai įrodant, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, yra nelogiškas, prieštaringas, nes reikalaujama įrodyti tai, ko, anot pačių atsakovių, paraiškos atmetimo pagrindo iš viso neįmanoma įrodyti, nes artimiausius 5 metus tokie rodikliai nėra prognozuojami. Pabrėžtina, jog Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993 m.) žodis „prognozė“ aiškinamas kaip tam tikrai duomenimis paremtas numatymas, kokia bus reiškinio eiga. Tokia formuluotė rodo, kad prognozė neturi ir negali būti įrodyta, o tik pagrįsta faktiniais duomenimis.

Ginčo atveju, numatydamas ateityje būsiančias elektros energijos kainas, N. J. rėmėsi Nutarimu, laikytina, kad Paraiškoje su ja kartu pateiktame verslo plane pateikta elektros energijos kaina atitinka galiojančius teisės aktus, ji nėra paneigta Agentūros ar ŽŪM pateiktais konkrečiais įrodymais ar faktais, todėl verslo plane pateiktos elektros energijos kainos negalima laikyti netinkama, kol nėra įrodyta priešingai. Dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų (Paraiškos vertinimo terminas, vertinimo tvarka, teisėtų lūkesčių pažeidimas ir kt.) teismas šiame sprendime toliau nepasisako, nes, konstatavus, jog ginčijama Potvarkio dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Potvarkis dalyje laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu ir yra naikintinas. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 34 punktą projekto tinkamumas gauti paramą vertinamas dviem vertinimo etapais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo Projekto vertinimo procedūra nebuvo užbaigta: Projektas buvo vertinamas pirmajame etape ir jis buvo pripažintas netinkamu antrajam vertinimo etapui. Pripažinus, kad šiame vertinimo etape pareiškėjo Projektas buvo nepagrįstai įrašytas į Projektų, kuriems neskiriama parama Sąrašą, ginčijamo Potvarkio dalis, kuria patvirtintas minėto sąrašo 38 punktas, naikintina ir ŽŪM įpareigotina grąžinti N. J. Projektą Agentūrai pakartotiniam vertinimui.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Žemės ūkio ministerijos kanclerė, priimdama ginčijamą potvarkį dalyje dėl pareiškėjo Paraiškos atmetimo, pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tarpiniai sprendimai, priimti nagrinėjant Paraišką, bei priimtas potvarkis skundžiamoje dalyje VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme laikytini nepagrįstais ir neteisėtais. Tokiu būdu yra pagrindas panaikinti Žemės ūkio ministerijos kanclerės 2010 m. spalio 8 d. potvarkį Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“ dalyje, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo projektui pagal jo 2010 m. kovo 30 d. Agentūrai pateiktą paraišką dėl paramos projektui „Vėjo jėgainės statyba ir įrengimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje Gražiškių seniūnijoje Vaitkabalių kaime“, paraiškos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pateikta paraiška nebuvo vertinama visapusiškai, o pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui būtina iš naujo atlikti paraiškos projekto vertinimą − įpareigoti Agentūrą pakartotinai atlikti pareiškėjo paraiškos, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), su priedais vertinimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 − 88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teismas

 

n u s p r e n d ė :

 

pareiškėjo N. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Žemės ūkio ministerijos kanclerės 2010 m. spalio 8 d. potvarkį Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“ dalyje, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo N. J. projektui pagal jo 2010 m. kovo 30 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktą paraišką dėl paramos projektui „Vėjo jėgainės statyba ir įrengimas Vilkaviškio 3VK-KM-10-1rajono savivaldybėje Gražiškių seniūnijoje Vaitkabalių kaime“, paraiškos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją grąžinti N. J. projektą pagal paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pakartotiniam vertinimui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Kolegijos pirmininkas                                                                               Henrikas Sadauskas

 

Teisėjai                                                                                                   Rūta Miliuvienė

 

                                                                                                                  Jūra Marija Strumskienė