Civilinė byla Nr. e2-164-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00183-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.2; 3.3.2.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis bei ja pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-520-856/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litvija“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Conresta“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Litvija“ 191 632,60 Eur dydžio nuostolius, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 191 632,60 Eur dydžio vertės atsakovės UAB „Litvija“ turtą.

3.       Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovės UAB „Conresta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas – pateiktų reikalavimų ribose (191 632,60 Eur sumai) areštuotas atsakovei UAB „Litvija“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, esantis pas atsakovę bei trečiuosius asmenis, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuotos atsakovės piniginės lėšos, esančios Lietuvos Respublikos bankuose, kredito unijose, kitose mokėjimo įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškove UAB „Conresta“ ir mokėti privalomus mokesčius valstybei.

4.       2021 m. gruodžio 15 d. teisme gautas atsakovės UAB „Litvija“ atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuriuo atsakovė prašė pasinaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Litvija“ atžvilgiu.  

5.       Atsakovė nurodė, kad ieškovės ieškinys šioje byloje nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi ieškovės nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos neegzistuoja.

6.       Nurodė, kad atsakovė turi mokėtiną prievolę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV, Sodra), tačiau tokios mokėjimo prievolės terminas nėra suėjęs, todėl tokia prievolė nėra pradelsta mokėti ir negali būti laikoma neįvykdyta prievole. Atsakovė laiku ir tinkamai vykdo mokestines prievoles valstybės biudžetui, kas paneigia prielaidas apie tariamą atsakovės nesąžiningumą.

7.       Ieškovė su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemonės nepateikė nei vieno įrodymo apie galimą nesąžiningą atsakovės elgesį (turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims, iššvaistymą, apsunkinimą kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslą ateityje neatsiskaityti su ieškove).

8.       Atsakovė turi didelės vertės užsakymus, kuriuos tinkamai įvykdyti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones tapo faktiškai neįmanoma. Atsakovės sutartinių įsipareigojimų užsakovams terminų pažeidimas lems didelius nuostolius (delspinigiai, baudos ir t. t.), kurie gali atsakovę privesti prie nemokumo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi tenkino atsakovės atskirąjį skundą, panaikino 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį bei ja pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

10.       Laikinosios apsaugos priemonės skundžiama nutartimi taikytos teismui padarius išvadą, kad ieškiniu prašoma priteisti piniginių lėšų suma atsakovei yra didelė, nes atsakovė neišgali susimokėti mokesčių VSDFV biudžetui. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į VSDFV viešus informacinės sistemos duomenis. Su atskiruoju skundu atsakovės pateiktas 2021 m. kovo 24 d. Sodros sprendimas patvirtino, kad atsakovė turi mokėtiną prievolę VSDFV biudžetui, tačiau tokios mokėjimo prievolės terminas nėra suėjęs, todėl teismas sutiko su atsakove, kad tokia prievolė nėra pradelsta mokėti ir negali būti laikoma neįvykdyta. Be to, atsakovės su atskiruoju skundu pateikta 2021 m. gruodžio 14 d. Sodros pažyma taip pat patvirtino, kad atsakovė šiai dienai neturi jokių neįvykdytų mokestinių prievolių.

11.       Minėtos aplinkybės patvirtino, kad šiuo metu atsakovės finansinė padėtis negali būti laikoma sunkia, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog yra grėsmė ieškovei galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovei nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodžius atsakovės nesąžiningumo ir nepateikus bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims jai priklausantį turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, susijusių su šiuo turtu, vien deklaratyvūs ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti argumentai, kad atsakovė sąmoningai vengė vykdyti savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir elgtis sąžiningai, teismo vertinimu, atsakovės nesąžiningumo nepatvirtino.

12.       Kadangi atsakovė pateikė dokumentus, kad ji šiuo metu neturi jokių neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, nėra nemoki, be to, turi didelės vertės rangos darbų užsakymų, teismas konstatavo, jog ieškiniu prašoma priteisti suma atsakovei nėra didelė ir nėra pagrindo išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Konstatavęs antros sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nebuvimą, ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

13.       Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovės nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus bei neanalizavo atsakovės pateiktų įrodymų sąsajumo su ieškovės byloje pateiktais ir viešai prieinamais duomenimis (įrodymais), t. y. pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovės finansinių galimybių kaip visumos, o išskyrė tik tai, kad atsakovė šiuo metu neturi neįvykdytų mokestinių prievolių VSDFV.

13.2.                      Atsakovės finansinė būklė yra blogėjanti ir sudaro pagrindą spręsti, kad konkrečiu atveju egzistuoja reali grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Atsakovė neturi jokio turto, atsakovės grynasis pelnas per vienerius kalendorinius metus sumažėjo net 8,5 karto, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius kalendorinius metus išaugo beveik dvigubai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai net 4,5 karto viršijo atsakovės 2020 m. turėto ilgalaikio turto vertę. Be to, vien tik sudaryta mokesčių mokėjimo atidėjimo sutartis nepanaikina fakto, kad ieškovė realiai yra neįvykdžiusi net 103 188,18 Eur dydžio prievolių VSDFV biudžetui.

13.3.                      Atsakovei (mažai įmonei) ieškiniu reiškiamo reikalavimo suma (200 000 Eur) yra itin didelė, o tai gali lemti atsakovės ketinimą bandyti išvengti nuostolių ieškovei sumokėjimo.

13.4.                      Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei ieškiniu reiškiamas reikalavimas nėra didelis, kadangi atsakovė turi didelės vertės rangos darbų užsakymus. Pats sutarčių pasirašymas niekaip nepatvirtina fakto, kad sutartis atsakovė trečiųjų asmenų atžvilgiu įvykdys tinkamai ir visa apimtimi.

13.5.                      Tenkindamas atsakovės atskirąjį skundą ir priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino to, kad atsakovė, grįsdama gebėjimą įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, į bylą nepateikė tokių objektyvių duomenų (atsakovės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir kt.), kurie patvirtintų gerą atsakovės finansinę būklę.

14.       Atsakovė atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Nors ieškovė ir įrodinėja, kad atsakovės turtinė padėtis neva yra bloga, nes atsakovė turi neįvykdytų prievolių VSDFV, tačiau ši aplinkybė iš esmės neturi jokios reikšmės vertinant būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdomumą. Taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovės prievolė atsiskaityti su VSDFV neišnyktų, ir bet kuriuo atveju turėtų būti vykdoma. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pablogėtų atsakovės galimybės vykdyti jai įprastą komercinę veiklą, nes areštavus įmonės banko sąskaitoje esančias apyvartines lėšas ji turėtų ribotas galimybes vykdyti savo prievoles darbuotojams ir prievoles valstybės biudžetui, taip pat atsiskaityti su tiekėjais už žaliavas, vykdyti kitus įsipareigojimus. Be žaliavų atsakovė negali gaminti metalo konstrukcijų, gamybos procese atsiranda prastovos, kurios lemia nuostolius.

14.2.                      Ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovė yra nepajėgi įvykdyti sutarčių, nes nevykdė su ieškove sudarytos ginčo sutarties. Tačiau tai nepagrindžia antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos dėl tariamo atsakovės nesąžiningumo ir siekio slėpti turtą ar kitaip vengti būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovės nurodomos aplinkybės apie atsakovės tariamą nesąžiningumą vykdant ginčo sutartį gali turėti reikšmės priimant galutinį teismo sprendimą šioje byloje (jeigu jos būtų nustatytos atliekant įrodymų tyrimą), tačiau jos neturi jokios reikšmės vertinant atsakovės sąžiningumą siekiant ateityje išvengti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo.

14.3.                      Ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų apie atsakovės atliktus ar atliekamus nesąžiningus veiksmus ar tikėtinumą, kad atsakovė tokius veiksmus gali atlikti ateityje, t. y. byloje nėra jokių įrodymų/duomenų apie atsakovės turimo turto slėpimą, perleidimą, įkeitimą ar jo apsunkinimą bet kokia kita forma, apie tokių nesąžiningų veiksmų atlikimą praeityje, šiuo metu ar ateityje.

14.4.                      Dėl karantino paskelbimo atsakovė turėjo teisę pasinaudoti mokestine pagalba karantino laikotarpiu (mokestinės prievolės atidėjimo) ir tame nėra jokio atsakovės nesąžiningumo. Atsakovė turi mokėtiną prievolę VSDFV, tačiau tokios mokėjimo prievolės terminas nėra suėjęs, dalinių mokėjimų sumos nėra didelės, todėl tokia prievolė ne tik nėra pradelsta mokėti, bet ir jos prasidėjęs vykdymas ateityje nesukeltų atsakovei jokių ypatingai didelių finansinių sunkumų. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis negali būti laikoma sunkia, todėl nėra pagrindo išvadai, kad yra grėsmė ieškovei galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

14.5.                      Atsakovė sutartinius įsipareigojimus užsakovams pagal sutartis vykdo – periodiškai užsako metalo žaliavas reikalingas gamybai pagal sutartis. Visgi, atsižvelgiant į sutarties uždarumo principą atsakovės sutarčių vykdymas su kitais trečiaisiais asmenimis neturi įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams.

14.6.                      Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė negalėtų normaliai vykdyti jai įprastos komercinės veiklos (metalo konstrukcijų gamybos), nes areštavus apyvartines lėšas pablogėtų atsakovės galimybės atsiskaityti su tiekėjais ir darbuotojais, o arešto neigiama įtaka atsakovės dalykinei reputacijai pablogintų metalo žaliavų tiekimo sąlygas (nebūtų galimas išankstinis žaliavų apmokėjimas ir pan.). Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų aiškiai neproporcingas, varžantis atsakovės veiklą ir tokiu būdu darantis tik dar didesnę žalą. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neekonomiškas ir neproporcingas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

16.       Apeliantė prie atskirojo skundo pridėjo tik 2021 m. gruodžio 23 d. išrašo iš nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų bazės kopiją, atskirajame skunde nurodytas išrašas iš interneto tinklapio rekvizitai.lt nėra pridėtas. Atsakovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo 2021 m. gruodžio 30 d. UAB „Conresta“ priešieškinio, pateikto UAB „Litvija“ atžvilgiu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-981-661/2022, 2022 m. sausio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-981-661/2022 kopiją, 2022 m. sausio 6 d. UAB „Litvija“ kreditingumo ataskaitos kopijas.

17.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

18.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad su Nekilnojamojo turto registro duomenimis turi galimybę susipažinti, naudodamasis valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), siekiant neperkrauti bylos medžiagos, papildomai ieškovės teikiamą įrodymą atsisako priimti.

19.       Nagrinėjamu atveju atsakovė naujais įrodymais grindžia savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, tačiau neformuluoja prašymo šiuos įrodymus priimti, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikiami įrodymai neturi reikšmingos įtakos ginčo klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina atsakovės pateiktų naujų įrodymų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo

20.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika).

22.       Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Šios teismo išvados apeliantė neginčija, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka vertinantis teismas plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.

23.       Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu, kurios, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė.

24.       Apeliantės teigimu, atsakovės finansinė būklė yra blogėjanti ir sudaro pagrindą laikyti, kad konkrečiu atveju, egzistuoja reali grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Atsakovė neturi jokio turto, atsakovės grynasis pelnas per vienerius kalendorinius metus sumažėjo net 8,5 karto, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius kalendorinius metus išaugo beveik dvigubai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai net 4,5 karto viršijo atsakovės 2020 m. turėto ilgalaikio turto vertę. Be to, vien tik sudaryta mokesčių mokėjimo atidėjimo sutartis nepanaikina fakto, kad ieškovė realiai yra neįvykdžiusi net 103 188,18 Eur dydžio prievolių VSDFV.  Atsakovei kaip mažai įmonei ieškiniu reiškiamo reikalavimo suma (beveik 200 000 Eur) yra itin didelė, o tai gali lemti atsakovės ketinimą bandyti išvengti nuostolių ieškovei sumokėjimo.

25.       Su tokiu apeliantės argumentu nėra pagrindo sutikti. Aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019). Savo ruožtu, priešingai nei nurodo ieškovė, didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas pagrindas asmens turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti. Nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, apeliantei neįrodžius, ieškinio suma negali būti savarankiškas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

26.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

27.       Vadinasi, priešingai nei atskirajame skunde tvirtina apeliantė, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, turtinė padėtis ir jam pareikšto reikalavimo dydis, bet to asmens nesąžiningumas ir konkretūs jo atlikti (atliekami) veiksmai, nukreipti į turto masės ar jo vertės sumažinimą. Taigi, nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta to asmens finansinė padėtis, nei įsiskolinimas trečiajam asmeniui nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Konstatuotina, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai apie didelę ieškiniu pareikštų reikalavimų sumą ir kartu sunkią atsakovės finansinę padėtį bei atsakovės įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui neįrodyta.

28.       Apeliantė nurodo, kad tai, jog atsakovė turi didelės vertės rangos darbų užsakymus, niekaip nepatvirtina fakto, jog sutartis atsakovė trečiųjų asmenų atžvilgiu įvykdys ir gaus sutartyse nurodytą atlygį, nes ir iš šioje byloje atsakovė lygiai taip pat buvo įsipareigojusi atlikti darbus, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad atsakovė yra nebepajėgi atlikti darbų, todėl ieškovei su atsakove sudarytą sutartį teko nutraukti dėl atsakovės kaltės, šiai šiukščiai pažeidus ginčo sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus.

29.       Teismas šių aplinkybių nevertina kaip sudarančių pagrindą taikyti apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas, kuriuo grindžiami ieškinio reikalavimai ir dėl kurio byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Šioje byloje apeliantė siekia įrodyti, kad nuostoliai ieškovei kilo atsakovei iš esmės pažeidus sutartį ir atsakovės atžvilgiu turi būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė. Pažymėtina, kad tai, ar atsakovė tinkamai vykdė ginčo sutartį ir ar savo veiksmais padarė žalą ieškovei, yra šios bylos ginčo objektas, todėl teismas šioje proceso stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos. Ieškinyje išdėstytų aplinkybių dėl atsakovės veiksmų, iš kurių apeliantė kildina žalos atlyginimo reikalavimą, pagrįstumas bus vertinamas tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne šioje proceso stadijoje.

30.       Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra duomenų apie bent tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybių, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovės galimą nesąžiningumą, jos siekį išvengti jai galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant turtą ir pan., ieškovė neįrodė (ir net nesiekė įrodyti).

31.       Nagrinėjamoje situacijoje, taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

32.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, o remiantis atskirojo skundo motyvais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė