Baudžiamoji byla Nr. 1S-721-813/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01399-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo L. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 28 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas ir pakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2021 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 95-519 taikyti nuteistajam L. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nutariant netaikyti nuteistajam L. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       L. Š. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių.

1.1.                      L. Š. 2017 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams.

1.2.                      2017 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 10 mėnesiams 20 dienų;

1.3.                      2016 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 10 mėnesių bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

2.       Laivės atėmimo bausmės pradžia 2019 m. sausio 10 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 9 d.

3.       Komisijos 2021 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 95-519 nutarta taikyti nuteistajam L. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau -) BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, už gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse buvo tris kartus skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija padarė išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis šiuo metu nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi tenkinęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą, Komisijos 2021 m. spalio 4 d. nutarimą pakeitė ir nutarė nuteistajam L. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuodamas tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į L. Š. teistumus, padarytų nusikaltimų pobūdį, tai, kad jo daromi nusikaltimai sunkėja, įvertinęs jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, aplinkybę, kad jam vis dar nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri priklausomai nuo nuteistojo elgesio ir pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius gali mažėti.

5.       Nuteistasis L. Š. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį ir palikti galioti Komisijos 2021 m. spalio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1.                      Skunde teigiama, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl atsisakymo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nepagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, kadangi BVK 157 straipsnio 1 dalyje šios aplinkybės nenurodomos. Nuteistojo nuomone, paminėtos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip asmenį atitinkamai charakterizuojančios aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad jis nedaro išvadų iš teistumų, kai jis pažeidinėja pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, ignoruoja pareigūnų reikalavimus, yra ne kartą baustas, tačiau jo atveju yra visiškai kitokia situacija. Komisijos nutarime nurodyta, kad jis bausmės atlikimo metu darė akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Jis nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse tris kartus skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje ir už jos ribų, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nuteistasis tikina suvokiantis būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje.

5.2.                      Skunde nesutinkama su teismo argumentais dėl nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių vertinimo. Skundo autorius pažymi, kad nevartoja nei narkotinių medžiagų, nei svaigiųjų gėrimų, dėl covid-19 pandemijos jau treti metai kaip pataisos įstaigoje yra sustabdytas profesinis mokymas. Nelankstaus mąstymo problemas sprendžia pataisos įstaigoje lankydamas susitikimus su psichologais, edukacijos specialistais, dalyvauja seminaruose, kurių metu gaunamos žinios ir praktiniai patarimai. Nuteistais tikina visa tai darysiantis, padedant Probacijos tarnybai, ir būdamas lygtinai paleistas. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad jam nustatyti kintantys ir nekintantys kriminogeniniai veiksniai negali būti pagrindu nepritarti Komisijos nutarimui.

5.3.                      Skunde tvirtinama, kad iš prokuroro skundo ir skundžiamos nutarties turinio matyti, kad nei prokuratūra, nei teismas nėra susipažinę su nuo šių metų liepos 1 d. galiojančia įsakymo „Dėl Socialinio tyrimo išvados formos ir Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ redakcija, pagal kurią Socialinio tyrimo išvadoje nebepateikiamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, taip pat nebenurodomas dinaminių ir statinių balų skaičius. Kadangi skundžiamoje nutartyje vertinami pagal „OASys“ metodiką ankstesnio vertinimo metu nustatyti balai, jau vien dėl to nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

6.       Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas atsiliepime į nuteistojo L. Š. skundą prašo nuteistojo skundą atmesti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas L. Š. lygtinio paleidimo klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skunde išdėstyti argumentai nepaneigia nustatytų aplinkybių.

Nuteistojo L. Š. skundas atmetamas.

7.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmenys, kurie nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

8.       Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

9.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenimis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis įvertino kitaip, nei juos vertina nuteistasis ar Komisija, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo tenkintas prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jį pakeičiant.

10.       Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis L. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju L. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Pastebėtina, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir pirminio vertinimo metu. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas. Bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tris kartus skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą. Suvokia teigiamą darbo naudą, darbo pobūdžiui neišrankus. Pataisos namuose užsiima darbine veikla, dirbo valgykloje. Nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. 2020 m. rugsėjo 18 d. įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2020 m. spalio 8 d. tęsia darbinę veiklą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Atlikdamas bausmę nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, specialistų organizuojamose pozityvaus užimtumo veiklose. Dalyvavo prevencinėje grupėje, skirtoje nuteistiesiems, turintiems problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Bausmės atlikimo metu nėra užfiksuota nuteistojo elgesio, susijusio su psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Bendraujantis su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais nepastebėtas, yra nuo jų atsiribojęs. Visgi minėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

11.       Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentais ir pažymi, kad pagal naujai galiojančią įsakymo „Dėl Socialinio tyrimo išvados formos ir Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ redakciją, Socialinio tyrimo išvadoje nebepateikiamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, taip pat nebenurodomas dinaminių ir statinių balų skaičius. Todėl tiek skundą dėl Komisijos nutarimo pateikęs prokuroras, tiek ir jo skundą tenkinęs apylinkės teismas nepagrįstai nurodė nuteistajam nustatytus nusikalstamo elgesio rizikos balus. Vis tik, tai, aukštesniojo teismo vertinimu, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ir Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam L. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos palikti galioti nepakeistą. Net ir nevertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balais, Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta pakankamai kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurie sudaro pagrindą abejoti sėkminga nuteistojo integracija į visuomenę.

12.       Kaip jau minėta anksčiau, nuteistojo L. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika tiek bausmės atlikimo pradžioje, tiek šiuo metu yra vidutinė. Negana to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2021 m. balandžio 12 d. vertinimo metu nustatytas dinaminių rizikos įverčių didėjimas srityje „piktnaudžiavimas narkotikais“, kadangi interviu metu nuteistasis nurodė, jog yra vartojęs narkotinių medžiagų ir gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje dėl neadekvataus elgesio pavartojus narkotinių medžiagų.

13.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apie pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą, leidžia spręsti būtent Socialinio tyrimo išvadoje nuodyti duomenys apie nuteistajam L. Š. išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam L. Š., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta eilė statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurių skaičius ženkliai viršija apsauginius veiksnius (galės gyventi ir dirbti pasirinktoje vietoje; palaiko gerus tarpusavio ryšius su artimaisiais). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami 4 statiniai L. Š. kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas, kurių nuteistasis negali pakeisti. Tačiau jam taip pat išskiriami net 8 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturi profesinės kvalifikacijos; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu (vartojo alkoholį), pats nuteistasis pripažįsta, kad vis nusikalsdavo pavartojęs alkoholio, ne kartą pavartojęs alkoholio buvo praradęs savitvardą, nekontroliavo savo pykčio protrūkių, ypač artimoje aplinkoje Anksčiau yra vartojęs narkotinių medžiagų, yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje dėl neadekvataus elgesio pavartojus narkotinių medžiagų. Nusikaltimų istorijoje kartojasi smurtinio elgesio epizodai. Nors nuteistasis teigia, kad jam nėra būdingas konfliktiškas elgesys, tačiau tikėtina, jog paveiktas alkoholio, sunkiai toleruoja frustruojančius įvykius, gali elgtis impulsyviai. L. Š. geba įvardinti problemines sritis, tačiau ne visas. Tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir kaip pats supranta prisidėjęs prie jos atsiradimo yra prieštaravimų. Geba ieškoti problemų sprendimo būdų, tačiau labiau linkęs susikoncentruoti į trumpalaikius sprendimus. Trūksta aktyvaus įsitraukimo į problemų sprendimą. Pastebėtina, kad nuteistasis, jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

14.       Abejonių, kad nuteistasis, būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nesusikals, kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, kelia ir tai, kad šis teistumas L. Š. nėra pirmasis, dominuoja smurtiniai nusikaltimai, jie sunkėja. Praeityje nuteistajam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jis nusikalto ir bausmės vykdymo atidėjimo metu, nesilaikė jam paskirtų įpareigojimų, nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą L. Š. atlieka bausmę, ankstesnių teistumų skaičius, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. L. Š. teistumų skaičius, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

15.       Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis L. Š. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nėra pakankami pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pripažinti, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokuroro  skundą dėl Komisijos 2021 m. spalio 4 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nuteistojo L. Š. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo L. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai        Svetlana Jurgaitienė

                                                                                                                           Darius Kantaravičius

        Aurelijus Rauckis