Baudžiamoji byla Nr. 2K-245-458/2020

                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08761-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.5; 2.1.10.3.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Arvydo Daugėlos (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B. ir S. B. gynėjo advokato Murado Bakano kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. ir S. B. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms, pagal 199 straipsnio 3 dalį (2016 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, jiems paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė kiekvienam iš jų paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 4 punktu, konfiskuotas UAB „R“ priklausantis krovininis automobilis „MAN TGX 18.440 4X2 BLS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba „TURBO’S HOET SC33AA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – šaunamasis ginklas,,Ekol Tuna ET7102049“, ginklo dokumentai ir viena šovinio tūtelė, supakuoti pakete Nr. 236829, šaunamasis ginklas pistoletas ,,Iž-76“ Nr. 93x0980, supakuotas pakete Nr. 236833, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklinėje, ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, šie daiktai perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 20 d. nutartis, kuria nuteistųjų V. B. ir S. B. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       V. B. ir S. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir psichotropinę medžiagą – MDMA bei šią narkotinę ir psichotropinę medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, būtent:

1.1.                      2017 m. sausio 23 d., tiksliai nenustatytu laiku, V. B. nurodė S. B. UAB „R“ priklausančiu vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabenti priekabą TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę ir ten ją paliekant perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, siekiant, kad į ją būtų pakrautas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos, psichotropinės medžiagos – MDMA.

1.2.                      Po to S. B., vykdydamas V. B. 2017 m. sausio 23 d. jam duotus nurodymus, 2017 m. vasario 2 d. UAB „R“ priklausančiu vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutempė priekabą TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, ir ją ten paliko, turint tikslą, kad priekaboje būtų įrengta slėptuvė ir joje būtų paslėptas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos, psichotropinė medžiaga – MDMA. Šioje vietoje nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. vasario 15 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ertmėje įrengė slėptuvę ir joje paslėpė labai didelį kiekį – 305,504 kg – narkotinės medžiagos – kanapių dervos bei 27 vienetus tablečių su 3,763 g psichotropinės medžiagos – MDMA.

1.3.                       Po to V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. vasario 13 d. nurodė S. B. UAB „R“  priklausančiu vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykti iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, ir, prisikabinus ten paliktą priekabą TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su joje paslėptomis narkotine ir psichotropine medžiagomis, šias paslėptas narkotinę ir psichotropinę medžiagas gabenti į Lietuvos Respubliką.

1.4.                      Po to S. B., tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas V. B. 2017 m. vasario 13 d. jam duotus nurodymus, 2017 m. vasario 15 d. UAB „R“ priklausančiu vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos nuvyko į Nyderlandų Karalystę, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, ten prie vilkiko prisikabino UAB „R“ priklausančią priekabą TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios įrengtoje ertmėje – slėptuvėje buvo paslėptas labai didelis kiekis – 305,504 kg – narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 27 vienetai tablečių su 3,763 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir V. B. su S. B., veikdami pagal išankstinį susitarimą, pirmiau nurodytą kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagų neteisėtai gabeno į Lietuvos Respubliką.

1.5.                      Po to, 2017 m. vasario 22 d. apie 13.20 val., S. B., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, vairuodamas automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba TURBO’S HOET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardą, esančią Marijampolės apskr., Kalvarijos sav., Salaperaugio k., neteisėtai, neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, slėpdamas automobilio priekaboje įrengtoje ertmėje – slėptuvėje, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno labai didelį kiekį – 305,504 kg – narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 27 vienetus tablečių su 3,763 g psichotropinės medžiagos – MDMA iki 2017 m. vasario 22 d. 16.40 val., kol kratos metu šią narkotinę ir psichotropinę medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2.       V. B. nuteistas ir už tai, kad nuo 2014 m. liepos 1 d., įsigaliojus 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. XI-1146, iki 2017 m. vasario 22 d. 21.30 val. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 8 mm kalibro tinkamą šaudyti C kategorijos dujinį-garsinį pistoletą „Ekol Tuna” Nr. ET-7102049 bei 7 vienetus šaudmenų – pramoninės gamybos 8 mm kalibro tinkamus šaudyti dujinius-garsinius šovinius, kol kratos metu juos pats pateikė policijos pareigūnams.

3.       S. B. nuteistas ir už tai, kad nuo 2014 m. liepos 1 d., įsigaliojus 2010 m. lapkričio 18 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. XI-1146, iki 2017 m. vasario 28 d. 10.15 val. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Joniškio r., Saugėlaukio sen., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 8 mm kalibro tinkamą šaudyti C kategorijos dujinį-garsinį pistoletą „IŽ-76”, kol kratos metu šį šaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Kasaciniu skundu nuteistųjų V. B. ir S. B. gynėjas advokatas M. Bakanas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 20 d. nutarties dalis dėl V. B. ir S. B. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą dėl šių kaltinimų nutraukti, o Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pakeisti, pritaikyti BK 40 straipsnį ir V. B. dėl šio kaltinimo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.  

5.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad įvertindami byloje surinktus įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus. 

5.1.                      Kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamojoje byloje, jei duomenys buvo surinkti esant teisiniam ir faktiniam pagrindui atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, o patys kriminalinės žvalgybos veiksmai atlikti tiksliai laikantis jų atlikimo tvarkos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje                       Nr. 2K-7-85-696/2016). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, o apeliacinės instancijos teismas tokį patikrinimą atliko tik formaliai, todėl kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys negalėjo būti laikomi įrodymais byloje. Pagal teismų praktiką sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus, t. y. nustatant jų teisinį pagrindą, teismo nutarties rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodytas sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų pavadinimas, turinys, jų apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose                             Nr. 2K-7-85-696/2016, 2K-57-696/2017). Pirmosios instancijos teismas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisinio pagrindo netikrino, o apeliacinės instancijos teismas tai padarė tik formaliai, nes iš teismo nutarties dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir kitų su sankcionavimu susijusių išslaptintų dokumentų neaišku, kokiais konkrečiai elektroninių ryšių tinklais sankcionuota V. B. perduodamos informacijos kontrolė (koks telefono numeris). Maža to, iš teismo nutarties, kuria sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, negalima suprasti sankcijos esmės, sankcionuotų veiksmų apimties, taigi nelieka galimybės įvertinti, ar buvo teisinis pagrindas klausytis V. B. pokalbių telefonu, ar tokie kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atlikti neperžengiant teismo nutarties, kuria jie sankcionuoti, rezoliucinėje dalyje nustatytų ribų. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai yra teisėti, nes turima kriminalinės žvalgybos informacija pasitvirtino, yra nepagrįstas, nes kriminalinės žvalgybos veiksmai yra teisėti, kai jie teisėtai sankcionuojami ir vykdomi, o ne tada, kai leidžia pasiekti tam tikrą rezultatą. Be to, toks teismo motyvas prieštarauja bendrajam teisės principui, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex iniuria ius non oritur). Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktus duomenis pripažinti teisėtai surinktais įrodymais, nutartyje pripažino, jog išvada dėl V. B. ir S. B. kaltumo padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas buvo pagrįsta ir neišslaptinta bei teismo posėdyje neištirta kriminalinės žvalgybos informacija, o tai pažeidžia BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Dėl to neleistinais pripažintini Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 10 d. suvestinė Nr. 259K4 apie informaciją, perduodamą telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas. Be to, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas vertintinas kaip neleistinas įrodymas, nes jo turinys neatitinka BPK 179 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi jame kartu su pokalbių ištraukomis pateikiami subjektyvūs protokolą surašiusio pareigūno vertinimai bei interpretacijos, tariamai patvirtinančios V. B. ir S. B. dalyvavimą jiems inkriminuotose nusikalstamose veikose. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo faktinio pagrindo, o apeliacinės instancijos teismas to taip pat nepadarė, nes nebuvo išslaptinti faktiniai duomenys, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Nutarties, kuria sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, teiginiai, jog kriminalinės žvalgybos subjektas disponuoja duomenimis apie tai, kad R. S. per V. B. vadovaujamą įmonę UAB „R“ galimai organizuota narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą iš Olandijos į Lietuvą bei Rusiją (duomenys neišslaptinti), negali būti laikomi faktiniu pagrindu sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus, nes juose nėra pateikti net menkiausi duomenys, kad R. S. ir V. B. turėjo tarpusavio ryšius turėdami tikslą gabenti narkotines ir psichotropines medžiagas, kad V. B. ir S. B. sąmoningai dalyvavo kažkokiuose susitarimuose daryti tokius nusikalstamus veiksmus.

5.2.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai pripažino leistinais policijos pareigūno, atlikusio kriminalinės žvalgybos veiksmus, liudytojo V. V. parodymus. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas neįtvirtina galimybės kriminalinės žvalgybos veiksmais surinktą informaciją panaudoti baudžiamajame procese apklausiant kriminalinės žvalgybos subjekto pareigūnus. Tokia galimybė nėra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad BPK 160 straipsnio 5 dalis tiesiogiai įtvirtina galimybę apklausti slaptą sekimą atlikusius pareigūnus ir tai suponuoja išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusius pareigūnus taip pat galima teisėtai apklausti kaip liudytojus, nepagrįstas. Priešingai nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, BPK 160 straipsnio 5 dalis nustato galimybę apklausti tik BPK nurodytą procesinę prievartos priemonę – slaptą sekimą – atlikusį pareigūną. Liudytojas V. V. nevykdė slapto sekimo, neįgyvendino kokios nors kitos BPK dvyliktame skyriuje reglamentuotos procesinės prievartos priemonės, taigi nebuvo teisinio pagrindo jo apklausti kaip liudytojo. Sprendžiant dėl liudytojo V. V. parodymų leistinumo, būtina atsižvelgti ir į tai, kad liudytojas negali duoti išsamių ir teisingų parodymų apie visas sau žinomas bylos aplinkybes, nes išslaptinti ne visi kriminalinės žvalgybos duomenys, todėl pripažįstant jo parodymus įrodymais niekinė tampa liudytojo priesaika papasakoti visa, kas jam žinoma byloje (BPK 277 straipsnis), netenka prasmės įspėjimai dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir atsisakymą ar vengimą duoti parodymus (BK 163, 235 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo V. V. parodymai kelia abejonių ir tuo aspektu, kad, pasak liudytojo, su padarytomis nusikalstamomis veikomis sietinas ir R. S., tačiau šis asmuo, apklaustas teismo posėdžio metu, bet kokį dalyvavimą V. B. ir S. B. nusikalstamose veikose paneigė. 

5.3.                       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 10 d. suvestine Nr. 259K4 apie informacijos, perduodamos telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kontrolę, tačiau neatsižvelgė į tai, kad suvestinėje nurodytų pokalbių kontekstas neaiškus, dėl pokalbių trumpumo gali būti itin skirtingai interpretuojamas, kad byloje nėra ištirtas šių pokalbių autentiškumas, vientisumas.

5.4.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė į tai, kad tarp kaltinimą patvirtinančių įrodymų yra neatitikimų. Antai 2017 m. balandžio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole minimi V. B. susitikimai su R. S., todėl darytina išvada, kad šie asmenys buvo sekami. Vis dėlto byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių V. B. ir R. S. sekimo sankcionavimą. Dėl to darytina išvada, kad 2017 m. balandžio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti V. B. ir R. S. susitikimai yra arba prasimanyti, arba paremti neišslaptinta kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga, kuri teisme nebuvo tiriama.

5.5.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesurinko įrodymų, pagrindžiančių išvadą, kad V. B. ir S. B. sąmoningai neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, t. y. veikė tyčia. Vien tai, kad V. B. priklausančios įmonės vilkiko, vairuojamo S. B., priekaboje rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, nesuteikia pagrindo daryti tokią išvadą. Byloje buvo būtina nustatyti, kad V. B. ir S. B. susitarė dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų paslėpimo vilkiko priekaboje, dalyvavo jas paslepiant, kad susitarė atlikti tokius veiksmus su nenustatytais asmenimis, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kad V. B. ir S. B. būtų palaikę kokius nors ryšius su nenustatytais asmenimis, vilkiko priekaboje įrengusiais slėptuvę ir patalpinusiais joje narkotines bei psichotropines medžiagas, nenustatyta, ar tie asmenys atitinka V. B. ir S. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų subjekto reikalavimus. Dėl to teismai negalėjo pripažinti, kad V. B. ir S. B. veikė su šiais asmenimis kartu kaip bendrininkai.

5.6.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė į tai, kad nuosprendyje ir nutartyje nurodytą įrodymų visumą, be kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų, sudaro tik liudytojų E. Š., K. R. parodymai. Šie įrodymai taip pat yra grindžiami kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis ir dėl to taip pat yra neleistini. Dėl to darytina bendra išvada, kad byloje nesurinkta įstatymo reikalavimus atitinkančių įrodymų, patvirtinančių V. B. ir S. B. kaltumą, padarius jiems inkriminuojamas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis susijusias nusikalstamas veikas, todėl jie dėl šių nusikalstamų veikų išteisintini.

6.       Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Šarūnas Astrauskas prašo nuteistųjų V. B. ir S. B. gynėjo advokato M. Bakano kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

6.1.                      Ginčijant kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, kasaciniame skunde iš esmės nesutinkama su šių priemonių pagrindu gautų duomenų turiniu, pateikiamas subjektyvus kriminalinės žvalgybos priemonių pagrindu gautų duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų turinys, cituojamas liudytojo V. V. parodymų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo turinys, šie duomenys vertinami kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste. Visi šie argumentai vertintini kaip baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonė dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas kasacinės instancijos teisme (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

6.2.                      Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo detaliai patikrintas ir tinkamai įvertintas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Vertinant, ar tam tikra duomenų rūšis baudžiamojo proceso metu gali būti priskirta tam tikrai įrodymų kategorijai, pirmenybė turi būti teikiama ne formos, bet turinio reikalavimui. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas sistemiškai analizavo ne tik nutarties, kuria sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, formą (rezoliucinę dalį), bet ir pačioje nutartyje esančius duomenis, kurių kiekis buvo pakankamas tam, kad būtų galima nuteistiesiems taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino kriminalinės žvalgybos taikymo nuteistiesiems teisinį ir faktinį pagrindus. Vien tai, kad buvo išslaptinti ne visi reikšmingi bylos duomenys, nesuteikia pagrindo teigti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai atlikti nepagrįstai ir neteisėtai, nes baudžiamojo proceso metu, siekiant nustatyti pagrįstai inkriminuotų nusikalstamų veikų faktą, pakako duomenų apimties, kuri buvo išslaptinta. Juo labiau kad neišslaptintais duomenimis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesirėmė.

6.3.                      Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad kaip liudytojas byloje negalėjo būti apklaustas kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikęs pareigūnas V. V. BPK 78 straipsnyje nustatyta, kad kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, žinantis kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. BPK 79 ir 80 straipsniuose yra pateikti baigtiniai sąrašai aplinkybių, dėl kurių asmenys negali būti apklausti kaip liudytojai. Nė viename iš šių straipsnių nėra nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikę policijos pareigūnai negali būti kviečiami į teismo posėdį ir apklausiami apie jiems žinomas bylos aplinkybes pagal liudytojo apklausos taisykles. Pagal teismų praktiką pareigūnų parodymai yra svarbūs teismui tikrinant byloje esančių duomenų rinkimo būdus, jų procesinio įtvirtinimo aplinkybes, aiškinantis kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Tokie liudytojai yra prisaikdinami, įspėjami dėl atsakomybės pagal BK 163, 235 straipsnius ir teismas, priimdamas nuosprendį, jų parodymais gali remtis. Vien ta aplinkybė, kad liudytojai yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantys asmenys ar policijos pareigūnai, nėra pagrindas jų parodymus laikyti neturinčiais įrodomosios vertės. Liudytojo pareiga sakyti tiesą baudžiamojoje byloje užtikrinama tuo, kad už tokios pareigos nevykdymą yra nustatyta net baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33/2010). Iš šios baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami kriminalinės žvalgybos pareigūno liudytojo V. V. parodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, nesuteikė jiems išskirtinės reikšmės ir nenukrypo nuo teismų praktikos.

6.4.                      Neatitinka baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kasacinio skundo motyvai dėl neįrodyto V. B. ir S. B. suvokimo, kad neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, dėl jų bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką su nenustatytais asmenimis. Pagal teismų praktiką kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, kad jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-452-788/2018). Įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir pan. bei kitos svarbios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-237-689/2018). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad S. B. vairuojamoje transporto priemonėje gabenta 113 vienetų paketų, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – kanapių derva, ir vienas paketas su 27 tabletėmis – psichotropine medžiaga – MDMA. Šios draudžiamos medžiagos buvo gabenamos tuščioje puspriekabėje. Reikšmingas ir pačių nuteistųjų elgesys. V. B. sutiko iš Nyderlandų Karalystės partempti priekabą nuostolingai, atsisakė kito krovinio, nors jokio krovinio nevežė. S. B. priekabą paliko nesaugomoje aikštelėje, praviromis durimis, iš anksto sutartoje vietoje, o sulaikymo metu teisėsaugos institucijoms teikė klaidinančią informaciją. Visos pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia. Prokuroro manymu, pagrįstai pripažinta, kad V. B. ir S. B. veikė bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, nes būtent tyrimui nežinomi, bet kartu su nuteistaisiais veikę asmenys įrengė vilkiko priekaboje slėptuvę ir paslėpė ten draudžiamas medžiagas. Akivaizdu, kad be šių asmenų aktyvių veiksmų nebūtų įmanomi nuteistiesiems inkriminuoti veiksmai – narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimas.

6.5.                      Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamus nuosprendį ar nutartį nėra.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7.       Nuteistųjų V. B. ir S. B. gynėjo advokato M. Bakano kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 376 straipsnio 1 dalies

8.       Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėdamas kasacinį skundą, kasacinės instancijos teismas tikrina tai, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Atlikti įrodymų tyrimą ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame ginčijamas atskirų byloje surinktų įrodymų – liudytojo V. V. parodymų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedo – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 10 d. suvestinės Nr. 259K4 apie informacijos, perduodamos telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kontrolę – patikimumas, byloje surinktų įrodymų pakankamumas nuosprendžio ir nutarties išvadai, kad V. B. ir S. B. suvokė neteisėtai disponuojantys labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ir veikė bendrai su kitais nenustatytais asmenimis, o tai yra įrodymų vertinimo klausimai. Dėl to šie argumentai, kaip peržengiantys bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, paliekami nenagrinėti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šie pirmiau nurodyti argumentai buvo keliami ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, o į juos motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas. 

Dėl BPK 20 straipsnio pažeidimų

9.       Kasaciniame skunde teigiama, kad įrodymais byloje neteisėtai pripažinti duomenys, surinkti kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimo metu, nes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepatikrino tokių veiksmų sankcionavimo faktinio ir teisinio pagrindų, be to, dalis kriminalinės žvalgybos duomenų nebuvo išslaptinta, tačiau apeliacinės instancijos teismas jais rėmėsi priimdamas nutartį.

9.1.                      Kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla, pažymi, kad byloje nėra duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu, kurie nebūtų išslaptinti ir nebūtų tirti nagrinėjant bylą teisme ir kurie buvo ar galėjo būti panaudoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų darant išvadas dėl V. B. ir S. B. kaltumo padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir priimant skundžiamus nuosprendį bei nutartį. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl BPK 301 straipsnio 1 dalies pažeidimo vertintini kaip deklaratyvūs, o apeliacinės instancijos teismo nutarties sakinys, suteikiantis pagrindą taip manyti, vertintinas kaip rašymo apsirikimas. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų duomenų pripažinimu įrodymais, todėl kolegija toliau pasisako tik dėl tų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo faktinio ir teisinio pagrindo, kuriais remiantis buvo surašytas 2017 m. balandžio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas.

9.2.                      Iš 2017 m. balandžio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad šis proceso dokumentas surašytas atlikus tokius kriminalinės žvalgybos veiksmus kaip techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamas informacijos kontrolę (kontroliuoti V. B. naudoti tel. abonentai), kurie sankcionuoti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi Nr. ĮS4-361RN.

9.3.                      Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas, be kitų atvejų, atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus šiame straipsnyje, taip pat apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Pagal teismų praktiką šio pobūdžio informacija yra laikoma faktiniu kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010,           2K-P-94-895/2015). Detalizuojant faktinio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindo apibūdinimą teismų praktikoje nurodoma, kad faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindas yra informacija apie objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, leidžianti spręsti, kad minėtas tyrimas bus atliekamas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis pagal įstatymus ir gali būti atliekamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-693/2019, 2K-119-689/2020). Informacija apie faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą neturi būti įslaptinama, nes tai nėra slapti duomenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-689/2020). Šioje byloje Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartyje Nr. ĮS4-361RN nurodyta, kad „kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta žvalgybos informacija apie (duomenys neišslaptinti), V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) galimai vykdomas nusikalstamas veikas, tai yra kad jie neteisėtai disponuoja dideliais ir labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais bei užsiima jų platinimu (duomenys neišslaptinti). Aukščiau minėti asmenys galimai daro nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 2 d., 199 st. 3 d., kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktų duomenų nepakanka pradėti ikiteisminiam tyrimui. Kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais nustatyta, kad per V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujamą UAB „R“ , įmonės kodas (duomenys neskelbtini), galimai organizuojamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimas iš Olandijos į Lietuvą bei Rusiją (duomenys neišslaptinti).” Iš šių Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties  Nr. ĮS4-361RN duomenų matyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo gauta informacijos apie konkrečius galimai V. B. organizuojamų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius ir tai, kad tos veikos atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus nusikalstamoms veikoms, dėl kurių gali būti atliktas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Dėl to byloje buvo faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Išvados apie tai nepaneigia kasacinio skundo argumentas, kad sprendžiant apie faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą turėjo būti išslaptinti konkretūs duomenys apie V. B. ir R. S. susitarimus, nes išslaptini duomenys yra pakankami siekiant tinkamai išspręsti klausimą, ar sankcionuotini prašomi kriminalinės žvalgybos veiksmai. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi Nr. ĮS4-361RN sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo faktinio pagrindo, tačiau pažymėtina, kad tai padarė apeliacinės instancijos teismas, kuris, turėdamas tikslą patikrinti kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinį pagrindą, atliko įrodymų tyrimą, jo metu rinko ir tyrė pirmiau netirtus ir byloje esančius įrodymus, susijusius su faktiniu kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindu (kreipėsi ir gavo policijos prašymą dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir tyrė kitus dėl to esančius dokumentus). Dėl to nėra pagrindo teigti, kad faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindas liko nepatikrintas.

9.4.                      Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas. Iš Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties Nr. ĮS4-361RN rezoliucinės dalies matyti, kad ja nutarta „(duomenys neišslaptinti), V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu sankcionuoti (duomenys neišslaptinti) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slaptą kontrolę ir fiksavimą laikotarpyje nuo 2016-12-16 d. iki 2017-03-16 d.”. Iš nutarties rezoliucinės dalies turinio matyti, kad nutartimi sankcionuotas konkretus kriminalinės žvalgybos veiksmas – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slapta kontrolė ir fiksavimas, tokie veiksmai sankcionuoti dėl konkretaus asmens, t. y. V. B., tiksliai apibrėžta tokių veiksmų atlikimo trukmė. Kolegijos vertinimu, toks teismo nutarties, kuria sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, turinys yra pakankamai konkretus, kad būtų galima motyvuotai spręsti apie sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų apimtį, trukmę ir vertinti, ar jų atlikimas buvo teisėtas. Dėl to darytina išvada, kad buvo teisinis pagrindas atlikti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę (kontroliuoti V. B. naudoti tel. abonentai). Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl teisinio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindo, tačiau šį pagrindą ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumą, įgyvendinimo teisėtumą patikrino apeliacinės instancijos teismas, išdėstydamas dėl to nutartyje motyvuotas išvadas. Todėl nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad teisinis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindas ir pats kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas liko nepatikrinti.

9.5.                      Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2017 m. balandžio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas buvo surašytas pagal duomenis, kurie gauti atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus esant faktiniam ir teisiniam pagrindui.

10.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo duomenys neteisėtai pripažinti įrodymais, nes protokolas surašytas nesilaikant BPK 179 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi jame kartu su pokalbių ištraukomis pateikiami subjektyvūs protokolą surašiusio pareigūno vertinimai bei interpretacijos, tariamai patvirtinančios V. B. ir S. B. dalyvavimą jiems inkriminuotose nusikalstamose veikose. 

10.1.                      BPK 179 straipsnis nustato, kad tyrimo veiksmų eiga ir rezultatai turi būti fiksuojami surašant dokumentus – protokolus. Reikalavimus protokolų turiniui, be kita ko, apibrėžia, BPK 179 straipsnio 2 dalis. Joje nustatyta, kad protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda); tyrimo veiksmą atliekantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama; apklaustų asmenų parodymai arba kitų tyrimo veiksmų aprašymas ir rezultatai; asmenų, kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmą ar kurių akivaizdoje jis atliktas, pareiškimai. Jeigu atliekant tyrimo veiksmą buvo panaudotos techninės priemonės, protokole turi būti nurodytos jų naudojimo sąlygos ir tvarka.

10.2.                       Iš 2017 m. balandžio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo turinio matyti, kad jame nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas, tyrimo veiksmą atliekantis asmuo, pateikti duomenys apie užfiksuotus asmenų pokalbius telefonu, atskleidžiamas jų turinys, nurodytos panaudotų techninių priemonių sąlygos bei tvarka, kitos aplinkybės, kurias reikalaujama nurodyti pagal BPK 179 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kaip teisingai pažymima kasaciniame skunde, be šių būtinų duomenų, protokole yra, protokolą surašiusio policijos pareigūno manymu, nurodytos esančios aplinkybės, kuriomis vyksta protokole nurodyti pokalbiai, tačiau tai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad visas 2017 m. balandžio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kaip iš esmės neatitinkantis BPK 179 straipsnio 2 dalies reikalavimų, yra neleistinas įrodymas. Kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurių pagrindu surašytas protokolas, buvo atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, o šio tyrimo veiksmo rezultatai, t. y. konkretūs asmenų pokalbiai ir jų turinys, kaip to reikalaujama pagal BPK 179 straipsnio 2 dalį, buvo aprašyti protokole. Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, darydami išvadas apie faktines bylos aplinkybes, nesirėmė 2017 m. balandžio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, jį surašiusio pareigūno manymu, nurodytomis pokalbių metu esančiomis aplinkybėmis, o savo išvadas grindė tik protokole nurodytais asmenų pokalbių telefonu duomenimis, vertindami juos su kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Dėl to 2017 m. balandžio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas pripažintas įrodymu byloje ir juo teismai rėmėsi darydami išvadas apie faktines bylos aplinkybes nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų.

11.       Kasaciniame skunde teigiama, kad įrodymais byloje neteisėtai pripažinti policijos pareigūno, atlikusio kriminalinės žvalgybos veiksmus, liudytojo V. V. parodymai, nes kriminalinės žvalgybos duomenys gali tapti įrodymais baudžiamajame procese tik tiesiogiai Kriminalinės žvalgybos įstatyme nurodytu būdu, t. y. kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis užfiksavus kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole ir pridėjus jį prie baudžiamosios bylos medžiagos. Be to, toks liudytojas akivaizdžiai negali vykdyti visų savo, kaip liudytojo, pareigų, t. y. papasakoti visa, kas jam žinoma byloje, netenka prasmės įspėjimai dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ar vengimą duoti parodymus. 

11.1.                      BPK 78 straipsnyje nustatyta, kad kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, žinantis kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. BPK normose tokių draudimų, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikęs policijos pareigūnas negali būti apklausiamas kaip liudytojas, kad tokio liudytojo parodymais, vertinant juos visų ištirtų bylos duomenų kontekste, negalima remtis grindžiant priimamą sprendimą (BPK 78, 79, 80 straipsniai, 276 straipsnio 4 dalis, 301 straipsnis), nėra. Dėl to darytina išvada, kad BPK, kaip vientisas ir sistemingas baudžiamąjį procesą reglamentuojantis įstatymas, įtvirtina ir galimybę apklausti kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusius policijos pareigūnus kaip liudytojus apie jiems žinomas bylos aplinkybes bei remtis šių liudytojų parodymais priimant teismų baigiamuosius aktus. Šio požiūrio laikomasi ir teismų praktikoje (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje                         Nr. 2K-51-648/2019). Pažymėtina ir tai, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymas yra žemesnės teisinės galios teisės aktai, palyginti su Baudžiamojo proceso kodeksu, todėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostata, jog tada, kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras, siejant ją su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese, negali būti aiškinama taip, kad prieštarautų Baudžiamojo proceso kodeksui.

11.2.                      Kita vertus, reikia pažymėti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusio policijos pareigūno kaip liudytojo parodymai turi ypatumų, konkrečiai tai, kad jų parodymus apie bylos aplinkybes riboja pareiga saugoti valstybės paslaptį, kaip tai išplaukia iš Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7, 13 straipsnių. Vis dėlto ši pareiga neužkerta kelio tokiam liudytojui duoti parodymus apie sau žinomas bylos aplinkybes tiek, kiek taip nepažeidžiama pareiga saugoti jam patikėtą valstybės paslaptį. Dėl to nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, esą tokia policijos pareigūno teisinė padėtis verčia niekine liudytojo priesaiką (BPK 277 straipsnis), įspėjimus dėl liudytojo atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus (BK 163 straipsnis). Reikšminga ir tai, kad toks liudytojas yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnis) ir ta aplinkybė, kad parodymus davė kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikęs policijos pareigūnas, nešalina jo kaip liudytojo baudžiamosios atsakomybės, jei būtų duoti melagingi parodymai.

11.3.                      Iš teisiamojo posėdžio protokolo ir liudytojo V. V. parodymų turinio matyti, kad jis buvo apklaustas kaip liudytojas apie sau žinomas bylos aplinkybes pagal liudytojo apklausai baudžiamajame procese taikomas taisykles, tarp kurių yra įspėjimas apie baudžiamąją atsakomybę pagal BK 163 straipsnį už vengimą duoti parodymus, taip pat pagal BK 235 straipsnį apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Byloje nėra duomenų, kad duodamas parodymus liudytojas V. V. būtų pažeidęs savo pareigą papasakoti sau žinomas bylos aplinkybes, kiek tai neprieštaravo jo pareigai saugoti jam patikėtą valstybės paslaptį. Dėl to, pripažindami šio liudytojo parodymus įrodymais ir atsižvelgdami į juos, darydami išvadas apie bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

12.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad įrodymais byloje negalėjo būti pripažinti liudytojų E. Š. ir K. R. parodymai, nes jie grindžiami kriminalinės žvalgybos duomenimis. Iš liudytojų E. Š. ir K. R. parodymų turinio matyti, kad liudytojai, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, davė parodymus ne apie kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu sužinotas bylos aplinkybes, o apie savo, kaip transporto vadybininkų, darbą, bendravimo su V. B. aplinkybes ir rezultatus. Vien tai, kad apie šiuos liudytojus buvo sužinota atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nesuteikia pagrindo teigti, kad liudytojų parodymai yra grindžiami kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis. Dėl to, pripažindami liudytojų E. Š. ir K. R. parodymus įrodymais ir atsižvelgdami į juos, darydami išvadas apie bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

13.       Kasaciniame skunde tvirtinama, kad atmetus duomenis, kurie yra neleistini, likę duomenys, atitinkantys įrodymams keliamus reikalavimus, nesudaro įrodymų visumos, kuri leistų pagrįsti V. B. ir S. B. kaltumą padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Iš pirmiau šioje nutartyje nurodytų motyvų darytina išvada, kad byloje nenustatyta, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įrodymais pripažinti duomenys būtų neleistini, todėl pagal šį kasacinio skundo argumentą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, darydami išvadas apie bylos aplinkybes, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

        Atmesti nuteistųjų V. B. ir S. B. gynėjo advokato Murado Bakano kasacinį skundą.

Teisėjai                                        Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Tomas Šeškauskas

Arvydas Daugėla