Civilinė byla Nr. e2-7-370/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01509-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.2; 3.1.14.8.2; 3.3.2.3; 3.4.1.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ ieškinį atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Osvalda“ (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Policijos departamentas), kuriuo ieškovė prašo pripažinti neteisėtu atsakovo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajone ir Šiaulių miesto teritorijose viešajame pirkime.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. 

3.       Teismas nustatė, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo 9 d. paskelbė apie transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų pirkimą, vykdomą supaprastinto atviro konkurso būdu. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad perkančioji organizacija – Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas numato pirkti transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas, kurios vykdomos siekiant užtikrinant viešąjį interesą ir policijos reikmes Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių teritorijose. Policijos departamentas yra Policijos sistemos centrinė perkančioji organizacija, kuri organizuoja ir atlieka pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo, rengia ir teikia atlikto pirkimo procedūrų ataskaitą ir skelbimą apie sudarytą sutartį. Skelbime apie pirkimą nurodyta peržiūros institucija – Šiaulių apygardos teismas. Teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė ieškinį perkančiosios organizacijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotajai organizacijai Policijos departamentui, o viešojo pirkimo dokumentuose nustatyta, kad peržiūros institucija pirkime yra Šiaulių apygardos teismas, todėl byla teisminga Šiaulių apygardos teismui.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

1.       Ieškovė UAB „Osvalda“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1.       Priešingai nei konstatuota nutartyje, ieškinio teismingumo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant ne į pirkimo skelbime klaidingai pateiktą informaciją, o pagal pirkimo procedūras vykdančios perkančiosios organizacijos buveinės vietą. Pirkimo procedūras vykdė ir ginčijamą sprendimą priėmė Policijos departamentas, todėl ginčas teismingas ne Šiaulių, o Vilniaus apygardos teismui.

4.2.       Pirkimo skelbime klaidingai nurodyta, kad peržiūros institucija yra Šiaulių apygardos teismas. Pirkimo sąlygų 1.5 papunktyje nurodyta, kad pirkimo procedūras organizuoja ir atlieka Policijos departamentas (įgaliotoji organizacija), o pirkimo sutartis bus sudaroma su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu. Būtent Policijos departamentas atsakingas už pirkimo procedūrų vykdymą, ginčijamo sprendimo teisėtumą.

4.3.       Ieškinio teismingumo klausimas turėtų būti sprendžiamas ne pagal pirkimo skelbime nurodytą informaciją, tačiau pagal pirkimą organizuojančios ir vykdančios perkančiosios organizacijos buveinės vietą. Perkančiosioms organizacijoms įstatymų leidėjo nėra suteikta teisė pirkimo skelbimu pakeisti teismingumo taisykles.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

2.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

3.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį atsakovui Policijos departamentui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl subjektų, kurie kaip atsakovai turėjo būti nurodyti ieškovės ieškinyje

4.       Siekiant nustatyti civilinės bylos teismingumą, pirmiausia turi būti nustatyta, koks asmuo ar asmenys (atsakovas (-ai)) turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį, kadangi bylos teritorinis teismingumas gali priklausyti nuo atsakovo (-ų) gyvenamosios ar registracijos vietos, o esant keliems atsakovams, taip pat ir nuo ieškovo pasirinkimo (CPK 30 straipsniu 12 dalis, 33 straipsnio 1 dalis).

5.       Pirkimo sąlygų 1.5 papunktyje numatyta, kad Policijos sistemos centrinė perkančioji organizacija (Policijos departamentas, Saltoniškių g. 19, Vilnius) organizuoja ir atlieka pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo, rengia ir teikia atlikto pirkimo procedūrų ataskaitą ir skelbimą apie sudarytą sutartį. Pirkimo sąlygų 1.7 papunktyje nustatyta, kad perkančioji organizacija – Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Aušros al. 19, Šiauliai. Pirkimo sąlygų 4.1 papunktyje nustatyta, kad pirkimo objektas – transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo (transporto priemonių iškėlimo, užkėlimo, nukėlimo ir kt.) ir jų saugojimo paslaugų pirkimas vykdomas siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir policijos reikmes Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių teritorijose.

6.       Ieškovė dalyvavo minėtame viešajame pirkime, pateikė savo pasiūlymą, kurį Policijos departamentas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu atmetė, kadangi ieškovės pasiūlyta kaina viršijo pirkimui skirtų lėšų sumą. 2022 m. lapkričio 11 d. ieškovė pateikė pretenziją dėl atsakovo sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą neteisėtumo, kurią Policijos departamentas 2022 m. lapkričio 18 d. atsakymu į pretenziją atmetė.

7.       Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos gali, o VPĮ 82 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Minėto straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad laikoma, jog perkančioji organizacija įvykdo įsipareigojimus pagal VPĮ, jeigu ji prekių, paslaugų ar darbų įsigyja iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal VPĮ 82 straipsnio 1 dalį. Tačiau perkančioji organizacija atsako už tinkamą VPĮ nuostatų laikymąsi sudarydama ir vykdydama sutartį, taip pat ir tais atvejais, kai ji pati atlieka tam tikras procedūras.

8.       VPĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo atlikti, taip pat atlikto pirkimo procedūrų ataskaitai ar skelbimui apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį pateikti, laimėjusiam pasiūlymui ir pirkimo ar preliminariajai sutarčiai pagal VPĮ 86 straipsnio 9 dalį paskelbti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją. Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija.

9.       Kaip galima suprasti iš ginčo pirkimo sąlygų, Policijos departamentas šiuo atveju yra įgaliotoji organizacija (centrinė perkančioji organizacija), o Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – perkančioji organizacija.

10.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota, kad viešųjų pirkimų procedūras vykdant pagal pavedimą (įgaliojimą), tiekėjas peržiūros procedūrą inicijuoja (paduoda pretenziją) prieš įgaliotąją (įgaliotinę) perkančiąją organizaciją; pareiškus ieškinį teisme, tiek įgaliotoja, tiek įgaliotoji perkančiosios organizacijos į procesą įtrauktinos atsakovėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-248/2016 36 punktas).

11.       Taigi, atsižvelgus į minėtą teisminę praktiką, viešojo pirkimo procedūras vykdant įgaliotajai organizacijai, ginčai teisme dėl įgaliotosios organizacijos procedūrinių sprendimų, priimtų vykdant viešąjį pirkimą, nagrinėjami atsakovėmis nurodant tiek perkančiąją, tiek ir įgaliotąją organizaciją. Tačiau šioje byloje ieškovė ieškinyje nurodė tik įgaliotąją organizaciją, nors turėjo atsakovėmis nurodyti ne tik įgaliotąją organizaciją (Policijos departamentą), bet ir perkančiąją organizaciją (Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą). Ieškovei abiejų atsakovių ieškinyje nenurodžius, pirmosios instancijos teismas turėjo išaiškinti ieškovei pareigą atsakovu nurodyti ir Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą bei nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos pagal ieškovės ieškinį teritorinio teismingumo

12.       Nustačius, kad pagal ieškovės ieškinį atsakovais nurodytini Policijos departamentas ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, pasisakytina dėl bylos pagal ieškovės ieškinį teritorinio teismingumo.

13.       CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų (įskaitant pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų), koncesijų suteikimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, bylos dėl civilinio turto konfiskavimo ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai CPK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. 

14.       Nei CPK XXI1 skyriuje (Viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo bylų nagrinėjimo ypatumai) nei VPĮ nėra specialiųjų nuostatų dėl bylų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių teritorinio teismingumo tarp apygardos teismų, taip pat nėra nuostatų, kurios leistų perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams susitarti (CPK 32 straipsnio 1 dalis) dėl teritorinio bylos teismingumo pakeitimo ar perkančiosios organizacijos teises vienašališkai nustatyti apygardos teismą, kuriam būtų teisminga byla dėl viešojo konkurso teisinių santykių (nustatyti teritorinį teismingumą). Viešųjų pirkimu tarnybos (toliau – VPT) direktorius 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 1S-92 patvirtino Skelbimų teikimo VPT tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų pirkimų informacijai aprašą, kurio 12.48 papunktyje nurodyta, kad VPT patvirtintas supaprastintų skelbimų formas pirkimo vykdytojas pildo, be kita ko, nurodydamas kontaktinę informacija teismo, kuriam būtų teisminga byla dėl ginčų, kylančių dėl sutarties, o teismingumas nustatomas pagal atitinkamas CPK nuostatas. Minėta VPT direktoriaus įsakymu patvirtinto aprašo nuostata leidžia teigti, kad pirkimo vykdytojas, pildydamas skelbimą, ne savo nuožiūra parenka apygardos teismą, kuriam būtų teisminga byla dėl konkrečiame viešajame pirkime kilusio ginčo, bet nurodo (informuoja tiekėjus apie) teismą, kuriam būtų teisminga byla dėl tokio ginčo pagal CPK nuostatas. Tai iš esmės reiškia, kad skelbime apie pirkimą nurodomas teismas, kuris nagrinėtų viešajame pirkime kilusį ginčą, parenkamas ne perkančiosios organizacijos, o nustatomas pagal CPK nuostatas, kuriomis vadovaudamasi perkančioji organizacija tokį teismą turi nurodyti skelbime, vadinasi skelbime nurodyta informacija apie ginčui nagrinėti teismingą teismą yra informacinio, o ne privalomojo pobūdžio.

15.       Taigi, sprendžiant dėl bylos pagal ieškovės ieškinį teismingumo, įvertinus poreikį byloje atsakovais nurodyti ne tik Policijos departamentą, bet ir Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, bylos teismingumas, nesant specialiųjų tai nustatančių normų ir perkančiajai organizacijai neturint teisės parinkti bylai nagrinėti teismingą apygardos teismą, jis nustatytinas vadovaujantis bendrosiomis teritorinio teismingumo nuostatomis, nurodytomis CPK IV skyriuje. 

16.       CPK 27 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. CPK 30 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. CPK 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu.

17.       Kadangi, kaip jau minėta, byloje atsakovų procesinėmis padėtimis turi dalyvauti Policijos departamentas ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kurių buveinės yra Vilniuje ir Šiauliuose, ieškovė galėjo pasirinkti, kuriam apygardos teismui (Vilniaus ar Šiaulių) pateikti ieškinį. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neišaiškinęs ieškovei pareigos tinkamai nurodyti subjektus, turinčius atsakyti pagal ieškovės ieškinį, ir nenustatęs ieškovei termino šiam trūkumui pašalinti, netinkamai išaiškino ir CPK viešųjų pirkimų bylų teritorinį teismingumą reglamentuojančias teisės normas bei nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

Dėl bylos procesinės baigties

18.       Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovei tinkamai nurodžius subjektus, turinčius atsakyti pagal jos ieškinį, pagal ieškovės pasirinkimą ieškinys galėjo būti pateiktas ir Vilniaus apygardos teismui, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, netinkamai taikė civilinių viešo konkurso teisinių santykių bylų teismingumą reglamentuojančias CPK nuostatas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos                                        Romualda Janovičienė

Danguolė Martinavičienė

Aldona Tilindienė