Baudžiamoji byla Nr. 1A-357-382/2017

                                      Proceso Nr. 1-01-1-22032-2017-2

                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                              1.1.7.2.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1;

                                                                                              1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gruodžio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Daliaus Jocio ir Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.

Bausmė turi būti vykdoma, nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio G. V. sulaikymo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas G. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2017 m.  gegužės 9 d. (dvi paros).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, G. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas bei nuspręsta išieškoti iš G. V. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1360 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

G. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 7 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) pr. – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,51 promilės etilo alkoholio.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį (laikytina, jog apeliaciniame skunde yra padaryta klaida ir prašoma pakeisti 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį) ir paskirti jam baudą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, Klaipėdos miesto apylinkės teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, G. V. šeimoje įvyko nelaimė – 2017 m. rugsėjo 27 d. nuteistojo žmona pateko į avariją, jai lūžo kojos kaulai. Dėl sugipsuotos kojos žmona guli namuose, o visi slaugos ir jos priežiūros rūpesčiai tenka G. V. G. V. pažymi, kad jie neturi jokių artimųjų giminaičių, yra tik dviese. Taigi G. V. nurodo, kad negali atlikti jam paskirtos arešto bausmės, nes žmonai yra reikalinga nuolatinė slauga. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų paskirta bauda.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Juozas Sykas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo G. V. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad apeliaciniame skunde G. V. nurodė priežastis, dėl kurių negali atlikti jam paskirtos arešto bausmės, tačiau nepateikė jokių duomenų apie jam paskirtų administracinių nuobaudų – baudų – sumokėjimą. Taip pat nėra jokių duomenų apie G. V. pastovų pragyvenimo šaltinį, įrodantį, kad ateityje jis turės galimybę sumokėti jam skirtas baudas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad G. V. turės galimybę sumokėti ir dar vieną už nusikalstamą veiką paskirtą baudą. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nenumato galimybės pagal nuteistojo prašymą pakeisti arešto bausmę bauda. BPK 354 straipsnyje, reglamentuojančiame nuosprendžio, kuriuo paskirtas areštas, vykdymą, numatytas tik arešto atlikimo tvarkos keitimas BK 49 straipsnyje numatytais atvejais, BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Apibendrindamas prokuroras padarė išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, pats nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, prašo pakeisti paskirtą arešto bausmę į baudą, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BK 320 straipsnio 3 dalis).

Nors nuteistasis G. V. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (G. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009,                   2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog nors G. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nuteistas pirmą kartą (t. 1, b. l. 104), tačiau anksčiau ne kartą yra baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (t. 1, b. l. 96–103). Taigi nusikaltimą G. V. padarė, būdamas daug kartų baustas administracine tvarka ir turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų. Šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, kad teismų paskirtos administracinės nuobaudos jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, G. V. nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams.

Apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad po teismo nuosprendžio paskelbimo G. V. šeimoje įvyko nelaimė – 2017 m. rugsėjo 27 d. nuteistojo žmona pateko į avariją, jai lūžo kojos kaulai. Nuteistasis pažymėjo, jog visi slaugos ir žmonos priežiūros rūpesčiai tenka jam, kadangi jie su žmona artimųjų giminaičių neturi. Byloje yra pateikti duomenys apie G. V. žmonos E. V. patirtus sužalojimus – medialinės kulkšnies lūžis, dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžis (2017 m. spalio 2 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išrašas; t. 2, b. l. 4). Vis dėlto byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog būtent tik pats nuteistasis G. V. gali pasirūpinti savo žmona. Taip pat būtina pažymėti, kad vienas bausmės tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taigi vien ta aplinkybė, jog nuteistojo žmona turi sveikatos problemų, nesudaro pagrindo švelninti G. V. paskirtą bausmę ir vietoj arešto skirti baudą. Sunki šeimos narių ar artimųjų giminaičių sveikatos būklė nelaikytina išskirtine aplinkybe, kuri sudarytų pagrindą tvirtinti, jog tokiu atveju nuteistajam paskirta arešto bausmė yra per griežta ir prieštarauja teisingumo principui.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į tai, kad G. V. padaryta nusikalstama veika yra baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), priskiriamas nusikaltimams transporto eismo saugumui. Teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 96–103, 104), anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju (t. 1, b. l. 88), darbovietės buvo charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 92). Teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė į tai, kad G. V. šiuo metu yra bedarbis, daugelio jam paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka ir pažymi, kad, skirdamas G. V. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes.

Atsiliepime į apeliacinį skundą yra visiškai pagrįstai ir teisingai nurodyta, jog G. V. aptarė priežastis, dėl kurių negali atlikti jam paskirtos arešto bausmės, tačiau nepateikė jokių duomenų apie jam paskirtų administracinių nuobaudų – baudų – sumokėjimą. Taip pat nėra jokių duomenų apie G. V. pastovų pragyvenimo šaltinį, įrodantį, kad ateityje jis turės galimybę sumokėti jam skirtas baudas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad G. V. turės galimybę sumokėti ir dar vieną už nusikalstamą veiką paskirtą baudą. Byloje yra tik duomenys, kad G. V. 2017 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais gavo nedarbo draudimo išmokas (t. 2, b. l. 18–19), tačiau gautos sumos yra nedidelės ir nesudaro pagrindo tvirtinti, kad G. V. bus finansiškai pajėgus sumokėti jam paskirtą baudą. Apie paskutiniais mėnesiais gaunamas pajamas byloje apskritai nėra jokių duomenų. Atsiliepime taip pat yra nurodyta, kad Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės pagal nuteistojo prašymą pakeisti arešto bausmę bauda. BPK 354 straipsnyje, reglamentuojančiame nuosprendžio, kuriuo paskirtas areštas, vykdymą, numatytas tik arešto atlikimo tvarkos keitimas BK 49 straipsnyje numatytais atvejais, BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš apeliacinio skundo turinio galima preziumuoti, jog nuteistasis G. V. siekia ne, kad jam areštas būtų pakeistas baudos bausme, o tiesiog sušvelninta paskirta bausmė, tačiau aplinkybės, kodėl nėra pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės, jau yra aptartos anksčiau.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog BPK 338 straipsnio 1 dalyje yra numatytos aplinkybės, kada įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas areštu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas. Vienas iš numatytų pagrindų yra atvejai, kai nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes dėl gaivalinės nelaimės, vienintelio darbingo šeimos nario sunkios ligos ar mirties arba kitokių nepaprastų aplinkybių (BPK 338 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokiu atveju nuosprendžio vykdymas gali būti atidėtas teismo nustatomam, bet ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui. Pagal minėto straipsnio 3 dalį nuosprendžio vykdymo atidėjimo klausimą nuteistojo, jo gynėjo, šeimos narių arba artimųjų giminaičių prašymu išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas motyvuota nutartimi.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad G. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Be to, pirmosios instancijos teismas siekė užtikrinti taip pat ir proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą – G. V. buvo paskirta neilgalaikė arešto bausmė, kuri yra mažesnė nei vidurkis. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                          Arvydas Daugėla

                                                                                                                          Dalius Jocys

                                                                                                                          Zigmas Pocius