Civilinė byla Nr. 2A-1206-967/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32594-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tikrasis dažas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. Ž. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti aktus už pravaikštas niekiniais, nesukeliančiais teisinių pasekmių; 2) pripažinti neeilinio akcininkų susirinkimo 2019 m. rugpjūčio 2 d. protokolą pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) normas; 3) pripažinti įsakymą Nr. 2019.08/1 dėl atleidimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1-3 dalis neteisėtu, sąmoningai pažeidus įstatymo reikalaujamas procedūras; 4) įpareigoti atsakovę UAB „Tikrasis dažas“ (toliau – atsakovė, įmonė, bendrovė, darbdavė) sumokėti ieškovui 425,40 Eur ((709,00 Eur / 20) x 12 d. d.) darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) už 2019 metų vasario mėnesio 12 darbo dienų, 369,96 Eur ((709,00 Eur / 23) x 12 d. d.) darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) už 2019 metų liepos mėnesio 12 darbo dienų, 202,56 Eur ((709,00 Eur / 21) x 6) pavėluotą galutinį atsiskaitymą (neatskaičius mokesčių) už 6 darbo dienas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d., 4 254,00 Eur (709,00 Eur x 6 mėn.) išeitinę kompensaciją už 6 mėnesius; 5) priteisti iš atsakovės turtinę žalą, mokamą po 404,17 Eur už mėnesį iki visiško atsiskaitymo, dėl atleidimo iš darbo pagrindo negautos nedarbo išmokos iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 8 500,00 Eur neturtinę žalą.

2.       Nurodė, kad pradėjo įmonėje dirbti 1996 metais pardavėju, taip pat, prireikus, dirbo kasininku, apskaitininku. 2011 m. spalio 10 d. akcininkų susirinkimas išrinko ieškovą direktoriumi. Ieškovas yra bendrovės akcininkas, kurių bendrovėje be jo – dar du, t. y. V. V. ir R. S.. Grįžęs po atostogų 2019 m. liepos 30 d. (trečiadienį), darbo vietoje rado užklijuotą voką, kuriame buvo 2019 m. liepos 29 d. surašytas pranešimas apie kviečiamą neeilinį akcininkų susirinkimą, vyksiantį 2019 m. rugpjūčio 2 d. (penktadienį). Pranešimą pasirašė kiti du akcininkai – V. V. ir R. S.. Akcininkai visuotinio susirinkimo datą skyrė 2019 m. rugpjūčio 2 d., t. y. antrą dieną nuo pranešimo gavimo, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 26 straipsnio 4 dalies 4 punktui, todėl jam apie akcininkų susirinkimą pranešta netinkamai.

3.       Pranešime buvo nurodyta, jog bus svarstomi 4 klausimai: 1) dėl finansinių ataskaitų už 2014-2018 metus; 2) dėl buhalterės nebuvimo bendrovėje; 3) dėl direktoriaus pakartotinio darbo taisyklių pažeidimo; 4) dėl direktoriaus atitikimo užimamoms pareigoms. Susipažinęs su darbotvarkės klausimais, ieškovas neprieštaravo dėl visuotinio akcininkų susirinkimo, atsižvelgdamas į tai, kad dėl jų ne kartą darbo metu su kolegomis buvo kalbėta, kolektyvas žinojo tiek apie buhalterės mirtį, tiek ir apie sunkumus po jos sutvarkant metinę buhalterinę ataskaitą, kam ieškovas, kaip direktorius, dėjo visas pastangas, konsultuodamasis su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) darbuotojais, nes dėl įmonės finansinių sunkumų nebuvo galimybės skubiai įdarbinti naują buhalterę. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 2 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu atleistas ne tik iš direktoriaus pareigų, tačiau ir iš bendrovėje anksčiau eitų samdomo darbuotojo pareigų.

4.       Pagal ABĮ 25 straipsnio 6 dalį visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje numačius atšaukti bendrovės organų narius, į darbotvarkę atitinkamai turi būti įtraukti naujų narių rinkimo į šiuos bendrovės organus klausimai, tačiau 2019 m. liepos 29 d. pranešime nebuvo paminėtas direktoriaus rinkimų klausimas. Taigi, ieškovas buvo sąmoningai akcininkų suklaidintas. Akcininkams nesilaikant ABĮ 25 straipsnio 6 dalies nuostatų, pažeista ieškovo teisė tinkamai pasirengti akcininkų susirinkimui dėl direktoriaus atleidimo. Susirinkimo metu jo pirmininkas V. V. neleido ieškovui balsuoti ketvirtu darbotvarkės klausimu. Protokolą pildė R. S. ir ieškovo balsų nepažymėjo, todėl buvo pažeistas ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas reikalavimas, nustatantis, kad akcininkai turi teisę pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

5.       Iš anksto paruoštame ir atspausdintame susirinkimo šablone atsirado darbotvarkės penktas klausimas dėl bendrovės direktoriaus rinkimo, kuris į ieškovui pateiktą pranešimą nebuvo įtrauktas ir ieškovas nebuvo pasiruošęs pateikti savo nuomonės šiuo klausimu, kurios jam niekas ir neleido išreikšti. Iš susirinkimo protokolo turinio, kuris, ieškovo nuomone, buvo atspausdintas iš anksto, matyti, kad jame nurodyti 5 darbotvarkės klausimai, tuo tarpu pranešime nurodyti tik 4 klausimai, o protokolo dalyje „Darbotvarkės klausimų svarstymas“ atsirado net 7 svarstyti darbotvarkės klausimai. Dalis naujai atsiradusių darbotvarkės klausimų pažeidė jo teisę paaiškinti akcininkams apie bendrovės veiklą ir perspektyvas, būti išklausytam, prieš tai pasirengus atsakyti į klausimus. Naujai atsiradę klausimai ieškovui buvo visiškai netikėti ir tokiai nesąžiningai įvykių eigai jis nebuvo pasiruošęs. Protokolo ruošinys buvo pildomas R. S. ranka, jo spausdinto ieškovas nematęs, pasirašė po protokolu pasibaigus susirinkimui. Protokolo kopija po susirinkimo ieškovui nebuvo duota, todėl po kiek laiko jis grįžo į darbą, tačiau akcininkų jau nebuvo, o spyna buvo pakeista. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 3 d. atėjęs į darbą sužinojo, jog nebedirba. Prašė pateikti protokolo kopiją ir įsakymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų. Po ilgų prašymų gavo tik protokolo kopiją, o įsakymo kopija pateikta Darbo ginčų komisijai. Ieškovo manymu, įsakymas surašytas atbuline data.

6.       Ieškovo atleidimas iš direktoriaus pareigų už pravaikštas pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 103 straipsnio nuostatą, numatančią, jog juridinio asmens vadovas savo darbo laiką organizuoja pats. Kaip teigė ieškovas, pravaikštų jis nepadarė, vadovaujantį darbą dirbti galėjo ir išvykęs, buvus reikalų, kuriuos teko tvarkyti už įmonės ribų. 2019 metų liepos mėnesį ieškovui žymėtų pravaikštų metu jis atostogavo, tačiau per darbų gausą nebuvo sutvarkęs reikiamų dokumentų atostogoms ir surašęs prašymo bei įsakymų. Neigė aplinkybę, jog darbe nebūdavo dėl sistemingo piktnaudžiavimo alkoholiu.

7.       Ieškovo teigimu, pažeista ir atleidimo procedūra, nes jam nebuvo paaiškinta, koks pakartotinis pažeidimas nustatytas, jis nežinojo ir nežino, dėl ko yra atleistas, jokio DK 58 straipsnyje numatyto šiurkštaus darbo tvarkos ar pareigų pažeidimo nepadarius.

8.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad atleidimas iš darbo pagal priimtą akcininkų sprendimą taikytas ieškovui teisėtai ir pagrįstai, darbdavei ilgiau netoleravus nuolatinių ir sistemingų ieškovo išgėrinėjimų ir buvimo darbe išgėrus. Galimi formalūs procedūriniai akcininkų sprendimo priėmimo pažeidimai negali būti pagrindu paneigti ieškovo padarytus sistemingus ir ilgalaikius pažeidimus. Ieškovas, būdamas direktoriumi, piktnaudžiavo savo padėtimi, faktiškai su niekuo nesiskaitydavo, akcininkams išreiškus priekaištą ar pastabą, tiesiog išeidavo iš darbo ir negrįždavo į jį kurį laiką. Ieškovas buvo juridinio asmens vadovas ir atsakovės akcininkų teisė jį atleisti – absoliuti, ieškovo reikalaujamas sumokėti atlyginimas jam nebuvo mokamas dėl pravaikštų tomis dienomis, ir apie tai ieškovas negalėjo nežinoti, tačiau klausimo dėl nepriemokos nekėlė. Juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti. Tai yra savarankiškas, tik specialiam subjektų ratui taikomas, darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Nutraukiant bendrovės vadovo darbo sutartį, šis pagrindas yra pakankamas darbo santykiams pasibaigti, todėl nereikia taikyti kitų darbo kodekso normų, įtvirtinančių darbo sutarties pasibaigimo pagrindus. Šiuo atveju atsakovės akcininkai pagrįstai ir teisėtai rėmėsi įmonės vadovo atšaukimo institutu.

9.       Atsakovė pripažino, kad naujasis įmonės vadovas atleidimo įsakyme nurodė netinkamą DK straipsnį, nes remiantis 2019 m. rugpjūčio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, akcininkai atšaukė vadovą iš pareigų be jokių nuorodų į DK straipsnius. Tačiau ir šis formalus momentas, atsakovės teigimu, negali būti laikomas pažeidimu, sąlygojančiu atleidimo neteisėtumą.

10.       Kadangi ieškovas buvo atleistas dėl savo kaltų veiksmų, jam išeitinė išmoka nepriklauso. Jokios neturtinės žalos ieškovas, atsakovės teigimu, nepatyrė. Priešingai, po atšaukimo iš pareigų, turėdamas savo žinioje banko prisijungimus prie įmonės sąskaitos, neteisėtai padarė sau į savo asmeninę sąskaitą kelių tūkstančių eurų pavedimą. Atsakovė nėra skolinga ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2306-727/2020 ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo 1 160,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 7,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.

12.       Teismas nurodė, kad 2019 metų vasario mėnesį ir liepą (po 12 darbo dienų kiekvieną šį mėnesį) dėl pravaikštų surašyti ,,Aktai dėl D. Ž. neatvykimo į darbą“. Aplinkybė, jog ieškovas nebuvo supažindintas su aktais, savaime neįrodo jų neteisingumo, toks pažeidimas nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių kontekste laikytinas formaliu. Ieškovas pasirašė sutinkantis su tokiu pranešimu, neprieštaravo susirinkimo pravedimui ir uždėjo savo parašą. 2019 m. rugpjūčio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole yra nurodyta, kad akcininkai apie susirinkimą buvo informuoti 2019 m. liepos 29 d. Ieškovas akcininkų susirinkimo protokole asmeniškai pasirašė 2 kartus, tuo pasirašytinai išreikšdamas sutikimą su neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo data, pats dalyvavo susirinkime, jokių pastabų ABĮ 29 straipsnio 4 dalies pagrindu dėl jo sušaukimo tvarkos ar galimybės pravesti susirinkimą, jo vedimo neišreiškė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad neeilinio visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarka yra esmingai pažeista.

13.       Teismo vertinimu, nepaisant to, kad susirinkimo darbotvarkės klausimai buvo šiek tiek pakoreguoti, tačiau korektūros nebuvo ženklios ir esminės, jos susijusios su paskelbtų apsvarstyti klausimų turiniu ir esme, susirinkime dalyvavo visi akcininkai ir nė vienas jų, tame tarpe ir ieškovas, jokių prieštaravimų ar pastabų ABĮ 29 straipsnio 4 dalies tvarka neišreiškė, todėl akcininkai galėjo apsvarstyti ir į darbotvarkę neįrašytus klausimus. Ieškovas pasirašė posėdžio protokolą, nenurodydamas nesutikimo, todėl nėra pagrindo manyti, kad jam nėra žinomas ar nesuprantamas jo turinys ar reikėjo daugiau laiko skirti nuomonei dėl iškeltų klausimų susiformuoti.

14.       Teismo teigimu, darbdavė galėjo ir nepriimti ieškovo ginčijamų 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymų, jie yra pertekliniai ir jokių teisinių padarinių esant akcininkų priimtam sprendimui dėl vadovo atšaukimo iš pareigų nesukelia.

15.       Teismas nurodė, jog kiti du juridinio asmens dalyviai turėjo teisę ir pagrindą išreikšti nepasitikėjimą ieškovu dėl jo su darbine ir vadovo funkcijų vykdymu nesusijusia veikla – buvimu darbo vietoje ir darbo laiku apsvaigus nuo alkoholio. Ši aplinkybė, teismo nuomone, byloje yra įrodyta liudytojų paaiškinimais, kuriais netikėti ar nepasitikėti teismas neturi pagrindo. Būtent ji sudarė pagrindą žymėti ieškovui pravaikštas, jam neįrodžius, kad 2019 metų liepos mėnesį žymėtų pravaikštų laikotarpiu jis nebuvo darbe, nes atostogavo. Ieškovas neginčijo, kad jokio atostogų suteikimo įsakymo nebuvo, prašymo dėl atostogų suteikimo jis nerašė, kartu su galutiniu atsiskaitymu gavo kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Jokių su tuo susijusių aplinkybių ieškovas nenurodė nei formuodamas prašymą Darbo ginčų komisijai, nei teikdamas ieškinį teismui.

16.       Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo teigti, kad darbdavė pareigą įrodyti, jog darbuotojas nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas, atlikti atleidimo iš darbo procedūrą ir ją įforminti, teisingai parenkant atleidimo iš darbo pagrindą ieškovo atžvilgiu, atliko netinkamai. Nepaisant savo, kaip akcininko, padėties bendrovėje, ieškovas, būdamas tuo pačiu ir jos vadovaujančiu darbuotoju, privalėjo ne tik laikytis darbo tvarkos taisyklių, bet ir būti pavyzdžiu kitiems.

17.       Teismas, atsisakęs pripažinti ieškovo atšaukimą iš užimamų pareigų neteisėtu, netenkino kitų ieškovo reikalavimų, laikytų išvestiniais, pažymėdamas, kaip vadovo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai, todėl DK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta 1 mėnesio išeitinė išmoka jam nepriklauso, o reikalavimas išieškoti ieškovui 6 mėnesio išeitinę nenumatytas įstatyme. Ieškovui pravaikštos žymėtos pagrįstai, taip pat nustatyta lėšų nurašymo į savo asmeninę sąskaitą aplinkybė. Nėra pagrindo teigti, kad dėl savo kalto veikimo patirto atleidimo ieškovas patyrė neturtinę žalą sumenkinus ar pažeminus jo autoritetą, pakenkus jo konkurencingumui darbo rinkoje ir pan.. Neįrodytas ir turtinės žalos padarymas dėl nedarbo išmokos negavimo, jį sąlygojus kaltiems paties ieškovo veiksmams.

18.       Teismas pabrėžė, jog atleidimo / atšaukimo momentu ieškovas ėjo tik direktoriaus pareigas, jokio papildomo darbo ar papildomų pareigų bendrovėje jis neatliko, todėl nepagrįsti jo teiginiai, kad jis nepagrįstai buvo atleistas ir iš pareigų, kurias ėjo iki paskyrimo vadovu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2306-727/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.                      Atleidz?iant pagal DK 58 straipsni? procedu?ru? nesilaikymas negali bu?ti pripaz?i?stamas formaliu paz?eidimu, nepagri?stai apribojant darbuotojo teises ir suteikiant darbdaviui pranas?uma?. DK 104 straipsnyje i?tvirtintas vadovo ats?aukimo institutas turi esminiu? skirtumu? nuo atleidimo pagal DK 58 straipsni?.

19.2.                      Vertindamas i?rodymus, pirmosios instancijos teismas is?imtinai rėmėsi DK 104 straipsnyje i?tvirtintu institutu, palikdamas galioti atleidimo pagrindą – DK 58 straipsnio 2 dali?, nepasisakant dėl ieškovo atsikirtimu? i? akcininku? protokole is?sakytus priekais?tus dėl buhalterės nebuvimo bendrovėje po jos mirties ir eiliniu? akcininku? susirinkimu? nesus?aukimo bendrovėje, sudarančių kaltės klausima? DK 104 straipsnio prasme.

19.3.                      Liudytoju? parodymai – s?alis?ki, nekonkretūs, pravaikštų nepatvirtinantys. Visi liudiję asmenys – kviesti atsakovės. Liudytoju? is?reiks?ta nuomonė nelaikytina pakankama pripažįstant pravaikštas 2019 metų vasario ir liepos mėnesiais šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu DK 58 straipsnio prasme.

19.4.                      Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų parodymais, konstatavo, kad ieškovas neatliko direktoriaus pareigų, neturėdamas kitų i?rodymu?, jog ieškovas pravaikštas padarė dėl girtavimo. Ieškovas neprivalėjo bu?ti darbo vietoje klientu? aptarnavimo metu, o galimybės rašyti skundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimu? pakartotinai susimokėti uz? ters?ima? pakuotėmis ir teismo posėdyje dalyvauti, kreiptis i? Valstybine? mokesc?iu? inspekcija? prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sustabdyti s?ia? mokestine? nas?ta? ir gra?z?inti pinigus bendrovei, konsultuotis bankuose dėl paskolų gavimo, vykti konsultuoti klientu? į ju? objektus ir t. t. būdamas bendrovėje neturėjo galimybės, nes atsakovė neturėjo iš ko už papildomas funkcijas mokėti.

19.5.                      Pirmosios instancijos teismas neatskyrė atleidimo pagal DK 58 straipsni? ir ats?aukimo pagal DK 104 straipsni? institutu?.

19.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo 15 metu? darbo staz?o bendrovėje, investuotų asmeninių lės?ų i? bendrovės akcijas ir teisėtu? lu?kesc?iu? gauti is?eitine? is?moka?. Parengiamojo posėdz?io ir bylos nagrinėjimo is? esmės metu pirmosios instancijos teismas neleido pateikti paskolos sutarties, kuria ieškovas 2011 metais bendrovės veiklai paskolino savo asmenines lės?as ir neišklausė argumentų, susijusių su noru vystyti bendrovės veikla?.

19.7.                      Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, kad atleidimas pagal DK 58 straipsnio 2 dali? nesukėlė teisiniu? padariniu? – ieškovas negavo iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nedarbo išmokos, ją atsisakius mokėti dėl atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies pagrindu.

19.8.                      Byla? nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, duomenys apie bylinėjimosi išlaidas pateikti nebuvo. Atsakovės advokatas patvirtino, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė su juo nėra atsiskaic?iusi. Atsiliepime į ieškinį advokatas nepateikė teisės aktu? analizės, darydamas iš jos išplaukiančias išvadas, rėmėsi tik dvejais DK straipsniais, neis?dėstė atsakovės nesutikimo su ies?kiniu aplinkybiu?, todėl nepatyrė darbo laiko sa?naudu?, i?vertintu? 1 404,08 Eur suma.

20.       Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą atsakovė prašė jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2306-727/2020 nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.       Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad darbdavė gale?jo apsieiti be ies?kovo ginc?ijamu? 2019 m. rugpju?c?io 2 d. i?sakymu? prie?mimo, jie yra pertekliniai ir jokiu? teisiniu? padariniu? esant akcininku? priimtam sprendimui de?l vadovo ats?aukimo is? pareigu? nesukelia, pagri?sta Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo praktika.

20.2.       Nutraukiant darbo sutarti? su atsakovės vadovu (ies?kovu), naujai paskirtas i?mone?s vadovas savo i?sakyme nurode? netinkama? DK straipsni?, nes remiantis 2019 m. rugpjūčio 2 d. neeilinio visuotinio akcininku? susirinkimo protokolu, akcininkai ats?auke? vadova? is? pareigu? be jokiu? nuorodu? i? DK straipsnius.

20.3.       Kadangi ies?kovas netinkamai vykde? pareigas, būdamas neblaivus po 12 dienu? is? eile?s nesirodydavo darbe, neuz?tikrino, kad bu?tu? teikiamos mokesc?iu? deklaracijos, Sodros ataskaitos bei finansine? atskaitomybe? VĮ „Registru? centrui“, tode?l ats?aukima? le?me? jo kalti veiksmai ir jam nepriklauso 1 me?nesinio darbo uz?mokesc?io is?moka.

20.4.       Nei DK, nei ABĮ nenumato kitų papildomu? is?moku?, atleidz?iant i?mone?s vadova?, nei tos, nustatytos DK 104 straipsnio 2 dalyje. Teisės aktuose neįtvirtinta darbdavės pareiga i?vertinti sukaupta? darbo staz?a? ar darbo kitose pareigose laikotarpi?, tode?l ies?kovui nepriklauso nei papildoma is?moka, nei is?moka pagal DK 104 straipsnio 2 dalį.

20.5.       Ies?kovo tvirtinimas, kad jo kviesti liudytojai neduotu? parodymu? pries? darbdavę ar klientą – gynybine? pozicija. Atsakovė kviete? liudyti ne tik i?mone?s darbuotojus, bet ir i?mone?s klienta? bei apsaugos kompanijoje dirbanti? apsaugininka?. Visi jie patvirtino fakta?, kad ies?kovas piktnaudz?iavo svaigalais ir de?l to nebu?davo darbe. Nebuvimo darbe faktines aplinkybes pripaz?ino ir pats ies?kovas apklausos metu, tik teige?, jog tvarke? i?mone?s reikalus, o 2019 metų liepos mėnesį atostogavo, nors negale?jo pateikti jokiu? i?rodymu? apie i?mone?s reikalu? tvarkyma? ir bu?tinybe? juos tvarkyti uz? i?mone?s ribu? is?tisas dvylika dienu?. Be to, mine?ti laikotarpiai buvo pripaz?inti nedraudiminiais, apie ka? vadovas z?inojo. Ies?kovas taip pat nepateike? jokio atostogu? i?sakymo, kad atostogavo 2019 metų liepos me?nesi?, nors iki tol tokius i?sakymus tvarkingai teikdavo. Taigi, ies?kovas nebuvo darbe be pateisinamos priez?asties ir netinkamai vykde? savo, kaip i?mone?s vadovo pareigas.

20.6.       Paskolos sutartis nesusijusi su nagrine?jama byla, pirmosios instancijos teismui pagrįstai ją atsisakius priimti. Ies?kovas is? tiesų buvo paskoline?s atsakovei pinigu?, tac?iau jau atleistas is? i?mone?s vadovo pareigu?, bet dar valdydamas atsakovės banko sa?skaitas, persivede? sau pinigus is? i?mone?s sa?skaitos kaip paskolos gra?z?inima?.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22.       Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

23.       Remiantis bylos medžiaga, ieškovas ir atsakovė 1996 m. gegužės 2 d. sudarė darbo sutartį Nr. 4 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią ieškovas nuo 1996 m. gegužės 2 d. priimtas dirbti vyriausiuoju finansistu. Atsakovės direktoriaus 1996 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 14 ieškovas nuo 1996 m. rugsėjo 2 d. perkeltas iš vyriausiojo finansisto į parduotuvės vedėjo pareigas. Iš atsakovės direktoriaus 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 49 matyti, jog ieškovas iš parduotuvės vedėjo pareigų perkeltas į pardavėjus, o R. S. – iš parduotuvės pardavėjo pareigų į parduotuvės vedėjus. Atitinkamai 1998 m. gruodžio 31 d. sudarytas darbo sutarties Nr. 4 pakeitimas, kurio 2 punkte numatyta, kad ieškovas dirbs kaip pardavėjas, taip pat bus atsakingas už instrumentų apskaitą. Atsakovės direktorius 2001 m. sausio 2 d. priėmęs įsakymą Nr. 80, pagal kurį ieškovui pavesta eiti kasininko pareigas. Neeilinio visuotinio bendrovės akcininkų, t. y. ieškovo, turinčio 628 balsus, R. S., turinčio 546 balsus ir V. V., turinčio 546 balsus, susirinkime, vykusiame 2011 m. spalio 10 d., vienbalsiai nuspręsta skirti ieškovą direktoriumi, mokant jam 1 900,00 Lt mėnesinį atlyginimą.

24.       2019 m. vasario 5 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d., 2019 m. vasario 11 d. surašyti aktai ,,Dėl D. Ž. neatvykimo į darbą“, kuriuose nurodyta, kad ieškovas dėl nežinomos priežasties nepasirodė darbe, išsiaiškinti neatvykimo į darbą priežasties nepavyko. Ieškovas negalėjo nei raštu, nei žodžiu paaiškinti ir nurodyti pateisinamos priežasties dėl savo neatvykimo į darbą 2019 m. vasario 5-8 d., 2019 m. vasario 11 d. (2019 m. vasario 12 d. aktas ,,Dėl D. Ž. neatvykimo į darbą“). 2019 m. vasario 18 d. surašytas aktas „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo“, kuriuo ieškovui 2019 m. vasario 18 d. žymėta pravaikšta, apie 12.20 val. darbe pasirodžius neblaiviam; ieškovas patikrinti blaivumą atsisakęs; sužinojęs apie sprendimą nušalinti ieškovą nuo darbo, pasidarė agresyvus ir bandė smurtauti prieš atsakovės vyr. finansininkę V. B.; 2019 m. vasario 18 d. apie 13.15 val. išėjo iš darbovietės. Pakartotinai 2019 m. vasario 19 d., 2019 m. vasario 20 d., 2019 m. vasario 21 d., 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. vasario 25 d., 2019 m. vasario 26 d. surašyti aktai ,,Dėl D. Ž. neatvykimo į darbą“ iš kurių matyti, jog ieškovas dėl nežinomos priežasties nepasirodęs darbe, susisiekti su juo ir išsiaiškinti neatvykimo į darbo priežasties nepavyko. Pagal 2019 m. vasario 27 d. aktą ,,Dėl D. Ž. neatvykimo į darbą“ ieškovas negalėjęs raštu arba žodžiu paaiškinti ir nurodyti pateisinamos priežasties dėl savo neatvykimo į darbą 2019 m. vasario 18 d., 2019 m. vasario 19 d., 2019 m. vasario 20 d., 2019 m. vasario 21 d., 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. vasario 25 d., 2019 m. vasario 26 d. Ieškovas, remiantis 2019 m. liepos 15 d., 2019 m. liepos 16 d., 2019 m. liepos 17 d., 2019 m. liepos 18 d., 2019 m. liepos 19 d. aktais ,,Dėl D. Ž. neatvykimo į darbą“, nepasirodė darbe, susisiekti su juo ir išsiaiškinti nepavyko. 2019 m. liepos 22 d. akte ,,Dėl D. Ž. neatvykimo į darbą“ nurodyta, jog ieškovas, visa dieną nebuvęs darbe, jame 2019 m. liepos 22 d. apie 17.20 val. pasirodė neblaivus, apie 17.40 val. išėjo, parduotuvė uždaryta 18.00 val. Taip pat, pagal 2019 m. liepos 23 d. aktą ,,Dėl D. Ž. neatvykimo į darbą“, ieškovas, nebuvęs darbe, jame pasirodė 2019 m. liepos 23 d. apie 11.35 val. būdamas neblaivus, išėjo apie 12.10 val., parduotuvė uždaryta 18.00 val. 2019 m. liepos 24 d., 2019 m. liepos 25 d., 2019 m. liepos 26 d., 2019 m. liepos 29 d., 2019 m. liepos 30 d. aktų ,,Dėl D. Ž. neatvykimo į darbą“ duomenimis, ieškovas dėl nežinomos priežasties nepasirodęs darbe, susisiekti su juo ir išsiaiškinti nepavykę.

25.       Akcininkai V. V. ir R. S. 2019 m. liepos 29 d. pranešimu informavę, jog jų iniciatyva 2019 m. rugpjūčio 2 d. šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame bus svarstomi šie darbotvarkės klausimai: 1) ieškovo finansinės ataskaitos už 2014-2018 metus; 2) buhalterės ar finansininko nebuvimas bendrovėje nuo 2019 m. balandžio 3 d.; 3) direktoriaus D. Ž. pakartotinio darbo tvarkos taisyklių ir drausmės pažeidimas; 4) ieškovo atitikimas užimamoms pareigoms. Iš 2019 m. rugpjūčio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, jog pirmu darbotvarkės klausimu nutarta, jog metinės finansinės ataskaitos pateiktos neinformavus akcininkų; antru darbotvarkės klausimu – dėl finansininko nebuvimo pripažinti ieškovą pasielgus aplaidžiai, apskaitant mokesčius padrikai; trečiu darbotvarkės klausimu – pripažinti pakartotinius darbo taisyklių pažeidimus pagal DK 58 straipsnio 1-3 dalis; ketvirtu darbotvarkės klausimu – atleisti ieškovą iš užimamų pareigų nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d.; papildomai į darbotvarkę įtrauktu penktu klausimu dėl bendrovės direktoriaus rinkimų – nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. paskirti direktoriumi V. V.. 2019 m. rugpjūčio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas pasirašytas visų, 1 720 bendrovės akcijas valdančių, akcininkų – ieškovo, R. S. ir V. V.. Atsakovės direktoriaus V. V. 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymais Nr. 2019.08/1 ir Nr. 2019.08/2 ieškovas pagal neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalį, nutraukiant su juo sudarytą darbo sutartį.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26.       Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2020 m. kovo 16 d. pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių Nr. SP-760.

27.       Siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, šalys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visi įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui prašymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Taip yra skatinamas šalių sąžiningas bylinėjimasis ir kiekvieno proceso dalyvio pareigą rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.

28.       Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, teikdamas naują rašytinį įrodymą – 2020 m. kovo 16 d. pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių Nr. SP-760, nepaaiškinęs, kokias konkrečiu atveju bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, kurias vėliau būtų iškilusi būtinybė pagrįsti, šis patvirtina, todėl atsižvelgiant į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, prie apeliacinio skundo pridėta 2020 m. kovo 16 d. pažyma dėl bedarbio registravimo laikotarpių Nr. SP-760 nepriimama ir toliau nevertinama.

Dėl darbo sutarties pasibaigimo

30.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatskyrė atleidimo pagal DK 58 straipsni? ir ats?aukimo pagal DK 104 straipsni? institutu?.

31.       Atsakovė su ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija nesutiko, pažymėdama, kad nutraukiant darbo sutarti? su ies?kovu, naujai paskirtas i?mone?s vadovas V. V. savo i?sakyme nurode? netinkama? DK straipsni?, nes remiantis 2019 m. rugpjūčio 2 d. neeilinio visuotinio akcininku? susirinkimo protokolu, akcininkai ats?auke? ieškovą is? pareigu? be jokiu? nuorodu? i? DK straipsnius.

32.       DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Taigi juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti, kitaip tariant, civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atšaukimas) lemia darbo santykių pabaigą. Tai yra savarankiškas, tik specialiems subjektams taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).

33.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 2 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavus visiems akcininkams, priimti sprendimai darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, nutariant atleisti ieškovą iš užimamų pareigų nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. (ketvirtas darbotvarkės klausimas), paskirti nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. direktoriumi V. V. (penktas darbotvarkės klausimas), įgalioti jį pranešti VĮ ,,Registrų centrui“ apie susirinkimo nutarimus (šeštas darbotvarkės klausimas) ir įgalioti akcininką R. S. pasirašyti darbo sutartį su naujuoju bendrovės direktoriumi (septintas darbotvarkės klausimas) (ABĮ 27 straipsnio 9 dalis, 37 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog 2019 m. rugpjūčio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo penktuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais nutarta vienbalsiai (už – 1 720 balsų), ieškovui neprieštaravus, jog akcininkas R. S. pasirašytų darbo sutartį su naujuoju bendrovės direktoriumi (nepaisant jo išreikšto nepritarimo V. V. kandidatūrai), kuris praneštų VĮ „Registrų centrui“ apie susirinkimo nutarimus. Įvertinus 2019 m. rugpjūčio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo turinį, nėra pagrindo nesutikti su atsakove, jog ieškovo darbo santykiai, jam pasirašytinai sutikus dėl darbo sutarties sudarymo su naujuoju bendrovės direktoriumi, pradedančiu eiti pareigas nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d., taigi, ir atitinkamai su jo paties atšaukimu nuo nurodytos datos, baigėsi pagal DK 104 straipsnį 1 dalį, o nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. paskirto atsakovės direktoriaus V. V. 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakyme Nr. 2019.08/1 nuoroda į darbo drausmės pažeidimą reiškia, kad atšaukimą, be kita ko, lėmė kalti ieškovo veiksmai. Sutiktina su ieškovu, kad tinkamai įforminti atleidimą iš darbo ir suformuluoti sutarties nutraukimo priežastis yra darbdavio pareiga (DK 65 straipsnio 3 dalyje), tačiau vis dėlto tam tikri darbo sutarties nutraukimo įforminimo netikslumai savaime negali lemti atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

34.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įmonės vadovo santykiai su įmone grindžiami pasitikėjimu. Fiduciarinis santykių pobūdis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atšaukti įmonės vadovą nesiejama su tokiomis sąlygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., atšaukimą gali lemti ir kitos priežastys (pavyzdžiui, prasti įmonės veiklos rezultatai). Nors teisė atšaukti juridinio asmens vadovą nesiejama su kaltais jo veiksmais, vis dėlto nuo to, ar atšaukimą lėmė kalti vadovo veiksmai, priklauso tam tikrų garantijų suteikimas. Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Kaltus vadovo veiksmus turi įrodyti atšaukimo teisę turintis subjektas, juridinio asmens vadovą atšaukdamas dėl šio kaltės ir netaikydamas įstatyme nustatytų garantijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).

35.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kiti du juridinio asmens dalyviai turėjo teisę ir pagrindą išreikšti nepasitikėjimą ieškovu dėl jo su darbine ir vadovo funkcijų vykdymu nesusijusia veikla – buvimu darbo vietoje ir darbo laiku apsvaigus nuo alkoholio. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas neteikęs visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinių (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktas), konkrečiai 2019 m. rugpjūčio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodant, kad akcininkams tvirtinti neteiktos įmonės 2014-2018 metų finansinės ataskaitos; nuo 2019 m. balandžio 13 d. nepaskyrė asmens, kuriam būtų perduota tvarkyti buhalterinė apskaita, įgyvendinant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio ir 19 straipsnio 5 dalies nuostatas, tod4l vėluotos teikti ar nepateiktos atsakingoms institucijoms metinės pelno mokesčių deklaracijos, finansinės atskaitomybės dokumentai; sprendžiant iš šios nutarties 17 punkte įvardytų aktų ,,Dėl D. Ž. neatvykimo į darbą“ turinio, ieškovas, nepaisant nustatyto darbuotojų darbo grafiko, pateikto į bylą, periodiškai 2019 metų vasario ir liepos mėnesiais be pateisinamos priežasties neatvykdavęs į darbą (Sodros informacinės sistemos duomenimis, ieškovui nedraudiminiais laikotarpiais nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. vasario 8 d., nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. vasario 26 d., nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 19 d., nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 26 d., nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. liepos 30 d. žymėtos pravaikštos), o, remiantis 2019 m. vasario 18 d., 2019 m. liepos 22 d., 2019 m. liepos 23 d. aktuose ,,Dėl D. Ž. neatvykimo į darbą“ užfiksuotais duomenimis, jame buvo pasirodęs ir neblaivus. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir galimai subjektyvus liudytojų parodymų pobūdis, kaip pabrėžia ieškovas, šiuo atveju nelemtų priešingos išvados išvardytų aplinkybių kontekste, pripažįstant, jog akcininkų pasitikėjimas ieškovu prarastas dėl netinkamai atliktų jo, kaip įmonės vadovo pareigų. Kadangi akcininkų sprendimą atleisti ieškovą iš užimamų pareigų, priimtą 2019 m. rugpjūčio 2 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, nulėmę jo paties kalti veiksmai, jis netekęs DK 104 straipsnio 2 dalyje numatytos garantijos dėl vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos. Pripažinus, kad ieškovas atšauktas dėl jo kaltų veiksmų, pirmosios instancijos teismui pagrįstai netenkinęs ir kitų ieškovo reikalavimų – priteisti kompensaciją už pavėluotą atsiskaitymą, turtinę žalą ir neturtinės žalos atlyginimą.

36.       Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

37.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, todėl naikinti jo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo sąlygų

38.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalimi nusprendė priteisti atsakovei iš ieškovo 1 160,40 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato A. Š. teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia, pareikšdamas, kad byla? nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, duomenys apie bylinėjimosi išlaidas pateikti nebuvo, atsakovės atstovui advokatui A. Š. patvirtinus, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė su juo nėra atsiskaic?iusi.

39.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

40.       Iš bylos svarstymui pateiktų dokumentų matyti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė advokato A. Š. suteiktos teisinės pagalbos dydžiui pagrįsti pateikė 2020 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ASA Nr. 1271. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė neneigė aplinkybės dėl jos atstovo advokato A. Š. teismo posėdžio metu duoto patvirtinimo dėl neįvykdyto atsiskaitymo už 2020 m. sausio 10 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija ASA Nr. 1271 įvardytas paslaugas ir kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą mokėjimo nurodymų kopijų, patvirtinančių atsiskaitymo su advokatu A. Š. iki apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo faktą, nepateikė. Sutinkant su ieškovu, nėra pagrindo konstatuoti, jog 2020 m. sausio 10 d. PVM sąskaita-faktūra Serija ASA Nr. 1271 pati savaime būtų galėjusi sudaryti prielaidą įsitikinimui, jog visos suteiktos teisinės paslaugos faktiškai yra apmokėtos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti šį faktą ir paprašyti šalies pateikti mokėjimo dokumentus arba nurodyti priežastis, kodėl už paslaugas dar nėra sumokėta. Atsižvelgiant į tai, jog kasacinio teismo praktikoje aiškiai apibrėžtas skirtumas tarp faktinių ir būsimų išlaidų, esant kliento ir advokato susitarimui, kad visą ar dalį atlyginimo už teisines paslaugas klientas advokatui sumokės per tam tikrą terminą, kuris gali sueiti vėliau, nei išnagrinėjama byla, atsakovė, turėjusi bylinėjimosi išlaidų, galėjo gauti jų atlyginimą kreipdamasi į sprendimą priėmusį teismą ir prašydama priimti byloje papildomą sprendimą dėl tokių išlaidų atlyginimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

41.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia esant teisinį pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteistas atsakovei jos turėtų advokato A. Š. teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42.       Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį nusprendus pakeisti dėl netinkamo procesinių klausimų ir procesinio įstatymo taikymo, nesusijusio su bylos esme ir savarankiškais materialiniais teisiniais reikalavimais, o atsakovė, atsiliepime į apeliacinį skundą prašiusi priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atmesti apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2306-727/2020 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jį išdėstyti taip:

„ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,00 Eur (septynis eurus ir nulį euro centų) procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660 (sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo).“

Teisėjos                                                                           Rita Kisielienė

                                                                          Liuda Uckienė

                                                                          Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė