Civilinė byla Nr. e2-192-933/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00324-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.11

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ ir suinteresuotų asmenų K. B., T. D., G. D., A. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ bankrotą tyčiniu, o suinteresuotam asmeniui T. D. apribojo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, suinteresuoti asmenys V. K., T. D., K. B., G. D. ir A. V..

 

Teismas

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017 nutarta atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Arvi fertis“ (toliau – ir bendrovė) ir jai iškelta restruktūrizavimo byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-402-370/2018 Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.

2.       Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1088-638/2018 nutarta nutraukti UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-60-330/2019 Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis palikta nepakeista.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakyta bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą, jai iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. V. (toliau – nemokumo administratorius). Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1065-407/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis palikta nepakeista.

4.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintas pradinis kreditorių reikalavimų sąrašas.

5.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi nutarta likviduoti bendrovę dėl bankroto.

6.       2023 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėja UAB „BELOR“ (toliau – ir pareiškėja, BELOR) kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Arvi fertis“ bankrotą tyčiniu; apriboti G. D., K. B., T. D., A. V. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Prašyme pažymėta, kad bendrovės vienintele akcininke iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „ARVI“ ir ko. Bendrovės vadovais iki bankroto bylos iškėlimo buvo: A. V. – nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. kovo 24 d.; G. D. – nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. vasario 1 d.; K. B. – nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gegužės 18 d.; T. D. – nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 14 d.; V. K. – nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo (2019 m. liepos 11 d.).

8.       Prašyme nurodyta, kad bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu, nes: i) bendrovė, įsigydama Rusijoje registruotos OOO ARVI NPK (toliau – ir ARVI NPK) ir Rumunijoje registruotos S.C. ARVI AGRO SRL (toliau – ir ARVI AGRO) akcijas, ženkliai sumažino savo mokumą, šiuos vertybinius popierius įsigydama už žymiai didesnę nei rinkos kainą iš savo motininės bendrovės UAB „ARVI“ ir ko, vėliau su šia bendrove atlikdama tarpusavio priešpriešinių įskaitymų sandorius; ii) bendrovė su motinine bendrove UAB „ARVI“ ir ko sudarė finansiškai nenaudingą valdymo sutartį, dėl ko iš esmės visos bendrovės pajamos teko motininei bendrovei, o ne kreditorių reikalavimams patenkinti; iii) bendrovė sudarinėjo finansiškai nenaudingus ir kreditorių teises pažeidžiančius sandorius; iv) bendrovė, būdama nemoki, siekė kontroliuojamos nemokumo (restruktūrizavimo) procedūros, nepagrįstai, pateikdama tikrovės neatitinkančius finansinius dokumentus, inicijavo restruktūrizavimo bylos iškėlimą, kurios metu tenkino ARVI įmonių grupės, ir su ja susijusių asmenų interesus, ignoruodama kitų kreditorių reikalavimus; v) bendrovė sudarinėjo kreditorių teises pažeidžiančius sandorius su susijusiu asmeniu ARVI AGRO; vi) bendrovė iškraipė savo finansinės atskaitomybės duomenis, imitavo savo mokumą, o vadovybė vėlavo pradėti bankroto procedūrą, taip padarydama žalą kreditoriams.

9.       Prašyme pažymėta, kad bendrovė ir jos motininė (patronuojanti) bendrovė UAB „ARVI“ ir ko 2013 m. birželio 21 d. sudarė Rumunijos bendrovės S. C. ARVI AGRO SRL akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria bendrovė įsigijo 100 proc. ARVI AGRO akcijų už 14 900 000 Lt (4 315 338,28 Eur). Bendrovė už akcijas atsiskaitė: banko pavedimais sumokėdama UAB „ARVI“ ir ko 964 728 Lt (279 404,54 Eur); 2013 m. rugsėjo 20 d. pagal UAB „ARVI“ ir ko prašymą sumokėdama 100 000 Lt kitam susijusiam asmeniui – UAB „Marijampolės pašarai“ komanditinė ūkinė bendrija (toliau – KŪB); susitarimais dėl tarpusavio įskaitymo įskaitė 13 835 272 Eur. Be to, bendrovė ir jos motininė bendrovė UAB „ARVI“ ir ko 2013 m. liepos 26 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu iš motininės bendrovės UAB „ARVI“ ir ko įsigijo 100 procentų ARVI NPK akcijų už 85 500 000 Lt (24 762 511,58 Eur). Visa šių akcijų kaina buvo apmokėta atliekant tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Prašyme pažymėta, kad bendrovei minėtų įmonių akcijos buvo parduotos už ženkliai didesnę nei rinkos kainą – abu šie sandoriai sudaryti esant didelei teisių ir pareigų disproporcijai. Šie sandoriai neteikė naudos bendrovei, nes: i) bendrovės, kurių akcijos buvo įsigytos jau keletą metų iš eilės negeneravo pelno, ir patirdavo nuostolius; ii) bendrovės vadovybė prieš akcijų įsigijimą neatliko analizės, vertinimo, ar kitų veiksmų, kuriais būtų nustatoma reali tokių akcijų vertė. Dėl akcijų įsigijimo UAB „Arvi fertis“ turtinė būklė buvo neproporcingai bloginama vienintelio akcininko naudai – nuo 2014 m. bendrovės veikla tapo nuostolinga, bendrovės nuosavas kapitalas tapo neigiamu, o trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą. Be to, didelės kainos sandorių su akcininkais sudarymas lėmė ir bendrovės mokumo problemas. Visos aplinkybės yra nurodytos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos parengtoje 2017 m. spalio 10 d. mokestinio tyrimo ataskaitoje (toliau – ir VMI ataskaita).

10.       Prašyme teigiama, kad VMI ataskaitoje yra konstatuota ir išaiškinta, jog bendrovė atsiskaitymus su kreditoriais vykdė pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio reikalavimus. BELOR finansinis reikalavimas yra pradelstas nuo 2016 m. balandžio mėn. Iš VMI ataskaitos turinio matyti, kad atsiskaitymai su tos pačios eilės kreditoriais, kurių reikalavimai susiklostė vėliau, be kita ko, vyko 2016 m. lapkričio–2017 m. vasario mėn., tokiu būdu pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio reikalavimus, ir prioritetą teikiant kitiems kreditoriams, kurių reikalavimai susiklostė vėliau, žinant, jog pareiškėja (kreditorė) neturės galimybės patenkinti savo reikalavimo iš bendrovės turto.

11.       Prašyme nurodyta, kad VMI ataskaitoje pažymėta, kad 2014–2015 m. didžiausios bendrovės valdymo sąnaudos susidarė dėl mokėjimų UAB „ARVI“ ir ko pagal 2013 m. gruodžio 31 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį (toliau – ir Paslaugų tiekimo sutartis), kurios pagrindu turėjo būti teikiamos veiklos valdymo, administravimo paslaugos verslo strategijos kūrimo ir diegimo srityse, finansų planavimo ir valdymo, apskaitos paslaugos turto valdymo srityse, konsultacijos, susijusios su piniginių srautų, trumpalaikio ir ilgalaikio turto valdymo planavimu, konsultacijos vadybos apskaitos diegimo srityje, personalo vadybos ir valdymo srityse, informacinių sistemų priežiūros ir administravimo srityse. 2014 m. bendras valdymo sąnaudų dydis buvo 484 260 Eur, 2015 m. – 398 802,50 Eur. Nors mokesčių administratoriui buvo pateikti rašytiniai bendrovės paaiškinimai apie suteiktas didelės vertės paslaugas, taip pat ir motininės bendrovės UAB „ARVI“ ir ko paaiškinimai, tačiau nebuvo pateikti paslaugų suteikimo faktą ar suteiktų paslaugų turinį patvirtinantys dokumentai, be to, nenurodoma kaip buvo derinama ir nustatoma suteiktų paslaugų kaina. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad paslaugos pagal Paslaugų teikimo sutartį objektyviai nebuvo teikiamos, sutartis buvo fiktyvi, jos vienintelis tikslas buvo lėšų perkėlimas iš bendrovės į kontroliuojančią UAB „ARVI“ ir ko.

12.       Prašyme teigiama, kad bendrovė sudarinėjo finansiškai nenaudingus ir kreditorių teisės pažeidžiančius sandorius. Kreditorių teises pažeidžiančių sandorių sudarymas bendrovės vardu yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020. Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad bendrovė sudarė kreditorių teises pažeidžiančius įskaitymo sandorius, suteikdama kitai su bendrove korporatyviniais ryšiais susijusiai įmonei – UAB „BALTKALIS“ (toliau – ir BALTKALIS) – pirmenybę. Bendra teismo panaikintų įskaitymo sandorių suma sudarė 14 256 918,90 Eur. Be to, teismo sprendime pripažįstama, kad bendrovė įskaitymo sandorių sudarymo metu buvo nemoki. Restruktūrizavimo byla bendrovei buvo iškelta 2017 m. spalio 5 d. bendrovės vadovybės pareiškimo pagrindu, o įskaitymai buvo atlikinėjami prieš pat šio pareiškimo pateikimą, ir net po to, kai Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 19 d. nutartimi bendrovei iškėlė restruktūrizavimo bylą. Paskutinis įskaitymo sandoris (2018 m. sausio 25 d.) buvo atliktas tą pačią dieną, kai Lietuvos apeliacinis teismas atmetė atskirąjį skundą dėl 2017 m. lapkričio 19 d. nutarties panaikinimo. Tai parodo, kad tuo metu bendrovė veikė kryptingai siekdama pažeisti kitų kreditorių interesus, ir siekdama „išspręsti“ įsipareigojimų susijusiam asmeniui panaikinimo klausimą. Prašyme atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 3 straipsnio 11 dalies prasme, BALTKALIS ir bendrovė laikytini glaudžiais ryšiais susijusiais asmenimis.

13.       Prašyme nurodyta, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje bendrovė taip pat sudarė kreditorių teises pažeidžiančius sandorius. Teismui nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, bendrovės vadovybė pateikė teismui sutartis, sudarytas su susijusiais asmenimis – savo skolininkais, kuriomis skolininkams buvo pratęstas skolų apmokėjimo terminas. Bendrovė į bankroto bylą pateikė duomenis, kad 2019 m. kovo 25 d. bendrovė ir su ja susiję asmenys (ARVI įmonių grupės įmonės bei giminystės (svainystės) ryšiais su V. K. (kartu su savo šeimos nariais kontroliuojančiu ARVI įmonių grupę) susiję asmenys: reorganizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Lietuvos cukrus“, UAB „Marijampolės arvi“, BALTKALIS, viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Sveikatingumo idėjos“, ūkininkas I. G., ūkininkas V. I., VšĮ Baltijos agroverslo institutas, ūkininkė K. K. (V. K. sutuoktinė), UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB, ir dukterinė UAB „Arvi fertis“ bendrovė S. C. Arvi Agro S.R.L. sudarė taikos sutartis, kuriomis skolų grąžinimo terminai buvo išdėstyti 1,5–4 metams. Teismas tokius veiksmus įvertino priimdamas 2019 m. gegužės 15 d. nutartį, kuria bendrovei buvo iškelta bankroto byla.

14.       Prašyme pažymėta, kad bendrovė, būdama nemoki, 2017–2018 metais sudarinėjo sandorius, kuriais, perkeliant skolą, įgydavo reikalavimo teises į nemokius juridinius asmenis. 2017 m. sausio 31 d. sudarytais susitarimais bendrovė sudarė skolos perkėlimo sandorius, kuriais bendrovė vietoje reikalavimo teisių į mokius juridinius asmenis (UAB „APH“, UAB „Baltijos agroverslo projektai“, UAB „UHB AGRO“) skolos perkėlimo pagrindu įgydavo reikalavimo teisę į asocijuotą įmonę BALTKALIS, kuri, kaip konstatuota įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, buvo nemoki nuo 2016 m. pabaigos, o jos bankrotas yra pripažintas tyčiniu. Be to, 2018 m. kovo 30 d. sutartimi UAB „Arvi fertis“ ne tik atsisakė reikalavimo į mokią UAB „UHB AGRO“, tačiau nedelsiant įskaitė savo reikalavimus įgytus į BALTKALIS su priešpriešiniais vienarūšiais reikalavimais į šią bendrovę. Tokiu būdu kreditoriams buvo užkertamas kelias į jų finansinių reikalavimų patenkinimą, nes savo pastangas gauti atsiskaitymą iš mokių kreditorių bendrovė pakeisdavo pastangomis atsiskaitymui (sudarant įskaitymo sandorius) tik su vienu iš savo kreditorių – BALTKALIS, atsisakydama gauti finansinius išteklius, reikalingus proporcingam atsiskaitymui su visais savo kreditoriais.

15.       Prašyme nurodyta, kad iš kreditorių gautas lėšas bendrovė naudojo atsiskaityti su susijusiais asmenimis. 2016 m. vasario 1 d. bendrovė sudarė investavimo sutartį (toliau – Investavimo sutartis) su PRIDE HOLDING & INVESTMENTS LIMITED (toliau – ir investuotojas); PRIDE HOLDING & INVESTMENTS LIMITED teisės ir pareigos pagal šią sutartį buvo perleistos UAB „Akvua“, kuri, pasibaigus Investavimo sutarties galiojimui, reikalavimo teises perleido BELOR; bankroto byloje, remiantis nurodyta sutartimi, jos pakeitimais, papildymais, patvirtintas 5 600 000 Eur finansinis reikalavimas į UAB „Arvi fertis“, kuris, be kita ko, UAB „Arvi fertis“ apskaitoje nepagrįstai buvo apskaitomas kaip nepradelstas, taip nepagrįstai mažinant pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1452-258/2020, be kitų svarbių aplinkybių, pažymėta, kad toks sprendimas perleisti naujajam investuotojui UAB „Akvua“ akcijas priimtas pažeidžiant sutartyje nustatytą terminą sudaryti sutartį, t. y. vėluojant 3 metus. Reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-920516/2022, kurioje proceso dalyviai ginčijo BELOR ir UAB „Akvua“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Be to, Investavimo sutarties pagrindu buvo įsipareigota atlikti visus veiksmus tam, kad investuotojas PRIDE HOLDING & INVESTMENTS LIMITED, o vėliau – UAB „Akvua“ galėtų įsigyti Investavimo sutartyje ir jos pakeitimuose numatytą akcijų paketą, įskaitant skolų akcininkui kapitalizavimą, kreditorių (bankų) sutikimų gavimą. Tačiau lėšos pagal sutartį, vietoje atsiskaitymo su vieninteliu akcininku ar UAB „Arvi fertis“ kreditavusiais bankais, didele dalimi (4 000 036,41 Eur) buvo nukreiptos į atsiskaitymą su BALTKALIS. Tai nesumažino nei UAB „Arvi fertis“ įsipareigojimų bankams, nei įsipareigojimų vieninteliam UAB „Arvi fertis“ akcininkui UAB „ARVI“ ir ko. Tokie mokėjimai buvo nesusiję su sutarties tinkamo įvykdymo tikslais. Tiek netinkama investuotojo reikalavimų apskaita, tiek netinkamas didelės sumos, gautos iš investuotojo, panaudojimas laikytini tyčinio bankroto požymiu.

16.       Prašyme nurodyta, kad bendrovė, būdama nemoki, siekė kontroliuojamos restruktūrizavimo procedūros, nepagrįstai, pateikdama tikrovės neatitinkančius finansinius dokumentus, išsikėlė restruktūrizavimo bylą, kurios metu patenkino įmonių grupės, ir su ja susijusių asmenų interesus. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi, nutraukdamas bendrovės restruktūrizavimo bylą, konstatavo, kad bendrovė siekė sukurti vadinamąją „kontroliuojamojo restruktūrizavimo proceso“ situaciją. Jau restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo metu be 34 mln. Eur pateiktų susijusių asmenų finansinių reikalavimų buvo patvirtinti 14 152 977,86 Eur nesusijusių kreditorių finansiniai reikalavimai ir visų šių kreditorių reikalavimų įvykdymo terminai buvo suėję. Be to, vieno didžiausių susijusių kreditorių UAB „ARVI“ ir ko sąskaitose mokėjimo terminas buvo 15 dienų. Kadangi šis reikalavimas buvo patvirtintas ir bankroto byloje (prieš tai jį perleidžiant UAB „Biovasto investicijos“), laikytina, kad visi reikalavimai bendrai 12 937 076,09 Eur sumai buvo suėję, iš kurių 6 916 765,42 Eur buvo pradelsti 2016 m., o likusi suma (6 020 310,67 Eur) tapo pradelsta per 2017 m. Analogiška situacija susiklostė ir kito susijusio kreditoriaus BALTKALIS atveju. Iš restruktūrizavimo byloje pateikto finansinio reikalavimo matyti, kad 14 888 550,13 Eur reikalavimas kildintas iš sandorių, kurių mokėjimo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kurių visų apmokėjimo terminas 2017 m. gruodžio 31 d. buvo suėjęs. Be to, bendrovė kaip pradelsto neapskaitė ir dar vieno reikšmingo 5 600 000 Eur reikalavimo, pradelsto nuo 2016 m. spalio 1 d. (UAB „Akvua“ finansinis reikalavimas, perleistas BELOR). Taigi, jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu, 2016 m. gruodžio 31 d., UAB „Arvi fertis“ pradelsti mokėjimo įsipareigojimai viršijo 26 000 000 Eur, o susiję asmenys suvokė ir žinojo, kad bendrovė yra nemoki.

17.       Prašyme pažymėta, kad bendrovė sudarinėjo kreditorių teises pažeidžiančius sandorius su susijusiu asmeniu ARVI AGRO – bendrovė kartu su kontroliuojamu asmeniu ARVI AGRO siekė dirbtinai sukurti reikalavimo teisę į bendrovę. Tarp šių asmenių buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. gegužės 13 d. NPK pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), jos pakeitimai ir papildymai, atlikti mokėjimai atitinkamų sutarčių pagrindu. Tiek paskolos sutartis, tiek trąšų tiekimo sutartis, tiek ARVI AGRO skolos kapitalizavimo procedūros buvo atliktos vieninteliu tikslu – sukurti menamą suinteresuoto asmens finansinį reikalavimą atsakovo restruktūrizavimo byloje. Tą patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis, kuria konstatuotas ARVI grupės bendrovių nesąžiningas elgesys, siekiant sukurti kontroliuojamą UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo procesą. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad aukščiau nurodytais sandoriais nesiekta sandoriuose nustatytų tikslų, o vienintelis jų tikslas buvo noras sukurti menamą ARVI AGRO finansinį reikalavimą naudojant pinigų „karuselės“ schemą, sukurti menamą ir neegzistuojantį ARVI AGRO finansinį reikalavimą. Toks elgesys pažeidžia protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus.

18.       Prašyme nurodyta, kad nepaisant dukterinių bendrovių nemokumo ir sunkios bendrovės padėties, bendrovės vadovybė tęsė komercinius santykius su dukterinėmis bendrovėmis, taip didindama bendrovės nuostolius. Į bylą pateiktoje 2022 m. gegužės 5 d. konsultacinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Konsultacinė išvada), parengtoje į teismo ekspertų sąrašą įrašyto eksperto R. B., nurodoma, kad bendrovė, vykdydama sandorius su nemokia dukterine bendrove ARVI NPK, „mažino savo apyvartines lėšas ir turtą“. Taigi, finansinis reikalavimas į šią dukterinę bendrovę ne tik viršija 1 500 000 Eur – jis susiformavo tuo momentu, kai bendrovės vadovybei turėjo ir galėjo būti žinoma, kad prekybos su ARVI NPK atveju bus netekta apyvartinių lėšų, ir sumažintos ir taip menkos bendrovės galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais. Tokia pati kreditorių interesus pažeidžianti veikla buvo vykdoma ir su kita bendrovės dukterine bendrove – ARVI AGRO. Tokie veiksmai laikomi papildomu tyčinio bankroto požymiu.

19.       Prašyme pažymėta, kad bendrovė, patirdama apyvartinių lėšų trūkumą, skolino pinigines lėšas nerezidentinėms kompanijoms už itin mažas palūkanas. Konsultacinėje išvadoje konstatuota, kad bendrovės einamojo likvidumo koeficientas tapo nepakankamas jau 2013 m. Nepaisant šios aplinkybės, 2015 m. kovo 19 d. bendrovė su paskolos gavėju Panamos jurisdikcijos kompanija ARGONOR S. A. sudarė paskolos sutartį, paskolindama 3 metams šiam juridiniam asmeniui be prievolės užtikrinimo priemonių 500 000 Eur, mokant tik 1,3 procento metines palūkanas. Toks elgesys, kai bendrovei susiduriant su apyvartinių lėšų trūkumu, kitam asmeniui skolinama už žymiai mažesnes nei rinkos palūkanas, yra akivaizdus neūkiškumo ir netinkamo bendrovės valdymo pavyzdys.

20.       Prašyme nurodyta, kad bendrovė iškraipė savo finansinės atskaitomybės duomenis, imitavo mokumą, vėlavo pradėti bankroto procedūrą, ir taip kreditoriams buvo padaryta žala. Iš į bankroto bylą teismui pateikto 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanso matyti, kad ji turėjo turto iš viso už 41 116 185 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 20 281 878 Eur. Pagal bendrovės teismui pateiktų 2019 m. kovo 31 d. sudarytų finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis bendrovės turtas sudarė 40 757 514 Eur, iš šios sumos 33 802 829 Eur – ilgalaikis turtas (patentai ir licencijos – 6 456  Eur; programinė įranga – 1 Eur; pastatai ir statiniai – 1 596 199 Eur; mašinos ir įrengimai – 2 228 270 Eur; transporto priemonės – 49 031 Eur; kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai – 2 006 Eur; nebaigta statyba – 5 480 Eur; kitas materialusis turtas – 4 826 Eur; finansinis turtas – 29 369 156 Eur; kitas ilgalaikis turtas – 541 405 Eur), 6 954 685 Eur – trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 847 982 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 6 103 521 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 3 182 Eur). Iš 2019 m. sausio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovė dirbo nuostolingai, ataskaitos sudarymo dieną bendrovė jau buvo patyrusi 67 036 Eur nuostolius.

21.       Prašyme nurodyta, kad bendrovės turtas viršijo jos turimus įsipareigojimus nedelsiant po 2013 m. akcijų sandorių sudarymo, tačiau mokumas buvo imituojamas įsigytą turtą apskaitant realybės neatitinkančiomis vertėmis. Bendrovės finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta už 2014, 2015, 2016, 2017, 2018 m. Iki pat bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovybė nebesudarinėjo sutarčių dėl bendrovės finansinės atskaitomybės audito, taip atlikdama tęstinį Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės audito įstatymo 24 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Absoliučią turto dalį net ir prieš pat bankroto bylos iškėlimą sudarė bendrovės finansinis turtas, susidedantis iš ARVI NPK akcijų ir ARVI AGRO akcijų. Šių bendrovių akcijos jau ilgą laiką buvo bevertės. Tą patvirtinta ir duomenys apie tikrąją šių akcijų įsigijimo kainą 2013 m. 2016 m. finansinėje atskaitomybėje nurodomi ir 2015 m. ARVI NPK finansiniai duomenys, iš kurių matyti, kad ir 2015 m. ARVI NPK veikla buvo nuostolinga, o kapitalas neigiamas, 2015 m. objektyvių duomenų, patvirtinančių akcijų vertę bendrovė teismui nepateikė; ji neturėjo dokumentų, kurie nuo pat akcijų įsigijimo momento pagrįstų ARVI NPK akcijų vertę. Nors į bylą buvo bandoma teikti ARVI NPK turto vertinimo ataskaitą, ji nepagrindžia ARVI NPK akcijų vertės, nes akcijų vertė apskritai nebuvo nustatinėjama. Be to, ji nepagrindžia ir ARVI NPK turimo kilnojamojo bei nekilnojamojo turto vertės, nes ataskaitoje nurodytas turtas ARVI NPK nepriklauso nuo 2018 m. gruodžio 24 d. ir buvo parduotas už 120 171 795,68 RUB kainą (2019 m. balandžio 24 d. kursu – 1 588 466,71 Eur). Taigi, ARVI NPK akcijos be teisinių prielaidų, išskyrus vieninteliam akcininkui naudingais tikslais padidintą kainą, buvo nepagrįstai apskaitomos 24 762 511,58 Eur, kai jos buvo bevertės. Be to, ARVI AGRO akcijos bendrovės atskaitomybėje buvo apskaitomos 4 606 644,28 Eur verte tiek nuo teismo, tiek nuo kreditorių nuslepiant aplinkybę, kad ir šios bendrovės atžvilgiu pradėta nemokumo procedūra. Dokumentų, kurie patvirtintų, kad ARVI AGRO akcijų reali rinkos vertė yra 4 606 644,28 Eur, nėra. ARVI AGRO vertė apskaičiuota išimtinai dviem prielaidomis, paremtomis „vidiniais įmonės paskaičiavimais“: ARVI AGRO dirba visu pajėgumu (tą patvirtinantys įrodymai nepateikti, neaišku, kokiu pajėgumu realiai ARVI AGRO dirba, nepaaiškinta ir kodėl, dirbant visu pajėgumu, EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) sudarytų būtent tokį dydį; kad bendrovės investicijų grąžos laikotarpis yra 7 metai. Pažymoje nėra duomenų apie tai, kokios skolos slegia ARVI AGRO, kas leistų tiksliau apibūdinti ARVI AGRO būklę, ir kalbėti apie akcijų vertės pagrindimą. Taigi, UAB „Arvi fertis“ nepateikė įrodymų apie ARVI AGRO akcijų rinkos vertę, o vienintelis pateiktas dokumentas neatitinka leistinumo ir teisėtumo reikalavimų bei yra grįstas prielaidomis.

22.       Prašyme taip pat nurodyta, kad bendrovės finansinėje apskaitoje buvo apskaityti vertės neturintys reikalavimai. Pirma, net keliuose bendrovės teismui teiktuose dokumentuose nurodoma, kad dukterinės ARVI NPK, bankrutuojančios nuo 2017 m. vasario 2 d., skola bendrovei sudaro 1 515 759,08 Eur. Jau nuo 2017 m. trečiojo ketvirčio šis finansinis reikalavimas apskaitomas kaip pradelstas daugiau kaip 180 dienų. Vis dėl to, nei 2017 m. trečiojo ketvirčio finansinėje atskaitomybėje, nei 2019 m. sausio 31 d. finansinėje atskaitomybėje, šis ARVI NPK buvo apskaitomas visa verte, nevertinant, kad skolos atgavimo tikimybė yra beviltiška. Ta aplinkybė vėliau buvo patvirtinta – realizavus visą ARVI NPK turtą, skolos nepakako net hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimui. Laikytina, kad bendrovės turtas nepagrįstai ir dirbtinai buvo didinamas 1 515 759,08 Eur, o ši suma buvo beviltiška mažiausiai nuo 2017 m. vasario 1 d. Antra, su bendrove susijusios BALTKALIS debitorinis reikalavimas sudarė 3 753 975,46 Eur (3 006 635,46 Eur + 747 340,00 Eur). Toks reikalavimas atsirado per bendrovės pirmojo restruktūrizavimo laikotarpį, iki 2018 m. lapkričio 30 d. vienintelio UAB „Arvi fertis“ akcininko sprendimu patvirtinto restruktūrizavimo plano projekto parengimo. Prašyme atkreiptas dėmesys, kad BALTKALIS buvo nemoki jau 2016 m. pabaigoje.

23.       Prašyme pažymėta, kad bendrovė netinkamai atspindėjo savo finansinius įsipareigojimus, iškraipė informaciją apie savo nemokumą. Tai matyti iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų apimties. Bendrovės nemokumo byloje 2023 m. sausio 31 d. patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 67 371 649,41 Eur. 2019 m. sausio 31 d. finansinėje atskaitomybėje nurodomas kreditorių reikalavimų dydis sudaro gerokai mažesnę sumą – 51 855 189 Eur. Ši suma apskaičiuota net neatsižvelgiant į tai, kad vieno iš kreditorių AO Alfa bank finansinis reikalavimas, sudaręs žymią dalį bendrovės įsipareigojimų, siekė virš 9 000 000 Eur. Bendrovė netinkamai apskaitė įsipareigojimus savo kreditoriams, jos finansinėje atskaitomybėje nebuvo atspindėti visi reikšmingi bendrovės įsipareigojimai. Ankstesnėse finansinėse atskaitomybėse, kaip matyti iš eksperto konsultacinės išvados, buvo neapskaitoma bent 20 000 000 Eur vertės kreditorių finansinių reikalavimų. Prašyme nurodyta, kad vien atsižvelgiant į jau nuslėptus duomenis apie prisiimtus įsipareigojimus, darytina išvada dėl UAB „Arvi fertis“ nemokumo 2016 m. gruodžio 31 d.

24.       Prašyme nurodyta, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams žymiai viršijo bendrovės turtą, bendrovė neturėjo lėšų atsiskaityti su kreditoriais, t. y. buvo nemoki vėliausiai 2016 m. pabaigoje. Konsultacinėje išvadoje nuspręsta, kad 2017 m. rugsėjo 1 d., t. y. dar iki pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą Kauno apygardos teisme, ji buvo nemoki. Eksperto nuomone, bendrovė ilgą laiką pasižymėjo tiek pinigų srautų nemokumu, tiek balanso nemokumu. Be to, nuo 2016 m. gruodžio 12 d. bendrovė su kreditoriais atsiskaitinėjo ne savo lėšomis, o iš esmės trečiajam asmeniui UAB „Marijampolės arvi“ apmokant už kreditorių reikalavimus viso 2 247 113,38 Eur. Tokia aplinkybė liudija, kad nuo 2016 m. gruodžio 12 d. bendrovė iš esmės nebeturėjo lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Negalėjimo vykdyti atsiskaitymo faktą, patvirtina ir įskaitymai tarp BALTKALIS ir bendrovės. Be to, nuo 2015 m. pradžios bendrovė neatsiskaitinėjo ir su kreditoriais, su kuriais nekėlė nepagrįstų ginčų teisme.

25.       Prašyme atkreiptas dėmesys, kad bendrovės vadovybė neinicijavo bendrovės bankroto esant akivaizdiems nemokumo požymiams. Bendrovės vadovai nuo 2016 m. pabaigos privalėjo vykdyti jiems nustatytą pareigą – kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Arvi fertis“ iškėlimo, tačiau šią pareigą atlikti vengė, sąmoningai neinicijavo bankroto, iškraipydami finansinės apskaitos duomenis, siekė „kontroliuojamo restruktūrizavimo procedūros“, per tą laiką sudarydami ekonomiškai nenaudingus, kreditorių teises pažeidžiančius ir nesąžiningus sandorius su kitomis ARVI grupės bendrovėmis.

26.       Prašyme nurodyta, kad bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje (bendrovė buvo privesta prie bankroto sąmoningai blogai valdant ir sudarant sandorius, kurie akivaizdžiai pažeidė kreditorių interesus), 20 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais pagrindais.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

27.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi pripažino LUAB „Arvi fertis“ bankrotą tyčiniu; apribojo T. D. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisė pareiškėjai BELOR iš suinteresuotų asmenų V. K., T. D., K. B., G. D., A. V. lygiomis dalimis 4 864,20 Eur (po 972,84 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

28.       Teismas nustatė, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas 2019 m. kovo 26 d., teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2019 m. gegužės 15 d. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo remiamasi veiksmais, kurie buvo atlikti ar turėjo būti atlikti galiojant ĮBĮ. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad sprendžiant klausimą dėl LUAB „Arvi fertis“ bankroto pripažinimo tyčiniu taikytinas ĮBĮ.

29.       Teismas padarė išvadą, kad bendrovė nemoki buvo 2017 m. rugsėjo 1 d. Teismas nustatė, kad pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. balansą bendrovės nurodyta turto vertė – 38 724 399 Eur, tačiau į jį įtrauktos dukterinių įmonių akcijos, kurios jau šio balanso parengimo metu buvo bevertės –  ARVI NPK ir ARVI AGRO akcijų vertės (24 762 511,58 Eur + 4 606 644,28 Eur) turėjo būti atimtos iš balanse nurodyto turto vertės. Į 2017 m. rugpjūčio 31 d. balansą taip pat įtrauktos dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos 1 507 905 Eur. Teismas nustatė, kad 2022 m. gegužės 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) auditoriaus išvadoje dėl 2013 m. bendrovės finansinių ataskaitų auditoriai, vertindami 2013 m. dukterinių bendrovės bendrovių duomenis, jau kėlė sąlyginę nuomonę dėl finansinio turto ir gautinų sumų iš dukterinių įmonių susigrąžinimo, įvertinant faktą, jog iki 2013 m. gruodžio 31 d. dukterinių įmonių ARVI NPK ir ARVI AGRO nuosavi kapitalai jau keletą metų buvo neigiami. Nepaisant to, buvo vykdomos ūkinės finansinės operacijos tarp bendrovės ir dukterinių įmonių ARVI NPK ir ARVI AGRO 2013–2017 m., dėl ko susidarė 1 540 749 Eur įsipareigojimas, kurio bendrovė neatgavo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nurodyta debitorinė suma nepagrįstai įtrauktą į 2017 m. rugpjūčio 31 d. balansą. Teismo vertinimu, realus įmonės turtas pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. balansą 2017 m. rugsėjo 1 d. turėjo būti 7 847 338,14 Eur (38 724 399 Eur - 24 762 511,58 Eur - 4 606 644,28 Eur - 1 507 905 Eur). Teismas, atsižvelgęs tiek į pareiškėjos, tiek į suinteresuoto asmens T. D. pateiktus duomenis apie pradelstus įsipareigojimus 2017 m. rugsėjo 1 d., padarė išvadą, kad UAB „Arvi fertis“ pradelsti įsipareigojimai viršijo visą realią UAB „Arvi fertis“ turto vertę (7 847 338,14 Eur). Tai reiškia, kad UAB „Arvi fertis“ nemoki buvo 2017 m. rugsėjo 1 d.

30.       Teismas nusprendė, kad byloje remtis Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ar kitose bylose šios nutarties pagrindu atkartotomis išvadomis nėra teisinio ir faktinio pagrindo, kadangi minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje nesutampa tiriamos ir vertinamos aplinkybės, be to, teismui pateikti papildomi duomenys, leidžiantys nustatyti bendrovės nemokumo momentą, todėl bendrovės nemokumo momentas negali būti nustatomas pagal bendrovės restruktūrizavimo byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktas išvadas.

31.       Teismas nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismo vertinimu, bendrovės vadovas, galėdamas suprasti, kad bendrovė yra nemoki, atsižvelgdamas į galiojusį teisinį reguliavimą, turėjo pareigą inicijuoti ne restruktūrizavimo, bet bankroto bylos iškėlimą. Kadangi pareiškimas dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas 2019 m. kovo 26 d., o bankroto byla iškelta 2019 m. gegužės 15 d., teismas nusprendė, kad buvęs bendrovės vadovas T. D. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą laiku kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir sąmoningai blogino jau nemokios bendrovės finansinę padėtį, mažindamas bendrovės turtą ir didindamas įsipareigojimus kreditoriams, o vėlesnis įmonės bankrotas tik patvirtina šias aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. UAB „Arvi fertis“ nutraukus Kauno apygardos teisme restruktūrizavimo bylą bendrovės turtinė padėtis buvo ženkliai suprastėjusi, tačiau, nepaisant to, buvęs vadovas Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą ne dėl bankroto bylos iškėlimo, o dar kartą prašė iškelti restruktūrizavimo bylą pagal 2019 m. vasario 28 d. teismui pateiktą pareiškimą.

32.       Teismas sutiko su pareiškėja, kad bendrovės ir UAB „ARVI“ ir ko sudaryta 2013 m. birželio 21 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis dėl Rumunijos bendrovės ARVI AGRO akcijų įsigijimo, taip pat bendrovės ir UAB „ARVI“ ir ko sudaryta 2013 m. liepos 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis dėl ARVI NPK akcijų įsigijimo buvo nenaudingos bendrovei. Įmonės, kurias įsigijo bendrovė, bankrutavo, todėl pridėtinės vertės bendrovei nesukūrė, tačiau teismas nusprendė, kad vien nenaudingo sandorio 2013 m. sudarymas, neįrodo, kad juo buvo siekiama tyčinių nesąžiningų veiksmų, tuo labiau įmonė iki 2017 m. intensyviai vykdė veiklą.

33.       Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad bendrovės ir UAB „ARVI“ ir ko sudaryta Paslaugų teikimo sutartis buvo bendrovei finansiškai nenaudinga, nes visos bendrovės pajamos teko UAB „ARVI“ ir ko, o ne kreditorių reikalavimams patenkinti. Teismas iš VMI ataskaitos nustatė, kad 2014 m. bendrovės pardavimo pajamos buvo 48 191 854 Eur, veiklos sąnaudos 5 704 466 Eur, o iš jų valdymo sąnaudos sudarė 484 260 Eur; 2015 m. įmonės pardavimo pajamos – 38 796 073 Eur, veiklos sąnaudos – 3 086 771 Eur, o valdymo sąnaudos – 398 803 Eur. VMI ataskaitoje nustatyta, kad šios paslaugos buvo teikiamos realiai, nors UAB „ARVI“ ir ko nepateikė ir nepaaiškino mokesčių administratoriui kainos už valdymo paslaugas apskaičiavimo metodikos, o tai, teismo vertinimu, gali reikšti, kad mokestis už valdymo paslaugas galėjo būti planuojamas ir tikslinamas taip, jog pagal poreikį būtų koreguojami atskirų grupės įmonių ekonominiai bei finansiniai rodikliai, siekiant ekonominės ar mokestinės naudos.

34.       Teismas sutiko su suinteresuoto asmens A. V. argumentais, kad pagal 2015 m. kovo 19 d. paskolos sutartį, paskolos davėja buvo ne UAB „Arvi fertis“, bet ARGENOR S. A. Be to, teismas nustatė, kad šias aplinkybes patvirtina ir VMI ataskaita, kurioje nurodyta, jog 2015 m. kovo 19 d. ARGENOR S. A. suteikė UAB „Arvi fertis“ 500 000 USD paskolą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, susijusias su 2015 m. kovo 19 d. paskolos sandorio sudarymu, teismas nusprendė, kad pareiškėja klaidingai interpretuoja nurodytą sutartį, nėra pagrindo vertinti, jog UAB „Arvi fertis“ suteikė jurisdikcijos kompanijai Panamos įmonei paskolą už mažas palūkanas, tuo pažeisdama kreditorių interesus.

35.       Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, susijusias su BALTKALIS sudarytų priešpriešinių reikalavimų įskaitymu su UAB „Arvi fertis“, nusprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra pagrįstos ir patvirtina bendrovės ir jos vadovo nesąžiningumą, kaip tyčinio bankroto požymį. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020 pripažino negaliojančiais BALTKALIS ir UAB „Arvi fertis“ sudarytus tarpusavio sandorius actio Pauliana pagrindu ir panaikino BALTKALIS ir UAB „Arvi fertis“ tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorius už bendrą 14 256 918,90 Eur sumą. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-284-881/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje byloje teismai nustatė, kad ginčo įskaitymo sandorių sudarymo metu (nuo 2017 m. birželio) skolininkas UAB „Arvi fertis“ buvo ir yra nemokus. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Arvi fertis“ vadovas pripažino, kad įmonės apyvartinės lėšos nėra pakankamos laiku vykdyti visus bendrovės finansinius įsipareigojimus kreditoriams, o jos gaunamų pajamų neužtenka visiems bendrovės finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Nuo 2016 m. gruodžio 16 d. buvo teikiami prašymai ARVI grupės įmonėms apmokėti pagal UAB „Arvi fertis“ įsipareigojimus, o tai rodo, kad ginčijamų sandorių laikotarpiu (2017 m. birželio mėn.) UAB „Arvi fertis“ buvo nemoki. Be to, UAB „Arvi fertis“ neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų atsiskaitymams, įsipareigojimus už ją tretiesiems asmenims dengė kitos ARVI grupės įmonės, atitinkamus dengimus atlikdamos nuo 2016 m. gruodžio 12 d., todėl BUAB „Arvi fertis“ negalėjo nesuprasti, kad jos finansinė būklė yra sunki. BUAB „Arvi fertis“, sudariusi ginčijamus sandorius, laikytina nesąžininga, be to, jos atžvilgiu taikytina nesąžiningumo prezumpcija. Ginčo įskaitymo sandoriai buvo atlikinėjami ir atsakovams žinant apie priimtą Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą (2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. sausio 25 d. įskaitymo sandoriai), kuriuo BELOR iš UAB „Arvi fertis“ buvo priteistas didelės sumos įsiskolinimas, ir tuo metu, kai ieškovui BELOR jau buvo išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas. Be to, teismas nustatė, kad UAB „Arvi fertis“ ir BALTKALIS yra susiję asmenys, kuriuos kontroliuoja ta pati asmenų grupė.

36.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Arvi fertis“ 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo nemoki, taip pat į civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020 konstatuotas aplinkybes, pritarė pareiškėjai, jog nurodytų sandorių sudarymo aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto sąlygas. UAB „Arvi fertis“, būdama nemoki, įskaitymo sandoriais atsiskaitinėdama su ja susijusiu asmeniu BALTKALIS, pažeidė kreditorių interesus, nes mažino savo mokumą tuo sumažindama galimybes kreditoriams išieškoti skolas iš UAB „Arvi fertis“.

37.       Teismo vertinimu, sudarytais susitarimais (2017 m. sausio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktais ir 2018 m. kovo 30 d. Trišale reikalavimų įskaitymu sutartimi) bendrovė sudarė skolos perkėlimo sandorius, kuriais bendrovė vietoje reikalavimo teisių į mokius juridinius asmenis (UAB „APH“, UAB „Baltijos agroverslo projektai“, UAB „UHB AGRO“) skolos perkėlimo pagrindu įgydavo reikalavimo teisę į asocijuotą įmonę BALTKALIS, kuri buvo nemoki nuo 2016 m. pabaigos. Teismas sutiko su pareiškėja, kad 2018 m. kovo 30 d. sutartimi UAB „Arvi fertis“ ne tik atsisakė reikalavimo į mokią UAB „UHB AGRO“, tačiau nedelsiant įskaitė savo reikalavimus, įgytus į BALTKALIS, su priešpriešiniais vienarūšiais reikalavimais į šią bendrovę. Teismas pažymėjo, kad šių sandorių sudarymo metu UAB „Arvi fertis“ turtinė padėtis nebuvo gera, tačiau nurodytais sandoriais dar labiau sumažino savo mokumą. Aplinkybė, kad BALTKALIS buvo nemoki jau 2016 m., patvirtinta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi, kurioje BALTKALIS bankrotas pripažintas tyčiniu. 2022 m. gegužės 5 d. ekspertinio tyrimo akte nurodyta, kad UAB „Arvi fertis“ pagal duomenis nuo 2016 m. iš trumpalaikio turto galėjo padengti ne daugiau nei 14 Eur iš 100 Eur (koeficientai svyravo nuo 0,09 iki 0,14), turimų per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų. Tai reiškia, jog bendrovė savo turimu trumpalaikiu turtu padengtų tik nežymią dalį, nuo 9 proc. iki 14 proc. atskirais atvejais, savo turimų trumpalaikių įsipareigojimų. Teismas nusprendė, kad pareiškėja pagrįstai nurodo, jog kreditoriams buvo užkertamas kelias į jų finansinių reikalavimų patenkinimą, nes savo pastangas gauti atsiskaitymą iš mokių kreditorių (taip kaupiant lėšas ir atsiskaitant su visais bendrovės kreditoriais) bendrovė pakeisdavo pastangomis atsiskaitymui (sudarant įskaitymo sandorius) tik su vienu iš savo kreditorių – BALTKALIS, atsisakydama gauti finansinius išteklius, reikalingus proporcingam atsiskaitymui su visais savo kreditoriais. Teismo vertinimu, UAB „Arvi fertis“, vykdydama nuostolingą veiklą 2016 m. ir sudarinėdama įskaitymo sandorius, pagal kuriuos prarasdavo reikalavimus į mokias įmones, neabejotinai tik mažino savo mokumą.

38.       Teismo įsitikinimu, logiški suinteresuoto asmens A. V. atsiliepime nurodyti argumentai, kad 3 000 000 Eur ar kitų sumų pagal Investavimo sutartį sumokėjimas BALTKALIS atitiko tiek UAB „Arvi fertis“, tiek ir UAB „ARVI“ ir ko interesus, kadangi lėšos buvo panaudotos išimtinai UAB „Arvi fertis“ interesams – atsiskaityti su BALTKALIS už žaliavas. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog BALTKALIS buvo UAB „Arvi fertis“ kreditorė. Dalis investuotojo BALTKALIS sumokėtų lėšų buvo grąžintos UAB „Arvi fertis“ dar 2016 m. kovo 2 d. – BALTKALIS pervedė UAB „Arvi fertis“ 1 576 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas Investavimo sutartį. Teismo vertinimu, sutartis, pagal kurią UAB „Arvi fertis“ įsipareigojo investuotojui perleisti pusę savo akcijų ir pervesti 6 500 000 Eur su sunkumais (apyvartinių lėšų trūkumu) susiduriančiai įmonei, negali būti laikoma nuostolingu sandoriu.

39.       Teismas nusprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog UAB „Arvi fertis“ ir jos dukterinė įmonė nurodytomis sutartimis ir pareiškėjos nurodytais mokėjimo pavedimais dirbtinai siekė sukurti reikalavimo teisę į bendrovę. Teismas nurodė, kad tarp bendrovės ir ARVI AGRO buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. gegužės 13 d. NPK pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Visa atitinkamų sandorių seka ir su tuo susiję įrodymai yra pateikti į iš pagrindinės bankroto bylos išskirtą civilinę bylą dėl ARVI AGRO finansinio reikalavimo tvirtinimo (bylos Nr. eB2-2435-340/2020). Minėtoje byloje buvo pripažinta, kad tarp UAB „Arvi fertis“ ir S.C. Arvi, ARVI AGRO buvo susiklostę realūs pirkimo–pardavimo santykiai. UAB „Arvi fertis“ savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai. 2016 m. gegužės 15 d. ir 2016 m. gegužės 17 d. atliktais mokėjimo pavedimais už trąšas atliktas apmokėjimas atsispindi UAB „Arvi fertis“ buhalterinėje apskaitoje, jis galimai pagrindžia tik tai, kad už sutartimi įsigytas trąšas buvo atsiskaityta, tačiau nepatvirtina, jog UAB „Arvi fertis“ savo sutartinių įsipareigojimo neįvykdė.

40.       Teismas nurodė, kad UAB „Arvi fertis“, būdama jau nemoki, ir atsisakydama reikalavimų į mokias įmones, šias sumas iš mokių įmonių nukreipdama su UAB „Arvi fertis“ susijusioms įmonėms, pažeidė kreditorių teises, nes sumažino savo pačios mokumą. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto pagrindas.

41.       Teismo vertinimu, pareiškėja tik nurodė, kad jos finansinis reikalavimas į BUAB „Arvi fertis“ yra pradelstas nuo 2016 m., tačiau nepateikė įrodymų, kuriems kreditoriams pirmiau nei pareiškėjai buvo sumokėta skola 2016 m. lapkričio mėn. – 2017 m. vasario mėn., koks nurodytų kreditorių, kuriems įvykdytas atsiskaitymas, buvo mokėjimo terminas, t. y. kaip buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas su kreditoriais pagal jų prievolių pasibaigimo datas. Nors VMI ataskaitoje nurodė, kad UAB „Arvi fertis“ pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatyto grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas, pirmenybę teikdama ne VMI, o kitiems kreditoriams, tačiau teismas nusprendė, jog vien šio fakto konstatuoti tyčinio bankroto pagrindą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto) nepakanka.

42.       Teismas iš 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudaryto bendrovės balanso nustatė, kad bendrovė tuo metu turėjo 38 724 399 Eur vertės turtą, kurio didžiąją dalį sudarė ilgalaikis turtas. Be to, nors įmonės įsipareigojimai tuo metu sudarė 46 429 443 Eur, tačiau pateiktas išrašas iš buhalterinės programos patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo pradelsta 16 545 971 Eur įsipareigojimų, t. y. pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į UAB „Arvi fertis“ balansą įrašyto turto vertės. Teismo vertinimu, bendrovės balanse nurodyto turto vertė 2017 m. rugpjūčio 31 d. turėjo būti ne daugiau kaip 7 874 338,14 Eur. Bendrovės finansinė atskaitomybė, sudaryta 2017 m. rugsėjo 30 d. ir pateikta Kauno apygardos teismui, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Bendrovė su pareiškimu iškelti restruktūrizavimo bylą pateikė teismui realios turtinės padėties neatitinkančius balansus. Teismo vertinimu, pareiškėja pagrįstai nurodo, kad ARVI NPK akcijos be teisinių prielaidų, išskyrus akivaizdžiai vieninteliam akcininkui naudingais tikslais padidintą kainą, buvo nepagrįstai apskaitomos 24 762 511,58 Eur, kai, tuo pačiu metu, jos buvo bevertės. Teismo įsitikinimu, UAB „Arvi fertis“ balanse turto vertė buvo sąmoningai nurodoma didesnė nei yra iš tikrųjų.

43.       Kadangi įmonės bankrotas tyčiniu pripažįstamas pagal ĮBĮ, todėl nėra pagrindo nutartyje nurodyti asmens, atsakingo už tyčinį bankrotą.

44.       Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog bendrovės vadovu T. D. buvo paskirtas nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 22 d., todėl nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. bendrovei tapus nemokia, būtent jis privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kaip tai buvo numatyta ĮBĮ 8 straipsnyje, tačiau šios pareigos neįvykdė. Teismas pažymėjo, kad UAB „Arvi fertis“ vadovu V. K. buvo paskirtas 2019 m. gegužės 15 d., t. y. tą pačią dieną, kai UAB „Arvi fertis“ iškelta bankroto bylą. Teismas nusprendė, kad V. K. neatsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo įsitikinimu, pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymas apsunkino kreditorių teisinę padėtį, todėl buvusiam vadovui T. D. yra tikslinga taikyti apribojimą 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

45.       Teismas nurodė, kad priimamas sprendimas yra palankus pareiškėjai, suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjos prašymu dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, nei pareiškėja. Nors byloje nebuvo patenkintas pareiškėjos prašymas apriboti visiems buvusiems vadovams teisę eiti vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo nariu, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra savarankiškas reikalavimas. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos patirtos 4 864,20 Eur bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš V. K., T. D., K. B., G. D., A. V. lygiomis dalimis.

 

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

 

46.       Pareiškėja BELOR atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties dalies motyvus, kuriais teismas atmetė pareiškėjos BELOR pareiškimą dėl LUAB „Arvi fertis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš naujo, tenkinant pareiškėjos BELOR pareiškimą dėl LUAB „Arvi fertis“ bankroto pripažinimo tyčiniu visa apimtimi (ir dėl šiame skunde nurodytų sandorių), priteisti pareiškėjai BELOR jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

46.1.                      Teismo išvados, kad nors 2013 m. birželio 21 d. Rumunijos bendrovės ARVI AGRO akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir 2013 m. liepos 26 d. ARVI NPK akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo naudingos bendrovei, pridėtinės vertės nesukūrė, tačiau vien nenaudingo sandorio sudarymas neįrodo, jog juo buvo siekiama tyčinių nesąžiningų veiksmų, padarytos tinkamai neįsigilinus į pareiškėjos nurodytus argumentus.

46.2.                      Įsigytos ARVI AGRO ir ARVI NPK akcijos nuo pat 2013 m. buvo bevertės, o jų kaina neatitiko tikrosios jų vertės. Šių akcijų įsigijimu buvo ženkliai pabloginta bendrovės ekonominė padėtis. 2013 m. iš UAB „ARVI“ ir ko įsigydama šias akcijas bendrovė iš viso sumokėjo 100 400 000 Lt (29 077 849,86 Eur) kainą, šia suma sumažinusi bendrovės mokumą. Bendrovės vadovybė prieš akcijų įsigijimą neatliko šių sandorių analizės ar kitų veiksmų, siekdama nustatyti realią šių įmonių akcijų vertę. Bendrovės veiksmai tiek sudarant, tiek ir toliau apskaitant šių sandorių sudarymą buvo tyčiniai ir nesąžiningi – dėtos visos įmanomos pastangos, kad minėtų įmonių akcijų tikroji vertė būtų slepiama ir neatsispindėtų bendrovės finansinėje atskaitomybėje, tokiu būdu būtų klaidinami kreditoriai, nepagrįstai „išpučiant“ šių akcijų vertę ir dėl akių didinant bendrovės valdomo turto balansą. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ne pavienius bendrovės akcijų įsigijimo sandorius, bet sistemiškai ir visapusiškai analizuoti bendrovės vadovybės veiksmus.

46.3.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ARVI AGRO ir ARVI NPK akcijų įsigijimas buvo atliktas tam, jog vėliau bendrovė galėtų per šias bendroves vykdyti neteisėtas finansines schemas ir taip dar labiau bloginti bendrovės mokumą. ARVI AGRO ir bendrovė buvo sudarę 2016 m. gegužės 13 d. NPK pardavimo sutartį, kuria bendrovė, kaip pardavėja, įsipareigojo parduoti atitinkamus kiekius trąšų. Teismo vertinimas, kad byloje nėra duomenų, jog bendrovė įsipareigojimus vykdė netinkamai, atliktas neįsigilinus į pareiškėjos pateiktų įrodymų esmę ir aplinkybes. Pateikti įrodymai patvirtina, kad tiek ARVI AGRO ir ARVI NPK akcijų įsigijimas, tiek ir tolimesni veiksmai (sandoriai) su šiomis įmonėmis buvo nukreipti į vieną tikslą – pervesti bendrovės lėšas į susijusias įmones bei sumažinti bendrovės valdomo turto kiekį, t. y. tyčia privesti įmonę prie bankroto. Bendrovė išmokėdavo ARVI AGRO lėšas pagal paskolų sutartis tam, kad nedelsiant suinteresuotas asmuo tokią pačią pinigų sumą sumokėtų bendrovei kaip avansą pagal 2016 m. gegužės 13 d. NPK pardavimo sutartį. Tokiu būdu pačios bendrovės lėšomis buvo kuriamas imitacinio pobūdžio finansinis reikalavimas iš bendrovės dukterinės bendrovės ARVI AGRO į bendrovę. Duomenų apie tai, kad ARVI AGRO būtų grąžinusi paskolą nėra. Teismas be teisinio pagrindo ARVI AGRO ir bendrovės sudarytą trąšų pirkimo sandorį vertino atsietai nuo visų kitų aplinkybių. Sandorių grandinės, akcijų įsigijimas ir vėliau sekusi pinigų pasisavinimo schema patvirtina, kad bendrovės vadovas buvo nesąžiningas, tyčia veikė priešingai bendrovės interesams, sudarinėjo žinomai nenaudingus bendrovei sandorius, slėpė bet kokią informaciją nuo kreditorių, o matydamas bendrovės bankroto neišvengiamumą – dar ir tyčia kūrė dirbtinius kreditorinius reikalavimus.

46.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad paslaugos pagal bendrovės su motinine bendrove sudarytą Paslaugų teikimo sutartį buvo teikiamos realiai, jog bendrovės pajamos atiteko motininei bendrovei, o ne kreditorių reikalavimams. VMI ataskaitoje konstatuota kad: nėra paslaugų atlikimo faktą pagrindžiančių dokumentų (ataskaitų, priėmimo–perdavimo aktų, paslaugų aktų ir kt.); nėra elektroninio susirašinėjimo dėl paslaugų teikimo, kur būtų išdėstyti paslaugų gavėjo pageidavimai, patikslinimai; nėra konkrečių skaičiavimų, kaip yra nustatoma paslaugų kaina; net ir paslaugų teikėjas UAB „ARVI“ ir ko nesugebėjo paaiškinti, kaip jis pats apskaičiuoja savo teikiamų paslaugų kainą, kainos teisingumą, kas jį kontroliuoja, su kuo ji derinama. VMI ataskaitoje konstatuota, kad tiek kainos realumas, tiek ir UAB „ARVI“ ir ko teiktos paslaugos kelia didelių abejonių ir buvo tikslinamos taip, jog pagal poreikį būtų galima koreguoti atskirų įmonių finansinius rezultatus ir tokiu būdu gauti finansinę naudą. Bendrovės finansinė padėtis sistemingai blogėjo dar nuo 2014 m., nes jau tada bendrovės įsipareigojimai ėmė viršyti valdomą turtą. Nepaisant to, tiek 2014 m., tiek 2015 m. bendrovė ir toliau mokėjo bene pusę milijono eurų mokestį už UAB „ARVI“ ir ko paslaugas, kurių apimties bei kainodaros nei paslaugų teikėjas, nei gavėjas taip ir negalėjo pagrįsti bei paaiškinti. Tokios išvados tik patvirtina, kad vienintelis tokios sutarties su UAB „ARVI“ ir ko tikslas buvo piniginių lėšų išvedimas iš bendrovės, imituojant faktinį paslaugų teikimą, nors realiai paslaugos teikiamos nebuvo. Tokie veiksmai gali būti vertinami kaip sistemingas bendrovės padėties bloginimas mokant UAB „ARVI“ ir ko nepagrįstas itin dideles sumas.

46.5.                      Pirmosios instancijos teismo išvados dėl Investavimo sutarties su PRIDE HOLDING & INVESTMENTS LIMITED padarytos neįsigilinus į bylos aplinkybes. 2016 m. vasario 1 d. bendrovė sudarė Investavimo sutartį su investuotoju, kurio teisės ir pareigos pagal šią sutartį buvo perleistos UAB „Akvua“, kuri, pasibaigus Investavimo sutarties galiojimui, reikalavimo teises perleido BELOR. Pagal Investavimo sutartį bendrovė įsipareigojo išleisti, o investuotojas įsigijo naujai išleistas paprastąsias vardines bendrovės akcijas, bendrai sudarančias 50 proc. visų balsų bendrovėje. VMI ataskaitoje nustatyta, kad pagal sutarties sąlygas naujasis investuotojas už akcijas bendrovei privalėjo pervesti 6 500 000 Eur, iš kurių buvo padaryti tokie mokėjimai: i) pagal 2016 m. vasario 1 d. bendrovės prašymą investuotojas 2016 m. vasario 9 d. ir 2016 m. vasario 11 d. pavedimais pervedė 3 000 000 Eur BALTKALIS; ii) 2016 m. kovo 31 d. investuotojas į bendrovės sąskaitą pervedė 1 000 000 Eur; iii) pagal 2016 m. kovo 25 d. bendrovės prašymą už bendrovę pervedė BALTKALIS 1 000 000 Eur; iv) 2016 m. balandžio 6 d. investuotojas 600 000 Eur pervedė į bendrovės sąskaitą. Be to, Investavimo sutarties papildyme buvo numatyta, kad naujasis investuotojas (UAB „Akvua“) privalo perimti 49 proc. bendrovės akcijų, perimtų akcijų vertė atitinka apmokėtą sumą, tačiau akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, o pagal Investavimo sutartį sumokėtos sumos grąžintos nebuvo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Investavimo sutartyje ir jos papildymuose nėra nurodyta, kaip konkrečiai bendrovė turėjo panaudoti jai pagal Investavimo sutartį pervedamas lėšas. UAB „Akvua“, perėmusi investuotojos teises pagal Investavimo sutartį, Investavimo sutartyje nurodytų bendrovės akcijų neįgijo, nors atitinkamas lėšas bendrovei sumokėjo. Investavimo sutarties pagrindu bendrovė įsipareigojo atlikti visus veiksmus tam, kad investuotojas PRIDE HOLDING & INVESTMENTS LIMITED, o vėliau – UAB „Akvua“ galėtų įsigyti Investavimo sutartyje ir jos pakeitimuose numatytą akcijų paketą, įskaitant skolų akcininkui kapitalizavimą, kreditorių (bankų) sutikimų gavimą. Nepaisant to, dėl bendrovės neteisėtų veiksmų, tokio pobūdžio veiksmai nebuvo atlikti. Priešingai, visos pagal Investavimo sutartį gautos lėšos, vietoj atsiskaitymo su bendrovės kreditavusiais bankais, didele dalimi (4 000 036,41 Eur) buvo pervestos tuo metu jau nemokiai BALTKALIS. Bendrovės siekis buvo pasisavinti lėšas, klaidinti kreditorius dėl investuotojo reikalavimo pagal Investavimo sutartį. Toks sandoris negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, atitinkančiu bendrovės ar jos kreditorių interesus. 

47.       Suinteresuotas asmuo T. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį ir pareiškėjos BELOR pareiškimą atmesti, priteisti iš BELOR suinteresuotam asmeniui T. D. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

47.1.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. suinteresuotas asmuo T. D. laikinai ėjo bendrovės generalinio direktoriaus pareigas. 2017 m. gegužės 8 d. bendrovės vienintelio akcininko sprendimu buvo sustabdyti generalinio direktoriaus K. B. įgaliojimai iki bus išrinktas naujas bendrovės generalinis direktorius. T. D. buvo pavesta iš esmės vykdyti tik ūkines – administracines funkcijas, susijusias su bendrovės gamybine veikla, tačiau visų bendrovės vadovo įgaliojimų jis neturėjo. Esant tokiai faktinei situacijai, kai bendrovės vadovas nebuvo atšauktas iš pareigų, o jo įgaliojimai tik sustabdyti iki naujo vadovo išrinkimo, tuo laikotarpiu laikinai pareigas einantis T. D. negali būti laikomas atsakingu už pareiškimo dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo nepateikimą.

47.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017 buvo išnagrinėtas ne tik bendrovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bet ir dviejų kreditorių savarankiški pareiškimai dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismo išvados iš esmės skiriasi ir prieštarauja ne tik 2017 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017, bet ir apeliacinės instancijos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-402-370/2018 padarytoms išvadoms. Skundžiama nutartimi teismas ne tik neteisėtai ėmėsi peržiūrėti aukštesnės instancijos teismo nutarties teisingumą, bet pažeidė teisinio tikrumo principą, kadangi antrą kartą išnagrinėjo UAB „Arvi fertis“ nemokumo klausimą, kuris jau buvo nagrinėjamas teisminiame procese tarp tų pačių procesinių šalių ir kuris jau buvo išspręstas galutine teismo nutartimi.

47.3.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. T. D. privalėjo kreiptis į teismą, prieštarauja įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose patvirtintoms faktinėms aplinkybėms. 2017 m. rugsėjo 1 d. UAB „Arvi fertis“ nemokumo (bankroto) klausimas jau buvo nagrinėjimas teisme, todėl neaišku, kokiu pagrindu T. D., jau tuo metu, esant pradėtam bankroto bylos nagrinėjimui Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017, turėjo pareigą taip pat kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir neturėjo teisės teikti pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jeigu iš tuo metu turimų duomenų buvo matyti, kad įmonė gali tęsti veiklą ir yra komerciškai gyvybinga bendrovė. T. D. pripažinimas kaltu dėl to, kad jis kreipėsi ne dėl bankroto, o dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, prieštarauja tiek tuo metu galiojusiam teisiniam reguliavimui, tiek ir suformuotai teismų praktikai bankroto ir restruktūrizavimo bylose.

47.4.                      Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, kad vertinant įmonės (ne)mokumo klausimą prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad 2017 m. spalio 4 d. T. D., teikdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, iš turimų veiklos rodiklių ir sudarytų gamybos sutarčių padarė išvadą, jog UAB „Arvi fertis“ komercinės veiklos išsaugojimas sudarytų didesnę tikimybę kreditoriams patenkinti savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas UAB „Arvi fertis“ nemokia 2017 m. rugsėjo 1 d., nepaneigė restruktūrizavimo bylos iškėlimo fakto bei nepasisakė dėl bendrovės restruktūrizavimo galimybių, nevertino kitų reikšmingų faktinių aplinkybių visumos: kokios priežastys lėmė bendrovės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą tuo metu vykdė bendrovė, suinteresuoto asmens pateiktų duomenų apie sudarytas ilgalaikes trąšų pirkimo–pardavimo sutartis, kurių vertė tuo metu siekė 39 410 000 Eur, pagrindžiančias bendrovės veiklos perspektyvas, numatomas gauti pajamas (pelną), atsiskaitymą su kreditoriais ir pan. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. birželio 6 d. ekspertizės aktas patvirtina, kad bendrovė buvo pajėgi vykdyti ūkinę komercinę veiklą, t. y. buvo gyvybinga ne tik 2017 m., bet ir po T. D. įgaliojimų pabaigos, t. y. 2019 m. gegužės 14 d. Ekspertizės akte konstatuojama, kad per 2016–2018 m. laikotarpį bendrovė uždirbo 73 023 673,10 Eur pajamų, o vidutinės metines pajamos siekė 24 341 224,37 Eur. Ekspertizės akte daroma išvada, kad tuo atveju, jeigu BELOR nebūtų užblokavusi trąšų judėjimo iš bendrovės teritorijos, vien 2019 m. vasario 25 d. – birželio 15 d. bendrovė galėjo uždirbti 6 662 668 Eur pardavimo pajamų, o grynasis pelnas sudarytų 515 357,35 Eur.

47.5.                      Tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas įvertinto bendrovės kreditorių UAB „Best fert“ ir Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD pareiškimus dėl UAB „Arvi fertis“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau nenustatė ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, pripažindamas, kad nėra pagrindų pripažinti bendrovę nemokia nei 2017 m. lapkričio 29 d., nei 2018 m. sausio 25 d. Tokios teismų nutartyse konstatuotos aplinkybės dėl pagrindų iškelti bendrovės bankroto bylą neegzistavimo nebuvo nei panaikintos, nei pakeistos, todėl išlaiko prejudicinę reikšmę, įvertinant, ar tuometinis UAB „Arvi fertis“ vadovas turėjo papildomą pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „Arvi fertis“ bankroto bylos iškėlimo. Nors pirmosios instancijos teismas grindžia savo teisę nesivadovauti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-402-370/2018 pateiktais išaiškinimais dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 33 punkte pateiktais išaiškinimais, tačiau ši teismo nutartis nepateikia skundžiamoje nutartyje deklaruojamo išaiškinimo, kad teismai gali nesivadovauti anksčiau teisminiame ginče dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo nutarties 33 punkte įtvirtina teismų pareigą vadovautis anksčiau išnagrinėtose bylose nustatytu bendrovės faktinio nemokumo momentu.

47.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad, rengiant 2017 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės balansą, bendrovės ARVI NPK 100 proc. akcijų vertė turėjo būti apskaityta 0,00 Eur verte, taip pat ARVI AGRO akcijų vertė turėjo būti apskaityta 0,00 Eur verte, nes 2017 m. bendrovė neturėjo duomenų, kurie leistų nurašyti ARVI NPK ir ARVI AGRO akcijas 0,00 Eur vertei. Teismas rėmėsi pareiškėjos pateiktais duomenimis ir aplinkybėmis, kurios atsirado vėliau, t. y. po 2017 m. rugpjūčio 31 d., tačiau tuo metu nei T. D., nei pareiškėjai nebuvo žinomos. Aplinkybe, kad nurodytų akcijų vertė turėjo būti apskaityta 0,00 Eur, pareiškėja nesirėmė nei civilinės bylos Nr. eB2-2586-638/2017 nagrinėjimo metu, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 14 d. jau buvo žinoma, kad ARVI NPK iškelta bankroto byla, tačiau pareiškėja tuo metu nekėlė klausimo dėl netinkamo šių akcijų apskaitymo UAB „Arvi fertis“ apskaitoje.

47.7.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi pareiškėjos pateikta Konsultacine išvada. R. B. nėra šioje byloje paskirtas teismo ekspertas, kurio išvada turi aukštesnę įrodomąją galią. R. B. tokio pobūdžio išvadas pareiškėjai rengia nuo 2016 m., ir gauna už tai atlygį, todėl R. B. pateikiama nuomonė yra tendencinga, negali būti laikoma objektyvia ir nešališka. R. B. išvadoje analizuoja duomenis, kurios gavo 2022 m. ir kurie 2017 m. rugsėjo 1 d. T. D. negalėjo būti žinomi. Kartu su išvada nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad T. D. ar bendrovės buhalterė, pasirašydami finansines ataskaitas galėjo žinoti apie ARVI NPK bankroto bylos iškėlimą. ARVI NPK buvo registruota ir vykdė veiklą ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, ARVI NPK vadovybė informacijos ir ataskaitų T. D. neteikė. Vien bankroto bylos iškėlimo faktas nesudaro pagrindo sumažinti balanse apskaitytų akcijų vertę. Tik 2020 m. lapkričio 10 d. Kaliningrado srities arbitražo teismo nutarimu civilinėje byloje Nr. А21-6681/2016 buvo patvirtinta galutinė ARVI NPK bankroto administratoriaus ataskaita, kuri turėjo būti pagrindas ARVI NPK akcijų nurašymui. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas netikrino Konsultacinėje išvadoje pateikiamų teiginių pagrįstumo, atitikties faktinėms aplinkybėms ir teisės aktų reikalavimams, nepagrįstai šiai išvadai taikė prioritetą kitų įrodymų kontekste. Siekiant nustatyti ARVI NPK 100 proc. akcijų vertę 2017 m. birželio mėn., buvo užsakyta ir parengta vertinimo išvada dėl ARVI NPK akcijų vertės. Vertintojo išvadoje konstatuota, kad ARVI NPK 100 proc. akcijų rinkos vertė yra 28 608 109,90 Eur. Pati pareiškėja 2021 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-1717-340/2021, teikdama skundą dėl BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimų nuginčijimo, laikėsi pozicijos, kad ARVI NPK bendrovės akcijų vertė yra 24 762 511,58 Eur, o ARVI AGRO akcijų vertė yra 4 606 644,28 Eur.

47.8.                      Įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkelia duomenų apie bendrovės valdytų užsienio bendrovių vertę 2017 m. turėjimo žinoti prievolę vienasmeniškai T. D., kai buvo rengiamas 2017 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės tarpinis finansinis balansas. Be to, tokius duomenis vertina ne iš 2017 m., bet iš šių dienų perspektyvos. Rengiant 2017 m. rugpjūčio 31 d. tarpinį finansinį balansą T. D. negalėjo turėti duomenų apie ARVI NPK ir ARVI AGRO akcijų vertės sumažėjimą. Skundžiama nutartimi nepagrįstai daroma išvada, kad T. D. pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl UAB „Arvi fertis“ bankroto bylos iškėlimo. Byloje pateikta bendrovės turto ir kreditorinių įsipareigojimų detalizacija 2017 m. rugsėjo 30 d. patvirtina, kad turto ir įsipareigojimų santykis 2017 m. rugsėjo 30 d. UAB „Arvi fertis“ buhalterinės apskaitos duomenimis sudarė 25 proc., todėl neviršijo ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte įtvirtinto rodiklio. Iš detalizacijos matyti, jog didžioji dalis įmonės pradelstų įsipareigojimų buvo dengiami, todėl tuo metu nebuvo pagrindo spręsti, jog įmonė nevykdo savo įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl faktinio bendrovės nemokumo 2017 m. rugsėjo 1 d., neatliko retrospektyvaus bendrovės finansinės būklės vertinimo 2017 m. rugsėjo 1 d., todėl prioritetą teikdamas išimtinai R. B. išvadai, tuo pačiu šios išvados nepatikrindamas kitų įrodymų kontekste, nepagrįstai nustatė 2017 m. rugsėjo 1 d. egzistavusį bendrovės turto ir įsipareigojimų santykį.

47.9.                      Nuo restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo iki restruktūrizavimo bylos nutraukimo UAB „Arvi fertis“ veiklą, sandorių sudarymą prižiūrėjo paskirtas restruktūrizavimo administratorius, kuris nekėlė klausimų dėl bendrovės bankroto ir (ar) nemokumo. Laikotarpiu, kai T. D. ėjo bendrovės vadovo pareigas, bendrovė nenutrūkstamai vykdė ūkinę komercinę veiklą bei per trumpą laiką ženkliai pagerino savo finansinius rodiklius. Suinteresuoto asmens pateikta pelno (nuostolio) ataskaita patvirtina, kad 2018 m. bendrovės apyvarta sudarė 26 979 558 Eur bei buvo 3 956 101 Eur didesnė nei 2017 m. Bendrovė 2018 m. uždirbo 1 386 488 Eur bendrąjį pelną, o tai yra 430 018 Eur daugiau nei 2017 m. Pelno (nuostolio) ataskaita taip pat patvirtina, kad po restruktūrizuojamos bylos iškėlimo UAB „Arvi fertis“, kuri 2017 m. buvo patyrusi 2 570 026 Eur nuostolį, vadovaujant T. D., 2018 m. užbaigė pelningai su 76 997 Eur grynuoju pelnu. T. D. vadovavimo laikotarpiu išaugo UAB „Arvi fertis“ gaminamų NPK trąšų pardavimai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrovės restruktūrizavimo procesas buvo pradėtas nepagrįstai. Restruktūrizavimo procesas buvo realus, 2018 m. rezultatai įrodo, jog įgyvendinat mokumo atkūrimo priemones UAB „Arvi fertis“ pavyko stabilizuoti veiklą. Restruktūrizavimo procesas buvo nutrauktas tik dėl pareiškėjos BELOR plataus mąsto bylinėjimosi, kurio metu pareiškėja aktyviai ginčijo daugumos bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, tokiu būdu siekdama iš esmės vienintelio tikslo – kad nebūtų patvirtinta kreditorinių reikalavimų dauguma, kuri buvo reikalinga restruktūrizavimo planui patvirtinti.

47.10.                      UAB „Arvi fertis“ ir UAB „BALTKALIS“ tarpusavio įskaitymo sandoriai buvo UAB „Arvi fertis“ veiklos garantas ir pagrindas. Dar iki T. D. paskyrimo bendrovės vadovu, tarp bendrovės ir UAB „BALTKALIS” buvo susiklostę ilgalaikio bendradarbiavimo santykiai vykdant bendrą NPK trąšų gamybos ir pardavimo veiklą. Įskaitant tarpusavio priešpriešines prievoles UAB „Arvi fertis“ nebelikdavo prievolės atsiskaityti su UAB „BALTKALIS” už per kalendorinį laikotarpį patiektas žaliavas, o iš trąšų gamybos ir pardavimo tam pačiam žaliavų tiekėjui UAB „BALTKALIS” būdavo gaunama nauda, kadangi UAB „Arvi fertis“ uždirbdavo pelną. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog nurodyti įskaitymai galėjo būti finansiškai nenaudingi, ar pažeidžiantys kreditorių teises. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141467/2020 dalis įskaitymo sandorių buvo pripažinti negaliojančiais, savaime nereiškia, jog tokiais sandoriais buvo tyčia siekiama išvengti atsiskaitymų su kitais bendrovės kreditoriais bei esmingai bloginti UAB „Arvi fertis“ turtinę padėtį turint tikslą sukelti bankrotą. Net ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020 pripažinus tarp UAB „Arvi fertis“ ir UAB „BALTKALIS” atliktus įskaitymus negaliojančiais, neigiamų pasekmių UAB „Arvi fertis“ dėl to nepatyrė, kadangi abi šalys buvo sugrąžintos į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki įskaitymų atlikimo. Taigi, nėra pagrindo bendrovės ir UAB „BALTKALIS” atliktus įskaitymus vertinti kaip tyčinius ar sąmoningus, privedusius UAB „Arvi fertis“ prie bankroto, nėra pagrindo UAB „Arvi fertis“ bankrotą pripažinti tyčiniu, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalimi.

47.11.                      Skundžiama nutartimi nėra nustatyta konkrečių T. D. vadovavimo neteisėtų veiksmų (išskyrus tariamai neįvykdytą pareigą kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo), dėl kurių būtų pabloginta bedrovės ar jos kreditorių finansinė padėtis. T. D. pradėjus laikinai eiti UAB „Arvi fertis“ vadovo pareigas, bendrovė jau turėjo finansinių sunkumų, o prie jų atsiradimo T. D. neprisidėjo. T. D. veiksmai dėl formalaus nesikreipimo į teismą dėl UAB „Arvi fertis“ bankroto bylos iškėlimo, kai tokia byla jau buvo nagrinėjama, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas taikyti poveikio priemones suinteresuoto asmens atžvilgiu.

48.       Suinteresuotas asmuo A. V. atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį ir pareiškėjos BELOR pareiškimą dėl LUAB „Arvi fertis“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti; priteisti suinteresuotam asmeniui A. V. iš pareiškėjos BELOR 2 121,65 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat 55 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą, ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme; nustačius, kad nutartimi LUAB „Arvi fertis“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu pagrįstai ir šioje dalyje nusprendus nutartį palikti nepakeistą, pakeisti nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir: priteisti pareiškėjai BELOR iš suinteresuotų asmenų, kurių veiksmai sąlygojo LUAB „Arvi fertis“ tyčinį bankrotą, lygiomis dalimis 4 864,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; priteisti suinteresuotam asmeniui A. V. iš BELOR 2 121,65 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat 55 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už šį atskirąjį skundą ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato pagalbą rengiant šį atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

48.1.                      Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrovės nemokumo momentą 2017 m. rugsėjo 1 d., nepagrįstai nesivadovavo įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.eB2-2586-638/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e2-402-370/2018 nustatyta faktine aplinkybe, jog 2017 m. rugsėjo 30 d. bendrovė buvo moki, nes ši faktinė aplinkybė buvo įrodinėjimo dalykas minėtose civilinėse bylose. Tokia aplinkybė šioje civilinėje byloje laikytina prejudiciniu faktu. BELOR pareiškime dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodo ir cituoja teismų sprendimus (nutartis), kuriuose nemokumo klausimas nebuvo sprendžiamas juridinio asmens nemokumą reglamentuojančių teisės aktų kontekste, todėl šioje byloje neturi prejudicinės galios.

48.2.                      Pirmosios instancijos teismas pripažino LUAB „Arvi fertis“ bankrotą tyčiniu visų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, nors ir nenustatė A. V. sąmoningų, tyčinių veiksmų, kurie būtų sąlygoję LUAB „Arvi fertis“ tyčinį bankrotą. Civilinėje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog per vienerius vadovavimo LUAB „Arvi fertis“ metus buvo kokių nors sistemingų ar nesąžiningų A. V. veiksmų, kuriais būtų pakenkta ar būtų siekiama pakenkti įmonės nemokumui ar jos kreditorių interesams. A. V. nebuvo bendrovės vadovu nei 2017 m., kada UAB „Arvi fertis“ kreditorės UAB „Best fert“ ir Dreymoor Fertilizers Overseas PTE Ltd siekė bankroto bylos bendrovei iškėlimo bei bendrovė siekė restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nei 2019 m., kada tuometinio bendrovės vadovo T. D. pareiškimu pakartotinai siekta bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. A. V. UAB „Arvi fertis“ vadovu buvo tik iki 2016 m. kovo 24 d., todėl jis objektyviai negalėjo pateikti teismams ir (ar) tretiesiems asmenims neteisingų ar tikrovės neatitinkančių UAB „Arvi fertis“ finansinių dokumentų ar savo veiksmais pažeisti kreditorių interesų.

48.3.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai, pažeisdamas principą „pralaimėjęs moka“, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. A. V. į nagrinėjamą civilinę bylą buvo įtrauktas pareiškėjos iniciatyva ir sprendimu. BELOR pareiškimu dėl LUAB „Arvi fertis“ tyčinio bankroto kaltina visus nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. kovo 24 d. LUAB „Arvi fertis“ vadovo pareigas ėjusius asmenis, įskaitant A. V. ir visų jų atžvilgiu prašo apriboti teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nutartimi teismas atmetė visus pareiškimo argumentus ir motyvus, kuriais remiantis buvo įrodinėjami tyčiniai neteisėti LUAB „Arvi fertis“ vadovų veiksmai, kiek tai liečia A. V. vadovavimo LUAB „Arvi fertis“ laikotarpį. Laikytina, kad nutartis priimta suinteresuoto asmens A. V. naudai, dėl to, būtent jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

49.       Suinteresuotas asmuo G. D. atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties dalį, kuria teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai BELOR iš G. D., ir dalį, kuria teismas nepriteisė G. D. bylinėjimosi išlaidų, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš pareiškėjos BELOR suinteresuotam asmeniui G. D. 3 811,50 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš pareiškėjos BELOR suinteresuotam asmeniui G. D. bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

49.1.                      Pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš G. D. pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas ir atsisakydamas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš esmės nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

49.2.                      Pirmosios instancijos teismo nutartimi de facto (faktiškai) buvo priimtas sprendimas G. D. naudai – visus pareiškėjos teiginius, kiek tai susiję su G. D. vadovavimo bendrovei nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. sausio 24 d., teismas paneigė. Nepaisant tokių motyvų, kuriais iš esmės atmetami kaltinimai G. D. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas nutartimi įvertino, kad teismo sprendimas yra palankus pareiškėjai. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas nepagrįstas, nes G. D. nėra kaltas dėl bendrovės tyčinio bankroto, nėra susijęs su bendrovės nemokumo sukėlimu. G. D. atžvilgiu nepritaikyta apribojimų eiti vadovaujančias pareigas įmonėse. Pripažinus, kad pareiškėjos nurodyti veiksmai, vykę G. D. vadovaujant bendrovei, neatitinka tyčinio bankroto požymių, neteisinga ir nepagrįsta iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos argumentus, susijusius su G. D. valdymo laikotarpiu, turėjo priteisti iš pareiškėjos G. D. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – iš viso 3 811,50 Eur (su PVM).

50.       Suinteresuotas asmuo K. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį ir atmesti pareiškėjos BELOR pareiškimą dėl LUAB „Arvi fertis“ bankroto pripažinimo tyčiniu suinteresuoto asmens K. B. atžvilgiu bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisti iš pareiškėjos BELOR suinteresuotam asmeniui K. B. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

50.1.                      Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad bendrovės buvęs vadovas T. D. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą laiku kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, sąmoningai blogino jau nemokios bendrovės finansinę padėtį mažindamas bendrovės turtą ir didindamas įsipareigojimus kreditoriams, net nenustatė aplinkybių, jog T. D. siekė (sąmoningai) pabloginti bendrovės finansinę padėtį, neanalizavo šio suinteresuoto asmens veiksmų, todėl teismo motyvas dėl tyčinio bankroto yra nepagrįstas.

50.2.                      Pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas prejudicinius faktus, konstatavo, kad bendrovės nemokumo momentas yra 2017 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo buvo netenkinti. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad nėra pagrindų pripažinti UAB „Arvi fertis“ nemokia ĮBĮ prasme, be to, buvo padaryta išvada, jog UAB „Arvi fertis“ atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-402-370/2018, atmesdamas atskiruosius skundus, konstatavo, jog bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, todėl yra moki, tačiau turi nenuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų, bet neturi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Neteisingai nustačius LUAB „Arvi fertis“ nemokumo momentą, negalima teisingai nustatyti, nuo kada atsiranda įmonės vadovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to nėra pagrindo pripažinti tyčinį bankrotą dėl bankroto bylos neinicijavimo.

50.3.                      Pirmosios instancijos teismas dalies pareiškėjos nurodytų UAB „Arvi fertis“ sudarytų sandorių nepripažino nuostolingais ir ekonomiškai nenaudingais, tačiau nutarė, jog nurodytų sandorių sudarymo aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto sąlygas. Teismas tai motyvavo įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020, kuriuo minėti sandoriai pripažinti kaip kreditorių teises pažeidžiantys įskaitymo sandoriai. K. B. su šiais sandoriais nėra nesusijęs, jie buvo sudaryti nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. sausio 25 d., kai K. B. jau nebuvo bendrovės vadovu, nurodytoje Vilniaus apygardos teismo byloje jis taip pat nedalyvavo.

50.4.                      Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, jog bendrovė, būdama nemoki, 2017–2018 m. sudarinėjo sandorius, kuriais, perkeliant skolą, įgydavo reikalavimo teises į nemokius juridinius asmenis, tokiu būdu mažino savo mokumą. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo K. B. sudarė šiuos sandorius (išskyrus 2018 m. kovo 30 d. Trišalę sutartį, kurią sudarė T. D.). Tokie teismo nurodyti sandoriai negali būti laikomi nuostolingais ir ekonomiškai nenaudingais ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme. Nors pirmosios instancijos teismas teigia, kad šių sandorių sudarymo metu 2017 m. sausio 31 d. BALTKALIS buvo nemoki – tą patvirtina įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartis, kuria BALTKALIS bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, tačiau Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo BALTKALIS įsiteisėjo tik 2020 m. lapkričio 4 d., todėl minėtų sandorių metu nei bendrovė, nei BALTKALIS de jure (teisiškai) nebuvo nemokios. Juo labiau tokio fakto K. B. negalėjo žinoti.

50.5.                      Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad 2019 m. kovo 25 d. bendrovės sudarytos taikos sutartys su RUAB „Lietuvos cukrus“, UAB „Marijampolės Arvi“, VšĮ Sveikatingumo idėjos, ūkininko I. G. ūkiu, ūkininko V. I. ūkiu, VšĮ Baltijos agroverslo institutu, ūkininkės K. K. ūkiu, UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB, S.C.Arvi Agro S.R.L iš esmės laikytinos pažeidžiančios tiek BUAB „Arvi fertis“, tiek ir jos kreditorių teises ir interesus, tačiau suinteresuotas asmuo K. B. nebuvo bendrovės vadovu jau beveik dvejus metus iki šių sandorių sudarymo.

50.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad 2017 m. sausio 31 d. skolos perkėlimo sandoriai, kuriais bendrovė vietoje reikalavimo teisių į UAB „APH“, UAB „Baltijos agroverslo projektai“, UAB „UHB AGRO“ skolos perkėlimo pagrindu įgijo reikalavimo teisę į BALTKALIS, buvo ekonomiškai nenaudingi BUAB „Arvi fertis“ ir laikytini tyčinio bankroto požymiais. Byloje nėra įrodymų, jog sudarant šiuos sandorius BUAB „Arvi fertis“ buvo tyčia privesta prie bankroto ir (ar) tyčia buvo bloginama jos padėtis.

50.7.                      K. B., būdamas BUAB „Arvi fertis“ vadovu buvo nuo 2017 m. vasario 1 d. iki gegužės 18 d., nerengė nei vienos finansinės ataskaitos, todėl jis negali būti atsakingas už joje nurodytų duomenų teisingumą.

50.8.                      Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuris iš į bylą patrauktų suinteresuotų asmenų atliko konkrečius veiksmus, kurie būtų laikomi sąmoningais veiksmais dėl įmonės privedimo prie tyčinio bankroto. Vis dėl to, teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš visų suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis, sudaro pagrįstas prielaidas manyti, jog visi šie asmenys vienodai kalti dėl bendrovės tyčinio bankroto. K. B. bendrovės vadovu buvo nuo 2017 m. vasario 1 d. iki gegužės 18 d., įmonei būnant mokiai, todėl neaišku, kokiu pagrindu jis yra įtrauktas byloje suinteresuotu asmeniu – kaltu dėl BUAB „Arvi fertis“ tyčinio bankroto – ir kodėl iš jo yra priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra prieštaringa – teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo K. B. apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, t. y. jis bylą laimėjo šioje dalyje. Tačiau iš K. B. priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas de facto (faktiškai) įvertino, kad visi pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti.

51.       Atsiliepimu į pareiškėjos BELOR atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. V. prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį CPK 329 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto pagrindu; Lietuvos apeliaciniam teismui nepanaikinus Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo: pareiškėjos BELOR atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą ir patenkinti suinteresuoto asmens A. V. atskirąjį skundą; priteisti suinteresuotam asmeniui A. V. iš pareiškėjos BELOR pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

51.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, esant absoliučiam jos negaliojimo pagrindui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl sandorių, sudarytų (vykdytų) tuo laikotarpiu, kai LUAB „Arvi fertis“ vadovavo asmenys, kurie nėra ir nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą. Nutartyje pasisakyta dėl 2013 m. bendrovės ir jos motininės bendrovės UAB „ARVI“ ir ko sudarytų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių – 2013 m. birželio 21 d. Rumunijos bendrovės ARVI AGRO akcijų pirkimo–pardavimo sutarties ir 2013 m. liepos 26 d. Rusijos Federacijos bendrovės ARVI NPK akcijų pirkimo–pardavimo sutarties – kurių sudarymo metu bendrovei vadovavo M. V., kuris bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2011 m. kovo 4 d. iki 2014 m. balandžio 29 d. Be to, tiek BELOR pareiškime, tiek ir nutartyje pasisakyta dėl konkrečių veiksmų ar sprendimų, neva lėmusių ar nelėmusių bankroto situaciją LUAB „Arvi fertis“, kurie atlikti ar priimti LUAB „Arvi fertis“ vadovaujant direktoriams, kurie šioje byloje taip pat nėra įtraukti suinteresuotais asmenimis. Nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki rugsėjo 8 d. LUAB „Arvi fertis“ vadovo pareigas ėjo M. U., o nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. kovo 19 d. LUAB „Arvi fertis“ vadovo pareigas ėjo A. G..

51.2.                      BELOR šioje byloje siekia tikslų, kurie nėra tyčinio bankroto bylos dalimi, – siekia visų LUAB „Arvi fertis“ sandorių ištyrimo ir teisinio įvertinimo, o ne tyčinio bankroto požymių nustatymo. Be to, pareiškėja siekia perkelti įrodinėjimo naštą ir pareigą kitiems proceso dalyviams ir iškreipti tyčinio bankroto byloje nustatinėjamas aplinkybes bei teismų daromas išvadas. Tyčinio bankroto byloje teismui nustačius, kad įmonės bankrotas sukeltas tyčia, būtina aiškiai identifikuoti, kokie konkretūs veiksmai lėmė tyčinį bankrotą ir yra laikytini tyčinio bankroto požymiais. Pareiškėja atskiruoju skundu siekia, kad pirmosios instancijos teismas įvertintų kone visus LUAB „Arvi fertis“ sudarytus sandorius ir net tuos, kurių sudarymas tiesiogiai nėra tyčinio bankroto požymis, nors turėtų būti vertinami nustatant konkretų laikotarpį, kurio metu šie požymiai atsirado.

51.3.                      BELOR nepagrįstai prašo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, kai nėra esminio tyčinio bankroto elemento – sąmoningo blogo įmonės valdymo ir (arba) nuoseklaus sandorių sudarymo, pažeidžiančio kreditorių teises ir interesus. Pareiškėja neįrodė, jog bendrovės vadovai (o juolab – suinteresuotas asmuo A. V.) būtų sąmoningai blogai valdę LUAB „Arvi fertis“, o tokie veiksmai lėmė tyčinį LUAB „Arvi fertis“ bankrotą. BELOR tariamai pažeistas teises gali ginti kitais teisiniais būdais, bet ne siekiant to, jog būtų konstatuota, kad LUAB „Arvi fertis“ privesta prie bankroto tyčia.

51.4.                      Pareiškėja atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad įsigytos ARVI AGRO ir ARVI NPK akcijos nuo pat 2013 m. buvo bevertės, jų kaina neatitiko tikrosios jų vertės, nepagrįstai nurodo, jog 2013 m. iš UAB „ARVI“ ir ko įsigydama šias akcijas bendrovė iš viso sumokėjo 100 400 000 Lt (29 077 849,86 Eur) kainą (pinigais ir atitinkamais reikalavimais), visa šia suma sumažindama bendrovės mokumą. Pareiškėja į bylą pateikė tik Konsultacinę išvadą, kuri parengta BELOR užsakymu. Nei suinteresuotas asmuo A. V., nei kiti proceso dalyviai neturėjo teisės ekspertui užduoti klausimų, teikti įrodymų (dokumentų), tokios galimybės neturėjo ir teismas. Aplinkybė, kad įmonė patiria nuostolius, nesuponuoja to, jog įmonės akcijos yra bevertės. Net jei būtų konstatuota, jog ARVI AGRO ir ARVI NPK akcijų vertė, įrašyta LUAB „Arvi fertis“ turto balanse, neatitiko tikrosios vertės ar rinkos vertės, savaime tai nebūtų galima konstatuoti, kad toks neatitikimas buvo sąlygotas sąmoningai tyčinių LUAB „Arvi fertis“ vadovų veiksmų. Suinteresuoto asmens A. V. vadovavimo laikotarpiu aplinkybė dėl ARVI AGRO ir RVI NPK akcijų pervertinimo, t. y. tai, kiek yra vertos šių įmonių akcijos, tyčinio bankroto byloje yra teisiškai nereikšminga, kadangi nuo to tik priklausytų turto masės pasikeitimas, bet neatsirastų kokie tai sąmoningi veiksmai, lemiantys tyčinį bankrotą.

51.5.                      BELOR nepagrįstai Paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su UAB „ARVI“ ir ko, tariamą nenaudingumą įrodinėja VMI ataskaita. VMI ataskaitoje nėra duomenų, kad VMI būtų nustačiusi kokius nors konkrečius pažeidimus, būtų konstatuotas koks nors nesumokėtų mokesčių faktas ar aplinkybė, jog už ARVI AGRO ir ARVI NPK akcijas buvo sumokėta per didelė, rinkos kainos neatitinkanti kaina, taip pat nebuvo išduotas nurodymas ar įpareigojimas sumokėti mokesčius. Mokestinis tyrimas buvo užbaigtas ir UAB „Arvi fertis“ nebuvo teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertindamas VMI ataskaitą konstatavo, jog paslaugos pagal Valdymo sutartį buvo realios veiklos sąnaudos, skirtos UAB „ARVI“ ir ko už tokių paslaugų teikimą.

51.6.                      BELOR atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad paslaugos pagal Valdymo sutartį nebuvo realiai teikiamos. Kadangi bendrovė neturėjo tam tikrose srityse tokios patirties, kokią turėjo UAB „ARVI“ ir ko, be to, neturėjo žmogiškųjų išteklių, resursų ir technikos atitinkamose įmonės valdymo srityse, tai tokio pobūdžio paslaugų įsigijimas iš UAB „ARVI“ ir ko buvo tikslingas bei įmonei naudingas. LUAB „Arvi fertis“ tokio pobūdžio paslaugos buvo būtinos, ypač atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų veiklų užtikrinimas savu turtu ar resursais net nebuvo realiai įmanomas (pvz., užsakomųjų skrydžių privačiu lėktuvu vykdymas ir kt.). BELOR atskirajame skunde neįrodė, kad Valdymo sutartyje nurodytos paslaugos nebuvo realiai teikiamos, jog LUAB „Arvi fertis“ pati turėjo pajėgumus šiomis paslaugomis aprūpinti savo resursais. Tai, kad valdymo paslaugos buvo faktiškai suteiktos LUAB „Arvi fertis“, patvirtina ir VMI ataskaitoje nurodytos bei nustatytos aplinkybės dėl Valdymo sutarties vykdymo. VMI ataskaitoje yra pateikti 2014–2015 m. UAB „Arvi fertis“ finansiniai rodikliai, iš kurių matyti, kad UAB „Arvi fertis“ pardavimo pajamos 2015 m. siekė 38 796 073 Eur, veiklos sąnaudos 2015 m. sudarė 3 086 771 Eur, iš kurių valdymo sąnaudos pagal Valdymo sutartį sudarė 398 803 Eur. BELOR pareiškimas, kad iš esmės visos bendrovės pajamos teko būtent motininei bendrovei, o ne kreditorių reikalavimams patenkinti, prieštarauja faktinei situacijai ir klaidina teismą, kadangi visos 2015 m. patirtos valdymo sąnaudos sudaro vos 1 proc. visų pardavimo pajamų, o sąnaudos pagal Valdymo sutartį sudaro mažiau nei 10 proc. visų veiklos sąnaudų.

51.7.                      Atskiruoju skundu pareiškėja iš esmės kelia klausimus ne dėl Investavimo sutarties, sudarytos su PRIDE HOLDING & LIMITED, (ne)naudingumo UAB „Arvi fertis“ ar teisėtumo, bet jos vykdymo (akcijų perdavimo, veiksmų jos vykdymui atlikimo). Jeigu UAB „Akvua“ akcijų pagal Investavimo sutartį neįgijo, tai Investavimo sutarties vykdymo, o ne tyčinio bankroto bylos klausimas. PRIDE HOLDING & LIMITED visas teises ir pareigas pagal Investavimo sutartį buvo perleidusi UAB „Akvua“, kuri pasibaigus Investavimo sutarties galiojimui, reikalavimo teises perleido BELOR. Vadinasi, BELOR  teisių ir pareigų pagal Investavimo sutartį iš UAB „Akvua“ neperėmė, o įsigijo tik reikalavimo teisę, kildinamą iš pasibaigusios Investavimo sutarties. BELOR nebuvo nei Investavimo sutarties šalimi, nei ji buvo sudaryta BELOR naudai. BELOR neturi teisės reikšti reikalavimų, kildinamų iš Investavimo sutarties turinio, o jos teisės apribotos tik reikalavimo teisės, kylančios iš Investavimo sutarties, apimtimi. Pirmosios instancijos teisme Investavimo sutarties vykdymo klausimai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, pati pareiškėja BELOR pareiškime nekėlė klausimų dėl Investavimo sutarties vykdymo, o Investavimo sutarties kontekste įrodinėjo tai, jog tiek netinkama investuotojo reikalavimų apskaita, tiek netinkamas didelės sumos, gautos iš investuotojo panaudojimas laikytini tyčinio bankroto požymiu.

51.8.                      Pareiškėja BELOR atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad bendrovė iš kreditorių gautas lėšas naudojo ne Investavimo sutartyje nurodytiems tikslams, o atsiskaityti su susijusiais asmenimis – BALTKALIS. BELOR teisingai nurodo, kad 4 000 000 Eur (dalis sumos sumokėta A. V. nesant vadovu) pagal Investavimo sutartį buvo sumokėta ne UAB „ARVI“ ir ko ar kreditavusiems bankams, bet susijusiai įmonei BALTKALIS, tačiau nepagrįstai teigia, jog tokie mokėjimai nesusiję su sutarties vykdymo tikslais bei yra atskiru tyčinio bankroto požymiu. Investavimo sutartis nenumatė konkretaus tikslo, kaip turi būti panaudotos pagal sutartį gautos lėšos. Investavimo sutarties 3.1.6 papunktyje tik įtvirtinta, kad investuotojas sumoka UAB „Arvi fertis“ 3 000 000 Eur kaip išankstinę įmoką už akcijas, tačiau Investavimo sutartyje nenumatyta, jog išankstinė 3 000 000 Eur įmoka ar kitos pagal Investavimo sutartį mokėtinos sumos turi būti panaudotos konkrečiu tikslu. 3 000 000 Eur ar kitų sumų pagal Investavimo sutartį sumokėjimas BALTKALIS atitiko tiek LUAB „Arvi fertis“, tiek ir UAB „ARVI“ ir ko interesus, kadangi lėšos buvo panaudotos išimtinai UAB „Arvi fertis“ interesams – atsiskaityti su BALTKALIS už žaliavas. Dalis investuotojo BALTKALIS sumokėtų lėšų buvo grąžintos bendrovei dar 2016 m. kovo 2 d. – BALTKALIS pervedė UAB „Arvi fertis“ 1 576 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas Investavimo sutartį. Investuotojui PRIDE HOLDING & LIMITED buvo žinoma, kad lėšas sumokėjo BALTKALIS, jam tai buvo priimtina, to ji nevertino kaip prieštaravimo Investavimo sutarties tikslams. Investuotojo lėšų mokėjimas BALTKALIS, siekiant atsiskaityti už žaliavas (produkciją), savaime negali būti laikomas tyčinio bankroto požymiu, ypač atsižvelgiant į tai, kad iš turimų duomenų nėra net užuominų, jog A. V. ar kuris kitas UAB „Arvi fertis“ vadovas būtų tyčiniais veiksmais siekęs panaudoti lėšas ne UAB „Arvi fertis“ interesų tenkinimui.

52.       Atsiliepimu į pareiškėjos BELOR atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. D. prašo BELOR atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos BELOR suinteresuotam asmeniui G. D. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

52.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BELOR neįrodė, jog bendrovė siekė dirbtinai sukurti ARVI AGRO reikalavimo teises į bendrovę, tam, kad sukurtų kontroliuojamą bendrovės restruktūrizavimo procesą. Visų pirma, pareiškėjos teorija, kad tiek ARVI AGRO ir ARVI akcijų įsigijimas, tiek ir tolesni veiksmai buvo viena bendra „schema“, siekiant kontroliuojamo bendrovės restruktūrizavimo proceso ar vykdyti kokias nors kitas neteisėtas „finansines schemas“ yra neįtikima ir nelogiška. ARVI AGRO ir ARVI NPK akcijų įsigijimo sandoriai buvo sudaryti 2013 m. birželio 21 d. ir 2013 m. liepos 26 d., t. y. beveik prieš 3 metus G. D. pradedant eiti bendrovės vadovo pareigas 2016 m. kovo 25 d. G. D. negali būti laikomas atsakingu už veiksmus, kuriuos atliko kiti asmenys. Antra, pareiškėja neįvykdė jos įrodinėjimo pareigos ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją. G. D. nedalyvavo ARVI AGRO finansinio reikalavimo tvirtinimo byloje, todėl šios bylos medžiaga jam yra nežinoma. Juolab tai nėra prejudiciniai faktai, kuriais šioje byloje galima būtų remtis prieš G. D., nes jis minėtos bylos nagrinėjime nedalyvavo. Trečia, ARVI AGRO ir bendrovę siejo realūs, o ne „imitacinio pobūdžio“ ūkiniai-komerciniai santykiai, todėl pareiškėjos tvirtinimai, jog buvo siekiama dirbtinai sukurti ARVI AGRO reikalavimo teises į bendrovę, tam, kad sukurti kontroliuojamą bendrovės restruktūrizavimo procesą, yra nepagrįsti. Pareiškėjos nurodomų sandorių esmė buvo įsitraukti į dukterinės įmonės verslą bei finansuoti dukterinės įmonės verslo pradžią. ARVI AGRO buvo realiai veikianti bendrovės dukterinė įmonė, kuriai bendrovė tiekė trąšas, o tas trąšas ARVI AGRO pardavinėdavo Rumunijoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog bendrovė ir jos dukterinė įmonė nurodytomis sutartimis ir pareiškėjos nurodytais mokėjimo pavedimais dirbtinai siekė sukurti reikalavimo teisę į bendrovę.

52.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė tyčinio bankroto požymių sudarant Investavimo sutartį, ją vykdant ir panaudojant pagal ją gautas lėšas bendrovės interesais. Visų pirma, BELOR nepateikė įrodymų, susijusių su G. D. metamais kaltinimais dėl Investavimo sutarties sudarymo ir vykdymo. Antra, Investavimo sutartis nenumatė, kaip turi būti naudojamos lėšos, gautos iš investuotojo PRIDE HOLDING & INVESTMENTS LIMITED, todėl tuometinis bendrovės vadovas panaudojo lėšas taip, kaip tuo metu labiausiai atitiko bendrovės interesus – atsiskaitymams su BALTKALIS už žaliavas trąšoms pagaminti, jog galėtų toliau vykdyti veiklą. Be to, investuotojas žinojo, kad perveda pinigus ne bendrovei, bet BALTKALIS, tačiau nemanė, jog pinigų pervedimas kitai įmonei pažeidžia Investavimo sutarties nuostatas, pats tokias sumas pervedė BALTKALIS nereikšdamas pretenzijų. Trečia, pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, kad didžiąją dalį BALTKALIS išmokėtų sumų prašė pervesti ne G. D., bet ankstesnis bendrovės vadovas. Ketvirta, G. D. nėra ir negali būti laikomas atsakingu už tai, kad 5 600 000 Eur finansinis reikalavimas bendrovės apskaitoje neva nepagrįstai buvo apskaitomas kaip nepradelstas. G. D. žiniomis investuotojas taip ir neįvykdė savo įsipareigojimo pagal Investavimo sutartį sumokėti visą 6 500 000 Eur kainą už parduodamas akcijas, liko nesumokėta 900 000 Eur. Taigi, investuotojo įsipareigojimai pagal Investavimo sutartį nebuvo įvykdyti visa apimti ir nebuvo galima užbaigti sandorio pagal Investavimo sutartyje aptartas sąlygas ir tvarką.

53.       Atsiliepimu į pareiškėjos BELOR atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo K. B. prašo BELOR atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos BELOR suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

53.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors 2013 m. birželio 21 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir 2013 m. liepos 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir nebuvo naudingos LUAB „Arvi fertis“, tačiau vien nenaudingo sandorio sudarymas neįrodo, jog juo buvo siekiama tyčinių nesąžiningų veiksmų. Nors šie sandoriai buvo sudaryti 2013 m., tačiau į bylą asmenimis, pripažintinais kaltais dėl tyčinio bankroto, pareiškėja įtraukė asmenis, kurie buvo bendrovės vadovais tik nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2019 m. liepos 11 d. Atsižvelgiant į tai, nėra ir negali būti priežastinio ryšio tarp šių asmenų veiksmų ir nurodytų sandorių nenaudingumo bendrovei, jiems negali kilti atsakomybė dėl tokių sandorių sudarymo, negali būti žinomi tokių sandorių sudarymo tikslai, todėl į tokius atskirojo skundo motyvus objektyviai neįmanoma atsikirsti.

53.2.                      Nors BELOR teigia, kad UAB „Arvi fertis“ su UAB „ARVI“ ir ko sudaryta Paslaugų teikimo sutartis buvo finansiškai nenaudinga, nes pagal ją UAB „ARVI“ ir ko gavo neproporcingą užmokestį už teikiamas paslaugas, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog iš VMI ataskaitos matyti, jog joje pateikiami UAB „Arvi fertis“ 2014–2015 m. finansiniai rodikliai, kuriuose nurodyta, kad 2014 m. pardavimo pajamos buvo 48 191 854 Eur, veiklos sąnaudos 5 704 466 Eur, o iš jų valdymo sąnaudos sudarė 484 260 Eur, 2015 m. įmonės pardavimo pajamos – 38 796 073 Eur, veiklos sąnaudos – 3 086 771 Eur, o valdymo sąnaudos – 398 803 Eur. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad visos LUAB „Arvi fertis“ pajamos atiteko UAB „ARVI“ ir ko, o ne kreditorių reikalavimams patenkinti. VMI nustatė, kad šios paslaugos buvo teikiamos realiai, nors UAB „ARVI“ ir ko nepateikė ir nepaaiškino mokesčių administratoriui kainos už valdymo paslaugas apskaičiavimo metodikos. Suinteresuoti asmenys UAB „Arvi fertis“ vadovais buvo gerokai vėlesniu laikotarpiu po šio sandorio sudarymo. Pareiškėja nenurodė, kaip toks sandoris galėjo bendrovę privesti prie bankroto, todėl šis atskirojo skundo motyvas yra nepagrįstas.

53.3.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Investavimo sutartyje ir jos papildymuose nėra nurodyta, kaip konkrečiai UAB „Arvi fertis“ turėjo panaudoti jai pagal šią sutartį pervedamas lėšas, todėl nėra Investavimo sutarties pažeidimo. Pagal Investavimo sutartį pervestos lėšos UAB „Arvi fertis“ buvo gautos, dėl ko šis sandoris nelaikytinas nuostolingu. Nors BELOR atskirajame skunde teigia, kad UAB „Akvua“ Investavimo sutartyje nurodytų bendrovės akcijų neįsigijo, o bendrovė neketino išleisti ir perduoti investuotojams jos akcijų, tačiau tokie BELOR argumentai yra abstraktūs ir nepagrįsti įrodymais. Pareiškėja nenurodė priežastinio ryšio tarp Investavimo sutarties ir bendrovės padėties esminio pabloginimo iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai būtų kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas. K. B. negalėtų būti atsakingas dėl šio sandorio sudarymo net pripažinus jį ekonomiškai nenaudingu ir vienu iš tyčinio bankroto kriterijų, nes jis UAB „Arvi fertis“ vadovu tapo praėjus dvejiems metams po šio sandorio sudarymo.

53.4.                      BELOR atskirasis skundas negali būti tenkinamas ir todėl, kad teismui nustačius vieną iš tyčinio bankroto požymių, teisiškai nėra reikšmingas kitų tyčinio bankroto požymių vertinimas. Dėl šios priežasties BELOR atskirojo skundo patenkinimas jai nesukeltų materialinių teisinių pasekmių, kadangi pareiškimas pripažinti bankrotą tyčiniu pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas.

54.       Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų A. V., G. D. ir T. D. atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo K. B. prašo suinteresuotų asmenų A. V., G. D. ir T. D. atskiruosius skundus patenkinti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais G. D., T. D. ir A. V. atskiruosiuose skunde nurodyta pozicija ir argumentai iš esmės sutampa su suinteresuoto asmens K. B. argumentais, todėl ją suinteresuotas asmuo K. B. palaiko visa apimtimi.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

55.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

56.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl nurodomo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindo – pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, apeliacinės instancijos teismas pasisako šios nutarties 61-66 punktuose. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

57.       CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nurodytas CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti, o ne ginčo nagrinėjimui pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1096-910/2023 19 punktas).

58.       Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos BELOR prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, taip pat apribota T. D. teisė trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

59.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32–33 punktai; 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 51 punktas).

60.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas 2023 m. rugpjūčio 3 d. Nors prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas galiojant JANĮ nuostatoms, tačiau tiek bendrovės bankroto procesas inicijuotas, tiek bendrovės nemokumo momentas, kurį siekia įrodyti pareiškėja, tiek aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant ĮBĮ nuostatoms, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai taikė ĮBĮ numatytą teisinį reguliavimą (JANĮ 155 straipsnis).

Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo dėl neįtrauktų į bylą asmenų

61.       Kaip minėta pirmiau, aptariamu atveju taikytinos ĮBĮ nuostatos.

62.       Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 338 straipsnis).

63.       Skirtingai nei ĮBĮ, JANĮ nustatyta, kad teismas nutartimi, kuria bankrotas pripažįstamas tyčiniu, turi nustatyti tyčinį bankrotą sukėlusius asmenis. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis). Aiškinant JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, nurodoma, kad ši norma, nors ir turi procesinės teisės požymių, tačiau iš esmės yra materialioji. Tokią išvadą pagrindžia JANĮ 70 straipsnio 3 dalies taikymo tikslas – ja siekiama nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingus asmenis, t. y. tokiems asmenims sukuriamos tam tikros teisės ir pareigos (atsiranda teisiniai padariniai). JANĮ 70 straipsnio 3 dalies norma negali būti taikoma su ankstesniu, ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatytu tyčinio bankroto apibrėžimu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytais jo požymiais (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 55 punktą).

64.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (nutartį) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012).

65.       Įvertinant pirmiau nurodytą teismų praktiką bei tai, kad pagal ĮBĮ nėra reikalaujama nustatyti tyčinį bankrotą sukėlusius asmenis, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl tam tikrų sandorių, kai tų sandorių metu buvę vadovai nebuvo įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, todėl nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

66.       Be to, civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo įmonei ir jos kreditoriams klausimas, todėl nuo po įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pareikštų reikalavimų atlyginti žalą bankrutavusios įmonės vadovas ir (ar) akcininkas gali gintis visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-379-910/2022 33 punktas).

Dėl rašytinių paaiškinimų ir įrodymų (ne) priėmimo

67.       Byloje priimta 2024 m. kovo 7 d. nutartimi, kuria bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2024 m. kovo 14 d. 9 val., taip pat nustatyta:

67.1.                      Suinteresuotas asmuo (apeliantas) T. D. kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2017 m. gegužės 8 d. UAB „Arvi fertis“ vienintelio akcininko sprendimą; UAB „Best fert“ pretenziją; Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD pranešimą; UAB „BELOR“ pranešimą; 2023 m. birželio 6 d. ekspertizės aktą; 2018 m. rugpjūčio 14 d. „BELOR“ reikalavimą dėl informacijos pateikimo; 2021 m. vasario 15 d. UAB „BELOR“ skundą; 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-6342-845/2020; 2020 m. spalio 1 d. UAB „BELOR“ pranešimą dėl Londono arbitražo teismo sprendimo vykdymo. Nurodoma, kad apeliantas teikia naujus įrodymus, kurių dėl objektyvių aplinkybių negalėjo pateikti anksčiau arba kurių poreikis iškilo susipažinus su skundžiamos nutarties motyvais. Teismas šiuos įrodymus 2024 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė priimti.

67.2.                      Suinteresuotas asmuo (apeliantas) T. D. 2024 m. kovo 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus apie iš esmės pasikeitusias faktines aplinkybes civilinėje byloje Nr. e2-192-933/2024. Juose pažymima, kad jau po skundžiamos nutarties priėmimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024 nusprendė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį, kuriomis buvo pripažintas UAB „BALTKALIS“ bankrotas tyčiniu, panaikinti ir grąžinti klausimą dėl UAB „BALTKALIS“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teigiama, kad pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl UAB „BALTKALIS“ bei UAB „Arvi Fertis“ vykdytų atsiskaitymo sandorių teisinės reikšmės yra privalomi ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, sprendžiant dėl BUAB „Arvi Fertis“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

67.3.                      Teismas nurodė, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį panaikino ir grąžino klausimą dėl LUAB „BALTKALIS“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Gražinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1620-1097/2024 pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims per 20 dienų nuo šios nutarties įteikimo pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus (prašymus), jei tokių būtų, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024 pateiktus išaiškinimus ir nutarties 79 punkte nurodytas tirtinas aplinkybes. Teismas, įvertinęs atskirųjų skundų prašymus (dalyką) ir apeliacine tvarka tirtinas aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens (apelianto) T. D. 2024 m. kovo 4 d. rašytinius paaiškinimus priėmė bei persiuntė kitiems proceso dalyviams (atstovams).

68.       Pareiškėjas UAB „BELOR“ 2024 m. kovo 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytas klausimas dėl UAB „BALTKALIS“ nemokumo momento, kuris turės būti žemesnės instancijos teismų kitoje byloje vertinamas pakartotinai, neturi reikšmės sprendžiant dėl UAB „Arvi fertis“ nemokumo momento, vadovybės veiksmų bei sudarytų sandorių, kurie akivaizdžiai sąlygojo UAB „Arvi fertis“ tyčinį bankrotą ir negebėjimą atsiskaityti su absoliučia dauguma kreditorių.

69.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad „<...> aplinkybė, jog UAB „BALTKALIS“ buvo nemoki jau 2016 metais, patvirtina įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo išvados 2023 m. birželio 7 d. nutartyje, kuria UAB „BALTKALIS“ (bankrotas) pripažintas tyčiniu“ (skundžiamos nutarties 71 punktas).

70.       Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024 nutarus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį, kuriomis buvo pripažintas BUAB „BALTKALIS“ bankrotas tyčiniu, panaikinti, ir grąžinti klausimą dėl UAB „BALTKALIS“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, UAB „BELOR“ 2024 m. kovo 12 d. rašytiniai paaiškinimai priimami ir vertinami ta apimtimi, kuria jie siejami su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis dėl UAB „Arvi fertis“ bankroto pripažinimo tyčiniu.  

Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir esminių ginčui aktualių aplinkybių

71.       ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

72.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių: įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (1 punktas); buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (2 punktas); turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis (3 punktas); įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (4 punktas); teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (5 punktas).

73.       ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis apibrėžia sąlygas, kada yra preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis: veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (1 punktas); atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

74.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

75.       Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais. Dėl to turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai, tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį, gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).

76.       Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 31 punktas; 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 15 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 26 punktas). Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėja turėjo įrodyti konkrečių ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių egzistavimą ir šių požymių priežastinį ryšį su kilusiu atsakovės nemokumu arba šių požymių priežastinį ryšį su nemokios įmonės padėties esminiu pablogėjimu.

77.       Atkreiptinas dėmesys, kad teismui nustačius vieną iš tyčinio bankroto požymių, teisiškai nėra reikšmingas kitų tyčinio bankroto požymių vertinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1388-407/2016).

78.       Pareiškėja prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu grindė tokiais esminiais argumentais: 1) bendrovė, įsigydama ARVI NPK ir ARVI AGRO akcijas, ženkliai sumažino savo mokumą, šiuos vertybinius popierius įsigydama už žymiai didesnę nei rinkos kainą iš savo motininės bendrovės UAB „ARVI“ ir ko; 2) bendrovė atsiskaitymus su kreditoriais vykdė pažeisdama CK 6.9301 straipsnio reikalavimus; 3) bendrovė su motinine bendrove UAB „ARVI“ ir ko sudarė finansiškai nenaudingą valdymo sutartį (2013 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartį), dėl ko iš esmės visos bendrovės pajamos teko būtent motininei bendrovei, o ne kreditorių reikalavimams tenkinti; 4) bendrovė sudarinėjo finansiškai nenaudingus ir kreditorių teises pažeidžiančius sandorius: kreditorių teises pažeidžiančių sandorių sudarymas bendrovės vardu su UAB „BALTKALIS“ yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141467/2020), o bankroto bylos iškėlimo stadijoje 2019 m. kovo 25 d. bendrovės vardu sudarytos taikos sutartys su susijusiais asmenimis (RUAB „Lietuvos cukrus“, UAB „Marijampolės arvi“, BALTKALIS, VšĮ „Sveikatingumo idėjos“ ir kt.) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, buvo pripažintos kaip pažeidžiančios tiek pačios bendrovės, tiek ir jos kreditorių teises bei interesus; 5) bendrovė, būdama nemoki, 2017–2018 m. sudarinėjo sandorius, kuriais perkeliant skolą įgydavo reikalavimo teises į nemokius juridinius asmenis; 6) iš kreditorių gautas lėšas bendrovė naudojo ne juose nurodytiems tikslams, o atsiskaitymams su susijusiais asmenimis – 2016 m. vasario 1 d. Investavimo sutarties pagrindu gautos lėšos didele dalimi buvo nukreiptos atsiskaityti su UAB „BALTKALIS“; 7) bendrovė, būdama nemoki, siekė kontroliuojamos nemokumo (restruktūrizavimo) procedūros, nepagrįstai, pateikdama tikrovės neatitinkančius finansinius dokumentus, kėlė restruktūrizavimo bylą, kurios metu tenkino Vyrja įmonių grupės, ir su ja susijusių asmenų interesus; bendrovė sudarinėjo kreditorių teises pažeidžiančius sandorius su susijusiu asmeniu ARVI AGRO; 8) nepaisant dukterinių bendrovių nemokumo ir sunkios pačios bendrovės padėties, bendrovės vadovybė tęsė komercinius santykius su dukterinėmis bendrovėmis, taip didindama bendrovės nuostolius; 9) bendrovė, patirdama apyvartinių lėšų trūkumą, skolino pinigines lėšas nerezidentinėms kompanijoms už itin mažas palūkanas (2015 m. kovo 19 d. Paskolos sutartis, kuri sudaryta su Panamos jurisdikcijos kompanija ARGONOR S. A.); 10) bendrovė iškraipė savo finansinės atskaitomybės duomenis, imitavo savo mokumą, vadovybė akivaizdžiai vėlavo pradėti bankroto procedūrą ir taip kreditoriams buvo padaryta žala; 11) bendrovės turtas viršijo jos turimus įsipareigojimus nedelsiant po 2013 m. akcijų sandorių sudarymo, tačiau mokumas buvo imituojamas įsigytą turtą apskaitant realybės neatitinkančiomis vertėmis, tai yra tiek ARVI NPK, tiek ARVI AGRO akcijos neturėjo vertės; 12) bendrovė nepagrįstai savo finansinėje atskaitomybėje apskaitė vertės neturinčius reikalavimus į ARVI NPK, BALTKALIS, atitinkamai bendrovė iškraipė informaciją apie savo nemokumą, bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams žymiai viršijo bendrovės turtą, bendrovė buvo nemoki vėliausiai 2016 m. pabaigoje. Taigi, pareiškėjos argumentai ir siekis pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu sietas su ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytais požymiais.

79.       Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad byloje nustatytos aplinkybės dėl nuostolingų ir UAB „Arvi fertis“ nenaudingų sandorių, sandorių su susijusiais asmenimis sudarymas nenaudingomis įmonei sąlygomis, dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kai netinkamai nurodytas ir apskaitomas jos turtas, taip pat bendrovės vadovo nesikreipimas laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo vertinimu, turėjo esminės įtakos esmingam jos turtinės padėties pablogėjimui bei sudaro pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktų pagrindais. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bendrovė tapo nemoki 2017 m. rugsėjo 1 d., konstatavo, jog T. D., buvęs bedrovės vadovu nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 22 d., privalėjo kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, teismas buvusiam bendrovės vadovui T. D. pritaikė įstatyme numatytą apribojimą – draudimą 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo vertinimu tiek pareiškėja UAB „BELOR“, tiek suinteresuoti asmenys L. B., T. D., G. D., A. V. pateikė atskiruosius skundus.

80.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į esminius apeliantų atskirųjų skundų argumentus (kai kurie argumentai savo turiniu ir esme kartojasi), juos aptaria ir vertina toliau.

Dėl bendrovės nemokumo momento ir bendrovės vadovo pareigos laiku inicijuoti bankroto procesą

81.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

82.       ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia, kad įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

83.       Kasacinio teismo praktikoje teisinio nemokumo būsena aiškinama plačiau, nei pažodžiui yra įtvirtinta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Juridinio asmens nemokumas aiškinamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiškinami kaip reiškiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

84.       ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

85.       Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

86.       Tyčinio bankroto požymiais pripažįstami ne bet kokie buvusio įmonės vadovo veiksmai, o tik tokie, kurie pagal byloje teismo nustatytas aplinkybes vertintini kaip sąmoningas blogas valdymas ar neveikimas, kuriuo būtent ir buvo siekta dar labiau pabloginti ir taip jau nemokios įmonės padėtį ir taip išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

87.       Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022 32 punktas).

88.       Susipažinus su apskųstos nutarties turiniu matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrovės finansinius rodiklius, bendrovės nemokumo faktinį momentą konstatavo 2017 m. rugsėjo 1 d.

89.       Suinteresuoti asmenys A. V., T. D. ir K. B. atskiraisiais skundais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą bendrovės nemokumo momentą. Jų vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė nepagrįstai ignoruodamas prejudicinius faktus – Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017, kuria bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o pareiškimai dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo atmesti, ir kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-402-370/2018 buvo palikta nepakeista. Suinteresuotų asmenų A. V., T. D. ir K. B. nuomone, minėtoje nutartyje teismas pasisakė dėl faktinio bendrovės nemokumo neegzistavimo 2017 m. lapkričio mėn.

90.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su suinteresuotų asmenų A. V., T. D. ir K. B. argumentais dėl sekančių motyvų:

90.1.                      Pirma, teismų praktikoje išaiškinta, kad vien ta aplinkybė, jog teisme yra nagrinėjama restruktūrizavimo byla, pati savaime nelemia, kad šios bylos nagrinėjimo metu restruktūrizuojamas juridinis asmuo negalėjo tapti nemokiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-784-407/2022 53 punktas).

90.2.                      Antra, priešingai nei bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu metu, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, nėra nustatinėjamas faktinis nemokumo momentas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi pareigą įvertinti, ar įmonė bylos nagrinėjimo metu yra (ne)moki ir tai sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Paprastai bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos teikiami finansiniai dokumentai turi būti vertinami kritiškai. Bylose, kuriose atsisakoma kelti bankroto bylą, nėra nustatomi prejudiciniai faktai, kad pagal tam tikrus balanso duomenis įmonė buvo moki, o tik pateikiama teisinė išvada, jog pagal toje byloje surinktus įrodymus ir atitinkamus balanso duomenis (paprastai nekvestionuojant šio balanso teisingumo) įmonė yra moki (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1028-407/2022 42 punktas; 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1064-450/2022 28 punktas).

90.3.                      Trečia, atkreipiamas dėmesys, kad veiklą vykdančios bendrovės finansinė padėtis yra dinamiška, todėl konstatavimas, jog bendrovė yra moki, neriboja galimybės dar kartą spręsti klausimo dėl bendrovės mokumo analogišku metu, jeigu paaiškėja naujos ir anksčiau nevertintos faktinės su įmonės mokumu susijusios aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1028-407/2022 26 punktas).

90.4.                      Ketvirta, fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-735-798/2020). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas gali remtis jam prieinamais įrodymais ir, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, neturi pagrindo nesiremti teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytu nemokumo faktu kaip prejudicine aplinkybe. Tačiau turi sutapti tiriamos ir vertinamos aplinkybės, reikšmingos byloje. Taigi yra pagrindas remtis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, jeigu teismui nėra pateikti rašytiniai įrodymai, paneigiantys teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytas aplinkybes, kurie leistų nustatyti bendrovės nemokumo momentą atitinkamu laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 33 punktas).

91.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu, jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota teismų praktika, remdamasis nagrinėjamos bylos faktiniu bei teisiniu pagrindu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bendrovės (ne)mokumo klausimas buvo sprendžiamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo kontekste Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-402-370/2018, pagal bendrovės finansinius duomenis, kuriuos pateikė bendrovės vadovas, kuris iš esmės suinteresuotas civilinės bylos baigtimi. Nors minėtose bylose buvo išnagrinėtas ne tik UAB „Arvi fertis“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bet ir dviejų kreditorių savarankiški pareiškimai dėl UAB „Arvi fertis“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau nagrinėtoje byloje nebuvo keliami klausimai dėl sudarytų galimai nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų bendrovei sandorių, dėl galimai mažesnėmis nei rinkos kainomis parduoto turto asmenims, susijusiems su bendrove,  dėl galimai netinkamai vedamos buhalterinės apskaitos ir kt. Minėtos aplinkybės yra būtent nagrinėjamos bylos – dėl tyčinio bankroto – dalykas ir turi esminės reikšmės bylos baigčiai. Taigi, kadangi civilinėje byloje, kurioje buvo spręstas restruktūrizavimo bylos bendrovei (ne)iškėlimo, bendrovės bankroto (ne)iškėlimo klausimas ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas bendrovės tyčinio bankroto klausimas, iš esmės nesutampa ir vertinamos aplinkybės, be to, teismui yra pateikti ir papildomi duomenys, leidžiantys įvertinti ir nustatyti bendrovės nemokumo momentą, todėl šiuo atveju bendrovės nemokumo momentas negali būti nustatomas remiantis bendrovės restruktūrizavimo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktomis išvadomis. Atsižvelgus į nurodytus argumentus nėra teisinio ir faktinio pagrindo nagrinėjamoje byloje remtis Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-402-370/2018, nustatytomis aplinkybėmis. Todėl suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo prejudicinius faktus, tarp jų bendrovės nemokumo momentą, yra atmetami kaip nepagrįsti.

92.       Byloje tiriamų aplinkybių nustatymui teisinę reikšmę turi bendrovės finansinės apskaitos dokumentai – finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie pateikti valstybės įmonei „Registrų centras“, tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie teikiami teismui įrodinėjant faktinę bendrovės mokumo būseną, banko sąskaitos(-ų) išrašai, susitarimai su kreditoriais, išrašai, detalizuojantys finansinės apskaitos dokumentus, išrašai iš antstolių informacinės sistemos, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys ir kt. Visi šie duomenys sudaro faktinį bylos pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-213-450/2023 45 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

93.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį tapo 2017 m. rugsėjo 1 d. Nors iš 2017 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės balanso teismas nustatė, kad nurodyta bendrovės turto vertė 38 724 399 Eur, tačiau nusprendė, jog į šią sumą įtrauktos ir dukterinių įmonių akcijos (ARVI NPK ir ARVI AGRO), kurios yra bevertės ir turėjo būti išskaičiuotos iš balanse nurodytos turto vertės. Be to, teismas nustatė, kad į 2017 m. rugpjūčio 31 d. balansą nepagrįstai įtrauktos dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos 1 507 905 Eur. Teismas įvertino, kad realus bendrovės turtas pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. balansą buvo 7 847 338,14 Eur (38 724 399 Eur - 24 762 511,58 Eur - 4 606 644,28 Eur - 1 507 905 Eur) (žr. skundžiamos nutarties 31 punktą). Teismas, atsižvelgęs tiek į pareiškėjos, tiek į suinteresuoto asmens T. D. pateiktus duomenis apie bendrovės pradelstus įsipareigojimus 2017 m. rugsėjo 1 d., nusprendė, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo visą realią bendrovės turto vertę (7 847 338,14 Eur).

94.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo T. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovės 2017 m. rugpjūčio 31 d. parengtas tarpinis finansinis balansas neatitiko tikrosios bendrovės finansinės būklės. Jo teigimu, pateiktame balanse buvo netinkamai apskaityta UAB „Arvi fertis“ finansinio turto (kitų bendrovių akcijų) vertė. Suinteresuotas asmuo T. D. teigia, kad 2017 m. UAB „Arvi fertis“ neturėjo duomenų, kurie leistų nurašyti ARVI NPK ir ARVI AGRO akcijas iki 0,00 Eur vertės. Be to, nepaisant to, kad 2017 m. pabaigoje ARVI NPK buvo iškelta bankroto byla, tačiau vien bankroto bylos dukterinei įmonei iškėlimo faktas savaime nereiškia, jog šios įmonės akcijų vertė turėjo būti sumažinta iki 0,00 Eur vertės.

95.       Vertinant minėtus apelianto argumentus, visų pirma atkreiptinas dėmesys į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad ne akcijų nominali vertė, o jų rinkos vertė apsprendžia akcijų kainą, nes nominali akcijų vertė tik įmonės steigimo metu atitinka jų realią vertę, o vėliau akcijų vertė, <...> kinta priklausomai nuo įmonės veiklos rezultatų, turimo turto, prisiimtų įsipareigojimų ir kitų aplinkybių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-500/2012). Akcijų vertė nustatoma įvertinus įmonės finansinius duomenis, pelningumą, likvidumą, vadovavimo kokybę, konkurencinį pranašumą, perspektyvą ir kt. Faktinės aplinkybės, kad atsakovės įmonių grupei priklausančios įmonės turi finansinių sunkumų, dėl kurių buvo pradėtos restruktūrizavimo ar bankroto bylos, leidžia abejoti nurodytų įmonių pelningumu ir turimo likvidaus turto verte, atitinkamai ir jų akcijų verte (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-372-241/2019). 

96.       Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl įmonių bankrotų pripažinimo tyčiniais ir vertinant įmonės turte apskaitytas kitų bankrutuojančių įmonių akcijų vertes, buvo nuspręsta, jog likviduojamos dėl bankroto ir neturinčios turto bendrovės akcijos negali būti vertinamos nominalia verte, kadangi jos neturi realios vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2004). Taip pat nurodyta, kad bankrutuojanti įmonė į savo finansinio turto sudėtį nepagrįstai įtraukė bankrutuojančios įmonės akcijų vertę, kurios, iškėlus šiai įmonei bankroto bylą, iš esmės neteko vertės, tačiau tai nereiškia, kad dėl to neįmanoma nustatyti tikrosios bankrutuojančios bendrovės turto vertės, kadangi šių akcijų verte galima mažinti turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-546-450/2019). Taigi, bankrutuojančios bendrovės akcijos negali būti vertinamos nominalia verte, akcijų reali vertė nustatoma atsižvelgiant į bendrovės finansinius duomenimis, pelningumą ir kt. 

97.       Bylos duomenimis nustatyta, kad: i) 2013 m. birželio 21 d. bendrovė įsigijo 100 proc. ARVI AGRO akcijų už 14 900 000 Lt (4 315 338,28 Eur); ii) 2013 m. liepos 26 d. bendrovė iš motininės bendrovės UAB „ARVI“ ir ko įsigijo 100 proc. ARVI NPK akcijų už bendrą 85 500 000 Lt (24 762 511,58 Eur) kainą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovė, teikdama 2017 m. rugpjūčio 31 d. balansą į ilgalaikį turtą įtraukė ir investicijas į dukterines ir asocijuotas įmones, tai yra 29 369 159 Eur sumą, o tai iš esmės reiškia, kad bendrovė, sudarydama 2017 m. rugpjūčio 31 d. balansą neįvertino realios dukterinių įmonių ARVI AGRO ir ARVI NPK vertės. Juolab kad, 2017 m. liepos 20 d. ARVI NPK iškelta bankroto byla, po šios įmonės veiklos įstatyminio stebėjimo nuo 2017 m. vasario 1 d. 

98.       Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptarta teismų praktika (žr. šios nutarties 95–96 punktus) leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenys neatitiko faktinės bendrovės situacijos, nes pateiktame balanse buvo netinkamai apskaityta bendrovės finansinio turto (kitų bendrovių akcijų) vertė.

99.       Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog 2019 m. kovo 31 d. balanse ARVI AGRO ir ARVI NPK akcijų vertės neturėjo būti įtrauktos į UAB „Arvi fertis“ turto masę yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1065-407/2019, kurioje buvo vertinama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis, kuria UAB „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su <...> nurodoma aplinkybe, jog į bendrovės balansą turi būti įtraukta ARVI NPK ir ARVI AGRO akcijų vertė, nes <...> šis turtas nėra likvidus (žr. minėtos nutarties 50 punktą).

100.       Kritiškai vertinami suinteresuoto asmens T. D. atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad UAB „Arvi fertis“ 2017 m. neturėjo duomenų, kurie leistų nurašyti ARVI NPK ir ARVI AGRO akcijas 0,00 Eur vertei:

100.1.                      Pirma, iš Kaliningrado srities arbitražo teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimo turinio matyti, kad sprendžiant ARVI NPK bankroto bylos iškėlimo klausimą teismo procese dalyvavo ir UAB „Arvi fertis“ atstovas. Taigi, priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo T. D., bendrovė, dalyvaudama ARVI NPK bankroto procese, žinojo tiek apie ARVI NPK finansinę būklę, tiek apie reiškiamus kreditorių finansinius reikalavimus, jų mąstą, tiek apie Kaliningrado srities arbitražo teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarimu taikytą ARVI NPK bankroto stebėjimą, tiek apie tai, kad ARVI NPK Kaliningrado srities arbitražo teisme 2017 m. liepos 20 d. iškelta bankroto byla. Be to, kaip matyti iš 2018 m. birželio 25 d. ARVI NPK administratoriaus veiklos ataskaitos, ARVI NPK bankroto byloje pati UAB „Arvi fertis“ pareiškė 263 370 712,36 RUB reikalavimą.

100.2.                      Antra, iš Rumunijos teisingumo ministerijos tvarkomo Rumunijos prekybos registro išrašo apie ARVI AGRO matyti, kad 2017 m. ARVI AGRO veikla buvo nuostolinga – nuostoliai iš vykdomos veiklos siekė 1 965 761 RON (2019 m. birželio 1 d. santykiu atitinka 414 455,20 Eur) ir viršija 2016 m. susidariusį pelną – 188 128 Eur. Be to, iš minėtos pažymos matyti, kad nuo 2018 m. sausio 18 d. ARVI AGRO buvo paskirtas nemokumo administratorius, bendrovei iškelta nemokumo byla. ARVI AGRO vadovas K. B. pateikė pranešimą ARVI AGRO partneriams, kad nuo 2018 m. sausio mėn. ARVI AGRO veiklos vykdymas perduodamas FERTOP AGRO SRL ir tik per pastarąją įmonę bus vykdoma iki 2018 m. ARVI AGRO vykdyta veikla, perimant ARVI AGRO personalą, ARVI AGRO paliekant tik aptarnavimo veiklą. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti, kad tiek bendrovei, tiek jos vadovams buvo žinoma ARVI AGRO prasta finansinė padėtis, juolab kad ARVI AGRO veikla perkelta į kitą juridinį asmenį.

101.       Taigi, suinteresuoto asmens T. D. argumentai, kad, rengiant 2017 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Arvi fertis“ tarpinį finansinį balansą, T. D. negalėjo turėti duomenų apie ARVI NPK ar ARVI AGRO akcijų vertės sumažėjimą, prieštarauja byloje surinktų duomenų visumai, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

102.       Pasisakant dėl suinteresuoto asmens T. D. teiginių, kad aplinkybe, jog ARVI NPK ir ARVI AGRO akcijų vertė turėjo būti apskaityta 0,00 Eur verte, pareiškėja nesirėmė nei civilinės bylos Nr. eB2-2586-638/2017 nagrinėjimo metu, nei vėliau ją nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pažymėtina, kad:

102.1.                      Pirma, priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo T. D., civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017 pareiškėjai UAB „Best fert“ ir Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties panaikinimo, kuriame, be kita ko, išdėstė argumentus, susijusius su ARVI NPK ir ARVI AGRO akcijų verte (žr. minėto atskirojo skundo 24 punktą).

102.2.                      Antra, būtent bendrovei kyla pareiga įvertinti, ar nėra sumažėjusi investicijos vertė ir, ar nereikia pripažinti jos vertės sumažėjimo nuostoliais bei atitinkamai į apskaitą įtraukti teisingus duomenis apie bendrovės finansinę būklę, tarp jų apie turimą turtą. Todėl vien tai, kad kiti suinteresuoti asmenys (kreditoriai) anksčiau nekėlė klausimo dėl ARVI NPK ir ARVI AGRO akcijų vertės, nesudaro pagrindo teigti, jog pati bendrovė neturėjo įsivertinti realiai turimo turto apimties.

103.       Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vien faktinės aplinkybės, kad ARVI NPK IR ARVI AGRO turėjo finansinių sunkumų, dėl kurių buvo pradėtos bankroto bylos, turėjo sukelti bendrovei pagrįstų abejonių nurodytų įmonių pelningumu ir turimo likvidaus turto verte, atitinkamai ir jų akcijų verte. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ARVI NPK ir ARVI AGRO akcijų realios rinkos vertės atitiko jų nominalias vertes, byloje nenustatyta.

104.       Nors suinteresuotas asmuo T. D. atskirajame skunde teigia, kad prieš parengiant 2017 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Arvi fertis“ tarpinį balansą, užsakė vertinimo išvadą dėl ARVI NPK akcijų vertės, kurioje konstatuota, jog ARVI NPK 100 proc. akcijų rinkos vertė yra 28 608 109,90 Eur, tačiau: 

104.1.                      Pirma, byloje nėra duomenų, kad vertinimą atlikusios ribotos atsakomybės bendrovės „Atlant-Ocenka“ pateikta 2017 m. birželio 30 d. vertinimo ataskaita atitinka Rusijos Federacijos teisės aktų reikalavimas.

104.2.                      Antra, minėta ARVI NPK vertinimo ataskaita nepagrindžia ARVI NPK akcijų vertės, nes akcijų vertė realiai nebuvo nustatinėjama – nebuvo vertinami aktualūs finansiniai duomenys, o buvo pateiktas tik ARVI NPK turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ataskaitoje nurodytas turtas ARVI NPK nepriklauso nuo 2018 m. gruodžio 24 d., nes buvo parduotas už 120 171 795,68 RUB kainą (2019 m. balandžio 24 d. kursu atitiko 1 588 466,71 Eur) (duomenys iš bendrovės restruktūrizavimo bylos Nr. eB2-1088-638/2018; DOK-20089, priedas Nr. 2).

104.3.                      Trečia, kaip jau minėta ankščiau, ARVI NPK bankroto stebėjimo procedūra pradėta dar 2017 m. vasario 1 d. Rusijos Federacijos teismas 2017 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo iškėlė ARVI NPK bankroto bylą. Iš minėto sprendimo matyti, kad teismas, vertindamas ARVI NPK mokumą, nustatė, kad: ARVI NPK kreditorių reikalavimai sudaro 1 125 091 861,06 RUB; ARVI NPK nepajėgia patenkinti kreditorių reikalavimų dėl piniginių įsipareigojimų vykdymo ilgiau kaip tris mėnesius nuo jų vykdymo pradžios datos dėl to, kad neturi pakankamo kiekio pinigų ir likvidinio turto; laikinasis valdytojas pritarė kreditorių susirinkimo prašymui ARVI NPK atžvilgiu pradėti bankroto procedūrą. Taigi, ARVI NPK buvusi vadovybė sutiko su aplinkybe, kad ARVI NPK yra nemoki.

105.       Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens T. D. teiginiais, kad vertinimo ataskaita patvirtina, jog ARVI NPK akcijų vertė siekė 28 608 109,90 Eur.

106.       Suinteresuotas asmuo T. D. atskiruoju skundu, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad UAB „Arvi fertis“ įsipareigojimai 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo mažiausiai 27 882 471,57 Eur didesni, nei nurodoma T. D. teismui teikiamoje pažymoje (5 600 000 Eur + 477 156,02 Eur + 6 916 765,42 Eur + 14 888 550,13 Eur). Kaip matyti iš bendrovės 2017 m. rugpjūčio 31 d. balanso, bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 46 429 443 Eur. Iš suinteresuoto asmens T. D. pateikto išrašo iš buhalterinės programos matyti, kad pradelsti buvo 16 545 971 Eur (48 508 322  Eur – 31 962 351 Eur) įsipareigojimai.

107.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad UAB „Arvi fertis“ pradelsti įsipareigojimai 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo didesni nei nurodyta T. D. pateiktoje pažymoje. Teismo vertinimu, bendrovė į pradelstų įsipareigojimų apimtį nepagrįstai neįtraukė:

107.1.                      5 600 000 Eur pagal 2016 m. vasario 1 d. UAB „ARVI“ ir ko, UAB „Arvi fertis“ ir PRIDE HOLDING & INVESTMENTS LIMITED sudarytą investavimo sutartį. Pažymėtina, kad PRIDE HOLDING & INVESTMENTS LIMITED reikalavimo teisės pagal 2016 m. vasario 1 d. investavimo sutartį buvo perleistos UAB „Akua“, vėliau – BELOR. Kaip matyti iš byloje esančio 2016 m. gegužės 16 d. susitarimo dėl Investavimo sutarties pakeitimo preambulės, naujasis investuotojas UAB „Akvua“ yra sumokėjęs UAB „Arvi fertis“ ir už UAB „Arvi fertis“ tretiesiems asmenims 5 600 000 Eur. Be to, minėto susitarimo 1.1.2 papunkčiu buvo sumažintas naujojo investuotojo UAB „Akvua“ įsigytinų skolininko akcijų skaičius, nustatant, kad investuotojas UAB „Akvua“ įsigyja 49 proc. UAB „Arvi fertis“ akcijų, o akcijų kaina lygi sumokėtai sumai (5 600 000 Eur). Susitarimo 1.5 papunktyje numatyta, kad UAB „ARVI“ ir ko ir UAB „Arvi fertis“ dės visas pastangas, kad naujasis investuotojas UAB „Akvua“ būtų įregistruotas UAB „Arvi fertis“ akcininku, kai tik tai bus faktiškai ir teisiškai įmanoma. Atkreiptinas dėmesys, kad 5 600 000 Eur finansinis reikalavimas buvo patvirtintas UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-474-580/2022. Jame nurodyta, kad <...> nustatyta, jog, vykdydamas Investavimo sutartį „Pride Holding & Investment Limited“, už įgyjamas BUAB „Arvi fertis“ akcijas sumokėjo 5 600 000 Eur. Pagal BUAB „Arvi fertis“ 2016 m. vasario 1 d. prašymą pervesti 3 000 000 Eur BUAB „BALTKALIS“ 2016 m. vasario 10 d. mokėjimo pavedimu pervedė 2 400 000 Eur. Pagal 2016 m. kovo 25 d. prašymą pervesti 1 289 000 Eur BUAB „BALTKALIS“ 2016 m. kovo 30 d. mokėjimo pavedimu pervedė 500 000 Eur; 2016 m. kovo 31 d. mokėjimo pavedimu pervedė 500 000 Eur. Pagal 2016 m. kovo 25 d. prašymą pervesti 2 211 000 Eur BUAB „Arvi fertis“ 2016 m. kovo 29 d. mokėjimo pavedimu pervedė 1 000 000 Eur, 2016 m. balandžio 5 d. mokėjimo pavedimu pervedė 600 000 Eur (61 punktas). Reikalavimo teisė nustatoma pagal Investavimo sutarties 5.2 punktą, kuris numato, kad jei vienintelis akcininkas arba įmonė nepasirašo kito susitarimo, kylančio iš šios sutarties, arba neužbaigia šios sutarties, vienintelis akcininkas arba įmonė privalo grąžinti visas įmokas, kurias gavo iš investuotojo. <...> BUAB „Arvi fertis“ ir BUAB „ARVI“ ir ko 2017 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutartis, pagal kurią paskolos davėjas UAB „ARVI“ ir ko“ 5 600 000 Eur paskolino BUAB „Arvi fertis“, Investavimo sutarties 5.2 punkto susitarimo nekeičia (62 punktas). Ginčo dėl pervestos sumos – 5 600 000 Eur nėra, reikalavimo pagrindas nustatytas, todėl UAB „BELOR“ finansinis reikalavimas tvirtintinas, o iš tų pačių santykių kylantis UAB „Biovasto investicijos“ reikalavimas atmestinas (65 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-920-516/2022 minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, 5 600 000 Eur suma turėjo būti laikoma kaip pradelstas įsipareigojimas 2017 m. rugpjūčio 31 d.

107.2.                      477 156,02 Eur dėl neįvykdytos 2014 m. gruodžio 24 d. sutarties dėl trąšų įsigijimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD bendrovei išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 5 985 000 USD pagal 2014 m. gruodžio 24 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarė J. K. 2017 m. sausio 11 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo solidariai iš skolininkės UAB „Arvi fertis“ ir vekselio laiduotojo UAB „ARVI“ ir ko išieškoti neapmokėtą pagal 2014 m. gruodžio 29 d. vekselį sumą, sudarančią iš viso 732 336,09 Eur, bei 6 proc. metines palūkanas, kurių apmokėjimo terminas suėjo 2015 m. kovo 15 d. Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD naudai. Londono arbitražo teismas 2020 m. liepos 10 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo nuspręsta 268 967,83 JAV dolerių (USD) sumą išskaičiuoti iš Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD reikalaujamos sumos pagal 2014 m. gruodžio 29 d. BUAB „Arvi fertis“ išrašytą ir UAB „ARVI“ ir ko garantuotą paprastąjį vekselį; priteisti 12 750 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (GBP) arbitražo išlaidų sumą, kurią Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD sumoka BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „ARVI“ ir ko. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2436-340/2020 buvo patvirtintas Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD finansinis reikalavimas 600 772,81 Eur, nurodant, kad pirmuoju etapu tenkinama reikalavimo dalis sudaro 477 019,73 Eur (pagrindinė skola), antruoju etapu tenkinama reikalavimo dalis sudaro 123 753,08 Eur (kompensuojamos palūkanos). Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, kad 477 156,02 Eur reikalavimas turėjo būti vertinamas kaip pradelstas 2017 m. rugpjūčio 31 d.

107.3.                      6 916 765,42 Eur pagal įsipareigojimus UAB „ARVI“ ir ko. Byloje pateikti duomenys, kad 2018 m. sausio 25 d. UAB „Arvi fertis“ buvo skolinga UAB „ARVI“ ir ko 12  937 076,09 Eur, iš kurių 6 916 765,42 Eur buvo pradelsti 2016 m., o likusi suma (6 020 310,67 Eur) buvo pradelsta per 2017 m. Iš byloje pateiktų UAB „ARVI“ ir ko išrašytų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad jose įprastai buvo nustatytas 15 dienų terminas PVM sąskaitai faktūrai apmokėti. Taigi, 2017 m. rugpjūčio 31 d. 6 916 765,42 Eur buvo pradelsti ir turėjo būti įtraukti į pradelstų įsipareigojimų sąrašą. Nors suinteresuotas asmuo T. D. teigia esą tai, kad 6 916 765,42 Eur įsipareigojimas nebuvo pradelstas 2017 m. rugpjūčio 31 d. patvirtina restruktūrizavimo byloje esanti medžiaga, tačiau konkrečių duomenų, kokie duomenys tai patvirtina, nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad nors UAB „ARVI“ ir ko bei UAB „Arvi fertis“ sudarė 2018 m. sausio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktus, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog 2017 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės pradelsti įsipareigojimai UAB „ARVI“ ir ko siekė ne mažiau nei 6 916 765,42 Eur.

108.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendrovės 14 888 550,13 Eur skola BALTKALIS siejama su: i) 2015 m. lapkričio 26 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria paskolinta 130 000 Eur (paskolos grąžinimo terminas 2016 m. gruodžio 31 d.); ii) 2016 m. sausio 5 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria paskolinta 129 000 Eur (paskolos grąžinimo terminas 2017 m. sausio 31 d.); iii) 2016 m. gegužės 27 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria paskolinta 665 000 Eur (paskolos grąžinimo terminas 2017 m. gegužės 31 d.); iv) 2016 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria paskolinta 10 425 Eur (paskolos grąžinimo terminas 2017 m. lapkričio 30 d.); v) PVM sąskaitos faktūros, išrašytos 2015 m. birželio 8 d. Trąšų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedų pagrindu, kurios vadovaujantis minėtos sutarties 6.4 papunkčiu turėjo būti sumokėtos per 10 kalendorinių dienų nuo mokėjimo prievolės atsiradimo dienos.

109.       Nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės pradelstų įsipareigojimų apimtį, įskaičiavo ir 14 888 550,13 Eur pagal bendrovės įsipareigojimus UAB „BALTKALIS“, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši suma nėra visiškai tiksli ir atspindinti bendrovės pradelstų įsipareigojimų UAB „BALTKALIS“ apimtį 2017 m. rugpjūčio 31 d. Kaip matyti iš restruktūrizavimo byloje pateiktos UAB „BALTKALIS“ skolos detalizacijos, 14 888 590,13 Eur skolos suma apskaičiuota 2018 m. sausio 25 d. Taigi, viena vertus, pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai nusprendė, kad bendrovė turi pradelstų įsipareigojimų UAB „BALTKALIS“ 2017 m. rugpjūčio 31 d., tačiau, įtraukdamas 14 888 550,13 Eur, kartu įtraukė ir įsipareigojimus, kurie atsirado nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 25 d. Kita vertus, toks netikslumas nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados esmės, kad bendrovės pradelstų įsipareigojimų apimtis 2017 m. rugpjūčio 31 d. yra ženkliai didesnė nei turimo turto vertė (7 847 338,14 Eur), tai yra bendrovės pradelstų įsipareigojimų apimtis viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o tai leidžia spręsti, kad bendrovė 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo nemoki.

110.       Suinteresuotas asmuo T. D. atskirajame skunde teigia, kad 2017 m. antroje pusėje, kuomet pradėjo eiti BUAB „Arvi fertis“ vadovo pareigas, įmonės finansinė padėtis neatitiko nemokumo požymių, nustatytų ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte, be to, įmonė turėjo užsakymus NPK trąšų gamybai, vykdė gamybinę veiklą, tuo metu įmonėje dirbo 75 darbuotojai.

111.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus bendrovės finansinius duomenis, nustatė, kad bendrovės finansinė padėtis nebuvo gera. Kaip matyti iš bendrovės balanso už 2017 m. sausio 1 d. – rugpjūčio 31 d. laikotarpį, bendrovė turėjo 38 724 399 Eur turtą, kurį sudarė: ilgalaikis turtas – 34 659 776 Eur ir trumpalaikis turtas – 4 064 623 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 48 482 317 Eur. Nors didžiąją dalį ilgalaikio turto sudarė investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones (29 369 156 Eur), visgi, kaip buvo konstatuota anksčiau, minėta suma neturėjo būti įtraukta į bendrovės turto masę. Be to, didžiąją dalį trumpalaikio turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos (2 398 891 Eur) (debitorių skolos), tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad iš pateikto debitorių sąrašo 2017 m. rugsėjo 30 d. (duomenys iš bendrovės restruktūrizavimo bylos Nr. eB2-1088-638/2018; DOK-42973) matyti, jog didžiausią debitorinę skolą turi ARVI NPK (1 515 759 Eur), kuriai, kaip jau buvo minėta, Kaliningrado srities arbitražo teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimu buvo iškelta bankroto byla, o tai reiškia, jog minėto debitorinio įsiskolinimo grąžinimas abejotinas. Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės finansinė padėtis nebuvo gera.

112.       Be to, vertinant bendrovės finansinių rodiklių dinamiką, matyti, kad bendrovės ilgalaikis turtas sistemingai mažėjo (2013 m. gruodžio 31 d. – 125 752 440 Lt (36 420 424 Eur), 2016 m. gruodžio 31 d. – 35 045 603 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 34 659 776 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai augo (2013 m. gruodžio 31 d. – 166 982 261 Lt (48 361 406 Eur), 2016 m. gruodžio 31 d. – 47 355 701 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 48 482 317 Eur), pardavimų pajamos mažėjo (2013 m. gruodžio 31 d. – 230 979 783 Lt (66 896 369 Eur), 2016 m. gruodžio 31 d. – 22 348 758 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 16 191 349 Eur), taip pat mažėjo ir nuosavas kapitalas (2013 m. gruodžio 31 d. – 12 471 303 Lt (3 611 939 Eur), 2016 m. gruodžio 31 d. – (minus)8 866 003 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. – (minus)9 757 918 Eur. Tokia bendrovės finansinės būklės kitimo dinamika suponuoja išvadą apie blogėjančią bendrovės finansinę padėtį viso laikotarpio metu.

113.       Nors suinteresuotas asmuo T. D. teigia, kad bendrovė aktyviai veikė, turėjo užsakymų, todėl jis neturėjo priežasties vertinti, jog bendrovė yra nemoki, tačiau vien tai, kad bendrovė atlikinėjo užsakymus, nepatvirtina jos sėkmingos ūkinės komercinės veiklos, iš kurios ji gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Juolab kad bendrovė nuolat patirdavo nuostolius (2013 m. – 529 163 Eur; 2016 m. 2 293 867 Eur; 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 891 915 Eur.

114.       Nustatyta faktinė situacija leidžia spręsti, kad 2017 m. UAB „Arvi fertis“ susidūrė su finansiniais sunkumais, kurie sudarė pagrindą bendrovės vadovams vėliausiai 2017 m. rugsėjo 1 d. inicijuoti įmonei bankroto bylą, kadangi tuo metu jos pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tačiau bankroto byla bendrovei buvo iškelta pagal bendrovės kreditorės BELOR pareiškimą Vilniaus apygardos teisme tik 2019 m. gegužės 15 d.

115.       Įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimas formaliai atitinka tyčinio bankroto požymius. Tačiau kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, nes ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė, išaiškino, jog šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla sąmoningai laiku neinicijuojama (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

116.       UAB „Arvi fertis“ vadovu nuo 2017 m. gegužės 18 d. buvo T. D., todėl pripažinus, kad bendrovė buvo nemoki 2017 m. rugsėjo 1 d., jam kilo pareiga inicijuoti nemokios bendrovės bankroto bylą.

117.       Nepagrįsti suinteresuoto asmens K. B. atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatė aplinkybių, jog T. D. siekė sąmoningai pabloginti bendrovės finansinę padėtį. Priešingai nei nurodė apeliantas K. B., pirmosios instancijos teismas įvertino suinteresuoto asmens T. D. elgesį, jo sąmoningą siekį bloginti jau nemokios bendrovės finansinę padėtį, mažinant bendrovės turtą ir didinant įsipareigojimus kreditoriams. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo T. D., būdamas bendrovės vadovu ir žinodamas, jog bendrovė 2017 m. yra nemoki, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kartu nurodydamas tikrovės neatitinkančius bendrovės finansinius duomenis – turto balansinė vertė neatitiko jo tikrosios vertės. 2019 m. nutraukus bendrovės restruktūrizavimo bylą, paaiškėjo, kad bendrovės turtinė padėtis buvo ženkliai suprastėjusi, tačiau nepaisant to, buvęs vadovas Vilniaus apygardos teismui dar kartą pateikė pareiškimą ne dėl bankroto bylos iškėlimo, o prašė iškelti restruktūrizavimo bylą pagal 2019 m. vasario 28 d. teismui pateiktą pareiškimą. Atsižvelgus į visumą pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip nuspręsti dėl K. B. veiksmų nei tą padarė pirmosios instancijos teismas.  

118.       Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti bendrovės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl sandorių, prieštaraujančių bendrovės kreditorių interesams

119.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

120.       Teisės doktrinoje pažymima, kad versle ne visi sandoriai būna tik pelningi, dažniausiai egzistuoja tam tikra rizika, jog sandoris, vykdomas projektas gali būti nesėkmingas, tačiau tokiu atveju svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba ir pan. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (R. J.. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 228).

121.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl įmonių tyčinio bankroto, yra išaiškinęs, kad kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016 30 punktas; 2017 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017 15 punktas; 2024 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024 47 punktas).

122.       Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, jog įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 31 punktas; 2024 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024 48 punktas).

123.       Pareiškėja BELOR, suinteresuoti asmenys T. D. ir K. B. atskiruosiuose skunduose kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sandorių, prieštaraujančių bendrovės kreditorių interesams.

Dėl ARVI AGRO ir ARVI NPK akcijų įsigijimo ir tolimesnių veiksmų

124.       Pareiškime dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu BELOR nurodė, kad bendrovė, 2013 m. birželio 21 d. įsigydama ARVI NPK ir 2013 m. liepos 26 d. įsigydama ARVI AGRO akcijas, ženkliai sumažino savo mokumą, šiuos vertybinius popierius įsigydama už žymiai didesnę nei rinkos kainą iš savo motininės bendrovės UAB „ARVI“ ir ko, vėliau su šia bendrove atlikdama tarpusavio priešpriešinių įskaitymų sandorius.

125.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėja, kad šie sandoriai nebuvo naudingi įmonei, nes įmonės, kurių akcijas įsigijo UAB „Arvi fertis“ bankrutavo ir pridėtinės vertės įmonei nesukūrė, tačiau, teismo vertinimu, vien nenaudingo sandorio 2013 m. sudarymas, neįrodo, jog juo buvo siekiama tyčinių nesąžiningų veiksmų. Tuo labiau, kad po šio sandorio 2013 m. sudarymo įmonė iki 2017 m. intensyviai vykdė veiklą.

126.       Atskiruoju skundu BELOR nesutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. BELOR vertinimu, ARVI AGRO ir ARVI NPK akcijos nuo pat 2013 m. buvo bevertės ir jų kaina neatitiko tikrosios jų vertės. Šių akcijų įsigijimu buvo ženkliai pabloginta bendrovės ekonominė padėtis. Bendrovės vadovybė, įsigydama ARVI NPK ir ARVI AGRO akcijas, nesiėmė veiksmų tikrajai šių akcijų vertei nustatyti, o matydama sistemingai blogėjančius ARVI NPK ir ARVI AGRO SRL finansinius rezultatus, šių įmonių akcijas bendrovė finansinėse ataskaitose ir toliau apskaitė balansine verte, slėpdama nuo kreditorių tikrąją padėtį bei valdomo turto dydį. BELOR nuomone, teismas neįvertino, kad ARVI AGRO ir ARVI NPK akcijų įsigijimas buvo atliktas tam, jog vėliau bendrovė galėtų per šias įmones vykdyti neteisėtas finansines schemas ir taip dar labiau bloginti bendrovės mokumą. Bendrovė išmokėdavo ARVI AGRO lėšas pagal paskolų sutartis tam, kad nedelsiant, tą pačią dieną, suinteresuotas asmuo lygiai tokią pačią pinigų sumą sumokėtų bendrovei kaip avansą pagal 2016 m. gegužės 13 d. NPK pardavimo sutartį, taip pačios bendrovės lėšomis buvo kuriamas imitacinio pobūdžio finansinis reikalavimas iš bendrovės dukterinės bendrovės (ARVI AGRO) į bendrovę.

127.       Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovė ir UAB „ARVI“ ir ko sudarė 2013 m. birželio 21 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Arvi fertis“ įsigijo 100 proc. ARVI AGRO akcijų už 14 900 000 Lt (4 315 338,28 Eur). Sutartyje buvo numatyta, kad bendrovė už akcijas atsiskaitys įskaitydama savo priešpriešinius reikalavimus. Kaip matyti iš VMI ataskaitos, už įsigytas ARVI AGRO akcijas bendrovė atsiskaitė: i) banko pavedimais sumokėdama 964 728 Lt (279 404,54 Eur): 2013 m. rugpjūčio 7 d. – 40 000 Lt, 2013 m. lapkričio 27 d. – 7 000 Lt, 2014 m. gegužės 19 d. – 20 000 Lt, 2014 m. liepos 18 d. – 897 728 Lt; ii) 2013 m. rugsėjo 20 d. pagal bendrovės prašymą sumokant 100 000 Lt kitam susijusiam asmeniui – UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB; iii) sudengė tarpusavio užskaitomis 13 835 272 Lt.

128.       Be to, 2013 m. liepos 26 d. bendrovė ir UAB „ARVI“ ir ko sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu bendrovė įsigijo 100 proc. ARVI NPK akcijų už 85 500 000 Lt (24 762 511,58 Eur). Už įsigytas ARVI NPK akcijas bendrovė atsiskaitė sudarydama susitarimą dėl tarpusavio reikalavimų užskaitymo.

129.       VMI ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė VĮ Registrų centrui pateikusi finansinės atskaitomybės ataskaitas už 2013 m. aiškinamajame rašte nurodė, jog ARVI AGRO 2013 m. pardavimo pajamos sudarė 36 778 000 Lt, grynasis nuostolis (-)796 000 Lt, turtas (2013 m. gruodžio 31 d.) siekė 14 689 000 Lt, nuosavas kapitalas (-)1 277 000 Lt. ARVI NPK 2013 m. pardavimo pajamos sudarė 150 307 000 Lt, grynasis pelnas 312 000 Lt, turtas (2013 m. gruodžio 31 d.) 81 415 000 Lt, nuosavas kapitalas (-)4 400 000 Lt. Be to, VMI ataskaitoje pažymėta, kad po 2015 m. gruodžio 23 d. atlikto UAB „ARVI“ ir ko mokestinio tyrimo, UAB „ARVI“ ir ko bendrovei parduotų akcijų kontroliuojamų transakcijų ir kainodaros dokumentacija buvo perduota vertinti Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir kontrolės departamentui. Gautame atsakyme nurodyta, kad galimai akcijos įvertintos ir parduotos per brangiai, dėl ko UAB „ARVI“ ir ko neapmokestinamos pajamos nepagrįstai padidintos. VMI ataskaitoje padarė išvadą, kad išlieka rizika, jog UAB „ARVI“ ir ko akcijas bendrovei pardavė per brangiai, siekiant sudengti savo įsiskolinimus bendrovei, tačiau tuo pablogindama bendrovės finansinę padėtį – skolas bendrovei grąžino ne piniginėmis lėšomis, o pervertintomis ir nelikvidžiomis akcijomis.

130.       Taigi, VMI ataskaitoje nebuvo konstatuotas faktas dėl ARVI NPK ir ARVI AGRO akcijų vertės nepagrįstumo – vien tik išreikštos abejonės, kad UAB „ARVI“ ir ko akcijas bendrovei pardavė per brangiai, savaime nesuponuoja išvados dėl tokio fakto būvimo. Pati aplinkybė dėl akcijų pardavimo kainos turi būti vertinama tų sudarytų sandorių metu, tuo pačiu pažymėtina, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl įmonės tyčinio bankroto, o ne šio atskiro sandorio ginčijimo klausimas. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

131.       Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog bendrovė buvo nemoki dar ginčijamų sandorių sudarymo metu šioje byloje nebuvo nustatyta, o atskiraisiais skundais nėra yra įrodinėjama. Bendrovės nemokumas konstatuotas 2017 m. rugsėjo 1 d. Iš bendrovės finansinės apskaitos duomenų matyti, kad jos turimas turtas (2012 m. – 186 242 683 Lt; 2013 m. – 179 453 564 Lt) buvo pakankamas bendrovės mokėtinoms sumoms ir įsipareigojimams padengti (2012 m. – 171 944 286 Lt; 2013 m. – 166 982 261 Eur). Be to, net ir sudariusi minėtus akcijų pirkimo–pardavimo sandorius, bendrovė veiklą vykdė toliau, o nemokia tapo tik praėjus 4 metams po skundžiamų sandorių sudarymo, tai yra 2017 m. rugsėjo 1 d. Dėl ištirtų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvados, kad bendrovės vadovas, sudarydamas ginčijamus sandorius, siekė bendrovę tyčia privesti prie bankroto.

132.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien nenaudingų sandorių 2013 m. sudarymas neįrodo, jog juo buvo siekiama tyčinių nesąžiningų veiksmų – pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu dėl jos sudarytų ARVI NPK ir ARVI AGRO akcijų pirkimo–pardavimo sandorių. Pareiškėja BELOR, gali kreiptis į teismą, kad šis įvertintų bendrovės veiksmus naudojant kitas teisines priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 31 punktas).

133.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su BELOR atskirojo skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog dukterinių akcijų įsigijimas buvo atliktas tam, kad vėliau UAB „Arvi fertis“ galėtų per šias bendroves vykdyti neteisėtas finansines schemas ir taip dar labiau bloginti bendrovės nemokumą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio (žr. 75–78 punktus), pirmosios instancijos teismas įvertino bendrovės ir ARVI AGRO sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. gegužės 13 d. NPK pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pasisakė dėl civilinėje byloje Nr. eB2-2435-340/2020, kurioje buvo sprendžiamas ARVI AGRO finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, konstatuotų faktų. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su bendrovės ir jos dukterinės įmonės sudarytais sandoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad ARVI AGRO buvo veikianti įmonė, kuriai bendrovė tiekė trąšas. Apeliantės teiginiai, kad UAB „Arvi fertis“ bei ARVI AGRO siekė dirbtinai sukurti reikalavimo teisę į bendrovę, yra nepagrįsti ir atmestini.

Dėl Paslaugų teikimo sutarties

134.       Pareiškime dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu BELOR nurodė, kad UAB „Arvi fertis“ su motinine bendrove UAB „ARVI“ ir ko sudarė finansiškai nenaudingą valdymo sutartį, dėl ko iš esmės visos bendrovės pajamos teko būtent motininei bendrovei, o ne kreditorių reikalavimams patenkinti.

135.       Pirmosios instancijos teismas nesutiko su BELOR argumentais, kad visos bendrovės pajamos atiteko motininei bendrovei, o ne kreditorių reikalavimams patenkinti.

136.       BELOR atskirajame skunde teigia, kad VMI ataskaitoje konstatavo, jog tiek kainos realumas, tiek ir UAB „ARVI“ ir ko teiktos paslaugos kelia didelių abejonių ir buvo tikslinamos taip, kad pagal poreikį būtų galima koreguoti atskirų įmonių finansinius rezultatus ir tokiu būdu gauti finansinę naudą.

137.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. sausio 1 d. tarp UAB „ARVI“ ir ko (šioje sutartyje – paslaugų teikėja) bei UAB „Arvi fertis“ (šioje sutartyje – užsakovė) buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis, kurios 2.1 papunktyje nurodyta, jog minėtoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka paslaugų teikėja įsipareigoja teikti užsakovei paslaugas, kurios apims patarimus ir pagalbą: i) bendrojo UAB „Arvi fertis“ vykdomos veiklos valdymo ir administravimo, verslo strategijos kūrimo ir diegimo srityse; ii) komercijos, finansų planavimo ir valdymo srityse; iii) menedžmento apskaitos diegimo srityje; iv) personalo vadybos, personalo valdymo srityje; v) informacinių technologijų valdymo, informacinių sistemų priežiūros ir administravimo srityse; vi) kitais UAB „Arvi fertis“ vykdomos veiklos operatyvinio ir strateginio valdymo, efektyvumo didinimo klausimais. Sutarties preambulėje buvo nurodyta, kad sutartis sudaroma, nes: paslaugų teikėja turi sukaupusi žinias ir patirtį veiklos ir turto valdymo bei administravimo, verslo planavimo, strategijų kūrimo, komercijos, finansų, apskaitos srityje; paslaugų tiekėja turi žinias ir patirtį, reikalingas teikiant pagalbą užsakovei bendrojo veiklos valdymo ir administravimo, finansų planavimo bei valdymo, turto valdymo, personalo vadybos, personalo valdymo bei kitais bendrais klausimais, kurie leistų užtikrinti užsakovės vykdomos veiklos efektyvumą; paslaugų tiekėja turi kvalifikuotą bei patirtį nurodytose srityse turintį personalą, o tai sudaro paslaugų tiekėjai galimybę teikti tretiesiems asmenims specializuotas ir aukštos kokybės paslaugas; užsakovė nėra išvysčiusi efektyviam užsakovės veiklos valdymui (verslo strategijos kūrimui ir diegimui, finansų planavimui ir valdymui, personalo valdymui ir pan.) reikalingos struktūros ir neturi pakankamos patirties šiose srityse turinčių specialistų; užsakovė, siekdama savo veiklos efektyvumo padidinimo, pageidauja pasinaudoti paslaugų tiekėjos turimais resursais ir patirtimi, naudodamasi sutartyje nurodytomis paslaugų teikėjos teikiamomis paslaugomis. 2013 m. gruodžio 31 d. tarp UAB „ARVI“ ir ko bei UAB „Arvi fertis“ sudarytas Susitarimas dėl 2012 m. sausio 1 d. Paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo Paslaugų teikimo sutartis papildyta naujais punktais, t. y. punktais dėl teisės naudoti prekės ženklą „ARVI“ viešųjų ryšių ir rinkodaros srityse bei mokesčio už šio prekės ženklo naudojimą nustatymo, taip pat punktais dėl garantijų ir laidavimų teikimo bei mokesčio už jų teikimą nustatymo.

138.       Pasisakant dėl šioje dalyje aptariamos sutarties pažymėtina, kad nors BELOR kvestionuoja Paslaugų teikimo sutarties naudingumą bendrovei, tačiau nepateikia objektyvių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų nuspręsti, jog paslaugų įsigijimas iš motininės bendrovės UAB „ARVI“ ir ko pagal Paslaugų teikimo sutartį galėjo būti nenaudingas bendrovei. Sutarties nuostatos leidžia teigti, kad tokio pobūdžio paslaugų įsigijimas iš UAB „ARVI“ ir ko bendrovei buvo naudingas, nes ji neturėjo nei reikiamų žmogiškųjų išteklių, nei tokios patirties, resursų ar technikos.

139.       Tokios išvados nepaneigia ir VMI ataskaitoje esantys 2014–2015 m. bendrovės finansiniai rodikliai, iš kurių matyti, kad 2014 m. bendrovės pardavimo pajamos siekė 48 191 854 Eur, 2015 m. – 38 796 073 Eur, o veiklos sąnaudos 2014 m. – 5 704 466 Eur, iš jų valdymo sąnaudos – 484 260 Eur, 2015 m. – 3 086 771 Eur, iš jų valdymo sąnaudos – 398 803 Eur. Taigi, bendrovės patirtos valdymo sąnaudos buvo tik viena iš veiklos sąnaudų sudedamųjų dalių, kurių dalis visų veiklos sąnaudų 2014 m. apimtyje sudarė 8,49 proc. (484 260 Eur ÷ 5 704 466 Eur × 100 proc.), 2015 m. – 12,92 proc. (398 803 Eur ÷ 3 086 771 Eur × 100 proc.). Atsižvelgus į nurodytus duomenis, nėra pagrindo sutikti su BELOR argumentais, kad iš esmės visos bendrovės pajamos teko būtent UAB „ARVI“ ir ko. Pažymėtina ir tai, kad paminėtas sandoris šioje byloje vertinamas tik tyčinio bankroto aspektu, jau pagal pirmiau ne kartą minėtus kriterijus.

140.       Aplinkybę, kad paslaugos pagal Paslaugų teikimo sutartį buvo faktiškai suteiktos, patvirtina VMI ataskaita, kurioje nurodyta, jog „Siekiant pagrįsti valdymo sąnaudas, mokėtojas pateikė PVM sąskaitas faktūras, paslaugų teikimo sutartį, apmokėjimo dokumentus, paaiškinimą. Pagal mokėtojo pateiktą paaiškinimą nustatyta, kad, siekiant efektyvinti valdymo procesus ARVI įmonių grupėje, dalis verslo valdymo funkcijų yra centralizuotos ir mokėtoją kontroliuojanti UAB „ARVI“ ir ko teikia valdymo paslaugas, įskaitant ir atlygį už ARVI vardo naudojimą, atlygį už laidavimą, perkant žaliavas ir prekes iš tiekėjų. <...> Paaiškinimuose nurodyta, kad teiktos paslaugos apėmė verslo plėtros organizavimo, proceso ir finansų valdymo, draudimo procesų, marketingo organizavimo paslaugas, ilgalaikių projektų kūrimą. Kartu su paaiškinimu pateiktas mokėtojui suteiktų paslaugų sąrašas, nurodant jų turinį bei atliktus darbus pagrindžiančius dokumentus (trąšų rinkos analizė, trąšų prekybinė strategija, sutartys su pirkėjais, NPK trąšų žaliavų rinkos analizė, ir pan.). Sąraše išvardintos UAB „ARVI“ ir ko mokėtojui suteiktos paslaugos: verslo plėtros organizavimas ir konsultavimas (projektai: „Trąšos“, „NPK žaliavos“, „Šalutinių veiklų perspektyvos“), procesų valdymas ir konsultavimas (procesų stebėjimas ir tobulinimas, informacinių technologijų valdymas, draudimo procesų organizavimas, garantai ir laidavimai, marketingo organizavimas ir tobulinimas, personalo atranka ir kvalifikacijos tobulinimas), finansų valdymas, finansavimo paieška ir konsultavimas (finansavimas už naują akcijų emisiją)“. Taigi, VMI ataskaita patvirtina, kad 2014–2015 m. UAB „ARVI“ ir ko teikė bendrovei valdymo paslaugas, už kurias išrašė PVM sąskaitas faktūras. Ta aplinkybė, kad UAB „ARVI“ ir ko nepateikė paslaugų suteikimo ataskaitų ir nepaaiškino kainos už valdymo paslaugas apskaičiavimo metodikos, nepaneigia faktinės aplinkybės, jog valdymo paslaugos buvo suteiktos.

141.       Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo sutikti su BELOR, jog visos jos pajamos atiteko UAB „ARVI“ ir ko. Be to, apeliantė nenurodo kaip nurodytas sandoris galėjo bendrovę privesti prie bankroto. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės liudija, kad nėra pagrindo teigti, jog sudaryta Paslaugų teikimo sutartimi buvo sąmoningai siekiama bendrovę privesti prie bankroto.

Dėl sandorių su BALTKALIS

142.       Pareiškime dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškėja BELOR nurodė, kad bendrovė sudarinėjo finansiškai nenaudingus ir kreditorių teises pažeidžiančius sandorius. Pareiškėja rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020, kuriame nustatyta, kad bendrovė sudarė kreditorių teises pažeidžiančius įskaitymo sandorius, suteikdama kitai su bendrove korporatyviniais ryšiais susijusiai įmonei – BALTKALIS pirmenybės teisę.

143.       Pirmosios instancijos teismas BELOR argumentus pripažino pagrįstais ir nusprendė, kad nurodytos aplinkybės patvirtinta bendrovės ir jos vadovo nesąžiningumą kaip tyčinio bankroto požymį. Bendrovė, būdama nemoki, įskaitymo sandoriais atsiskaitinėdama su ja susijusiu asmeniu BALTKALIS, pažeidė kreditorių interesus, nes mažino savo mokumą tuo sumažindama galimybes kreditoriams išieškoti skolas iš UAB „Arvi fertis“.

144.       Suinteresuotas asmuo T. D. atskiruoju skundu teigia, kad nėra pagrindo tarp UAB „Arvi fertis“ ir UAB „BALTKALIS“ atliktų įskaitymų vertinti kaip tyčinių ar sąmoningų, privedusių UAB „Arvi fertis“ prie bankroto.

145.       Suinteresuotas asmuo K. B. atskirajame skunde nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas savo argumentus grindė įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020, kuriuo minėti sandoriai pripažinti kaip kreditorių teises pažeidžiantys įskaitymo sandoriai, tačiau K. B. su šiais sandoriais nesusijęs, nes jie buvo sudaryti nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. sausio 25 d., kai K. B. jau nebuvo UAB „Arvi fertis“ vadovu, nurodytoje Vilniaus apygardos teismo byloje jis taip pat nedalyvavo. Be to, suinteresuoto asmens K. B. vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog šie sandoriai būtų viršiję įprastinę UAB „Arvi fertis“ ūkinės komercinės veiklos riziką, jog juos sudarant UAB „Arvi fertis“ buvo tyčia privesta prie bankroto ir (ar) tyčia buvo bloginama jos padėtis.

146.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi, buvo panaikinti bendrovės su UAB „BALTKALIS“ atlikti įskaitymų sandoriai, kurių bendra suma siekė 14 256 918,90 Eur:

146.1.                      2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio užskaitos aktas, kurio bendra suma – 231 157,32 Eur, pripažintas negaliojančiu 163 733 Eur apimtyje;

146.2.                      2017 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio užskaitos aktas, kurio bendra suma – 1 201 736,38 Eur, pripažintas negaliojančiu 1 089 160,67 Eur apimtyje, kuriais buvo įskaityti priešpriešiniai BUAB „Arvi fertis“ reikalavimai į BALTKALIS;

146.3.                      2017 m. spalio 31 d. BUAB „Arvi fertis“ ir BALTKALIS sudarytas tarpusavio užskaitos aktas (iš dalies), kuriuo buvo įskaityti šie tarpusavio reikalavimai: 1 199 501 Eur UAB „Arvi fertis“ reikalavimas į BALTKALIS, kylantis iš 2017 m. spalio 2 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos tarp BUAB „Arvi fertis“, BALTKALIS ir UAB „Storasis ąžuolas“; 

146.4.                      2 171 481,42 Eur BUAB „Arvi fertis“ reikalavimas į BALTKALIS pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras;

146.5.                      2017 m. lapkričio 30 d. UAB „Arvi fertis“ ir BALTKALIS sudarytas tarpusavio užskaitos aktas, įskaitant 1 859 918,01 Eur BUAB „Arvi fertis“ reikalavimus į BALTKALIS;

146.6.                      2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Arvi fertis“ ir BALTKALIS sudarytas tarpusavio užskaitos aktas (iš dalies), įskaitant 2 727 373,33 Eur BUAB „Arvi fertis“ reikalavimus į BALTKALIS;

146.7.                      2018 m. sausio 25 d. sudarytas įskaitymo sandoris, kuriuo buvo įskaitytas 6 233 257,41 Eur BUAB „Arvi fertis“ reikalavimas į BALTKALIS.  

146.8.                      Minėtoje byloje teismas nustatė, kad abi ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos, ignoravo BUAB „Arvi fertis“ būklę, žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog ginčo sandoriais bus pažeistos tiek ieškovo, tiek kitų BUAB „Arvi fertis“ kreditorių teisės.

147.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susipažinus su bylos medžiaga dėl sprendžiamo klausimo, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bendrovės kartu su BALTKALIS atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymai patvirtina tyčinio bankroto požymį. Kaip minėta pirmiau, nemokios bendrovės padėtis (šiuo atveju ji konstatuota 2017 m. rugsėjo 1 d.) tyčia gali būti dar labiau pabloginta, todėl veiksmai tyčia bloginant jau nemokios bendrovės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises.

148.       Byloje konstatuota, kad bendrovė nemoki buvo 2017 m. rugsėjo 1 d., todėl, atsiskaitinėdama su susijusiu asmeniu BALTKALIS, pažeidė kreditorių interesus, nes mažino savo mokumą ir atitinkamai galimybes kreditoriams išieškoti skolas. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pareiškėja pareiškime dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, restruktūrizavimo byla bendrovei buvo iškelta 2017 m. spalio 5 d. bendrovės vadovybės pareiškimo pagrindu, o įskaitymai buvo atlikinėjami prieš pat šio pareiškimo pateikimą, ir netgi po to, kai Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 19 d. nutartimi bendrovei iškėlė restruktūrizavimo bylą. Paskutinis įskaitymo sandoris (2018 m. sausio 25 d.) buvo atliktas tą pačią dieną, kai Lietuvos apeliacinis teismas atmetė atskirąjį skundą dėl 2017 m. lapkričio 19 d. nutarties panaikinimo. Taigi, visuma nurodytų aplinkybių nekelia abejonių dėl bendrovės nesąžiningumo, nes faktiškai nemokioje įmonėje sąmoningai atliekant tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, buvo dar labiau pabloginta bendrovės turtinė padėtis – egzistuoja ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo.

149.       Nors apeliantas T. D. atskirajame skunde teigia, kad UAB „Arvi fertis“ sandoriai su BALTKALIS buvo būtini bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais teiginiais. Bendrovės ir BALTKALIS tarpusavio užskaitymai nebuvo atlikti siekiant UAB „Arvi fertis“ veiklai naudingų tikslų, o buvo išmokėti su UAB „Arvi fertis“ susijusiam asmeniui BALTKALIS tik siekiant jam suteikti pirmenybės teisę. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad nurodyti sandoriai prisidėjo prie nemokios įmonės finansinės padėties pabloginimo ir bendrovės kreditorių interesų pažeidimo. Šios aplinkybės patvirtina ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.

Dėl Investavimo sutarties

150.       Pareiškime BELOR kaip tyčinio bankroto požymį nurodė ir tai, kad bendrovė pagal 2016 m. vasario 1 d. sudarytą Investavimo sutartį gautas lėšas naudojo ne juose nurodytiems tikslams, o atsiskaityti su susijusiais asmenimis.

151.       Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad sutartis, pagal kurią UAB „Arvi fertis“ įsipareigojo investuotojui perleisti pusę savo akcijų, negali būti laikoma nuostolingu sandoriu.

152.       BELOR atskirajame skunde teigia, kad toks sandoris negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, atitinkančiu bendrovės ar jos kreditorių interesus, juo labiau, kai ilgą laiką visi kreditoriai apskritai buvo klaidinami dėl šio sandorio sąlygų bei atitinkamų įsipareigojimų atspindėjimo bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose. BELOR vertinimu, tokiu būdu buvo sukurta situacija, kai investuotojas UAB „Akvua“, sudaręs Investavimo sutartį ir pagal ją sumokėjęs pinigines lėšas bendrovei, manais negavo nieko.

153.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „ARVI“ ir ko, PRIDE HOLDING & INVESTMENTS LIMITED (investuotojas) ir UAB „Arvi fertis“ sudarė Investavimo sutartį, kurios pagrindu bendrovė turėjo išleisti, o investuotojas įsigyti naujai išleistas paprastąsias vardines bendrovės akcijas, bendrai sudarančias 50 proc. visų balsų bendrovėje. Investuotojas, remdamasis minėta Investavimo sutartimi (jos pakeitimais bei papildymais), sumokėjo UAB „Arvi fertis“ 5 600 000 Eur. Didelė šios sumos dalis (4 000 036,41 Eur) buvo nukreipta į atsiskaitymą su BALTKALIS. PRIDE HOLDING & INVESTMENTS LIMITED reikalavimo teisės pagal Investavimo sutartį buvo perleistos UAB „Akua“, vėliau – BELOR. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-474-580/2022 buvo patvirtintas 5 600 000 Eur finansinis reikalavimas UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje.

154.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, investuotojo lėšų mokėjimas BALTKALIS, siekiant atsiskaityti už žaliavas (produkciją), savaime negali būti laikomas tyčinio bankroto požymiu. Kaip jau ne kartą minėta, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp sudarytos Investavimo sutarties ir bendrovės finansinės padėties esminio pabloginimo. Apeliantė BELOR nenurodė argumentų, kurių pagrindu būtų galima nuspręsti, kad aptariamu atveju tyčiniais, kryptingais veiksmais būtų siekiama panaudoti lėšas ne bendrovės interesų patenkinimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Investavimo sutartis nenumatė, kaip turi būti naudojamos lėšos gautos iš investuotojo.

155.       Tyčinio bankroto nagrinėjimo kontekste kritiškai vertinami apeliantės BELOR atskirojo skundo teiginiai, kad, nepaisant pasirašytos Investavimo sutarties, bendrovė neketino išleisti ir perduoti investuotojams akcijų, jog vienintelis tikslas buvo pasisavinti pagal Investavimo sutartį gautas lėšas, ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės BELOR samprotavimai nepagrįsti objektyviais duomenimis, o vien apeliantės subjektyviu situacijos vertinimu, kurio pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų.

156.       Atsižvelgus į bylos aplinkybes nėra pagrindo daryti išvados, kad Investavimo sutartimi buvo sąmoningai siekiama bendrovę privesti prie bankroto.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindo

157.       Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti FPRĮ, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

158.       Pagal FPRĮ 3 straipsnio 11 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.), glaudūs ryšiai – padėtis, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių sieja: 1) dalyvavimo ryšiai – ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių yra valdoma tiesiogiai arba kontrolės būdu; 2) kontrolės ryšiai – apima patronuojančios ir dukterinės įmonių santykius, atsirandančius kontrolės pagrindu, taip pat kitus panašius santykius tarp fizinio ar juridinio asmens ir įmonės, atsižvelgiant į tai, kad įmonės dukterinės įmonės dukterinė įmonė kartu yra laikoma ir pirmosios įmonės dukterine įmone; 3) nuolatiniai kontrolės ryšiai su tuo pačiu asmeniu – kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų yra nuolat susiję kontrolės ryšiu su tuo pačiu asmeniu, yra laikoma, kad glaudūs ryšiai yra tarp visų šių asmenų.

159.       Pareiškėja, teikdama teismui pareiškimą dėl bendrovės bankroto bylos pripažinimo tyčiniu, be kita ko, nurodė, kad bendrovė bylos iškėlimo stadijoje sudarė kreditorių teises pažeidžiančius sandorius – 2019 m. kovo 25 d. bendrovė ir su ja susiję asmenys (ARVI įmonių grupės įmonės bei giminystės (svainystės) ryšiais su V. K. (kartu su savo šeimos nariais kontroliuojančiu ARVI įmonių grupę) susiję asmenys: RUAB „Lietuvos cukrus“, UAB „Marijampolės arvi“, BALTKALIS, VšĮ „Sveikatingumo idėjos“, ūkininkas I. G., ūkininkas V. I., VšĮ Baltijos agroverslo institutas, ūkininkė K. K. (V. K. sutuoktinė), UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB, ir dukterinė UAB „Arvi fertis“ bendrovė S.C. Arvi Agro S.R.L. sudarė taikos sutartis, kuriomis skolų grąžinimo terminai buvo išdėstyti 1,5–4 metams. Pareiškėjos vertinimu, tokie susitarimai, kai bendrovė sudarinėjo sandorius su kitais glaudžiais ryšiais susijusiais asmenimis, laikytini pažeidžiantys tiek pačios bendrovės, tiek ir jos kreditorių teises ir interesus. Be to, pareiškėja nurodė, kad tokius argumentus patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2846-340/2019.

160.       Be to, pareiškėja, teikdama teismui pareiškimą dėl bendrovės bankroto bylos pripažinimo tyčiniu, nurodė, kad bendrovė, būdama nemoki, 2017–2018 m. sudarinėjo sandorius, kuriais perkeliant skolą, įgydavo reikalavimo teises į nemokius juridinius asmenis – 2017 m. sausio 31 d. sudarytais susitarimais bendrovė sudarė skolos perkėlimo sandorius, kuriais vietoje reikalavimo teisių į mokius juridinius asmenis (UAB „APH“, UAB „Baltijos agroverslo projektai“, UAB „UHB AGRO“) skolos perkėlimo pagrindu įgydavo reikalavimo teisę į BALTKALIS, kuri buvo nemoki jau nuo 2016 m. pabaigos, o jos bankrotas yra pripažintas tyčiniu; 2018 m. kovo 30 d. susitarimu UAB „Arvi fertis“ ne tik atsisakė reikalavimo į mokią UAB „UHB AGRO“, tačiau nedelsiant įskaitė savo reikalavimus įgytus į BALTKALIS su priešpriešiniais vienarūšiais reikalavimais į šią bendrovę. Tokiu būdu kreditoriams buvo užkertamas kelias į jų finansinių reikalavimų patenkinimą.

161.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bendrovė pati būdama nemoki ir atsisakydama reikalavimų į mokias įmones šias sumas iš mokių įmonių nukreipdama su UAB „Arvi fertis“ susijusioms įmonėms, pažeidė kreditorių teises, nes sumažino savo pačios mokumą, o tai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto pagrindą.

162.       Atskirajame skunde K. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2017 m. sausio 31 d. sudaryti skolos perkėlimo sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi, jog tokie BUAB „Arvi fertis“ veiksmai sudarant šiuos sandorius laikytini tyčinio bankroto požymiais.

163.       Kadangi atskiruoju skundu nekeliamas klausimas, ar bendrovės sudarytos taikos sutartys ir 2018 m. kovo 30 d. susitarimas (ne)atitinka tyčinio bankroto požymių, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma, o vertinama apelianto K. B. kvestionuojama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria konstatuotas 2017 m. sausio 31 d. sudarytų sandorių atitikimas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintoms tyčinio bankroto sąlygoms.

164.       Bylos duomenimis nustatyta, kad:

164.1.                      2017 m. sausio 31 d. UAB „Arvi fertis“, UAB „APH“ ir BALTKALIS 2017 m. sausio 31 d. sudarė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo sutarties šalys sutiko, kad skolininkės UAB „APH“ 5 777 000 Eur įsiskolinimą kreditorei UAB „Arvi fertis“ perims BALTKALIS, o BALTKALIS įsipareigojo padengti skolininkės įsiskolinimą kreditorei.

164.2.                      2017 m. sausio 31 d. UAB „Arvi fertis“, UAB „Baltijos agroverslo projektai“ ir BALTKALIS sudarė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo sutarties šalys sutiko, kad skolininkės UAB „Baltijos agroverslo projektai“ 423 000 Eur įsiskolinimą kreditorei UAB „Arvi fertis“ perimtų BALTKALIS, o BALTKALIS įsipareigojo padengti skolininkės įsiskolinimą kreditorei.

164.3.                      2017 m. sausio 31 d. tarp UAB „Arvi fertis“, UAB „UHB AGRO“ ir BALTKALIS buvo sudarytas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo sutarties šalys sutiko, kad skolininkės UAB „UHB AGRO“ 1 100 000 Eur įsiskolinimą kreditorei UAB „Arvi fertis“ perimtų BALTKALIS. BALTKALIS įsipareigojo padengti UAB „UHB AGRO“ įsiskolinimą UAB „Arvi fertis“ 1 100 000 Eur.

165.       Vertindamas šioje dalyje aptariamas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas:

165.1.                      Pirma, neturi pagrindo abejoti, kad UAB „Arvi fertis“ ir BALTKALIS siejo glaudūs ryšiai FPRĮ prasme. Bylos duomenimis nustatyta, kad BALTKALIS akcininkais 2017–2018 m., be kita ko, buvo: R. M., UAB „Vyrja“, Š. L., R. U., M. U.; UAB „Arvi fertis“ akcininke buvo UAB „ARVI ir ko“; UAB „ARVI“ ir ko akcininkais tuo metu buvo: UAB „Vyrja“, Š. L., R. U., M. U., R. M.; UAB „Vyrja“ akcininkais buvo: R. M. (buv. K.), J. K., V. K..

165.2.                      Antra, kaip pagrįstai pastebėjo pareiškėja, minėtais sandoriais buvo užkirstas kelias kreditoriams į jų finansinių reikalavimų patenkinimą, nes savo pastangas gauti atsiskaitymą iš mokių kreditorių bendrovė pakeitė pastangomis atsiskaityti tik su vienu iš savo kreditorių – BALTKALIS, atsisakydama gauti finansinius išteklius reikalingus proprocingam atsiskaitymui su visais savo kreditoriais.

165.3.                      Trečia, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį ir grąžino klausimą dėl BALTKALIS bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, konstatavęs, be kita ko, kad teismai išvadą dėl BALTKALIS nemokumo 2016 m. pabaigoje padarė tinkamai neįvertinę byloje esančių aplinkybių, tačiau, apeliacinio teismo įsitikinimu, nėra pagrindo abejoti, jog BALTKALIS finansinė situacija aktualiu laikotarpiu nebuvo tokia gera, kad bendrovė būtų galėjusi perkelti skolininkių skolas BATKALIS.

166.       Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad UAB „Arvi fertis“, atsisakydama reikalavimų į mokias įmones, šias sumas iš mokių įmonių nukreipiant su UAB „Arvi fertis“ susijusioms įmonėms, pažeidė kreditorių teises, nes sumažino savo pačios mokumą. Taigi egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto pagrindas.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindo

167.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

168.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovės balanse nurodyto turto vertė 2017 m. rugpjūčio 31 d. turėjo būti ne daugiau nei 7 874 338,14 Eur. Tuo pačiu bendrovės finansinė atskaitomybė, sudaryta 2017 m. rugsėjo 30 d., kuri teikta Kauno apygardos teismui, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Taigi, bendrovė su pareiškimu iškelti jai restruktūrizavimo bylą, teismui teikė realios turtinės padėties neatitinkančius balansus. Vėliau keliant bendrovei bankroto bylą ir 2019 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3011-340/2019 įpareigojus pateikti išsamius duomenis apie realias dukterinių įmonių ARVI NPK, ARVI AGRO akcijų vertes, bendrovė tinkamų įrodymų balanse nurodytai UAB „Arvi fertis“ akcijų vertei pagrįsti nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad UAB „Arvi fertis“ balanse turto vertė buvo sąmoningai nurodoma didesnė nei yra iš tikrųjų. Šios aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto numatytą tyčinio bankroto požymį.

169.       Nors apeliantas K. B. atskirajame skunde išdėstė pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymu, tačiau argumentų, kuriais prieštarautų pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, nepateikia, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Apeliantas K. B. atskirajame skunde tuo pačiu teigia, kad skundžiama nutartis sukels teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims, todėl joje turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kuris suinteresuotas asmuo (ne)atliko (ir kokius) veiksmus, kurie galėjo įtakoti bendrovės tyčinio bankroto pagrindus. Apeliantas K. B. nurodo, kad nerengė nei vienos finansinės ataskaitos, todėl jis negali būti atsakingas už joje nurodytų duomenų teisingumą.

170.       Jau minėta, kad UAB „Arvi fertis“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas sprendžiamas pagal ĮBĮ nuostatas, kurios nelemia pareigos atskirus požymius, rodančius tyčinio bankroto pagrindų egzistavimą, susieti su konkrečių asmenų veiksmais. Byloje dėl tyčinio įmonės bankroto teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). <...> Atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-669-330/2017 20 punktas; 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020 74 punktas). Atsižvelgęs į išdėstytą teisinį reguliavimą teismas nenurodo, dėl kurių konkrečiai asmenų tyčinių veiksmų kilo įmonės tyčinis bankrotas.

Dėl teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo

171.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Arvi fertis“ tapus nemokia 2017 m. rugsėjo 1 d., T. D., kuris buvo bendrovės vadovu nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki gruodžio 29 d., turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė. Kadangi pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymas apsunkino kreditorių teisinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas buvusiam bendrovės vadovui T. D. pritaikė įstatyme numatytą apribojimą 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

172.       Apeliantas T. D. atskiruoju skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartimi jam paskirtą apribojimą eiti vadovaujančias pareigas. T. D. vertinimu, skundžiama nutartimi nėra nustatyta konkrečių T. D. vadovavimo neteisėtų veiksmų (išskyrus tariamą, neįvykdytą pareigą kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo), dėl kurių būtų pabloginta bendrovės ir ar jos kreditorių finansinė padėtis, taip pat nėra nustatyta sąmoningų T. D. veiksmų, kuriais būtų siekiama privesti bendrovę prie nemokumo. T. D. pradėjus (laikinai) eiti bendrovės vadovo pareigas 2017 m. gegužės 18 d., bendrovė jau turėjo finansinių sunkumų ir prie jų atsiradimo T. D. neprisidėjo.

173.       Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį, teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

174.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016).

175.       Aptariamu juridinio asmens vadovo teisių apribojimu siekiama ne tik atgrasyti nuo pažeidimų darymo, skatinti aukščiausių sąžiningumo bei atsakomybės standartų diegimą verslo valdyme, bet ir užtikrinti bankroto procedūrų efektyvumą bei operatyvumą. Sprendžiant ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo klausimus privalu išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymąsi ir verslo (ūkinės-komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų. Dėl to, asmens teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu negali būti apribota vien tik dėl formalių priežasčių. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).

176.       Iš byloje pateikto Juridinių asmenų registro nustatyta, kad bendrovės gyvavimo laikotarpiu jos vadovais buvo: M. U. (nuo 2007 m. sausio 9 d. iki 2008 m. balandžio 14 d.); A. M. (nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2009 m. rugpjūčio 3 d.); M. U. (nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. vasario 28 d.); M. V. (nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. balandžio 24 d.); M. U. (nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d.); A. G. (nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2015 m. kovo 11 d.); A. V. (nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. kovo 24 d.); G. D. (nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. sausio 24 d.); K. B. (nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. gegužės 9 d.); T. D. (nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d.; nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. gegužės 14 d.); V. K. (nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. liepos 29 d.).

177.       Nagrinėjamoje byloje buvo konstatuota, kad bendrovė 2017 m. susidūrė su finansiniais sunkumais, kurie sudarė pagrindą bendrovės vadovams vėliausiai 2017 m. rugsėjo 1 d. inicijuoti bendrovei bankroto bylą. Kadangi minėtu laikotarpiu bendrovės vadovu buvo T. D., būtent jis ir turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Nėra abejonių, kad T. D. žinojo apie tai, jog bendrovė tuo metu turėjo finansinių sunkumų. Jis pats atskirajame skunde teigia, kad bendrovė turėjo finansinių sunkumų jau tada, kai jis pradėjo eiti bendrovės vadovo pareigas. Vis dėl to, T. D. į teismą kreipėsi su pareiškimu dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo 2017 m. spalio 6 d. (civilinė byla Nr. B2-2784-638/2017), tik po to, kai bendrovės kreditorė UAB „Best fert“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo (civilinė byla Nr. eB2-2586-638/2017) ir bendrovės kreditorė Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD 2017 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo (civilinė byla Nr. eB2-2632-638/2017). Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi nurodytos civilinės bylos buvo sujungtos į vieną civilinę bylą.

178.       Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d., išnagrinėjęs UAB „Best fert“ ir Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB ,,Arvi fertis“ ir T. D. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Arvi fertis“, nutarė atsisakyti iškelti bendrovei bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1088-638/2018 bendrovės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, netenkinus bendrovės prašymo pratęsti restruktūrizavimo plano pateikimo terminą. Šioje nutartyje buvo konstatuota, kad RUAB „Arvi fertis“ terminas pateikti restruktūrizavimo planą buvo pratęstas net du kartus, tačiau administratorius 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog kreditorių susirinkimo plano tvirtinimui šaukti negali, nes visi kreditoriniai reikalavimai yra nepatvirtinti (posėdžio garso įrašo nuo 22:02 min.). Vėlesnis administratoriaus prašymas pratęsti terminą iki 2018 m. lapkričio 1 d. ir motyvai, kad didžioji dalis kreditorių ketina pratęsti skolų grąžinimo terminus, iš esmės leidžia pritarti BELOR teiginiams, jog administratorius siekia kontroliuojamo restruktūrizavimo proceso, nori surinkti restruktūrizuojamai įmonei palankių kreditorių daugumą, tuo labiau kad nei restruktūrizuojamos įmonės atstovai, nei kreditoriai, kurių reikalavimai ginčijami, neginčija, jog yra tarpusavyje susijusios įmonės, kontroliuojamos tų pačių asmenų. Ta aplinkybė, kad pati restruktūrizuojama įmonė ginčija tik 1,73 proc. kreditorinių reikalavimų, tik papildomai patvirtina, jog restruktūrizuojama įmonė ir didžioji dalis kreditorių yra susijusios įmonės. Tai yra patvirtinta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1538-407/2018 (žr. nurodytos nutarties 19 punktą). Be kita ko, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, šioje nutartyje nurodė, kad restruktūrizuojamos UAB „Arvi fertis“ procesinis elgesys taip pat nebuvo sąžiningas ir tinkamas, įmonė neteikė įrodymų apie kreditorinių reikalavimų kilmę, neatskleidė visos informacijos apie piniginių srautų judėjimą tarp susijusių įmonių, prieštaravo, jog būtų renkami įrodymai apie finansinių reikalavimų kilmę ir pagrįstumą, kad būtų išduodami teismo liudijimai kito kreditoriaus atstovams rinkti įrodymus, neveikė už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Visos šios išvados buvo patikrintos tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-60-330/2019, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-219/2019. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų teismų konstatuotų aplinkybių visuma sudaro pagrindą abejoti sąžiningais bendrovės ketinimais tinkamai išspręsti bendrovės nemokumo bylą, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

179.       Analizuojamu atveju T. D., užimdamas bendrovės vadovo pareigas nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. gegužės 14 d ir žinodamas, kad bendrovės finansinė padėtis dar 2017 m. nebuvo gera, elgėsi ne tik aiškiai nerūpestingai kreditorių atžvilgiu dar iki 2017 m. rugsėjo 1 d. nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir aiškiai nesąžiningai, kai teismui iškėlus restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo procesas (restruktūrizavimo byla nutraukta 2018 m. spalio 4 d.) nepagrįstai buvo vilkinamas. Tokia padėtis neabejotinai apsunkino bendrovės kreditorių teisinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. D., kuris laiku neįvykdė pareigos kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, pritaikė ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą.

180.       Apeliacinis teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas apeliantui taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą teisės apribojimą trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu tinkamai laikėsi proporcingumo principo. Teismo vertinimu, tokio turinio sankcija atitinka T. D. padaryto pažeidimo pobūdį, ja bus užtikrinti įstatymu siekiami tikslai.

Dėl Konsultacinės išvados vertinimo

181.       CPK 178 straipsnis numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje išvardytas įrodinėjimo priemonių sąrašas, kuris nėra baigtinis.

182.       Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).

183.       Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo T. D. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pareiškėjos pateikta 2022 m. gegužės 5 d. Konsultacine išvada. Suinteresuoto asmens T. D. vertinimu, nors Konsultacinę išvadą surašęs R. B. turi teismo eksperto kvalifikaciją, tačiau jis nėra šioje byloje teismo paskirtas ekspertas, kurio išvada turi didesnę įrodomąją galią. Be to, R. B. pateikiama nuomonė yra tendencinga ir negali būti laikoma objektyvia ir nešališka. R. B. savo išvadoje analizuoja duomenis, kuriuos gavo 2022 m. ir kurie 2017 m. rugsėjo 1 d. suinteresuotam asmeniui T. D. negalėjo būti žinomi.

184.       Apeliacinės instancijos, vertindamas minėtus T. D. teiginius, pažymi, kad:

184.1.                      Pirma, Konsultacinėje išvadoje yra pateikti bendrovės, jos dukterinių įmonių finansiniai duomenys, taip pat finansinių duomenų analizė, kurie reikalingi sprendžiant dėl bendrovės nemokumo momento.

184.2.                      Antra, nemokumo momentą nustato teismas, o ne Konsultacinę išvadą pateikęs ekspertas.

185.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį ir Konsultacinę išvadą, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės nemokumo momento, pagrįstai minėta išvada rėmėsi kaip rašytiniu įrodymu, kuriame yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas, nors ir atsižvelgė į Konsultacinę išvadą, kiek tai susiję su bendrovės finansinės padėties vertinimu, tačiau savo išvadas dėl bendrovės nemokumo momento nustatymo grindė byloje esančių įrodymų visuma, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos.

186.       Apelianto T. D. nurodyti argumentai, kad pateikta Konsultacinė išvada yra tendencinga ir negali būti laikoma objektyvia ir nešališka yra nepagrįsti, o aplinkybė, jog Konsultacinė išvada ir joje pateiktas bendrovės finansinių duomenų vertinimas nebuvo įvertinti taip, kaip norėtų apeliantas T. D., nesuteikia pagrindo savaime vertinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

187.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad priimtas procesinis sprendimas yra palankus pareiškėjai BELOR. Kadangi visi suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjos prašymu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu – turėjo priešingą suinteresuotumą nei pareiškėja bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjos patirtas 4 864,20 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti iš suinteresuotų asmenų V. K., T. D., K. B., G. D., A. V. lygiomis dalimis.

188.       Suinteresuotas asmuo A. V. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas principą „pralaimėjęs moka“, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nutartimi teismas atmetė visus pareiškimo argumentus ir motyvus, kuriais remiantis buvo įrodinėjami tyčiniai neteisėti LUAB „Arvi fertis“ vadovų veiksmai, kiek tai liečia A. V. vadovavimo LUAB „Arvi fertis“ laikotarpį nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. kovo 24 d., A. V. veiksmų nepripažino tyčiniais, kuriais būtų siekiama įmonės tyčinio bankroto. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo laikyti, kad nutartis yra priimta suinteresuoto asmens A. V. naudai, dėl ko jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nagrinėjamoje byloje.

189.       Suinteresuotas asmuo G. D. atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai byloje paskirstė byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidas. Nors teismas patenkino BELOR pareiškimą ir pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu, tačiau BELOR nurodyti tariami tyčinio bankroto požymiai, susiję su laikotarpiu kuomet G. D. ėjo vadovo pareigas bendrovėje nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. sausio 24 d., teismo buvo atmesti.

190.       Suinteresuotas asmuo K. B. atskiruoju skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, be kita ko, ir bylinėjimosi išlaidų dalyje. Suinteresuotas asmuo K. B. nurodė, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš visų suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis, sudaro pagrįstas prielaidas manyti, jog visi šie asmenys vienodai kalti dėl BUAB „Arvi fertis“ tyčinio bankroto. K. B. bendrovės vadovu buvo itin trumpą laiką – nuo 2017 m. vasario 01 d. iki 2017 m. gegužės 18 d.

191.       Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

192.       Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event) (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Registrų centras, p. 309–310). Tokios doktrininės nuostatos iš esmės atitinka ir teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

193.       Pažymėtina, kad nors paprastai „pralaimėjęs moka“ taikytinas priimant procesinį sprendimą dėl ginčo esmės, o ne sprendžiant tarpinį procesinį klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021), tačiau bankroto bylose taikytini tam tikri ypatumai. Pavyzdžiui, „pralaimėjęs moka“ taikytas sprendžiant dėl tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-381/2020) ir kt.

194.       Atkreipiamas dėmesys, kad dėl situacijų įvairovės dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali sutapti, taip pat gali būti nevienodi, priešingi. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, yra reikalinga įvertinti koks yra dalyvaujančio byloje asmens suinteresuotumas bylos baigtimi.

195.       Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Bendrovės kreditorė BELOR pareiškė pareiškimą, prašydama pripažinti UAB „Arvi fertis“ bankrotą tyčiniu, o buvusiems bendrovės vadovams G. D., K. B., T. D., A. V. apriboti teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Suinteresuoti asmenys G. D., K. B., T. D., A. V. nesutiko su BELOR pareiškimu ir prašė jį atmesti. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą vertinti, kad suinteresuotų asmenų G. D., K. B., T. D. ir A. V. interesai byloje buvo priešingi BELOR interesui, kuris siekė įrodyti, kad bendrovės bankrotas yra tyčinis.

196.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką bent vieno ĮBĮ nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotui tyčiniu pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/ 2021 29 punktas; 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 47 punktas). Kai bendrovės bankrotas pripažįstamas tyčiniu konstatavus bent vieną iš ĮBĮ nustatytų tyčinio bankroto požymių, jau yra pasiekiami įstatyme nustatyti tyčinio bankroto tikslai, todėl nebėra teisinio pagrindo spręsti dėl kitų įstatyme nustatytų tyčinio bankroto požymių. Pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo ĮBĮ 20 straipsnyje nurodytu pagrindu, kyla ĮBĮ 20 straipsnio 5–8 dalyse nustatyti padariniai; tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Nei ĮBĮ, nei šiuo metu galiojančiame JANĮ įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu konkrečiu (tam tikru) pagrindu savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad BELOR pareiškimas buvo patenkintas visa apimtimi ir ji laikytina ginčą laimėjusia šalimi.

197.       Nėra pagrindo pritarti suinteresuotų asmenų K. B., G. D., A. V. atskirųjų skundų argumentams, kad ginčas, be kita ko, buvo išspręstas ir jų naudai, nes teismas jų veiksmų, kuriais būtų siekiama įmonės tyčinio bankroto, sąmoningo įmonės kreditorių interesų pažeidimo, nenustatė ir jų teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas neapribojo. Kaip jau minėta šios nutarties 194 punkte, siekiant tinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, reikia nustatyti dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą byloje. Nors nagrinėjamu atveju apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas nustatytas tik vienam iš suinteresuotų asmenų (T. D.), tačiau visi kiti suinteresuoti asmenys taip pat turėjo bendrą interesą – viso bylos nagrinėjimo procesu metu reiškė prieštaravimus BELOR teikiamiems argumentams dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Kadangi BELOR reikalavimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo patenkintas visiškai, todėl šio proceso padarinys (taikyta teisinė sankcija vienam iš bendrovės vadovui T. D.) nereiškia, kad suinteresuoti asmenys turi kitą suinteresuotumą bylos baigtimi.

198.       Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo kitaip paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, nei kad jas paskirstė pirmosios instancijos teismas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

199.       Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumui ir (ne)teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

200.       Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

201.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai įvertino bylos aplinkybes, todėl pagrįstai UAB „Arvi fertis“ bankrotą pripažino tyčiniu, o suinteresuotam asmeniui T. D. apribojo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmetami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

202.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalių apeliacinius (atskiruosius) skundus atmetus, kiekvienai iš jų lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022; 2023 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-37-330/2023; 2023 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-92-302/2023). Kadangi nagrinėjamoje byloje tiek pareiškėjos, tiek suinteresuotų asmenų atskirieji skundai atmetami, bylinėjimosi išlaidos tarp priešingą suinteresuotumą turinčių proceso dalyvių nėra paskirstomos.

 

Lietuvos apeliacinis teismas

, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjas                                                                        Irmantas Šulcas